Civilinė byla Nr. e2A-1666-855/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23380-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.8.1.; 1.3.9.2.2.; 3.1.1.2.21.; 3.2.4.2.; 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. Z. (A. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Amber Grid“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Amber Grid“ 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Ieškovas daug metų dirba pas atsakovę (duomenys neskelbtini)skyriaus eksploatavimo inžinieriumi, gauna 1 740 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Per pastaruosius metus jaučia nuolatinį darbdavio spaudimą, besiribojantį su psichologiniu smurtu, nuo (duomenys neskelbtini)skyriaus vadovo bei vadovaujančio inžinieriaus. Psichologinis spaudimas pasireiškia kaip šmeižtas, pasityčiojimas, bandymai pažeminti ir suformuoti neigiamą nuomonę apie ieškovą tarp kolegų.
1.2. Ieškovas tokį spaudimą jautė iš darbdavio ir jo vadovų pusės nustatant ieškovo metinius veiklos tikslus ir vertinant jo veiklą už 2020 metus, nagrinėjant jo pateiktas apeliacijas, tiriant ieškovo 2021 m. balandžio 8 d. skundą dėl pastovaus mobingo ir šmeižto ieškovo atžvilgiu, taip pat taikant nevienodas darbo apmokėjimo sąlygas, nes ieškovo mėnesinė alga yra mažiausia tarp kitų tos pačios grandies darbuotojų ir jau kurį laiką nėra peržiūrima. Be to, ieškovui buvo siūloma nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, tik jam vienam pradėtos reikšti pretenzijos dėl tarnybinio automobilio naudojimo, ką jis taip pat vertina kaip savęs diskriminavimą ir psichologinį smurtą darbe, nes kitiems darbuotojams tokios pretenzijos nėra reiškiamos.
1.3. Patirtos neturtinės žalos buvimą patvirtina suprastėjusia sveikatos būklė dėl minėtų aplinkybių.
2. Atsakovė AB ,,Amber Grid“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Galimi nesutarimai yra įprastinė šalių darbinė situacija, niekuo neišsiskirianti nuo kitų. Bendrovė atsakingai vertina savo pareigas užtikrinti saugias ir sveikas sąlygas visiems savo darbuotojams bei aktyviai įtraukia socialinius partnerius į problemų sprendimą, darbuotojų gerovės užtikrinimą.
2.2. Visi ieškovo prašymai ir apeliacijos buvo išsamiai ir tinkamai nagrinėjami, sudarant atitinkamas komisijas ir teikiant jų išvadas ieškovui, sudarant sąlygas tyrimuose dalyvauti ir profesinės sąjungos atstovams, reikšti savo nuomonę. Ieškovo 2020 metų tikslų vertinimas buvo patikrintas dviejų komisijų, kurių kiekvienos sudėtyje taip pat dalyvavo profesinės sąjungos atstovai. Komisijos sprendimu vertinimo rezultatai buvo pakoreguoti, ieškovui buvo išmokėta kintamoji darbo užmokesčio dalis ir delspinigiai. Atsakovė taip pat reagavo į ieškovo 2021 m. balandžio 4 d. skundą dėl galimo mobingo ir šmeižto (duomenys neskelbtini)skyriuje. Buvo sudaryta komisija, kuri atliko išsamų tyrimą ir 2021 m. gruodžio 13 d. ieškovui pateikė išvadas. Išvadas šiuo klausimu teikė ir Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai, pažeidimų nebuvo nustatyta.
2.3. Atsakovės teigimu, situaciją lėmė paties ieškovo būdas ir charakterio savybės, jis linkęs reikšti nuolatines pretenzijas dėl visko, jaustis nuskriaustu, pats ieškovas linkęs demonstruoti darbe netinkamą elgesį, ūmiai reaguoja į bet kokias jam sakomas pastabas ir pastebėjimus, netoleruoja darbdavio atsisakymo priimti darbuotojo patarimų ir pan., linkęs ignoruoti nustatytą darbo tvarką, kuri priimtina visiems kitiems bendrovės darbuotojams.
2.4. Byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo sveikatos sutrikdymą. Byloje nėra jokių darbdavio kaltės įrodymų, patvirtinančių ieškovo atžvilgiu taikomą mobingą ir psichologinį spaudimą, o tuo pačiu ir neturtinės žalos ieškovui padarymą bei su tuo susijusį objektyvų poreikį ją atlyginti.
2.5. Atsakovė, priešingai nei teigia ieškovas, skatina draugišką ir malonią darbo aplinką, aktyviai reagavo į ieškovo keliamus klausimus bei tinkamai sprendė jam kylančias problemas. Atsakovės teigimu, pats ieškovas demonstravo netinkamą elgesį darbe ir ūmiai reaguodavo į bet kokias jam sakomas pastabas bei ignoruodavo nustatytą darbo tvarką, kuri buvo priimtina visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Dėl šių priežasčių ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas, todėl turi būti atmestas pilnai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškovo A. Z. ieškinį atmetė, iš ieškovo valstybės naudai priteisė 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu, byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei išklausęs šalių paaiškinimus, darė išvadą, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais apie psichologinio smurto darbe ar mobingo požymių ieškovo atžvilgiu egzistavimą. Savo išvadą teismas motyvavo tuo, jog:
4.1. Ieškovo nurodomi argumentai apie psichologinio smurto ir mobingo egzistavimą jo atžvilgiu yra asmeninio pobūdžio, objektyvaus pagrindimo neturintys samprotavimai ir vertinimai.
4.2. Analogiškai teismas vertino ir ieškovo nurodytus teiginius dėl Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) specialistų pateiktos išvados. Teismas vertino, jog joje nurodytos esminės išvados yra paremtos tuo, kad ieškovo atžvilgiu nėra nustatyta psichologinio smurto apraiškų, o tam tikros rekomendacijos ir pastebėjimai, išreikšti atsakovės vadovui, tėra rekomendacinio pobūdžio ir nėra esminiai, priešingai nei mano ir nurodė ieškovas.
4.3. Teismas sutiko su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau - DGK) išvadomis apie tai, kad byloje nėra pagrindo teigti, jog atsakovė nesiima veiksmų skatinti sveiką mikroklimatą darbe, kad nesiima būtinų priemonių kuriant saugią darbo aplinką psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti. Teismas vertino, jog į atsirandančių galimų problemų sprendimą darbdavys žiūri socialiai jautriai ir atsakingai, ką patvirtina ir ieškovo atsakovui teiktų skundų nagrinėjimo eiga – komisijų sudarymo tvarka, pastabų ir rekomendacijų teikimas, aktyvus profesinės sąjungos dalyvavimas tyrime, darbuotojų vidinių mokymų organizavimas, siekiant optimizuoti esamas situacijas, taip pat ir atliktas psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimas. Teismas pažymėjo, kad pakankamai akivaizdu, jog nėra įmanoma gauti situacijų sprendimo rezultatą tokį, kuris tenkintų visus darbuotojus.
4.4. Darbuotojas – nagrinėjamos bylos ieškovas – per 2020, 2021 ir 2022 metus teikė darbdaviui tris skundus, 2020 m. birželio 4 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu tirti jo atžvilgiu vykdomos diskriminacijos faktus. Ieškovas ginčijo visus jam nepalankius darbdavio priimtus sprendimus, savaip interpretuodamas jų turinį, naudojosi galima apeliacijos, apskundimo teise. Taigi, jis pats sąlygojo tam tikrų situacijų sudarymą. Darbdavys tik siekė tinkamo ir nešališko jo pateiktų prašymų nagrinėjimo, situacijų aptarimo, sprendimų ieškojimo.
4.5. Bylos medžiaga, be kita ko, rodo (o ir ieškovas neginčijo), kad su juo buvo aptartos darbo funkcijos bei susitarta dėl jo darbo atlikimo pagal sveikatos būklę. Ieškovas, užginčijęs jam iškeltų metinių veiklos tikslų apimtis, be kita ko nurodydamas, jog iškelti tikslai viršija jo kompetenciją ir pareiginės instrukcijas, faktiškai pats pripažino, kad jas įvykdė tinkamai. Ieškovo vadovų jam iškeltų tikslų formulavimas, metiniai pokalbiai dėl jų vykdymo yra įprasta kasdienė darbdavių praktika, kuri, teismo manymu, niekaip neįtakoja psichologinio spaudimo apraiškų ar mobingo buvimo. Ieškovo vertinimo rezultatai buvo pakoreguoti ir tikslų pasiekimas buvo įvertintas didesne procentine išraiška, dėl ko ieškovui buvo išmokėta 2 029,58 Eur kintamoji darbo užmokesčio dalis bei paskaičiuoti 293,92 Eur delspinigiai. Tačiau ir ši aplinkybė nerodo psichologinio smurto ar mobingo ieškovui taikymo. Ieškovo skundų nagrinėjimo eigoje suformuotos komisijos taip pat nenustatė mobingo apraiškų. Aplinkybė, kad bendrovėje skatinami vidiniai mokymai, kad buvo atnaujintas kompetencijų modelio aprašas, atliktas vadovų vertinimas, atliktas psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimas, padaryti koregavimai ieškovo skyriaus vadovų atžvilgiu (vienas iš jų atleistas, kitas - pažemintas pareigose), organizuotas ieškovo ir atsakovo generalinio direktoriaus susitikimas, kuriame dalyvavo ir bendrovės profesinės sąjungos pirmininkė, taip pat nerodo psichologinio smurto darbe apraiškų.
4.6. Nagrinėjamo ginčo kontekste situaciją, kuomet darbdavys, kaip teigia ieškovas, tik vienam ieškovui išrašė PVM sąskaitas-faktūras dėl tarnybinio automobilio naudojimo viršijant nustatytą limitą, teismas vertino kaip kasdienę darbinę situaciją. Darbdavys, suteikdamas darbuotojui galimybę naudoti tarnybinį automobilį, turi teisę pareikalauti, kad automobilis būtų naudojamas pagal nustatytą tvarką. Nėra pagrindo manyti, kad tokia tvarka, reglamentuota AB ,,Amber Grid“ 2019 m. gruodžio 17 d. patvirtintoje Transporto politikoje, būtų pažeista. Ieškovas hipotetiškai ir deklaratyviai kritikavo darbdavio jam 2022 m. rugpjūčio 30 d. duotą nurodymą Nr. 7-140-1034 sumokėti 1 533,24 Eur pagal pateiktas sąskaitas-faktūras, tačiau nėra duomenų, kad jis ginčytų tokį darbdavio paskaičiavimą. Šiuo aspektu išreikšti ieškovo teiginiai, kad tuo darbdavys prieš jį psichologiškai smurtauja eilinį kartą, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.
4.7. Nors atsakovė pripažino, kad ieškovo darbo užmokestis yra kiek mažesnis nei kitų, tai savaime nerodo psichologinio smurto apraiškų. Darbdavio diskrecijos teisė nuspręsti dėl darbo užmokesčio darbuotojui nustatymo. Byloje esantys duomenys rodo, kad ieškovo darbo užmokestis ženkliai viršija vidurkius, yra sistemingai (periodiškai) peržiūrimas, ginčo dėl to ieškovas nekėlė, todėl ieškovo teiginiai, kad jis ir šiuo aspektu yra diskriminuojamas, negali būti laikomi pagrįstais. Tam tikri nesutarimo momentai, susiję su pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ar pavedamų užduočių atlikimu, nuomonės išsakymas ar pateiktų vertinimų dėl tų pačių aplinkybių skirtingumas yra elementarūs darbiniai procesai. Vertinant tam tikras įvykusias aplinkybes, su kuriomis darbuotojas gali sutikti ar nesutikti, darbdavys, priešingai, nepritarti darbuotojo išsakytai nuomonei, paprastai nėra laikomi psichologiniu smurtu, o vertintini kaip įprastinė galima konfliktinė darbinė situacija, kuri, teismo manymu, dažna kiekviename kolektyve.
4.8. Teismas sutiko su DGK pozicija, kad dalykiškų pastabų, susijusių su darbuotojo tinkamu darbo pareigų vykdymu, teikimas yra darbdavio teisė. Jeigu darbdavys, teikdamas pastabas dėl darbo funkcijų vykdymo, kitų darbinių santykių (pvz., tarnybinio transporto naudojimo ir pan.) nenaudoja priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais būtų kėsinamasi į darbuotojo garbę ir orumą, psichologinį asmens neliečiamumą ar siekiama darbuotoją įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį, nėra pagrindo šių veiksmų laikyti psichologiniu smurtu. Tokių atvejų darbdavio veiksmuose nenustatyta. Todėl aptariamu atveju pakankamai akivaizdu, kad ieškovo apibūdintos situacijos tėra elementariai darbinės konfliktinės situacijos, o ne psichologinis smurtas ir ne mobingas.
5. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neįrodytas ir ieškovo teiginys dėl pakenkimo sveikatai. Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktas išrašas iš ligos istorijos neįrodo sveikatos pakenkimo fakto: įrašai nerodo jokių naujų negalavimų buvimo, jie susiję su ieškovo turimomis sveikatos problemomis, kurios atitinka jo amžių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliantas (ieškovas) A. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti; priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas neveikė taip, kaip turėtų veikti nedispozityvios kategorijos bylas nagrinėjantis teismas, nes ne tik savo iniciatyva nerinko bylai reikšmingų įrodymų, bet ir nepagrįstai netenkino visų ieškovo motyvuotų prašymų dėl įrodymų iš atsakovės išreikalavimo, taip pat dėl liudytojų iškvietimo ir apklausimo teismo posėdyje, tuo dar labiau apsunkindamas ieškovo, kaip silpnesnės darbo ginčo šalies, poziciją šiame darbo ginče.
6.1.1. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė nesutiko pateikti duomenų apie tai, koks darbo užmokestis mokamas kitiems analogiškas pareigas užimantiems (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojams, nors ieškovas ir prašė nuasmenintų duomenų. Atsakovė nepateikė duomenų į bylą apie tai, kad ieškovo darbo užmokestis atitiktų ir būtų lygus ar bent jau pakankamai artimas kitų analogiškas pareigas užimančių (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų darbo užmokesčiui. Tad lieka neaišku, kaip teismas galėjo prieiti prie išvados, jog „ieškovo darbo užmokestis ženkliai viršija vidurkius“, o „ieškovo teiginiai, kad jis ir šiuo yra diskriminuojamas, negali būti laikomi pagrįstais“.
6.2. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbdavio pareigą užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais.
6.2.1. Atsakovės elgesys iškeliant jam 2020 metų tikslus, vykdant jų vertinimą, yra diskriminacinio pobūdžio, taip pat turi psichologinio smurto ir mobingo požymių. Tiek nustatydama metinius tikslus 2020 metams, tiek ir atlikdama jų vertinimą, atsakovė nesilaikė DK bei savo pačios lokalinių teisės aktų reikalavimų. Nustatant metinius tikslus 2020 metams, pokalbyje dalyvavo ne vienas tiesioginis vadovas, kaip numatyta Veiklos vertinimo tvarkos apraše, bet net 4 vadovai. Byloje nėra duomenų, kad nustatant metinius tikslus kitiems to paties skyriaus darbuotojams, būtų dalyvavęs toks skaičius vadovų. Ieškovui buvo iškelti tikslai, kurių jis negalėjo įvykdyti. Ieškovas dar pokalbio metu informavo vadovus, kad tikslų jis negalės įvykdyti dėl specifinių žinių trūkumo, prašė mokymų, nepaisant to, tikslai vienašališkai buvo nustatyti. Ieškovo tikslų už 2020 metus iškėlimas, jų vėlesnis vertinimas, šio vertinimo kitimas po to, kai ieškovas pateikė apeliaciją, taip pat po to, kai ieškovas kreipėsi į DGK rodo, kad pati atsakovė nelinkusi objektyviai, nešališkai, nediskriminuojančiai vertinti ieškovo. Dėl netinkamo įvertinimo ieškovui, priešingai nei kitiems darbuotojams, 2020 metais, 2021 metais nebuvo apskaičiuota ir mokama kintamoji darbo užmokesčio dalis. Tuo atveju, jei ieškovas nebūtų praėjęs ilgo kelio skųsdamas Veiklos vertinimo anketą, vėliau – Komisijos Protokole užfiksuoto vertinimo, ši kintama darbo užmokesčio dalis ir nebūtų mokama, o ieškovas ir toliau būtų traktuojamas kaip prastas darbuotojas, kurio 2020 metų tikslai įvertinti itin mažu procentu.
6.2.2. Iš bylos duomenų matyti, kad praktiškai iš karto po to, kai 2022 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į DGK, ieškovas iš atsakovės gavo siurprizinę sąskaitą už transporto priemonę. Pačios atsakovės pateiktame Kuro ir ridos kontrolės apraše nurodomi terminai, kuriais turi būti apskaitomas transporto priemonių panaudojimas asmeninėms reikmėms ir tie terminai yra: ataskaitinis terminas yra mėnesis (terminas, už kurį atsiskaitoma) bei 10 dienų po ataskaitinio mėnesio, per kurias Duomenų tvarkytojas pateikia Duomenų naudotojui duomenis apie padaliniui priskirtų transporto priemonių (kiekvienos atskirai) nuvažiuotas ridas po darbo valandų ir (arba) ne darbo dienomis. Atsakovė nepateikė duomenų ir ieškovas nežino, kokius atstūmus su transporto priemone jis nuvažiavo atskirais šio laikotarpio mėnesiais, savaitėmis, dienomis. Lieka neaišku, kaip teismas galėjo prieiti prie išvados, jog sąskaitos už transporto priemonę išrašymas ir pateikimas ieškovui neprieštarauja transporto politikai ir yra vos ne savaime suprantamas bei normalus reiškinys.
6.3. Taip pat teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą.
6.3.1. Ieškovui buvo skaudu, kad atsakovė toleravo netinkamą savo darbuotojų elgesį su ieškovu, kad nesistengė šios situacijos kuo greičiau išspręsti, tokiu būdu palaikydama ir toliau skatindama mobingą bei psichologinį smurtą ieškovo atžvilgiu. Ieškovas buvo žeminamas ir jautė bejėgiškumą, jautė, kad neturi adekvačių priemonių bei galimybių pasipriešinti, jautėsi, kad jo darbo rezultatai nuvertinami, kad jis yra diskriminuojamas, su juo elgiamasi kitaip negu su kitais bendradarbiais. Ieškovas nuolat išgyvena emocinį nuovargį, įtampą, patiria stresą. Pastovus mobingas, psichologinis smurtas iš vadovų pusės, darbas nuolatinėje stresinėje būklėje sukėlė ieškovui nervų sistemos sutrikimus, prasidėjo spaudimo šuoliai, galvos svaigimas, dėl ko ieškovas turėjo vis dažniau kreiptis į gydytojus. Nors teismas šiuos ieškovo sveikatos sutrikimus sieja su jo amžiumi, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtent ieškovo amžius lėmė vestibulinės funkcijos sutrikimą, praeinančius galvos smegenų išemijos priepuolius, pirminę arterinę hipertenziją, tuo labiau, kad visų diagnozių nustatymo laikas sutampa su atsakovės veiksmais ieškovo atžvilgiu (situacijos, susijusios su mobingu, psichologiniu smurtu, diskriminacija prasidėjo būtent 2019 metais).
6.4. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.
6.4.1. Teismas netaikė DK 26 straipsnio 5 dalies, pagal kurią nagrinėjant lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais bylas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą, kad darbuotojas patyrė diskriminaciją, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo. Teismas nepagrįstai atleido atsakovę nuo įstatyme įtvirtintos įrodinėjimo pareigos, šią perkeldamas ieškovui. O teismui atsisakius tenkinti ieškovo prašymus dėl įrodymų (neabejotinai susijusių su byla ir ginčo dalyku) išreikalavimo bei liudytojų (neabejotinai susijusių su byla ir ginčo dalyku) apklausos, ieškovo galimybės maksimaliai pagrįsti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateikiamus motyvus buvo nepagrįstai apribotos.
6.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi DGK Sprendimu, nors šis procesinis dokumentas netenka teisinės galios po to, kai teismas priima nagrinėti ieškovo ieškinį, taip pat nepagrįstai vadovavosi VDI išvada, nors pastarasis dokumentas turi tik nuomonės statusą.
7. Atsakovė AB „Amber Grid“ pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškovo apeliaciniu skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė iš esmės šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškovas apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo, kad teismas „neveikė taip, kaip turėtų veikti nedispozityvios kategorijos bylas nagrinėjantis teismas“. Priešingai nei teigia ieškovas, teismas byloje buvo aktyvus: siūlė šalims bylą užbaigti taikiai, taip pat nagrinėjo visus ieškovo teiktus prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, o tai, kad pagrįstai bei teisėtai jų netenkino, nereiškia, kad teismas neveikė taip, kaip turėjo veikti. Teismas aktyviai dalyvavo nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, aiškinantis tikrąją ieškovo situaciją darbe. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Ieškovo teiginiai, kad netenkindamas jo prašymų dėl įrodymų išreikalavimo bei liudytojų apklausos teismas „nepagrįstai apribojo ieškovo teisę pasinaudoti jo pageidaujamomis įrodinėjimo priemonėmis“ yra nepagrįsti, o kai kurie apeliaciniame skunde ieškovo pateikiami argumentai aptariamu klausimu grindžiami apeliacinės instancijos teismą klaidinančiais faktai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo ieškovo prašymus dėl įrodymų išreikalavimo bei liudytojų apklausos ir pagrįstai bei teisėtai nustatęs, jog įrodymai neturi sąsajos su byla, o prašomiems apklausti asmenims nėra žinomos aplinkybės, turinčios ryšį su byla, prašymus atmetė.
7.2. Patikrinimą atlikusi VDI skyriaus vyriausioji darbo inspektorė nenustatė, kad atsakovės bendrovė būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus. Išvadoje bendrovei pateiktos tik kelios rekomendacijos, patikrinimą atlikusio subjekto vertinimu, sudarančios galimybę patobulinti (bet ne ištaisyti trūkumus) kai kurias vykdomos darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo bendrovėje politikos sritis. VDI išvadoje konstatuota, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovo atžvilgiu buvo taikomas psichologinis smurtas. Taip pat, nors ieškovas nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi DGK sprendimu, kadangi šis procesinis dokumentas netenka teisinės galios po to, kai teismas priima nagrinėti ieškinį, tačiau pažymėtina, kad DGK sprendimas netenka galios po to, kai darbo ginčo byloje įsiteisėja teismo sprendimas, be to, tai, kad teismas sprendime nurodė, jog pritaria DGK padarytoms išvadoms nereiškia, kad teismas besąlygiškai vadovaujasi DGK sprendimu ir neatlieka individualaus bylos aplinkybių vertinimo. Tai, jog teismo išvados daugeliu atveju sutapo su VDI bei DGK sprendimų išvadomis, nedaro teismo sprendimo nepagrįstu ar neteisėtu.
7.3. Apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, kiek tai susiję su ieškovo darbo užmokesčiu, nesudarė ieškinio pagrindo, be to yra neteisingos bei deklaratyvios. Atitinkamai dėl nurodytos priežasties teismas pagrįstai bei teisėtai netenkino ieškovo atstovės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo. Nors ieškovui mokamas darbo užmokestis nebuvo šios bylos dalyku, atsakovė papildomai akcentuoja, kad ieškovas nebuvo ir nėra diskriminuojamas dėl darbo užmokesčio: ieškovo atlygis nėra žemiausias tarp tos pačios pareigybės (duomenys neskelbtini) skyriuje darbuotojų, jo darbo užmokestis yra peržiūrimas bendrovės vidaus teisės aktuose nustatyta tvarka bei terminais.
7.4. Ieškovo 2020 metų veiklos vertinimo procesas jau yra pasibaigęs, galutinis bendrovės sprendimas, vadovaujantis kuriuo ieškovui buvo išmokėta kintama atlygio dalis, yra galiojantis ir tenkinantis ieškovą, kuris su priimtu sprendimu sutiko ir jo neskundė. Ieškovas, visų pirma, dar kartą kelti reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo negali; antra, ieškovas nepateikia jokių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kad bendrovės priimtas galutinis sprendimas dėl ieškovo 2020 metų veiklos vertinimo yra neteisėtas ar nepagrįstas; trečia, nesutikdamas su jam iškeltais metiniais tikslais, Vertinimo aprašo nustatyta tvarka ir terminais, ieškovas galėjo kreiptis dėl pokalbio rezultatų peržiūrėjimo, tačiau to nepadarė ir iškeltus tikslus ėmė ginčyti tik po to, kai buvo atliktas ieškovo 2020 metų veiklos vertinimas.
7.5. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad nėra aišku, kodėl teismas ieškovui pateiktos 2022 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaitos faktūros serija AGC Nr. 019983 už transporto priemonės naudojimą nelaikė psichologiniu smurtu ar mobingu. Sąskaita buvo išrašyta dėl to, jog buvo nustatytas ieškovui darbui skirtos transporto priemonės naudojimo ne darbo metu faktas. Be kita ko, ir pats ieškovas to neneigia, įrodinėdamas, kad turėjo teisę su darbui skirta transporto priemonę vykti namo, kas ir laikoma darbui skirtos transporto priemonės naudojimu asmeninėms reikmėms. Ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad neturėjo pareigos mokėti už transporto priemonės naudojimą po darbo valandų, nes taip numatyta Bendrovės ekstremalių situacijų operacijų centro protokoluose. Kiekvienu atveju tokios kelionės turėjo būti derinamos su tiesioginiu vadovu, taip kaip numatyta Transporto politikos 4.12.4 punkte. Šios tvarkos kiti bendrovės darbuotojai laikėsi. Ieškovas teismui patvirtino, kad darbui skirta transporto priemone naudojosi asmeniniais tikslais, tačiau už tai bendrovėje nustatyta tvarka neatsiskaitė, todėl atsakovė, turėdama duomenų, kad ieškovas nesilaikė bendrovėje nustatytos tvarkos, turėjo teisę išrašyti ieškovui sąskaitą už visą laikotarpį ir tai negali būti laikoma nei Ieškovo diskriminavimu, nei psichologinio smurto taikymu. Ieškovas nebuvo diskriminuojamas, tačiau priešingai, ignoruodamas bendrovėje nustatytą tvarką, kurios laikėsi kiti darbuotojai, bei aktyvius raginimus šios tvarkos laikytis, siekė palankesnės padėties lyginant su kitais bendrovės darbuotojais.
7.6. Ieškovas neįrodė nei bendrovės neteisėtų veiksmų, nei jo neigiamų išgyvenimų ar kitais būdais pasireiškiančios neturtinės žalos bei jos dydžio, nei kitų būtinų sąlygų bendrovės atsakomybei kilti. Bendrovė nevykdė mobingo prieš ieškovą, tinkamai užtikrino DK 26 bei 30 straipsnio reikalavimų įgyvendinimą. Įrodymai apie ieškovo sveikatą nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo sveikata pablogėjo dėl situacijos darbe. Nesant sąlygų bendrovės atsakomybei kilti, ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą pagrįstai bei teisėtai teismo buvo atmestas.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodeksas, toliau – CPK, 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos, kurią jis kildino iš darbe patiriamo psichologinio smurto bei mobingo, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Ieškovas, kuris atsakovės bendrovėje AB „Amber Grid“ (prieš tai VĮ „Lietuvos dujos“) dirba nuo (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) eina (duomenys neskelbtini) pareigas, nurodo, jog jo atžvilgiu bendrovėje taikomas nuolatinis psichologinis smurtas, mobingas, kuris pasireiškia kaip šmeižtas, pasityčiojimas, bandymas pažeminti ir suformuoti neigiamą nuomonę apie ieškovą tarp kolegų ir pan. Anot ieškovo, neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškia ir tuo, jog (i) nustatydama metinius 2020 metų tikslus, taip pat ir atlikdama jų vertinimą, atsakovė nesilaikė DK bei savo pačios lokalių teisės aktų reikalavimų (ieškovui buvo iškelti tikslai, kurių jis negalėjo įvykdyti; nustatant tikslus, pokalbyje dalyvavo didesnis skaičius vadovų, nei numatyta Veiklos vertinimo tvarkos apraše; vėlesnis ieškovo 2020 metų tikslų vertinimas, šio vertinimo kitimas po to, kai ieškovas pateikė apeliaciją, taip pat po to, kai ieškovas kreipėsi į DGK rodo, kad pati atsakovė nelinkusi objektyviai, nešališkai, nediskriminuojančiai vertinti ieškovo); (ii) taikomos nevienodos darbo apmokėjimo sąlygos (ieškovo mėnesinė alga yra mažiausia tarp kitų tos pačios grandies darbuotojų ir jau kurį laiką nėra paržiūrima); (iii) pradėtos reikšti pretenzijos dėl tarnybinio automobilio, o praktiškai iš karto po to, kai ieškovas kreipėsi į DGK, pastarasis iš atsakovės gavo siurprizinę sąskaitą bendrai 1 533,24 Eur sumai už transporto priemonės panaudojimą asmeniniais tikslais. Ieškovo teigimu, dėl minėto atsakovės netinkamo elgesio, ieškovui suprastėjo sveikata, jis patyrė neturtinę žalą.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovo ieškinį, konstatuodamas, jog nėra pagrindo spręsti dėl psichologinio smurto darbe ar mobingo požymių ieškovo atžvilgiu egzistavimą. Teismas sprendė, jog ieškovo argumentai yra asmeninio pobūdžio, neturintys objektyvaus pagrindo, tuo tarpu byloje surinkti įrodymai pagrindžia, jog ieškovo apibūdintos situacijos yra darbiniai procesai, tame tarpe ir darbinės konfliktinės situacijos, o ne psichologinis smurtas ar mobingas: darbuotojui (ieškovui) iškeltų tikslų formavimas, metiniai pokalbiai dėl jų vykdymo, vertinimo rezultatai ir jų koregavimas, kintamosios darbo užmokesčio dalies išmokėjimas nerodo psichologinio smurto ar mobingo buvimo / taikymo; ieškovo darbo užmokesčio dydis (tai, kad jis yra mažesnis nei kitų darbuotojų), PVM sąskaitos faktūros išrašymas už tarnybinio automobilio naudojimą asmeniniams tikslams taip pat nerodo psichologinio smurto apraiškų. Taip pat teismas sprendė, kad neįrodyti ir ieškovo teiginiai apie ieškovo sveikatos sutrikdymą, kiek tai siejama su atsakovės veiksmais.
13. Apeliantas (ieškovas) nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir mano, kad (i) pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbdavio pareigą užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, taip pat reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą; (ii) pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančia įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes dalies įrodymų nevertino, taip pat vertindamas kai kuriuos įrodymus, padarė tų įrodymų turiniui prieštaraujančias išvadas; be to, teismas nerinko bylai reikšmingų įrodymų bei nepagrįstai netenkino ieškovo prašymų dėl įrodymų išreikalavimo, liudytojų apklausos; (iii) nepagrįstai vadovavosi DGK sprendimu, VDI atsakymu.
14. DK 30 straipsnio 2 dalis numato, kad smurtas, priekabiavimas darbe bei mobingas - tai įvairus nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka, atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Dažniausiai smurtas ir priekabiavimas pasireiškia psichologiniu spaudimu, neetišku, nepagarbiu elgesiu kitų darbuotojų atžvilgiu, ignoravimu, engimu, nepagrįstomis pastabomis ir kritika, šaukimu, įžeidinėjimu, šmeižimu, manipuliavimu, pajuoka, patyčiomis, pasiekimų nuvertinimu, neetiškais komentarais, grasinimais, bauginimais, taip pat fiziniu ir (arba) seksualiniu išnaudojimu.
15. Nepriimtino elgesio išraiškos, kurios kenkia darbuotojo emocinei, o sunkiais atvejais – psichinei ir fizinei sveikatai, gali būti: nepriimtinas ar nepageidaujamas fizinis kontaktas (pavyzdžiui, fizinis prisilietimas; glostymas, plekštelėjimas, grybštelėjimas, siekimas prisiliesti (apkabinti), prisitraukti arčiau kito asmens ir kt.) ar tokio fizinio kontakto reikalavimas; nepadoraus turinio informacijos demonstravimas ar siuntimas; įkyrus domėjimasis apie privatų gyvenimą, intymius santykius; nepageidaujami komentarai dėl išvaizdos, kūno formos, aprangos; įžeidžiantys juokai, patyčios, apkalbos, gandai, šmeižtas, užgaulūs gestai; tyčinis darbuotojo izoliavimas darbinėje veikloje; informacijos, nesusijusios su darbuotojo funkcijomis, apie jį rinkimas ir (arba) platinimas; elgesys, kuriuo siekiama riboti asmens apsisprendimo laisvę; poveikis darbuotojui, siekiant tam tikrų su darbu nesusijusių funkcijų (paslaugų) atlikimo.
16. Mobingas – darbuotojo ar darbuotojų grupės elgesys, kai kolektyvo pajuokai pateikiamos asmeninės ir profesinės kito asmens savybės, laidomos pašaipios pastabos apie darbuotoją ar asociatyvūs juokai, sukuriama priešiška ir neetiška aplinka, kurioje darbuotojas jaučiasi užgauliojamas, žeminamas ir ujamas, yra draudžiamas ir vertikaliųjų hierarchinių ryšių kontekste, ir horizontaliuosiuose kolegų santykiuose. Tokie veiksmai paprastai būna nevienkartinio pobūdžio.
17. Pasisakydama dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų, susijusių su tinkamu įrodymų įvertinimu ir įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymu, apeliacinės instancijos teismo kolegija pažymi, jog pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
18. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas). Teismas įrodymus vertina kaip visumą, neteikdamas nė vienam įrodymui prioriteto (išskyrus prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, 64 punktas). Pagal įrodymų vertinimo taisykles nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010, 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje NR. e3K-3-28-701/2020, 57 punktas).
19. Įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, vadovaujantis įrodymų pakankamumo bei kitomis įrodinėjimo civiliniame procese taisyklėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nenustatyto ir neįrodyto byloje sistemingo ir nepriimtino, ieškovo garbę ir orumą pažeidžiančio atsakovės, kaip darbdavės elgesio, turinčio mobingo, psichologinio smurto požymių, dėl priešiško, žeminančio ar įžeidžiančio atsakovės ir vadovaujančias pareigas turinčių jos darbuotojų nusistatymo ieškovo atžvilgiu, bei dėl atsakovės, kaip darbdavės, paneigtų ieškovo nurodomų aplinkybių, su kuriomis ieškovas nagrinėjamoje byloje pareikšti ieškiniu sieja mobingą ir psichologinį smurtą jo atžvilgiu.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta tiek ieškovo ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog pagal ieškovo skundą pirmą kartą ieškovo 2020 metų veiklos rezultatus vertinusi Veiklos vertinimo rezultatų apeliacinė komisija, kuri buvo sudaryta tiek iš paties darbdavio, tiek ir iš Profesinės sąjungos atstovų, pažeidė įstatymų ir lokalių teisės aktų reikalavimus, konkrečiai - buvo nepagrįstai nustačiusi mažesnį ieškovo individualių tikslų pasiekimo procentinį rezultatą (49,15 proc.), nei tą padarė antrą pakartotinai sudaryta nauja Veiklos vertinimo rezultatų apeliacinė komisija (70 proc.), savaime nesudaro pagrindo spręsti apie ieškovo atžvilgiu sistemingai vartojamą psichologinį spaudimą, nepagrįstą ieškovo nuvertinimą ar engimą. Aukščiau nurodytos konkrečios situacijos kontekste pažymėtina, kad ieškovui nesutikus su pirmos jo Veiklos vertinimo rezultatų apeliacinės komisijos rezultatais, įformintais jos 2021 m. rugpjūčio 23 d. protokole, pati atsakovė 2021 m. gruodžio 13 d. jos vadovo įsakymu panaikino minėtos komisijos išvadą, ėmėsi veiksmų sudaryti naują komisiją pakartotiniam ieškovo veiklos vertinimui už 2020 metus atlikti, į kurią buvo įtraukti tiek pačios darbdavės atstovai, tiek ir profesinės sąjungos, ginančios darbuotojų teises, atstovai, o pastarajai tokį vertinimą atlikus ir jo rezultatus (nustatytą bendrą ieškovo individualių tikslų pasiekimo rezultatą – 70 procentų) įforminus 2022 m. vasario 3 d. protokole, atsakovė 2022 m. vasario 22 d. jos vadovo įsakymu taikė ieškovo atžvilgiu atitinkamą skatinimo priemonę – skyrė kintamą atlygio už 2020 metų metinius veiklos vertinimo rezultatus dalį bei delspinigius už delsimą tokią dalį išmokėti ankščiau, kurie atitinkamai ir turėjo padengti ieškovo dėl pirminio netinkamo jo veiklos įvertinimo patirtus turtinius ir neturtinius nuostolius. Tai savo ruožtu reiškia, kad atsakovė akceptavo naujos vertinimo komisijos išvadas, kurių nebeskundė ir nebekvestionavo ir pats ieškovas, ir jų pagrindu ėmėsi atitinkamų ieškovui palankių priemonių.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darbuotojų ir darbdavio tarpusavio nesutarimai įvairiais darbo funkcijų įgyvendinimo aspektais (šiuo atveju – dėl atliktinų darbo funkcijų, jų vykdymo tinkamumo ir pan.) yra natūraliai galimi, tai yra neatsiejama bet kokių darbo teisinių santykių dalis, o nagrinėjamu atveju tokie nesutarimai, kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip visiškai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, buvo tiek ieškovo, tiek atsakovės iniciatyva sprendžiami, ieškovas turėjo galimybę ginti savo galimai pažeistas darbo teises (tiek kreipdamasis betarpiškai į darbdavį ir jo vidinius organus / komisijas, tiek į Darbo ginčų komisiją, tiek į Valstybinę darbo inspekciją, tiek pagaliau – į teismą), tuo tarpu atsakovė visuomet reaguodavo į visus be išimties ieškovo skundus, prašymus ir kreipimusis, nei vieno jų neignoravo, juos sprendė bei vykdė kompetentingų vidinių organų bei išorinių institucijų sprendimus.
22. Pažymėtina, jog Valstybinė darbo inspekcija, kuri pagal ieškovo skundą, grindžiamą iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys, ir Darbo ginčų komisijos siūlymą atliko kompleksinį ir visapusišką atsakovės, kaip darbdavio, veiklos darbuotojų saugos ir sveikatos aspektu patikrinimą, be kita ko, vertino ir tai, ar darbdavys ėmėsi priemonių sukurti saugią ir sveiką darbo aplinką, numatė priemones žeminančio ir užgaulaus elgesio, nepageidaujamo, žeidžiančio, diskriminacinio, smurtą galinčio sukelti darbe prevencijai ir t.t., analizavo ne tik ieškovo pateiktą medžiagą, bet iš atsakovės – darbdavio išreikalautą aktualią medžiagą, tiek savo 2022 m. spalio 11 d. užpildytame Įmonių tikrinimo klausimyne „Ūkio subjekto patikrinimo kontrolinis klausimynas. Darbuotojų sauga ir sveikata“, tiek savo 2022 m. spalio 11 d. sprendime, kurio ieškovas įstatymų nustatyta tvarka neskundė ir neginčijo, pažymėjusi, jog svarbu vertinti ne tik pareiškėjo asmeninius, subjektyvaus pobūdžio samprotavimus, bet vadovautis konkrečiais įrodymais, patvirtinančiais ar paneigiančiais atitinkamas faktines psichologinio smurto aplinkybes bei nustatyti teisinius pagrindus, leidžiančius konstatuoti psichologiniam smurtui būdingų tikslų egzistavimą, padarė išvadą, jog: a) pagrindo pripažinti ieškovo A. Z. atžvilgiu taikomo psichologinio smurto bei diskriminacijos nėra; darbdavys turi teisę vertinti darbuotojo dalykines savybes, darbo rezultatus, todėl darbdavio išsakyta pozicija ar nurodytos pagrįstos pastabos, susijusios su pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ar pavedamų užduočių atlikimu, taip pat nuomonės išsakymas į tam tikras įvykusias aplinkybes, su kuriomis darbuotojas gali sutikti ar nesutikti, nėra laikomi psichologiniu smurtu, jeigu šie reikalavimai ir/ar nuomonė išdėstomi korektiškai, neįžeidžiančiai, nežeminančiai ir etiškai ar netaikomas kitas DK 30 straipsnyje įtvirtintas netinkamas elgesys; dalykiškų pastabų, susijusių su darbuotojo tinkamu darbo pareigų vykdymu, teikimas yra darbdavio teisė; b) DK 30 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios darbdavio pareigą sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasis į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į bejėgę padėtį, pažeidimų įmonėje nenustatyta ir yra užtikrinamas šios pareigos laikymasis; c) atsakovė, kaip darbdavys, nagrinėdama ieškovo skundus, laikėsi savo paties įsakymais patvirtintų lokalinių teisės aktų (pvz., direktoriaus 2019 m. kovo 1 d. įsakymu patvirtinto AB „Amber Grid“ Specialistų ir vadovų veiklos vertinimo tvarkos aprašo; d) pateikti bendro pobūdžio pasiūlymai ir rekomendacijos, kaip dar labiau patobulinti kai kurias vykdomas darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo įmonėje politikos sritis, kurios nėra tiesiogiai susijusios su ieškovo asmeniu.
23. Nors ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas apskritai neturėjo vadovautis šiais VDI priimtais dokumentais, kurie yra tik rekomendacinio pobūdžio, tačiau pritarti tokiam argumentui apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, kadangi: a) kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas, prieidamas teisiškai reikšmingas išvadas, rėmėsi ne vien tik VDI atlikto patikrinimo rezultatais, tačiau kompleksiškai vertino ir kitus, t. y. visus byloje esančius įrodymus (šalių / jų atstovų paaiškinimus, rašytinius įrodymus ir kt.); b) teismas turėjo teisę vertinti minėtus VDI dokumentus, kaip rašytinius įrodymus kitų įrodymų kontekste, turint omenyje, kad VDI betarpiškai ir yra ta kompetentinga valstybės institucija, kuriai įstatymu pavesta kontroliuoti darbuotojų saugą ir sveikatą darbe, į kurią įeina ir sveiko mikroklimato užtikrinimas ir smurto darbuotojų atžvilgiu nebuvimas, reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi įmonėse, įstaigose bei organizacijose, vertinti bei konstatuoti tokių reikalavimų pažeidimų buvimą/nebuvimą bei priklausomai nuo to taikyti darbdavio atžvilgiu vienokias ar kitokias teisines priemones.
24. Dėl tų pačių motyvų atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis Darbo ginčų komisijos 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu pagal ieškovo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymint, jog kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio ir jo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas savarankiškai ir individualiai vertino visas ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, kurių yra neabejotinai daugiau, negu buvo pateikta Darbo ginčų komisijai, o tai, kad teismo išvados ir procesinis rezultatas sutapo su ikiteisminės darbo ginčų institucijos padarytomis išvadomis nereiškia, kad priimdamas savo sprendimą teismas vertino vien tik išimtinai DGK sprendimą.
25. Pažymėtina, jog pagal ieškovo skundą dėl mobingo ir šmeižto, grindžiamą iš esmė tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys, atsakovės sudaryta Tyrimo komisija, atlikusi tyrimą ir patikrinusi skunde nurodomas aplinkybes, savo 2021 m. lapkričio 15 d. išvadoje ir 2022 m. sausio 28 d. Rekomendacijose iš esmės konstatavo, kad pagrindo teigti apie ieškovo atžvilgiu vykdomą mobingą nėra; darbiniai konfliktai buvo sąlygoti tiek nepakankamos vadovavimo kompetencijos, tiek ieškovo konfliktiško bendravimo su vadovais būdo; kadangi darbo mikroklimatas (duomenys neskelbtini) skyriuje apskritai nėra teigiamas (dalis darbuotojų nėra patenkinti vadovaujančių asmenų vykdomu darbo organizavimu ir sprendimais), Komisija pateikė atitinkamas rekomendacijas, siekiant ateityje išvengti konfliktų, o vėliau (po kelių mėnesių nuo Tyrimo išvados) parengtose Rekomendacijose konstatavo, kad darbo aplinka (duomenys neskelbtini) skyriuje pagerėjusi, nusiskundimų dėl vadovaujančių asmenų ar darbuotojų atliekamų funkcijų nėra.
26. Taigi, nors mintoje Tyrimo komisijos išvadoje ir kalbama apie tam tikrą sudėtingą situaciją (duomenys neskelbtini)skyriuje, tačiau akcentuojama, jog ji buvo susiformavusi dėl nuo abiejų konfliktuojančių pusių priklausančių priežasčių – tiek nepakankamos vadovaujančias pareigas užimančių asmenų kompetencijos darbiniais klausimais, tiek dėl paties ieškovo nepakankamo bendradarbiavimo, konfliktiško bendravimo būdo, audringo reagavimo į vadovų nekompetencijos apraiškas. Šiame kontekste itin svarbu pažymėti, kad ši išvada buvo padaryta kompleksiškai įvertinus visą medžiagą, gautą: a) individualių pokalbių tiek su pačiu ieškovu metu, tiek susitikimų su kiekvienu iš vadovaujančias pareigas užėmusių asmenų metu (tuometiniu (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovu J. A., vadovaujančiu inžinieriumi M. K., buvusiu vadovu V. B.), tiek pokalbių su kitais (nevadovaujančias pareigas užėmusių) Vilniaus grupės darbuotojais (vadovaujančiuoju eksploatacijos inžinieriumi D. S. ir kt.) metu; b) išanalizavus visų (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų vykdytų darbo užduočių (paskyrų) kiekius, apimtis, pobūdį, mokymų duomenis, darbo užmokesčio duomenis bei juos sulyginus. Be to, itin svarbu pažymėti, jog aukščiau minėtuose dokumentuose yra kalbama apie atmosferą ir padėtį visame (duomenys neskelbtini) skyriuje, t. y. veiksnius, paliečiančius ir susijusius su visais skyriaus darbuotojais, o ne išimtinai su pačius ieškovo asmeniu. Pagaliau, Tyrimo išvadoje, parengtoje įvertinus būtent kitų (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų pateiktą informaciją, buvo nustatyta, jog darbo aplinka jau yra pagerėjusi ir darbuotojai nusiskundimų nei dėl vadovaujančių asmenų (kurie per tą laiką pasikeitė), nei dėl atliekamų funkcijų neturi.
27. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl darbdavio jam pateiktos apmokėti 2022 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaitos faktūros už tarnybinės transporto priemonės panaudojimą ne darbo tikslais, negali būti vertinamos kaip kokie nors neteisėti, nesąžiningi, psichologinio spaudimo ar diskriminacijos ieškovo atžvilgiu požymių turintys veiksmai.
28. Visų pirma, kaip visiškai pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, darbdavys turi įstatyme įtvirtintą teisę tinkamai organizuoti darbą bei jį kontroliuoti, teikti pastabas, susijusias su tinkamu darbo funkcijų vykdymu bei lokalių teisės aktų, šiuo atveju – susijusių su tarnybinių transporto priemonių naudojimu (AB „Amber Grid“ 2019 m. gruodžio 17 d. patvirtinta Transporto politika), laikymusi, ir apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokios teisės įgyvendinimas darbuotojo (ieškovo) atžvilgiu, nesant byloje jokių duomenų ir įrodymų, kad tai būtų daroma neetišku būdu, žeminant, užgauliojant, įžeidžiant darbuotoją, negali būti vertinamas kaip psichologinis smurtas, priekabiavimas ir mobingas darbe.
29. Antra, atsakovo, kaip darbdavio, reikalavimo iš ieškovo apmokėti už tarnybinės transporto priemonės naudojimą ne darbo tikslais, viršijant nustatytą limitą, pagrįstumas, atitinkamai ieškovo atsisakymo apmokėti pagal pateiktą sąskaitą teisėtumas ir kiti su šiuo turtiniu ginču / nesutarimu susiję klausimai apskritai nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir išeina už ieškovo tiek darbo ginčų komisijai, tiek teismui pateikto ieškinio pagrindo ir dalyko ribų.
30. Trečia, tas pačias ieškovo nurodomas aplinkybes vertinusi Valstybinė darbo inspekcija, atlikusi atsakovo veiklos patirtinimą, be kita ko, įvertinusi darbdavio pateiktą informaciją ir dokumentus, savo 2022 m. spalio 11 d. Išvadoje konstatavo, kad tiek (duomenys neskelbtini) skyriaus, tiek kitiems bendrovės darbuotojams iš jų darbo užmokesčio buvo daromos išskaitos už bendrovės automobilių panaudojimą asmeniniais tikslais už 2020 m. birželio mėn. – gruodžio mėn. ir 2021 m. sausio mėn. – gruodžio mėn., todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pretenzijos dėl tarnybinio automobilio naudojimo tvarkos pažeidimo buvo reiškiamos vien tik išimtinai ieškovui ir kad ieškovas buvo šiuo aspektu diskriminuojamas ar kad darbdavys, vykdydamas savo funkcijas, pažeidė DK 26 ir 30 straipsnio reikalavimus. Tokias aplinkybes bei VDI išvadas patvirtina ir atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškinį teismui pateikti rašytiniai įrodymai apie iš įvairių darbuotojų darbo užmokesčių daromas išskaitas už bendrovės automobilių panaudojimą asmeniniais tikslais, iš kurių matyti, kad pvz., vien per 2021 m. sausį tokių darbuotojų buvo net 34. Tokiu būdu spręstina, kad atsakovė, įgyvendinusi įrodinėjimo pareigą, paneigė bet kurias diskriminacijos, psichologinio spaudimo ir mobingo šiuo – atskaitomybės už tarnybinės transporto priemonės naudojimą – aspektu apraiškas ieškovo atžvilgiu.
31. Atmestini ir apelianto apeliacinio skundo argumentai, susiję su nepagrįstai jam nedidinamu darbo užmokesčiu, kaip psichologinį spaudimą ir mobingą jo atžvilgiu bei jo diskriminaciją turinčiu patvirtinti faktu, kadangi: a) darbdavio teisė nustatyti / pasiūlyti, o tuo pačiu abiejų darbo teisinių santykių šalių teisė susitarti dėl atitinkamo darbo užmokesčio ir darbo funkcijų už jį vykdymo, kaip ir darbuotojo apsisprendimo laisvė dirbti darbą už atitinkamą darbo užmokestį, taip pat darbdavio teisė diferencijuoti darbo užmokestį priklausomai nuo darbuotojo kategorijos, kvalifikacijos, veiklos rezultatų ir pan., yra natūrali darbo teisinių santykių dalis; b) atsakovės į bylą pateikti įrodymai rodo, kad ieškovo darbo užmokestis buvo reguliariai didintas, o vien tai, jog didintas ne tiek, kiek pageidavo pats ieškovas, nereiškia jo darbo teisių pažeidimo; c) galimai kilę turtiniai nesutarimai tarp ieškovo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio dydžio, jo pakeitimo ir pan., nėra šios bylos dalykas ir išeina už ieškovo tiek Darbo ginčų komisijai, tiek teismui pateikto ieškinio pagrindo ir dalyko ribų; d) pagal ieškovo 2020 m. birželio 4 d. skundą dėl darbo užmokesčio skaičiavimo, perkėlus jį į kitas pareigas, ieškovo diskriminavimo šiuo aspektu kitų darbuotojų atžvilgiu atsakovės, kaip darbdavio, direktoriaus 2020 m. liepos 8 d. įsakymu sudaryta Komisija nesutarimams dėl darbo santykių nagrinėti, į kurią įėjo tiek paties darbdavio atstovai, tiek ir Profesinės sąjungos, kurios nariu yra ieškovas, atstovai, atlikusi tyrimą savo 2020 m. spalio 30 d. Išvadoje konstatavo, kad keičiant įrenginių eksploatavimo meistro pareigybes į eksploatavimo inžinieriaus pareigybes, darbuotojams atlyginimo priežiūra nebuvo vykdoma, todėl diskriminacijos dėl atlyginimo nedidinimo nebuvo nustatyta, ir ieškovas šios išvados vėliau neginčijo, nekvestionavo ir neskundė; e) jau minėtą specializuotą tyrimą atlikusi Valstybinė darbo inspekcija, be kita ko analizavusi, vertinusi ir lyginusi (duomenys neskelbtini)skyriaus darbuotojų darbo užmokesčio duomenis, savo 2022 m. spalio 11 d. sprendime taip pat nenustatė ieškovo diskriminacijos ar engimo šiuo aspektu požymių.
32. Nėra pagrindo pritarti ir apeliacinio skundo argumentams tuo aspektu, jog pirmosios instancijos teismo neapgrįstai nebuvo nustatytas neturtinės žalos, kaip būtinosios atsakomybės sąlygos, patyrimo faktas, kadangi vien paties ieškovo paaiškinimai apie dėl situacijos ir atmosferos darbe patirtų sveikatos sutrikimų, jos pablogėjimo ir pan., negali būti laikomi pakankamu neturtinės žalos faktą patvirtinančiu įrodymu, tuo tarpu ieškovo pateikti VšĮ „Centro poliklinika“ Ambulatorinio apsilankymo aprašymai bei Medicinos dokumentų išrašai, kur tiesiog išvardintos ieškovui diagnozuotos lėtinės ligos ((duomenys neskelbtini)), nesant duomenų ir įrodymų apie šių ligų atsiradimo laiką, priežastis, gydymo eigą ir pan., savaime nei patvirtina, nei paneigia kokias nors reikšmingas šiuo aspektu aplinkybes, šių lėtinių ligų sąsają su darbo funkcijų vykdymu bei darbdavio elgesiu ieškovo atžvilgiu.
33. Apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus konstatuotina, jog nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo tiek materialiosios teisės normų, reglamentuojančių darbdavio pareigą užtikrinti darbuotojams saugias darbo sąlygas (visais su darbu susijusiais aspektais), tiek proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, taikymo.
34. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ir apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nagrinėjo ieškovo prašymus dėl įrodymų išreikalavimo bei liudytojų apklausos. Išklausius pirmosios instancijos teismo priimtų posėdžiuose protokolinių nutarčių motyvus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog nėra tikslinga išreikalauti visų komisijų tyrimų medžiagą, kadangi byloje yra pateikti aktualių ieškovės keliamiems klausimams vykusių atsakovės darbovietėje tyrimų komisijų išvados, pasiektos ir pasirašytos visų jų narių, tuo tarpu ieškovės siekiamų atskirų komisijų narių nuomonių pateikimas, t. y. subjektyvi atskirų komisijų narių nuomonė, esant pačios komisijos bendram vieningam galutiniam sprendimui / išvadai, nei patvirtintų, nei paneigtų teisiškai reikšmingas aplinkybes. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog teismas be pagrindo atmetė ieškovo prašymus apklausti liudytojus H. H., I. M. ir I. R.. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Šiuo atveju teismas įvertino tiek prašymą, tiek argumentus, kokias aplinkybes šių asmenų parodymais siekia įrodinėti ieškovas, ir apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrįstai sprendė, jog atskirų komisijų narių parodymai, esant dėl atitinkamų klausimų priimtoms pačių komisijų išvadoms / rekomendacijoms, nei patvirtintų, nei paneigtų kokias nors reikšmingas bylai aplinkybes, tuo tarpu apklausti byloje buvusius aktualiu ginčui laikotarpiu ieškovo vadovus, su kuriais buvo kilę darbo ginčai ir konfliktinės situacijos, ieškovas teismo neprašė, atitinkamai pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo, be kita ko, pagrįstai vertino tokių asmenų poziciją, išreikštą kartu su procesiniais dokumentais teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas, teikdamas teismui ieškinį dėl neturtinės žalos, kurią kildino iš atsakovės netinkamo darbo aplinkos užtikrinimo, mobingo ir psichologinio smurto jo atžvilgiu taikymo, atlyginimo, todėl atsakovei pateikus teismui argumentus bei įrodymus apie darbo sąlygas bendrovėje (kad ieškovui buvo užtikrintos tinkamos darbo sąlygos, ieškovo atžvilgiu tinkamą ir nediskriminuojantį ieškovą elgesį), nėra pagrindo spręsti (pritarti apeliacinio skundo argumentams), jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atleido atsakovę nuo įstatymo įtvirtintos įrodinėjimo pareigos, šią perkeldamas ieškovui.
35. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos baigties
36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą ir nurodė pakankamus argumentus, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
37. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovei nepateikus prašymo (bei pagrindžiančių įrodymų) dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra spręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
apelianto (ieškovo) A. Z. (A. Z.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Andrius Verikas
Renata Volodko