Civilinė byla Nr. e2A-909-343/2020

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04321-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.14

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. M. ir J. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. M. ir J. M. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, IĮ „NT Darbai“, trečiajam asmeniui D. K. dėl žemės sklypų ribų parodymo-paženklinimo aktų pripažinimo negaliojančiais, administracinių aktų, Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų panaikinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai A. M. ir J. M. (toliau – ir ieškovai), ieškinyje prašo pripažinti negaliojančiais žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), individualios įmonės (toliau – IĮ) „NT Darbai“ 2017 06 02 ribų parodymo-paženklinimo aktus negaliojančiais; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) 2018 04 09 sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiomis 2018 08 01 20SK-valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

2.       Nurodo, jog ieškovui A. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas 1997 09 30 preliminarių kadastrinių matavimų pagrindu. 2018 metų rugsėjo mėnesį ieškovas savo žemės sklype rado įkaltus metalinius kuolus (vamzdžius), o šalia jų – riboženklius. 2018 09 27 patikrinus Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis paaiškėjo, kad su ieškovui priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš vakarų pusės ribojasi geodezinių matavimų pagrindu suformuotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, jog jis, kaip gretimo žemės sklypo savininkas, nebuvo pakviestas dalyvauti gretimo žemės sklypo ribų nustatyme. Ieškovas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatė, jog valstybei priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2018 04 09 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, patvirtinus IĮ ,,NT Darbai“ matininko V. V. 2017 09 04 parengtą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Taipogi nustatė, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 08 01 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra išnuomotas trečiajam asmeniui D. K.

3.       Nurodo, jog ieškovei J. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 09 27 tikrinant Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis paaiškėjo, kad su ieškovei priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus, iš rytų pusės geodezinių matavimų pagrindu yra suformuotas naujas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatė, kad valstybinis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2018 04 09 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, patvirtinus IĮ ,,NT Darbai“ matininko V. V. 2017 09 06 parengtą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Taipogi nustatė, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 08 01 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomotas trečiajam asmeniui D. K.

4.       Ieškovų teigimu, IĮ ,,NT Darbai“ 2017 06 02 žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktuose yra suklastoti jų parašai. Taip pat, matininko parengtame J. M. žemės sklypo plane nurodytas sklypo kraštinės 4-5 ilgis nesutampa su tos pačios ieškovės žemės sklypo kraštinės ilgiu, nurodytu anksčiau suformuotame ieškovės žemės sklypo plane (kraštinė ,,4-5”). Teigia, jog Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 12 30 įsakymu Nr. 522 (2003 11 06 įsakymo Nr. 3D-473 redakcija) patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės), taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 04 15 nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 06 23 nutarimo Nr. 695 redakcija) patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Kadastro nuostatai). Pasak ieškovų, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, matininkui geodeziniais matavimais formuojant žemės ir vietovėje paženklinant jo ribas, besiribojančių žemės sklypų savininkais esantys ieškovai turėjo būti pakviesti ir dalyvauti žemės sklypo ribų nustatyme. Tuo tarpu, kaip matyti iš kadastro duomenų bylų, nors jose yra registruoto pašto siuntų išsiuntimą 2017 05 23 ieškovams patvirtinantys AB ,,Lietuvos paštas“ kvitai, tačiau jie nepatvirtina, kad ieškovai juos gavo. Pasak ieškovų, kadastro nuostatuose įtvirtintų reikalavimų nebuvo laikomasi, nes, suklastojus ieškovų parašus, buvo deklaruojama, kad jie neva dalyvavo 2017 06 02 žemės sklypų ribų paženklinime, todėl jokie papildomi dokumentai ieškovams nebuvo siunčiami. Tvirtina, jog žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas. Jis surašomas paženklinus žemės sklypo ribas, o jo pagrindu suformuojama kadastrinių duomenų byla, kurią patvirtina žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Nustačius, kad sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai parengti neteisėtai, akivaizdu, kad neteisėtais tampa ir minėtų aktų pagrindu priimti NŽT prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2018 04 09 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtina žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byla, ir NŽT prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2018 04 09 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtinta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla. Teigia, jog neteisėtai suformuoti žemės sklypai unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 08 01 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išnuomoti trečiajam asmeniui D. K. 

5.       Atsakovė NŽT prie ŽŪM su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui A. M., kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Vakaruose besiribojantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2017 03 23 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir 2018 08 01 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.(duomenys neskelbtini) pagrindu 25 metams išnuomotas D. K. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kuriuos atliko IĮ ,,NT darbai“ matininkas V. V. NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjas 2018 04 09 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl žemės sklypo proj. Nr. 329-1, esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ suformavo žemės sklypą ir patvirtino žemės sklypo (projektinis Nr. 329-1) kadastro duomenis, nustatytus pagal IĮ ,,NT darbai“ matininko V. V. 2017 09 04 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. 

6.       Nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei J. M., kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Rytuose besiribojantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2017 03 23 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir 2018 08 01 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 25 metams išnuomotas D. K. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kuriuos atliko IĮ ,,NT darbai“ matininkas V. V. NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjas 2018 04 09 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės sklypo proj. Nr. 329-2, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ suformavo žemės sklypą ir patvirtino žemės sklypo (projektinis Nr. 329-2) kadastro duomenis, nustatytus pagal IĮ ,,NT darbai“ matininko V. V. 2017 09 06 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Teigia, jog NŽT nėra ta institucija, kuriai pavesta vertinti ir tikrinti parašų tikrumą.

7.       Atsakovas IĮ “NT Darbai” atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

8.       Trečiasis asmuo D. K. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog ieškovai savo reikalavimus grindžia aplinkybe, jog yra suklastoti jų parašai ant žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktų, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikia jokių nenuginčijamų įrodymų. Teigia, jog nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylas rengė IĮ „NT darbai“ matininkas V. V., o kas pasirašinėjo minėtose bylose, trečiasis asmuo pasakyti negali. NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjos 2017 03 23 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas bei buvo patvirtintas asmenų, kuriems Projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas. Pagal šį įsakymą trečiajam asmeniui buvo priskirti naudotis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Apie tai žinojo ir ieškovai, nes jie dalyvavo parengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Nurodo, jog IĮ „NT Darbai“ matininkui V. V. parengus žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas, NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėja 2018 04 09 sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bylas patvirtino ir nusprendė įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Šiuos žemės sklypus įregistravus VĮ „Registrų centras“, su trečiuoju asmeniu 2018 08 01 buvo pasirašytos valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Trečiojo asmens teigimu, NŽT prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius savo veiksmus suformuojant žemės sklypus, juos įregistruojant ir išnuomojant atliko tinkamai, todėl tenkinti ieškovų reikalavimų nėra pagrindo. Trečiasis asmuo nesutinka, kad apie atliekamus žemės sklypų ribų paženklinimus nežinojo ieškovai, kadangi jie visada dalyvavo atliekant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovės – NŽT prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjos veiksmai buvo netinkami ir prieštaraujantys įstatymui. Teigia, jog taip pat nepagrįstas ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiomis su D. K. sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Marijampolės apylinkės teismas 2020 02 20 sprendimu civilinės bylos dalį dėl 2017 06 02  žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktų pripažinimo negaliojančiais nutraukė; ieškinio reikalavimų dėl NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2018 04 09 sprendimų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir pripažinimo negaliojančiomis 2018 08 01 valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino; priteisė iš ieškovų valstybės naudai po 19,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

10.       Teismas netenkino ieškovų atstovo prašymo skirti rašysenos ekspertizę, pavedant ją atlikti ekspertui A. B., vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-56635-18, kuriuose nurodoma, jog ekspertai, nesant originalių dokumentų, atsisakė atlikti rašysenos ekspertizę. 

11.       Sprendė, jog teisinius santykius, susijusius su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, įrašymu į nekilnojamojo turto kadastrą (registrą), reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534,0002-04-15 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai).

12.       Teismas, vadovaudamasis civiliniame procese galiojančia įrodymų vertinimo tikėtinumo taisykle, sprendė, jog labiau tikėtina, kad ieškovai nedalyvavo nustatant ginčo žemės sklypų, išnuomotų D. K., ribas ir 2017 06 02 žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose nepasirašė.

13.       Teismas taip pat padarė išvadą, jog kviestinio asmens parašo nebuvimas tokio akto nedaro negaliojančiu, nenustačius kitų esminių jo sudarymo pažeidimų. Nurodė, jog ieškovai patys pripažino ir neįrodinėjo, jog dėl žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktų 2017 06 02, jų nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), plotai nepasikeitė daugiau nei yra leistinos maksimalios (ribinės) ploto paklaidos. Be to, aplinkybę, jog ieškovų žemės sklypų dydžiai nepasikeitė, nesumažėjo daugiau nei leistinos minėtos paklaidos, patvirtino teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas, ieškovų prašymu schemas ruošęs matininkas V. Š., kuris nurodė, kad jis pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis palygino kaip buvo atlikti kadastriniai matavimai, sulygino su gretutiniais sklypais ir nustatė, kad ieškovų žemės sklypų plotas iš esmės išlieka toks pats, bet atstumai yra pasikeitę tarp preliminariame plane nurodytų atstumų ir šiai dienai likusių atstumų natūroje. Geodeziniai matavimai ieškovų žemės sklypų neatlikti. 

14.       Teismas, vertindamas šį reikalavimą, taip pat vadovavosi Kasacinio teismo suformuluota teisės taikymo taisykle, kad civilinėse bylose dėl administracinių aktų, priimtų panaudojant kadastrinių matavimų metu sudarytus dokumentus, panaikinimo, nėra pagrindo reikšti ir nagrinėti reikalavimų dėl kadastrinių matavimų metu sudarytų faktinio pobūdžio dokumentų (aktų, planų, schemų ir kt.) panaikinimo ir, kad dėl tokio reikalavimo iškelta civilinė byla turi būti nutraukta, o tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes patys žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai jokių teisinių pasekmių ieškovams nesukelia ir negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo objektas teisme. Tuo vadovaujantis, teismas civilinę bylą dalyje dėl 2017 06 02 žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktų pripažinimo negaliojančiais nutraukė.

15.       Teismas plačiau dėl žemės sklypų ribų nepasisakė, nurodydamas, jog ieškovai ieškiniu tokio reikalavimo nereiškė.

16.       Sprendė, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovų įrodinėjamų aplinkybių, kad 2018 04 09 sprendimai 381 ir 383 dėl ginčijamų žemės sklypų kadastrinių matavimų NŽT teritorinio skyriaus vedėjo buvo priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, nesilaikant jų priėmimo ir pasirašymo tvarkos bei, kad turėjo būti priimti kiti NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimai, VĮ „Registrų centras“ priėmus sprendimą 2018 05 03 dėl ginčo žemės sklypų kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto registrą, kadangi trūkumai buvo nustatyti ne dėl 2018 04 09 sprendimų, o dėl to, kad netiksliai buvo nurodyti savininko duomenys ir plane, o ne sprendime nebuvo parašo, byloje pateikti ginčijami sprendimai su originaliais parašais ir VĮ „Registrų centras“ 2018 05 03 sprendimai. Šio reikalavimo teismas netenkino kaip neįrodyto.

17.       Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas pagal ieškovų pareikštą ieškinį, nenustatė pagrindų valstybinės žemės nuomos sutartis, sudarytas 2018 08 01, pripažinti negaliojančiomis, todėl šio ieškovų reikalavimo netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

18.       Apeliaciniame skunde ieškovai prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 02 20 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.       Teismas neteisingai nustatė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Apeliantų teigimu, teismo paminėti teisės aktai – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai bei juos aiškinanti kasacinio teismo praktika yra aktuali tais atvejais, kai yra atliekami anksčiau suformuotų (preliminarių matavimų pagrindu) žemės sklypų tikslieji kadastriniai matavimai. Nagrinėjamos bylos atveju situacija yra kita, nes ginčo žemės sklypai yra naujai suprojektuoti žemėtvarkos projekte, iki ginčo aktų sudarymo jie neturėjo jokių kadastro duomenų, todėl nustatyti šių žemės sklypų ribų pagal ankstesnius duomenis matininkas negalėjo. Pasak apeliantų, teismas ignoravo Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikų (toliau – Metodikos) 99 punkto nuostatą. Teigia, jog minėtų Metodikų 114 punkte nustatyta, jog žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktai, žemės sklypo planai ir kadastro duomenų formos rengiami Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Tuo tarpu pagal Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 14 punktą, nustatant konkretaus nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, turi būti surenkama išsami tą daiktą identifikuojanti informacija apie nekilnojamojo daikto buvimo vietą, jo matmenis, techninius parametrus, naudojimo sąlygas, atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos.

18.2.       Nesutinka su teismo išvada, jog kviestinio asmens parašo nebuvimas žemės sklypo paženklinimo akte, jo nedaro negaliojančiu, nenustačius kitų esminių jo sudarymo pažeidimų. Apeliantai pažymi, jog nagrinėjamu atveju yra kalbama ne apie ieškovų nepasirašymą žemės sklypo ribų paženklinimo aktuose, bet jų parašų suklastojimą, kurį atliko kadastrinius matavimus rengęs matininkas. Nagrinėjamu atveju teismo nustatyta aplinkybė, jog ginčo sklypo ribų paženklinimo aktai yra suklastoti, reiškia, jog ir NŽT sprendimai dėl ginčo sklypų kadastro duomenų nustatymo yra priimti suklastotų dokumentų pagrindu. Šie sprendimai turėjo būti panaikinti (pripažinti negaliojančiais) vien remiantis bendruoju teisės principu, jog iš neteisės negali atsirasti teisė.

18.3.       Atlikus ieškovų žemės sklypų kadastrinius matavimus, kuriuos atliekant preliminariais matavimais nustatytos ribos nėra keičiamos, sklypų plotas galėjo viršyti leistiną paklaidą ir už tą paklaidą viršijantį plotą ieškovai skirtumą valstybei būtų kompensavę pinigais. Teigia, jog teisinis reguliavimas akivaizdžiai paneigia teismo išvadą dėl ploto paklaidos, nes ieškovų nuosavybę nagrinėjamu atveju nustato ne kadastro duomenyse nustatytas sklypų plotas, bet ribos. 

18.4.       VĮ „Registrų centras“ 2018 05 03 sprendimais atsisakius įregistruoti ginčo žemės sklypus į Nekilnojamojo turto kadastrą dėl pateiktų kadastro duomenų bylų trūkumų, įskaitant žemės sklypų planuose neteisingai nurodytą savininką, matininkas V. V. turėjo perdaryti anksčiau parengtus žemės sklypų planus, kurie buvo patvirtinti NŽT 2018 04 09 sprendimais, ir pakartotinai teikti naujus sklypų planus bei kitus kadastro duomenų bylos duomenis NŽT. Teigia, kad jeigu kadastro duomenys buvo perdaryti ir teikti žemėtvarkos skyriui pakartotinai, tai elementari teisės logika suponuoja išvadą, kad NŽT dėl tų pakarotinai tikrintų kadastro duomenų bylų tvirtinimo turėjo priimti naujus sprendimus, o ne palikti 2018 04 09 sprendimus, kuriais patvirtinti žemės sklypų planai buvo pakeisti gegužės – birželio mėn.

18.5.       Teismas šioje byloje vadovavosi Kasacinio teismo praktika ir joje suformuotomis taisyklėmis civilinėse bylose dėl preliminariais matavimais suformuotų žemės sklypų ribų nustatymo atliekant geodezinius matavimus, kuriose atitinkamai buvo ar galėjo būti ginčai dėl gretimų žemės sklypų ribų. Apeliantų teigimu, nagrinėjamos bylos atveju ši praktika yra neaktuali ir netaikytina. Nurodo, jog pagal savo faktines aplinkybes ir taikomą teisinį reguliavimą, panašaus pobūdžio byla buvo išnagrinėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-105-492/2018, kurioje ginčas buvo nagrinėjamas vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 04 01 nutarimu Nr. 385, 10 punktu. Nagrinėjamai bylai taip pat gali būti aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-813-261/2019, kurioje teismai nagrinėjo naujo sklypo žemės reformos žemėtvarkos suprojektavimą ir jo kadastro duomenų nustatymą, kai to naujo sklypo teritorija persidengė su anksčiau suprojektuotu ir suformuotu žemės sklypu.

18.6.       Teismui pateikto prašymo dėl ekspertizės skyrimo nenagrinėjimas, o vėliau atmetimas baigiamojoje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, yra CPK 177, 180, 212 straipsnių pažeidimas.

18.7.       Ieškovai, sužinoję faktą, jog ginčo žemės sklypai, kurie iš pradžių priklausė Lietuvos Respublikai, yra perduoti nuosavybės teise M. P. (jos teisių perėmėjos L. K. ir L. K.) kreipėsi į teismą su prašymu dėl šių asmenų įtraukimo į nagrinėjamą civilinę bylą, nes ginčas yra dėl joms nuosavybės teise atiteksiančių žemės sklypų suformavimo ir įregistravimo, taip pat disponavimo šiais žemės sklypais. Šį prašymą teismas atmetė neskundžiama protokoline nutartimi. Nurodo, jog ir pačios L. K. ir L. K. pareiškė teismui prašymą dėl jų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, tačiau teismas taip pat jas atsisakė įtraukti į bylą. Apeliantų teigimu, teismas, spręsdamas reikalavimą dėl žemės sklypų kadastro duomenų, į bylą neįtraukdamas žemės sklypų savininkų, nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

18.8.       Apeliantų teigimu, iš sprendime padarytų išvadų matyti, jog teismas taip ir nesuprato šios bylos esmės, o iš teismo sprendime paminėto ginčo santykių teisinio reguliavimo matyti, kad teismas nagrinėjo šią bylą tarsi tai būtų ginčas dėl anksčiau preliminariais matavimais suformuotų žemės sklypų kadastro duomenų patikslinimo, atliekant sklypų geodezinius matavimus. Pasak apeliantų, priešingai nei sprendime nurodo teismas, šiuo atveju yra svarbus ne gretimų žemės sklypų plotas, apskaičiuotas po žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotų sklypų kadastro duomenų nustatymo, bet anksčiau suformuotų žemės sklypų ribų stabilumas. Atitinkamai bet koks gretimų žemės sklypų ribų pakeitimas reiškia neteisingą formuojamo naujo sklypo ribų nustatymą, nes šių naujų sklypų ribos turi sutapti su gretimų žemės sklypų ribomis. Atsižvelgiant į tai, kad teismas, spręsdamas dėl naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo, kai to sklypo duomenys turėjo būti nustatyti pagal ieškovų žemės sklypo ribas, nesivadovavo ginčo santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, rėmėsi Kasacinio teismo praktika dėl jau anksčiau suformuotų žemės sklypų kadastro duomenų tikslinimo atliekant geodezinius matavimus, spręstina, jog teismas neatskleidė bylos esmės.

19.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo D. K. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1.       Ginčo dalykas buvo besiribojanti ieškovų ir valstybės naujai suformuoto bei jos vardu įregistruoto žemės sklypo riba. Pažymi, jog ieškovai, būdami sąžiningi ir siekdami, kad, jų manymu, neteisingai nustatytoji riba būtų nustatyta kitoje vietoje nei, kad faktiškai yra, turėjo galimybę reikšti reikalavimą, remiantis CK 4.45 straipsniu ir prašyti teismo, kad ginčytina žemės sklypo riba būtų nustatyta, tokiu būdu ginčą tarp šalių išsprendžiant iš esmės. Tuo tarpu tokio reikalavimo ieškovai nereiškė, o teismas negali už ieškovą suformuluoti ieškinio reikalavimo pagrindo ir dalyko. Trečiojo asmens manymu, iš esmės ieškovai ieškiniu nesiekė savo kaip žemės sklypo savininkų teisių gynimo, o turėjo kitą tikslą – kad būtų panaikintos nuomos sutarys, dėl ko trečiojo asmens nuomojami žemės sklypai, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės, būtų be jokių suvaržymų ir apribojimų, kad tokį žemės sklypą įsigijęs ieškovas juo galėtų naudotis nevaržomai.

19.2.       Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovai buvo informuoti apie atliekamus kadastrinius matavimus, taip pat, patys ieškovai pripažino, jog dėl žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktų 2017 06 02 jų nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) plotai nepasikeitė daugiau nei yra leistinos maksimalios (ribinės) ploto paklaidos. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas, ieškovų prašymu schemas ruošęs matininkas V. Š.

19.3.       Matininko V. V. atsakomybės klausimas nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl asmens atlikusio kokius nors neteistus veiksmus atsakomybės klausimas atitinkamai sprendžiamas baudžiamąja ar administracine tvarka.

19.4.       Teismas, vertindamas ieškovų ieškinio reikalavimą dėl NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2018 04 09 sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiais, pagrįstai padarė išvadą, kad juos panaikinti ar pripažinti negaliojančiais nėra pagrindo.

19.5.       Nesutinka su apeliantų teiginiu, jog teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, kadangi netenkino ieškovų prašymo dėl rašysenos ekspertizės skyrimo. Trečiojo asmens teigimu, teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo tikimybės principu, padarė išvadą, kad žemės sklypų parodymų aktuose esantys parašai yra ne apeliantų, todėl prašymo atmetimas niekaip nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. 

19.6.       Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog šioje byloje yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas teismo sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas. Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiama ir teismų procesiniuose sprendimuose nėra pasisakyta dėl apeliaciniame skunde nurodytų asmenų (L. K. ir L. K.) teisių ir pareigų. Minėto teismo sprendimo pagrindu minėti asmenys neįgyja jokių teisių ir pareigų. Be to, pačiame apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokios teises ir/ar pareigos teismo sprendimo pagrindu atsiranda apeliantų nurodytiems asmenims.

19.7.       Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Vien tai, kad teismas padarė kitokias išvadas, nei kad nori apeliantai, nereiškia, jog nebuvo atskleista bylos esmė. Trečiojo asmens teigimu, teismas pasisakė dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų bei išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, aptarė visus byloje esančius įrodymus ir juos tinkamai įvertino.

20.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė NŽT prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1.       Apeliantų nurodyti teisės aktai, kaip ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 04 23 įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“, reglamentuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriuo buvo suprojektuotos ginčo žemės sklypų ribos ir plotai, nustatyta žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas, taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos bei žemės servitutai. Tačiau kadastro duomenų nustatymą ir surinkimą reglamentuoja kiti teisės aktai – Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau–Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 12 30 įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau–Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 04 15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“.

20.2.       Teismas teisingai nustatė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, o apeliantų teiginiai, kad teismas vieną ar kitą teisės aktų nuostatą ignoravo yra nepagrįsti. Teismas pasisakė dėl tų aplinkybių, kurios išdėstytos ieškinyje, kaip tai numato CPK nuostatos.

20.3.       Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad kviestinio asmens parašo nebuvimas žemės sklypo ribų paženklinimo akte tokio akto nedaro negaliojančiu, nenustačius kitų esminių jo sudarymo pažeidimų. Pažymi, jog teismas vadovavosi aktualia teismų praktika, tokia, kaip Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-766-565/2017. 

20.4.       Apeliantai nepareiškė reikalavimų dėl žemės sklypų ribų nustatymo, o iš byloje esančių įrodymų galima konstatuoti, kad apeliantų žemės sklypų plotai nepakitę, patenka į leistinas įstatymo paklaidas. Teigia, jog apeliantai nėra pateikę rašytinių įrodymų, kiek galimai padidėtų jų nuosavybės teise valdomi sklypai, nėra pateikta duomenų, ar būtų priimtas NŽT sprendimas leisti apeliantams kompensuoti skirtumą valstybei pinigais, byloje nėra pateikta ir jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų atlikti kadastriniai matavimai.

20.5.       Nesutinka su apeliantų teiginiu, kad, jeigu kadastro duomenys buvo perdaryti ir teikti žemėtvarkos skyriui pakartotinai, tai elementari teisės logika suponuoja išvadą, kad NŽT dėl tų pakartotinai tikrintų kadastro duomenų bylų tvirtinimo turėjo priimti naujus sprendimus, o ne palikti 2018 04 09 sprendimus, kuriais patvirtinti žemės sklypų planai buvo pakeisti gegužės – birželio mėn. Atsakovės nuomone, byloje esantys įrodymai nepatvirtina apeliantų įrodinėjamų aplinkybių, kad ginčo sprendimai priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, nesilaikant jų priėmimo ir pasirašymo tvarkos. Ginčo sprendimai pasirašyti įgalioto asmens, jie priimti vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nuostatų 12 punktu bei atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Atkreipia dėmesį, jog apeliantai neginčijo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, kuriame buvo suprojektuoti ginčo žemės sklypai.

20.6.       Teismas išsamiai pasisakė dėl rašysenos ekspertizės skyrimo ir motyvai, kodėl ji nebuvo skirta yra pagrįsti ir motyvuoti.

20.7.       CPK 5 straipsnyje ir 135 straipsnyje nustatyta, kad ginčo ribas nustato reikalavimai suformuoti ieškiniu ir ieškinyje nurodytos aplinkybės, ir tik dėl jų teismas pasisako. Apeliantai nepasinaudojo teise tikslinti ieškinio reikalavimus ar įtraukti naujas šalis į nagrinėjamos bylos procesą, todėl tai, kad L. K. ir L. K. nebuvo įtrauktos į nagrinėjamą civilinę bylą yra pačių apeliantų pasirinkimas.

20.8.       Apeliantai nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, tačiau, atsakovės nuomone, apeliantai patys suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, pagal kurį teismas ir pasisakė skundžiamame sprendime.

Teisėjų kolegija,

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22.       Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

23.       Ieškovai 2020 05 12 pateikė prašymą prijungti prie bylos eilę naujų dokumentų: NŽT Marijampolės,. Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2017 04 05 ir 2019 03 13 raštus, Marijampolės apylinkės teismo 2020 03 05 raštą, (duomenys neskelbtini) advokatų profesinės bendrijos užklausimus Vyriausybei ir Žemės ūkio ministerijai, NŽT; Žemės ūkio ministerijos ir NŽT atsakymus. Teisėjų kolegija šiuos įrodymus atsisako priimti, nes jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, apeliantai nepagrindė, kad jų pateikimo būtinybė iškilo būtent apeliacinio skundo nagrinėjimo dieną, kiti proceso dalyviai su jais nėra susipažinę ir dėl jų pateikę savo nuomonę.

24.       Apeliacijos dalykas yra sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktų pripažinimo negaliojančiais, administracinių aktų, sprendimų panaikinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

25.       Ieškovai ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiais žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), individualios įmonės (toliau – IĮ) „NT Darbai“ 2017 06 02 ribų parodymo-paženklinimo aktus negaliojančiais; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) 2018 04 09 sprendimus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiomis 2018 08 01 20SK-valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinį motyvavo tokiomis faktinėmis aplinkybėmis: ieškovas 2018 m. rugsėjo mėnesį savo žemės sklype rado įkaltus metalinius kuolus, o šalia jų riboženklius. Jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas suformuotas 1997 09 30 preliminarių matavimų pagrindu. Jis kaip gretimo žemės sklypo savininkas nebuvo pakviestas ir nedalyvavo gretimo žemės sklypo ribų nustatyme. Tokia pati situacija susidarė ir su ieškovei priklausančiu žemės sklypu, t.y. tikrinant Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, paaiškėjo, kad suformuotas iš rytų pusės naujas žemės sklypas. 2017 06 02 žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktuose yra suklastoti ieškovų parašai, ieškovės žemės sklype nurodytas kraštinės 4-5 ilgis nesutampa su kraštinės ilgiu, nurodytu anksčiau suformuotame jos žemės sklype pagal preliminarius matavimus. Ieškovai nebuvo informuoti apie 2017 06 02 atliekamą žemės sklypo ribų paženklinimą, tačiau, suklastojus ieškovų parašus, buvo deklaruojama, kad jie neva dalyvavo žemės sklypo ribų paženklinime. Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas yra privalomas žemės sklypo duomenų nustatymo dokumentas, jo pagrindu suformuojama kadastrinių duomenų byla, kurią patvirtina žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Nustačius, kad žemės sklypų ribų paženklinimo aktai yra parengti neteisėtai, neteisėtais tampa ir minėtų aktų pagrindu priimti NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2018 04 09 sprendimai, kuriais buvo patvirtintos nurodytų žemės sklypų kadastro duomenų bylos, o neteisėtai suformuoti žemės sklypai buvo išnuomoti D. K. 

26.       Marijampolės apylinkės teismas 2020 02 20 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendime konstatavo, jog teisinius santykius, susijusius su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, įrašymu į nekilnojamojo turto kadastrą (registrą), reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534,0002-04-15 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai). Teismas, vadovaudamasis civiliniame procese galiojančia įrodymų vertinimo tikėtinumo taisykle, sprendė, jog labiau tikėtina, kad ieškovai nedalyvavo nustatant ginčo žemės sklypų, išnuomotų D. K., ribas ir 2017 06 02 žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose nepasirašė. Teismas taip pat padarė išvadą, jog kviestinio asmens parašo nebuvimas tokio akto nedaro negaliojančiu, nenustačius kitų esminių jo sudarymo pažeidimų. Nurodė, jog ieškovai patys pripažino ir neįrodinėjo, jog dėl žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktų 2017 06 02, jų nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) plotai nepasikeitė daugiau nei yra leistinos maksimalios (ribinės) ploto paklaidos. Be to, aplinkybę, jog ieškovų žemės sklypų dydžiai nepasikeitė, nesumažėjo daugiau nei leistinos minėtos paklaidos, patvirtino teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas, ieškovų prašymu schemas ruošęs matininkas V. Š., kuris nurodė, kad jis pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis palygino kaip buvo atlikti kadastriniai matavimai, sulygino su gretutiniais sklypais ir nustatė, kad ieškovų žemės sklypų plotas iš esmės išlieka toks pats, bet atstumai yra pasikeitę tarp preliminariame plane nurodytų atstumų ir šiai dienai likusių atstumų natūroje. Ieškovų žemės sklypų geodeziniai matavimai neatlikti. Teismas vertino, kad patys žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai jokių teisinių pasekmių ieškovams nesukelia ir negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo objektas teisme. Tuo vadovaudamasis, teismas civilinę bylą dalyje dėl 2017 06 02 žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktų pripažinimo negaliojančiais nutraukė. Teismas dėl žemės sklypų ribų nepasisakė, nurodydamas, jog ieškovai ieškinyje tokio reikalavimo nereiškė. Sprendė, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovų įrodinėjamų aplinkybių, kad 2018 04 09 sprendimai 381 ir 383 dėl ginčijamų žemės sklypų kadastrinių matavimų NŽT teritorinio skyriaus vedėjo buvo priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, nesilaikant jų priėmimo ir pasirašymo tvarkos bei, kad turėjo būti priimti kiti NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimai, VĮ „Registrų centras“ priėmus sprendimą 2018 05 03 dėl ginčo žemės sklypų kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto registrą, kadangi trūkumai buvo nustatyti ne dėl 2018 04 09 sprendimų, o dėl to, kad netiksliai buvo nurodyti savininko duomenys ir plane, o ne sprendime nebuvo parašo, byloje pateikti ginčijami sprendimai su originaliais parašais ir VĮ „Registrų centras“ 2018 05 03 sprendimai. Šio reikalavimo teismas netenkino kaip neįrodyto.

27.       Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia proceso dalyvių dėmesį į tą aplinkybę, jog ieškovai nenurodė, kuo ar/ir kaip prašomais pripažinti negaliojančiais aktais pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai. Vadovaujantis CK 1.136-1.138 straipsniais ginamos civilinės subjektinės asmenų teisės, t.y. fizinis asmuo neturi teisės reikšti reikalavimų dėl valdymo organų sprendimų, kitų asmenų sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ginčijamais valdymo organų sprendimais, kitų asmenų sudarytais sandoriais turi būti pažeidžiamos ginčijančių juos asmenų teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo panaikinti žemėtvarkos sprendimus, kurių pagrindu suformuoti žemės sklypai valstybei priklausančioje žemėje, ginčijami tų žemės sklypų įregistravimo duomenys nekilnojamojo turto kadastre, prašoma panaikinti valstybinės žemės nuomos sutartis tarp valstybės ir trečiojo asmens visiškai nenurodant, kaip pažeidžiamos ieškovų teisės. Ginčo dalykas yra besiribojančių ieškovų ir valstybės naujai suformuotų bei jos vardu įregistruotų žemės sklypų ribos. Ieškovai, siekdami, kad, jų manymu, neteisingai nustatytosios ribos būtų nustatytos kitoje vietoje nei, kad faktiškai yra, turėjo galimybę reikšti reikalavimą, remiantis CK 4.45 straipsniu ir prašyti teismo, kad žemės sklypų ribos būtų nustatytos kitoje vietoje, tokiu būdu ginčą tarp šalių išsprendžiant iš esmės. Tuo tarpu tokio reikalavimo ieškovai nereiškė.

28.       Apeliantai nurodo, jog teismas neteisingai nustatė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Apeliantų teigimu, teismo paminėti teisės aktai – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai bei juos aiškinanti kasacinio teismo praktika yra aktuali tais atvejais, kai yra atliekami anksčiau suformuotų (preliminarių matavimų pagrindu) žemės sklypų tikslieji kadastriniai matavimai. Nagrinėjamos bylos atveju situacija yra kita, nes ginčo žemės sklypai yra naujai suprojektuoti žemėtvarkos projekte, iki ginčo aktų sudarymo jie neturėjo jokių kadastro duomenų, todėl nustatyti šių žemės sklypų ribų pagal ankstesnius duomenis matininkas negalėjo. Pasak apeliantų, teismas ignoravo Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikas. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Kadastro duomenų nustatymą ir surinkimą reglamentuoja kiti teisės aktai – Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau–Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 12 30 įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau–Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 04 15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“. Teismas juos taikė. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus.

29.       Apeliantai nesutinka su teismo išvada, jog kviestinio asmens parašo nebuvimas žemės sklypo paženklinimo akte, jo nedaro negaliojančiu, nenustačius kitų esminių jo sudarymo pažeidimų, pažymi, jog nagrinėjamu atveju yra kalbama ne apie ieškovų nepasirašymą žemės sklypo ribų paženklinimo aktuose, bet jų parašų suklastojimą. Jų vertinimu, ginčo sklypo ribų paženklinimo aktai dėl suklastotų parašų yra suklastoti, tai reiškia, jog ir NŽT sprendimai dėl ginčo sklypų kadastro duomenų nustatymo yra priimti suklastotų dokumentų pagrindu. Šie sprendimai turėjo būti panaikinti (pripažinti negaliojančiais) vien remiantis bendruoju teisės principu, jog iš neteisės negali atsirasti teisė. Teisėjų kolegija šiam argumentui nepritaria. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų – registruotos pašto siuntos kvito, daro išvadą, kad ieškovai buvo informuoti apie atliekamus kadastrinius matavimus, be to patys ieškovai pripažino, jog dėl žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktų 2017 06 02 jų nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) plotai nepasikeitė daugiau nei yra leistinos maksimalios (ribinės) ploto paklaidos. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas, ieškovų prašymu schemas ruošęs matininkas V. Š. Pabrėžtina, kad ieškovų žemės sklypų kadastriniai matavimai nėra atlikti. Nustatytos ginčo žemės sklypų ribos nepriklausomai nuo to, ar ieškovai būtų dalyvavę, ar nebūtų dalyvavę, nesikeistų. Taigi, kviestinio asmens parašo nebuvimas žemės sklypo ribų paženklinimo akte tokio akto nedaro negaliojančiu, nenustačius kitų esminių jo sudarymo ar ieškovų teisių pažeidimų.

30.       Apeliantų vertinimu teismui pateikto prašymo dėl ekspertizės skyrimo nenagrinėjimas, o vėliau atmetimas baigiamojoje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, yra CPK 177, 180, 212 straipsnių pažeidimas. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas motyvavo, kodėl neskiria rašysenos ekspertizės. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo tikimybės principu, padarė išvadą, kad žemės sklypų parodymų aktuose esantys parašai yra ne apeliantų, todėl prašymo atmetimas niekaip nepažeidė apeliantų nurodytų teisės normų. Atvirkščiai, pirmosios instancijos teismas sutiko su apeliantų nurodoma faktine aplinkybe, jog žemės sklypų parodymų aktuose esantys parašai yra ne jų.

31.       Taip pat apeliantai teigia, kad VĮ „Registrų centras“ 2018 05 03 sprendimais atsisakius įregistruoti ginčo žemės sklypus į Nekilnojamojo turto kadastrą dėl pateiktų kadastro duomenų bylų trūkumų, įskaitant žemės sklypų planuose neteisingai nurodytą savininką, matininkas V. V. turėjo perdaryti anksčiau parengtus žemės sklypų planus, kurie buvo patvirtinti NŽT 2018 04 09 sprendimais, ir pakartotinai teikti naujus sklypų planus bei kitus kadastro duomenų bylos duomenis NŽT. Jeigu kadastro duomenys buvo perdaryti ir teikti žemėtvarkos skyriui pakartotinai, tai elementari teisės logika suponuoja išvadą, kad NŽT dėl tų pakarotinai tikrintų kadastro duomenų bylų tvirtinimo turėjo priimti naujus sprendimus, o ne palikti 2018 04 09 sprendimus, kuriais patvirtinti žemės sklypų planai buvo pakeisti gegužės – birželio mėn. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovų įrodinėjamų aplinkybių, kad 2018 04 09 sprendimai 381 ir 383 dėl ginčijamų žemės sklypų kadastrinių matavimų NŽT teritorinio skyriaus vedėjo buvo priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, nesilaikant jų priėmimo ir pasirašymo tvarkos bei, kad turėjo būti priimti kiti NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimai, VĮ „Registrų centras“ priėmus sprendimą 2018 05 03 dėl ginčo žemės sklypų kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto registrą, kadangi trūkumai buvo nustatyti ne dėl 2018 04 09 sprendimų, o dėl to, kad netiksliai buvo nurodyti savininko duomenys ir plane, o ne sprendime nebuvo parašo. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje yra pateikti ginčijami sprendimai su originaliais parašais ir VĮ „Registrų centras“ 2018 05 03 sprendimai. Ginčijami sprendimai pasirašyti įgalioto asmens, jie priimti vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nuostatų 12 punktu bei atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame buvo suprojektuoti ginčo žemės sklypai ir kurio apeliantai neginčijo.

32.       Apeliantų teigimu, teismas, spręsdamas reikalavimą dėl žemės sklypų kadastro duomenų, į bylą neįtraukdamas žemės sklypų savininkų, nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ieškovai, sužinoję faktą, jog ginčo žemės sklypai, kurie iš pradžių priklausė Lietuvos Respublikai, yra perduoti nuosavybės teise M. P. (jos teisių perėmėjos L. K. ir L. K.) kreipėsi į teismą su prašymu dėl šių asmenų įtraukimo į nagrinėjamą civilinę bylą, nes ginčas yra dėl joms nuosavybės teise atiteksiančių žemės sklypų suformavimo ir įregistravimo, taip pat disponavimo šiais žemės sklypais. Šį prašymą teismas atmetė neskundžiama protokoline nutartimi. Nurodo, jog ir pačios L. K. ir L. K. pareiškė teismui prašymą dėl jų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, tačiau teismas taip pat jas atsisakė įtraukti į bylą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų nėra, nes nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiama ir teismo procesiniuose sprendimuose nėra pasisakyta dėl apeliaciniame skunde nurodytų asmenų L. K. ir L. K. teisių ir pareigų. Skundžiamo teismo sprendimo pagrindu minėti asmenys neįgyja jokių teisių ir pareigų. Pažymėtina, jog ir pačiame apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokios teises ir/ar pareigos teismo sprendimo pagrindu atsiranda apeliantų nurodytiems asmenims.

33.       Apeliantai teigia, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Pasak apeliantų, priešingai nei sprendime nurodo teismas, šiuo atveju yra svarbus ne gretimų žemės sklypų plotas, apskaičiuotas po žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotų sklypų kadastro duomenų nustatymo, bet anksčiau suformuotų žemės sklypų ribų stabilumas. Atitinkamai bet koks gretimų žemės sklypų ribų pakeitimas reiškia neteisingą formuojamo naujo sklypo ribų nustatymą, nes šių naujų sklypų ribos turi sutapti su gretimų žemės sklypų ribomis. Atsižvelgiant į tai, kad teismas, spręsdamas dėl naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo, kai to sklypo duomenys turėjo būti nustatyti pagal ieškovų žemės sklypo ribas, nesivadovavo ginčo santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, rėmėsi Kasacinio teismo praktika dėl jau anksčiau suformuotų žemės sklypų kadastro duomenų tikslinimo atliekant geodezinius matavimus, spręstina, jog teismas neatskleidė bylos esmės. Su šiais teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, kuriuos turi suformuluoti ieškovas. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų ieškovų pareikštų reikalavimų bei išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, aptarė visus byloje esančius įrodymus ir juos įvertino. Pabrėžtina, jog reikalavimo dėl žemės sklypų ribų nustatymo nebuvo pareikšta.

34.       Vadovaudamasi anksčiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis), todėl jis paliekamas nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies, 1 punktas).

      Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

35.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36.       Atmetus apeliacinį skundą, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Kiti proceso dalyviai prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :        

            apeliacinį skundą atmesti.

            Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                     Gintautas Koriaginas

                                                                                                                 Algimantas Kukalis

                                                                                                                 Rūta Palubinskaitė