Civilinė byla Nr. e2-524-730/2021

        Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00067-2019-2 

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.1.14.9.; 2.6.9.2; 2.6.7; 3.1.7.8; 3.1.7.11.; 3.1.18.6

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2021 m. balandžio 2 d.

   Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

sekretoriaujant  Dovilei Paliokienei,

dalyvaujant ieškovų V. G. ir V. K. atstovui advokatui M. V.,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu („Zoom“ programa) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. G. ir V. K. ieškinį atsakovams R. S., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ICA Real Estate“ dėl nusikalstama veika nepagrįstai įgyto turto, buto su rūsiu priteisimo ieškovams V. G. ir V. K. nuosavybės teise lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje,  Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro notarė D. J., valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai V. G. ir V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami priteisti ieškovams V. G. ir V. K. nuosavybės teise lygiomis dalimis, tai yra  po 1/2, nekilnojamąjį daiktą – butą su rūsiu, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių esmė:

1.1.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d.  priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-487/2017, juo atsakovą šioje byloje R. S., be kitų nusikalstamų veikų, pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, prieš nukentėjusiuosius V. G. ir V. K., taip pat BK 203 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio  1 dalyje (UAB „ICA Real Estate“ epizodas). Teismas taip pat nusprendė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalies pagrindu, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti C. Services LLP nuosavybės teise priklausantį turtą – patalpas – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

1.2.        Vilniaus apygardos teismo nuosprendį apskundus apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 1 d.  priėmė nuosprendį, juo tenkino nukentėjusiųjų apeliacinį skundą ir panaikino konfiskaciją C. Services LLP nuosavybės teise priklausančiam turtui – patalpoms – butui su rūsiu, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas nustatė laikiną nuosavybės teisių apribojimą pirmiau nurodytam turtui iki civilinio ginčo išsprendimo. Civilinis ginčas vyko tarp pačių nukentėjusiųjų nurodytoje baudžiamojoje byloje, jis buvo sąlygotas nuteistojo R. S. nusikalstamų veikų,  kai suklastojęs dokumentus užvaldė nukentėjusiesiems E. A. ir J. A. priklausantį nekilnojamąjį turtą ir vėliau pavartodamas apgaulę (sukčiaudamas) įkeitė jį nukentėjusiesiems V. G. ir V. K. už suteiktą 225 904 Eur (780 000 Lt) paskolą, kurios negrąžino.

1.3.       Nurodyti teismų nuosprendžiai buvo peržiūrėti kasacine tvarka ir 2018 m. lapkričio 8 d.  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-895/2018, kuria nuteistojo R. S. gynėjo advokato L. Ž. kasacinį skundą atmetė.

1.4.       Baudžiamojoje byloje ieškovai V. G. ir V. K. nereiškė civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nuteistajam R. S., nes tuo metu tarp pačių nukentėjusiųjų E. A. ir J. A. bei V. G. ir V. K. vyko civilinė byla dėl hipotekos panaikinimo nekilnojamajam turtui, kuriuo buvo užtikrinta ieškovų suteikta 225 904 Eur (780 000 Lt) paskola. Šioje byloje buvo sprendžiama, kas turės reikalavimo teisę į nuteistąjį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, tai iš esmės ir nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 1 d.  priimtame nuosprendyje.

1.5.       Tarp nukentėjusiųjų E. A. ir J. A. iš vienos pusės ir nukentėjusių V. G. ir V. K. iš kitos pusės kilęs civilinis ginčas buvo išspręstas sudarius taikos sutartį, kurią Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi. Teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nustatyta, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal  2013 m. rugsėjo 5 d.  sutartinę hipoteką buvo užtikrinta atsakovų V. K. ir V. G. suteikta bei negrąžinta UAB „Intelektuali verslo apsauga“ 225 904 Eur (780 000 Lt) sumos paskola, šia Sutartimi ieškovai E. A. ir J. A. sutiko padengti dalį atsakovų nuostolių ir įsipareigojo sumokėti atsakovams kompensaciją už sutartinės hipotekos atsisakymą (tai yra už atsakovų V. K. ir V. G. Taikos sutarties 5 punkte numatytų prievolių įvykdymą) kiekvienam iš atsakovų atliekant mokėjimus į jų nurodytas sąskaitas po 75 000 Eur (teismo nutarties rezoliucinės dalies 3 punktas). Taigi ieškovams V. K. ir V. G. buvo atlyginta dalis (150 000 Eur iš 225 904 Eur) patirtos žalos dėl atsakovo R. S. nusikalstamų veikų.

1.6.       Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinės dalies 4 punkte nurodyta, kad „atsižvelgiant į tai, jog Sutarties 3 punkte nurodyti mokėjimai kompensuoja tik dalį atsakovų nuostolių (negražintos paskolos), šia Sutartimi ieškovai E. A. ir J. A. patvirtina ir garantuoja, kad nesiims jokių veiksmų, siekiant išieškoti dėl nusikalstamos veikos padarytą žalą iš baudžiamojoje byloje areštuoto „C. Services LLP“ nuosavybės teise priklausančio turto, patalpų-buto su rūsiu, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir, esant atsakovų reikalavimui, pateiks visus reikalingus atsisakymus dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos ieškovams E. A. ir J. A. išieškojimo iš šio buto“. 

1.7.       Taigi nukentėjusieji užbaigdami civilinį ginčą iš esmės susitarė, jog ieškovai V. K. ir V. G. nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo toliau sieks nukreipdami jį į C. Services LLP nuosavybės teise priklausantį turtą – patalpas – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 

1.8.       Dėl prejudicinių faktų nurodė, kad, vadovaujantis CPK 182 straipsnio 3 punktu,  nereikia įrodinėti aplinkybių asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu, kurį iš dalies pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendis, R. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, pasinaudojo juridinio asmens UAB „Intelektuali verslo apsauga“ naudai apgaule įgytu nukentėjusiajam E. A. priklausančiu turtu – Daiktu Nr. 1, ir, pasinaudojęs S. D., nežinančio apie nusikalstamą sumanymą, pasitikėjimu, 2013 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure nurodė pastarajam pasirašyti 2013 m. rugsėjo 3 d. paskolos sutartį, pagal kurią V. G. ir V. K., už kurį pagal 2013 m. rugpjūčio 23 d. notarinį įgaliojimą veikė V. G., lygiomis dalimis po 390 000,00 Lt (112 951,81 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) kiekvienas suteikė UAB „Intelektuali verslo apsauga“, atstovaujamai S. D., 780 000,00 Lt (225 903,61 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) paskolą, užtikrindami įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymą hipotekos sutartimi įkeičiant Daiktą Nr. 1, iš šios sumos 130 000,00 Lt (37 650,60 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) jam, R. S., buvo perduoti grynaisiais, o 650 000,00 Lt (188 253,01 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) 2013 m. rugsėjo 6 d. banko pavedimu pervesti į UAB „Intelektuali verslo apsauga“ banko sąskaitą, esančią Danske Bank. AS, Lietuvos filiale, taigi jis, R. S., apgaule įgijo didelės vertės nukentėjusiesiems V. G. ir V. K. priklausantį turtą – pinigines lėšas – 130 000,00 Lt (37 650,60 Eur, euro kursas 3,4528 Lt), ir įgijo teisę į pinigines lėšas – 650 000,00 Lt (188 253,01 Eur, euro kursas 3,4528 Lt). Taigi teismai šiuo atveju konstatavo, jog atsakovas R. S. sukčiavimo būdu užvaldė V. G. ir V. K. priklausantį turtą – pinigines lėšas – 225 903,61 Eur (780 000,00 Lt) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžio 27.14, 27.17, 27.18 p.).

1.9.       Taip pat R. S. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad žinodamas, jog UAB „Intelektuali verslo apsauga“ Danske Bank, AS, Lietuvos filialo banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos – 650 000,00 Lt (188 253,01 Eur, euro kursas 3,4528 Lt), įgytos jo paties nusikalstamu (sukčiavimo) būdu, jas apgaule įgijus iš nukentėjusiųjų V. G. ir V. K., siekdamas šias pinigines lėšas nuslėpti ir įteisinti, organizavo juridinių asmenų UAB „Intelektuali verslo apsauga“, UAB „Nemėžio logistika“, UAB „E. ir R.“, UAB „Luginta“, UAB „ICA Real Estate“, „C. Services LLP“, registruotos (duomenys neskelbtini), vadovavimą ir pasinaudodamas šių juridinių asmenų banko sąskaitomis su jo paties nusikalstamu būdu įgytomis piniginėms lėšomis atliko šias finansines operacijas:

1.9.1.                      2013 m. rugsėjo 12 d. iš UAB „Intelektuali verslo apsauga“ Danske Bank, AS, Lietuvos filialo banko sąskaitos pervedė 515 000,00 Lt (149 154,31 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) į UAB „Nemėžio logistika“ banko Danske Bank AS Lietuvos filiale esančią sąskaitą;

1.9.2.                      2013 m. rugsėjo 12 d. iš UAB „Intelektuali verslo apsauga“ Danske Bank, AS, Lietuvos filialo banko sąskaitos pervedė 26 000,00 Lt (7 530,12 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) į UAB „Nemėžio logistika“ banko Danske Bank, AS, Lietuvos filiale esančią sąskaitą;

1.9.3.                      2013 m. rugsėjo 16 d. iš UAB „Nemėžio logistika“ banko Danske Bank, AS, Lietuvos filialo sąskaitos pervedė 502 000,00 Lt (145 389,25 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) į UAB „E. ir R.“ atsiskaitomąją sąskaitą AB Šiaulių banko (buvusio AB Ūkio banko) Vilniaus filiale;

1.9.4.                      2013 m. rugsėjo 25 d. iš UAB „E. ir R.“ atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB Šiaulių banko (buvusio AB Ūkio banko) Vilniaus filiale, 450 000,00 Lt (130 329,00 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) pervedė į UAB „Luginta“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. AB DNB banke;

1.9.5.                      2013 m. spalio 10 d. iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Luginta“ banko sąskaitos, esančios AB DNB banke, 200 000,00 Lt (57 924,00 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) pervedė į UAB „ICA Real Estate“ banko sąskaitą, esančią AB SEB banke;

1.9.6.                      2013 m. spalio 14 d. iš UAB „Luginta“ banko sąskaitos, esančios AB DNB banke,          85 000,00 Lt (24 617,70 Eur, euro kursas 3,4528 eurų) pervedė į UAB „ICA Real Estate“ banko sąskaitą, esančią AB SEB banke;

1.9.7.                      2013 m. spalio 17 d. iš UAB „Luginta“ banko sąskaitos, esančios AB DNB banke,          40 000,00 Lt (11 584,80 Eur, euro kursas 3,4528 eurų) pervedė į UAB „ICA Real Estate“ banko sąskaitą, esančią AB SEB banke.

1.10.       Pirmiau nurodyti faktai, nustatyti baudžiamojoje byloje, patvirtina, jog atsakovas R. S., nusikalstamu (sukčiavimo) būdu įgijęs iš nukentėjusiųjų V. G. ir V. K. pinigines lėšas, jas keletu atskirų pavedimų 325 000 Lt (94 126,51 Eur) bendrą sumą pervedė į atsakovės UAB „ICA Real Estate“ sąskaitą. 

1.11.       Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, jog, tęsdamas nusikalstamą veiką, R. S., žinodamas, kad UAB „ICA Real Estate“ AB SEB banke sąskaitoje esančios piniginės lėšos (325 000,00 Lt (94 126,51 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) jo paties įgytos nusikalstamu (sukčiavimo) būdu, siekdamas šias pinigines lėšas nuslėpti ir įteisinti, organizavo su jo paties nusikalstamu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis sandorio sudarymą – nurodė apie nusikalstamą veiką nieko nežinančiam A. P. (A. P.), kuris, nežinodamas apie jo, R. S., nusikalstamą sumanymą ir juo pasitikėdamas, R. S. nurodymu, atstovaudamas UAB „ICA Real Estate“, 2013 m. spalio 24 d. Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. K1AK-7515, ir UAB „ICA Real Estate“ vardu nupirko iš J. N. ir M. N. nekilnojamąjį turtą – 210 000,00 Lt (60 820,20 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) vertės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

1.12.       Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, R. S., siekdamas nuslėpti ir įteisinti už jo paties nusikalstamu būdu įgytas pingines lėšas, UAB „ICA Real Estate“ vardu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), organizavo juridinių asmenų UAB „ICA Real Estate“, kuriems atstovavo A. P., nežinantis apie R. S. nusikalstamus ketinimus, ir „C. Services LLP“, registruotos (duomenys neskelbtini), kuriai atstovavo V. V., nežinantis apie R. S. nusikalstamus ketinimus, sandorio sudarymą dėl šio turto, tai  yra 2013 m. gruodžio 18 d. 9.54 val. Vilniaus miesto 16-ajame notarų biure nurodė minėtiems asmenims pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „ICA Real Estate“, atstovaujama A. P., pardavė, o „C. Services LLP“, atstovaujama V. V., už 220 000,00 Lt (63 716,40 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) pirko butą su rūsiu, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

1.13.       Baudžiamojoje byloje konstatuota, kad tokiu būdu R. S., siekdamas nuslėpti ir įteisinti iš V. G. ir V. K. sukčiavimo būdu įgytus pinigus – 650 000,00 Lt (188 253,01 Eur, euro kursas 3,4528 Lt), atliko su šiais pinigais finansines operacijas ir sudarė sandorius, dėl to buvo įgytas nekilnojamasis daiktas – butas su rūsiu, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

1.14.       Baudžiamojoje byloje teismai konstatavo, jog, be kitų įmonių, tiek UAB „ICA Real Estate“, tiek Jungtinėje Karalystėje registruotą įmonę „C. Services LLP“ faktiškai valdė nuteistasis R. S., kuris už tai yra nuteistas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį. 

1.15.       Pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti

1.16.       Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d.  nuosprendžio 29.7 punkte konstatuota jog „ir (duomenys neskelbtini) registruotą „C. Services LLP“ faktiškai valdė R. S.. Liudytojas A. P., apklausiamas teisme parodė, kad R. S. paliepimu vyko į notarų biurą ir pasirašė minėto buto pardavimo užsienio įmonei sutartį. Nors butą įsigijo užsienio įmonė, šios įmonės atstovas kalbėjo lietuviškai. Liudytojo teigimu, visas minėtos sutarties sudarymo sąlygas su pirkėju suderino R. S.. Patikrinti, ar buvo atliktas piniginis pavedimas už butą, liudytojas A. P. negalėjo, nes elektroninės bankininkystės priemonės buvo pas nuteistąjį. Aplinkybę, jog 2013 m. gruodžio 18 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį „C. Services LLP“ vardu pasirašė palieptas R. S., patvirtino ir liudytojas V. V., kuris dirbo ir kitose su R. S. susijusiose įmonėse – bendrovėje UAB „E. ir R.“, UAB „Intelektuali verslo apsauga“, UAB „Terra group“. Liudytojo teigimu, R. S. jam nurodė, kad reikės atstovauti užsienio bendrovę „C. Services LLP“, kuri atsiuntė įgaliojimą nupirkti jos vardu kažkokį nekilnojamą turtą. Minėtos įmonės įgaliojimą iš UAB „Terra group“ elektroninio pašto jam taip pat atsiuntė R. S.. Pastarasis atsiuntė liudytojui ir informaciją apie to buto unikalų numerį, kainą, pasiūlymą, pirkimo-pardavimo sutarties projektą susipažinimui. Liudytojo teigimu, nuteistasis jam paaiškino, jog toks sutarties įforminimo būdas buvo pasirinktas todėl, kad Lietuvoje užsieniečiai negali pirkti nekilnojamojo turto. Iš 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto 16-tąjame notarų biure, matyti, kad UAB „ICA Real Estate“, atstovaujama direktoriaus A. P., pardavė (duomenys neskelbtini) registruotai bendrovei „C. Services LLP“, atstovaujamai V. V., nuosavybės teisėmis už 220 000,00 Lt butą adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau iš byloje esančio UAB „ICA Real Estate“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad jokios lėšos už parduotą turtą į šios įmonės sąskaitą neįplaukė (baudž. bylos t. 5, b. l. 153-158). Aptartų aplinkybių visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog tiek UAB „ICA Real Estate“, tiek (duomenys neskelbtini) registruotą įmonę „C. Services LLP“ taip pat valdė nuteistasis. Šios įmonės buvo panaudotos kaip priedanga, R. S. siekiant nuslėpti sukčiaujant gautus pinigus“. 

1.17.       Baudžiamojoje byloje R. S. taip pat buvo nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį už tai, kad siekdamas nuslėpti ir įteisinti iš ieškovų sukčiavimo būdu užvaldytus pinigus, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su šiais pinigais finansines operacijas ir sudarė sandorius. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Tokios veiklos pagrindinis tikslas – yra nuslėpti ar įteisinti savo ar kito asmens nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą. 

1.18.       Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d.  nuosprendžio 29.11 punkte konstatuota, jog baudžiamosios bylos medžiaga taip pat patvirtina išvadą, kad būtent nuteistasis R. S. organizavo sandorį, pagal kurį UAB „ICA Real Estate“, atstovaujama apie nuteistojo nusikalstamą sumanymą nieko nežinojusio A. P., iš J. N. ir M. N. įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau būtent nuteistasis organizavo šio turto pardavimą jo paties kontroliuojamai (duomenys neskelbtini) bendrovei „C. Services LLP“. Liudytojas V. V. teisme parodė, kad R. S. iniciatyva jis buvo įdarbintas UAB „Tera Group“ (duomenys neskelbtini). Jis nieko nežinojo apie įmonę „C. Services LLP“, su jos atstovais susitikęs nebuvo, o įgaliojimą sandorio sudarymo metu atstovauti šiai įmonei jam atsiuntė R. S.. Be to, tiek minėtas liudytojas, tiek liudytojas A. P. parodė, jog pinigai pagal nekilnojamojo turto objekto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį sumokėti nebuvo. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina išvadą, kad minėto buto pirkimo–pardavimo sandoris buvo fiktyvus ir sudarytas nuteistajam siekiant šiuo sandoriu legalizuoti iš nusikalstamu būdu gautų pinigų įgytą turtą – dėl akių sudarant šio turto pirkimo–pardavimo sutartį su užsienyje registruota įmone.

1.19.       Pirmiau nurodyti prejudiciniai faktai patvirtina, jog 2013 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto 16-ajame notarų biure pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „ICA Real Estate“, atstovaujama A. P., pardavė, o „C. Services LLP“, atstovaujama V. V., už 220 000,00 Lt (63 716,40 Eur) pirko butą su rūsiu, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis). Nurodyta notarinė sutartis savo tikslu ir objektu prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl yra niekinė (CK 1.81 straipsnis). Šioje byloje viešoji tvarka suprantama kaip baudžiamuoju įstatymu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra pavojinga, ja kėsinamasi į Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomus gėrius, ir baudžiamojo įstatymo nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamų veikų padarymą.

1.20.       Faktai, nustatyti baudžiamojoje byloje, patvirtina ir įrodo, kad atsakovo R. S. faktiškai valdytos ir kontroliuotos bendrovės, tiek UAB „ICA Real Estate“, tiek ir C. Services LLP, butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo be jokio teisinio pagrindo, tai yra  iš ieškovų V. G. ir V. K. nusikalstamu (sukčiavimo) būdu gautus pinigus panaudojo sumokėdamos buto pirkimo kainą.

1.21.       Vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nekilnojamasis daiktas, esantis (duomenys neskelbtini), turėtų būti priteistas nuosavybės teise ieškovams lygiomis dalimis, nes daiktas buvo įgytas už ieškovų pinigines lėšas, kurias jie prarado dėl atsakovo R. S. nusikalstamų veikų.

2.       Atsakovo R. S. vardu advokatė I. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodo, kad  ieškinio nepripažįsta, ir prašo jį atmesti. Nesutikimo motyvų esmė: 

2.1.       Ieškovai, remdamiesi CPK 182 straipsnio 3 punktu, nurodo, kad prejudiciniai faktai patvirtina ir įrodo, jog 2013 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto 16-ajame notarų biure pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „ICA Real Estate“, atstovaujama A. P., pardavė, o C. Services LLP, atstovaujama V. V., už 220 000 Lt (63 716,40 Eur) pirko butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), savo tikslu ir objektu prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl yra niekinė ir negaliojanti nuo jo sudarymo momento.

2.2.       Ieškovai ieškiniu taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-487/2017 nustatyti faktai patvirtina ir įrodo, kad atsakovo faktiškai valdytos ir kontroliuotos bendrovės, tiek UAB „ICA Real Estate“, tiek ir C. Services LLP, butą įgijo be jokio teisinio pagrindo, t. y. iš ieškovų V. G. ir V. K. nusikalstamu (sukčiavimo) būdu gautus pinigus panaudojo sumokėdamos už perkamą butą. 

2.3.       Juridiniam asmeniui pasibaigus likvidavimo būdu, teisių perėmimas paprastai negalimas. Atsakovė C. Services LLP, kuri buvo įsteigta 2013 m. spalio 10 d., o jos dalyvės buvo bendrovės L. HOLDING S.A., adresas (duomenys neskelbtini), ir V. INTER S.A., adresas (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 19 d. likviduota. Taigi atsakovės C. Services LLP, kuriai nuosavybės teise priklauso ginčo butas, nebėra. Susiklosčius tokiai situacijai, kai ginčo butas priklauso jau likviduotam ir iš (duomenys neskelbtini) įmonių registro išregistruotam juridiniam asmeniui, tolesnis bylos nagrinėjimas, nesant atsakovės C. Services LLP, yra neįmanomas, todėl byla turi būti arba sustabdyta arba nutraukta.

2.4.       Ieškovai ieškiniu ginčija atsakovų, įvardijamų jų skolininko R. S. priedangos įmonėmis, sudarytą buto pirkimo–pardavimo sandorį kaip pažeidžiantį jų kaip kreditorių teises, todėl ieškinys yra actio Pauliana ieškinys, vadinasi, bylai išspręsti aktualios CK VI knygos I dalies IV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios kreditorių teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius. Ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškovų ginčijama buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2013 m. gruodžio 18 d. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriame konstatuotos su buto pirkimo–pardavimo sandoriu susijusios aplinkybės, kuriomis ieškovai remiasi kaip prejudiciniais faktais šioje byloje, priimtas 2017 m. balandžio 14 d. Kaltinamasis aktas, kurio pagrindu priimtas teismo nuosprendis ir kurio 3–4 puslapiuose kaip tik ir nurodomos aplinkybės apie atsakovų UAB „ICA Real Estate“ ir C.  Services LLP sudarytą sandorį, pateiktas atsakovui R. S. kaip kaltinamajam dar 2015 m. birželio 8 d., o tai reiškia, kad ieškovai kaip nukentėjusieji baudžiamojoje byloje nuo tada turėjo galimybę su juo susipažinti, be to, jie dalyvavo teismo posėdžiuose, todėl apie ginčo buto pirkimo–pardavimo sandorį ir su juo susijusias aplinkybes bei jų teisių pažeidimą, dėl kurio prašo pripažinti sandorį niekiniu, žinojo jau tuomet. Kadangi ieškinį pareiškė tik 2019 m. vasario 12 d., tai yra praėjus daugiau kaip trejiems su puse metų, ieškovai gerokai praleido 1 metų ieškinio senaties terminą, todėl atsakovas R. S. prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

2.5.       Ieškovai neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovus, kurių sudarytą sandorį ginčija. Kaip viena iš sąlygų taikyti actio Pauliana kasacinio teismo jurisprudencijoje įvardijama tai, kad kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Ieškovai neįrodinėja, kokiu pagrindu atsakovai UAB „ICA Real Estate“ ir C. Services LLP turi būti pripažintos ieškovų skolininkėmis. Ieškovų ir šių atsakovių nesieja jokie sutartiniai ar deliktiniai santykiai, ieškovai neturi dėl šių atsakovių jokio įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nuosprendžio, kuriame būtų konstatuota, kad būtent šių asmenų ar vieno iš jų neteisėtais veiksmais ieškovams buvo padaryta žala. Kaltu dėl ieškovų pinigų užvaldymo pripažintas tik atsakovas R. S.. Nei UAB „ICA Real Estate“, nei C. Services LLP kaip juridiniai asmenys nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-487/2017, kuria ieškovai remiasi, šių atsakovų atsakomybė ieškovams nekonstatuota, jie nepripažinti civiliniais atsakovais. Konstatuota tik nusikalstama atsakovo R. S. veika, tačiau ieškovų reikalavimo teisė į atsakovą R. S. taip pat nėra apibrėžta. Nors baudžiamojoje byloje ir konstatuota R. S. nusikalstama veika, tačiau joks žalos atlyginimas ieškovams iš jo nepriteistas, žalos dydis nėra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nėra konstatuota ir kitų atsakovių UAB „ICA Real Estate“ ir C. Services LLP prievolė atlyginti atsakovo R. S. nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Nors ieškovai nurodo, kad jų reikalavimo dydį nulėmė taikos sutartis su kitais nukentėjusiaisiais, tačiau atsakovas R. S. nebuvo tokios sutarties šalimi. Jo žiniomis, kiti atsakovai taip pat nebuvo tokios taikos sutarties šalimis, todėl ieškovų pasirašyta taikos sutartis nei atsakovui R. S., nei kitiems atsakovams neturi jokios teisinės galios. 

2.6.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant LR CPK 182 straipsnio 3 punkto normą, nurodyta, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar nusikalstamus veiksmus padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi, todėl sprendžiant klausimą, ar baudžiamojoje byloje nustatyti nusikalstamų veiksmų teisiniai padariniai vertintini kaip prejudiciniai civilinėje byloje, būtina nustatyti, ar jie patenka į įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas nėra saistomas teismo nuosprendžio tais atvejais, kai sprendžiama dėl faktų, kurie nebuvo nagrinėti ir vertinti baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo.

2.7.       Aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nuosprendžiu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, pripažįstamos prejudicinėmis ir negali būti ginčijamos tik tų asmenų, kurie dalyvavo procese. Visų kitų jos gali būti ginčijamos. Atsakovės C. Services LLP ir UAB „ICA Real Estate“ baudžiamojoje byloje nedalyvavo, joms nebuvo suteiktas joks procesinis statusas, vadinasi, šioms atsakovėms baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės neturi jokios prejudicinės galios ir ieškovas negali būti atleistas nuo ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodinėjimo, taip pat ir pareigos įrodyti šiems atsakovams visų civilinės atsakomybės taikymui jiems reikalingų sąlygų egzistavimą: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį.

2.8.       Ieškovai ieškinyje remiasi CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, ir nurodo, kad ginčo butas ieškovams turėtų būti priteistas nuosavybės teise lygiomis dalimis, nes daiktas buvo įgytas už ieškovų pinigines lėšas, kurias jie prarado dėl atsakovo nusikalstamų veikų. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis. Šis turto išreikalavimo institutas taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai – turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja. 

2.9.       Nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitiems civilinių teisių gynybos būdams, t. y. pažeistos teisės ginamos šiuo būdu, kai jų negalima apginti kitais būdais; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kadangi šios bylos atveju atsakovė C. Services LLP ginčo butą įsigijo sandorio pagrindu, tai yra  2013 m. gruodžio 18 d. nusipirko jį iš atsakovės UAB „ICA Real Estate“ notarine sutartimi Nr. 12235, o C. Services LLP nuosavybės teisė į butą registruota viešame registre, todėl nesutinka, kad minėta atsakovė įgijo turtą be teisinio pagrindo. Lygiai taip pat ir atsakovė UAB „ICA Real Esate“ turtą 2013 m. spalio 24 d. įgijo iš J. N. notarine sutartimi Nr. K1AK-7515. Šios atsakovės nuosavybės teisė į butą taip pat buvo įregistruota viešame registre, vadinasi, taikyti CK 6.237 straipsnio nuostatų ir išreikalauti buto iš C.  Services LLP ieškovams kaip įgytą be teisinio pagrindo negalima.

2.10.       Butas įgytas ne iš ieškovų, todėl jis negali būti išreikalautas iš atsakovų kaip be pagrindo iš ieškovų įgytas turtas. CK 6.237 straipsnio 1 dalies nuostatos šiuo atveju galėtų būti taikomos tik atsakovui R. S. ir tik dėl iš ieškovų gautų pinigų grąžinimo. Teisinio pagrindo reikalauti iš kitų asmenų, tokių kaip kitos atsakovės UAB „ICA Real Estate“ ir (ar) C. Services LLP, grąžinti ieškovams tai, ko jie iš ieškovų nepagrįstai neįgijo, nėra. 

2.11.       Dėl sandorio prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei nurodė, kad nagrinėjamu atveju sandoris, kurį ieškovai ginčija, nėra draudžiamas įstatymo. Tai įprastas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoris, detaliai reglamentuotas įstatymo, patvirtintas notaro, įsitikinus jo teisėtumu, sandorį sudariusių asmenų teise ir kompetencija tokį sandorį sudaryti, todėl toks sandoris negali būti laikomas draudžiamu įstatymo. Be to, net jei būtų daroma prielaida, kad ieškovų ginčijamas sandoris yra niekinis ir negalioja, tai reikštų, kad buto pirkimas–pardavimas tarp UAB „ICA Real Estate“ ir C.  Services LLP neįvyko, o butas ir toliau nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „ICA Real Estate“ 2013 m. spalio 24 d. turto įsigijimo iš J. N. notarinės sutarties Nr. K1AK-7515 pagrindu. Pažymėjo, kad ieškovai ginčija tik 2013 m. gruodžio 18 d. tarp atsakovų UAB „ICA Real Estate“ ir C. Services LLP sudarytą sandorį. Ankstesnis sandoris, kuriuo atsakovė UAB „ICA Real Estate“ įsigijo butą iš J. N., neginčijamas. Vadinasi, net ir nuginčijus sutartį, kuria C. Services LLP įsigijo butą iš atsakovės UAB „ICA Real Estate“, pagrindo priteisti butą ieškovams, nenuginčijus ir 2013 m. spalio 24 d. sutarties, nėra.

2.12.       Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad joks reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką, atsakovui R. S. nepareikštas, todėl ieškovų prašymas priteisti iš šio atsakovo ieškovų šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas.

3.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuras atsiliepimo nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko.

4.       Ieškovų V. G. ir V. K. atstovas advokatas M. V. pateikė dubliką. Jame nurodė, kad atsakovas R. S. akivaizdžiai piktnaudžiauja procesu, siekia vilkinti procesą dėl atsakovo nusikalstamais veikais padarytos žalos atlyginimo nukentėjusiems asmenims ir siekia kiek tai įmanoma išsaugoti / legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą daiktą – nekilnojamąjį turtą – patalpas – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Jis nepaiso teismų priimtų ir įsiteisėjusių nuosprendžių dėl jo būtent Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. priimto nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-487/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d.  priimto nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-166-307/2018. Atsakovo R. S. supratimu, susiklosčius tokiai situacijai, kai ginčo butas priklauso jau likviduotam ir iš (duomenys neskelbtini) įmonių registro išregistruotam juridiniam asmeniui, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, tolesnis bylos nagrinėjimas, nesant atsakovės C. Services LLP, yra neįmanomas, todėl byla turi būti arba sustabdyta, arba nutraukta. Tačiau Jungtinės Karalystės įmonė C. Services nėra ir negali būti laikoma juridiniu asmeniu, įgyvendinančiu civilines teises ir pareigas, ir savarankišku subjektu civiliniame procese, kadangi baudžiamojoje byloje teismai konstatavo, jog Jungtinėje Karalystėje registruotą įmonę C. Services LLP faktiškai valdė nuteistasis R. S., kuris už tai yra nuteistas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį. Tai įrodo, kad juridinis asmuo iš esmės buvo neteisėtos veiklos vykdymo priedanga, reikalinga paslėpti ir įteisinti nusikalstamu būdu iš nukentėjusiųjų V. G. ir V. K. įgytas pinigines lėšas. Taigi įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) įmonė C. Services LLP buvo nusikalstamos veikos priedangos įmonė, – nusikalstamos veikos padarymo įrankis. Teismai konstatavo prejudicinį faktą, jog įmonę C. Services LLP faktiškai valdė nuteistasis R. S.. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d.  nuosprendžio 29.11 punkte konstatuota, kad būtent nuteistasis R. S. organizavo sandorį, pagal kurį nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo perleistas jo paties kontroliuojamai Anglijos bendrovei C. Services LLP. Liudytojas V. V. teisme parodė, jog pinigai pagal nekilnojamojo turto objekto – buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį sumokėti nebuvo. Taigi teismo yra nustatyta, kad minėto buto pirkimo–pardavimo sandoris buvo fiktyvus ir sudarytas nuteistajam siekiant šiuo sandoriu legalizuoti iš nusikalstamu būdu gautų pinigų įgytą turtą.

4.1.       Ieškovai taip pat nesutinka su atsakovo R. S. atsiliepime į ieškinį nurodytu teiginiu, jog ieškinys yra actio Pauliana ieškinys, kadangi ieškovai ieškiniu ginčija atsakovių, įvardijamų jų skolininko R. S. priedangos įmonėmis, sudarytą buto pirkimo–pardavimo sandorį kaip pažeidžiantį jų kaip kreditorių teises, todėl bylai išspręsti aktualios CK VI knygos I dalies IV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios kreditorių teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius. Taigi actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, todėl taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju nėra jokio realaus trečiojo asmens, įgijusio turtą, kurio interesų pusiausvyrą turėtų užtikrinti actio Pauliana institutas. Įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais nustatyti prejudiciniai faktai, patvirtinantys, jog atsakovas R. S. naudojo įmones kaip nusikaltimo įrankius faktiškai jas valdydamas, tai yra sudarinėdamas sandorius pats su savimi. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendyje konstatuota, jog faktiškai piniginės lėšos už nupirktą butą buvo sumokėtos tik tuomet, kai jį įsigijo atsakovo R. S. faktiškai valdoma UAB „ICA Real Etstate“, o vėliau butą parduodant C. Services LLP piniginės lėšos nebuvo mokamos. Iš 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto 16-ajame notarų biure, matyti, kad UAB „ICA Real Estate“, atstovaujama direktoriaus A. P., pardavė (duomenys neskelbtini) registruotai bendrovei C. Services LLP, atstovaujamai V. V., nuosavybės teisėmis už 220 000,00 Lt butą, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau iš byloje esančio UAB „ICA Real Estate“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad jokios lėšos už parduotą turtą į šios įmonės sąskaitą neįplaukė. Taigi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžio 29.7 punkte konstatuota, kad tiek UAB „ICA Real Estate“, tiek (duomenys neskelbtini) registruotą įmonę C. Services LLP taip pat valdė nuteistasis R. S.. Šios įmonės buvo panaudotos kaip priedanga R. S. siekiant nuslėpti sukčiaujant gautus pinigus.

4.2.       Dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį paaiškino, kad nesutinka su atsakovo R. S. prašymu ieškinį atmesti, kadangi ieškovai yra praleidę ieškinio senatį, kadangi ieškinį pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Nesutinka su atsakovo teiginiais dėl praleisto ir neva byloje taikytino senaties termino, nes nereiškia ieškinio actio Pauliana instituto pagrindu, o bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, todėl atsakovo teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Atsakovo prašymas taikyti senaties terminą iš esmės prieštarauja šio instituto tikslams. 

4.3.       Dėl atsakovo nurodytų motyvų, kad prejudiciniai faktai – tai aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nuosprendžiu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, o visiems kitiems asmenims jos nėra prejudicinės, todėl gali būti ginčijamos, yra nepagrįsti ir atmestini. Atsakovas nurodo, kad dėl to, jog atsakovės C. Services LLP ir UAB „ICA Real Estate“ baudžiamojoje byloje nedalyvavo, joms nebuvo suteiktas joks procesinis statusas, vadinasi, baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės ir jų pagrindu šios atsakovėms suformuluotas ieškinio reikalavimas neturi jokios prejudicinės galios ir ieškovai negali būti atleisti nuo ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodinėjimo. Tačiau pateikti įrodymai patvirtina, kad įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžio 29.7 punktas) konstatuota, jog tiek UAB „ICA Real Estate“, tiek (duomenys neskelbtini) registruotą įmonę C. Services LLP valdė nuteistasis R. S., kuris už tai yra nuteistas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, o šioje byloje nurodytas atsakovu. Šios įmonės buvo panaudotos kaip priedanga, R. S. siekiant nuslėpti sukčiaujant gautus pinigus, o pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti. Darant šį nusikaltimą juridinis asmuo iš esmės tampa neteisėtos veiklos vykdymo priedanga. Pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako arba asmuo, įsteigęs juridinį asmenį, kurį siekiama panaudoti neteisėtai veiklai nuslėpti, arba asmuo, vadovaujantis tokiam juridiniam asmeniui. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens vadovo baudžiamosios atsakomybės esminę reikšmę turi tai, ar jam vadovaujant juridiniam asmeniui šis juridinis asmuo buvo naudojamas neteisėtai veiklai nuslėpti. Kadangi baudžiamojoje byloje buvo išsamiai ištirtos visos aplinkybės, susijusios su UAB „ICA Real Estate“ ir (duomenys neskelbtini) registruotos įmonės C. Services LLP faktiniu valdymu, kurį atliko atsakovas R. S., ir šių įmonių naudojimu nusikalstamai veikai nuslėpti, todėl visi baudžiamojoje byloje nustatyti ir su UAB „ICA Real Estate“ bei C. Services LLP susiję faktai turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje.

4.4.       Atsakovo atsiliepime į ieškinį teigiama, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti LR CK 6. 237 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes netenkinama viena iš privalomų sąlygų šio teisinio instituto taikymui – šios bylos atveju atsakovė C. Services LLP įsigijo ginčo butą sandorio pagrindu, t. y. 2013 m. gruodžio 18 d. nusipirko jį iš atsakovės UAB „ICA Real Estate“ notarine sutartimi Nr. 12235, ir atsakovės C. Services LLP nuosavybės teisė į butą registruota viešajame registre. Šių aplinkybių pagrindu atsakovė nesutinka, kad įgijo turtą be teisinio pagrindo. Lygiai taip pat ir atsakovė UAB „ICA Real Esate“ įgijo turtą 2013 m. spalio 24 d. iš J. N. notarine sutartimi Nr. K1AK-7515. Šio atsakovo nuosavybės teisė į butą taip pat buvo įregistruota viešajame registre, vadinasi, taikyti LR CK 6.237 straipsnio nuostatas ir išreikalauti butą iš C. Services LLP ieškovų naudai kaip įgytą be teisinio pagrindo negalima. Atsakovo nuomone, nėra pareigos grąžinti nusikalstamu būdu įgytą butą, kuris įgytas už nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų – šioje byloje ieškovų – pinigines lėšas, kurios užvaldytos sukčiavimo būdu. Tačiau išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje konstatuota, kad ginčo butas įgytas nusikalstamu būdu. Vilniaus apygardos teismas 2017-04-14 nuosprendžiu atsakovą šioje byloje R. S., be kitų nusikalstamų veikų, pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d., prieš nukentėjusiuosius V. G. ir V. K., taip pat pagal BK 203 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. (UAB „ICA Real Estate“ epizode). Teismas taip pat nusprendė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. 2 d. pagrindu, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti C. Services LLP nuosavybės teise priklausantį turtą – patalpas – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinis teismas 2018-03-01 nuosprendžiu tenkino nukentėjusiųjų apeliacinį skundą ir panaikino konfiskaciją C. Services LLP nuosavybės teise priklausančiam turtui – patalpoms – butui su rūsiu, esančiam (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas nustatė laikiną nuosavybės teisių apribojimą pirmiau nurodytam turtui iki civilinio ginčo tarp nukentėjusiųjų išsprendimo. Taigi įsiteisėjusiais nuosprendžiais yra ne tik konstatuotas esminis prejudicinis faktas, kad butas įgytas nusikalstamu būdu, bet ir nuspręsta šio buto nekonfiskuoti, o palikti nukentėjusiesiems žalai atlyginti. Visa tai paneigia bet kokius atsakovo išvedžiojimus apie sudarytas notarines sutartis ir viešuosius registrus, kaip teisinį pagrindą išsaugoti nusikalstamu būdu įgytą turtą, ir klausimas dėl buto įgijimo teisėtumo šioje civilinėje byloje nebegali būti atskirai nagrinėjamas.

4.5.       Atsakovo R. S. procesinis elgesys yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise. Pažeista teisė turi būti ginama tam, kad būtų apginti sąžiningų asmenų teisėti interesai. Įstatymas draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kad nesant teisinio pagrindo būtų pažeistos ar varžomos kitų asmenų teisės ar įstatymo saugomi interesai ar daroma žala kitiems asmenims arba prieštaraujama subjektinės teisės paskirčiai. Asmuo iš savo neteisėto elgesio negali tikėtis naudos ir iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės. Kadangi atsakovas R. S. nesąžiningai veikia prieš nuo jo paties padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusius asmenis, sąmoningai ir nepagrįstai vilkina žalos atlyginimo procesą, tam pasitelkdamas civiliniame procese suteiktas teises, tačiau jas naudodamas ne pagal jų paskirtį, teisė negali ginti tokių teisių, kurios naudojamos priešingai jos tikslams ir paskirčiai. Dėl to, kas išdėstyta, prašo paskirti atsakovui R. S. maksimalią 5000 Eur baudą, pusę šios sumos lygiomis dalimis priteisiant ieškovams.

5.        Atsakovas R. S. pateikė tripliką ir jame nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašo šią civilinę bylą sustabdyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu arba bylos nagrinėjimą nutraukti. Nesant pagrindo bylą sustabdyti arba ją nutraukti arba tokiam pagrindui išnykus prašo ieškovų V. G. ir V. K. ieškinį atsakovui R. S. atmesti ir priteisti iš ieškovų atsakovui šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dublike nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, prieštarauja subjektinės materialiosios teisės normoms. Civilinėje byloje esantys duomenys patvirtina, jog nekilnojamasis daiktas – butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas viešajame registre kaip C. Services LLP nuosavybe. Šios įmonės ir jos turto (buto) faktinio perdavimo aplinkybės R. S. baudžiamojoje byloje nėra nustatytos. Ieškovai, vadovaudamiesi prejudiciniu faktu baudžiamojoje byloje, nurodo, kad siekiant legalizuoti nusikalstamu būdu įgytas lėšas minėtas butas buvo įgytas nusikalstamu būdu, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie šios įmonės ir jos turto perleidimą R. S., o tai nepatvirtina nei nekilnojamojo daikto juridinio perdavimo fakto, nei šio turto valdymo. Atvirkščiai, šio turto valdymo teisės 2013 m. gruodžio 18 d. buvo perduotos V. V., kaip faktiniam bendrovės vadovui, veikusiam pagal 2013 m. spalio 10 d. išduotą įgaliojimą. V. V. baudžiamojoje byloje dalyvavo kaip liudytojas, jam jokie kaltinimai nebuvo pateikti, todėl negalima teigti, kad jis tiek sandorio sudarymo metu, tiek buto valdymo metu veikė nusikalstamai. R. S. su V. V. nesieja nei giminystės, nei draugystės ryšiai, ieškovai nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas R. S. buvo piktavališkai ar kaip kitaip susitaręs su įgaliotu asmeniu V. V. ir sudarant pirkimo–pardavimo sutartį bei C. Services LLP įgyjant nekilnojamąjį turtą veikė kartu su juo. 2015 m. gegužės 19 d. (duomenys neskelbtini) Vyriausybės biuletenyje paskelbta, jog C. Services LLP likviduota išbraukiant iš registruotų įmonių sąrašo. Kadangi atsakovės C. Services LLP, kuriai nuosavybės teise priklauso ginčo butas, nebėra, todėl R. S. neturi galimybės grąžinti turtą, esą gautą be teisinio pagrindo, nes jis jam nebuvo perduotas. Taip pat nėra pagrindo taikyti CK 6.237 straipsnio nuostatas ir priteisti butą ieškovų naudai kaip įgytą be teisinio pagrindo.

5.1.       Faktai, tirti ir vertinti baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, ir kitos teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės civilinėje byloje turi ribotą prejudicinę galią. Nors teismai C. Services LLP įmonę vertino kaip priedangos įmonę, tačiau BK 203 straipsnio  2 dalies nuostatų taikymo prasme šiai įmonei, taip pat ir atsakovui R. S. sprendimas baudžiamojoje byloje nebuvo priimtas. Sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją, ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, tai yra žinojo ar turėjo žinoti (bendrovės valdymo organai), kad sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Teismo paskelbtas faktas, kad bendrovė buvo priedangos įmonė fizinio asmens nusikalstamiems tikslams įgyvendinti, nėra pakankamas nesąžiningumo įrodymas kitos šalies, o šiuo atveju atsakovės C. Services LLP atžvilgiu. Kadangi atsakovė C. Services LLP, kaip juridinis asmuo, nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn, o R. S. nėra nuteistas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį dėl C. Services LLP, todėl nėra pagrindo teigti, kad baudžiamojoje byloje konstatuoti prejudiciniai faktai.

5.2.       Dėl žalos atlyginimo ir senaties termino nurodė, kad ieškovai reikalauja netaikyti senaties paneigdami egzistuojančias byloje actio Pauliana sąlygas ir motyvuodami, kad ieškovų ieškinys grindžiamas CK 6.237 straipsnio 1 dalies, o ne LR CK VI knygos I dalies IV skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis kreditorių teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, remdamiesi baudžiamųjų bylų prejudiciniais faktais ir civilinės bylos išvadomis. Ieškovai, žinodami, kad Daiktas 1 už paskolą įkeistas neteisėtai, ignoravo analogiškus prejudicinius faktus ir siekė ginti tokią subjektinę teisę, piktnaudžiaudami teise. Be to, ieškovai savo tikslų siekė nesąžiningai, tai yra sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, grąžinant turtą nukentėjusiesiems E. A. ir J. A.. Kadangi ieškovai savo rizika pasirinko kitokį savo pažeistų teisių gynimo būdą (neteikė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, nesikreipė į teismą dėl žalos priteisimo civiline tvarka), bet juo naudojosi iki galutinių teismų instancijų įsiteisėjimo, todėl esant actio Pauliana ieškinio sąlygoms taikytinas tokiam ieškiniui pareikšti įstatymo nustatytas ieškinio senaties terminas. 

5.3.       Dėl ieškovų nurodytų aplinkybių, kad atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, paaiškino, kad atsakovo pateiktas atsiliepimas niekaip nepažeidžia CPK 95 straipsnyje numatytų normų. Jeigu ieškovų lūkesčių netenkina pateikto atsiliepimo turinys, tai jokiu būdu negali sukurti ieškovų nurodomo precedento. Tai akivaizdus bandymas daryti poveikį atsakovui ir teismui. Šiuo pagrindu ieškovų prašymas dėl atsakovo tariamo piktnaudžiavimo procesu skirti jam maksimalią 5 000 Eur baudą ir formuluojamas sprendimas dėl baudžiamosios bylos inicijavimo yra akivaizdus poveikio darymas atsakovui, pažeidžiantis ne tik atsakovo teisę į teisingą teismą, bet ir pažeidžiantis Konstitucines teises, Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio nuostatas, kurios įtvirtina teisę į nepriklausomą bei į nešališką teismą bei procesines garantijas.

6.       Byloje 2019 m. spalio 28 d. priimtas teismo sprendimas, kuriuo ieškovų ieškinys patenkintas visiškai ir nuspręsta ieškovų V. G. ir V. K. ieškinį dėl nusikalstama veika be teisinio pagrindo atsakovų įgyto turto grąžinimo tenkinti, priteisti ieškovams V. G. ir V. K. nuosavybės teise lygiomis dalimis, tai yra po 1/2 dalį, nekilnojamąjį daiktą – butą su rūsiu, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

7.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi nutarė byloje 2019 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

8.       Nagrinėjant bylą iš naujo ieškovų atstovas ieškovų reikalavimą palaikė, atsakovas R. S. ieškinio nepripažino, atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „ICA Real Estate“ byloje procesinių dokumentų neteikė. Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sprendimą palieka priimti teismo nuožiūra.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas visiškai.

9.       Byloje buvo nagrinėjamas ieškovų reikalavimas atsakovams R. S., uždarajai akcinei bendrovei „ICA Real Estate“ bei C. Services LLP, kuriuo ieškovai prašė priteisti jiems po 1/2 dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 

10.       Kaip nurodyta, išnagrinėjęs atsakovo R. S. apeliacinį skundą Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi nutarė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo nurodytas aplinkybes, ieškovams šioje byloje buvo nustatytas terminas pateikti savo nuomonę dėl atsakovų tinkamumo šioje byloje. Taip pat, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo nurodytas aplinkybes, šalims nustatytas terminas pateikti nuomonę dėl įtraukimo dalyvauti byloje Lietuvos Respubliką (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis, 39 punktas, 42 straipsnio 1 dalis). Teismo nustatytu terminu nuomonę pateikė ieškovų atstovas, nurodydamas, jog sutinka, kad iš atsakovų būtu pašalinta bendrovė C. Services LLP. Ieškovų atstovas nurodė, jog, ieškovų nuomone, įtraukti dalyvauti byloje Lietuvos Respubliką nėra įstatymu numatyto pagrindo, kadangi Lietuvos Respublika negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Ieškovų nuomone, tai prieštarautų baudžiamojoje byloje pateiktiems Lietuvos apeliacinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams, jog Lietuvos Respublika negali pretenduoti į ginčo butą ir jis paliekamas nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos asmenims. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog ginčo butas yra įgytas išimtinai iš ieškovų šioje byloje įgytų piniginių lėšų (prarastų dėl nusikalstamos veikos), tai yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl į šį butą negali reikšti pretenzijų jokie kiti asmenys, įskaitant ir Lietuvos Respubliką.  

11.       2021 m. sausio 21 d. nutartimi teismas nutarė nutraukti civilinės bylos dalį dėl C. Services LLP, įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų byloje, Lietuvos Respubliką, atstovaujant VĮ Turto bankui, nutartis įsiteisėjo.

12.       Ieškovai byloje įrodinėjo nepagrįsto praturtėjimo faktą ir savo reikalavimą grindė nepagrįsto praturtėjimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, kuriomis vadovavosi ir teismas patenkindamas ieškovų reikalavimą byloje 2019 m. spalio 28 d. priimtu sprendimu. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje nurodė, jog ginčo teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas dėl savo subsidiarumo negali būti taikomas.

13.       Nagrinėdamas bylą iš naujo, teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo nurodytas aplinkybes, 2021 m. vasario 17 d. teismo posėdyje priimta žodine nutartimi pasiūlė ieškovams spręsti dėl reikalavimo patikslinimo, taip pat dėl papildomų įrodymų pateikimo dėl ginčo buto, pagrindžiant, ar jo vertė atitinka prašomos priteisti žalos dydį. Teismo nustatytu terminu ieškovai pareiškimo dėl ieškinio pagrindo ar dalyko pakeitimo, papildomų įrodymų nepateikė.

14.       Įvertinus ginčo pobūdį, matyti, kad ieškovai ieškinį grindžia baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Ieškinio faktiniu pagrindu ieškovai nurodė tai, kad atsakovas R. S. prieš juos įvykdė nusikalstamas veikas, dėl kurių jiems yra padaryta turtinė žala. Už šias nusikalstamas veikas atsakovas R. S. buvo nuteistas, tai yra Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-487/2017, kuriuo atsakovą R. S., be kitų nusikalstamų veikų, pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, prieš ieškovus, taip pat pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 203 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (UAB „ICA Real Estate“ epizode). Teismas taip pat nusprendė, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti C. Services LLP nuosavybės teise priklausantį ginčo butą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-166-307/2018 panaikino konfiskaciją C. Services LLP nuosavybės teise priklausančiam ginčo butui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsakovo kasacinį skundą atmetė, tai yra priimti nuosprendžiai dėl atsakovo R. S. nusikalstamų veiksmų padarymo yra įsiteisėję, todėl ieškovams turi būti atlyginta nusikalstamas veiksmais padaryta turtinė žala.

15.       Baudžiamojoje byloje atsakovas R. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad, siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, pasinaudojo juridinio asmens UAB „Intelektuali verslo apsauga“ naudai apgaule įgytu nukentėjusiajam E. A. priklausančiu turtu – Daiktu Nr. 1 ir S. D., nežinančio apie nusikalstamą sumanymą, pasitikėjimu, 2013 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodė pastarajam pasirašyti 2013 m. rugsėjo 3 d. paskolos sutartį, pagal kurią V. G. ir V. K., už kurį pagal 2013 m. rugpjūčio 23 d. įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) veikė V. G., lygiomis dalimis po 390 000,00 Lt (112 951,81 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) kiekvienas suteikė UAB „Intelektuali verslo apsauga“, atstovaujamai S. D., 780 000,00 Lt (225 903,61 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) paskolą, užtikrindami įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymą hipotekos sutartimi įkeičiant Daiktą Nr. 1, iš šios sumos 130 000,00 Lt (37 650,60 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) jam, R. S., buvo perduoti grynaisiais, o 650 000,00 Lt (188 253,01 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) 2013 m. rugsėjo 6 d. banko pavedimu pervesti į UAB „Intelektuali verslo apsauga“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank ?S Lietuvos filiale, taiigi jis, R. S., apgaule įgijo didelės vertės nukentėjusiems V. G. ir V. K. priklausantį turtą – pinigines lėšas 130 000,00 Lt (37 650,60 Eur, euro kursas 3.4528 Lt), ir įgijo teisę į pinigines lėšas – 650 000,00 Lt (188 253,01 Eur, euro kursas 3,4528 Lt).

16.       Taip pat jis, R. S., pagal BK 216 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad žinodamas, kad UAB „Intelektuali verslo apsauga“ Danske Bank ?S Lietuvos filialo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios piniginės lėšos – 650 000,00 Lt (188 253,01 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) įgytos jo paties nusikalstamu (sukčiavimo) būdu, jas apgaule įgijus iš nukentėjusiųjų V. G. ir V. K., siekdamas šias pinigines lėšas nuslėpti ir įteisinti, organizavo juridinių asmenų UAB „Intelektuali verslo apsauga“, UAB „Nemėžio logistika“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir UAB „Nemėžio logistika“), UAB „E. ir R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir UAB „E. ir R.“), UAB „Luginta“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir UAB „Luginta“), UAB „ICA Real Estate“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)  (toliau – ir UAB „ICA Real Estate“), „C. Services LLP“, registruotos (duomenys neskelbtini), vadovavimą ir pasinaudodamas šių juridinių asmenų banko sąskaitomis su jo paties nusikalstamu būdu įgytomis piniginėms lėšomis atliko šias finansines operacijas:

16.1.       2013 m. rugsėjo 12 d. iš UAB „Intelektuali verslo apsauga“ Danske bank ?/S Lietuvos filialo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 515 000,00 Lt (149 154,31 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) į UAB „Nemėžio logistika“ banko Danske Bank ?/S Lietuvos filiale esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

16.2.       2013 m. rugsėjo 12 d. iš UAB „Intelektuali verslo apsauga“ Danske bank ?/S Lietuvos filialo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 26 000,00 Lt (7 530,12 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) į UAB „Nemėžio logistika“ banko Danske Bank ?/S Lietuvos filiale esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

16.3.       2013 m. rugsėjo 16 d. iš UAB „Nemėžio logistika“ banko Danske Bank ?/S Lietuvos filialo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 502 000,00 Lt (145 389,25 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) į UAB „E. ir R.“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banko (buvusios AB Ūkio banko) Vilniaus filiale;

16.4.       2013 m. rugsėjo 25 d. iš UAB „E. ir R.“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banko (buvusios AB Ūkio banko) Vilniaus filiale, 450 000,00 Lt (130 329,00 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) pervedė į UAB „Luginta“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke;

16.5.       2013 m. spalio 10 d. iš UAB „Luginta“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, 200 000,00 Lt (57 924,00 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) pervedė į UAB „ICA Real Estate“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke;

16.6.       2013 m. spalio 14 d. iš UAB „Luginta“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, 85 000,00 Lt (24 617,70 Eur, euro kursas 3,4528 eurų) pervedė į UAB „ICA Real Estate“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke;

16.7.       2013 m. spalio 17 d. iš UAB „Luginta“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, 40 000,00 Lt (11 584,80 Eur, euro kursas 3,4528 eurų) pervedė į UAB „ICA Real Estate“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

17.       Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. S., žinodamas, kad UAB „ICA Real Estate“ AB SEB banke banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios piniginės lėšos – 325 000,00 Lt (94 126,51 Eur, euro kursas 3,4528 Lt), jo paties įgytos nusikalstamu (sukčiavimo) būdu, siekdamas šias pinigines lėšas nuslėpti ir įteisinti, organizavo su jo paties nusikalstamu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis sandorio sudarymą – nurodė apie nusikalstamą veiką nieko nežinančiam A. P. (A. P.), kuris, nežinodamas apie jo, R. S., nusikalstamą sumanymą ir juo pasitikėdamas, R. S. nurodymu, atstovaudamas UAB „ICA Real Estate“, 2013 m. spalio 24 d. Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir UAB „ICA RealEstate“ vardu nupirko iš J. N. ir M. N. nekilnojamąjį turtą – 210 000,00 Lt (60 820,20 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) vertės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

18.       Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, R. S., siekdamas nuslėpti ir įteisinti už jo paties nusikalstamu būdu įgytas pingines lėšas UAB „ICA Real Estate“ vardu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), organizavo juridinių asmenų UAB „ICA Real Estate“, kuriai atstovavo A. P., nežinantis apie R. S. nusikalstamus ketinimus, ir C. Services LLP, registruotos (duomenys neskelbtini), kuriai atstovavo V. V., nežinantis apie R. S. nusikalstamus ketinimus, sandorio sudarymą su šiuo turtu, t. y. 2013 m. gruodžio 18 d. 9.54 val. Vilniaus miesto 16-jame notarų biure nurodė minėtiems asmenims pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „ICA Real Estate“, atstovaujama A. P., pardavė, o C. Services LLP, atstovaujama V. V., už 220 000,00 Lt (63 716,40 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) pirko butą su rūsiu, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu R. S., siekdamas nuslėpti ir įteisinti pinigus – 650 000,00 Lt (188 253,01 Eur, euro kursas 3,4528 Lt), žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su šiais pinigais finansines operacijas ir sudarė sandorius. Baudžiamojoje byloje yra nustatyta, jog kai UAB „ICA Real Estate“ 2013 m. gruodžio 18 d. už 220 000 Lt C. Services LLP pardavė butą (duomenys neskelbtini), jokios lėšos už parduotą turtą į šios įmonės sąskaitą neįplaukė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžio 29.7 punktas).

19.       Kasacinio teismo yra formuojama teismų praktika, kad nors besikreipiantis į teismą asmuo privalo nurodyti ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, tai yra teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020). Teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2020). Pažymėtina, kad teismo pareiga teisiškai kvalifikuoti ginčo šalių santykius nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus.

20.       Teismo vertinimu, nagrinėjama byla pagal savo pobūdį nėra susijusi su viešojo intereso apsauga, nėra priskiriama vadinamųjų nedispozityviųjų bylų kategorijai, kuriose teismas turi būti aktyvus ir disponuoja platesnėmis teisėmis: gali savo iniciatyva rinkti įrodymus, patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti. Teismas buvo nustatęs terminą ieškovams spręsti dėl ieškinio pagrindo ar dalyko pakeitimo, papildomų įrodymų pateikimo.

21.       Tačiau, teismo vertinimu, vis tik  CK nuostatos nustato, kad tam tikrais atvejais teismas turi iniciatyvos teisę spręsti šalių ginčą,  neatsižvelgdamas į šalių pareikštus reikalavimus. Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).

22.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismui tam tikrais atvejais kyla pareiga ex officio patikrinti, ar pagrindas, iš kurio kildinama ginama teisė, yra tinkamas  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2014). Savo iniciatyva ir nesant šalių prašymo teismas sprendžia dėl sandorio pripažinimo niekiniu tada, kai nagrinėjant bylą sandorio pripažinimas niekiniu tampa akivaizdus. Esant akivaizdžiam sandorio negaliojimo pagrindui teismui nereikia rinkti papildomų įrodymų, o pripažinęs sandorį niekiniu teismas turi taikyti atitinkamus teisinius padarinius neatsižvelgdamas į bylos šalių reikalavimus. Tik išsprendus dėl niekinio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-611/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-695/2015; 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2013, 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).

23.       Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, o vienašalė ar dvišalė restitucija galima, jeigu jos taikymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 ir 3 dalys).

24.       Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi labai svarbią reikšmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019)

25.       Atleidimo nuo įrodinėjimo atvejus reglamentuojančio CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad civilinėje byloje nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.

26.       Kasacinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, nuosekliai formuoja praktiką, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017). Kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017).

27.       Teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Sprendžiant dėl to, ar tam tikri priimtame teismo nuosprendyje konstatuoti faktai gali būti vertinami kaip prejudiciniai civilinėje byloje, yra būtina nustatyti, koks buvo įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje byloje ir koks jis yra civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017).

28.       Atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką (25–27 punktai), teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje buvo nustatyti tokie šios civilinės bylos įrodinėjimo dalykui reikšmingi prejudiciniai faktai, nurodomi 29 punkte, dėl baudžiamojoje byloje konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat juos padariusio asmens, tai yra atsakovo R. S. (29 punktas).

29.       Tiek UAB „ICA Real Estate“, tiek C. Services LLP faktiškai valdė atsakovas R. S.. Atsakovas R. S. apgaule įgijo didelės vertės ieškovams V. G. ir V. K. priklausantį turtą – pinigines lėšas – 130 000,00 Lt (37 650,60 Eur, euro kursas 3.4528 Lt), ir įgijo teisę į pinigines lėšas – 650 000,00 Lt (188 253,01 Eur, euro kursas 3,4528 Lt). Atsakovas R. S., siekdamas šias pinigines lėšas nuslėpti ir įteisinti, organizavo daugybės juridinių asmenų, tarp jų ir UAB „ICA Real Estate“ bei  C. Services LLP, vadovavimą ir pasinaudodamas šių juridinių asmenų banko sąskaitomis nusikalstamu būdu iš ieškovų įgytas pinigines lėšas pervedė į UAB „ICA Real Estate“ banko sąskaitą – 325 000,00 Lt (94 126,51 Eur, euro kursas 3,4528 Lt). Toliau atsakovas R. S., siekdamas šias pinigines lėšas nuslėpti ir įteisinti, organizavo 2013 m. spalio 24 d. pirkimo–pardavimo sandorio sudarymą, kuriuo UAB „ICA Real Estate“ nupirko iš J. N. ir M. N. ginčo butą už 210 000,00 Lt (60 820,20 Eur, euro kursas 3,4528 Lt). Toliau atsakovas R. S. siekdamas šias pinigines lėšas nuslėpti ir įteisinti organizavo UAB „ICA Real Estate“ ir C. Services LLP 2013 m. gruodžio 18 d. sandorio sudarymą, kuriuo UAB „ICA Real Estate“ pardavė  C. Services LLP ginčo butą už 220 000,00 Lt (63 716,40 Eur, euro kursas 3,4528 Lt), tačiau faktiškai C. Services LLP pinigų pagal sandorį UAB „ICA Real Estate“ nesumokėjo.

30.       Teismo vertinimu, 29 punkte esamų nustatytų prejudicinių faktu visuma sudaro pagrindą pripažinti, kad 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sandorio sudarymas, kuriuo UAB „ICA Real Estate“ pardavė, o  C. Services LLP nupirko ginčo butą už 220 000,00 Lt (63 716,40 Eur, euro kursas 3,4528 Lt), akivaizdžiai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, kadangi pagrindinis ir vienintelis sandorio tikslas buvo skirtas pasiekti  priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei tikslui, tai yra nusikalstamu būdu iš ieškovų įgytas pinigines lėšas nuslėpti ir įteisinti, kas ir buvo padaryta, nes faktiškai pagal šį sandorį piniginės lėšos nebebuvo mokamos.  Toks sandoris jokių teisėtų padarinių negali sukelti, todėl šis sandoris ex officio pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 178 straipsnio 5 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis). 

31.       Pripažinus, kad 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „ICA Real Estate“ pardavė, o C. Services LLP nupirko  už 220 000,00 Lt (63 716,40 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) ginčo butą, kaip sandoris yra niekinis, turi būti sprendžiamas restitucijos klausimas.

32.       Sandorių negaliojimo instituto tikslas – apsaugoti nukentėjusią sandorio šalį, užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą, teisingumą, sąžiningumą ir protingumą, kartu išsaugoti ir civilinių teisinių santykių stabilumą. Tai ne kartą savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-905/2000; 2007 m. lapkričio mėn. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2007). Negaliojančio sandorio teisinis padarinys yra restitucija (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Ji taikoma atsižvelgiant į įstatyme nustatytas jos taikymo sąlygas ir bylos aplinkybes. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant restitucijos taisykles. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad restitucija taikoma ne mechaniškai, bet atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Taikant restituciją, sąžiningumo principas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2009).

33.       CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

34.       Tačiau CK 1.81 straipsnio 2 dalis nustato, kai abi sandorio šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, restitucija netaikoma (CK 1.81 straipsnio 2 dalis), vienašalė ar dvišalė restitucija galima, jeigu jos taikymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar gerai moralei, tai yra kai nebuvo pasiektas viešajai tvarkai ar geros moralės normoms prieštaraujančio sandorio tikslas, o viešosios teisės normos nenustato tokio sandorio šalims turtinių sankcijų (CK 1.81 straipsnio 3 dalis).

35.       Įstatymo leidėjo nustatyta (34 punktas), kad asmenų, sandorio sudarymu ar jo imitavimu siekusių viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančių tikslų, teisės gali būti neginamos ar ginamos iš dalies, toks teisinis reglamentavimas grindžiamas įstatyme įtvirtintais reikalavimais įgyvendinant civilines teises laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, protingai ir teisingai bei draudimu piktnaudžiauti civilinėmis teisėmis (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys).

36.       Kadangi, teismo vertinimu, vienintelis 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sandorio tikslas buvo priešingas viešajai tvarkai ar gerai moralei, tai yra nusikalstamu būdu iš ieškovų įgytas pinigines lėšas nuslėpti ir įteisinti, ir jis buvo pasiektas, be to, akivaizdu, jog sandorio šalys apie tai žinojo, nes, kaip nustatyta, faktiškai UAB „ICA Real Estate“ ir C. Services LLP vadovavo atsakovas R. S., restitucija netaikoma (CK 1.81 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Be to, teismo vertinimu, taikant restituciją ir grąžinant ginčo butą UAB „ICA Real Estate“, įgytą pagal pirkimo–pardavimo sandorį, kai ji už ginčo butą nėra sumokėjusi, UAB „ICA Real Estate“ įgytų nuosavybę, tai yra nepagrįstai praturtėtų, ir būtų įgyvendintas priešingas viešajai tvarkai ar gerai moralei tikslas.

Dėl žalos atlyginimo

37.       Ieškovai reiškia ieškinį dėl atsakovo R. S. prieš juos nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo. Kaip nustatyta, kad ginčo buto įsigijimas yra nusikalstamos veikos vykdymo rezultatas, tai yra ginčo buto pirkimui yra panaudotos iš ieškovų atsakovo R. S. nusikalstamais veiksmais gautos piniginės lėšos.

38.       Sandorio pripažinimas negaliojančiu ir civilinė atsakomybė (žalos atlyginimas) yra atskiri civilinių teisių gynimo būdai, kurių taikymą reglamentuoja skirtingi CK institutai. Bendrosios sandorių negaliojimo nuostatos, be kita ko, negaliojimo pagrindai ir jo pasekmės, įtvirtintos CK 1.78–1.96 straipsniuose. Civilinės atsakomybės taikymą, be kita ko, jos atsiradimo pagrindus ir taikymo sąlygas, reglamentuoja CK 6.245– 6.304 straipsniai. Pripažinus sandorį negaliojančiu, netaikant restitucijos, prievolė atlyginti žalą savaime nekilo, todėl, teismo vertinimu, kvalifikuojant, turi būti sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ar nebuvimo atsakovo R. S. veiksmuose, dėl kurių ieškovai patyrė žalą.

39.       Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, atsirandanti esant įstatyme nustatytam pagrindui – civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltės (išskyrus griežtosios atsakomybės atvejį) visetui. Taigi, civilinės atsakomybės prievolė yra individuali, t. y. kiekvienam skolininkui kyla, jeigu jo atžvilgiu egzistuoja įstatyme įtvirtintas pagrindas, žalos atlyginimo prievolės atsiradimas niekaip nesiejamas su aplinkybe, kad dėl to paties žalos fakto yra pagrindas civilinę atsakomybę taikyti ir kitiems asmenims.

40.       Veiksmų neteisėtumas civilinės atsakomybės prasme gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 2018 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-469/2018).

41.       Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018).

42.       Teismo vertinimu, sprendimo 29 punktu nustatyti prejudiciniai faktai sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovas R. S. pažeidė įstatyme įtvirtintą rūpestingumo pareigą ir nesilaikė tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis), todėl yra pagrindas pripažinti tokių atsakovo R. S. veiksmų (29 punktas) neteisėtumą.

43.       Teismo vertinimu, atsakovo R. S. konstatuotas neteisėtas elgesys (29 punktas) yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalos kilimu, kadangi byloje nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad jeigu atsakovas R. S. per jo faktiškai valdomus juridinius asmenis apgaulės būdu nebūtų įgijęs ieškovams priklausančių piniginių lėšų ir siekdamas jas paslėpti ir įteisinti, pasinaudodamas faktiškai jo vadovaujamais juridiniais asmenimis, nebūtų už šių piniginių lėšų faktiškai sau įgijęs ginčo butą, ieškovai žalos nebūtų patyrę (CK 6.247 straipsnis).

44.       Teismo vertinimu, prejudiciniais faktais (29 punktas) nustatytas ir padarytos žalos dydis, jo nagrinėjamoje byloje iš esmės neginčijo ir atsakovas R. S., tai yra nustatyta, kad atsakovas R. S. apgaule įgijo didelės vertės ieškovams V. G. ir V. K. priklausantį turtą – pinigines lėšas – 130 000,00 Lt (37 650,60 Eur, euro kursas 3,4528 Lt), ir įgijo teisę į pinigines lėšas – 650 000,00 Lt (188 253,01 Eur, euro kursas 3,4528 Lt), 225 904 Eur, iš kurių faktiškai ginčo buto įsigijimui buvo panaudota 210 000,00 Lt (60 820,20 Eur, euro kursas 3,4528 Lt), tai yra sumokant pagal 2013 m. spalio 24 d. pirkimo– pardavimo sandorį, pagal 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sandorį pinigai nebuvo sumokėti.

45.       Baudžiamojoje byloje, be ieškovų, nukentėjusiaisiais buvo pripažinti ir E. A. bei J. A.. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi patvirtino šalių – nukentėjusiųjų E. A. ir J. A. iš vienos pusės bei nukentėjusiųjų V. G. ir V. K. iš kitos pusės – sudarytą taikos sutartį (civilinė byla Nr. 2A-1023-241/2018). Teismo patvirtintoje taikos sutartyje nustatyta, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal 2013 m. rugsėjo 5 d. sutartinę hipoteką buvo užtikrinta atsakovų V. K. ir V. G. suteikta bei negrąžinta paskola UAB „Intelektuali verslo apsauga“ – 225 904 Eur (780 000 Lt), šia Sutartimi ieškovai E. A. ir J. A. sutiko padengti dalį atsakovų nuostolių ir įsipareigojo sumokėti atsakovams kompensaciją už sutartinės hipotekos atsisakymą (tai yra už atsakovų V. K. ir V. G. Taikos sutarties 5 p. numatytų prievolių įvykdymą) kiekvienam iš atsakovų atliekant mokėjimus į jų nurodytas sąskaitas po 75 000 Eur (teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties rezoliucinės dalies 3 punktas). Tokiu būdu ieškovams V. K. ir V. G. buvo atlyginta dalis dėl atsakovo R. S. nusikalstamų veikų padarytos žalos, tai yra 150 000 Eur iš 225 904 Eur. Neatlyginta žalos dalis sudaro 75 904 Eur. Šiuo ieškiniu ieškovai siekia 60 820,20 Eur žalos atlyginimo.

46.       Teismo vertinimu, byloje yra nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovo R. S. civilinei atsakomybei kilti ir jis yra atsakingas už ieškovams padarytą žalą (CK 6.245–6.249 straipsniai).

47.       Ieškovai siekia, kad jiems atsakovo R. S. nusikalstamais veiksmais padaryta žala būtų atlyginta nuosavybės teise priteisiant ginčo butą, tai yra turtą, kuris, teismo vertinimu, buvo faktiškai įgytas atsakovo R. S. jo faktiškai valdomų juridinių asmenų vardu už pinigines lėšas, kurias atsakovas R. S. įgijo iš ieškovų dėl jo nusikalstamų veiksmų. Ieškovai nurodo žalos dydį 60 820,20 Eur, tai yra iš ieškovų įgytos ir pagal 2013 m. spalio 24 d. pirkimo–pardavimo sandorį sumokėtos piniginės lėšos. Kaip nustatyta,  pagal 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sandorį pinginės lėšos faktiškai nebuvo sumokėtos. 

48.       Žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtą nuostolių dydį.

49.       Teismas nagrinėjamos bylos atveju įrodinėjimo prasme, atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnyje nustatytus principus ir CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, nusprendžia, kad ginčo buto priteisimas, pripažinus negaliojančiu 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sandorį ir netaikius restitucijos, ieškovams nuosavybės teise būtų sąžiningas ir teisingas žalos atlyginimas pagal konkrečias bylos aplinkybes, pripažįstant, jog tokiu būdu ieškovams yra atlyginta atsakovo R. S. nusikalstamais veiksmais padaryta 60 820,20 Eur dydžio žala, tai yra po 30 410,10 Eur kiekvienam. Teismo vertinimu, ginčo buto priteisimas kaip turtinio pobūdžio kompensacija savo verte atitinka ieškovų faktiškai patirtiems turtiniams praradimams dėl atsakovo R. S. nusikalstamų veiksmų, kadangi atsakovas siekdamas nuslėpti ir įteisinti 60 820,20 Eur iš ieškovų įgytų piniginių lėšų už šias lėšas įsigijo ginčo butą.

50.       Žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008). Atsakovas neginčijo ir neįrodinėjo aplinkybės, jog  ieškovų prašomu būdu sprendžiant žalos atlyginimo klausimą ieškovams padaryta žala būtų atlyginta didesne verte, nei jiems atsakovo R. S. nusikalstamais veiksmais faktiškai padaryta žala.

51.       Kadangi byloje ieškovai neįrodinėjo, jog šiuo atveju ieškovų ieškinys yra actio Pauliana ieškinys ir teismas šiuo atveju nesprendžia ginčo, vadovaudamasis CK 6.66 straipsnio, todėl pripažįsta nepagrįstais atsakovo argumentus dėl actio Pauliana sąlygų.

52.       Kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl prašymo atsakovui R. S. skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

53.       Dublike ieškovai prašė atsakovui R. S. skirti 5 000 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos lygiomis dalimis priteisiant ieškovams. Ieškovų vertinimu, atsakovas R. S. nesąžiningai veikia prieš nukentėjusiuosius nuo jo paties padarytų nusikalstamų veikų, sąmoningai ir nepagrįstai vilkina žalos atlyginimo procesą, tam pasitelkdamas civiliniame procese suteiktas teises, tačiau jas naudodamas ne pagal jų paskirtį, teisė negali ginti tokių teisių, kurios naudojamos priešingai jos tikslams ir paskirčiai. 

54.       Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

55.       Tam, kad galėtų būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnį, turi būti nustatytos būtinosios sąlygos – šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013), įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. 

56.       Teismo vertinimu, vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad atsakovas R. S. veikė akivaizdžiai nesąžiningai, nesiekė CPK nustatytų tikslų, bet siekė sąmoningai piktnaudžiauti procesu ar nepagrįstai apsunkinti ieškovų teisinę padėtį. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą. Teismui nenustačius išskirtinių aplinkybių, pagrindžiančių atsakovo nesąžiningumą, ieškovų prašymas skirti jam baudą netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

57.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors pastaroji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovų ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovų patirtos išlaidos visa apimtimi priteistinos iš atsakovo.

58.       Ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisti (CPK 83 straipsnio 1 dalies, 4 punktas). Pateikiant ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis mokėtinas žyminis mokestis nuo 60 820,20 EUR ginčo buto vertės sudaro 1 137 Eur. Kadangi ieškinys tenkinamas, todėl valstybei mokėtinas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

59.       Ieškovai prašo priteisti iš atsakovo 1 700 Eur ieškovui V. G. bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti ir 1 700 Eur ieškovui V. K. bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. Pateikė įrodymus apie ieškovų patirtas 3 400 Eur dydžio išlaidas, sąskaitų su apmokėjimu kopijas. Nurodė, kad ieškinio parengimas kainavo 1 500 Eur, dubliko parengimas – 900 Eur bei pasirengimas bylos nagrinėjimui ir vykimas į Klaipėdos apygardos teismą, dalyvavimas teisminiame nagrinėjime – 1 000 Eur. Iš viso patyrė 3 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šalys duomenų, apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

60.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ieškinys tenkinamas visiškai, į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistose 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų dydžių, ieškovų prašymas tenkinamas, iš atsakovo priteistina ieškovui V. G. ir ieškovui V. K. po 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. 

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

61.       Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartimi taikytas laikinosios apsaugos priemonės, tai yra, nekilnojamojo daikto – buto su rūsiu, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areštas paliekamas  galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio  3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263?270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

      Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „ICA Real Estate“ pardavė, o „C. Services LLP“ nupirko už 220 000,00 Lt (63 716,40 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) butą su rūsiu, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

      Tenkinti ieškovų V. G. ir V. K. ieškinį visiškai.

      Priteisti ieškovams V. G., ir V. K., nuosavybės teise lygiomis dalimis, tai yra, po ½ dalį, nekilnojamąjį daiktą – butą su rūsiu, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad tokiu būdu ieškovams V. G., ir V. K. yra atlyginta atsakovo R. S. nusikalstamais veiksmais padaryta 60 820,20 Eur žala, tai yra, po 30 410,10 Eur kiekvienam.

       Sprendimui įsiteisėjus, sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti Valstybės įmonei Registrų centras.

       Priteisti iš atsakovo R. S. 1 137 Eur žyminio mokesčio valstybei.

       Priteisti iš atsakovo R. S. 1 700 Eur ieškovui V. G. ir 1 700 Eur ieškovui V. K. bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

       Netenkinti  ieškovų prašymo dėl baudos skyrimo atsakovui R. S..

       Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tai yra, nekilnojamojo daikto – buto su rūsiu, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areštą palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

       Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja     Erinija Kazlauskienė