Civilinė byla Nr. 2A-1011-945/2019
Teisminio proceso Nr. 3-28-3-13208-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3;
3.3.1.18.4
(S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Nijolios Indreikienės, Izoldos Nėnienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Delca Invest“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Okus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Delca Invest“ dėl atlyginimo už atliktus darbus priteisimo, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Delca Invest“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Okus“ dėl vienašalių darbų perdavimo–priėmimo aktų pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu (1 t., b. l. 1–3) ir atsiliepimu į priešieškinį (3 t., b. l. 16–17) prašė priteisti iš atsakovės 16 092,47 Eur skolą už atliktus statybos darbus, 1 448,32 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovės priešieškinį atmesti. Ieškovė nurodė pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. su atsakove sudarytą sutartį Nr. 2016-09/29 (toliau – Sutartis) atlikusi Automobilių savitarnos plovyklos, esančios (duomenys neskelbtini), pamato plokštės įrengimo darbus. Kadangi atsakovė atsisakė darbus priimti, ieškovės atstovai statybos darbų priėmimo–perdavimo aktus pasirašė vienašališkai. Nors darbai turėjo būti baigti iki 2016 m. spalio 31 d., tai padaryti nebuvo galimybės, kadangi objektas nebuvo paruoštas darbų pagal Sutartį atlikimui (vietoje, kurią ieškovė turėjo užbetonuoti, buvo įrenginėjamos komunikacijos). Pranešimą apie darbų pabaigą ieškovė atsakovei išsiuntė 2016 m. lapkričio 15 d., vienašališkai pasirašytus aktus įteikė 2016 m. gruodžio 5 d. Vėlesni atsakovės raginimai užbaigti darbus yra sąlygoti vengimo atsiskaityti. Atsakovė yra apmokėjusi dalį Sutarties kainos – 18 852,81 Eur. Skirtumas tarp šios sumos ir Sutartyje nurodytos darbų kainos (25 317,07 Eur) sudaro 6 464,26 Eur. Be to, dėl atsakovės kaltės po Sutarties sudarymo buvo tikslinama projektinė dokumentacija, išaugo darbų apimtis, kas nulėmė kainos padidėjimą 9 392,50 Eur. Ieškovė sudarydama Sutartį buvo suklaidinta, todėl atsakovei tenka pareiga sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Atsakovei taip pat tenka pareiga sumokėti 235,71 Eur už tarpininkavimo paslaugą. Ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 8.3 punktu, taip pat apskaičiavo 1 448,32 Eur delspinigius už 180 dienų laikotarpį. Atsikirsdama į priešieškinio argumentus ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovė nevykdė pareigos pateikti ieškovei statybos darbų žurnalą, kuris pagal statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus nebuvo būtinas. Visus darbus pagal Sutartį ieškovė atliko tinkamai, darbų trūkumai buvo ištaisyti, todėl atsakovės argumentai, kad darbai nėra užbaigti, neatitinka tikrovės.
2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį (2 t., b. l. 1–8) ir priešieškiniu (3 t., b. l. 2–5) prašė ieškinį atmesti, pripažinti negaliojančiais ieškovės vienašališkai išrašytus atliktų darbų aktus už Sutartyje nenumatytus 2016 m. lapkričio – gruodžio mėn. atliktus darbus bei pažymas apie atliktų darbų vertę, į kurias įtraukti ginčijamuose aktuose nurodyti darbai, priteisti iš ieškovės atsakovei 7 289,10 Eur nuotolių atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė darbus vykdė nesilaikydama terminų. Taip įvyko ne dėl kitų rangovų kaltės, bet, priešingai, dėl netinkamo ieškovės darbo organizavimo. Papildomus darbus ieškovė vykdė savo rizika, nesuderinusi su atsakove. Ieškovės vienašališkai išrašyti aktai yra neteisėti, kadangi ieškovė tinkamai neinformavo atsakovės apie ketinimą perduoti darbus. Aktus atsakovė gavo tik 2017 m. sausio 3 d., t. y., po to, kai atsakovė informavo ieškovę apie esminį Sutarties pažeidimą ir numatomą jos nutraukimą. Sutartis draudžia išrašyti aktus ir perduoti darbus tol, kol nėra užpildytas statybos darbų žurnalas ir atsakovei nėra perduota išpildomoji dokumentacija. Statybos darbų žurnalo ieškovė nepildė. Be to, darbus ieškovė atliko netinkamai. 2016 m. spalio 26 d. ir 2016 m. gruodžio 30 d. raštais atsakovė informavo ieškovę apie atliktų darbų trūkumus. Trūkumų faktą ieškovė pripažino dar 2016 m. gruodžio 28 d. rašte, kartu nurodydama, kad bandė juos pašalinti, tačiau nesėkmingai. Ieškovei šių trūkumų nepašalinus, atsakovė 2017 m. sausio 11 d. raštu informavo ieškovę apie vienašalį Sutarties nutraukimą. Atsakovė taip pat buvo priversta savo sąskaita šalinti darbų trūkumus, pasitelkdama UAB „Jursta“ ir MB „Grindys visiems“, o trūkumų šalinimo kaina buvo didesnė, nei Sutartimi sutarta ir nesumokėta kainos dalis. Atsakovė 2 069,10 Eur sumokėjo UAB „Jursta“ už grindų šlifavimą ir nelygumų ištaisymą bei 5 220 Eur MB „Grindys visiems“ už paviršiaus formavimą. Šių išlaidų suma priteistina atsakovei iš ieškovės kaip nuostoliai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. vasario 15 d. sprendimu (3 t., b. l. 48–57, 58) ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės ieškovei 16 092,47 Eur skolos, 1 448,32 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 526,23 Eur žyminio mokesčio, priteisė iš atsakovės valstybei 10,70 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
4. Teismas konstatavo, kad automobilių savitarnos plovyklos įrengimo darbai buvo pabaigti 2017 m. ir priduoti pateikus 2017 m. birželio 21 d. deklaraciją apie statybos pabaigimą. Nors ieškovė jai tekusią darbų dalį atliko pavėluotai, taip įvyko ne dėl ieškovės kaltės, atsakovė nereikalavo taikyti ieškovei sutartinių netesybų.
5. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog darbai pagal Sutartį nebuvo atlikti, todėl sprendė, kad atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove. Kartu teismas konstatavo, kad darbų apimtys Sutartyje buvo sumažintos atsakovės iniciatyva, atsakovei įtikinus ieškovę, kad projektinė dokumentacija po Sutarties pasirašymo bus keičiama. Vykdant Sutartį paaiškėjo, kad darbų apimčių sumažinimas buvo nepagrįstas, todėl atsakovei tenka pareiga sumokėti ieškovei už faktiškai atliktą darbą.
6. Teismas sprendė, kad apsauginis gaubtas taip pat buvo įrengtas su atsakovės sutikimu. Atsakovės atstovas žinojo apie gaubto įrengimą, kadangi nuolatos lankėsi objekte, tikrino darbų eigą. Atsakovės atstovui buvo pateikti su gaubto įrengimu susijęs susitarimas dėl Sutarties pakeitimo bei sąmata. Nors susitarimo atsakovė nepasirašė, jokių pretenzijų nereiškė, apie atsisakymą apmokėti už papildomus darbus informavo po jų užbaigimo 2016 m. gruodžio mėn.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pretenzijas dėl darbų kokybės, dokumentacijos trūkumų pradėjo reikšti tik pasibaigus darbams objekte. Atsakovė neperdavė ieškovei statybos darbų žurnalo, todėl be pagrindo reikalavo jį grąžinti. Ieškovė 2016 m. lapkričio 15 d. raštu tinkamai informavo atsakovę apie planuojamą darbų perdavimą, šią informaciją pripažino gavęs liudytoju apklaustas atsakovės darbų vadovas.
8. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad darbai buvo atlikti tinkamai, laikantis Sutartyje ir jos prieduose nustatytų reikalavimų, todėl atsakovė turi už juos atsiskaityti, o jos reikalavimas pripažinti darbų atlikimo aktus neteisėtais yra nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad atsakingas atsakovės darbuotojas kasdien lankėsi objekte, darbų vykdymo metu, įrengiant betono paviršių, atsakovė nekėlė jokių pretenzijų, nei raštu, nei žodžiu neteikė jokių nurodymų dėl specifinio paviršiaus įrengimo. Pretenzijas atsakovė pradėjo reikšti po darbų atlikimo.
9. Konstatavęs, kad atsakovė neįrodė neteisėtų veiksmų atlikimo fakto, teismas atmetė priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, atskirai nepasisakydamas dėl kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu (3 t., b. l. 66–75) atsakovė prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Spręsdamas, kad atsakovei tenka pareiga sumokėti Sutartyje nurodytą darbų kainą, teismas nesivadovavo šalių susitarimu dėl atsiskaitymo tvarkos. Atsakovės pareiga atsiskaityti, vadovaujantis Sutarties 3.10, 5.2–5.4 punktais, yra siejama su visišku darbų atlikimu, jų bei su jais susijusių dokumentų, įskaitant statybos darbų žurnalą, perdavimu. Kol dokumentai neperduoti, darbai nepripažįstami atliktais ir nekyla atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškove. Nepagrįstas ir skundžiamo sprendimo motyvas, kad ieškovė negalėjo perduoti atsakovei užpildyto statybos darbų žurnalo, kadangi atsakovė šio žurnalo prieš darbų pradžią neperdavė ieškovei. Vadovaujantis darbų atlikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1. 08.02:2002 „Statybos darbai“ (toliau – STR 1. 08.02:2002 „Statybos darbai“) 18 ir 18.5 punktų, Sutarties 2.2.5 punktų reikalavimais, nesant perduoto statybos darbų žurnalo ieškovė nebūtų galėjusi pradėti vykdyti darbus.
10.2. Ieškovė ne tik tinkamai neperdavė atsakovei su darbais susijusios dokumentacijos, bet ir tinkamai neinformavo apie darbų perdavimą, nesudarė atsakovei galimybių atvykti į statybų vietą, apžiūrėti atliktus darbus, juos įvertinti, todėl, vadovaujantis Sutarties 5.2, 5.9 ir 5.11 punktais, atsakovei nekilo pareigos perimti darbus, kas lemia ieškovės vienašališkai surašytų darbų atlikimo aktų neteisėtumą. Ieškovės 2016 m. lapkričio 15 d. raštas dėl darbų perdavimo atsakovei įteiktas tik 2017 m. sausio 3 d., tikėtina, surašytas atgaline data. Rašte buvo nurodyta, kad susitarimo laikas bus derinamas el. paštu ar telefonu, kas taip pat nebuvo padaryta. Vienašališkai pasirašyti aktai atsakovei siųsti tik kilus ginčui 2016 m. gruodžio 30 d. Dėl šių prieštaringų duomenų teismas nepasisakė.
10.3. Sutarties 3.11 punktu ieškovė sutiko, kad iš paskutinio mokėjimo ieškovei atsakovė turi teisę sulaikyti 5 proc. dydžio sumą iki tada, kai ieškovė pateiks Sutarties 7.5 punkte nurodytą garantiją. Ieškovė nepateikė atsakovei garantijos, todėl neįgijo teisės reikalauti aptariamos kainos dalies apmokėjimo.
10.4. Vadovaujantis CK 6.684 straipsnio 4–5 dalimis, 6.685 straipsnio 1–2 dalimis, Sutarties 3.6, 3.12–3.13 punktais, atsakovės pareiga atsiskaityti už vykdant Sutartį atliktus Sutartyje nenumatytus darbus galėjo atsirasti tik šalių rašytinio susitarimo pagrindu. Kadangi tokio susitarimo šalys nesudarė, ieškovė nurodytus darbus atliko savo rizika ir atsakovė už juos mokėti neprivalo.
10.5. Sutarties 3.2, 3.5 punktais šalys aiškiai susitarė, kad į Sutarties kainą yra įtraukta visi būtini darbai, visą su poreikiu atlikti papildomus darbus susijusią riziką prisiima ieškovė. Dėl nurodytos priežasties reikalavimas papildomai apmokėti už Sutartyje nenurodytus darbus yra nepagrįstas. Atsakovė taip pat pažymi, kad betono sluoksnio patikslinimai buvo numatyti UAB „Archivaza“ parengtame projekte, kuris ieškovei pateiktas 2016 m. rugsėjo 28 d., t. y. iki Sutarties pasirašymo. Turėdama statybos techninius dokumentus ieškovė galėjo numatyti ir numatė poreikį naudoti rostverkus, kuriuos pasiūlė pati, tokiu būdu siekdama paspartinti darbų, kuriuos vėlavo atlikti, užbaigimą. Būtinumas įrengti gaubtą taip pat kilo dėl to, kad ieškovė vėlavo atlikti darbus. Dėl to, kad ieškovė nesilaikė darbų grafiko, kita rangovė UAB „Orestinos montažas“ negalėjo sutartu laiku įrengti grindinio šildymo. Atvėsus orams šiuos darbus, kurie vykdomi ne žemesnėje nei +5 laipsnių temperatūroje, buvo galima vykdyti tik uždaroje patalpoje. Įrengdama gaubtą tokia sąlygas ieškovė ir užtikrino. Be to, ieškovė nepateikė gaubto pastatymo išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų.
10.6. Pareiga atsiskaityti už papildomai ieškovės atliktus darbus atsakovei nekyla ir dėl jų perdavimo trūkumų, t. y. tinkamo pranešimo apie darbų perdavimą nepateikimo, neteisėtų vienašalių darbų atlikimo aktų surašymo, statybos darbų žurnalo nepildymo ir dokumentacijos neperdavimo. Pasisakydama dėl vienašalių darbų atlikimo aktų atsakovė akcentavo, kad 2016 m. lapkričio 30 d. nebuvo galimybės surašyti vienašalį darbų, atliktų 2016 m. gruodžio mėn., perdavimo aktą. Ieškovė, pažeisdama CK 6.694 straipsnio 5 dalies, Sutarties 2.2.9 punkto reikalavimus, nepateikė tinkamų medžiagų išbandymo ir laboratorinio tyrimo protokolų. Ieškovė nepateikė grunto sutankinimo protokolo. Atlikto bandymo duomenimis sutankinimas yra ženkliai didesnis, nei numatyta Sutartyje. Be to, teikdama duomenis apie atliktus laboratorinius tyrimus ieškovė nurodė, kad bandymai buvo atlikti 2016 m. lapkričio 30 d., nors brėžinys paruošas 2017 m. sausio 4 d., taip pat nurodydama, jog protokolas surašytas 2016 m. lapkričio 4 d., nors 2017 m. lapkričio 4 d. dar buvo atliekami bandymai. Be to, bandymai atlikti naudojant metrologiškai nepatikrintą įrangą. Teismas šių argumentų nevertino.
10.7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė pretenzijas dėl darbų kokybės galėjo reikšti tik darbų perdavimo metu. Pagal Sutarties 5.11, 7.4 ir 7.6 punktus, atsakovė pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų gali reikšti bet kuriuo garantinio laikotarpio metu net ir po darbų perdavimo. Pretenzijų pareiškimo terminas yra 5 m. nuo darbų perdavimo.
10.8. Aiškindamas šalis siejusius teisinius santykius teismas ignoravo šalių valią, išreikštą Sutarties 2.2.9, 3.1, 3.5, 3.12, 3.13, 5.3–5.5, 5.9, 5.11, 7.4 ir 7.6 punktuose, dėl nurodytų Sutarties sąlygų nepasisakydamas.
10.9. Teismo sprendimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, nes jame nurodomos faktinės aplinkybės, argumentacija ir jos pagrindu daromos išvados tarpusavyje logiškai nesiderina, faktinės aplinkybės nepagrindžiamos įrodymais, kartais nesuprantami nekonkretūs ir neaiškūs teismo teiginiai arba teismo sprendimo išvados neseka iš teismo nurodomų argumentų ar/ir įrodymų vertinimo.
10.10. Teismo sprendimo 36 punkte nurodytos faktinės aplinkybės yra nekonkrečios, neaiškios ir nesuprantamos. Teismas konstatuoja, kad buvo pastebėtos projektinės dokumentacijos klaidos, tačiau nenurodo kokios. Iš sprendimo turinio nėra aišku, kaip keitėsi medžiagų kiekis ir jų kaina. Nesant duomenų, kokia klaida buvo projektinėje dokumentacijoje, nepagrįstos ir sprendimo 39 punkte pateiktos išvados, kad šalys susitarė dėl klaidos ištaisymo. Sprendimo 40 punkte nurodytas argumentas, kad ieškovė atsakovės prašymu pagamino apsauginį gaubtą, leidžia spręsti, jog teismas nesuprato, kad gaubtas buvo ne darbų rezultatas, bet tik darbo vietos paruošimas darbams vykdyti. Kadangi liudytojui M. J. nebuvo užduodamas klausimas dėl gaubto įrengimo sąmatos ir susitarimo dėl Sutarties pakeitimo jam įteikimo, teismas be pagrindo sprendė, kad liudytojas šiai ieškovės iniciatyvai pritarė. Sprendimo 41 punkte pateikta išvada dėl šių dokumentų priėmimo nepagrįsta jokiais įrodymais ar teisiniais argumentais. Pirmą pretenziją ieškovei atsakovė teikė 2016 m. gruodžio 30 d., o ne 2017 m. sausio 23 d., kaip nurodoma sprendimo 43 punkte. Skirtingai nei nurodoma sprendimo 46 punkte, liudytojas M. J. nurodė ieškovės 2016 m. lapkričio 15 d. pranešimą dėl darbų perdavimo gavęs tik 2017 m. sausio 3 d. Sprendimo 53–54 punktuose dviprasmiškai, nekonkrečiai ir tendencingai nurodomas liudytojo lankymosi objekte dažnumas. Šios aplinkybės atskleidžia įrodymų vertinimo ir pakankamumo principų pažeidimus, nulėmusius tikrovės neatitinkančių, selektyvių, prieštaringų ar abstraktaus pobūdžio faktų konstatavimą.
11. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., b. l. 79–86) prašo skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodo, kad atsakovės pateiktas Sutarties aiškinimas yra itin formalus. Nors Sutarties pakeitimas nebuvo pasirašytas, šalys pasiekė susitarimą dėl darbų, kurie Sutartyje nebuvo aptarti dėl netikslios projektinės dokumentacijos, atlikimo. Sutarties kaina buvo nustatyta ieškovei nežinant, kad santechnikams bus reikalingas apsauginis gaubtas. Jį įrengti ieškovės paprašė M. J., kuris buvo informuotas apie su gaubto įrengimu susijusias išlaidas. Gaubto įrengimas buvo atliekamas kartu derinant kitų darbų atlikimo terminus. Betono liejimo darbus ieškovė galėjo vykdyti ir be gaubto. Faktas, kad atsakovė nurodė ieškovei į darbų sąmatas įrašyti mažesnius nei projekte betono ir armatūros kiekius, taip pat pateikė neteisingus UAB „Archivaza“ brėžinius, vertintinas kaip sąmoningas ieškovės klaidinimas. Projekte nurodytas betono kiekis 86 m3, Sutartyje – 41 m3, o faktiškai sunaudota –56,4 m3. Sutartyje nurodyta betono konstrukcija nebūtų atlaikiusi apkrovų, jos kokybė nebūtų atitikusi reikalavimų. Atsakovė pasirinko statybos būdą, kai statytojas (užsakovas) statinio statybą vykdo sudarydamas sutartis su skirtingais rangovais atskiriems darbams atlikti. Atsakovės paskirtas techninis prižiūrėtojas ne tik atliko vykdomų statybos darbų priežiūrą, bet ir koordinavo atskirų rangovių darbus. Rangovėms baigus savo darbus pagal Sutartis ir projektus, buvo sukurtas statinys, kuris yra perduotas atsakovei, kuri juo naudojasi, tačiau atsisako už atliktus darbus sumokėti. Ieškovė darbus baigė 2016 m. lapkričio pabaigoje, prieš tai tinkamai informuodama atsakovę apie pareigą perimti darbų rezultatą. Aplinkybė, kad atsakovė po darbų pabaigos vienašališkai nutraukė Sutartį, neturi įtakos jos pareiga atsiskaityti. Pretenzijas dėl darbų trūkumų atsakovė pareiškė tik 2016 m. gruodžio 30 d. Atsakovės nurodytas betono paviršiaus parengimo būdas nenurodytas nei projekte, nei Sutartyje, todėl argumentas dėl netinkamai atliktų darbų yra nepagrįstas. Atsakovė reikalauja, kad ieškovė pateiktų statybos darbų žurnalą, nors pati jo ieškovei neperdavė. II grupės nesudėtingiems statiniams įrengti statybos darbų žurnalas nėra būtinas.
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
13. Kaip matyti iš į bylą surinktų įrodymų, ieškovė su atsakove 2016 m. rugsėjo 30 d. sudarė Sutartį (1 t., b. l. 4–19), kuria ieškovė įsipareigojo iki 2016 m. spalio 31 d. atlikti automobilių savitarnos plovyklos pamato plokštės įrengimo darbus, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už darbus 25 317,07 Eur be PVM sumą. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad vykdydama Sutartį atsakovė sumokėjo kainos dalį – 18 852,81 Eur (šią aplinkybę ieškovė pripažino nurodytą sumą įtraukdama į tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą (1 t., b. l. 20), pateikdama elektroninio susirašinėjimo medžiagą, kur atsakovė prašo pateikti sąskaitas išmokėtoms sumoms (2 t., b. l. 150)). Reikšdama ieškinį ieškovė prašė priteisti iš atsakovės nesumokėtą Sutartyje nurodytos kainos dalį – 6 464,26 Eur, o taip pat 9 392,50 Eur už papildomai panaudotas Sutartyje nenurodytas medžiagas bei papildomai atliktus Sutartyje nenumatytus darbus. Pirmosios instancijos teismui ieškinį patenkinus, atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad Sutartyje nenumatytos išlaidos tenka ieškovei, o galutinio atsiskaitymo pagal Sutartį ieškovė reikalauti negali, kadangi darbai nebuvo atlikti laiku, be to, darbus ieškovė atliko nekokybiškai. Atsakovė taip pat nurodo, kad darbai buvo perduodami nesilaikant įstatymo ir Sutarties reikalavimų, todėl vienašaliai darbų perdavimo aktai turi būti pripažinti negaliojančiais.
14. Įvertinusi skundo argumentus dėl to, kad ieškovė atliko ne visus darbus ir neperdavė su darbų vykdymu susijusių dokumentų, teisėjų kolegija pažymi keletą reikšmingų aplinkybių:
14.1. Atsakovė apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad objektas yra teisiškai įregistruotas kaip baigtas statyti statinys ir yra naudojamas pagal paskirtį. Kitaip tariant, tiek ieškovės, tiek ir kitų rangovų darbų rezultatas yra perduotas atsakovei, kuri šiuo rezultatu naudojasi.
14.2. Nutarties 14.1 punkte nurodyta aplinkybė patvirtina ir atsakovės argumento, kad, vadovaujantis CK 6.687, 6.694 straipsnių, STR 1. 08.02:2002 „Statybos darbai“ 18 ir 18.5 punktų, Sutarties 3.10, 5.2–5.5 punktų nuostatomis, darbai negalėjo būti pradėti, laikomi nebaigtais ir atsakovė neprivalo už juos atsiskaityti, kadangi ieškovė neperdavė visų su darbais susijusių dokumentų, formalumą. Atsakovė nepateikė į bylą jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad kokių nors dokumentų neperdavimas tapo kliūtimi statinį įteisinti ar naudotis juo pagal paskirtį.
14.3. Nors Sutarties 2.2.5, 5.3–5.4 punktuose įtvirtinta ieškovės pareiga pildyti statybos darbų žurnalą ir atlikus darbus perduoti jį atsakovei, tačiau pareiga pateikti ieškovei statybos darbų žurnalą iki darbų pradžios numatyta atsakovei (Sutarties 2.2.5 punktas). Jokių duomenų, kad žurnalas buvo perduotas ieškovei prieš darbų pradžią ar juos vykdant, į bylą nepateikta. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose pripažino ieškovės nurodomą aplinkybę, kad darbus objekte vykdė keli savarankiški rangovai, t. y. ieškovė buvo atsakinga tik už dalį objekte vykdytų darbų. Vadovaujantis Sutarties 2.1.2 punktu, atsakovė privalėjo paskirti statinio techninės priežiūros vadovą. Nors apeliaciniame skunde atsakovė ir nurodo, kad skundžiamame sprendime dviprasmiškai įvardijamas atsakovės darbuotojo M. J. lankymosi objekte darbų vykdymo metu dažnumas, šis argumentas nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovė buvo paskyrusi asmenį, kuris kontroliavo statybos procesą, pagrįstumo. Į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad šis asmuo ar koks nors kitas atsakovės atstovas, atsakingas už statinio techninę priežiūrą, būtų darbų vykdymo laikotarpiu reiškęs ieškovei kokias nors pretenzijas dėl statybos darbų žurnalo pildymo ar bent jau patvirtinęs tokio žurnalo egzistavimo faktą. Nurodytos aplinkybės atskleidžia, kad abi šalys nevykdė Sutarties sąlygų, susijusių su statybos darbų žurnalo pildymu, tačiau pretenzijas dėl to atsakovė ieškovei pradėjo reikšti tik po to, kad darbai buvo užbaigti, kartu neįvardindama jokių neigiamų žurnalo nebuvimo pasekmių.
14.4. Tas pats pasakytina ir dėl kitų atsakovės nurodomų su darbų vykdymu susijusių dokumentų. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovė nepateikė bandymų protokolo, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (2 t., b. l. 133–135) leidžia spręsti, kad bandymai buvo atlikti 2016 m. gruodžio 23 d. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad tyrimai buvo atliekami ir anksčiau (2016 m. lapkričio 4 d. surašytas sutankinimo protokolas (2 t., b. l. 101), testavimą atlikus 2016 m. spalio 30 d. (2 t., b. l. 102), o brėžinį geodezininkui patvirtinus po 2017 m. sausio 4 d. atlikto patikrinimo (2 t., b. l. 102; 3 t., b. l. 19–21)), nepaneigia fakto, jog sutankinimo tyrimas buvo atliktas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė neįrodinėjo turėjusi su aptariamu tyrimu susijusių išlaidų, už kurias būtų atsakinga ieškovė (Sutarties 2.2.9 punktas). Atsakovei teikiant pretenzijas dėl deklaracijų ir sertifikatų trūkumų (1 t., b. l. 23–24; 2 t., b. l. 42, 56–62, 103–104), ieškovė teikė atsakovei prašomus dokumentus (2 t., b. l. 49–55, 63–102, 151–156). Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jos nurodomi dokumentų trūkumai, net jiems ir pasitvirtinus, turi ar ateityje gali turėti kokios nors reikšmės ieškovės atliktų darbų rezultatui.
15. Apibendrindama nutarties 14 punkte nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad galimos su statybos darbais susijusios dokumentacijos pildymo ir jų perdavimo atsakovei spragos, net jei jos ir egzistavo, netapo kliūtimi atsakovei faktiškai perimti darbų rezultatą, jį įteisinti ir juo naudotis pagal paskirtį, todėl spręsti, kad formaliais argumentais dėl netinkamo sutartinių ieškovės prievolių perduoti dokumentus vykdymo atsakovė gali nuginčyti savo pareigą atsiskaityti už atliktus darbus, nėra pagrindo.
16. Kaip nepagrįstą teisėjų kolegija atmeta ir atsakovės argumentą, kad jos pareigą atsiskaityti su ieškove paneigia, o kartu ir priešieškinio reikalavimų dėl vienašalių darbų atlikimo aktų pripažinimo negaliojančiais pagrįstumą patvirtina faktas, jog ieškovė netinkamai įgyvendinimo įstatyme įtvirtintas darbų perdavimo procedūras.
17. Vadovaujantis CK 6.694 straipsnio, Sutarties 2.1.4 punkto nuostatomis, atsakovei teko pareiga priimti jai perduodamų darbų rezultatą. CK 6.694 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal paskirtį ir jei šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti. Užsakovui nepagrįstai atsisakant pasirašyti darbų perdavimo aktą, rangovo vienašališkai pasirašytas aktas laikomas tinkamu darbų perdavimo faktą patvirtinančiu dokumentu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Sutarties 4.2.3 punktu, darbus ieškovė turėjo pabaigti iki 2016 m. spalio 31 d. 2016 m. spalio 26 d. elektroniniu laišku (2 t., b. l. 20) atsakovė akcentavo ieškovei, kad darbus atlikti vėluojama, teiravosi, kokių priemonių bus imamasi darbams paspartinti. Ši aplinkybė, kartu su nutarties 14.3 punkte aptartais duomenimis apie dažną atsakovės įgalioto atstovo lankymąsi objekte, leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad atsakovė kontroliavo darbų vykdymo eigą, žinojo apie ieškovės atliktus darbus. Ieškovė 2016 m. lapkričio 15 d. parengė pranešimą (1 t., b. l. 21; 2 t., b. l. 26), kad darbus ketina pabaigti iki 2016 m. lapkričio 29 d. ir perduoti juos atsakovei 2016 m. lapkričio 30 d. Nors atsakovė nesutinka su ieškovės nurodyta ir skundžiamu sprendimu pripažinta aplinkybe, kad šis pranešimas buvo įteiktas atsakovės atstovui, akcentuodama, jog apie ieškovės siekį perduoti darbus buvo informuota tik 2017 m. sausio mėn., kai atsakovei buvo įteiktas ieškovės 2016 m. gruodžio 29 d. raštas (2 t., b. l. 26), teisėjų kolegija pažymi, kad pirmą rašytinę pretenziją dėl darbų kokybės atsakovė pateikė anksčiau, t. y. 2016 m. gruodžio 30 d. (1 t., b. l. 25–31; 2 t., b. l. 11, 14–16, 43–46). Be to, teisėjų kolegija reikšminga pripažįsta ir aplinkybę, kad 2016 m. gruodžio 28 d. rašte (2 t., b. l. 9–10), t. y. dar iki atsakovei teikiant pirmąją rašytinę pretenziją dėl darbų kokybės, ieškovė aiškino atsakovei, kad betonavimo darbai buvo atlikti tinkamai, jog, įvertinusi atsakovės pretenzijas, ieškovė ėmėsi veiksmų galimiems trūkumams pašalinti. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovei buvo žinoma apie ieškovės siekį perduoti darbų rezultatą.
19. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės keliamos abejonės dėl jos savalaikio informavimo apie ieškovės ketinimą perduoti darbus, net ir joms pasitvirtinus, nepaneigtų ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Į bylą buvo pateiktas ieškovės 2016 m. gruodžio 29 d. raštas (2 t., b. l. 26), kurio gavimo faktą atsakovė pripažino (2017 m. sausio 6 d. teikė atsakymą į jį (2 t., b. l. 36–41)). Su ieškovės 2016 m. gruodžio 29 d. raštu atsakovei buvo įteiktas ir 2016 m. lapkričio 15 d. pranešimas. Kad darbai buvo baigti 2016 m. lapkričio 25 d., ieškovė atsakovę informavo ir 2016 m. gruodžio 28 d. raštu (2 t., b. l. 9–10), kurio gavimo faktą patvirtina atsakovės teiktas atsakymas (2 t., b. l. 12–13, 17–19). Be to, į bylą yra pateikti ir statinio nužymėjimo vietoje aktai (1 t., b. l. 85–87; 3 t., b. l. 19–27), iš kurių turinio matyti, kad atliktus darbus 2017 m. sausio 4 d. įvertino matininkas, kuris nurodė neleistinų nuokrypių nenustatęs. Nurodyti duomenys leidžia spręsti, kad atsakovė vėliausiai 2017 m. sausio mėn. pradžioje buvo raštu informuota apie tai, jog ieškovė konstatuoja darbų užbaigimo faktą ir reikalauja darbus perimti. Vien ta aplinkybė, kad vienašaliai darbų atlikimo aktai ir pažymos apie darbų vertę (1 t., b. l. 113–118, 122–124) buvo surašyti anksčiau, t. y. 2016 m. gruodžio mėn., nepaneigia jų teisėtumo. Nagrinėjamoje byloje nereiškiamas reikalavimas dėl netesybų už pavėluotą darbų priėmimą taikymo ar kiti reikalavimai, kurių pagrįstumas būtų siejamas su darbų perdavimo ir aptariamų dokumentų surašymo momentu. Ieškovės reikalavimui priteisti užmokestį už atliktus darbus yra reikšmingas pats darbų perdavimo faktas, t. y., kad dokumentai buvo surašyti ir įteikti atsakovei. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė ir po formalaus dokumentų įteikimo atsisakė priimti darbus, 2017 m. sausio 11 d. iniciavo vienašalį Sutarties nutraukimą (1 t., b. l. 23–24; 2 t., b. l. 42, 120), net ir po pakartotinių ieškovės raginimų (2 t., b. l. 107, 117–118, 157–162) ir informavimo apie ketinimą kreiptis į teismą (2 t., b. l. 119) atsisakė apmokėti ieškovės pateiktas sąskaitas. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad darbų perdavimo fakto dokumentų surašymo procedūros nepaneigia, vadovaujantis CK 6.694 straipsnio 4, 6 dalimis, Sutarties 2.1.4 punktu, aktų teisėtumas gali būti nuginčytas tik esant duomenų, kad darbai buvo atlikti netinkamai (nekokybiškai) arba jų atlikimas nesukūrė atsakovei jokių finansinių prievolių.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės reikalavimo atsiskaityti atmetimas ir atsakovės reikalavimo dėl dokumentų pripažinimo negaliojančiais tenkinimas vien formaliu pagrindu, jog darbų perdavimas yra vienašališkai įformintas anksčiau, nei apie jį informuota atsakovė, neatitiktų CK 6.694 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo tikslų, būtų nesuderinamas su protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), nepagrįstai pateisintų atsakovės atsisakymą atsiskaityti už faktiškai perimtą darbų rezultatą vien tuo pagrindu, kad ieškovė tų pačių dokumentų, kuriais konstatuojamas darbų atlikimas ir perdavimas atsakovei, nesurašė pakartotinai.
21. Išanalizavusi į bylą pateiktus duomenis apie ieškovės atliktų darbų kokybę bei šalių pateiktą šių duomenų vertinimą, teisėjų kolegija pažymi keletą reikšmingų aplinkybių:
21.1. Kaip matyti iš atsakovės procesinių dokumentų turinio, ieškovės nurodomų papildomų, Sutartyje nenumatytų darbų nepriėmimą atsakovė ginčija ne šių darbų trūkumais, bet aplinkybe, kad šių darbų atlikti atsakovė nereikalavo arba jie turėjo būti atliekami ieškovės lėšomis.
21.2. Nors, kaip minėta nutarties 18 punkte, atsakovė reiškė ieškovei pretenzijas dėl darbų kokybės (1 t., b. l. 25–31; 2 t., b. l. 11–19, 43–46), ieškovė savo poziciją dėl darbų trūkumų aiškiai išdėstė 2016 m. gruodžio 28 d. rašte (2 t., b. l. 9–10). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė nenurodė jokių argumentų, kurie leistų spręsti, kad ieškovės atlikti darbai neatitiko Sutarties sąlygų ar projektinės dokumentacijos reikalavimų. Byloje nėra jokių duomenų, kad betono paviršius buvo parengtas netinkamai. Kaip matyti iš šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų pozicijų, atsakovė reikalavo iš ieškovės, kad betono paviršius būtų šiurkštus. Jokių įrodymų, kad ieškovė įsipareigojo paviršiuje įrengti specialius atsakovės nurodomus griovelius, atsakovė nepateikė.
21.3. Apeliaciniame skunde atsakovė pagrįstai nurodo, kad, pagal Sutarties 5.11, 7.4 ir 7.6 punktus, atsakovė pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų galėjo reikšti bet kuriuo garantinio laikotarpio metu, net ir po darbų perdavimo. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad akcentuodamas, jog pretenzijos nebuvo reiškiamos vykdant darbus, nors atsakovės atstovas lankėsi objekte ir kontroliavo darbų eigą, pirmosios instancijos teismas nekvestionavo atsakovės teisių pretenzijas reikšti. Šis argumentas skundžiamame sprendime pasitelkiamas kaip patvirtinantis ieškovės poziciją, kad atsakovė ieškovei vykdant darbus jų rezultato nevertino kaip neatitinkančio Sutarties reikalavimų, o pretenzijas reikšti pradėjo tik po to, kai ieškovė pareikalavo atsiskaityti už atliktus darbus.
21.4. Atsakovės pateikti duomenys apie UAB „Jursta“ (2 t., b. l. 108–111) ir MB „Grindys visiems“ (2 t., b. l. 112–116) objekte vykdytus darbus taip pat neleidžia spręsti, kad šie darbai buvo vykdomi siekiant pašalinti ieškovės atliktų darbų trūkumus. Viena vertus, kaip minėta nutarties 21.2 punkte, šalys Sutartimi nebuvo susitarę dėl specifinio betono dangos paviršiaus parengimo, todėl šiuos papildomus rangos darbus atsakovė galėjo užsisakyti siekdama pagerinti (patobulinti) objekto būklę. Kita vertus, MB „Grindys visiems“ darbus pradėjo 2017 m. spalio pradžioje (2 t., b. l. 112–116), t. y. praėjus apie 10 mėn. po to, kai darbus baigė ieškovė, ir beveik pusei metų po to, kai darbus vykdė UAB „Jursta“ (2 t., b. l. 108–111), o baigė 2018 m. birželio viduryje (2 t., b. l. 112–116), todėl spręsti, kad šie darbai buvo susiję tarpusavyje, ar konstatuoti, jog atsakovės pasitelkti rangovai šalino ieškovės atliktų darbų trūkumus, nėra pagrindo.
21.5. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, galiojant Sutarties 7.4 punkte nurodytiems garantiniams terminams, ieškovė turi teisę reikalauti ištaisyti po darbų perdavimo paaiškėjusius darbų trūkumus arba, juos pašalinusi savo lėšomis, reikšti pretenzijas dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, tačiau vėliau paaiškėję trūkumai negali būti vertinami kaip pagrindas neatsiskaityti už atliktus darbus, kurių rezultatu atsakovė naudojasi. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad atsakovės 2016 m. gruodžio 30 d. rašte (1 t., b. l. 25–31; 2 t., b. l. 11, 14–16, 43–46) nurodyti trūkumai, neaptarti nutarties 21.2–21.4 punktuose (pvz., duobės kampučių nenucinkavimas), buvo šalinami, jog atsakovė turėjo su jų šalinimu susijusių išlaidų (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, atsakovė nesinaudojo ir CK 6.665 straipsnio 1 punkto 2 dalyje įtvirtinta teise reikalauti sumažinti darbų kainą. Kaip minėta nutarties 14.1–14.2, 19 punktuose, atsakovė, po darbų atlikimo iniciavusi vienašalį Sutarties nutraukimą, faktiškai naudojasi darbų rezultatu, atsisakydama už juos sumokėti.
22. Apibendrindama nutarties 21 punkte aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės atsisakymą priimti ieškovės perduotus darbus dėl jų trūkumų pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neteisėtu. Kartu ši išvada tapo pagrindu atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, kadangi nenustačius neteisėtų ieškovės veiksmų ir iš jų kylančios žalos, neegzistuoja CK 6.246–6.249 straipsniuose nurodytos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.
23. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė neįvykdė Sutarties 7.5 punkte įtvirtintos pareigos pateikti draudimo bendrovės ar banko 5 proc. sutarties kainos dydžio garantinio aptarnavimo laidavimo raštą. Atsakovė pažymi, kad Sutarties 3.11 punktu šalys susitarė, kad atsakovė sulaikys 5 proc. dydžio Sutarties kainos dalį už atliktus darbus iki kol bus pateiktas Sutarties 7.5 punkte nurodytas garantinis raštas, todėl pirmosios instancijos teismas aptariamą sumą ieškovei iš atsakovės priteisė nepagrįstai. Šį skundo argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Kaip matyti iš Sutarties 7.5 punkto turinio, laidavimo raštas turėjo būti pateikiamas garantinio aptarnavimo įsipareigojimams dvejų metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo galutinio atliktų darbų perdavimo priėmimo akto pasirašymo dienos. Nutarties 14–22 punktuose konstatavus, kad darbai atsakovei buvo vienašališkai perduoti vėliausiai 2017 m. sausio mėn., o atsakovės atsisakymas juos priimti buvo nepagrįstas, spręstina, kad Sutarties 7.5 punkte įtvirtintas laidavimo rašto galiojimo terminas yra pasibaigęs. Kitaip tariant, net jeigu ieškovė ir būtų laiku pateikusi laidavimo raštą, juo suteikiama apsauga tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu, tiek ir, juo labiau, apeliacinės instancijos teismui priimant procesinį sprendimą byloje, jau nebegaliotų, todėl atsakovės atsisakymas sumokėti Sutarties kainos dalį aptariamu motyvu negali būti vertinamas kaip pagrįstas. Atsakovės argumentų formalumą patvirtina ir aplinkybė, kad, ieškovei nepateikus laidavimo rašto, atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 7.7 punktu, turėjo teisę pati apdrausti ieškovės civilinę atsakomybę, su tuo susijusias išlaidas išskaitydama iš ieškovei mokėtinų sumų, tačiau šia teise visą Sutartyje nurodytą laidavimo laikotarpį nesinaudojo. Be to, atsakovė neteikė į bylą jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad iš ieškovės buvo reikalaujama vykdyti su garantiniu aptarnavimu susijusius darbus. Priešingai, kaip minėta nutarties 19 punkte, atsakovė iniciavo vienašalį Sutarties nutraukimą.
24. Apeliaciniu skundu taip pat kvestionuojamas skundžiamo sprendimo išvadų dėl atsakovės pareigos sumokėti ieškovei 9 628,21 Eur sumą už Sutartyje nenumatytus darbus teisėtumas. Atsakovė nurodo, kad, vadovaujantis CK 6.653 straipsnio 3–5 dalimis, 6.684 straipsnio 4–5 dalimis, 6.685 straipsnio 1–2 dalimis, Sutarties 2.2.2, 3.1, 3.5, 3.6, 3.12, 3.13 punktais, ieškovė prisiėmė atsakomybę už tai, jog ieškovės parengtoje sąmatoje nurodyta darbų kaina nebus viršyta, kad visi papildomi darbai bus atliekami ieškovės sąskaita, išskyrus atvejus, jei dėl papildomų darbų atlikimo už papildomą kainą šalys susitars raštu. Kaip matyti iš ieškovės procesinių dokumentų ir skundžiamo teismo sprendimo turinio, ieškovės nurodomą papildomą kainą sudaro trys savarankiškos dalys: 3 946,10 Eur be PVM už didesnį betonavimo darbų kiekį ir tam sunaudotas medžiagas; 5 446,40 Eur be PVM už apsauginio gaubto įrengimą; 235,71 Eur su PVM už tarpininkavimo paslaugas.
25. Įvertinusi atsakovės argumentus dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 3 946,10 Eur suma už didesnį betonavimo darbų kiekį ir tam sunaudotas medžiagas, teisėjų kolegija pažymi tokias reikšmingas aplinkybes:
25.1. Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateikto atsakovės nepasirašyto 2016 m. spalio 27 d. papildomo susitarimo Nr. 1 ir prie jo pridėtų sąmatų (1 t., b. l. 88–91; 2 t., b. l. 27), ieškovės vienašališkai pasirašytų darbų atlikimo aktų už 2016 m. lapkričio mėn. (1 t., b. l. 115–118), pažymos apie darbų vertę (1 t., b. l. 114) ir 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos faktūros (1 t., b. l. 113) turinio, 3 946,10 Eur be PVM suma, kuria buvo viršyta Sutarties kaina, susidarė dėl ieškovės atliktų didesnės apimties betonavimo darbų. Jeigu prie Sutarties pridėtoje lokalinėje sąmatoje (1 t., b. l. 16) buvo numatytas betono kiekis – 41 m3, tai faktiškai panaudotas betono kiekis sudarė 57,68 m3. Kad į objektą buvo pristatytas ženkliai didesnis, nei numatyta Sutartyje, betono kiekis, patvirtina AB „Panevėžio keliai“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei į bylą pateikti krovinio važtaraščiai (1 t., b. l. 94–109).
25.2. Kaip matyti iš į bylą pateikto UAB „Archprojektų valdymas“ 2016 m. birželio 27 d. parengto projekto (1 t., b. l. 35–78) turinio, betonavimo darbų apimtis turėjo būti 86 m3 (1 t., b. l. 78). Tačiau 2016 m. rugsėjo 28 d., t. y. likus dviem dienoms iki Sutarties pasirašymo, atsakovė atsiuntė ieškovei UAB „Archivaza“ parengtą 2016 m. rugpjūčio 25 d. projektą (1 t., b. l. 79–83; 2 t., b. l. 121–123), kuriame numatytas daugiau nei dvigubai mažesnis betonavimo darbų kiekis – 41 m3. Būtent pagal šį projektą ir buvo parengta sąmata bei nustatyta sutartinė darbų kaina.
25.3. Į bylą pateiktas ieškovės parengtas projektinės medžiagos pakeitimas (1 t., b. l. 84) leidžia spręsti, kad darbų eigoje iškilo poreikis atlikti korekcijas. Šiame dokumente pateiktos pastabos atskleidžia, ką ieškovė ieškinyje įvardijo, o teismas skundžiamame sprendime konstatavo kaip pastebėtą projektinės medžiagos klaidą. Šio projekto pagrindu ieškovė parengė nutarties 25.1 punkte nurodytą Sutarties pakeitimo projektą. Nors, kaip teisingai nurodė atsakovė, šis projektas nebuvo pasirašytas, spręsti, kad ieškovė darbus vykdė nesuderinusi jų su atsakove, nėra pagrindo. Pirma, ieškovė negalėjo turėti jokio suinteresuotumo savo iniciatyva, nesant atsakovės sutikimo, vykdyti ženkliai didesnės apimties darbus, nei numatyta Sutartyje. Antra, kaip matyti iš ieškovės parengto projektinės dokumentacijos patikslinimo (1 t., b. l. 84), buvo koreguojami ne tik dangos parametrai, bet ir šildymo sistemos įrengimo vieta. Šildymo sistemą įrenginėjo ne ieškovė, o kita rangovė UAB „Orestinos montažas“. Spręsti, kad kita rangovė galėjo vien tik ieškovės iniciatyva, be atsakovės žinios, vykdyti darbus ne pagal projektą, taip pat nėra pagrindo. Trečia, kaip matyti iš į bylą pateiktos elektroninio susirašinėjimo medžiagos (1 t., b. l. 22), 2016 m. lapkričio 16 d., t. y. dar iki Sutartyje nenumatytų darbų atlikimo ir po 2016 m. spalio 27 d. papildomo susitarimo Nr. 1 ir prie jo pridėtų sąmatų (1 t., b. l. 88–91; 2 t., b. l. 27) parengimo, ieškovė siuntė atsakovei pakeistą brėžinį, akcentuodama daromų pakeitimų pobūdį, taip pat užklausdama dėl to, kokių matmenų varžtai turi būti naudojami. Atsakydamas į šį raštą atsakovės atstovas nereiškė jokių pastabų dėl daromų pakeitimų, nurodydamas, kad faktiškai atliktų darbų kiekis bus nustatytas po darbų atlikimo. Tokią atsakovės poziciją tiek ieškovė, tiek ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Sutarties 2.2.2 punkto reikalavimus atitinkančiu rašytiniu sutikimu su projektinės dokumentacijos pakeitimu, todėl spręsti kad, darbai buvo atlikti be atsakovės žinios (sutarties 3.13 punktas), nėra pagrindo.
25.4. Vien aplinkybė, kad, ieškovei tęsiant darbus, atsakovė nepasirašė ieškovės parengto Sutarties pakeitimo (Sutarties 3.5, 3.12 punktas), negali būti vertinama kaip paneigianti šalių valią bei sukurianti teisę ieškovei įgyti rašytinės Sutarties sąlygų neatitinkantį darbų rezultatą, už jį neatsiskaitant. Aptariamos Sutarties nuostatos dėl papildomų darbų negali būti vertinamos kaip reiškiančios, kad ieškovė atsako už išlaidas, nulemtas objektyvaus poreikio atlikti tokius darbus, kurių Sutarties sudarymo metu nebuvo galima numatyti ir dėl kurių atlikimo su atsakove buvo susitarta.
26. Apibendrindama nutarties 25 punkte nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 3 946,10 Eur sumą už didesnį betonavimo darbų kiekį ir tam sunaudotas medžiagas pirmosios instancijos teismas patenkino pagrįstai.
27. Kaip minėta nutarties 24 punkte, ieškovė taip pat reikalavo priteisti iš atsakovės 5 446,40 Eur už apsauginio gaubto įrengimą ir 235,71 Eur už išlaidas krautuvo ir tvoros nuomai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios išlaidos savo pobūdžiu iš esmės skiriasi nuo nutarties 25–26 punktuose aptartų sąnaudų: papildomi betonavimo darbai buvo vykdomi sukuriant kitokį, nei nurodyta Sutartyje, darbų rezultatą, o apsauginio gaubto įrengimas bei krautuvo ir tvoros naudojimas susijęs su statybos darbų vykdymo eiga.
28. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš ieškovės procesinių dokumentų turinio, poreikį statyti gaubtą ir nuomoti krautuvą bei tvorą ji sieja su tuo, kad darbai nebuvo atlikti laiku. Užsitęsus darbų vykdymui atsirado poreikis statybinę įrangą naudoti ir 2016 m. lapkričio mėn., be to, dėl atvėsusio oro teko montuoti apsauginį gaubtą, skirtą darbų vykdymui tinkamai temperatūrai užtikrinti.
29. Ieškovei teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodžius, kad nutarties 27–28 punktuose nurodytos išlaidos nėra susijusios su ieškovės vykdytais betonavimo darbais, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalys pasiekė susitarimą dėl Sutartyje nenumatytų darbų atlikimo, todėl atsakovė privalo už atliktus darbus atsiskaityti. Įvertinusi tokią pirmosios instancijos teismo išvadą teisėjų kolegija pažymi keletą reikšmingų aplinkybių:
29.1. Kaip minėta nutarties 27 punkte, aptariamos išlaidos yra susijusios su įrangos ir priemonių darbams vykdyti įrengimu ir/ar panaudojimu. Vadovaujantis Sutarties 1.1 punktu, ieškovė darbus pagal Sutartį įsipareigojo atlikti savo rizika, jėgomis, priemonėmis ir iš savo medžiagų. Sutarties 2.2.12 punktu ieškovė įsipareigojo savo lėšomis aptverti statybvietę. Sutarties 3.2–3.3 punktuose nurodyta, kad į Sutarties kainą įeina mechanizmų darbo, numatytos naudoti įrangos kaina, jeigu šią įrangą teikia atsakovė, jos išlaidos išskaičiuojamos iš ieškovei mokėtinų sumų. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė pretenduoti į tokių išlaidų atlyginimą galėtų tik įrodžiusi, kad su atsakove buvo pasiektas susitarimas ne tik dėl papildomų priemonių (įrangos) panaudojimo, bet ir dėl apmokėjimo už jas.
29.2. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad toks susitarimas buvo pasiektas, teisėjų kolegija vertina kaip subjektyvią prielaidą, neparemtą į bylą surinktų įrodymų analize, padarytą neatskleidus kilusio ginčo esmės.
29.3. Teismo sprendime visiškai nepasisakoma dėl to, kokiu tikslu buvo naudojami krautuvas ir tvora, už kuriuos ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą 235,71 Eur sumai (1 t., b. l. 125). Kaip matyti iš Sutarties 1 priedo (1 t., b. l. 14) ir atliktų darbų akto (1 t., b. l. 115) turinio, teritorijos aptvėrimas buvo įtrauktas į Sutarties kainą. Nurodyta aplinkybė leidžia daryti prielaidą, kad papildoma suma buvo apskaičiuota būtent dėl to, jog darbai nebuvo baigti iki 2016 m. spalio 31 d., įranga buvo naudojama ilgiau, kas nulėmė papildomas išlaidas. Kartu pabrėžtina, kad apie aptariamas išlaidas neužsimenama nei ieškovės teiktame atsakovės nepasirašytame 2016 m. lapkričio 14 d. papildomame susitarime Nr. 2 (1 t., b. l. 119), nei prie šio susitarimo pridėtose sąmatose (1 t., b. l. 120–121). Apie tai, kad atsirado papildomų, sąmatoje nenumatytų išlaidų, ieškovė atsakovės neinformavo ir 2016 m. lapkričio 16 d. elektroninio susirašinėjimo metu (1 t., b. l. 22).
29.4. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuose akcentavo, jog poreikis ilgesnį laiką naudoti priemones, su kurių nuoma susijusių išlaidų atlyginimo reikalauja ieškovė, atsirado dėl ne dėl ieškovės kaltės užsitęsusių statybos darbų. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose akcentavo, kad darbai užsitęsė dėl ieškovės kaltės, šią aplinkybę grįsdama elektroninio susirašinėjimo su kitais darbus vykdžiusiais rangovais medžiaga (1 t., e. b. l. 32–34). Pirmosios instancijos teismas vėlavimo atlikti darbus priežasčių nevertino konstatuodamas, kad jos nėra reikšmingos, kadangi atsakovė nereiškia reikalavimo dėl sutartinių netesybų taikymo. Teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl 235,71 Eur sumos priteisimo galėtų būti tenkinamas tik ieškovei įrodžius, kad papildomų išlaidų, susijusių su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, ieškovė turėjo dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių, kurių atsiradimą lėmė netinkamas atsakovės ar jos samdytų kitų rangovų darbams tame pačiame objekte vykdyti elgesys. Konstatavus, kad darbai užsitęsė dėl ieškovės kaltės, vadovaujantis Sutarties 1.1, 2.2.12, 3.2–3.3 punktais, reikalavimas dėl nurodytos sumos priteisimo iš atsakovės negalėtų būti tenkinamas. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo.
29.5. Tas pats pasakytina ir apie ieškovės reikalavimą priteisti 5 446,40 Eur už apsauginio gaubto įrengimą. Ieškovė tvirtino, kad poreikis įrengti gaubtą atsirado dėl to, jog darbai užsitęsė ir atšalo oras. Ieškovė akcentavo, kad oras buvo tinkamas betonavimo darbams vykdyti, tačiau be apsauginio gaubto nebuvo galima užtikrinti tinkamos temperatūros šildymo sistemos įrengimui, kurį vykdė UAB „Orestinos montažas“. Šių aplinkybių teismas taip pat nenustatinėjo. Teismo sprendime nepasisakoma dėl to, ar ieškovė būtų galėjusi jai priskirtus darbus atlikti be apsauginio gaubto. Duomenys apie oro temperatūros pokyčius darbų vykdymo metu pateikti nevalstybine kalba (1 t., b. l. 92–93), nepridedant vertimo, todėl negalėjo būti vertinami (CPK 198 straipsnio 2 dalis). Tik nustačius, kad neįrengus gaubto nebuvo galima atlikti darbų dalies, kurią vykdė kiti rangovai, būtų galima spręsti, jog šios išlaidos nepateko į ieškovės Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ribas, kas, atsižvelgiant į išlaidų atsiradimo priežastis bei duomenų apie susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo pakankamumą, galėtų tapti pagrindu tenkinti aptariamą ieškinio reikalavimą.
29.6. Kaip minėta nutarties 29.4 punkte, pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo priežasčių, dėl kurių darbų atlikimas užsitęsė. Sudarydamos Sutartį šalys patvirtino tikslų darbų vykdymo grafiką (1 t., b. l. 17). Ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, kad terminai buvo pratęsti Sutarties 4.5 punkte nustatyta tvarka. 2016 m. spalio 26 d. elektroniniu laišku (2 t., b. l. 20) atsakovė informavo ieškovę apie terminų nesilaikymą. Nors ieškovė nurodė, kad darbai užsitęsė, kadangi, atlikus dalį betonavimo darbų, prieš juos užbaigiant reikėjo laukti, kol UAB „Orestinos montažas“ įrengs šildymo sistemą, o rangovė į objektą atvyko ne iš karto, atsakovė pažymėjo, jog su visais rangovais buvo suderintos tikslios darbų atlikimo datos, kurias, ieškovei vėluojant vykdyti įsipareigojimus, teko derinti iš naujo. Nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė.
29.7. Nors teismas nurodė, kad ieškovės parengtas 2016 m. lapkričio 14 d. papildomo susitarimo Nr. 2 projektas (1 t., b. l. 119–121) buvo įteiktas atsakovės atstovui, ši išvada grindžiama tik tuo faktu, kad apklausiamas liudytoju M. J. tokios aplinkybės neginčijo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė nei dėl to, kada (iki įrengiant gaubtą ar po to), teismo vertinimu, dokumentai M. J. buvo įteikti, nei dėl to, kas leidžia spręsti, jog buvo pasiektas susitarimas dėl su gaubto statyba susijusių išlaidų atlyginimo. Vien aplinkybė, kad atsakovės atstovas lankėsi objekte, pati savaime, nesant papildomų įrodymų, negali būti vertinama kaip patvirtinanti susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo faktą. Atsakovės atstovas atliekamus darbus galėjo vertinti ir kaip ieškovės Sutarties 1.1, 2.2.12, 3.2–3.3 punktais prisiimtų įsipareigojimų vykdymą.
29.8. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nenustatinėjo ir ieškovės nurodytų išlaidų dydžio pagrįstumo. Nors ieškovė 235,71 Eur sumą įvardijo kaip išlaidas už „tarpininkavimo paslaugas“, kas leistų spręsti, kad ieškovės pati nurodytą sumą sumokėjo įrangos tiekėjams ir reikalauja ją kompensuoti, reikalavimas buvo patenkintas ieškovei net neįrodinėjus išlaidų fakto. Iš ieškovės išrašytos 2016 m. gruodžio 30 d. sąskaitos (1 t., b. l. 122), pažymos apie darbų vertę (1 t., b. l. 123) ir vienašališkai surašyto atliktų darbų akto (1 t., b. l. 124) turinio taip pat nėra aišku, kaip buvo apskaičiuota 5 446,40 Eur išlaidų apsauginiam gaubtui įrengti suma.
30. Apibendrindama nutarties 29 punkte išdėstytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovės 5 446,40 Eur už apsauginio gaubto įrengimą ir 235,71 Eur už išlaidas krautuvo ir tvoros nuomai pirmosios instancijos teismas patenkino nevertindamas su šiais reikalavimais susijusių aplinkybių, kuriomis savo pozicijas grindė tiek ieškovė, tiek ir atsakovė, neatskleisdamas kilusio ginčo esmės. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad šis trūkumas negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kadangi vertinant šalių nurodomas vėlavimo atlikti darbus priežastis būtų pasisakoma dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Aptariamus ieškinio reikalavimus patenkinus tuo pagrindu, kad papildomos išlaidos atsirado ne dėl ieškovės, bet dėl kitų darbus vykdžiusių rangovų (pvz., ieškovės nurodomos UAB „Orestinos montažas“), kaltės, atsirastų prielaidos atsakovei ateityje reikšti pretenzijas nurodytiems asmenims, todėl, vadovaujantis CPK 47 straipsniu, jiems turi būti suteikta galimybė dalyvauti procese. Nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija vertina kaip pagrindą apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 235,71 Eur suma už krautuvą ir tvora tvoros nuomą bei 5 446,40 Eur suma už apsauginio gaubto įrengimą, o taip pat atmestas tiesioginiu ryšiu su šiais reikalavimais susijęs priešieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiais atliktų darbų aktą 5 446,40 Eur sumai ir pažymą apie atliktų darbų vertę (1 t., b. l. 123–124), bei šiuos reikalavimus grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
31. Palikus nepakeista sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 10 410,36 Eur (16 092,47 Eur – 5 446,40 Eur – 235,71 Eur) skola už darbus, paliekama nepakeista ir sprendimo dalis, kuria, vadovaujantis Sutarties 8.3 punktu, už vėlavimą sumokėti šią sumą priteisti delspinigiai: 10 410,36 Eur * 0,05 proc. * 180 d. = 936,93 Eur. Klausimas dėl kitos dalies delspinigių (1 448,32 Eur – 936,93 Eur = 511,39 Eur) priteisimo, kaip išvestinis reikalavimas, taip pat grąžinamas nagrinėti iš naujo. Tas pats pasakytina ir apie reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
32. Dalį reikalavimų grąžinus nagrinėti iš naujo, naikinama ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Bylinėjimosi išlaidos turės būti skirstomos išnagrinėjus visus ieškinio reikalavimus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalimi, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu
n u t a r i a :
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Okus“, juridinio asmens kodas 303096350, priteista iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Delca Invest“, juridinio asmens kodas 303251135, 10 410,36 Eur (dešimt tūkstančių keturi šimtai dešimt eurų 36 ct) skolos, 936,93 Eur (devynis šimtus trisdešimt šešis eurus 93 ct) delspinigių, 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą už laikotarpį nuo ieškinio priėmimo dienos (2018 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat atmesti priešieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais atliktų darbų aktus ir pažymas apie atliktų darbų vertes, išrašytus sprendimu priteistai 10 410,36 Eur sumai, priteisti atsakovei iš ieškovės sutartines netesybas ir procesines palūkanas..
Kitą sprendimo dalį (dėl 5 682,11 Eur skolos, 511,39 Eur delspinigių, procesinių palūkanų už šias sumas priteisimo ieškovei iš atsakovės, priešieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiais atliktų darbų aktą 5 446,40 Eur sumai ir pažymą apie atliktų darbų vertę, taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo) panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Nijolia Indreikienė
Izolda Nėnienė