Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-1914-331-2013].docx
Bylos nr.: I-1914-331/2013
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Ryšių reguliavimo tarnybos 121442211 atsakovas
Ryšių reguliavimo tarnyba 121442211 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Teisės aktai viešojo ar vidaus administravimo srityje, jų aiškinimas ir taikymas
Teisės aktų viešojo ar vidaus administravimo srityje reglamentuojami teisiniai santykiai
Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

              Administracinė byla Nr. I-1914-331/2013

                                                                      Proceso Nr. 3-61-3-03287-2012-8

                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 1.2, 38, 74.

(S)

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. spalio 28 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjai L. S., atsakovės atstovei Aridanai Jurčiukonienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Ryšių reguliavimo tarnybai dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

 

Pareiškėja skundais (t. 1, b. l. 1-13, 61-68, 69-83) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės 10 000 Lt turtinės žalos bei Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio neturtinės žalos. Teismo posėdyje pareiškėja patikslino neturtinės žalos dydį ir prašė priteisti 2 000 Lt neturtinės žalos.

Paaiškino, kad turtinė žala jai kilo dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) neveikimo, t.y. 6 tarptautinių siuntų dingimo. Daugiau negu du metus Tarnyba nevykdė savo pareigų, nekreipė dėmesio į jos prašymus, skundus, visi kreipimaisi liko nenagrinėti. Tarnyba, nepriėmė jokių veiksmų pagal Lietuvos Respublikos pašto įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. IX-2118 ir nepateikė jokių sankcijų AB „Lietuvos paštas“. Nurodo, kad jos ginčas turėjo būti išnagrinėtas remiantis Pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų arba pašto paslaugų teikėjų ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo taisyklėmis. 2012-03-02 kreipėsi į Tarnybą, tačiau iki šios dienos dar nėra gavusi atsakymo.

Žalą, kilusią dėl siuntos Nr. RA163759965RU dingimo, vertina 99 Lt. Tarnyba nesurašė aktų, siuntos neapžiūrėjo specialistai. Mano, kad atsakovė turėjo pareikalauti AB „Lietuvos paštas“ atlyginti žalą arba jam teikti sankcijas. Teigia, kad dėl prarastos siuntos Nr. CA0101281251214 patyrė 1200 Lt žalą. Siunta Nr. RA174005422RU dingo 2011 m. kovo mėnesį, siunta Nr. RA204097708RU dingo 2012 m. vasario mėn, dėl kurių žalą vertina po 3000 Lt. Dėl 2012 m. gruodžio mėn. dingusios siuntos Nr. RA288746603RU patyrė 2570 Lt žalą.

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsakovės ir Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepime (t. 1, b. l. 86-93) paaiškino, kad pareiškėja prieštarauja pati sau – kaltina Tarnybą dėl neveikimo, taip pat, kad nenagrinėjo jos prašymų, tačiau skunde nurodo, kad yra gavusi ne vieną Tarnybos raštą dėl jos prašymu (skundų). Atsakovės teigimu, ji pagal kompetenciją ėmėsi teisės aktuose numatytų veiksmų, būtinų siekiant išnagrinėti pareiškėjos prašymus (skundus), t. y. buvo prašoma AB Lietuvos pašto pateikti informaciją, buvo analizuojama pateikta informacija ir pan. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 362 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priežiūrą atliekančių institucijų veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, atliekami siekiant kuo mažiau trukdyti ūkio subjektų veiklą, todėl Tarnyba, įvertinusi pareiškėjos prašymų (skundų) turinį ir AB Lietuvos pašto teikiamą informaciją, neturėjo jokio teisinio pagrindo vadovaudamasi VAĮ 364 straipsnio 12 dalimi atlikti neplaninį AB „Lietuvos paštas“ veiklos patikrinimą pasitelkdama Tarnybos įgaliotus pareigūnus pagal Pašto įstatymo 5 straipsnio 2 dalį.

Nurodė, kad remiantis pareiškėjos prašymų (skundų) Tarnyboje nagrinėjimo metu galiojusių Ginčų tarp pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2008-05-30 įsakymu Nr. 1V-479 (Žin., 2009, Nr. 159-7279), (toliau - Taisyklės) redakcija, tam, kad asmens kreipimasis būtų pripažintas kaip prašymas išnagrinėti ginčą, jis turi atitikti Taisyklių 6 ir 7 punktų reikalavimus, t. y. prašyme turi būti nurodytas asmens reikalavimas, konkreti ginčijama suma, pateikti įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimas ir kt. Pareiškėja savo prašymuose (skunduose) nurodė, kad AB „Lietuvos paštas“ savo veiksmais pažeidė Pašto įstatymo ir kitų pašto veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, taip pat įtarė jos veiksmuose esant nusikalstamos veikos požymių, todėl pareiškėjos prašymai (skundai) kvalifikuotini kaip prašymai ir skundai, kaip jie apibrėžti VAĮ 2 straipsnio 14 ir 15 dalyse. Tarnyba pareiškėjos prašymus nagrinėjo remdamasi VAĮ 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas taisykles, t. y. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (Žin., 2007, Nr. 94-3779). Tarnyba atsakė į visus pareiškėjos tiesiogiai Tarnybai ir valstybės institucijų Tarnybai persiųstus prašymus ir atsakymus pateikė minėtų taisyklių 30 punkte nustatytais terminais.

Pažymėjo, kad Tarnybos 2012-04-03 raštas Nr. (42.5) 1B-1253, kuriuo atsakyta į pareiškėjos 2012-03-02 kreipimąsi į Tarnybą, pareiškėjai buvo išsiųstas registruotu paštu Nr. RN330455556LT 2012-04-03. Nepavykus 2012-04-05 pristatyti registruotosios pašto korespondencijos siuntos pareiškėjai į namus, į jos pašto dėžutę buvo įdėtas pranešimas dėl jai adresuoto laiško, tačiau 2012-05-05 registruotoji pašto korespondencijos siunta buvo grąžinta Tarnybai, nes pareiškėja jos neatsiėmė per nurodytą terminą.

Mano, kad pareiškėja neįrodė, jog Tarnyba savo veiksmais ar neveikimu pažeidė jos teises, o nenustačius neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų, nėra būtinosios sąlygos atsirasti atsakomybei už žalą. Skunde pateiktoje lentelėje nurodoma žala yra nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais. Teigia, kad pareiškėja savo teiginiais akivaizdžiai klaidina teismą, kadangi dvi siuntos, t. y. siunta Nr. RA163759965RU ir siunta Nr. CA010128125RU pareiškėjai buvo įteiktos, taip pat siuntų Nr. RA174005422RU ir Nr. RA204097708RU pareiškėja neatsiėmė, nors buvo informuota, kad šios siuntos yra atsiųstos ir dėl pačios pareiškėjos veiksmų šios siuntos buvo grąžintos į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos siųsta siunta Nr. RN326076035LT gavėją pasiekė. Dėl siuntos Nr. RA288746603RU pareiškėja į Tarnybą nesikreipė, todėl Tarnyba neturi informacijos, susijusios su jos pristatymu.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

 

S k u n d a s   a t m e s t i n a s

 

Pareiškėja skunde prašo priteisti jos naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ryšių reguliavimo tarnybos, 10 000 Lt turtinės žalos ir 2 000 Lt neturtinės žalos. Taigi teismui svarbu nustatyti, ar turtinė ir neturtinė žala atsirado dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, ar dėl to yra pareigūnų kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.

Lietuvos Respublikos  Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios tarp savęs susijusios sąlygos. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.). Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Vadinasi žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 str.). Pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Pareiškėja, teikdama skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Neturtine žala pripažintinas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški.

Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime pabrėžė, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėja teigia, kad dėl Tarnybos neveikimo nuo 2010 m iki 2012 m. jai dingo šešios tarptautinės pašto siuntos: Nr. RA163759965RU, Nr. CA010128125RU, Nr. RA174005422RU, Nr. RN326076035LT, Nr. RA204097708RU ir Nr. RA288746603RU, Tarnyba neišsiaiškino kaltų asmenų, nekontroliavo AB „Lietuvos paštas“,  neatsakė į jos pateiktus skundus.

Tarnyba su šiais argumentais nesutinka, prašo skundą atmesti, nes visi pareiškėjos skundai buvo išnagrinėti laiku ir tinkamai, pateikti atsakymai, Tarnyba nenustatė jokių AB „Lietuvos paštas“ įstatymo pažeidimų, todėl nebuvo pagrindo taikyti ekonomines sankcijas.

Iš byloje pateiktų įrodymų, Tarnybos atsiliepimo aiškiai matyti, kad dvi pašto siuntos  Nr. RA163759965RU ir Nr. CA010128125RU pareiškėjai buvo įteiktos. Tai patvirtina jos pridedamų pašto siuntų nuotraukos (t. 1, b. l. 17-18), taip pat tarnybos pateikti atsakymai į pareiškėjos skundus (t. 1, b. l. 101-102, 109, 123, t. 2, b. l. 30).  Pašto siuntų Nr. RA174005422RU ir Nr. RA204097708RU, pareiškėja neatsiėmė, jos buvo grąžintos į (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina pašto siuntos Nr. RA174005422RU įvykių istorijos įrašas, Tarnybos atsakymai į pareiškėjos pateiktus  skundus (t. 1, b. l. 154-155, 173, 180, 189, 180, 185, t. 2, b. l. 18-19, 24-26, 80-81).  Dėl siuntos Nr. RA288746603RU pareiškėja į Tarnybą apskritai nesikreipė.  Atsakymus į pareiškėjos skundus taip pat pateikė Susisiekimo ministerija, AB „Lietuvos paštas“ bei Muitinė (t. 1, b. l. 123-124, 146, 153, 165, 167-169, 171, 182-183, 185, t. 2, b. l. 16, 31, 66, 76, 78).

Teismas sutinka su Tarnybos atsiliepime išdėstytais argumentais, kad Tarnyba pagal kompetenciją ėmėsi teisės aktuose numatytų veiksmų, būtinų siekiant išnagrinėti pareiškėjos skundus, buvo prašoma AB „Lietuvos paštas“ pateikti informaciją dėl pareiškėjos pateiktų skundų, gauta informacija buvo vertinama. Tarnyba, įvertinusi pareiškėjos prašymų turinį ir AB „Lietuvos paštas“ teikiamą informaciją, kuri buvo pakankama pareiškėjos prašymams išnagrinėti ir neturėdama pagrįstų įtarimų dėl AB „Lietuvos paštas“ veiklos, kuri gali prieštarauti teisės aktams, neturėjo jokio teisinio pagrindo atlikti neplaninį AB „Lietuvos paštas“ veiklos patikrinimą pasitelkdama Tarnybos įgaliotus pareigūnus pagal Pašto įstatymo 5 straipsnio 2 dalį.

Teismo vertinimu pareiškėjos skundai dėl tarptautinių pašto siuntų dingimo buvo išnagrinėti laiku ir tinkamai, pateikti atsakymai pareiškėjai, šiuos atsakymus galėjo apskųsti, tačiau apskundimo tvarka nepasinaudojo. Iš faktinių bylos aplinkybių aiškiai matyti, kad pareiškėja su skundais dėl konkrečių siuntų pirmiausia kreipėsi į AB „Lietuvos paštas“ ir Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pašto veiklą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija - Tarnyba, todėl pareiškėjos prašymai buvo persiųsti nagrinėti Tarnybai. Pažymėtina, kad Tarnyba, 2010-08-25 raštu Nr. (42.5) 1B-3408, taip pat ir vėlesniais raštais informavo pareiškėją, kad pagal savo kompetenciją, įvertinusi pareiškėjos skunduose nurodytas aplinkybes ir AB „Lietuvos paštas“ pateiktą informaciją, nenustatė jokių Pašto įstatymo pažeidimų, todėl nebuvo pagrindo taikyti ekonomines sankcijas.

Tarnyba, kaip viešojo administravimo institucija, pagal teisės aktų nuostatas priskirtą kompetenciją nagrinėja ginčus tarp pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų. Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjos skundus, rinko įrodymus, atliko jų tyrimą, vertino pašto veiklą, atsakė į visus pareiškėjos tiesiogiai Tarnybai ir valstybės institucijų persiųstus prašymus, atsakymus pateikė nustatytais terminais. Vadinasi, Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjos skundus, laikėsi teisės aktų reikalavimų ir nustatytų procedūrų.

Pareiškėjos teiginiai, kad 2012-03-02 kreipėsi į Tarnybą, tačiau iki šios dienos dar nėra gavusi atsakymo, neatitinka tikrovės. Tarnybos 2012-04-03 atsakymas Nr. (42.5) 1B-1253 pareiškėjai buvo išsiųstas registruotu paštu 2012-04-03. Remiantis AB „Lietuvos paštas“ siuntų paieškos sistemos duomenimis, 2012-04-05 nepavykus pristatyti registruotosios pašto korespondencijos siuntos pareiškėjai į namus, į jos pašto dėžutę buvo įdėtas pranešimas dėl jai adresuoto laiško, 2012-05-05 registruotoji pašto siunta grąžinta Tarnybai, nes pareiškėja jos neatsiėmė per nurodytą terminą. Taigi, teismo vertinimu jokie norminiai aktai pažeisti nebuvo, akivaizdu, kad pareiškėja nepagrindė savo teiginių dėl pareigūnų veiksmų neteisėtumo.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Tarnyba jokių neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti pareiškėjai žalą, neatliko, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti žalą, nes nėra nustatytų civilinės atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą sąlygų, numatytų Civiliniame kodekse. Visi pareiškėjos argumentai paremti asmenine nuomone bei subjektyviu aplinkybių vertinimu, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjos naudai priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ryšių reguliavimo tarnybos, todėl prašymas atlyginti žalą yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 str., 88 str. 1  p., 127 str.,

 

n u s p r e n d ž i a:

             

pareiškėjos L. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.

 

 

 

Teisėjas                                                                                                 Henrikas Sadauskas

 

 

 

 

                           

 


Paminėta tekste:
  • 1V-47
  • CK