Civilinė byla Nr. eB2-1274-601/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00555-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.7.1; 3.4.3.7.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. birželio 2 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kreditoriaus R. N. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Cargo Garant“ bankroto byloje,
n u s t a t ė :
kreditorius R. N. pateikė prašymą patvirtinti 3 661,24 Eur pirmojo etapo pirmos eilės finansinį reikalavimą, kurį sudaro 2019 m. spalio 18 d. atleistam bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Cargo Garant“ direktoriui R. N. nesumokėtos darbo užmokesčio ir atostogų kompensacijos išmokų sumos.
UAB „Cargo Garant“ nemokumo administratorius Jonas Uselis pareiškė prieštaravimus dėl dalies R. N. finansinio reikalavimo tvirtinimo, nurodydamas, kad nesutinka su R. N. reikalavimu 3 661,24 Eur sumai, t. y. turėtų būti 1 280,05 Eur suma su mokesčiais. Kadangi pareikštas kreditorinis reikalavimas nebuvo pagrįstas jokiais papildomais dokumentais, o bendrovės perduoti buhalteriniai dokumentai neatitiko realios situacijos, administratorius atliko patikrinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) sistemoje ir nustatė, kad R. N. Sodros iniciatyva buvo atleistas 2019 m. balandžio 1 d. Anot administratoriaus, atsižvelgiant į tai, kad R. N. socialiniu draudimu buvo draustas nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. balandžio 1 d., nustatytas darbo užmokestis 555 Eur (neatskaičius mokesčių), įvertinus tai, kad bendrovės neišmokėtas darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) už 2019 m. sausio mėnesį – 44,42 Eur, vasario mėnesį – 385,91 Eur, kovo mėnesį – 385,91 Eur, nepanaudotos atostogos 74,27 Eur, laikytina, kad R. N. kreditorinis reikalavimas sudaro iš viso 890,51 Eur (be mokesčių) arba 1 280,05 Eur (su mokesčiais).
Atsiliepime kreditorius R. N. teigia, kad jo darbo santykiai su UAB „Cargo Garant“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 62 straipsniu ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 2 punktu, buvo nutraukti tik 2019 m. spalio 18 d., o ne 2019 m. balandžio 1 d., kaip teigia administratorius. Kreditorius pažymi, kad jis jokių įrodymų apie Sodros iniciatyva/veiksmais atliktą jo valstybinio socialinio draudimo išregistravimą ir jo atšaukimą/atleidimą iš UAB „Cargo Garant“ vienasmenio valdymo organo/darbuotojo 2019 m. balandžio 1 d. iš Sodros nebuvo gavęs. Nepaisant to, anot R. N., Sodra neturi teisinio pagrindo vienašališkais veiksmais panaikinti/nutraukti civilinius juridinių asmenų valdymo organų ir darbo teisinius santykius/sandorius tokia forma atliekant vienasmenio valdymo organo atšaukimą ir darbuotojo atleidimą. Taigi, dėl Sodros atlikto R. N. valstybinio socialinio draudimo išregistravimo pagal 2019 m. sausio 28 d. vienintelio akcininko sprendimą R. N. su UAB „Cargo Garant“ sukurtus vienasmenio valdymo organo teisių ir pareigų vykdymo ir darbo sandorius UAB „Cargo Garant“ piniginių atsiskaitymo prievolių formavimo procedūros iki 2019 m. spalio 18 d. nebuvo nutrauktos. Be to, viešajame valstybinio socialinio draudimo registre įforminta R. N. valstybinio socialinio draudimo pabaiga 2019 m. balandžio 1 d. yra ne tik nelemianti R. N. su UAB „Cargo Garant“ sukurtų vienasmenio valdymo organo pareigų vykdymo ir darbo teisinių santykių pabaigos, bet ir yra neteisėta, nes pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą Sodra negalėjo panaikinti apdraustojo R. N. valstybinį socialinį draudimą be draudėjo UAB „Cargo Garant“ atliktų atšaukimo/atleidimo veiksmų, lemiančių darbo santykių arba santykių, savo esme atitinkančių darbo santykių, pabaigą. R. N. akcentuoja, kad vienasmenį valdymo organą atšaukti iš pareigų gali tik uždarosios akcinės bendrovės dalyviai akcininkų susirinkimo sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu, arba vienintelio akcininko sprendimu, sistemiškai vadovaujantis minėto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 29 straipsnio 6 dalies nuostatomis.
Prašymas tenkintinas.
Sprendžiant pateiktą prašymą pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, jam įsigaliojus neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.
Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi UAB „Cargo Garant“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas Jonas Uselis. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 1 d. Taigi, nagrinėjamu atveju UAB „Cargo Garant“ nemokumo procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, tačiau kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūra inicijuota jau galiojant JANĮ nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl R. N. reikalavimo tvirtinimo nepatenka tarp JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių (išimtis numatyta kreditorių reikalavimų tenkinimui, bet ne tvirtinimui), šis klausimas spręstinas vadovaujantis JANĮ nuostatomis (JANĮ 155 straipsnis).
JANĮ 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. To paties straipsnio 3 dalis leidžia teismui, nemokumo administratoriaus prašymu, pratęsti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgesniam kaip 14 dienų laikotarpiui. Pagal JANĮ 42 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis). JANĮ 42 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju, gavus šalių sutikimus, nuspręsta kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Byloje ginčas yra kilęs dėl R. N. kreditorinio reikalavimo dydžio, t. y. ar laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2019 m. 2019 m. spalio 18 d. jį siejo darbo santykiai su UAB „Cargo Garant“, už kurį jam turėjo būti skaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis. Nemokumo administratorius Jonas Uselis tvirtina, kad įmonės akcininkui ir vadovui, kaip verslininkui, keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, todėl R. N. turėjo žinoti, kad yra atleistas nuo 2019 m. balandžio 1 d. Sodros iniciatyva, tačiau nesiėmė jokių veiksmų darbingumui atstatyti, ką liudija ir nepriimti pranešimai Sodros sistemoje, ir nepateikti įrodymai Sodrai, kad UAB „Cargo Garant“ vykdo realią veiklą. Kreditorius R. N. iš esmės pripažįsta, kad jo valstybinis socialinis draudimas buvo nutrauktas Sodros iniciatyva 2019 m. balandžio 1 d., tačiau, anot jo, tai nelemia jo, kaip darbuotojo, darbo santykių su darbdaviu UAB „Cargo Garant“ pabaigos.
Juridinių asmenų registre esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Cargo Garant“ įregistruota 2005 m. spalio 7 d., įmonės vadovu nuo 2019 m. sausio 29 d. buvo R. N.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. VRE_SP1E-4114 „Dėl UAB „Cargo Garant“ (draudėjo kodas 894037) apdraustojo (ųjų) socialinio draudimo pabaigos įrašymo“ buvo nuspręsta į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įrašyti apdraustojo R. N. valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą – 2019 m. balandžio 1 d., kol neišnyks aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, kad draudėjas UAB „Cargo Garant“ nevykdo veiklos. Tame pačiame sprendime nurodyta, kad UAB „Cargo Garant“ veiklos nevykdymas konstatuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 2, 3 dalimis. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sutiktina su R. N. argumentais, kad Sodros iniciatyva konstatuota darbuotojo valstybinio socialinio draudimo pabaiga visiškai nelemia darbdavio ir darbuotojo darbo santykių pabaigos.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 37 straipsnio 3 dalį, bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Tuo tarpu darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 104 straipsnio 1 dalis), taip pat kitais DK ar kituose įstatymuose nustatytais darbo sutarties pasibaigimo pagrindais. DK 53 straipsnyje įtvirtinta, kad darbo sutartis pasibaigia: 1) nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu; 2) nutraukus darbo sutartį vienos iš šalių iniciatyva; 3) nutraukus darbo sutartį darbdavio valia; 4) nutraukus darbo sutartį nesant šalių valios; 5) mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui; 6) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, kai neįmanoma nustatyti darbdavio – fizinio asmens ar darbdavio atstovų buvimo vietos; 7) kitais šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Ir, nors pagal DK 65 straipsnio 7 dalį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo santykių pasibaigimo dienos darbdavys privalo apie darbo sutarties pasibaigimą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, tai neleidžia daryti išvados, jog nutrūkus valstybiniam socialiniam draudimui, automatiškai nutrūksta ir darbo santykiai.
Atkreiptinas dėmesys, kad Fondo valdyba yra viešojo administravimo įstaiga, organizuojanti socialinį draudimą ir vykdanti operatyvų Fondo lėšų tvarkymą ir apskaitą, užtikrindama priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, baudų, delspinigių surinkimą į Fondą ir jų išieškojimą, teisingą duomenų apie apdraustuosius asmenis tvarkymą bei įstatymuose nustatytų socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, paskyrimą ir mokėjimą gavėjams, taip pat vykdanti valstybės informacinių technologijų paslaugų teikėjo funkcijas (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalis). Taigi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos veikla yra susijusi su socialinio draudimo organizavimu, bet ne darbo santykių reguliavimu. Todėl tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio pagrindu konstatavo, jog draudėjas UAB „Cargo Garant“ nevykdo veiklos ir dėl to nutrūko darbuotojo R. N. valstybinis socialinis draudimas, nereiškia, jog nutrūko ir darbo santykiai tarp UAB „Cargo Garant“ ir R. N.. Nagrinėjamu atveju nepaisant to, kad R. N. buvo ne tik UAB „Cargo Garant“ vadovas, bet ir akcininkas, nėra pagrindo daryti išvadą, jog R. N. iš įmonės vadovo pareigų buvo atleistas nuo 2019 m. balandžio 1 d. Sodros iniciatyva.
DK 62 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog per tris darbo dienas arba šio kodekso 63 straipsnio 1 dalyje nurodyto grupės darbuotojų atleidimo atveju – ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo arba nuo kreditorių susirinkimo sprendimo vykdyti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka priėmimo dienos darbuotojai raštu įspėjami apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir penkioliktą darbo dieną nuo tokio įspėjimo įteikimo dienos su jais nutraukiamos darbo sutartys. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Cargo Garant“ nemokumo administratorius, įsiteisėjus teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Cargo Garant“, 2019 m. spalio 3 d. įteikė R. N. įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, todėl laikytina, kad R. N. darbo santykiai su UAB „Cargo Garant“ nutrūko nuo 2019 m. spalio 18 d.
R. N. prašo patvirtinti jo 3 661,24 Eur dydžio reikalavimą, susidariusį iki 2019 m. spalio 18 d., kuomet UAB „Cargo Garant“ nesumokėjo darbo užmokesčio ir atostogų kompensacijos išmokų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013).
Byloje esantis UAB „Cargo Garant“ neišmokėtų atlyginimų sąrašas, kuriame nurodytų paskaičiavimų nemokumo administratorius iš esmės neginčija, patvirtina, jog R. N. UAB „Cargo Garant“ neišmokėjo 3 661,24 Eur darbo užmokesčio ir nepanaudotų atostogų kompensacijos (be mokesčių). Tačiau JANĮ 42 straipsnio 6 dalis įpareigoja teismą, tvirtinantį kreditorių reikalavimus, prie darbuotojų su darbo santykiais susijusių reikalavimų išskirti šių reikalavimų sumas, nuo kurių yra skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Atsižvelgiant į tai, kad R. N. socialinis draudimas nutrūko 2019 m. balandžio 1 d., laikytina, kad tik už laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. susidariusį įsiskolinimą turėtų būti skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, o tai, remiantis UAB „Cargo Garant“ neišmokėtų atlyginimų sąrašu, sudaro 75,68 Eur (už sausio mėn.) + 555,00 Eur (už vasario mėn.) + 555,00 Eur (už kovo mėn.) 26,43 Eur (už balandžio 1 d. (555,00 Eur / 21 darbo diena)) = 1 212,11 Eur (suma, nuo kurios yra skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos). Esant šioms aplinkybėms, tvirtintinas R. N. 3 661,24 Eur (be mokesčių) reikalavimas UAB „Cargo Garant“ bankroto byloje, nurodant, kad suma, nuo kurios yra skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, 1 212,11 Eur.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, 42 straipsnio 1–2 dalimis,
n u t a r i a :
patvirtinti kreditoriaus R. N. 3 661,24 Eur reikalavimą (be mokesčių) uždarosios akcinės bendrovės „Cargo Garant“ bankroto byloje, nurodant, kad suma, nuo kurios yra skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, yra 1 212,11 Eur.
Nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. N. ir nemokumo administratoriui.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dalies dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo įsiteisėjimo dienos jos kopiją pateikti Garantinio fondo administratoriui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutarties kopiją perduoti į uždarosios akcinės bendrovės „Cargo Garant“ bankroto bylą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Evaldas Burzdikas