Civilinė byla Nr. e2A-888-855/2026

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01479-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.18.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Donatos Kravčenkienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) D. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ama Forest“ ieškinį atsakovei D. V. dėl naudojimosi miško sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. G..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ama Forest“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti 16,9645 ha miškų paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių tvarką pagal žemės (miško) sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planą, parengtą 2025 m. vasario 14 d. UAB „Surveta“, nustatant, kad sklypo dalimi, pažymėta raide „A“ (24 437 m2) naudosis atsakovė D. V., pažymėta raide „B“ (8 078 m2) naudosis trečiasis asmuo A. G., pažymėta raide „C“ (137 130 m2) naudosis ieškovė UAB „Ama Forest“. Ieškinį grindė šiais argumentais: 

1.1.       UAB „Ama Forest“, nuosavybės teise priklauso 97/120 dalys miškų ūkio paskirties minėto sklypo, kurio bendras plotas sudaro 16,9645 ha. Šią miško dalį ieškovė 2023 m. rugsėjo 22 d. įsigijo pagal mainų sutartį. Likusios sklypo dalys priklauso atsakovei bei trečiajam asmeniui, o būtent atsakovei priklauso 161/1680 dalys sklypo pagal 2013 m. spalio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. D2-2744 bei 81/1680 dalys sklypo pagal 2004 m. kovo 13 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1175, o trečiajam asmeniui priklauso 80/1680 dalys sklypo pagal 2004 m. kovo 17 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1173.

1.2.       Dėl šio miškų ūkio paskirties žemės sklypo naudojimosi tarp savininkų ir anksčiau kilo nesutarimų, naudojimosi žemės sklypu tvarkos klausimas jau buvo sprendžiamas teismine tvarka Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-655-780/2019 pagal buvusios šio žemės sklypo bendraturtės ieškovės UAB „Alytmedis“ ieškinį atsakovams D. V., A. G. ir S. V. A.. Minėta civilinė byla baigta 2019 m. vasario 21 d. nutartimi teismui patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį.

1.3.       Praėjus kuriam laikui pasikeitė dalis šio žemės sklypo bendraturčių, o atlikus tikslius šio žemės sklypo geodezinius matavimas buvo nustatytas tikslus žemės sklypo plotas, kuris nuo pradinio 16,8000 ha ploto padidėjo iki 16,9645 ha. Atsižvelgiant į tai, atsirado būtinybė nusistatyti naują šio 16,9645 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo naudojimosi tarp dabartinių bendraturčių tvarką, nes ankstesnė nebeatitinka realios situacijos.

1.4.       Ieškovė savo iniciatyva ir už savo lėšas iš UAB „Surveta“ užsakė 16,9645 ha žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuris buvo paruoštas 2025 m. vasario 14 d. Planas buvo pateiktas atsakovei ir trečiajam asmeniui, pastarasis su pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka sutiko, tačiau atsakovė atsisako pasirašyti žemės naudojimosi tvarkos sutartį.

2.       Atsakovė D. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir paruošiamuosiuose dokumentuose nesutikimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.       Atsakovė yra žemės sklypo dalies savininkė jau daugiau nei dvidešimt metų. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-655-780/2019 buvo patvirtinta žemės sklypo bendraturčių susitarimu sudaryta taikos sutartis, kuria tarp jų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ieškovė žemės sklypo bendraturte tapo tik 2023 m. rugsėjo 22 d., sudariusi mainų sutartį ir įgijusi nuosavybės teise 97/120 dalis žemės sklypo ir jai, įgijusiai dalį žemės sklypo, nutartimi nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo ir yra žinoma bei yra privaloma.

2.2.       Ieškovė nesant būtino ir pakankamo teisinio pagrindo siekia pakeisti res judicata galią turinčią ir teismo nutartimi nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką bei taip siekia naudotis ne jai priklausančia žemės sklypo dalimi.

2.3.       Trečiojo asmens interesų ieškovės siūlymas iš esmės neliečia, pagal siūlomą naują naudojimosi tvarką A. G. naudojama dalis nesikeičia, tuo tarpu jos - atsakovės naudojama žemės sklypo dalis kinta – dabartinė dalis tenka ieškovei, o jos dalis perkeliama į kitą nenaudingą žemės sklypo vietą. Po 2020 metų įregistruotų kadastrinių matavimų ieškovės naudojama sklypo dalis sudaro 13,7129 ha, o atsakovės - 2,4335 ha, taigi ieškovės naudojama dalis padidėjo 0,1329 ha, o atsakovės - 0,0135 ha.

2.4.       Žemės sklypui padidėjus nežymiai, nėra teisinio pagrindo keisti teismo nutartimi nustatytos ir nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Jei kyla tarp bendraturčių ginčai, reikalinga nustatyti naudojimosi tvarką tik tai „padidėjusiai“ žemės sklypo daliai.

2.5.       Ieškiniu prašoma nustatyti nauja naudojimosi tvarka prieštarauja atsakovės interesui, kadangi ieškovė siekia naudotis jai pagal nutartį naudotis priskirta sklypo dalimi, kuri jos naudojama jau 6 metus po nutarties. Atkreipė dėmesį, kad iki nutarties faktiškai naudojosi ta dalimi nuo pat turto įgijimo prieš kelis dešimtmečius.

3.       Trečiasis asmuo A. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė bei teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau iš jo parašo 2025 m. vasario 14 d. UAB „Surveta“ parengtame žemės sklypo naudojimosi dalių nustatymo plane, kurį ieškovės atstovas apžiūrai pateikė teismo posėdžio metu, matyti, kad jis sutinka su ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi tvarka.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Alytaus apylinkės teismas Alytaus rūmai 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nustatė naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) savivaldybėje rajone, tvarką tarp bendraturčių ieškovės UAB „Ama Forest“, atsakovės D. V. ir trečiojo asmens A. G., pagal UAB „Surveta“ 2025 m. vasario 14 d. parengtą žemės sklypo planą.

5.       Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad nekyla jokio ginčo dėl naudojimosi sklypu, savininkai juo naudojasi pagal anksčiau teismo patvirtintą taikos sutartį ir nekyla poreikio nustatyti naują tvarką. Teismas pažymėjo, jog iš rašytinių įrodymų matyti, kad paaiškėjus, jog sklypo plotas yra kitokio dydžio, nei taikos sutarties patvirtinimo metu, senoji tvarka prarado aktualumą, todėl ieškovė ir užsakė naują naudojimosi tvarkos planą, jį pateikė atsakovei, bet derinimo negavo. Pats ieškovės kreipimosi į teismą faktas rodo, jog savininkai nėra pasiekę susitarimo. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės reikalavimą nustatyti naują sklypo naudojimosi tvarką laikė teisėtu ir pagrįstu.

6.       Teismas nustatė, jog pagal UAB „Surveta“ naujame naudojimosi tvarkos plane padarytus įrašus matyti, kad ieškovei tenka naudotis žemės sklypo dalimi, sudarančia 137 130 m2, trečiajam asmeniui – sudarančia 8 078 m2, atsakovei– sudarančia 24 437 m2. Teismo vertinimu, tokie dydžiai idealiai atitinka VĮ „Registrų centras“ įregistruotus duomenis dėl savininkų nuosavybės turimų dalių daikte, o būtent ieškovės nuosavybė sudaro 97/120 dalis (137 130 m2), trečiojo asmens nuosavybė sudaro 80/1680 (8 078 m2) dalis, atsakovės nuosavybė sudaro 242/1680 (24 437 m2) dalis. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas, sudarytas 2025 m. vasario 14 d. UAB „Surveta“, idealiai atitinka savininkų nuosavybėje turimą sklypo aritmetinę dalį. Tai reiškia, jog nustačius naują žemės sklypu naudojimosi tvarką savininkų turtinės teisės jų apimties (sklypo dalių dydžių) aspektu yra visiškai užtikrinamos ir kitų bendraturčių turtinės teisės neribojamos.

7.       Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip visiškai nepagrįstus atsakovės argumentus, esą jai naująja naudojimosi žemės sklypu tvarka siūloma naudotis sklypo dalimi, kuria anksčiau ji niekada nesinaudojo, kad ji yra „išstumiama“ iš jos anksčiau šešerius metus naudotos sklypo dalies. Teismas, sulyginęs ankstesnįjį ir dabar siūlomą naują naudojimosi tvarkos nustatymo planus, nustatė, kad ateityje atsakovei siūloma naudotis būtent ta žemės sklypo dalimi, kuria ji naudojasi ir dabar – jai siūloma šiaurinė sklypo dalims, pietinė jai siūlomo naudotis sklypo kraštinė kaip ir anksčiau ribojasi su trečiojo asmens dalimi, rytinė dalis ribojama kelio. Taigi, jai tenkančios naudotis sklypo dalies lokacija nepakito (dydis atitinkamai pakito nuo 2,4200 ha, kaip buvo nustatyta preliminariais matavimais, iki 2,4437 ha, kas naujame plane pažymėta kvadratiniais metrais 24 437 m2).

8.       Teismas pažymėjo, jog taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiu, esą negalima sulyginti planų dėl to, kad jiems braižyti buvo naudojamos skirtingos koordinačių sistemos. Teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“ Lietuvos Respublikos teritorijoje patvirtinta valstybinė geodezinių koordinačių sistema – 1994 metų Lietuvos koordinačių sistema (LKS–94). Taigi, tiek sudarant 2018 m., tiek 2025 m. kadastrinių matavimų planus buvo naudojamasi valstybine koordinačių sistema.

9.       Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs ir įvertinęs ankstesniojo 2018 m. spalio 17 d. ir dabar siūlomo 2025 m. vasario 14 d. naudojimosi tvarkos planų X ir Y koordinačių išorinių žemės sklypo duomenis nustatė, jog itin žymiai jie nepakito. Atsižvelgiant į ta, kad visas sklypas sudaro beveik 17 ha, neatitikimai lyginant su senuoju planu laikytini nereikšmingais, sklypo lokacija yra beveik tapati buvusiajai. Be to, teismas pažymėjo, jog atsakovės atstovė viso proceso metu tvirtino, kad sklypo išorinės ribos visiškai nepakito, jos sutampa su senajame plane esančiomis kraštinėmis.

10.       Teismas, nustatęs faktinę aplinkybę, kad išorinės sklypo ribos iš esmės nepakito, atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, jog tikslingiau būtų nustatyti ne naują naudojimosi sklypu tvarką visam sklypui, bet tik padidėjusiai jo daliai. Toks siūlymas, anot teismo, neturi logikos, kadangi kaip nustatyta, jokia dalimi sklypas nepadidėjo faktiškai, taigi jo padidėjusi dalis neegzistuoja.

11.       Pirmosios instancijos teismas taip pat laikė nepagrįstu jokiais įrodymais atsakovės teiginį, jog jai siūloma sklypo dalis šiuo metu yra blogesnės padėties, ji iškirsta, todėl yra mažesnės vertės nei jos naudojama. Atsakovė turėjo visas galimybes teikti savo teiginius patvirtinančius įrodymus, pvz. fotonuotraukas, reikalauti apžiūros vietoje, tačiau to neatliko.

12.       Teismas darė išvadą, jog šiuo atveju atsakovei ginčijant naujosios naudojimosi tvarkos būtinumą ir nesutinkant su siūloma tvarka, ji byloje priešieškinio nereiškė ir nekėlė savarankiškų reikalavimų dėl kitokios nei siūlo ieškovė, jai priimtinesnės naudojimosi tvarkos, todėl teismas neturėjo teisinės pareigos ir galimybės įvertinti atsakovės pasisakymą dėl jos įsivaizduojamos geresnės tvarkos, pagal kurią, anot atsakovės, būtų pakeičiamos tik vakarinė ar rytinė kraštinės.

13.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad paskiriant šalims naudotis žemės sklypą pagal tvarką, kuri įtvirtinta UAB „Surveta“ 2025 m. vasario 14 d. projekte, nė vienos iš šalių interesai dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo nebus pažeisti, pateiktas projektas vertintinas kaip konstruktyvus ir realiai be jokių apsunkinimų įgyvendinamas, jis atitinka istoriškai tarp bendraturčių susiklosčiusią naudojimo tvarką, be to, kiekvienam bendraturčiui tenkanti dalis idealiai atitinka aritmetinę daikto valdymo dalį, dalys aiškiai atribotos ir nesunkiai nustatoma vietoje.

I.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Apeliantė (atsakovė) D. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutiko su pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimu, prašė jį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui bei priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.       Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino apeliantės nurodytos aplinkybės, jog žemės sklypo išorinės ribos nepasikeitė, todėl nebuvo jokio faktinio ar teisinio pagrindo keisti nusistovėjusios naudojimosi tvarkos, juolab kai idealiųjų žemės sklypo dalių pasikeitimas buvo nežymus, o byloje nėra jokių duomenų apie bendraturčių šiuo metu faktiškai naudojamų žemės sklypo dalių plotus.

14.2.       Teismas nenustatė ir neįvertino apeliantės nurodytos aplinkybės, kad pagal teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi patvirtintą naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, apeliantės naudojama realioji žemės sklypo dalis buvo ir tebėra iš esmės lygi jai priklausančiai žemės sklypo idealiajai daliai. Pagal šią nutartį apeliantės naudojama realioji dalis yra tik 2 m2 mažesnė už jai tenkančią idealiąją dalį, tačiau apeliantė nelaiko šio nežymaus neatitikimo pagrindu keisti nusistovėjusią naudojimosi tvarką ar juo labiau bloginti būtent jos teises ir teisėtus interesus, keičiant dalies jos naudojamos žemės sklypo dalies vietą. Net ir tuo atveju, jei apeliantei formaliai „trūktų“ minėtų 2 m2, ji sutinka, kad šis plotas liktų kitų bendraturčių dispozicijoje.

14.3.       Pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, nes nenustatė, kokio konkretaus ploto žemės sklypo dalimis bendraturčiai šiuo metu faktiškai naudojasi, nors ši aplinkybė yra esminė, sprendžiant ginčą dėl bendrosios nuosavybės teisių įgyvendinimo ir konkrečiai naudojimosi tvarkos nustatymo.

14.4.       Apeliantei yra žinoma, kad galimai ieškovė yra išsikirtusi savo naudojamą žemės sklypo dalį, todėl dabar ieškovė siekia kirsti ir apeliantei priklausančios dalies mišką.

14.5.       Ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes neatskleidė teismui aplinkybių, kad ieškovė ir įmonė, iš kurios ieškovė įgijo žemės sklypo dalis, yra susiję juridiniai asmenys, kontroliuojami tų pačių akcininkų ar jų šeimos narių.

14.6.       Bylos nagrinėjimo metu net nebuvo išsiaiškinta, kad atlikus kadastrinius matavimus nepasikeitė nei žemės sklypo forma, nei jo konfigūracija, nei išorinės ribos ar jų padėtis vietovėje. Žemės sklypas nebuvo nei performuotas ar išplėstas – buvo tik ištaisyta ankstesnių preliminarių matavimų metu padaryta techninė ploto apskaičiavimo klaida (išorinės ribos nepakito). Visas žemės sklypas tiek iki kadastrinių matavimų ir po jų faktiškai egzistavo toje pačioje vietoje ir tokios pačios formos bei tokio pat faktinio / realaus dydžio. Nepaisant šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad vien ploto patikslinimas sudaro pakankamą pagrindą iš esmės peržiūrėti ir pakeisti ilgą laiką galiojusią nustatytą naudojimosi tvarką.

14.7.       Ginčijamu sprendimu faktiškai performuojama apeliantės naudojama žemės sklypo dalis – iš jos atimamas per visą sklypo ilgiausią kraštinę besitęsiantis plotas, kuriame auga miškas, ir vietoje jo, apeliantei suteikiama dalis nenaudingoje, nenašioje bei pelkėtoje žemės sklypo dalyje.

14.8.       Nagrinėjant šią bylą nebuvo nustatytos esminę reikšmę bylai turinčios aplinkybės, t. y. žemės sklypo faktinės išorinės ribos ir teismo 2019 m. vasario 21 d. patvirtinta taikos sutartimi bendraturčiams nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Kitaip tariant, teismas nenustatė ir ignoravo apeliantės argumentą, kad žemės sklypas nepakito absoliučiai, t. y. koks buvo, toks ir liko. Tiesiog kadastrinių matavimų metu buvo tiksliai nustatytas faktinis plotas.

14.9.       Teismas neproporcingai sureikšmino 0,16 ha skirtumą beveik 17 ha ploto sklype ir netinkamai taikė proporcingumo principą bei siekį daryti tik minimalią intervenciją. Jei ir būtų buvęs pagrindas spręsti dėl patikslinto ploto, tai galėjo būti daroma tik techniniu būdu, nekeičiant faktiškai nusistovėjusios ir teismo patvirtintos sklypo dalių lokacijos.

14.10.       Nors teismas deklaratyviai nurodė, kad apeliantės naudojamos dalies lokacija neva nepasikeitė, realiai naujuoju planu apeliantei priskiriama kita sklypo dalis, o jos iki tol naudota dalis žemės sklypo perduodama ieškovei. Šios aplinkybės teismas tinkamai neįvertino, neištyrė, be to, nevertino žemės sklypo dalių realios ūkinės vertės, miško būklės, infrastruktūros bei naudojimo patogumo.

14.11.       Atsakovė gynėsi nuo ieškovės pareikšto reikalavimo, ginčydama patį naujos naudojimosi tvarkos nustatymo pagrindą bei būtent apeliantės naudojamos našios ir miškingos žemės sklypo dalies perdavimą naudoti, mainais suteikiant apeliantei nenaudingą žemės sklypo dalį. Tad vien aplinkybė, kad apeliantė nereiškė priešieškinio, savaime nesudaro pagrindo teismui atmesti jos argumentus ar nevertinti alternatyvių, mažiau apeliantės teises ir teisėtus interesus varžančių ginčo sprendimo būdų.

15.       Ieškovė UAB „Ama Forest“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.       Apeliantei priklausanti žemės sklypo dalis padidėjo ne 2 m2, kaip ji nurodo savo apeliaciniame skunde, o žymiai daugiau, t. y. jos dalis padidėjo 0,0237 ha plotu. Pakitus kiekvieno iš bendraturčių turimos žemės sklypo dalims ir kiekvienam iš jų šioms dalims proporcingai padidėjus, iškilo būtinybė nusistatyti aiškias šio sklypo naudojimosi tvarkos ribas, kad ateityje tarp bendraturčių nekiltų ginčų ar nesusitarimų.

15.2.       Priešingai nei teigia apeliantė, naujame plane visiškai nesikeičia jai atitenkančio sklypo dalies vieta, o tik nežymiai padidėja apeliantei bei kitiems bendraturčiams tenkančių žemės sklypo dalių plotas.

15.3.       Tik apeliantei netinka 2025 m. vasario 14 d. UAB „Surveta“ parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas, nors kitiems šio žemės sklypo bendraturčiams šu tvarka yra priimtina ir tinkama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

16.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17.       Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

       Dėl bylos faktinių aplinkybių

18.       Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo yra miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Nekilnojamasis daiktas bendraturčių valdomas atitinkamomis dalimis: ieškovė valdo 97/120 dalis, atsakovė valdo 242/1680 dalis, trečiasis asmuo valdo 80/1680 dalis.

19.       Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-655-780/2019 teismas patvirtino tarp tuometinių sklypo bendraturčių UAB „Alytmedis“, A. G. ir D. V. sudarytą taikos sutartį, kurios sąlygomis atitinkamai kiekvienam iš bendraturčių paskirta naudotis žemės sklypo dalimis, pagal pateiktą į civilinę bylą 2018 m. spalio 17 d. UAB „Surveta“ naudojimosi tvarkos nustatymo planą proporcingai kiekvieno bendraturčių nuosavybės teise valdomai daliai.

20.       Bylos duomenimis, 2020 m. kovo 6 d. miškų paskirties žemės sklypui atlikti kadastriniai matavimai, jų metu užfiksuotas tikslus / pakitęs žemės plotas, kuris sudaro 16,9645 ha, šie duomenys įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre.

21.       Žemės sklypo bendraturtė UAB „Alytmedis“ 2023 m. rugsėjo 22 d. mainų sutarties pagrindu perleido savo nuosavybės teisę į jai priklausiusią sklypo dalį ieškovei UAB „Ama Forest“, kuri, įgydama nuosavybėn daiktą su apsunkinimais, perėmė pareigą laikytis teismo patvirtintos naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

        Dėl apeliacinio skundo esmės

22.       Apeliantės teigimu, nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo keisti nusistovėjusią ir ankstesne teismo nutartimi patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kadangi idealiųjų dalių, priklausančių kiekvienam iš bendraturčių, pasikeitimas buvo nežymus, išorinės sklypo ribos nepasikeitė, nėra duomenų apie bendraturčių faktiškai naudojamų žemės sklypo dalių plotus, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir nevertino visų šių aplinkybių. Sutikti su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

23.       Priešingai nei teigia apeliaciniame skunde atsakovė, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, joje buvo įvertintos visos aukščiau paminėtos atsakovės nurodomos aplinkybės visų kitų byloje esančių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų kontekste. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, detaliai ir argumentuotai ištyrė ir pasisakė tiek dėl bendraturčių ginčo buvimo fakto, tiek dėl tų priežasčių, kurie sudarė pagrindą pakoreguoti / patikslinti ir kiek pakeisti iki tos teismo nutartimi buvusią nustatytą tarp ankstesnių bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką.

24.       Atsižvelgiant į tai, kad kaip matyti iš byloje esančių įrodymų ir kaip iš esmės neneigė ir pati atsakovė, po to, kai Alytaus aplinkybės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-655-780/2019 buvo patvirtinta ir įsiteisėjo žemės sklypo bendraturčių sudaryta taikos sutartis dėl naudojimosi ginčo sklypu tvarkos nustatymo, 2020 m. kovą buvo atlikti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ginčo sklypo kadastriniai matavimai, kurių metu buvo patikslintas / pakeistas sklypo plotas (16,9645 ha), o būtent nustatytas didesnis, nei ankščiau buvęs ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas preliminarių matavimų pagrindu plotas (16,800 ha). Nors atsakovė šį ploto pasikeitimą subjektyviai vertina, kaip nežymų ir nereikšmingą, tačiau dėl jo atitinkamai padidėjo kiekvieno iš šio sklypo bendraturčių tiek idealioji, tiek galėjo padidėti ir realioji, faktiškai naudojama / naudotina šio sklypo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų, byloje esančių žemės sklypo ir naudojimosi jo dalimis planų, ieškovės UAB „Ama Forest“, kuri perėmė buvusios savininkės UAB „Alytmedis“ nuosavybę, naudojimui tenkantis sklypo plotas padidėjo nuo buvusių įregistruotų 13,5800 ha iki 13,7130 ha; trečiojo asmens A. G. naudojimui tenkantis sklypo plotas padidėjo nuo buvusių įregistruotų 0,8000 ha iki 0,8078 ha; atsakovės D. V. naudojimui tenkantis sklypo plotas padidėjo nuo buvusių įregistruotų 2,4200 ha iki 2,4437 ha, o tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, sudarė pakankamą ir teisėtą pagrindą tiek de jure, tiek de facto spręsti dėl buvusios nustatytos naudojimosi tvarkos neatitikties pasikeitusioms realijoms / aplinkybėms, jos koregavimo poreikio, patikslinant / padidinant kiekvienam bendraturčiui tenkančią naudotis sklypo dalį, atvaizduojant tai atitinkamame plane, valstybinėje koordinačių sistemoje, o esant bendraturčių ginčui dėl tokio koregavimo turinio (atsakovei nesutinkant su ieškovės iki teismo pasiūlytu naudojimosi tvarkos korekcijos variantu / planu), teismui spręsti dėl ieškovės ieškinio reikalavimo iš esmės bei vertinti prašomą patvirtinti naują naudojimosi sklypu tvarką pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK) bei teismų praktikoje pateiktus jos nustatymo kriterijus, taisykles bei principus.

25.       Negalima sutikti ir su apeliantės teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, nevertino ir neatsižvelgė į faktinę iki tol ilgą laiką egzistavusią naudojimosi sklypu tvarką, į tai, kad atsakovė jau daugiau nei 20 metų naudojosi konkrečia sklypo dalimi, ir tenkindamas ieškinį, „atėmė“ iš atsakovės per visą sklypo ilgiausią kraštinę besitęsiantį sklypo plotą, kuriame auga miškas, kurį galima kirsti, ir vietoj jo suteikė atsakovei dalį nenaudingoje, nenašioje ir pelkėtoje žemės sklypo dalyje.

26.       Apeliacinės instancijos teismui sulyginus ankstesne teismo nutartimi pačių bendraturčių susitarimu patvirtintą naudojimosi sklypu tvarką, užfiksuotą UAB „Surveta“ 2018 m. spalio 17 d. plane, kuri vertintina kaip atspindinti bei įtvirtinanti iki tol egzistavusį ilgalaikį faktinį sklypo naudojimą (nei atsakovė, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė priešingų įrodymų dėl realiai buvusios susiklosčiusios kitokios naudojimosi sklypu tvarkos) su naujai ieškovės UAB „Ama Forest“ ieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi sklypu tvarka, užfiksuota UAB „Surveta“ 2025 m. vasario 14 d. plane, aiškiai ir akivaizdžiai matyti, kad tiek atsakovei D. V., tiek ir kitiems dviem sklypo bendraturčiams – A. G. bei UAB „Ama Forest“ skiriama naudotis iš esmės tose pačiose sklypo vietose, tos pačios konfigūracijos (beveik taisyklingo stačiakampio formos) vientisomis sklypo dalimis, tik atitinkamai padidinant naudotinus sklypo dalių plotus, t. y. išlaikomas ankstesnio faktinio ir teisinio sklypo paskirstymo tarp bendraturčių tęstinumas, nedaroma jokių esminių pasikeitimų nei naudotinos sklypo dalies / išdėstymo sklype, nei naudingumo, nei konfigūracijos, nei jokiais kitais aspektais. Konkrečiai atsakovės atveju matyti, kad pagal ankstesnį 2018 m. spalio 17 d. planą jai skirta naudotis stačiakampio formos žemės sklypo dalis „A“, esanti šiaurinėje sklypo dalyje, ir toliau jai lieka skirta naudotis pagal naujai prašomą patvirtinti 2025 m. vasario 14 d. planą, išsaugant tą pačią lokaciją, konfigūraciją, paliekant tą patį besiribojimą su kitu bendraturčiu A. G.. Tad atsakovės teiginys, kad vietoj buvusios jos turėtos miškingos dalies jai norima skirti naudotis visiškai kita, nenaudinga sklypo dalį, absoliučiai neatitinka tikrovės. Byloje nėra jokių įrodymų, ir atsakovė visiškai nepagrindė, kaip, kokiu būdu siūloma ieškiniu nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia jos, kaip sklypo bendraturtės interesus, iškreipia iki tol buvusią bendraturčių interesų pusiausvyrą, pablogina jos pačios ir atitinkamai neproporcingai pagerina kitų bendraturčių padėtį.

27.       Kaip visiškai pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, vien atsakovės deklaratyvus nesutikimas ir prieštaravimas ieškovės prašomai nustatyti naudojimosi sklypu tvarkai, tuo pačiu nei priešieškinio forma, nei kita procesines teisės normas atitinkančia forma nepasiūlant jokių alternatyvių, jos įsivaizduojamų – geresnių, optimalesnių, jos interesus užtikrinančių naudojimosi sklypu variantų (baigiamųjų kalbų metu pateikti pamąstymai / pasiūlymai negali būti laikomi tinkamu ir savalaikiu minėtos teisės įgyvendinimu), negali būti pagrindas ieškovės ieškinio reikalavimams atmesti, o tuo pačiu ir atsakovės apeliaciniam skundui tenkinti. Jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniam naudojimosi bendru daiktu variantui, siekia tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004).

28.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

29.       Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priešingai, nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, teisingai nustatė bylos aplinkybes bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo ištirtus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Dėl bylinėjimosi išlaidų

30.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31.       Atmetus apeliacinį skundą ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantės (atsakovės) D. V. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

32.       Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą ieškovė UAB „Ama Forest“ patyrė 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šios ieškovės išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais iš atsakovės D. V. ieškovės naudai priteistinos minėtos jos patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Apeliantės (atsakovės) D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ama Forest“ (juridinio asmens kodas 302415934) naudai 300 Eur (tris šimtus eurų), bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                              Donata Kravčenkienė

                 Andrius Verikas

     Renata Volodko