DOK-2469 

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00650-2011-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2024 m. birželio 20 d. paduotu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Finance LT“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 19 d. nutarties palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartį, kuria teismas atsisakė patvirtinti pareiškėjos UAB „Finance LT“ 6 513 445,95 Eur reikalavimą. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad:

1) teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti atnaujinimą (CPK 78 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju kreditorius nebuvo informuotas apie bankroto bylos atsakovui iškėlimą. Teismai nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovo nemokumo administratorius apie atsakovui iškeltą bankroto bylą informavo pradinį atsakovo kreditorių, kad informacija apie atsakovo bankrotą buvo paskelbta interneto svetainėje. Teismai nepagrįstai didelę reikšmę suteikė kreditoriaus pareigai domėtis savo skolininko padėtimi;

2) teismai pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Teismai nevertino kreditoriaus neinformavimo apie bankroto bylos atsakovui iškėlimo fakto, trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių kreditoriui laiku kreiptis dėl reikalavimo patvirtinimo, pradinio kreditoriaus informavimą ir viešą paskelbimą prilygino tinkamam kreditoriaus informavimui; domėjimosi skolininko finansine padėtimi pareigą iškėlė aukščiau už neinformavimo apie bankroto bylos atsakovui iškėlimą faktą.

3) teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).