Civilinė byla Nr. e2-950-601/2025
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00153-2025-4 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.4; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.2.3.8
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams V. V. ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Sendita“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2025 m. balandžio 10 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš bendraatsakovų V. V. ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sendita“ 200,09 Eur ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš V. V. penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad 2024 m. liepos 1 d. Marijampolėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje dėl bendraatsakovo V. V., vairavusio atsakovei UAB „Sendita“ priklausančią transporto priemonę „Toyota Prius“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „AUDI A4“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė „Toyota Prius“ nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ERGO Insurance SE filialas Lietuvoje, veikdamas ieškovo vardu, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė draudžiamojo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 200,09 Eur dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas Paslaugų teikimo sutarties Nr. 11 2.1.2 punkto nuostatas, kompensavo ERGO Insurance SE Lietuvos filialui išmokėtą 200,09 Eur draudimo išmoką. Ieškovo įsitikinimu, jis turi teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju – V. V.) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį (šiuo atveju – bankrutuojanti UAB „Sendita“). Tačiau iki ieškinio teismui pateikimo dienos bendraatsakovai negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos.
3. Atsakovė UAB „Sendita“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Andrėjaus Gončiarovo, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nemokumo administratoriui nėra perduotas nei UAB „Sendita“ turtas, nei dokumentai, todėl nėra galimybės įvertinti ieškovo pateiktas aplinkybes, sutikrinant jas su įmonės veiklos dokumentais ir atitinkamai negali ieškovo nurodytų aplinkybių nei patvirtinti nei paneigti, ko pasėkoje teismo prašo nagrinėjamoje byloje priimti sprendimą teismo nuožiūra.
4. Atsakovui V. V. teismo dokumentai įteikti 2025 m. balandžio 16 d., tačiau iki šiol jo atsiliepimas teisme nėra gautas (teismas nustatė 14 d. atsiliepimui pateikti).
Teismas
k o n s t a t u o j a:
5. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2024 m. liepos 1 d. Marijampolėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje dėl bendraatsakovo V. V., vairavusio atsakovei UAB „Sendita“ priklausančią transporto priemonę „Toyota Prius“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „AUDI A4“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininko vairuotas automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovas atlygino minėto eismo įvykio metu padarytą žalą, išmokėdamas 200,09 Eur draudimo išmoką. Dėl padarytos žalos atlyginimo ieškovas su pretenzija kreipėsi į atsakovus, tačiau nei V. V., nei UAB „Sendita“ nuostolių ieškovui neatlygino.
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263, 6.270 straipsnius, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o asmeniui ar turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnis).
7. Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui transporto priemonės, neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta nustatyta (identifikuota) transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). TPVCAPDĮ 23 straipsnyje nustatyta draudikų biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo ar asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jei išmoka sumokėta šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Taigi, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui draudikas (šiuo atveju ieškovas) turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės vairuotoją arba tos transporto priemonės savininką, kuris nevykdė įstatymo reikalavimo apdrausti šią transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir leido naudotis neapdrausta transporto priemone kitam asmeniui.
8. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl atsakomybės taikymo, kai privalomuoju draudimu neapdrausto automobilio savininkas ir valdytojas yra du skirtingi asmenys, išaiškinta, kad atgręžtinis draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑7-300/2010). Taigi, nors asmens, atsakingo už žalos padarymą, ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, civilinė atsakomybė atsiranda skirtingais pagrindais, šių asmenų atsakomybė yra solidari.
9. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus, bendraatsakovams nepateikus prieštaravimų, konstatuoja, kad bendraatsakovai pažeidė savo prievolę, kadangi per nustatytą terminą neatlygino ieškovui nuostolių (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog bendraatsakovai su ieškovu būtų atsiskaitę (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog bendraatsakovė bankrutuojanti UAB „Sendita“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Andrėjaus Gončiarovo, sutinka su ieškovo ieškiniu (CPK 12 straipsnis), ieškovo reikalavimas dėl 200,09 Eur nuostolių priteisimo solidariai iš bendraatsakovų yra tenkinamas.
10. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui prašant, iš atsakovo V. V. priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
11. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju tenkinus ieškinį, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nors ieškovas prašo priteisti iš bendraatsakovų visas bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą nėra pateikta bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų.
12. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 22 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl šios išlaidos valstybės naudai iš bendraatsakovų nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui asociacijai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, kurio juridinio asmens kodas 125709291, solidariai iš atsakovų V. V., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sendita“, kurios juridinio asmens kodas 306144544, 200,09 Eur (du šimtus eurų 09 ct) nuostolių atlyginimui.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, kurio juridinio asmens kodas 125709291, iš atsakovo V. V., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (200,09 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Evaldas Burzdikas