Civilinė byla Nr. e2A-192-981/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07972-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.8.11.1; 2.6.20.1; 3.3.1.19.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Jokūbo mokymai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Kontraktas“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Jokūbo mokymai“ dėl prievolės atsiskaityti tinkamo įvykdymo.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė MB „Kontraktas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXII skyriaus nustatyta dokumentinio proceso tvarka prašydama iš atsakovės MB „Jokūbo mokymai“ (toliau – ir atsakovė) priteisti 400 EUR skolą, 40 EUR skolos išieškojimo išlaidas, 22,79 EUR palūkanas, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2023 m. liepos 17 d. pradinė kreditorė UAB „Gyvas Biuras“ (toliau – ir pradinė kreditorė) ir atsakovė sudarė socialinių tinklų priežiūros (administravimo) sutartį (toliau – ir Sutartis). Sutarties pagrindu pradinė kreditorė įsipareigojo teikti pagalbą prižiūrint (administruojant) socialinių tinklų profilius paslaugų gavėjui, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Pradinė kreditorė atsakovei už suteiktas paslaugas išrašė 2023 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GB00255 400 EUR sumai (už dalį liepos mėnesio ir visą rugpjūčio mėnesį), tačiau sąskaita nebuvo apmokėta. Pradinė kreditorė ir ieškovė 2023 m. rugsėjo 21 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinė kreditorė ieškovei perleido reikalavimo teisę į atsakovės 400 EUR skolą. Ieškovė siuntė atsakovei pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo bei raginimą įvykdyti prievolę.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 21 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12861-1110/2024 ieškovės ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 400 EUR skolą, 22,79 EUR palūkanas, 40 EUR skolos išieškojimo išlaidų kompensaciją, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 411 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Nurodė, kad atsakovė atsisakė sumokėti pradinei kreditorei už paslaugas pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, kadangi jos buvo suteiktos nekokybiškai, neatitiko pradinės kreditorės išsakytų vizijų ir atsakovės teisėtų lūkesčių. Pradinė kreditorė neįvykdė Sutarties – nebuvo pasiektas rezultatas, t. y. atsakovei nepavyko pritraukti naujų klientų, todėl jai neatsirado prievolė sumokėti už suteiktas paslaugas, atitinkamai, ieškovė be pagrindo reikalauja iš atsakovės priteisti 400 EUR.
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus. Nurodė, kad paslaugų teikimo sutartis yra dvišalė, todėl vienai sutarties šaliai – paslaugos teikėjui – įvykdžius sutartyje nustatytą įsipareigojimą, kitai sutarties šaliai – klientui – atsiranda pareiga apmokėti už suteiktas paslaugas. Šalys sutartimi susitarė dėl paslaugų teikimo taikant ne rezultato, o maksimalių pastangų kriterijų. Aplinkybė, kad pradinei kreditorei teikiant paslaugas, atsakovės klientų skaičius nepadidėjo, savaime nereiškia, jog pradinė kreditorė nesuteikė paslaugų ar netinkamai jas suteikė. Nuo 2023 m. liepos 17 d. atsakovei buvo suteiktos šios paslaugos: sukurtas strateginis komunikacijos planas, informacijos paieška, tekstų derinimas, vizualai, tekstai, klubo susitikimai, kliento fotosesija, nuotraukų retušavimas – visa ši medžiaga buvo talpinama į socialinius tinklus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.721 straipsniu, po sutarties nutraukimo klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms ir atlyginti kitas protingas išlaidas. Pradinė kreditorė 2023 m. rugpjūčio 2 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą už faktiškai suteiktas paslaugas, tačiau atsakovė jos neapmokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 4 d. sprendimu preliminarų sprendimą pakeitė patikslindamas dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo: priteisė iš atsakovės MB „Jokūbo Mokymai“ ieškovei MB „Kontraktas“ 400 EUR skolą, 22,79 EUR palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 371 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Teismas nustatė, kad UAB „Gyvas biuras“ ir atsakovė 2023 m. liepos 17 d. sudarė Socialinių tinklų priežiūros (administravimo) ir vidinio MM Social Club nario sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė įsipareigojo atsakovei teikti pagalbą prižiūrint (administruojant) socialinių tinklų profilius. UAB „Gyvas Biuras“ atsakovei 2023 m. rugpjūčio 2 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 400 EUR sumai už socialinių tinklų priežiūros paslaugas, tačiau atsakovė jos neapmokėjo.
8. Teismas pažymėjo, kad Sutartis įsigaliojo 2024 m. liepos 18 d. ir galiojo dar dvidešimt darbo dienų po to, kai buvo gautas atsakovės pranešimas dėl Sutarties nutraukimo. Kadangi atsakovė pradinei kreditorei UAB „Gyvas biuras“ pranešė apie Sutarties nutraukimą 2023 m. rugpjūčio 17 d., tai prašomas apmokėjimas pagal PVM sąskaitą faktūrą yra už paslaugas, suteiktas Sutarties galiojimo laikotarpiu.
9. Pasisakydamas dėl paslaugų suteikimo kokybės, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai nepagrindė, kad paslaugos buvo suteiktos netinkamai, o kaip tik patvirtino, kad šalys tarpusavyje keitėsi informacija, bendradarbiavo, atsakovė suteikdavo paslaugos teikėjui informaciją, reikalingą socialinių tinklų priežiūrai atlikti, ir kad atsakovę tenkino teikiamos paslaugos. Atsakovės teiginiai, kad pagal Sutartį teiktos paslaugos nedavė rezultato, yra deklaratyvūs, nes atsakovei buvo žinoma, kad Sutarties nutraukimas anksčiau termino gali turėti įtakos mažesniam pasiekiamumui. Teismas nurodė, kad nei Sutarties tekstas, nei į bylą pateiktas ikisutartinis bendravimas tarp šalių nepatvirtina, kad Sutarties šalys tarėsi dėl rezultato – naujų klientų atsiradimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. sprendimą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad apeliantė apie sutarties nutraukimą ieškovei pranešė 2023 m. rugpjūčio 17 d. ir neįvertino byloje pateikto įrodymo – balso žinutės, kuriuo apeliantė pranešė apie sutarties nutraukimą jau 2023 m. rugpjūčio 14 d., dėl to neteisingai nustatė sutarties nutraukimo momentą.
10.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad sutartis galiojo dar 20 dienų po apeliantės pranešimo ieškovei apie sutarties nutraukimą, kadangi pagal CK 6.721 straipsnį klientui yra suteikiama teisė vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti.
10.3. Teismas neištyrė, kokiu principu ieškovė apskaičiavo mokesčio dalį, mokėtiną už liepos mėnesio 18-31 dienas ir nenustatė, ar reikalavimas priteisti 100 EUR už liepos mėnesį ir reikalavimas priteisti 300 EUR už visą rugpjūčio mėnesį yra pagrįstas, nes paslaugų teikimo sutartis buvo pasirašyta 2023 m. liepos 17 d., todėl vertinant, kad sutartis buvo nutraukta 2023 m. rugpjūčio 14 d., vieno mėnesio terminas dar nebuvo suėjęs ir nebuvo prasidėjęs kitas paslaugų teikimo mėnuo ir ieškovė neturėjo pagrindo reikalauti sumokėti už rugpjūčio mėnesį, kadangi paslaugų teikimas už antrąjį mėnesį turėjo būti pradėtas skaičiuoti tik nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d.
10.4. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės suteiktų paslaugų kokybės, vertino atrinktus įrodymus, nevertino jų visumos bei be pagrindo netaikė CK 6.718 straipsnyje įtvirtinto kliento interesų prioriteto principo, dėl ko padarė neteisingas išvadas.
11. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir priteisti ieškovės apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Sutartis nebuvo nutraukta 2023 m. rugpjūčio 14 d., kadangi, kaip nurodo ir pati apeliantė, 2023 m. rugpjūčio 16 d. pradinė kreditorė ir apeliantė aktyviai kontaktavo, tarėsi dėl susitikimo, todėl turi būti laikoma, kad nei viena iš šalių tuo metu dar nelaikė sutarties nutraukta. Taip pat prašyme dėl papildomų įrodymų pateikimo apeliantė deklaravo, jog ji 2023 m. rugpjūčio 17 d. atsisakė pradinės kreditorės paslaugų.
11.2. Apeliantės pozicija, jog ji turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį CK 6.721 straipsnio pagrindu, yra nepagrįsta, kadangi taip būtų pažeistas sutarties laisvės principas. Šalys sutartyje susitarė, kad sutartis „gali būti nutraukta rašytiniu abiejų šalių susitarimu, apie tai pranešus kitai šaliai ne vėliau, kaip prieš 20 darbo dienų, nurodant narystės nutraukimo priežastis“. Apeliantė neįrodė, kad CK 6.721 straipsnyje numatyta norma yra imperatyvioji teisės norma, kurios negalima pakeisti šalių susitarimu.
11.3. Apeliantė nenurodė jokių pretenzijų dėl paslaugų suteikimo kokybės nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei iki apeliantės pareiškimo apie norą nutraukti Sutartį. Apeliantės atstovas nurodė, kad paslaugos buvo suteiktos tinkamai, tačiau jos neatnešė tokio rezultato, kokio apeliantė tikėjosi. Apeliantės nurodyti argumentai, kad už suteiktas paslaugas nebuvo atitinkamai apmokėta, kadangi nebuvo pasiektas norimas rezultatas, yra nepagrįsti, nes šalys sutartimi susitarė dėl paslaugų teikimo taikant ne rezultato, o maksimalių pastangų standartą (CK 6.200 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
13. Apeliacija pagal CPK nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
14. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
15. Byloje nustatyta, kad UAB „Gyvas biuras“ ir atsakovė 2023 m. liepos 17 d. sudarė Socialinių tinklų priežiūros (administravimo) ir vidinio MM Social Club nario sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė įsipareigojo teikti pagalbą prižiūrint (administruojant) socialinių tinklų profilius atsakovei. UAB „Gyvas Biuras“ atsakovei 2023 m. rugpjūčio 2 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. GB00255 400 EUR sumai (už dalį liepos mėnesio ir visą rugpjūčio mėnesį), tačiau sąskaita nebuvo apmokėta. Pradinė kreditorė ir ieškovė 2023 m. rugsėjo 21 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinė kreditorė ieškovei perleido reikalavimo teisę į atsakovės 400 EUR skolą. Ieškovė atsakovei siuntė pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo bei raginimą įvykdyti prievolę.
16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia atsakovės (apeliantės), nesutinkančios su pirmosios instancijos teismo sprendimu, keliami klausimai dėl suteiktų paslaugų kokybės, paslaugų sutarties nutraukimo momento, atsakovės teisės vienašališkai nutraukti sutartį ir iš šių teisinių santykių kilusios skolos dydžio bei ieškovės atsikirtimai į apeliacinį skundą.
Dėl paslaugų kokybės
17. Nagrinėjamoje byloje pradinė kreditorė UAB „Gyvas biuras“ ir atsakovė 2023 m. liepos 17 d. sudarė Socialinių tinklų priežiūros (administravimo), pagal kurią pradinė kreditorė įsipareigojo teikti pagalbą atsakovei prižiūrint (administruojant) socialinių tinklų profilius. Sutartyje numatyta, kad pradinė kreditorė atsakovei teiks tokias paslaugas: teiks asmenines konsultacijas apie socialinius tinklus, sukurs ir sutvarkys Facebook puslapį, organizuos Klubo narių susitikimus, kurs turinį socialiniams tinklams ir organizuos mokymus.
18. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad šalys tarpusavyje keitėsi informacija, bendradarbiavo, atsakovė suteikdavo paslaugos teikėjui informaciją, reikalingą socialinių tinklų priežiūrai atlikti, o atsakovę tenkino teikiamos paslaugos. Atsakovė nurodė, kad negalėjo atvykti į paslaugos teikėjos organizuojamą renginį, tačiau tai įvyko, nes atsakovės atstovas nerado susitikimo vietos, susipainiojo dėl renginio lokacijos, todėl už šias aplinkybes nėra atsakinga pradinė kreditorė.
19. Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (CK 6.718 straipsnio 2 dalis); paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (CK 6.718 straipsnio 3 dalis); jeigu sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (5 dalis).
20. Aiškinant ir taikant atlygintinų paslaugų teikimo sutartis reglamentuojančias teisės normas, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys pagal savo pobūdį, dalyką gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018).
21. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis ir ikisutartiniu pradinės kreditorės ir atsakovės bendravimu, Sutarties tekstu ir atsakovės vadovo paaiškinimais, pagrįstai konstatavo, kad Sutarties šalys tarėsi dėl veiksmų, bet ne dėl rezultato pasiekimo, kuris būtų iš anksto apibrėžtas tiksliais kriterijais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad Sutartimi buvo siekiama atsakovės komunikacijos (žinomumo) didinimo, kas, didėjant žinomumui, logiška manyti pritraukia ir naujų klientų, tačiau pritartina, kad Sutartyje nėra sąlygų, iš kurių galima būtų spręsti, kad žinomumo didinimas būtų matuojamas pritrauktų klientų skaičiumi. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad derybose dėl Sutarties atsakovei buvo paaiškinta, jog tik praėjus 6 mėnesių paslaugų teikimo laikotarpiui, galima pradėti tikėtis tam tikrų rezultatų. Todėl vienašališkai nutraukus Sutartį anksčiau jos pasibaigimo termino, atsakovei turėjo būti žinomos tokio jos veiksmo pasekmės – Sutarties nutraukimas praėjus tokiam trumpam laikui gali būti susijęs su mažesniu žinomumo pasiekimu nei jis galėjo būti, jei Sutartis būtų galiojusi visą šalių pagal Sutartį sulygtą laiką.
22. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas).
23. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paslaugos iki Sutarties nutraukimo buvo teikiamos kokybiškai, nes apeliantė teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginius dėl pradinės kreditorės nekokybiškai suteiktų paslaugų, apeliantės argumentai, jog Sutartimi buvo susitarta dėl rezultato – naujų klientų pritraukimo, yra deklaratyvūs, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir šiuo aspektu priėmė pagrįstą sprendimą.
Dėl sutarties nutraukimo momento
24. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad apeliantė apie sutarties nutraukimą ieškovei pranešė 2023 m. rugpjūčio 17 d., neteisingai nustatė sutarties nutraukimo momentą, nes neįvertino byloje pateikto įrodymo – balso žinutės, kurioje atsakovė apie Sutarties nutraukimą pranešė jau 2023 m. rugpjūčio 14 d. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
25. Vienašalis sutarties nutraukimas nesikreipiant į teismą, t. y. pranešant apie sutarties nutraukimą kitai šaliai, leidžia ne teisminiu keliu pabaigti sutartinius santykius. Kadangi vienašalis sutarties nutraukimas kartu yra vienašalis sandoris, tai šalies valia turi būti aiškiai išreikšta. Tik nuo aiškaus valios nutraukti sutartį išreiškimo kita šalis supras ir žinos, kada pasibaigs šalis siejantys sutartiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-916/2023).
26. Iš byloje esančios medžiagos galima spręsti, jog 2023 m. rugpjūčio 14 d. atsakovė išreiškė nuomonę, kad paslauga neatnešė jokio rezultato ir kad jam šios paslaugos neatsiperka, taip pat nurodė, kad norėtų atsisakyti paslaugų, tačiau 2023 m. rugpjūčio 16 d. atsakovė toliau bendradarbiavo su pradine kreditore ir susitarė dėl pokalbio ir tik 2023 m. rugpjūčio 17 d. atsakovė pranešė pradinei kreditorei nutraukianti paslaugų teikimo sutartį.
27. Atsižvelgiant į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką, vienašališkai nutraukiant sutartį asmens valia turi būti aiškiai išreikšta, jog ją suprastų visos sutarties šalys, o po 2023 m. rugpjūčio 14 d. Sutartis dar buvo vykdoma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Sutartis buvo nutraukta 2023 m. rugpjūčio 17 d. atsakovės pareiškimu.
Dėl teisės vienašališkai nutraukti sutartį
28. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad sutartis galiojo dar 20 dienų po apeliantės pranešimo ieškovei apie sutarties nutraukimą, kadangi pagal CK 6.721 straipsnį, klientui yra suteikiama teisė vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti.
29. Siekiant sutartį nutraukti CK 6.721 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu klientui nebūtina remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant ar nevykdant sutarties, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2005). Ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007; 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013).
30. Taigi, kliento teisė sutarties vykdymo metu ir nesant paslaugų teikėjo kaltės vienašališkai nutraukti sutartį pripažįstama pagal įstatymą, ši teisė gali būti siejama su kliento interesų pasikeitimu po paslaugų sutarties sudarymo, kai klientui neišlieka intereso tęsti sutartį ir gauti paslaugas, tuo remdamasis jis pagrįstai turi teisę pasitraukti iš sutarties. Ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią. Kita vertus, apie sutarties nutraukimą paslaugos teikėjas turi būti informuotas, priešingu atveju, suteikęs paslaugą laikydamasis sutarties sąlygų, jis turi teisę į atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2014).
31. Nagrinėjamu atveju Sutartyje buvo numatyta sutarties nutraukimo tvarka: Sutartis gali būti nutraukiama rašytiniu abiejų šalių susitarimu, apie tai pranešus kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų, nurodant narystės nutraukimo priežastis, tačiau ši Sutarties nuostata nepaneigia įstatyme nustatytos paslaugos gavėjo teisės vienašališkai nutraukti sutartį.
32. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad šalių susitarimas, nustatytas sutartyje, jog prieš terminą sutartis gali būti nutraukta rašytiniu abiejų šalių susitarimu, nepašalina šalies teisės remtis paslaugų sutartyje pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise klientui atsisakyti sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383-469/2018).
33. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad Sutartis įsigaliojo 2024 m. liepos 18 d. ir galiojo dar dvidešimt darbo dienų po to, kai buvo gautas atsakovės pranešimas dėl sutarties nutraukimo, todėl sąskaita, apimanti paslaugas už dalį liepos mėnesio ir visą rugpjūčio mėnesį, yra išrašyta už paslaugas, suteiktas Sutarties galiojimo laiku. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos besąlygiškos kliento teisės atsisakyti sutarties, ji negali būti apribota ar panaikinta šalių susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017, 31 punktas), dėl to netinkamai sprendė, kad Sutartis galiojo dar dvidešimt darbo dienų po to, kai buvo gautas atsakovės pranešimas dėl sutarties nutraukimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas pripažįstant, kad šalių Sutartis nutraukta 2023 m. rugpjūčio 17 d. atsakovei kaip paslaugų gavėjai vienašališkai nutraukus sutartį.
Dėl reikalavimo dydžio pagrįstumo
34. Sutartyje šalys susitarė, kad mėnesinis mokestis už teikiamas paslaugas yra 300 EUR, kurį klientas sumoka per 5 darbo dienas nuo sąskaitos gavimo. Pradinė kreditorė atsakovei 2023 m. rugpjūčio 2 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 400 EUR sumai už dalį liepos mėnesio ir visą rugpjūčio mėnesį.
35. Paslaugų ar mišrią sutartį, kurios viena dalis yra dėl atlygintinų paslaugų teikimo, vienašališkai nutraukus CK 6.721 straipsnio pagrindu, klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383-469/2018).
36. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis įsigaliojo 2024 m. liepos 18 d. ir laikoma nutraukta 2023 m. rugpjūčio 17 d., konstatuotina, kad paslaugos buvo teikiamos lygiai vieną mėnesį, todėl ieškovei priteistina suma nuo 400 EUR yra mažintina iki 300 EUR, o priteistos 8 procentų dydžio palūkanos už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. iki 2024 m. balandžio 24 d. (260 dienų) mažintinos nuo 22,79 EUR iki 17,10 EUR (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
37. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).
38. Iš dalies patenkinęs atsakovės apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos sprendimą, dėl šios priežasties ieškovės ieškinys yra patenkinamas 75 proc. (317,10 EUR/ 422,79 EUR). Ieškovei iš atsakovės buvo priteistos 371 EUR bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas, iš dalies patenkinęs apeliacinį skundą, sumažina ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 278,25 EUR (371 EUR x 75 proc.).
39. Atsakovė pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme yra patyrusi 600 EUR bylinėjimosi išlaidų: 300 EUR už prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo parengimą, 200 EUR už atstovavimą teismo posėdžiuose ir 100 EUR už pasirengimą bylos nagrinėjimui.
40. Dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan. atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022).
41. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos advokato padėjėjai už prieštaravimų pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų bylinėjimosi išlaidų dydžių, tačiau pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos už pasirengimą bylos nagrinėjimui atsakovei atskirai neatlyginamos, atsakovei maksimaliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos sudaro 500 EUR.
42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškinys tenkintas 75 proc., atsakovei iš ieškovės priteisia 25 proc. jos pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų – 125 EUR (500 EUR x 25 proc.). Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, bendra ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma sudaro 153,25 EUR.
Dėl bylos procesinės baigties
43. Apibendrindamas anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, tačiau nepagrįstai netaikydamas CK 6.721 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta besąlyginė kliento teisė atsisakyti sutarties, nustatydamas sutarties nutraukimo momentą, sprendė, kad Sutartis galiojo dar dvidešimt darbo dienų po to, kai buvo gautas atsakovės pranešimas apie Sutarties nutraukimą, todėl šioje dalyje sprendimas yra keistinas, atitinkami perskirstant pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
44. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kiti nurodyti šiuose procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų
45. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys).
46. Apeliacinis skundu buvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir ieškinį atmesti. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. sprendimu patenkintas ieškinio reikalavimas nuo 422,79 EUR buvo sumažintas 105,69 EUR iki 317,10 EUR, laikoma, kad apeliacinis skundas patenkintas 25 proc. (105,69 / 422,79).
47. Atsakovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 29 EUR išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti. Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dokumentų, įrodančių kitas jos patirtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas patenkintas 25 proc., atsakovei iš ieškovės priteistina 7,25 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Atsakovės mažosios bendrijos „Jokūbo mokymai“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-19987-1110/2024 pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Jokūbo Mokymai“ ieškovei mažajai bendrijai „Kontraktas“ 300 EUR (trijų šimtų eurų) skolą, 17,10 EUR (septyniolikos eurų 10 ct) palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 153,25 EUR (vieno šimto penkiasdešimt trijų eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“
Priteisti atsakovei mažajai bendrijai „Jokūbo Mokymai“, juridinio asmens kodas 306108982, iš ieškovės mažosios bendrijos „Kontraktas“, juridinio asmens kodas 304414471, 7,25 EUR (septynis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Dalia Trumpulienė