Civilinė byla Nr. 2-319-548/2015

Procesinio sprendimo kategorijos: 116.8.; 117.1.

(S)

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 9 d.

Kaišiadorys

              Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis,

              sekretoriaujant Nijolei Agurkienei,

              dalyvaujant pareiškėjo (atsakovo) J. G. atstovui advokatui Sauliui Majauskui, ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Renatai Abromavičiūtei, tretiesiems asmenims D. G., A. V., trečiųjų asmenų R. V., A. V., R. V., atstovei advokato padėjėjai Daivai Markauskaitei,

              nedalyvaujant pareiškėjui J. G., tretiesiems asmenims R. V., R. V., E. V., K. V., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovui,

              viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. G. pereiškimą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-12-23 sprendimo civilinėje byloje                   Nr. 2-1-548/2013 vykdymo atidėjimo.

Teismas n u s t a t ė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-12-23 sprendimu civilinėje byloje                         Nr. 2-1-548/2013 (t. 3, b.l. 125-134) iš dalies patenkintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinys atsakovui J. G., tretiesiems asmenims Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, D. G., R. V., A. V., E. V., K. V., R. V. dėl savavališko statinio nugriovimo:

- J. G. įpareigotas per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą stoginės (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), statybai. Jeigu per nustatytą terminą atsakovas šio reikalavimo neįvykdys, per keturis mėnesius nuo šio termino pabaigos jis privalo savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą stoginę;

- iš atsakovo J. G. priteista 170,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Pareiškėjas J. G., kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą prašydamas atidėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-12-23 sprendimo civilinėje byloje                              Nr. 2-1-548/2013 vykdymą vieneriems metams, įpareigojant pareiškėją per vienerių metų terminą nuo teismo nutarties dėl sprendimo vykdymo atidėjimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka, parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą stoginės (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), statybai (t. 4, b.l. 5-10).

Pareikštą prašymą pareiškėjas J. G. motyvuoja tuo, kad per vienerių metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendime nurodytiems reikalavimams įvykdyti, nebuvo objektyvios galimybės, jo negalėjo įvykdyti dėl svarbių priežasčių, t.y.:

- norint parengti statinių projektinę dokumentaciją, reikėjo sujungti į vieną žemės sklypus, kuriuose stovi Stoginė 1(duomenys neskelbtini), t.y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,2914 ha, adresas (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis - kita (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti) sujungti su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,21 ha, adresas (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, pakeičiant šio žemės sklypo paskirtį. Šią žemės sklypų sujungimo procedūrą J. G. pradėjo dar iki teismo sprendimo priėmimo, t.y. 2012 metais. Sujungus žemės sklypus reikėjo pakeisti sujungto žemės sklypo paskirtį į komercinę. Pakeisti po sujungimo atsiradusio žemės sklypo paskirtį į komercinę galima buvo tik tada, kai buvo patvirtinti Rumšiškių mstl., Kaišiadorių r. sav. bendrojo plano sprendiniai. Tik sujungus žemės sklypus ir pakeitus sujungto žemės sklypo paskirtį, Kaišiadorių r. sav. administracija gali jam išduoti projektavimo sąlygas statinių projektinei dokumentacijai rengti;

- dar iki teismo sprendimo priėmimo dienos, rengiant detalųjį planą žemės sklypų sujungimui, teko aktyviai derinti teritorijų planavimo procese dalyvavusios suinteresuotos visuomenės interesus, dėl ko, atlikus detalaus plano korekcijas, buvo šaukiamas pakartotinis svarstymas su visuomene. Nuo 2014-01-01 pasikeitus teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams, pareiškėjas teritorijų planavimą atliko pagal naujai įsigaliojusias procedūras, t.y. gavo leidimus ir parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, jį derino su valstybinėmis institucijomis, atliko kadastrinius matavimus. Pakeisti žemės sklypo paskirties į komercinę nebuvo galimybės tol, kol nebuvo patvirtintas Rumšiškių miestelio bendrasis planas ir jo sprendiniai. Bendrasis planas patvirtintas tik 2014-04-24 ir tik nuo šio laiko atsirado galimybė pakeisti žemės paskirtį į komercinę. Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija tik 2014-09-04 atliko patikrinimą vietoje ir 2014-09-29 rašte nurodė, jog stoginė (duomenys neskelbtini) yra laikytina neypatingu statiniu, dėl ko teko sudaryti projektavimo darbų sutartį, kurios įvykdymas užtruks iki 2016 m. gegužės mėn. pabaigos;

- statinių įteisinimo procesą apsunkina pareiškėjo sudėtinga sveikatos būklė, taip pat             2014-12-28 kilęs gaisras, kurio metu apdegė dalis stoginės (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrengtos UAB(duomenys neskelbtini) produkcijos šaldymo ir bulvių virimo patalpos bei įranga. Šiuo metu yra vykdomi gaisro padarinių šalinimo ir remonto darbai, sudarytos sutartys dėl stogo įrengimo ir langų pakeitimo. Visos šios aplinkybės lėmė, jog per vienerių metų terminą parengti projektinės dokumentacijos pareiškėjas neturėjo galimybės. Priežastys, dėl kurių sprendimas nebuvo įvykdytas laikytinos svarbiomis ir objektyviomis, nepriklausančiomis nuo pareiškėjo valios.

Pareiškėjas J. G. pažymi, jog tam, kad galima būtų įvykdyti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-12-23 teismo sprendimą, turi būti: gauti specialieji architektūriniai reikalavimai, viešas svarstymas, gautos projektavimo sąlygos, pagal jas parengtas techninis projektas, projekto suderinimas su valstybės institucijomis, gautas statybos leidimas, atlikta teisinė registracija. Šiems veiksmas atlikti reikalingas papildomas laikas. Dėl projektavimo ir techninio projekto, jis kreipėsi į architektus – su A. Jonaičio firma „Interaja" 2014-11-19 buvo pasirašyta projektavimo paslaugų pirkimo sutartis Nr. 111-13. Tokiu būdu, įvertinus šias aplinkybes, teismo sprendimo vykdymas turėtų būti atidėtas vienerių metų terminui.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Saulius Majauskas palaikė pareiškėjo prašymą ir prašė jį tenkinti.

Pareiškėjo J. G. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo taip pat palaikė ir į teismo posėdį neatvykęs, tačiau atsiliepimą pateikęs, trečiasis asmuo Kaišiadorių r. sav. administracija (t. 4, b.l. 87-88).

Ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcijos) atstovė Renata Abromavičiūtė teismo posėdyje palaikė atsiliepime (t. 4, b.l. 123-126) išdėstytus motyvus – ieškovė nesutinka su sprendimo vykdymo atidėjimu. Paaiškino, kad 2013-12-23 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimas jau yra įsiteisėjęs, todėl jis turi būti vykdomas toks, koks yra priimtas, teismo sprendimo pakeisti negalima. Nurodė, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, o pareiškėjas J. G. neįrodė, kad jo pareiškime nurodytos aplinkybės gali būti pripažintos išimtinėmis, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidėtas. Taip pat paaiškino, kad kilus sveikatos problemoms, pareiškėjas J. G. galėjo įgalioti kitą asmenį parengti reikalingą dokumentaciją, o gaisras savavališkos statybos įteisinimui įtakos neturi. Nurodė, jog atidėjus statybos įteisinimą, Inspekcija tiesiogiai nuostolių nepatirtų, tačiau tokiu atveju bus formuojama praktika, kad nesant išimtinių aplinkybių, sprendimo vykdymas bus atidedamas ir tai būtų neigiamas pavyzdys visuomenei.

Trečiųjų asmenų R. V., A. V., R. V. atstovė advokato padėjėja Daiva Markauskaitė palaikė trečiųjų asmenų R. V., A. V., R. V. atsiliepime (t. 4, b.l. 136-139) išdėstytus nesutikimo su pareiškėjo prašymu, motyvus ir nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino pareiškėjo galimybes įvykdyti teismo sprendimą per nustatytą vienerių metų terminą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir priežastys nelaikytinos svarbiomis ir vienerių metų terminas buvo pakankamas atlikti nurodytus veiksmus. Vien gaisro faktas nėra tiek svarbi aplinkybė, kuria remiantis galima būtų pratęsti terminą kreiptis į savivaldybę ir gauti dokumentus. Be to, pareiškėjas J. G. neinformavo trečiojo asmens E. V. apie viešo svarstymo procedūrą, kadangi tuo metu E. V. su trečiuoju asmeniu K. V. buvo išvykę atostogų ir jų tuo metu nebuvo namuose.

Trečiasis asmuo A. V. teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjo J. G. pareiškimas atmestinas. Paaiškino, kad statybos leidimas ir statybą leidžiantys dokumentai iš viso negali būti išduoti, nes atstumas tarp statinio ir kaimynų sklypo yra nulinis, o turi būti 3 metrai. Tai svarbu gaisro atveju. Nurodė, kad absurdiška, jeigu priešgaisrinė tarnyba, inspekcija ir savivaldybė sutiktų išduoti tokią statybą leidžiančius dokumentus. Taip pat paaiškino, kad teismo sprendimo vykdymą atidėjus, jis jokių nuostolių nepatirtų, kadangi jų patirtų tik tuomet, jei ta stoginė sudegtų, mat tuomet sudegtų ir jo namas, nes nėra 3 metrų atstumo tarp namų.

Trečiasis asmuo D. G. teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjo J. G. prašymą bei jo atstovo advokato Sauliaus Majausko argumentus ir papildomai nurodė, kad J. G. stengėsi sąžiningai atlikti visas reikalingas procedūras, tačiau tam, kad būtų atlikti visi reikalingi darbai, kurie užtruko dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių, reikalingas didesnis laiko tarpas. Nurodė, kad 2014-08-05 jie pateikė prašymą Inspekcijai dėl savavališkos statybos įrašo VĮ Registrų centre panaikinimo. Procedūra užtruko ilgai ir Inspekcija tik 2014-09-29 pateikė atsakymą. Per tą laiką D. G. asmeniškai skambino pačiai Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjai Aldonai Luobikienei ir teiravosi, kodėl negauna atsakymo. Taip įvyko todėl, kad vyriausiasis specialistas Vytautas Košuba išėjo atostogauti, jiems nepateikęs atsakymo. 2014-11-19 su architektu A. Jonaičiu buvo sudaryta Projektavimo darbų sutartis. Taip pat ji pati buvo pas rajono architektą prašydama visam sklypui išduoti specialiąsias sąlygas. Jai žodžiu buvo paaiškinta, kad pastatas yra komercinis ir jie neatliko planavimo sąlygų, o supaprastintu būdu sujungė žemės sklypus. Jai buvo paaiškinta, kad atskiro pastato stoginės projekto negalima daryti, tik viso pastato kartu su stogine. Taip pat nurodė, kad gaisras bei vyro ligos taip pat sutrukdė atlikti reikalingus darbus laiku.

Liudytojas Alvydas Jonaitis paaiškino, kad vykdo J. G. nuosavybėje esančio viso komercinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), projektinius pasiūlymus ir jau du kartus teikė juos į Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriui derinimui, bet gavo pastabas, kurias šiuo metu taiso. Nurodė, kad jis rengia viso komercinio pastato dokumentaciją, o stoginė yra jo dalis. Atskirai stoginės projektas nėra rengiamas, nes technologiniai procesai, kurie susiję su stogine, yra susiję su visu pastatu. Nežino, ar technologiškai galima atskirti stoginę nuo viso pastato. Stoginės projektavimui jokie veiksmai neatlikti, nes projektuoja visą statinį kartu su ja. Visus statinių projektavimo darbus pradėjo praeitų metų spalį. Kai atliks technologinio proceso galutinį aprašymą, ir, jeigu jis tiks, gaus tiksliuosius architektūros reikalavimus ir tada procedūra užtruks dar pusę metų, kad galima būti pateikti derinimui. Vien tik brėžiniams koreguoti reikalingas pusės metų terminas, kadangi tai didelės apimties pastatas. Paaiškino, kad padaryti technologinį aprašymą, reikia savaitės, tuomet pateiks savivaldybei, jų terminas apie 10 dienų. Koks bus jų atsakymas, jis nežino. Jei viskas tiks, po to bus svarstymas su visuomene, kaimynais, pagal reglamentą per 2 savaites reikia suspėti. Po to, jeigu viskas gerai, gaus specialiuosius architektūros reikalavimus, tai užtruks dar savaitę. Kai gaus reikalavimus, tada reikalingas dar pusės metų terminas projekto galutiniam sutvarkymui, parengimui. Kitų terminų jis nežino. Mano, kad metai laiko yra įmanomas terminas, nes viską pradėjo tik rudenį. Nurodė, kad su pareiškėju sudarė dvi sutartis – gyvenamojo namo projektavimo ir komercinės paskirties pastato.

Pareiškėjas J. G., tretieji asmenys R. V., R. V., E. V., K. V., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovas, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 18 str. nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos, ir tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas ir proceso dalyviai realiai patiria teisinius ir/ar turtinius teismo sprendimo padarinius. Savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas geriausiai atitinka byloje dalyvaujančių asmenų interesus, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai.

              Šiuo atveju nagrinėjamas prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo pagrįstumo klausimas.

              Lietuvos Respublikos CPK 7 str. 1 d. įtvirtina, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Lietuvos Respublikos CPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, yra aktualūs šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į pareiškėjo (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus.

              Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius (atidėjus) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (2004-10-04 nutartis Nr. 3K-3-495/2004; 2006-11-17 nutartis Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.). Taigi tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle. Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.

              Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-12-23 sprendimas įsiteisėjo 2014-01-27, tačiau iki šiol teismo sprendimas, tiksliau – jo dalis, neįvykdyta, t.y. pareiškėjas J. G. per 1 metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka neparengė projektinės dokumentacijos ir negavo statybą leidžiančio dokumento stoginės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios(duomenys neskelbtini), statybai.

              Kaip matyti iš pareiškėjo J. G. prašyme nurodytų aplinkybių, viena iš priežasčių, kodėl jis neįvykdė 2013-12-23 teismo sprendimo, ta, kad užtruko teritorijų planavimo procesas bei jame dalyvavusios visuomenės interesų derinimas. Teritorijų planavimo procesas tai – daugiašalis, sudėtingas, reikalaujantis specialių žinių ir specialaus pasiruošimo, kruopštumo ir atidumo, interesų derinimo, procesas, todėl yra pakankamai ilgas. Kaip nurodo pareiškėjas, žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sujungimo procedūrą jis pradėjo dar iki teismo sprendimo priėmimo, t. y. 2012 m., tačiau nuo 2014 m. pasikeitus teritorijų planavimo teisiniam reglamentavimui, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2014-04-08 išdavė jam Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Parengus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, du žemės sklypai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo apjungti į vieną žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,50l4 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorija. Šiuo atveju teismas iš dalies sutinka su trečiųjų asmenų (ieškovės) Inspekcijos ir R. V., A. V., R. V. atstovės advokato padėjėjos Daivos Markauskaitės argumentais, kad J. G. galėjo teritorijų planavimo procedūras tęsti pagal senąjį teisinį reglamentavimą (2013-06-27 Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 str.), tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktai nedraudė pareiškėjui J. G. teritorijų planavimo procedūras atlikti ir pagal naująjį teisinį reglamentavimą. Be to, teismui nepateikti jokie įrodymai, jog, laikantis ankstesnės tvarkos, būtų žymiai greičiau pasiekti esami rezultatai nei pagal naująją tvarką. Teismui taip pat nepateikti jokie įrodymai, jog nurodytos teritorijų planavimo procedūros užtruko išimtinai tik dėl pareiškėjo J. G. kaltės. Be to, pareiškėjo nurodytą priežastį – aktyvų visuomenės dalyvavimą planavimo procese, dėl ko, atlikus detalaus plano korekcijas, buvo šaukiamas pakartotinis svarstymas su visuomene 2013-07-31, teismas taip pat laiko svarbia. Trečiųjų asmenų R. V., A. V., R. V. atsiliepime yra nurodyta, kad pareiškėjo nurodytą žemės sklypų sujungimo ir paskirties keitimo procedūrą pareiškėjui teko kartoti išimtinai ne dėl suinteresuotos visuomenės, bet dėl jo, kaip detalaus planavimo organizatoriaus, padarytų įstatymų nustatytų procedūrų pažeidimų, t.y. viešo svarstymo procedūrą pareiškėjas suorganizavo neinformuodamas besiribojančio kaimyninio sklypo savininkės E. V. (trečiojo asmens). Atkreiptinas dėmesys, kad pats pareiškėjas nurodydamas šią priežastį, jos nedetalizavo, tačiau trečiųjų asmenų R. V., A. V., R. V. atstovė advokato padėjėja Daiva Markauskaitė teismo posėdžio nurodė, kad E. V. nebuvo informuota apie viešo svarstymo procedūrą todėl, kad tuo metu ji ir jos sutuoktinis K. V. savo atostogų metu buvo išvykę. Lietuvos Respublikos CPK 8 str. numato, jog dalyvaujantys byloje asmenys bendradarbiauja tarpusavyje, t.y. įtvirtintas kooperacijos (bendradarbiavimo) principas, taigi argumentas, kad procedūra buvo kartojama vien dėl pačio pareiškėjo kaltės, nėra visiškai teisingas.

              Kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų, 2014-04-24 Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtintas Rumšiškių miestelio bendrasis planas (t. 4, b.l. 21-23), kuriuo teritorija, esanti(duomenys neskelbtini) priskirta komercinės paskirties teritorijoms. Nuo to laiko pareiškėjui J. G. atsirado galimybė pakeisti žemės paskirtį į komercinę. 2014-08-05 J. G. pateikė prašymą Inspekcijai dėl savavališkos statybos įrašo registrų centre panaikinimo, nes 2014-07-17 raštu Nr. KAKT-1661 (t. 4, b.l. 30-32) VĮ Registrų centras atsisakė įrašyti kiemo stalinių (stoginės 1211g, kiemo aikštelės(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šulinio (duomenys neskelbtini), tvoros (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto registrą ir įregistruoti daiktines teises į juos, ir nurodė, kad tik gavus iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dokumentą apie savavališkos statybos padarinių šalinimą bus galima išregistruoti žymą „savavališka statyba“ ir bus galima įregistruoti minėtus kiemo statinius. Tuo tarpu Inspekcija pateikė atsakymą tik 2014-09-29 d., t. y. praėjus daugiau nei 1 mėn. Kaip paaiškino Inspekcijos atstovė, tai nulėmė žmogiškųjų resursų stoka, tačiau trečiasis asmuo D. G., nurodė, kad ji pati asmeniškai skambino Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjai Aldonai Luobikienei dėl atsakymo gavimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nesutinka su ieškovės ir trečiųjų asmenų nuomone, kad užtrukęs teismo sprendimo įvykdymo terminas yra išimtinai pareiškėjo netinkamai atliekamų veiksmų padarinys.

              Teismas sutinka su trečiųjų asmenų R. V., R. V. ir A. V. atstovės advokato padėjėjos Daivos Markauskaitės ir ieškovės atstovės Renatos Abromavičiūtės teiginiais, kad pareiškėjas, žinodamas apie turimas sveikatos problemas, per metus laiko turėjo galimybę įgalioti sutuoktinę, kuriai kartu su pareiškėju priklauso ½ dalis santuokoje įgyto žemės sklypo po statiniu. Todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas.

              Nors teismas sutinka, kad 2014-12-28 kilusio gaisro faktas (t. 4, b.l. 52) tiesiogiai pareiškėjo dokumentų parengimo termino ir pačios dokumentų gavimo procedūros užtrukimo nepagrindžia, tačiau, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str.), teismas negali ignoruoti tos aplinkybės, kad gaisras, kaip nekontroliuojamas, daugeliu atveju netikėtas, keliantis pavojų veiksnys, kuris kilo stoginėje (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), sukėlė pareiškėjui papildomų rūpesčių, kuriems išspręsti reikėjo laiko ir pastangų. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, šiuo metu yra vykdomi gaisro padarinių šalinimo ir remonto darbai - sudarytos sutartys dėl stogo įrengimo ir langų pakeitimo (t. 4, b. l. 53-58, 59-60).

              Teismas sutinka su suinteresuotų asmenų R. V., R. V. ir A. V. atstovės advokato padėjėjos Daivos Markauskaitės teiginiais, jog pareiškėjo J. G. prašomas teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo terminas – 1 metai nuo teismo nutarties dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo įsiteisėjimo dienos – yra visiškai nepagrįstas. Neginčytina, kad kai kuriais atvejais statinių projektavimas taip pat yra sudėtingas, reikalaujantis specialių žinių ir specialaus pasiruošimo, kruopštumo ir atidumo, interesų derinimo, dėl ko gali užtrukti, tačiau nagrinėjamu atveju teismui nepateikti jokie įrodymai, kad stoginės projektinės dokumentacijos parengimas užtruks ne mažiau kaip 1 metus. Liudytojas Alvydas Jonaitis, su kurio įmone „Interaja“ pareiškėjas 2014-11-16 sudarė projektavimo darbų sutartį (t. 4, b.l. 36) teismo posėdyje, atsakydamas į teismo klausimus nurodė daugiau nei 1 metų terminą likusiems darbams atlikti, tačiau kartu paaiškino, kad jis rengia viso komercinio pastato dokumentaciją, o stoginė yra jo dalis. Atskirai stoginės projektas nėra rengiamas ir jis nežino, ar technologiškai galima atskirti stoginę nuo viso pastato. Taigi esant tokiems liudytojo paaiškinimams, yra akivaizdu, kad nei pats liudytojas – architektas Alvydas Jonaitis, nei pareiškėjas J. G. nežino, koks tikslus terminas reikalingas stoginės dokumentacijai parengti ir statybos leidimui gauti, todėl nurodytas 1 metų terminas laikytinas nepagrįstu.

              Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytus pareiškėjo J. G. atstovo advokato Sauliaus Majausko, trečiojo asmens D. G., trečiųjų asmenų R. V. ir R. V. bei jų ir A. V. atstovės advokato padėjėjos Daivos Markauskaitės paaiškinimus, trečiojo asmens (ieškovo) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės Renatos Abromavičiūtės argumentus, liudytojo Alvydo Jonaičio parodymus, taip pat suinteresuoto asmens Kaišiadorių r. sav. administracijos atsiliepimą bei bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis ir turinčiomis įtakos teismo sprendimo įvykdymui ir remiantis jomis, teismo sprendimo vykdymas gali būti atidėtas.

              Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, taip pat į tai, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-10-09 sprendimu, kurio esmės Kauno apygardos teismo 2013-06-27 nutartis nepakeitė, nuspręsta netaikyti kraštutinių neteisėtų statybų šalinimo priemonių ir pareiškėjui J. G. suteikta galimybė įteisinti stoginę, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principais, sprendžia, jog pareiškėjo J. G. prašymas dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-12-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-319-548/2015 dalies vykdymo atidėjimo tenkintinas, tačiau tik iš dalies, t.y. nustatant trumpesnį nei prašomo statinio projektinės dokumentacijos parengimo terminą – 6 mėnesius, skaičiuojant nuo teismo nutarties dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo įsiteisėjimo dienos.

              Šiuo atveju, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą 6 mėnesių laikotarpiui nuo teismo nutarties dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo įsiteisėjimo dienos, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas ir nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, taip pat nebus pažeisti teisėti trečiųjų asmenų (ieškovės) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos, D. G., R. V., A. V., E. V., K. V., R. V. interesai.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., 271 str., 273 str. 284 str., teismas

              n u t a r i a :

              Pareiškėjo J. G. prašymą tenkinti iš dalies.

              Atidėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-12-23 sprendimo civilinėje byloje                        Nr. 2-1-548/2013, dalies dėl J. G. nustatyto įpareigojimo teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) esančios stoginės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios                 (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją, vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams, skaičiuojant nuo teismo nutarties dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                          Ričardas Juodis