Civilinė byla Nr. e2A-825-790/2019 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00048-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Brosta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ ieškinį atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Brosta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos sprendimą nutraukti supaprastintą atvirą konkursą Nr. 405435 „Viduklės miestelio bendruomeninės infrastruktūros gerinimas“ (toliau – ir Konkursas) dėl rangos darbų pirkimo.
2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. sausio 30 d. atsakovė pranešimu Nr. VP1-45 informavo ieškovę ir kitus tiekėjus, kad nutraukia pirkimą. Atsakovė savo poziciją grindė tuo, kad 2018 m. gruodžio 27 d. paskelbtų Konkurso sąlygų 91 punkte yra nurodyti netikslūs ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai, todėl tiekėjas T2 kriterijaus atveju neturi galimybės gauti konkurso sąlygose numatyto maksimalaus 8 balų įvertinimo. Atsakovės nuomone, tokia situacija gali daryti įtaką galutiniams vertinimo rezultatams.
3. Ieškovė 2019 m. vasario 4 d. pateikė pretenziją, nes nesutiko su sprendimu nutraukti pirkimo procedūras. Ieškovės teigimu, atsakovė savo sprendimą nutraukti pirkimą grindė ne objektyviais duomenimis, o tik spėjimais ir prielaidomis, atsakovė iki pirkimo nutraukimo neišnaudojo visų priemonių ir pirkimo nutraukimą galėjo naudoti kaip ultima ratio (paskutinę) priemonę. Atsakovė privalėjo įsitikinti, kad ekonominio vertinimo kriterijai tiesiogiai ir iš esmės daro įtaką galutiniams rezultatams, t. y. keičia pirkimo laimėtoją, ir tik tada spręsti dėl pirkimo procedūrų nutraukimo.
4. Ieškovė nurodė, jog 2019 m. vasario 12 d. pranešimu atsakovė ją informavo, kad pretenzija atmetama. Atsakovė, nagrinėdama ieškovės pretenziją, ieškovei nurodė, jog atliko pirkime dalyvaujančių tiekėjų ekonominį vertinimą ir nustatė, kad pirkimo dokumentuose nurodyti netikslūs ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai tiesiogiai ir iš esmės daro įtaką galutiniams rezultatams, t. y. keičia pirkimo laimėtoją.
5. Ieškovė 2019 m. vasario 15 d. atsakovei pateikė prašymą dėl duomenų ir įrodymų pateikimo. Prašyme ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pirkimas buvo nutrauktas, tiekėjų pasiūlymų ekonominis vertinimas nebuvo ir negalėjo būti atliktas. 2019 m. vasario 18 d. atsakovė ieškovei pateikė pranešimą dėl duomenų ir įrodymų pateikimo, kuriame nurodė, kad atsižvelgdama į ieškovės pateiktus motyvus, atliko visų pateiktų pasiūlymų ekonominio naudingumo balų skaičiavimą, nevertinant kitų tiekėjų dokumentų. Tokia situacija ir atsakovės veiksmai ir (ar) neveikimas patvirtina, kad atsakovė, priimdama sprendimą nutraukti pirkimą, nežinojo ir negalėjo žinoti, ar pirkimo sąlygose esami netikslumai turi esminės įtakos ir lemia laimėtojo nustatymą, todėl pirkimą nutraukė be jokio pagrindo, pasiremdama tik savo subjektyvia nuomone ir prielaidomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas konstatavo, kad byloje nėra paneigti atsakovės argumentai, jog ieškovės reikalavimas panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pirkimo procedūras yra grindžiamas iš esmės deklaratyviais, subjektyvaus pobūdžio ieškovės samprotavimais, prielaidomis apie tariamą tiekėjo protegavimą. Teismas nustatė, kad Konkurso sąlygų 91 punkte numatytas T2 kriterijaus lyginamasis svoris yra 8 (Y2=8), o pagal Konkurso sąlygų 96.1 papunktyje nurodytą kriterijaus T2 vertinimo tvarką maksimalus galimas T2 kriterijaus įvertinimas yra 5,6 balo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimui naudojant klaidingą vertinimo modelį, geriausią T2 kriterijaus reikšmę pasiūlęs tiekėjas negalės gauti maksimalaus T2 kriterijaus įvertinimo (8 balų) ir tai turės įtakos tiekėjų pasiūlymų vertinimui.
8. Teismo nuomone, atsakovė pagrįstai teigia, kad priimtas sprendimas pirkimą nutraukti yra pagrįstas ir teisėtas, nes tęsdama toliau pirkimo procedūras perkančioji organizacija būtų pažeidusi Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus viešųjų pirkimų principus.
9. Teismas sprendė, kad nepagrįstas ieškovės argumentas, jog atsakovė iki pirkimo nutraukimo neišnaudojo visų priemonių, nes nustatė, kad Konkurso sąlygų netikslumas (91 punktas, 96.1 papunktis) paaiškėjo pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Pagal Konkurso sąlygas (72 punktas) jų netikslumas galėjo būti eliminuotas perkančiajai organizacijai pateikiant paaiškinimus, tačiau tiekėjų pasiūlymų vertinimo etape keisti Konkurso sąlygas ar jas paaiškinti jau nebuvo galima. Be to, nei vienas Konkurse dalyvavęs tiekėjas nepastebėjo pasiūlymų vertinimo tvarkos netikslumo ir Konkurso sąlygų 70 punkto pagrindu nepateikė perkančiajai organizacijai prašymo paaiškinti netikslumą.
10. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepaneigė atsakovės argumentų, jog siekdama išsklaidyti ieškovės abejones dėl tariamai neteisėtai nutraukto pirkimo ir paneigti ieškovės prielaidas, atsakovė atliko visų tiekėjų pateiktų pasiūlymų ekonominį vertinimą. Vertinimas buvo atliktas siekiant detaliais skaičiavimais pagrįsti, kad atsakovės sprendimas nutraukti pirkimą nėra formalus. Teismo vertinimu, atsakovės atlikti skaičiavimai patvirtino, kad neatitikimas tarp T2 vertinimo kriterijų yra reikšmingas, nes pirkimo dokumentuose nurodyti netikslūs ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai tiesiogiai ir iš esmės daro įtaką galutiniams rezultatams (keičia pirkimo laimėtoją).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Brosta“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovės atlikti skaičiavimai patvirtino, jog neatitikimas tarp T2 vertinimo kriterijų yra reikšmingas ir pirkimo dokumentuose nurodyti netikslūs ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai tiesiogiai ir iš esmės daro įtaką galutiniams rezultatams (keičia pirkimo laimėtoją).
11.2. Ieškovės teigimu, atsakovės pateiktuose skaičiavimuose neteisingai apskaičiuoti tiekėjos UAB „Projektas Karma“ pasiūlymo kainos (C) balai, todėl padarytos neteisingos išvados, kad pirkimo dokumentuose nurodyti netikslūs ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai tiesiogiai daro įtaką galutiniams rezultatams. Ieškovė pirkime pasiūlė mažiausią kainą – 484 463,09 Eur, o tiekėja UAB „Projektas Karma“ pirkime pasiūlė 517 632,18 Eur kainą, todėl tiekėjos UAB „Projektas Karma“ pasiūlymo kainos (C) balas apskaičiuojamas taip: 484 463,09 / 517 632,18 × 80. Atlikus tokį matematinį veiksmą, gaunama tiekėjos UAB „Projektas Karma“ pasiūlymo kainos (C) balo vertė – 74,873720.
11.3. Pagal Konkurso sąlygų 96.2 papunktį ekonominio naudingumo balai vertinant pagal kiekvieną kriterijų apvalinami iki dviejų skaitmenų po kablelio pagal matematines taisykles. Taigi tiekėjos UAB „Projektas Karma“ pasiūlymo kainos (C) balo vertė – 74,873720 – turėtų būti apvalinama iki 74,9. Atsakovė visuose savo skaičiavimuose nurodo neteisingą tiekėjos UAB „Projektas Karma“ pasiūlymo kainos (C) balo vertę (75,20). Taip yra, nes atsakovė, atlikdama kiekvieną matematinį veiksmą, jo rezultatui pritaikė apvalinimo taisykles, nors turėjo apvalinti tik paskutinįjį gautą rezultatą.
11.4. UAB „Projektas Karma“ pasiūlymo kainos (C) balo vertės skirtumas (0,3 balo) turi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui. Jei atliekant UAB „Projektas Karma“ pasiūlymo ekonominį vertinimą yra naudojama teisinga pasiūlymo kainos (C) balo vertė (74,90), o ne atsakovės apskaičiuota klaidinga vertė (75,20), jokiais atvejais UAB „Projektas Karma“ netampa pirkimo laimėtoja. Tokia situacija reiškia, kad pirkimo dokumentuose nurodyti netikslūs ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai tiesiogiai ir iš esmės nedaro įtakos galutiniams pirkimo rezultatams, t. y. nekeičia pirkimo laimėtojo.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija prašo Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nepaneigta, jog pradėjus vertinti tiekėjų pateiktus pasiūlymus buvo nustatyta, kad kriterijus T2 yra netikslus ir dviprasmiškas. Konkurso sąlygų 91 punkte numatytas T2 kriterijaus lyginamasis svoris yra 8 (Y2=8), tuo tarpu pagal Konkurso sąlygų 96.1 papunktyje nurodytą kriterijaus T2 vertinimo tvarką maksimalus galimas T2 kriterijaus įvertinimas yra 5,6 balo. Tiekėjų pasiūlymų vertinimui naudojant klaidingą vertinimo modelį, geriausią T2 kriterijaus reikšmę pasiūlęs tiekėjas negalės gauti maksimalaus T2 kriterijaus įvertinimo (8 balų) ir tai turės įtakos tiekėjų pasiūlymų vertinimui.
12.2. Konkurso sąlygų netikslumas (91 punktas, 96.1 papunktis) paaiškėjo pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Konkurso sąlygų netikslumas galėjo būti eliminuotas perkančiajai organizacijai pateikiant konkurso sąlygų paaiškinimus (72 punktas), tačiau tiekėjų pasiūlymų vertinimo etape keisti Konkurso sąlygas ar jas paaiškinti jau nebuvo galima. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistavo teisinės prielaidos viešajam pirkimui nutraukti, nes sprendimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras atitiko VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas.
12.3. Ieškovė, interpretuodama Konkurso sąlygų 96.2 papunktį, nurodė, kad turėjo būti apvalinami ekonominio naudingumo balai, vertinant pagal kiekvieną kriterijų, o ne tarpiniai matematiniai veiksmai. Tačiau Konkurso sąlygos nenurodo, kad atliekant tarpinius matematinius veiksmus toks apvalinimas neturi būti daromas. Taigi niekuo nepagrįstas ieškovės teiginys, kad atsakovė, atlikdama tarpinius matematinius veiksmus, neturėjo matematinio rezultato apvalinti.
12.4. Ieškovė, atlikdama skaičiavimus, neįvertina to, kad netinkamas lyginamųjų svorių koeficientų nurodymas (L1 0,3 + L2 0,4) iškreipia visą vertinimą ir dėl to kaina jame sudaro ne 80, o 81,96 proc.
12.5. Byloje nebuvo paneigta, kad viešojo pirkimo sąlygose įtvirtintas kriterijus T2 yra netikslus ir dviprasmiškas. Nurodyta aplinkybė paaiškėjo viešojo pirkimo vykdymo metu. Nepaneigta, kad šios dviprasmiškos sąlygos nebuvo galima ištaisyti, todėl vien tai sudarė pakankamą pagrindą viešojo pirkimo procedūras nutraukti. Viešasis pirkimas negali būti vykdomas pagal dviprasmiškas Konkurso sąlygas, nes įstatymo leidėjas vienareikšmiškai yra įtvirtinęs, kad viešojo pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
14. Vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečia elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis). Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1208-381/2018).
15. VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) ar projekto konkurso procedūros baigiasi, kai nutraukiamos pirkimo ar projekto konkurso procedūros. Bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis).
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Raseinių rajono savivaldybės administracija 2018 m. gruodžio 27 d. paskelbė Konkursą dėl rangos darbų pirkimo. Perkančioji organizacija 2019 m. sausio 30 d. pranešimu Nr. VP1-45 informavo ieškovę ir kitus tiekėjus, kad nutraukia pirkimą. Atsakovė savo poziciją grindė tuo, kad jos 2018 m. gruodžio 27 d. paskelbto pirkimo konkurso sąlygų 91 punkte yra nurodyti netikslūs ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai, todėl tiekėjas T2 kriterijaus atveju neturi galimybės gauti konkurso sąlygose numatyto maksimalaus 8 balų įvertinimo. Atsakovės nuomone, tokia situacija gali turėti įtakos galutiniams vertinimo rezultatams.
17. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nusprendė, kad perkančioji organizacija turėjo teisėtą pagrindą nutraukti pradėtas viešojo pirkimo procedūras. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, mano, kad teismas netinkamai įvertino Konkurso sąlygas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad sąlygose įtvirtinta kriterijaus T2 vertinimo tvarka turi esminės reikšmės Konkurso rezultatams.
18. Konkurso sąlygų 91 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ir kokybės santykį. Vertinimo kriterijais yra kaina (C), darbų atlikimo terminas mėnesiais (T1), siūlomas (numatomas) mokėti darbo užmokestis (T2). Konkurso sąlygų 96.1 papunktyje įtvirtinta kriterijaus T2 vertinimo tvarka. Numatyta, kad kriterijų T2 sudaro subkriterijai: darbų darbo užmokesčio skirtumas (L1), kurio lyginamasis svoris yra 0,3, ir darbuotojų skaičius (L2), kurio lyginamasis svoris yra 0,4.
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Konkurso sąlygų 91 punkte numatytas T2 kriterijaus lyginamasis svoris yra 8 (Y2=8), o pagal Konkurso sąlygų 96.1 papunktyje nurodytą kriterijaus T2 vertinimo tvarką maksimalus galimas T2 kriterijaus įvertinimas yra 5,6 balo. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Konkurso sąlygų 91 punktas ir 96.1 papunktis yra netikslūs ir dviprasmiški.
20. Pažymėtina, kad viešasis pirkimas negali būti vykdomas pagal dviprasmiškas konkurso sąlygas, nes įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis). Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimui naudojant klaidingą vertinimo modelį, geriausią T2 kriterijaus reikšmę pasiūlęs tiekėjas negalės gauti maksimalaus T2 kriterijaus įvertinimo (8 balų) ir tai turės įtakos tiekėjų pasiūlymų vertinime. Teisėjų kolegijos vertinimu, toliau tęsdama pirkimo procedūras perkančioji organizacija pažeistų VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus viešųjų pirkimų principus. Vertindama tiekėjų pasiūlymus pagal netikslias ir prieštaraujančias viena kitai Konkurso sąlygas, perkančioji organizacija negalėtų užtikrinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, viešojo pirkimo procedūras perkančioji organizacija ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo nutraukti (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis).
21. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Konkurso sąlygų netikslumas (91 punktas, 96.1 papunktis) paaiškėjo pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Konkurso sąlygas keisti ar jas paaiškinti perkančioji organizacija turėjo teisę iki susipažinimo su tiekėjų paraiškomis ar pasiūlymais (Konkurso sąlygų 72 punktas). Perkančioji organizacija, pradėjusi vertinti tiekėjus ir jų pateiktas paraiškas ir pasiūlymus ir tik tuo metu išsiaiškinusi, kad Konkurso 91 punkto ir 96.1 papunkčio sąlygos yra netikslios ir dviprasmiškos, neturėjo teisėto pagrindo šias sąlygas paaiškinti ir patikslinti. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nei vienas Konkurse dalyvavęs tiekėjas nepastebėjo pasiūlymų vertinimo tvarkos netikslumo ir nepateikė perkančiajai organizacijai prašymo paaiškinti netikslumą (VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 20 punktas, Konkurso sąlygų 70 punktas). Pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui Konkurso sąlygų tikslinimas būtų neteisėtas, o tolimesnis viešojo pirkimo vykdymas būtų sąlygojęs VPĮ pažeidimus (VPĮ 17 straipsnis, 35 straipsnio 4 dalis).
22. Ieškovė nurodo, kad Konkurso sąlygų 91 punkto ir 96.1 papunkčio netikslumai yra formalaus pobūdžio, nes dėl jų taikymo laimėtojas nesikeistų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai tiekėjas siekia panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pradėtą viešąjį pirkimą, priimtą dėl to, kad pirkimo sąlygos tiekėjams galėjo būti nepakankamai aiškios ir tikslios (VPĮ 24 straipsnio 9 dalis), jis turi nuginčyti ir skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra arba jos nėra tokio pobūdžio (nėra esminės), kad reikėtų nutraukti pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017).
23. Ieškovės teigimu, atliekant tiekėjų pasiūlymų ekonominį vertinimą, be ieškovės, laimėtoja potencialiai galėtų tapti tik UAB „Projektas Karma“. Tačiau jei atliekant UAB „Projektas Karma“ pasiūlymo ekonominį vertinimą atsakovė naudotų teisingą pasiūlymo kainos (C) balo vertę (74,90), o ne atsakovės apskaičiuotą klaidingą vertę (75,20), UAB „Projektas Karma“ negalėtų tapti pirkimo laimėtoja. Tokia situacija, ieškovės teigimu, reiškia, kad pirkimo dokumentuose nurodyti netikslūs ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai tiesiogiai ir iš esmės nedaro įtakos galutiniams pirkimo rezultatams, t. y. nekeičia pirkimo laimėtojo.
24. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis), todėl viešasis pirkimas negali būti vykdomas pagal sąlygas, kurios yra netikslios ir dviprasmiškos. Šiuo atveju tiekėjai pasiūlymus pateikė tikėdamiesi, kad pasiūlymo kainos dalis pasiūlymų vertinimo metu turės 80 proc. įtaką, pasiūlytas terminas – 12 proc., o darbuotojams siūlomas mokėti darbo užmokestis – 8 proc. Tačiau dėl aptarto Konkurso sąlygų netikslumo tampa neaišku, kokią iš tiesų įtaką pasiūlymų vertinimui turės kainos dalis ir kokią darbo užmokesčio dalis. Kadangi darbo užmokesčio dalies sudedamieji kriterijai (subkriterijai) dėl darbuotojų skaičiaus ir jiems siūlomo atlyginimo vykdant pirkimo sutartį, remiantis Konkurso sąlygų 96.1 papunkčiu gali sudaryti ir 5,6 proc., atitinkamai kainos dalies įtaka bendrame vertinime gali išaugti, o darbo užmokesčio – sumenkti. Neatmestina, kad tiekėjai, iš anksto žinodami, kad pasiūlymų vertinime kaina sudarys ne 80 proc., o didesnę įtaką, taip pat darbo užmokesčio dalis turės mažesnę įtaką, būtų suformulavę kitokius pasiūlymus, nei jie buvo faktiškai pateikti Konkursui. Kita vertus, net jei perkančioji organizacija būtų nusprendusi pasiūlymus vertinti Konkurso sąlygose nurodyta proporcija (80 proc. reikšmės skirdama kainai, o 8 proc. darbo užmokesčiui), liktų neaišku, kokią dalį darbo užmokesčio kriterijaus apskaičiavime turėtų pastarosios dalies sudedamieji kriterijai (subkriterijai) dėl darbuotojų skaičiaus ir jiems siūlomo atlyginimo. Pripažintina, kad tiekėjai, iš anksto žinodami apie kitokį darbo užmokesčio kriterijų (subkriterijų) reikšmių pasiskirstymą, nei tai buvo išviešinta Konkurso sąlygose, taip pat potencialiai būtų galėję suformuluoti kitokius pasiūlymus. Vadinasi, nustatyti pirkimo dokumentų netikslumai, neaiškumai ir dviprasmybės šiuo atveju yra tokio pobūdžio, kad apskritai daro esminę įtaką tiekėjų galimybėms konkuruoti jau ruošiant pirkimui pasiūlymus. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės pozicija susidariusią situaciją vertinti tik tuo aspektu, kokie pasiūlymai pirkimui buvo faktiškai pateikti ir kaip nustatyti netikslumai įtakoja šių pasiūlymų galimą įvertinimą.
25. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės atlikti išsamūs Konkursui pateiktų pasiūlymų ekonominio naudingumo balų skaičiavimai patvirtina, kad priklausomai nuo to, kokiu būdu Konkurso sąlygų netikslumai būtų interpretuojami vertinimo metu, jie potencialiai turėtų įtakos tiekėjų padėčiai, nes keistų sudarytą pasiūlymų eilę. Šiuos atsakovės skaičiavimus ieškovė siekia nuginčyti, teigdama, kad atsakovės pateiktuose skaičiavimuose neteisingai apskaičiuoti tiekėjos UAB „Projektas Karma“ pasiūlymo kainos (C) balai, todėl padarytos neteisingos išvados, kad pirkimo dokumentuose nurodyti netikslūs ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai tiesiogiai daro įtaką galutiniams rezultatams. Ieškovės teigimu, atsakovė, atlikdama kiekvieną matematinį veiksmą, jo rezultatui pritaikė apvalinimo taisykles, nors turėjo apvalinti tik paskutinįjį gautą rezultatą.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakymas į klausimą, kokiu būdu turi būti apvalinami ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai (apvalinant kiekvieno matematinio veiksmo rezultatą ar tik galutinę apskaičiuotą kriterijaus reikšmę), iš esmės priklauso nuo Konkurso sąlygų 96.1 papunkčio pastabos aiškinimo, nes joje šis klausimas tiesiogiai nėra aptartas. Atsižvelgus į Konkurso sąlygų 96.1 papunkčio pastabos formuluotę „Ekonominio naudingumo balai vertinant pagal kiekvieną kriterijų apvalinami iki dviejų skaitmenų po kablelio pagal matematines taisykles“ negalima vienareikšmiškai spręsti, kad atsakovės pasirinktas skaičiavimo būdas apvalinant kiekvieno matematinio rezultato rezultatą yra aiškiai netinkamas ar jis prieštarauja minėtai Konkurso sąlygai. Kita vertus, šiuo atveju svarbu, kad atsakovė skaičiavimus atliko siekdama įrodyti Konkurso sąlygų netikslumų potencialią įtaką faktiškai pateiktų pasiūlymų vertinimui, tačiau ne atlikdama pasiūlymų vertinimo procedūrą, kadangi viešojo pirkimo procedūros buvo nutrauktos. Šiuo požiūriu, teisėjų kolegijos manymu, atsakovės atlikti skaičiavimai pakankami pagrįsti, kad atsakovei jos nurodomu būdu potencialiai vertinant pateiktus pasiūlymus, Konkurso sąlygų netikslumai galėtų turėti įtakos galutiniams pasiūlymų vertinimo rezultatams.
27. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino VPĮ nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
28. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis), o atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija įgija teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismui pateikti dokumentai (sąskaita už teisines paslaugas, mokėjimo pavedimas) įrodo, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 653,40 Eur išlaidų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatyto maksimalaus tokių paslaugų dydžio, yra pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 288740810) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ (juridinio asmens kodas 303248413) 653,40 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Kazys Kailiūnas
Asta Radzevičienė