Civilinė byla Nr. e3K-3-6-823/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00164-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.3; 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AV Systems“ kreditorių susirinkimo 2019 m. sausio 22 d. nutarimo panaikinimo; byloje dalyvaujantys asmenys: atsakovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „AV Systems“, kuriai atstovauja bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Valnetas“, trečiasis asmuo V. R..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bankroto bylos iškėlimo ne teismo tvarka pagrindus ir tvarką, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjas prašė teismo pripažinti BUAB „AV Systems“ 2019 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 1, kuriuo nutarta BUAB „AV Systems“ bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, neteisėtu ir jį panaikinti, taip pat panaikinti kitus BUAB „AV Systems“ kreditorių susirinkimo nutarimus, kurie buvo priimti po 2019 m. sausio 22 d., ir nutraukti pradėtą BUAB „AV Systems“ bankroto procesą ne teismo tvarka.
3. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. sausio 22 d. BUAB „AV Systems“ kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nutarta įmonės bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, yra neteisėtas, nes tarp pareiškėjo, kuriam priklauso 50 proc. šios įmonės akcijų, ir trečiojo asmens V. R., kuriam taip pat priklauso 50 proc. įmonės akcijų ir kuris yra ir šios įmonės direktorius, vyksta teisminiai ginčai. Vilniaus apygardos teisme nuo 2017 m. nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1881-577/2019 dėl juridinio asmens ir jo valdymo organo veiklos tyrimo pradėjimo, o Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2-863/2019 pagal E. B. ieškinį V. R. dėl akcininko teisių gynimo ir įpareigojimo sušaukti akcininkų susirinkimą.
4. Trečiasis asmuo V. R. nepateikė pareiškėjui, kaip 50 proc. akcijų valdančiam įmonės akcininkui, informacijos apie BUAB „AB Systems“ mokumą, nepasiūlė imtis priemonių mokumui atkurti, nesušaukė akcininkų susirinkimo, nesvarstė kartu su pareiškėju galimybių įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą. Be to, BUAB „AB Systems“ bankroto procesas ne teismo tvarka buvo inicijuotas labai skubiai. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1881-577/2019 2019 m. sausio 9 d. vykusiame teismo posėdyje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad įmonė yra nemoki ar tuoj bus nemoki. Šio teismo posėdžio metu BUAB „AB Systems“ ir V. R. buvo pasiūlyta pateikti duomenis apie įmonės finansinę padėtį, o po 2 dienų, t. y. 2019 m. sausio 11 d., įmonės kreditoriams buvo raštu pranešta apie BUAB „AV Systems“ nemokumą ir pasiūlyta pradėti bankrotą ne teismo tvarka. Pareiškėjui pranešimas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, kuriame buvo sprendžiama dėl įmonės bankroto ne teismo tvarka, paštu buvo išsiųstas tik 2019 m. sausio 18 d., o tai patvirtina, kad V. R. iš anksto žinojo, jog 2019 m. sausio 18 d. išsiųstas pranešimas nespės pasiekti pareiškėjo laiku.
5. Pareiškėjo vertinimu, labai tikėtina, kad trečiasis asmuo galėjo perkelti BUAB „AV Systems“ veiklą į UAB „Norana“ (pavadinimas pakeistas į UAB „Propoint LT“), kuri veikia tais pačiais adresais kaip BUAB „AV Systems“, todėl jeigu įmonė iš tiesų yra nemoki, yra pagrįsta prielaida, kad V. R. galėjo sukelti BUAB „AV Systems“ bankrotą tyčia, o inicijuodamas ir pasiekęs, jog įmonės bankrotas vyktų ne teismo tvarka, siekia paslėpti šį faktą ir skubiai likviduoti įmonę. Pareiškėjo duomenimis, įmonė yra užbaigusi projektą su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru, todėl pagal 2015 m. gruodžio 22 d. sudarytą sutartį 2019 m. sausio mėn. turėjo gauti 2 658 826,17 Eur sumą. Kadangi teigiama, jog įmonė neturi finansinių galimybių padengti 126 139,37 Eur kreditorių reikalavimų, pareiškėjui kyla klausimas, kur yra pagal 2015 m. gruodžio 22 d. sutartį gautos lėšos. Šios aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad sprendimas pradėti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka neatitinka nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 12 straipsnio reikalavimų, nei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi pripažino neteisėtu ir panaikino BUAB „AV Systems“ kreditorių susirinkimo 2019 m. sausio 22 d. nutarimą, kuriuo nutarta BUAB „AV Systems“ bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, bei nutraukė pradėtą šios įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjui priklauso 50 proc. BUAB „AV Systems“ akcijų. Kita 50 proc. akcijų dalis priklauso trečiajam asmeniui V. R., kuris nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. sausio 22 d. buvo atsakovės BUAB „AV Systems“ direktorius, be to, yra ir atsakovės kreditorius, kurio reikalavimas sudaro net 23,78 proc. 2019 m. sausio 22 d. BUAB „AV Systems“ kreditorių susirinkime buvo nutarta pradėti vykdyti BUAB „AV Systems“ bankroto procedūrą ne teismo tvarka, bankroto administratoriumi paskiriant UAB „Valnetas“. BUAB „AV Systems“ 2019 m. sausio 22 d. kreditorių sąraše nurodyti 7 kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma – 126 139,37 Eur. Šie kreditoriai apie šaukiamą BUAB „AV Systems“ kreditorių susirinkimą buvo informuoti išsiunčiant jiems 2019 m. sausio 11 d. pranešimus. Įmonės bankroto procedūra ne teismo tvarka buvo inicijuota įmonės vadovo ir akcininko V. R., nepateikus jokios informacijos kitam šios įmonės savininkui – pareiškėjui akcininkui E. B..
8. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pradėti BUAB „AV Systems“ ir jos vienasmenio valdymo organo (vadovo) V. R. veiklos tyrimą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki teismo nutarties priėmimo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4267-794/2017 tenkino ieškinį ir pradėjo atsakovės BUAB „AV Systems“ ir jos vadovo veiklos tyrimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-354-196/2018 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1881-577/2019 dėl atsakovės ir jos vadovo veiklos tyrimo pradėjimo, ieškinys yra grindžiamas nuostolinga įmonės veikla 2016 m., sąnaudų padidėjimu, žymiu turto sumažėjimu, didelės vertės įmonės projektais, gaunamomis didelėmis sumomis avansu, neturint apyvartinių lėšų projektui įvykdyti, siūlymu atlikti nepriklausomą auditą ir vengimu tikrinti įmonės veiklą, kt.
9. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, kad apie bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka tikslinga kalbėti tada, kai bent bankroto bylos iškėlimo stadijoje nekyla teisinių ginčų, kai tarp kreditorių ir įmonės savininkų yra tarpusavio pasitikėjimas ir tikėjimas, kad jiems nereikalinga teismo pagalba ir įsikišimas vykdant bankroto procedūras, sprendė, kad tokia byloje susiklosčiusi situacija, kai tarp pareiškėjo (įmonės akcininko ir savininko, turinčio 50 proc. akcijų) ir trečiojo asmens V. R. (įmonės akcininko ir savininko, turinčio 50 proc. akcijų, įmonės direktoriaus bei kreditoriaus) yra kilęs konfliktas, vyksta intensyvūs teisminiai ginčai dėl įmonės ir jos vadovo veiklos tyrimo bei vyrauja tarpusavio nepasitikėjimas ir nesutarimas, nesuderinama su bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pobūdžiu, esme ir tikslais, kadangi tarp įmonės savininkų ir kreditorių nėra reikiamo sutarimo.
10. Teismas nurodė, kad pagal gausią ir nuosekliai susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas, net ir nesant procedūrinių jo priėmimo pažeidimų, gali būti naikinamas tuo atveju, jei jo turinys iš esmės pažeidžia kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, viešąjį interesą bei savo esme prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2065/2011; kt.). Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog trečiasis asmuo V. R., inicijavęs bankrotą ne teismo tvarka vykstant intensyviems jo ir kito įmonės savininko teisminiams ginčams, siekia nesąžiningų tikslų, o tai pažeidžia pačios bankrutuojančios įmonės interesus, viešąjį interesą bei prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Šios faktinės aplinkybės yra pakankamos tam, kad ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai būtų pripažinti neteisėtais ir pradėtos BUAB „AV Systems“ bankroto procedūros ne teismo tvarka būtų nutrauktos.
11. Teismas pažymėjo, kad nors ĮBĮ 12 straipsnyje neįtvirtinta pareiga gauti įmonės savininko (savininkų) sutikimą inicijuojant įmonės bankrotą ne teismo tvarka, nėra pagrindo manyti, kad, inicijuojant bankroto procedūras ne teismo tvarka, įmonės savininko informavimas nebėra reikalingas, nes pats informavimo faktas dėl pradėtinos bankroto procedūros tiek kreipiantis į teismą, tiek inicijuojant bankrotą ne teismo tvarka, savininkui, įvertinus paties bankroto proceso esmę, sukeliamus padarinius juridiniam asmeniui, yra aktualus ir reikšmingas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-632-178/2015). Tai ypač aktualu atsižvelgiant į įmonės akcininkų nesutarimus, kurie pagrįstai leidžia manyti, kad šiuo atveju trečiasis asmuo (įmonės direktorius ir akcininkas) kito įmonės akcininko apie šaukiamą susirinkimą neinformavo sąmoningai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju bankroto procedūra buvo inicijuota akivaizdžiai itin skubotai, sąmoningai nuslepiant tai nuo pareiškėjo (įmonės savininko).
12. Teismas nepakankamai įtikinamais pripažino trečiojo asmens argumentus, kad pareiškėjas žinojo apie įmonės prastą finansinę padėtį, kuri lėmė bankroto bylos iškėlimą, ir nurodė, kad, bylos duomenimis, nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1881-577/2019 dėl juridinio asmens ir jo vadovo veiklos tyrimo BUAB „AV Systems“ atstovas paskutiniu metu teikė į bylą duomenis, kad įmonė didelėmis vadovo pastangomis priskiriama prie stipriausių įmonių Lietuvoje, įrodinėjo, jog įmonės finansinė padėtis yra gera, stabili, įmonė gali vykdyti veiklą. 2019 m. sausio 9 d. vykusiame teismo posėdyje taip pat nebuvo pateikta jokių duomenų, kad įmonė yra nemoki. Šio teismo posėdžio metu atsakovams BUAB „AB Systems“ ir V. R. buvo pasiūlyta pateikti duomenis apie įmonės finansinę padėtį, tačiau jau po 2 dienų, t. y. 2019 m. sausio 11 d., trečiasis asmuo V. R., kaip įmonės direktorius, įmonės kreditoriams raštu pranešė apie BUAB „AV Systems“ nemokumą ir siūlė pradėti bankrotą ne teismo tvarka. Taigi akivaizdu, kad per tokį trumpą laiką, net jei trečiasis asmuo ir būtų informavęs akcininką E. B. apie susiklosčiusią situaciją įmonėje, jokių svaresnių sprendimų negalėjo būti priimta. Toks bankroto ne teismo tvarka inicijavimas neatitinka šios bankroto procedūros tikslo, esmės bei pažeidžia įmonės savininko (t. y. pareiškėjo) teises ir teisėtus interesus. Esant prastai įmonės finansinei situacijai, įmonės savininkas (akcininkas) turi turėti galimybę įvertinti įmonės perspektyvas su kreditoriais prieš pradedant bankroto procedūrą. Šiuo atveju buvo ne tik paneigta tokia akcininko (t. y. pareiškėjo) teisė, bet ir neatmestina, jog buvo siekiama, kaip ir nurodo pareiškėjas, užtikrinti asmeninius interesus, perkeliant įmonės veiklą į kitą įmonę, o ne BUAB „AV Systems“ ar jos kreditorių interesus.
13. Teismas sprendė, kad sprendimas pradėti bankroto procedūrą ne teismo tvarka šiuo atveju neatitinka nei ĮBĮ 12 straipsnio reikalavimų, nei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis). Nors pats bankroto procesas yra orientuotas į kreditorių interesų gynybą, tai nereiškia, jog galima ignoruoti ĮBĮ nustatytus reikalavimus bankroto procesui vien tuo pagrindu, kad ĮBĮ prieštaraujančiais veiksmais bus geriau patenkinti kreditorių interesai. Nepaisant to, kad dėl BUAB „AV Systems“ bankroto proceso ne teismo tvarka pasisakė 100 proc. reikalavimo teisių turintys įmonės kreditoriai, bankroto procesas tokia tvarka negalėjo būti pradedamas, nes tai prieštaravo ĮBĮ nustatytoms sąlygoms.
14. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės BUAB „AV Systems“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Valnetas“, ir trečiojo asmens V. R. atskiruosius skundus, 2019 m. liepos 25 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį ir pareiškėjo skundą atmetė.
15. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagrindinis kriterijus, atskiriantis teisminę bankroto procedūrą nuo neteisminės, yra ginčo tarp įmonės ir jos kreditorių buvimo ar nebuvimo faktas, todėl bankroto procedūros gali būti vykdomos ne teismo tvarka tik tuomet, kai bent bankroto bylos iškėlimo stadijoje nekyla teisinių ginčų tarp įmonės ir jos kreditorių, t. y. kai kreditoriai ir įmonės savininkai sutaria dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems (ĮBĮ 12 straipsnis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-866-823/2016). Nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija, kai yra kilę tarpusavio nesutarimų tarp įmonės akcininkų, kurių vienas yra ir įmonės vadovas bei kreditorius, nepatenka į ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, draudžiančių pradėti bankrotą ne teismo tvarka, sąrašą. Tarp įmonės akcininkų vykstantys teisminiai ginčai (Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1881-577/2019 dėl juridinio asmens ir jo valdymo organo veiklos tyrimo pradėjimo bei civilinė byla Nr. e2A-1689-XX/2019 dėl akcininko teisių gynimo ir įpareigojimo sušaukti akcininkų susirinkimą) nedarys įtakos įmonės finansinių įsiskolinimų dydžiui, todėl, ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo metu nesant turtinio pobūdžio teisminių ginčų ir nesant duomenų apie iš įmonės turto vykdomus išieškojimus, nebuvo priežasčių nepritarti ginčijamam kreditorių susirinkimo nutarimui, kuriuo buvo nuspręsta vykdyti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka.
16. ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis įpareigoja, inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą, informuoti tik kreditorius, kadangi nuo jų valios ir apsisprendimo priklausys, ar bankrotas, vykdomas ne teismine tvarka, bus pradėtas ir vykdomas. Be to, tik kreditorių prerogatyva yra įvertinti, ar toks bankroto procesas neprieštaraus jų teisėms ir interesams. Įmonės bankroto bylos iškėlimas neabejotinai paveikia ir jos akcininko teises ir interesus, tačiau, kreditoriams apsisprendus bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, akcininko nepritarimas tokiai procedūrai nėra lemiantis ir jokios įtakos kreditorių susirinkimo metu priimtiems nutarimams neturi, todėl akcininko neinformavimas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą ar netinkamas informavimas apie jį nelaikytinas ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimu.
17. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad jei jis būtų buvęs tinkamai ir laiku informuotas apie bankroto bylos išmonei iškėlimą, jis būtų siekęs išsaugoti įmonės veiklą ir būtų inicijavęs restruktūrizavimo bylą, ir nurodė, kad bankroto byla įmonei iškeliama tuomet, kai pripažįstama, jog ji negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais. Toks sprendimas priimamas įvertinus įmonės finansinius pajėgumus ir nustačius, kad įmonė susidūrė su ilgalaikiais finansiniais sunkumais, dėl ko įmonės veiklos nutraukimas, iškeliant jai bankroto bylą, yra įmonei ir jos kreditoriams priimtiniausias būdas išspręsti susidariusią situaciją. Todėl tik įmonės akcininko siekis inicijuoti įmonei, kuri nebepajėgia atsiskaityti su kreditoriais ir kurios finansiniai sunkumai nėra laikini, restruktūrizavimo bylą, kas neatitinka restruktūrizavimo tikslų, neturi būti priežastis ginčyti kreditorių susirinkimo metu jų vienbalsiai priimto sprendimo iškelti įmonei bankroto bylą ir ją vykdyti ne teismo tvarka. Be to, teismo vertinimu, įmonės akcininkui apie sunkią įmonės finansinę padėtį turėjo būti žinoma jau iki pranešimo apie iniciatyvą vykdyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Tokio pobūdžio finansiniai sunkumai, kurie lėmė bankroto procedūrą, negali būti laikomi laikinais ir netikėtais, kuriuos vienas iš akcininkų spręstų tik sužinojęs apie bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimą.
18. Apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstais atskirųjų skundų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, panaikinęs ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą, turėjo įvertinti įmonės mokumo klausimą, ir nurodė, kad teismas bankroto bylos įmonei iškėlimo klausimo negali spręsti tuo pačiu procesiniu sprendimu, kuriuo buvo sprendžiama dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pradėti atsakovės bankroto procesą ne teismo tvarka teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1425-823/2018). Tuo atveju, jei įmonės kreditorių susirinkimo nutarimas vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka teismo panaikinamas, ĮBĮ 12 straipsnio 5 dalyje nustatytas 30 dienų terminas, per kurį įtvirtinta ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesilaikant ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Pareiškimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo teisme gali būti priimamas ir nagrinėjamas tik po to, kai įsiteisėja teismo nutartis panaikinti įmonės kreditorių susirinkimo nutarimą pradėti tos pačios įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo praktika teigdamas, jog kreditorių susirinkimo nutarimas, nesant procedūrinių jo priėmimo pažeidimų, gali būti naikinamas tuo atveju, jei jo turinys iš esmės pažeidžia kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, viešąjį interesą bei savo esme prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2065/2011), tokia praktika nėra suformuota. Be to, nagrinėjamos ir nurodytos bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Teismas, pripažindamas neteisėtu ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą tuo pagrindu, kad jis prieštarauja kreditorių ar įmonės interesams ar pažeidžia viešąją tvarką, turi nurodyti, kuo pasireiškia tokie pažeidimai. Šiuo atveju, kaip minėta, ginčijamiems kreditorių susirinkimo nutarimams pritarė visi įmonės kreditoriai, duomenų, kad, pritarus įmonės bankrotui ne teismo tvarka, būtų pažeistas viešasis interesas, taip pat nėra.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė ĮBĮ 12 straipsnio 1, 2 dalis, nesivadovavo paties formuojama praktika analogiškose bylose (civilinės bylos Nr. e2-632-178/2015, Nr. e2-866-823/2016), kur išaiškinta, jog įmonės savininko informavimas apie bankroto procedūros ne teismo tvarka inicijavimą yra svarbus ir būtinas, nors ši praktika atitinka įstatymo leidėjo valią. Valstybė yra suinteresuota išsaugoti rinkoje aktyvius ir veiklą galinčius vykdyti juridinius asmenis, todėl įstatymu suteikė instrumentus įmonės mokumui atkurti ir išvengti bankroto. Pavyzdžiui, naujajame Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekte (įstatymas įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d.) įtvirtinta aiški pareiga informuoti įmonės dalyvius (savininkus) apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą. Teismo pateiktas išaiškinimas yra nelogiškas, nes būtų keista, jei ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis suteiktų teisę savininkui (turinčiam bent 10 proc. akcijų) inicijuoti bankroto bylą, bet neįpareigotų informuoti kito savininko, kuris galėtų atkurti įmonės mokumą ir išsaugoti įmonę rinkoje. Toks aiškinimas patį bankroto procesą paverčia formaliu procesu, nors iš tiesų tai yra kraštutinė priemonė (lot. ultima ratio), kai nepavyksta ar tampa neįmanoma imtis kitų priemonių (pvz., mokumo atkūrimas suteikiant paskolą, padidinant įstatinį kapitalą, keliant restruktūrizavimo bylą ir pan.).
20.2. Lietuvos teisinėje sistemoje bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2014). Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi radikaliai pakeitė savo ankstesnę suformuotą praktiką dėl būtinumo informuoti įmonės savininką apie ketinimą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka bei nepaaiškino tokio veiksmo priežasčių.
20.3. Pareiškėjui priklauso 50 proc. įmonės akcijų, todėl jis yra įmonės savininkas (ĮBĮ 2 straipsnio 9 dalis). Apeliacinės instancijos teismas net nenustatė, ar pareiškėjas buvo informuotas apie vykstantį susirinkimą bei faktą, jog įmonė tapo nemoki. Be to, teismas nurodė, kad pareiškėjas neva turėjo žinoti apie įmonės nemokumą ir tai jam neturėjo būti netikėta. Tokie teiginiai yra visiškai nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino reikšmingos aplinkybės, kad tikroji įmonės finansinė padėtis nuo pareiškėjo buvo slepiama. Be to, įmonės bankrotas ne teismo tvarka jos vadovo V. R. buvo inicijuotas itin skubotai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp pareiškėjo ir V. R. yra kilę ginčų, nagrinėjamos bylos, pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su tikrąja įmonės padėtimi. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1881-577/2019 V. R. įrodinėjo, kad įmonės finansinė padėtis yra gera, stabili. 2019 m. sausio 9 d. teismo posėdyje nei įmonės ir V. R. atstovai, nei pats V. R. nenurodė, kad įmonė būtų susidūrusi su nemokumu, kad būtų ketinama inicijuoti bankrotą. Kai teismas pasiūlė pateikti duomenis apie įmonės finansinę padėtį, po 2 dienų nuo minėto teismo posėdžio V. R., kaip įmonės direktorius, įmonės kreditoriams raštu pranešė apie tariamą įmonės nemokumą ir siūlė pradėti bankrotą ne teismo tvarka.
20.4. Pareiškėjas, kaip vienas iš įmonės savininkų, apie 2019 m. sausio 22 d. įvykusį kreditorių susirinkimą nebuvo tinkamai informuotas, todėl neturėjo galimybės kartu su kitu įmonės savininku imtis priemonių įmonės mokumui atkurti. Pareiškėjas tik 2019 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-2-863/2019 teismo posėdžio metu sužinojo apie bankrotą ne teismo tvarka ir gavo pranešimą iš pašto, jog turi atsiimti siuntą. Ją atsiėmęs sužinojo, kad 2019 m. sausio 18 d. (penktadienį) V. R. išsiuntė jam registruotu paštu 2019 m. sausio 16 d. pranešimą apie tai, kad 2019 m. sausio 22 d. (pirmadienį) vyks kreditorių susirinkimas dėl įmonės bankroto ne teismo tvarka pradėjimo. Šis laiškas vien pašte gautas 2019 m. sausio 22 d., o pranešimą, paliktą pašto dėžutėje, pareiškėjas rado tik 2019 m. sausio 23 d., todėl niekaip negalėjo dalyvauti 2019 m. sausio 22 d. 9 val. vykusiame kreditorių susirinkime.
20.5. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1881-577/2019 2019 m. sausio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu įmonės atstovė pateikė prašymą nutraukti bylą, nes įmonei pradėtas bankrotas ne teismo tvarka. Taigi, V. R. ėmėsi priemonių, kad civilinė byla Nr. e2-1881-577/2019 dėl įmonės ir jos vadovo V. R. veiklos tyrimo nebūtų išnagrinėta. Įmonės veikla galimai yra perkeliama į kitą V. R. faktiškai valdomą įmonę UAB „Propoint LT“. Pagal byloje pateiktos BUAB „AV Systems“ 2015 m. gruodžio 22 d. sutarties su BĮ Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru 30 punktą galutinis atsiskaitymas (2 658 826,17 Eur) turėjo įvykti per 30 dienų, kai darbai užbaigiami ir perduodami užsakovui. Pagal sutarties 20 punktą darbai turėjo būti visiškai užbaigti iki 2018 m. gruodžio 22 d. Pareiškėjo žiniomis, minėtas projektas buvo užbaigtas. Tai reiškia, jog įmonė 2019 m. sausio mėn. gavo 2 658 826,17 Eur, tačiau nurodoma, kad nėra finansinių galimybių padengti 126 139,37 Eur finansinių reikalavimų.
20.6. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 12, 13 straipsnius, nes neįvertino, ar nagrinėjamas atvejis yra suderinamas su bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pobūdžiu ir tikslais (Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai civilinėse bylose Nr. 2-866-823/2016, Nr. 2-353-381/2017), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos civilinėse bylose Nr. 3K-3-195-219/2017, Nr. e3K-3-484-219/2017, pagal kurią bankrotas ne teismo tvarka gali būti vykdomas tik bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu. Šiuo atveju bankroto procedūra pradėta vykstant bylai dėl juridinio asmens ir jos vadovo (V. R.) veiklos tyrimo, V. R. tikėtinai perkėlus įmonės veiklą į kitą įmonę, todėl akivaizdu, kad tarp įmonės akcininkų (V. R. taip pat yra įmonės kreditorius) bendro sutarimo ir pasitikėjimo, kurie yra būtinoji tokio bankroto proceso sąlyga, nėra.
20.7. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-163-157/2015 nurodė, kad pagal gausią ir nuosekliai susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas, nesant procedūrinių jo priėmimo pažeidimų, gali būti naikinamas ir tuo atveju, jei jo turinys iš esmės pažeidžia kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, viešąjį interesą bei savo esme prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2065/2011 ir kt.). Ši praktika yra taikoma ir kreditorių susirinkimo nutarimui, kuriuo nutarta įmonei iškelti bankroto bylą ir bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Tai patvirtina kasacinio teismo išaiškinimai dėl precedento taikymo civilinėse bylose Nr. 3K-3-137/2011, Nr. 3K-7-177-701/2017. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė viešosios tvarkos pažeidimu, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad motyvas dėl viešosios tvarkos pažeidimo turėjo būti argumentuotas.
21. Atsakovės BUAB „AV Systems“ bankroto administratorė UAB „Bankrupta“ (paskirta 2019 m. rugpjūčio 26 d. UAB „AV Systems“ kreditorių susirinkimo nutarimu) atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
21.1. BUAB „AV Systems“ bankroto ne teismo tvarka procesas buvo inicijuotas priimant vienbalsį kreditorių sprendimą dėl bankroto vykdymo ne teismo tvarka (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis). Duomenų, kad įmonei būtų iškeltos bylos su jai pareikštais turtiniais reikalavimais ar būtų vykdomi kiti išieškojimai, nėra (ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens veiklos tyrimo byla nėra turtinio pobūdžio ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies prasme. Nesutarimas tarp akcininkų (iš kurių vienas buvo bendrovės vadovas) nedarys jokios įtakos įmonės finansinių įsiskolinimų dydžiui. Be to, bankroto administratorius pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą bankroto proceso metu išanalizuos bei įvertins aplinkybes, susijusias su įmonės ir jos vadovo veikla. Nustačius faktus, susijusius su įmonės ar jos kreditorių interesų galimais pažeidimais, bankroto administratorius imsis teisinių priemonių jų teisėms (interesams) apginti.
21.2. Pareiškėjas pripažįsta, kad jam pranešimas dėl šaukiamo kreditorių susirinkimo buvo išsiųstas. Pranešimas buvo išsiųstas iki kreditorių susirinkimo dienos, t. y. 2019 m. sausio 18 d., o susirinkimas vyko 2019 m. sausio 22 d. Teismų praktikoje pripažįstama, kad net kreditoriaus (ne akcininko) neinformavimas, jei jo balsas nėra lemiamas bankroto bylos inicijavimui, nėra pagrindas panaikinti kreditorių priimtą sprendimą dėl neteisminio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1083-553/2018). Teisės aktai įtvirtina pareigą pranešti apie siūlymą įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka tik kreditoriams, bet ne akcininkui (ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis). Taigi akcininko neinformavimas ar netinkamas informavimas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą bet kuriuo atveju nebūtų laikomas ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalies pažeidimu.
21.3. Visi bendrovės kreditoriai iš esmės sutinka, kad jų reikalavimai būtų tenkinami vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas užtikrino ir viešojo intereso apsaugą, nes, tęsiant pradėtą bankroto procesą ne teismo tvarka, buvo sudarytos sąlygos iš rinkos pašalinti nemokų ūkio subjektą. Įmonės ūkinės veiklos atkūrimas faktiškai neįmanomas, nes ji neturi darbuotojų. Jokių finansinių įnašų, kurie leistų pakeisti įmonės finansinę padėtį, iš akcininkų negauta.
22. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. R. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
22.1. ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis aiškiai ir tiesiogiai įvardija subjektus (t. y. kreditorius), kuriems įmonės bankroto ne teismo tvarka procedūros iniciatoriai privalo pranešti apie organizuojamą kreditorių susirinkimą. Kartu yra reglamentuota ir tvarka, kaip ir kokiais terminais minėta informacija turi būti pateikiama įmonės kreditoriams. Teisės norma neįtvirtina jokių nuostatų, susijusių su privalomu kitų subjektų (pvz., akcininko) informavimu apie kreditorių susirinkimą, bei nereglamentuoja jų įgyvendinimo tvarkos. Tai atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-353-381/2017 išaiškinimus.
22.2. Trečiasis asmuo, net ir ĮBĮ nesant įtvirtintai tiesioginei pareigai pranešti apie kreditorių susirinkimą įmonės dalyviui (akcininkui), tai padarė. Pranešimas buvo išsiųstas pareiškėjui faktiškai tuo pačiu laikotarpiu, kai bendrovės kreditoriams buvo pranešama apie susirinkimą. Įmonės vadovas neatsako už trečiojo asmens (AB „Lietuvos paštas“) ar paties pareiškėjo veiksmus, susijusius su pranešimo siuntimu ar atsiėmimu. Taigi, informacija apie šaukiamą kreditorių susirinkimą pareiškėjui buvo teikiama. Pranešimo, adresuoto pareiškėjui, gavimo kitu laiku faktas nebūtų padaręs (nepadarė) jokios įtakos proceso eigai ar kreditorių valiai. Sprendimą dėl bankroto proceso ne teismo tvarka visais atvejais priima kreditoriai. Nė vienas iš jų nereiškia jokių prieštaravimų dėl įmonės bankroto procedūrų vykdymo, jie tam pritaria.
22.3. Pareiškėjas ir anksčiau žinojo, kad įmonė susiduria su ūkinės komercinės veiklos vykdymo sunkumais, dėl kurių įmonės finansinė padėtis blogėja. Dar 2018 m. balandžio 20 d. įmonės vadovo šaukto eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo siūloma priimti sprendimą dėl įstatinio kapitalo padidinimo ir esant tokiam sprendimui – kreiptis į teismą dėl teismo leidimo didinti bendrovės įstatinį kapitalą išdavimo, tačiau pareiškėjas balsavo „prieš“. Lėšų poreikis buvo nurodytas ir įmonei teikiant prašymą dėl leidimo sudaryti paskolos sutartį su trečiuoju asmeniu, šis prašymas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi buvo patenkintas, bet tam vėlgi prieštaravo pareiškėjas.
22.4. Pareiškėjo sistemingi nesąžiningi veiksmai (konkuruojančios veiklos vykdymas, jo prašymu įmonei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsisakymas tvirtinti finansinių ataskaitų rinkinio dokumentus, prisidėti prie įmonės apyvartinių lėšų padidinimo) lėmė tai, kad įmonės ūkinė komercinė veikla (jos apimtis) buvo neigiamai paveikta: dalis klientų atsisakė bendradarbiauti su įmone, sumažėjo užsakymų (juos perėmė įmonės, kurių veikloje dalyvauja pats pareiškėjas), įmonė neturėjo galimybių dalyvauti didesnės vertės viešuosiuose pirkimuose.
22.5. Esminę reikšmę priimant sprendimą (nutarimą) dėl įmonės bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka turi būtent kreditorių valia, o akcininko nepritarimas tokiai procedūrai (jei jis ir būtų) nėra lemiantis. BUAB „AV Systems“ vadovo pranešimai raštu buvo pateikti visiems kreditoriams, kurie, įvertinę įmonės veiklos perspektyvas, finansinius duomenis (mokumą), įsipareigojimų nevykdymą kiekvieno jų atžvilgiu, priėmė sprendimą pradėti įmonės bankrotą ne teismo tvarka (už tokį sprendimą balsavo visi kreditoriai). Ši aplinkybė liudija, kad toks sprendimas labiausiai atitiko įmonės kreditorių interesus.
22.6. Pareiškėjas akcininkų nesutarimus ir Vilniaus apygardos teisme (civilinės bylos Nr. e2-1881-577/2019) nagrinėjamą ginčą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo vertina kaip aplinkybes, dėl kurių bankroto procesas ne teismo tvarka negali vykti. Tačiau nė viena iš nurodytų aplinkybių ĮBĮ nėra įtvirtinta kaip draudžianti pradėti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1881-577/2019 jokie turtinio pobūdžio reikalavimai įmonei nepareikšti. Nesutarimai tarp akcininkų nereiškia, jog egzistuoja ginčai tarp įmonės ir jos kreditorių. Akcininkų ginčai nedaro jokios įtakos įmonės finansinių įsiskolinimų dydžiui, todėl neegzistavo sąlygos, draudžiančios vykdyti bankroto ne teismo tvarka procesą. Kadangi kreditoriai priėmė vienbalsį nutarimą pradėti bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka, akivaizdu, kad tarp įmonės bei kreditorių šiuo klausimu nesutarimų (konfliktų) nebuvo ir kad teismo pagalba bei įsikišimas į bankroto procedūras, pačių kreditorių vertinimu, nebuvo būtini.
22.7. Pareiškėjas nesutinka su įmonės bankroto proceso vykdymo tvarka, tačiau tiek teisminio, tiek neteisminio bankroto procedūromis yra siekiama visiškai tų pačių tikslų – užbaigti nemokios įmonės veiklą bei patenkinti kreditorių reikalavimus. Pati bankroto procedūrų įgyvendinimo tvarka nepaneigia ĮBĮ įtvirtintų pagrindų inicijuoti bankroto procesą. Šiuo atveju aktualūs įmonės finansiniai duomenys patvirtina, kad įmonei privalėjo būti inicijuota bankroto procedūra (bankrotas buvo neišvengiamas).
22.8. Pirmosios instancijos teismas pateikė nuorodą į Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2065/2011, kurioje neva yra pateiktas teismo išaiškinimas, jog ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas, nesant procedūrinių jo pažeidimų, gali būti naikinamas tuo atveju, jei jo turinys iš esmės pažeidžia kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, viešąjį interesą bei savo esme prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tokių išaiškinimų nurodytoje nutartyje nėra pateikta. Bet kuriuo atveju įmonės kreditorių nutarimams pritarė visi įmonės kreditoriai ir duomenų, kad būtų pažeistas viešasis interesas, nėra. Įmonės bankroto procedūra nepažeidžia kreditorių ar pačios įmonės interesų. Trečiasis asmuo ėjo ir įmonės vadovo pareigas, todėl, paaiškėjus duomenims, sudarantiems pagrindą inicijuoti įmonės bankrotą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 4 straipsnis), turėjo pareigą tą padaryti. Trečiasis asmuo visuomet buvo suinteresuotas sėkminga įmonės veikla, skolino lėšas, kad ji būtų pajėgi įvykdyti projektus bei teikti pajamas (naudą).
22.9. Teisės aktai nedraudžia pareiškėjui ir po įmonės bankroto ne teismo tvarka inicijavimo visiškai ar iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 28 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl neteisminės bankroto procedūros taikymo sąlygų ir tvarkos
23. ĮBĮ (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) 12–13 straipsnių normose buvo įtvirtinta galimybė nemokios įmonės bankroto procedūras vykdyti ir užbaigti ne teismo tvarka. Pagal ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalį vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka šiai procedūrai yra taikomas ĮBĮ nustatytas reglamentavimas, t. y. vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka turi būti laikomasi ĮBĮ nustatytų procedūrų ir tvarkos. Teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinis kriterijus, kuris skiria teismo tvarka vykdomą bankrotą nuo ne teismo tvarka vykdomo bankroto, yra tai, kad ne teismo tvarka vykdomo bankroto atveju bankrotas vykdomas bendru įmonės ir jos kreditorių susitarimu ir visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-686/2016, 22 punktas; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-2019/2017, 16 punktas). Teismas nėra bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, subjektas, tačiau jis gali patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimų atitiktį ĮBĮ nustatytoms bankroto bylų nagrinėjimo tvarkai ir sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-219/2017, 17 punktas).
25. Sistemiškai įvertinus ĮBĮ nuostatas išskirtinos keturios kumuliatyvios sąlygos, kurioms esant galima vykdyti įmonės bankroto procedūrą ne teismo tvarka: 1) įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) (ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis); 2) yra kreditorių kvalifikuota dauguma priimtas sprendimas vykdyti įmonei bankroto procedūrą ne teismo tvarka (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis); 3) teismuose nėra iškelta bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis); 4) iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis).
26. Pirmoji įmonės bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdymo sąlyga reiškia įmonės nemokumą ĮBĮ prasme, t. y. kad įmonės patiriami finansiniai sunkumai nėra laikini. Teismų praktikoje pažymėta, kad, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (nemokumo), prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Dėl to bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai, išanalizavus visus duomenis, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Ši sąlyga aiškintina vienodai tiek teisminio, tiek neteisminio bankroto proceso atveju (ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalis).
27. Kadangi įmonės bankrotas ne teismo tvarka vykdomas bendru įmonės ir jos kreditorių susitarimu ir visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime, apie bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka tikslinga kalbėti tada, kai kreditoriai ir įmonė sutaria dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems, t. y. kai yra kreditorių ir įmonės skolininkės tarpusavio pasitikėjimas ir tikėjimas, kad jiems nereikalinga teismo pagalba ir įsikišimas vykdant bankroto procedūras.
28. Pagal ĮBĮ nuostatas bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, inicijavimo teisė yra suteikta įmonės vadovui ir savininkui (savininkams), kurie gali pateikti atitinkamą siūlymą įmonės kreditoriams. Tokia iniciatyva iš esmės išreiškiamas įmonės skolininkės sutikimas įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka. Tam, kad būtų pasiektas atitinkamas įmonės skolininkės ir jos kreditorių sutarimas, įstatymas nustato pareigą apie tokią iniciatyvą pranešti raštu kiekvienam įmonės kreditoriui, kartu nurodant kreditorių susirinkimo, kuriame bus svarstomas šis klausimas, datą ir vietą (ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis), taip pat kvalifikuotos kreditorių daugumos pritarimo sąlygą (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis).
29. Galiausiai tam, kad būtų pasiektas atitinkamas įmonės skolininkės ir jos kreditorių sutarimas dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka, įstatymas draudžia vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka, jei yra kilę teisminių ginčų dėl įmonės skolininkės skolinių įsipareigojimų apimties ar nustatomi priverstinio išieškojimo iš įmonės skolininkės turto faktai (ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis).
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo pagrindų
30. Kaip jau minėta, teismas nėra įmonės bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, subjektas, tačiau suinteresuotam asmeniui pareiškus reikalavimą bendrąja civilinio proceso teisės normų nustatyta tvarka patikrina kreditorių susirinkimo nutarimų atitiktį ĮBĮ nustatytoms bankroto bylų nagrinėjimo tvarkai ir sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-219/2017, 17 punktas).
31. Kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti laikomas teisėtu tik tada, kai jis priimtas laikantis nustatytų procedūrų ir yra teisėto turinio. Taigi, teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo priimto nutarimo, turi patikrinti, ar: 1) buvo laikytasi ĮBĮ nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, nustatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (ĮBĮ nurodytų procedūrinių reikalavimų laikymosi patikra), 2) ar ginčijamas nutarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir ar nepažeidžia įmonės skolininkės ar jos kreditorių teisių ir interesų, atsižvelgiant, be kita ko, į bendruosius teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (skundžiamo nutarimo turinio teisėtumo patikra).
32. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorių susirinkimo nutarimas teismo gali būti panaikinamas net ir nesant procedūrinių pažeidimų jį priimant, jei šio nutarimo turinys iš esmės pažeidžia kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, viešąjį interesą bei savo esme prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, yra pagrįsta ir atitinka kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką.
Dėl procedūrinių skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos pažeidimų
33. ĮBĮ 12 straipsnis nustato šiuos procedūrinius reikalavimus kreditorių susirinkimo nutarimui dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo priimti: 1) apie tai turi būti raštu pranešta kiekvienam įmonės kreditoriui, kartu nurodant kreditorių susirinkimo datą ir vietą (ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis); 2) kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo nurodyto pranešimo išsiuntimo kreditoriams dienos (ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalis); 3) nutarimui atviru balsavimu turi pritarti kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo ir bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad šie procedūriniai reikalavimai priimant 2019 m. sausio 22 d. BUAB „AV Systems“ kreditorių susirinkimo nutarimą būtų buvę pažeisti.
34. ĮBĮ nuostatos neįtvirtina, kad apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka turėtų būti privalomai pranešta įmonės akcininkams (savininkams). Kaip pagrįstai pažymėjo bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, įstatymas nereikalauja įmonės akcininkų (savininkų) sutikimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, jei egzistuoja visos įstatyme nustatytos sąlygos tokiam procesui, todėl akcininko (įmonės savininko) neinformavimas ar netinkamas informavimas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, kuriame bus sprendžiama dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka, nelaikytinas ĮBĮ nustatytų procedūrinių kreditorių susirinkimo sušaukimo reikalavimų pažeidimu. Tačiau į aplinkybę, kad kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka, buvo sušauktas prieš tai tinkamai neinformavus įmonės akcininkų apie įmonės finansinę padėtį ir bankroto procedūrų įmonei inicijavimo faktą, turi būti atsižvelgiama vertinant skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą jo turinio teisėtumo aspektu.
Dėl skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo turinio teisėtumo
35. Įrodinėdamas kreditorių susirinkimo nutarimo pradėti BUAB „AV Systems“ bankroto procesą ne teismo tvarka turinio neteisėtumą (neatitiktį ĮBĮ 12 straipsnyje įtvirtintoms įmonės bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdymo sąlygoms) pareiškėjas teigė, kad BUAB „AV Systems“ bankroto procedūra ne teismo tvarka buvo inicijuota skubotai, nuslepiant šį faktą nuo jo, kaip vieno iš įmonės savininkų, egzistuojant su bankroto proceso ne teismo tvarka esme nesuderinamiems teisiniams konfliktams tarp jo ir kito įmonės savininko bei vadovo – trečiojo asmens V. R., pastarajam galimai siekiant kitų, nei deklaruojama, tikslų (juridinio asmens ir jo vadovo veiklos tyrimo nutraukimo). Pareiškėjas taip pat pareiškė abejonę, kad bankroto procedūra galimai pradėta ir vykdoma įmonei, neturinčiai nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų. Bylą nagrinėję teismai skirtingai sprendė dėl šių pareiškėjo įrodinėjamų aplinkybių.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮBĮ nuostatos, reglamentuojančios įmonės bankroto procesą, t. y. iš esmės kreditorių ir įmonės skolininkės teisinius santykius (ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1, 2 punktai), nereglamentuoja įmonės dalyvių, nesančių įmonės kreditoriais, tarpusavio santykių ir jų santykių su įmone, todėl, šiame įstatyme įtvirtinant įmonės bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdymo sąlygas, pagrindinis dėmesys yra skiriamas įmonės skolininkės (o ne jos dalyvių) ir jos kreditorių interesų užtikrinimui. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendrąja prasme įmonės akcininkai, šiai įmonei bankrutuojant, nėra proceso dalyviai bankroto byloje, o dėl jų teisinio suinteresuotumo turi būti sprendžiama atsižvelgiant į atitinkamų apribojimų, taikomų juridiniam asmeniui, poveikį įmonės akcininko teisėms. Tik tokiu atveju galimas juridinio asmens ir jo dalyvio subjektiškumo atskyrimas, nes turi būti daromas skirtumas tarp tiesioginio juridinio asmens dalyvio teisių pažeidimo ir sunkumų ar finansinių nuostolių, kurių dalyviai gali patirti dėl juridiniam asmeniui taikomų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2012; 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013; kt.).
37. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) įtvirtinta įmonės akcininkų teisė gauti informaciją apie realią įmonės finansinę padėtį (ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas), taip pat akcininkų pareiga imtis mokumo atkūrimo priemonių (ABĮ 38 straipsnio 3 dalis). Įmonės akcininkas (savininkas) yra suinteresuotas, kad įmonė, kurios dalyvis jis yra, išliktų rinkoje veikiančiu asmeniu, todėl pritartina kasaciniame skunde nurodomai žemesnės instancijos teismų praktikai, jog įmonės akcininkų (savininkų) informavimas apie įmonės finansinę padėtį ir bankroto proceso iniciatyvą (nesvarbu, kokia forma – teismine ar neteismine – ši procedūra yra inicijuojama) yra svarbus atsižvelgiant, be kita ko, į reabilitacinio tikslo prioritetą bankroto teisėje. Kita vertus, sprendžiant, ar įmonės akcininko (savininko) neinformavimas apie įmonei inicijuojamą bankroto procesą yra pakankamas pagrindas panaikinti šiuo klausimu priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą, turi būti atsižvelgiama į tai, kad ĮBĮ nuostatos įtvirtina įmonės vadovo ir savininkų pareigą inicijuoti įmonei bankroto procesą įmonei pasiekus nemokumo būseną (ĮBĮ 8 straipsnis), o pati bankroto proceso forma (teisminė ar neteisminė) įmonės akcininko (savininko) teisių nepažeidžia, kadangi ir neteisminio bankroto atveju pastarajam išlieka veiksmingos teisminės kontrolės priemonės (šios nutarties 24 punktas). Taigi, kreditorių susirinkimo nutarimas pradėti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka teismo galėtų būti panaikinamas apie tokio klausimo svarstymą neinformuoto (netinkamai informuoto) įmonės akcininko (savininko) reikalavimu tik nustačius, jog pateikus jam atitinkamą informaciją įmonės bankroto proceso galėjo būti išvengta.
38. Kadangi neteisminio bankroto proceso metu visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime, o įmonės akcininkai (savininkai), nesantys įmonės kreditoriais, jokios įtakos šiam procesui neturi, ĮBĮ nuostatos įtvirtina draudimą vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka esant teisinių konfliktų tarp įmonės ir jos kreditorių, tačiau neįtvirtina tokio draudimo esant teisinių nesutarimų tarp pačios įmonės dalyvių. Kaip jau minėta, bankroto teisė nėra skirta įmonės dalyvių tarpusavio teisiniams santykiams reguliuoti, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įmonės dalyvių tarpusavio teisiniai konfliktai nepatenka į ĮBĮ 12 straipsnio draudžiamų teisinių konfliktų sąrašą ir nepašalina bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo galimybės. Pažymėtina, kad įmonės bankroto proceso pradėjimas neužkerta kelio įmonės dalyviams ginti savo galimai pažeistas teises įstatyme nustatytais būdais, pavyzdžiui, reiškiant netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovei už bendrovės vadovo ir (ar) valdybos narių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-421/2018 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
39. Apibendrinant šios nutarties 36–38 punktuose išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai, susiję su skundžiamo BUAB „AV Systems“ kreditorių susirinkimo nutarimo turinio teisėtumu, teismų turėjo būti vertinami atsižvelgiant į pirmąją įmonės bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdymo sąlygą, t. y. teismų turėjo būti įvertinta, ar pareiškėjo nurodomos aplinkybės galėjo lemti, jog bankroto ne teismo tvarka procesas buvo pradėtas įmonei, kurios bankroto galėjo būti išvengta taikant restruktūrizavimo ar kitas mokumo atkūrimo priemones.
40. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad trečiasis asmuo V. R., inicijavęs bankrotą ne teismo tvarka vykstant intensyviems jo ir kito įmonės savininko teisminiams ginčams, siekė nesąžiningų tikslų, pripažino tai pakankamu pagrindu panaikinti pareiškėjo skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą, neanalizuodamas šalių argumentų, susijusių su BUAB „AV Systems“ mokumu, ir tokiu būdu tinkamai nepagrindė, kokiu būdu skundžiamu nutarimu buvo pažeisti pareiškėjo, bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai. Kadangi bankroto procedūrų vykdymas nemokiai įmonei, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių įmonė tapo nemoki, pagal įstatymą yra būtinas, pats bankroto proceso nemokiai įmonei inicijavimo faktas negali būti pripažintas pažeidžiančiu įmonės skolininkės ir (ar) jos kreditorių teises. Tuo tarpu vykdomų bankroto procedūrų forma, kaip jau minėta, priklauso nuo susitarimo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių ir pati savaime negali pažeisti pareiškėjo teisių, juolab kad pareiškėjo akcentuojamam juridinio asmens veiklos tyrimo nutraukimui įmonei inicijuoto bankroto proceso forma (teisminė ar neteisminė) neturi jokios įtakos – tiek teisminio, tiek neteisminio bankroto atveju pareigą patikrinti bendrovės ir jos valdymo organų veiklą turi įmonės bankroto administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-421/2018, 40 punktas).
41. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas byloje priimtą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atmesdamas pareiškėjo skundą, BUAB „AV Systems“ mokumo klausimo skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo metu taip pat netyrė, tokį savo procesinį sprendimą grįsdamas draudimu teismui bankroto bylos įmonei iškėlimo klausimą spręsti tuo pačiu procesiniu sprendimu, kuriuo sprendžiama dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pradėti atsakovės bankroto procesą ne teismo tvarka teisėtumo (apeliacinės instancijos teismo nutarties 32 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-1425-823/2018, kurioje priimta nutartimi darydamas šią išvadą rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, susiklosčiusi procesinė situacija iš esmės skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos: civilinėje byloje Nr. e2-1425-823/2018 buvo sprendžiama dėl teismo galimybės iškelti įmonei bankroto bylą (ir šiuo tikslu įvertinti įmonės mokumą) tuo pačiu procesiniu sprendimu, kuriuo kreditorių susirinkimo nutarimas pradėti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka yra panaikinamas. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas ginčijo įmonės nemokumą kaip vieną iš bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo sąlygų, todėl apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo reikalavimą, dėl šios sąlygos (ne)egzistavimo turėjo pasisakyti iš esmės, juolab kad, kaip konstatuota anksčiau, būtent šios sąlygos egzistavimas ar neegzistavimas yra esminė aplinkybė šioje byloje, lemianti skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo (ne)teisėtumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl galimybės inicijuoti įmonei restruktūrizavimo bylą remdamasis įmonės finansinių sunkumų pobūdžiu (apeliacinės instancijos teismo nutarties 31 punktas), nors šių sunkumų pobūdis nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismų nebuvo tiriamas ir vertinamas, o įmonės nemokumas konstatuotas tik šioje byloje ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu, kuris iš esmės priklausė nuo įmonės skolininkės kreditoriams pateiktos informacijos apie įmonės finansinę padėtį.
42. Teisėjų kolegija negali pritarti ir apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjui turėjo būti žinoma apie įmonės finansinę padėtį jau iki pranešimo apie iniciatyvą vykdyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka, kadangi ši išvada iš esmės remiasi prielaida apie teismo netirtų įmonės finansinių sunkumų pobūdį, taip pat prieštarauja byloje nepaneigtiems pareiškėjo teiginiams, jog informacija apie įmonės finansinę padėtį esant konfliktiniams pareiškėjo ir trečiojo asmens santykiams nuo jo yra slepiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnio 2 dalis).
43. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, teismams nenustačius su bendrovės (ne)mokumu susijusių aplinkybių, reikšmingų šiai bylai išspręsti, nėra galimybės nuspręsti dėl byloje pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Kadangi aplinkybės, susijusios su BUAB „AV Systems“ mokumu, nebuvo tiriamos nei apeliacinės, nei pirmosios instancijos teisme, šiuo klausimu reikalinga atlikti iš esmės naują faktinių aplinkybių tyrimą, renkant naujus įrodymus, panaikinus byloje priimtus teismų procesinius sprendimus byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai naikintini ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti Vilniaus apygardos teismui bylą nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Gediminas Sagatys
Dalia Vasarienė