Byla Nr. 1S-149/2011
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta,
sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,
dalyvaujant prokurorei Galinai Seniut,
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo S. Z. (S. Z.) gynėjo advokato Igorio Manzurovo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria įtariamajam S. Z. suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams skaičiuojant nuo 2011 m. gegužės 8 d.
Išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su baudžiamąja byla, teisėjas
n u s t a t ė:
S. Z. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 182 str. 2 d. (4 epizodai), o būtent:
S. Z. įtariamas tuo, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės 100000 Lt turtą, pažadėjęs E. L., kad pagal paskolos sutartį gauta pinigų suma bus panaudota tvarkant E. L. priklausančių žemės sklypų padalinimo bei kitus dokumentus, įkalbėjo E. L. 2007 m. sausio 9 d. Vilniaus m. 23-ame notarų biure pasirašyti paskolos sutartį, kad E. L. pasiskolina iš L. I. 115 000 Lt, kuriuos privalo grąžinti iki 2007 m. liepos 9 d. sutartyje numatytomis dalimis, o paskolos gražinimą užtikrinti E. L., įkeičiant jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius: žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatus - gyvenamąjį namą kartu su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini)., o iš E. L. gavęs 40 000 Lt grynais bei 60 000 Lt iš D. D., kuriuos jam perdavė E. L., jokių veiksmų dėl sklypų padalinimo ir pardavimo nesiėmė, pinigų jai negrąžino, ir tokiu būdu, jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą - E. L. turtą, tuo padarydamas 100 000 Lt turtinę žalą.
Be to, S. Z. įtariamas tuo, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą - S. M. nuosavybės teise priklausantį turtą – 41 428 Lt vertės žemės sklypą su pastatais, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, pagal tarpusavio susitarimą žadėdamas S. M. sutvarkyti šio sklypo ir pastatų nuosavybės dokumentus bei jį parduoti, ir tokiu būdu įgijęs S. M. pasitikėjimą, suklaidino S. M., nurodydamas, kad tokiu būdu bus išvengta turto išieškojimo, žadėdamas vėliau šį turtą parduoti ir pinigus už parduotą turtą atiduoti S. M., įkalbėjo pastarąjį pasirašyti šio žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartį ir pasiūlė M. Š. įsigyti už 130 000 Lt minėtą turtą, susitarė su M. Š., kad už perkamą žemės sklypą su pastatais, esantį (duomenys neskelbtini) rajone M. Š. atsiskaitys su S. Z., išrašydamas jo naudai paprastąjį vekselį 90 000 Lt sumai, pažadėjęs už tai sumažinti M. Š. skolą 40 000 Lt sumai, bei užtikrino M. Š., kad jis (S. Z.) su S. M. už perkamą turtą yra atsiskaitęs, ko pasekoje 2008 m. balandžio mėn. 16 d. Vilniaus miesto 21-ajame notarų biure, Pamėnkalnio g. 28- 9, Vilnius, M. Š. ir S. M. pasirašė žemės sklypo su pastatais, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, pirkimo - pardavimo sutartį, įtvirtinę joje tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. kad S. M. parduoda, o M. Š. už 300 000 Lt perka žemės sklypą su pastatais, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, kurio kainą M. Š. sumokėjo iki šio sandorio pasirašymo momento, ir tokiu būdu apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą, padarė S. M. 41 428 Lt žalą.
Be to, S. Z. įtariamas tuo, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės V. A. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad 2010 m. liepos mėnesį tarp jo ir V. A. buvo pasirašyta sutartis, kad jis įsipareigoja parduoti V. A. priklausantį butą, o jam nupirkti kitą pigesnį, organizavo minėto buto pirkimą - pardavimą, t. y. nurodė I. L. Vilniaus miesto 21-ame notarų biure, esančiame Pamėnkalnio g. 28-9, Vilniuje, pasirašyti įgaliojimą, kuriuo V. A. įgaliojo I. L. savo nuožiūra pasirinktu būdu V. A. vardu priimti palikimą ir vesti paveldėjimo bylą po V. A. motinos Z. I. mirties, savo nuožiūra naudotis, valdyti bei disponuoti V. A. nuosavybės teise priklausančiu bet kokiu nekilnojamuoju turtu, nupirkti V. A. vardu savo nuožiūra bet kokį nekilnojamąjį turtą, po ko, I. L., veikdamas pagal šį įgaliojimą, 2010-08-16 S. Z. nurodymu Vilniaus miesto 14-ame notarų biure, esančiame Z. Liauksmino g. 3/ Tilto g. 8, Vilniuje, sudarė preliminarią sutartį dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su pirkėja R. B., 2010-09-07 Vilniaus miesto 44-ame notarų biure, esančiame Kęstučio g. 47/ Bebrų g. 4, Vilniuje, gavo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą bei 2010-09-13 tame pačiame notarų biure pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį su R. B. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo už 140 000 Lt, kurių dalį pirkėja R. B. sumokėjo jam (I. L.) grynais 50 000 Lt, kuriuos I. L. S. Z. nurodymu perdavė jam, o 70 000 Lt 2010-09-14 bankiniu pavedimu pervedė į I. L. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc, kuriuos I. L. S. Z. nurodymu nuėmė grynais ir perdavė pastarajam, tačiau S. Z. pinigų buto savininkui V. A. neperdavė ir kito buto nenupirko. Tokiu būdu, jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą - V. A. turtą, tuo padarydamas 140 000 Lt turtinę žalą.
Be to, S. Z. įtariamas tuo, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės V. D. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal tarpusavio susitarimą žadėdamas V. D. parduoti 1/2 jam priklausančio buto R. G. S. už 40 000 Lt ir pinigus atiduoti V. D., įkalbėjo pastarąjį 2010-05-06 Vilniaus miesto 21-ajame notarų biure, Pamėnkalnio g. 28-9, Vilnius, pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį su J. B. dėl šio ½ buto pardavimo už 40 000 Lt. V. D. pasirašius buto dalies pirkimo - pardavimo sutartį, pinigai perduoti nebuvo. Veikdamas pagal S. Z. nurodymą, I. L. 2010-06-10 Vilniaus miesto 21-ame notarų biure, esančiame Pamėnkalnio g. 28-9, Vilniuje, pasirašė įgaliojimą, kuriuo J. B. įgaliojo I. L. savo nuožiūra naudotis, valdyti bei disponuoti J. B. nuosavybės teise priklausančiu visu nekilnojamuoju turtu, po ko, I. L., veikdamas pagal šį įgaliojimą, 2010-05-10 Vilniaus miesto 21-ame notarų biure, esančiame Pamėnkalnio g. 28-9, Vilniuje, sudarė nekilnojamojo turto mainų sutartį su R. G. Š., pagal kurią J. B. priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), maino į R. G. S. priklausančią ? dalį buto, esančio A. P. Povilaičio 3-34, Vilniuje. 2010 m. Vasarą, užmezgęs su V. D. draugiškus santykius bei įgijęs jo pasitikėjimą, S. Z. piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu bei pasinaudodamas jo teisiniu neišprusimu, įkalbėjo pastarąjį 2010-09-23 Vilniaus m. 44 notarų biure, esančiame Kęstučio g. 47/Bebrų g. 4, Vilniuje, pasirašyti įgaliojimą, kuriuo jis įgaliojo S. Z. naudotis, valdyti bei disponuoti V. D. nuosavybės teise priklausančiu visu nekilnojamuoju turtu, kurio pagrindu 2010-10-12 Vilniaus m. 44 notarų biure, esančiame Kęstučio g. 47/Bebrų g. 4, Vilniuje, buvo pasirašyta buto dalies pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią V. D. priklausanti ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), už 40 000 Lt buvo parduota D. M. ir S. M., tačiau S. Z. pinigų ½ buto savininkui V. D. neperdavė ir apie minėto ½ buto pardavimą jam nepranešė. Tokiu būdu, jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą - V. D. turtą, tuo padarydamas 80 000 Lt turtinę žalą.
Vadovaujantis BPK 140 str., S. Z. buvo sulaikytas 2010 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi įtariamojo S. Z. suėmimo terminas pratęstas dar dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. gegužės 8 d.
Nutartyje nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų apie tai, kad buvo daromas poveikis nukentėjusiesiems bei liudytojui, dėl to yra pradėti ir atskiri ikiteisminiai tyrimai. Todėl yra pagrindas manyti, jog įtariamasis S. Z., būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui, pats ar per kitus asmenis paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, paslėpti, sunaikinti dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti teisme. S. Z. įtariamas keturių nusikalstamų veikų, priskiriamų sunkiems nusikaltimams, padarymu, todėl yra pagrindas manyti, kad jis darys naujus nusikaltimus. Be to, S. Ž. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Nors ikiteisminis tyrimas trunka ilgiau negu 6 mėn., suėmimo terminas S. Z. pratęsiamas, kadangi byla yra sudėtinga ir didelės apimties.
Įtariamojo S. Z. gynėjas advokatas I. M. skunde nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismas nepagrįstai pratęsė S. Z. suėmimo terminą, nes, neįsigilinęs į ikiteisminio tyrimo medžiagą, padarė išvadą, jog yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad S. Z. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Įtarimas, kad S. Z. apgaule savo naudo įgijo svetimą E. L. turtą ir kad tariamai neįvykdė E. L. pažadų, neatitinka faktinių aplinkybių. S. Z. iš E. L. pasiskolino pinigus pagal paskolos sutartį, bet joje nebuvo nurodyta jokių jo papildomų įsipareigojimų. Kadangi jis skolos E. L. negrąžino, tai ši kreipėsi į antstolius ir šiuo metu vyksta pinigų išieškojimas civilinio proceso tvarka. E. Z. vardu yra registruota nemažai nekilnojamojo turto ir E. L. kreditiniai reikalavimai gali būti patenkinti, todėl nesuprantama, kaip šie teisiniai santykiai yra baudžiamojo proceso dalyku. Nepagrįstas ir antrasis įtarimo S. Z. epizodas, nes pirkimo-pardavimo sandoriuose S. Z. iš viso nedalyvavo, dėl pardavimo kainų nesiderėjo, pats objekto neįsigijo, neturėjo pareigos už jį mokėti ir pan. Tai, kad jam buvo perduoti pinigai, yra asmeniniai M. Š. ir S. Z. santykiai, bet tai neliečia S. M.. S. Z. niekada nebuvo S. M. turto savininku, jis neturėjo jokių teisinių santykių nei su S. M., nei su jo turtu. Dėl trečiojo įtarimo epizodo, kad S. Z. apgaulės būdu įgijo V. A. priklausantį butą, yra įžvelgiamas akivaizdus teisėsaugos kišimasis į fizinių asmenų tarpusavio civilinius teisinius santykius. Tarp S. Z. ir V. A. buvo susitarimas, kad jis įsipareigoja V. A. aprūpinti iki jo mirties gyvenamuoju būstu, už kurio paslaugas jam nereikės mokėti, o taip pat iki gyvenimo pabaigos aprūpins jį finansiškai ir tenkinti visus jo poreikiams. Šalys tarpusavyje susitarė, pas notarą pasirašė atitinkamus dokumentus, tačiau vykdant šiuos tarpusavio įsipareigojimus, į šį procesą įsikišo teisėsaugos institucijos, kurios padarė įtaką V. A., kad šis parašytų pareiškimą, jog buvo apgautas. Tokiu būdu sklandus įsipareigojimų vykdymas buvo sugriautas, S. Z. buvo izoliuotas nuo išorinio pasaulio, kad negalėtų vykdyti įsipareigojimų V. A.. Santykiai tarp S. Z. ir V. D. irgi turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Šiame epizode S. Z. pareikštas įtarimas neatitinka tikrovės. Ir V. D. ir S. Z. nurodė, kad pinigai buvo perduoti vokelyje tiek V. D., tiek R. G. Š.. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau Konvencija) ir ją papildančiuose protokoluose yra draudžiama įkalinti asmenį dėl skolos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse (2K-7-388/2007 ir 2K-214/2008) taip pat yra pabrėžęs, jog civilinės sutarties nevykdymas pats savaime nėra nusikalstama veika ir paprastai užtraukia civilinės atsakomybės priemones. S. Z. yra pareikšti įtarimai dėl jo civilinių teisinių santykių, atsiradusių įgaliojimų ir sutarčių pagrindu, kurie nėra suklastoti ar išgauti prievarta. Sudaryti sandoriai gali būti ginčijami civilinio proceso tvarka. Į šiuos santykius nepradėjus kištis policijos pareigūnams, niekas jokių pretenzijų S. Z. neturėjo. S. Z. veikos yra nepagrįstai kriminalizuotos ir joms suteiktas kriminalinis atspalvis, prieštaraujantis vieningai formuojamai teismų praktikai. Byloje taip pat nėra jokių duomenų ir pats teismas nutartyje nenurodo jokių motyvų, patvirtinančių, kad S. Z. yra linkęs nusikalsti ir būdamas laisvėje gali daryti nusikalstamas veikas. Jis praeityje nėra teistas, todėl tikimybės, kad būdamas laisvėje darys nusikalstamas veikas, nėra. Jis turi šeimą ir vaiką, yra bendrovės direktorius, t. y. turi pragyvenimo šaltinį, todėl daryti naujus nusikaltimus nėra jokios prasmės. Siekiant užtikrinti netrukdomą ikiteisminį tyrimą ir neleisti įtariamajam daryti poveikį liudytojams, nėra būtina skirti pačios griežčiausios kardomosios priemonės. Teismas nutartyje nenurodė motyvų, kaip tai gali trukdyti ikiteisminiam tyrimui. Teigia, kad įtariamojo laikymas suimtu neturi jokio tikslo, nes jį reikia išlaikyti. Prašo teismo nutartį, kuria pratęstas S. Z. suėmimo terminas, panaikinti.
Teismo posėdyje prokurorė prašo įtariamojo gynėjo skundą atmesti.
Skundas atmetamas.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Įtariamojo S. Z. gynėjas skunde nurodo, kad teismas neįsigilino į ikiteisminio tyrimo medžiagą ir be pagrindo konstatavo, kad byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad S. Z. galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Iš pateiktos teismui baudžiamosios bylos medžiagos matosi, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių manyti, jog S. Z. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra nukentėjusiųjų E. L., S. M., V. A., V. D., liudytojų R. G. Š. D. V. parodymai, kratų, daiktų ir dokumentų apžiūros protokolai, notarų pateikti dokumentai. Teismas visiškai pagrįstai nutartyje nurodė, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neanalizuojami ir jų pakankamumas kaltei pagrįsti nevertinamas. Kaltės klausimas iš viso šioje proceso stadijoje nesvarstomas, nes tai padaryti gali tik teismas, išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje. Todėl šie ir visi kiti įtariamojo S. Z. gynėjo skundo argumentai dėl pareikštų įtarimų pagrįstumo yra atmetami.
Suėmimas gali būti taikomas, kai yra BPK 122 str. 7 ir 8 d. numatytos suėmimo skyrimo sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. numatytų pagrindų. Tokios sąlygos skirti S. Z. suėmimą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs 4 nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, už juos baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo S. Z. pagrindus, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šioje byloje BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti.
Teismas nustatė du įtariamojo S. Z. suėmimo taikymo pagrindus, numatytus BPK 122 str. 1 d. 2 p., 3 p., ir nutartyje išdėstė išsamius šių pagrindų nustatymo motyvus. Suėmimas BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, jei byloje yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje tokių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis S. Z. pats ar per kitus asmenis gali trukdyti procesui, yra. Iš vieno nukentėjusiojo V. A. parodymų matosi, kad jis buvo priverstas pasirašyti pareiškimą, kad jo parodymai prieš S. Z. buvo išgauti apgaulės būdu. Tokį poveikį jam darė S. Z. žmona, kurią jis iš tikrųjų pažįsta, tačiau parodymo atpažinti metu dėl savo gyvybės bijojo nurodyti, kad ją atpažįsta, nes tie žmonės turi daug ryšių ir gali jam padaryti bet ką. Dėl poveikio liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui ar vertėjui pagal BK 233 str. 1 d. yra pareikštas įtarimas S. Z. sutuoktinei O. Z.. Įtariamojo S. Z. gynėjas skunde nurodo, kad teismas nutartyje nenurodė motyvų, kaip gali būti pasireikšti trukdymas ikiteisminiam tyrimui. Tačiau šie nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad S. Z. tikrai gali daryti poveikį nukentėjusiesiems, liudytojams, todėl BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą teismas nustatė pagrįstai. Taip pat visiškai pagrįstai nustatyta ir kitas BPK 122 str. 3 p. numatytas pagrindas, kad įtariamasis S. Z. būdamas laisvėje darys naujus nusikaltimus. BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Šiuo atveju pagrįstą manymą, kad įtariamasis S. Z. gali daryti naujus nusikaltimus, patvirtina tai, kad jis įtariamas net keturių nusikaltimų padarymu, jis įtariamas tuo, kad apgaulės būdu savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir nukentėjusiesiems padarė turtinę žalą. Nors įtariamasis S. Z. ir neteistas, tačiau galimai jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir jo paties vaidmuo duoda pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje jis ir toliau gali daryti panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Aplinkybės, kad įtariamasis turi šeimą ir nepilnametį vaiką, šiuo atveju tikrai negali nusverti nustatytų aplinkybių, pagrindžiančių suėmimo termino pratęsimo pagrindus ir būti pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Įtariamasis S. Z. yra suimtas jau ilgiau negu 6 mėnesius, tačiau BPK 127 str. nuostatos dėl suėmimo taikymo trukmės taip pat nepažeistos. Byla yra sudėtinga ir didelės apimties. Šiuo metu ikiteisminio tyrimo medžiagą sudaro 7 dideli segtuvai, įtarimai yra pareikšti net keletui įtariamųjų. Iš prokurorės pateiktos pažymos matosi, kad per paskutinius suėmimo taikymo S. Z. mėnesius buvo intensyviai atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai: apklausta daug liudytojų, įtariamųjų, atlikti kiti tyrimo veiksmai. Todėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo požymių taip pat nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, teisėjas
n u t a r i a :
Į. S. Z. gynėjo advokato Igorio Manzurovo skundą atmesti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas Linas Šiukšta