Administracinė byla Nr.A442
- 505/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 8.1.6; 9.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus
Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,
sekretoriaujant
Gitanai Aleliūnaitei,
teismo
posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
administracinę bylą pagal pareiškėjo I. R. prekybos įmonės apeliacinį
skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d.
sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. R. prekybos
įmonės skundą atsakovui Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių
inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas I.
R. prekybos įmonė (toliau – ir pareiškėjas, ir Įmonė) skundu kreipėsi į Kauno
apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Marijampolės apskrities
valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau
– ir Marijampolės AVMI) 2008
m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. A-09-20-2762p (toliau – ir Sprendimas Nr. A-09-20-2762p).
Paaiškino, kad
atlikus įmonės patikrinimą bei nustačius pažeidimus, 1997 m. vasario 10 d. buvo surašytas patikrinimo
aktas, pagal kurį už atsiskaitymus grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimus,
buvo apskaičiuota 129 618 Lt bauda. Už pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) apskaičiavimo
pažeidimus apskaičiuota 181 047 Lt PVM suma ir paskirta 181 047 Lt bauda, iš
viso priskaičiuota sumokėti į valstybės biudžetą 491 712 Lt. 1997 m. vasario 28 d.
patikrinimo aktas buvo apskųstas Marijampolės miesto mokesčių inspekcijos
viršininkui, 1997 m. kovo 26 d. skundas
buvo pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos (toliau – ir Valstybinė
mokesčių inspekcija), kuri savo sprendimu paliko patikrinimo aktą nepakeistą. 1997 m. gegužės 20 d.
pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą prašydamas prašymu
panaikinti 1997 m.
vasario 10 d. patikrinimo aktą bei papildomai apskaičiuotas mokesčių ir baudų
sumas. Teismas iškėlė civilinę bylą dėl turtinių reikalavimų ir bylą sustabdė
iki tol, kol bus išnagrinėta pareiškėjui iškelta baudžiamoji byla dėl tų pačių
mokestinių pažeidimų. Teismas ieškinį baudžiamojoje byloje paliko nenagrinėtu, todėl
pareiškėjo prašymu buvo nutraukta civilinė byla.
2005 m. sausio 19 d.
pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės AVMI prašydamas peržiūrėti 1997 m. vasario 10 d.
patikrinimo aktą. Prašymas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad civilinė byla
buvo nutraukta, o Marijampolės rajono apylinkės teismas nusprendė pareiškėją
pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso 322 straipsnyje ir nepriėmė sprendimo dėl mokesčių
perskaičiavimo. Marijampolės rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją
bylą nustatė faktą, kad pareiškėjas pirko cigarečių iš koncerno „Alga“ tik
pagal 162 sąskaitas-faktūras, o ne pagal 183, kaip suskaičiavo mokesčių
inspekcija. Pažymėjo, kad Marijampolės apskrities VMI turėjo perskaičiuoti
mokesčius ir baudas tik pagal tas
sąskaitas-faktūras, kurios buvo išrašytos pareiškėjui.
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį
atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas
iš tikrųjų siekia, jog būtų panaikintos mokesčių, baudų ir delspinigių sumos
priskaitytos 1997 m.
vasario 10 d. patikrinimo aktu. Paaiškino, kad dėl to pareiškėjas yra kreipęsis
keletą kartų ir šiuo klausimu yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai ir
faktai iš naujo neįrodinėjami. Pagal pareiškėjo prašymą mokestinės nepriemokos
delspinigiai buvo perskaičiuoti, t. y. nepriemoka buvo sumažinta iki 218 148,15
Lt. Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė priežasčių, kodėl Sprendimas Nr. A-09-20-2762p
yra nepagrįstas ir neteisėtas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 14 d.
sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka
kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų
saugomas interesas. Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo
įstatymo (toliau - ir MAĮ) 144
straipsnis suteikia mokesčių mokėtojui teisę apskųsti bet kurį mokesčių
administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą ar neveikimą.
Pareiškėjas, ginčydamas Sprendimą Nr. A-09-20-2762p,
prašydamas jį panaikinti bei vadovaudamasis MAĮ 67 straipsnio nuostatomis,
nurodo, kad mokesčių administratorius nepagrindžia jam, kaip mokesčių
mokėtojui, apskaičiuotų mokesčių, su jais susijusių sumų ir teigia, jog
Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo nustatytos
naujos bei kitokios, negu patikrinimo akte konstatuotos faktinės aplinkybės, t.
y. kad nėra įrodymų dėl 21 sąskaitos faktūros išrašymo įmonei. Teigė, kad priimdamas ginčijamą sprendimą šių aplinkybių
atsakovas nevertino. Teismas nustatė, kad iš bylos medžiagos matyti, kad
pareiškėjas, prašydamas panaikinti Sprendimą Nr. A-09-20-2762 faktiškai siekia
mokesčių, baudų, delspinigių sumos pagal 1997 m. vasario 10 d. patikrinimo aktą
perskaičiavimo. ABTĮ 58 straipsnio 2
dalyje numatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje
administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas
administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Įsiteisėjusiame
Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 26 d. sprendime
(administracinė byla Nr. I-2153-414/2006, b. l. 24-27) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 5 d.
nutartyje (b. l. 28-32) yra išsamiai aptartos visos reikšmingos aplinkybės,
kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus nagrinėjamoje administracinėje
byloje dėl mokestinės nepriemokos sumažinimo, sprendimuose nustatyti visi
teisiškai reikšmingi faktai bei konstatuota, jog mokestinis ginčas dėl minėto
mokestinio patikrinimo išspręstas iš esmės, mokestinės bylos procesas užbaigtas.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl
Marijampolės AVMI 2005 m.
vasario 17 d. sprendimo Nr. (11.11-06)-A2-28 panaikinimo ir mokestinio ginčo
atnaujinimo. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. balandžio 8 d.
sprendimu Nr. 69-93 buvo atsisakyta atnaujinti mokestinį ginčą ir perskaičiuoti
mokesčių sumas, priskaitytas pagal Marijampolės AVMI 1997 m. vasario 10 d.
patikrinimo aktą (b. l. 33-35). Šis sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos
administraciniam teismui, kuris 2005
m. rugsėjo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip
nepagrįstą (administracinė byla Nr. I-1273-11/2005, b. l. 36-38). Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. lapkričio 30 d. nutartimi Vilniaus
apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo I. R.
prekybos įmonės apeliacinį skundą atmetė (b. l. 39-45).
Remiantis ABTĮ 23
ir 52 straipsniais, teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso
pareiškėjui. Suformuluojant skundo dalyką ir pagrindą yra nustatomos bylos
nagrinėjimo ribos. ABTĮ 23 straipsnio
2 dalies 6 punktas aiškiai nustato pareiškėjo pareigą skunde (prašyme) nurodyti
aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas atitinkamas reikalavimas. Teismas
konstatavo, kad pareiškėjo pateiktame skunde nenurodyta naujų reikšmingų
aplinkybių, pagrindžiančių reikalavimą dėl ginčijamo Sprendimo Nr.
A-09-20-2762p ydingumo ar mokesčių administratoriaus padarytų akto priėmimo
tvarkos pažeidimų ir todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno
apygardos administracinio teismo 2009
m. balandžio 14 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios
instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamas pirmosios
instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodo, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir
neatitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies nuostatoms, nes nebuvo nurodyta, kokios teisės normos reglamentuoja ginčo
teisinį santykį. Mano, kad tai pažeidžia
konstitucines teises į tinkamą teisminę gynybą bei auditor et altera pars principą. Paaiškina, kad dėl motyvų
nebuvimo, apeliantas iš esmės gali skųstis tik dėl procesinių teisės pažeidimų.
Taip pat pažymi, kad teismas netyrė byloje surinktų įrodymų (ABTĮ 89 str.).
Atsakovas Marijampolės
apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašė apeliacinį skundą atmesti ir
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti
nepakeistą.
Savo atsiliepime
nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo pateikti ir pirmosios
instancijos teismui ir pažymi, kad teismo sprendimas buvo motyvuotas ir
pagrįstas. Papildomai nurodo, kad apeliantas teigdamas, kad Sprendimas Nr. A-09-20-2762p yra neteisėtas, pateikia tik vieną
argumentą, jog nagrinėjant
baudžiamąją bylą Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo nustatyta, kad nėra įrodymų dėl 21
sąskaitos-faktūros išrašymo įmonei. Pažymi,
kad perskaičiuoti 1997 m.
vasario 10 d. aktą galima tik nagrinėjant mokestinį ginčą, o tam yra praleisti įstatymo nustatyti terminai ir tai yra
įrodyta įsiteisėjusiais teismo
sprendimais. Pažymi, kad Kauno
apygardos teisme apeliantas tik vilkino bylos nagrinėjimą, t. y. keturis kartus neatvyko į teismo posėdį ir nepateikė naujų įrodymų.
Teisėjų kolegija
k
o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje administracinis ginčas kilo dėl
pakeisto sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. Ginčijamu
Marijampolės AVMI 2008 m.
balandžio 9 d. sprendimu Nr.
A-09-20-2762p buvo pakeistas Marijampolės AVMI 2004 m. balandžio 8 d.
sprendimas Nr. 13.3-09-3 ir 218 148,15 Lt buvo sumažinta perskaičiuotų
delspinigių suma. Pastarasis Marijampolės AVMI 2004 m. balandžio 8 d.
sprendimas buvo priimtas pareiškėjui neįvykdžius Marijampolės AVMI 2004 m. sausio 14 d. raginimo
Nr. 1 sumokėti mokestinę nepriemoką, nustatytą Marijampolės AVMI 1997 m. vasario 10 d.
mokestinio patikrinimo aktu.
Pareiškėjas teigia, kad Marijampolės rajono apylinkės
teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo nustatytos naujos bei kitokios,
negu patikrinimo akte konstatuotos faktinės aplinkybės. Teisėjų kolegija
sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad skųsdamas Marijampolės AVMĮ 2008
m. balandžio 9 d. sprendimą Nr.A-09-20-2762 pareiškėjas iš tiesų siekia
mokesčių, baudų ir delspinigių sumos pagal 1997 m. vasario 10 d.
patikrinimo aktą perskaičiavimo. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad šioje
byloje yra sprendžiamas tik klausimas dėl priimto sprendimo išieškoti mokestinę
nepriemoką teisėtumo ir pagrįstumo, ir pritaria pirmosios instancijos teismo
išvadai, kad mokestinis ginčas dėl minėto mokestinio patikrinimo jau yra
išspręstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir iš naujo peržiūrėti aplinkybes,
kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamu
atveju apeliacinės instancijos teismas gali tik tikrinti paties sprendimo
išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto teisėtumą ir pagrįstumą.
Taisyklės, pagal kurias yra vykdomas mokestinių
nepriemokų (skolų) išieškojimas, yra reglamentuotos MAĮ V skyriaus penktajame
skirsnyje. Pagal šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalį 2 punktą, mokesčių mokėtojui, laiku
nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir
su juo susijusias sumas. Iš
byloje esančių dokumentų matyti, kad Marijampolės AMVI 2004 m. sausio 14 d.
raginimu Nr. 1 paragino pareiškėją sumokėti nustatytą mokestinę nepriemoką (b.
l. 21).
Mokesčių mokėtojui nesumokėjus ar nustojus mokėti
mokesčius į valstybės biudžetą mokesčių administratorius MAĮ 105 straipsnio
nustatyta tvarka įgyja teisę priverstinai juos išieškoti pritaikydamas MAĮ 106 straipsnio 1
dalyje numatytus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdus. MAĮ 106 straipsnio 1
dalies 4 punkte numatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti
išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos
išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo ar garanto turto. Todėl
pareiškėjui neįvykdžius minėto raginimo, atsižvelgdama į išvardintas teisės
normas, Marijampolės AVMI 2004
m. balandžio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 13.3-09-3
išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto (b. l. 22). Kaip matyti iš
byloje esančios medžiagos ir kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos
teismas, šį sprendimą pareiškėjas skundė ne kartą, tačiau jis nebuvo
panaikintas.
Pažymėtina, kad pareiškėjas 2007 m. lapkričio 9 d.
padavė prašymą Marijampolės AVMI ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo 2006 m.
rugsėjo 26 d. nutarimu, prašė panaikinti minėtą raginimą ir sprendimą (b. l.
46-47). Marijampolės AVMI 2007
m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. (15.8-15)-R3-5955 dėl
atleidimo nuo delspinigių perskaičiavo pareiškėjui apskaičiuotus delspinigius
ir sumažino mokestinę nepriemoką (b. l. 48-49). Tuo pagrindu ir buvo priimtas
skundžiamas Marijampolės AVMI 2008
m. balandžio 9 d. sprendimas Nr. A-09-20-2762p.
ABTĮ 86 straipsnis nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir
pagrįstas; teismas, priimdamas sprendimą, įvertina ištirtus teismo posėdyje
įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra
nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje
byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas; teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius
reikalavimus. ABTĮ 87
straipsnio 4 dalies 1-4 punktai nustato, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo
dalyje nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais
grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors
įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas,
kurios buvo taikomos. Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), teisėjų kolegija
konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai
ištyrė bylos aplinkybes (ABTĮ 81 str.) ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas savo skunde išreiškia nesutikimą su teismo priimtu
sprendimu ir kelia įrodymų tyrimo bei vertinimo klausimą. Pažymėtina, kad bylos
šalies netenkinantys ar, jo manymu, neišsamūs motyvai ABTĮ 87 straipsnio 4
dalies prasme negali būti prilyginami motyvų nebuvimui. Pareiškėjas
apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės
nepasisakė dėl tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas tiesiogiai ir nenurodė
Mokesčių administravimo įstatymo normų, reguliuojančių mokestinių nepriemokų
(skolų) išieškojimo vykdymą, tačiau iš teismo sprendimo turinio aišku, kad
pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kilusį ginčą, vertino ir Mokesčių
administravimo įstatymo reikalavimus ir konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė
ginčijamo sprendimo ydingumo ar mokesčių administratoriaus padarytų akto
priėmimo tvarkos pažeidimų. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo apeliacinio
skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų,
yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija,
remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo
pareiškėjo skundą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo ir teisėtai bei pagrįstai
atmetė pareiškėjo skundą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo
apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo panaikinti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos
įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1
punktu,
n u t a r i a :
Pareiškėjo I. R. prekybos įmonės apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti
nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Dainius
Raižys
Skirgailė Žalimienė