Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [AS-602-68-12].doc
Bylos nr.: AS-602-68-12
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr. AS602-68/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-828-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2012 m. sausio 13 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Kauno valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Kauno VGTPT; atsakovas) 2010 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-10-N-453-660, įpareigoti Kauno VGTPT paskirti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-3144-653/10, nagrinėjamoje Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme, kurioje skundžiamas Lietuvos Respublikos advokatūros 2010 m. sausio 26 d. aktas Nr. 77 bei priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno VGTPT, 2000 litų turtinę ir 3000 litų neturtinę žalą, atsiradusią dėl Kauno VGTPT neteisėtų veiksmų.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 25 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas įstatymo nustatytu laiku ir tvarka padavė pirmosios instancijos teismui prašymą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 440,28 litų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

 

II.

 

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies ir priteisė iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos jam 23,52 litų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Kauno apygardos administraciniame teisme.

Teismas nustatė, jog pareiškėjo prašomas priteisti išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, sudaro 440,28 litų, t. y. 35,28 litų už dokumentų kopijavimą, 405 litai už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą. Pažymėjo, jog pareiškėjas, prašydamas priteisti 405 litų už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą, šią sumą grindė V. A. pakvitavimu. Nurodė, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose, vertimo išlaidos yra priteisiamos tada, jei išversti dokumentai susiję su nagrinėjama byla. Pažymėjo, jog pareiškėjas prašyme dėl išlaidų atlyginimo nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad jis nemoka lietuvių kalbos, teismui pateiktų dokumentų vertimą (skundo, patikslinto skundo, prašymų) pagal abipusį susitarimą jam atliko lietuvių kalbą mokantis V. A. už 15 litų už kiekvieną puslapį, t. y. iš viso už 405 litus. Teismas akcentavo, jog šiuo atveju visi administracinėje byloje esantys dokumentai yra lietuvių kalba, o jokių žymų, kad kuris nors iš jų buvo išverstas iš užsienio kalbos, nėra, be to, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti, tačiau byloje nėra jokių nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog jie buvo išversti iš užsienio kalbos, todėl pareiškėjo prašymas dėl    405 litų priteisimo už vertimo paslaugas netenkintinas. Pridūrė, jog įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentų kopijavimo (UAB „Skaitmeninis amžius“ sąskaitos faktūros Nr. 10036382 (2010 m. liepos 16 d.), Nr. 10036414 (2010 m. liepos 26 d.), Nr. 10036380 (2011 m. liepos 7 d.), Nr. 10036290 (2010 m. liepos 7 d.) ir jų apmokėjimą patvirtinančius kasos kvitus Nr. 44, Nr. 58, Nr. 51, Nr. 68), išlaidas patvirtinančius įrodymus, pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo 35,28 litų kopijavimo išlaidų, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje patenkintas iš dalies (patenkinti du pareiškėjo reikalavimai ir vienas atmestas) bei konstatuotina, kad pareiškėjo turėtos pagrįstos išlaidos Kauno apygardos administraciniame teisme yra 23,52 litų. 

 

III.

 

              Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 9 d. atskiruoju skundu (b. l. 207 – 209) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir kompensuoti teismo išlaidas visa suma.

              Atskirajame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai atsisakė kompensuoti jo turėtas vertimo išlaidas. Teigia, jog tai, kad dokumentus teismui jis išversti paprašė savo pažįstamo, tik patvirtina jo sunkią materialinę padėtį, nes mokėti firmoms, kurios turi patentus ir antspaudus, jis neišgali. Mano, kad teismas, nepriteisdamas jam šių išlaidų, pasielgė formaliai ir biurokratiškai, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės normas, garantuojančias teismo išlaidų kompensavimą. Teigia, jog visi dokumentai, kuriuos jis vertė, byloje yra, o teismas žinojo, kad lietuvių kalbos jis nemoka, nes skirdavo jam vertėją. Pažymi, jog tai, kad vertimas buvo atliktas, įrodo byloje esantis skolos raštelis, o jei teismui kilo abejonių, jis galėjo apklausti dokumentus vertusį žmogų. Teigia, jog jokie teisiniai aktai nenumato, kokia tvarka teismui pareiškėjas turi paduoti skundą, t. y. iškart išverstą ar su pridėtu vertimu. Pabrėžia, jog teismas, priimdamas jo skundą, suprato visus faktus ir nepateikė jokių pretenzijų vertimo kokybei bei vertimo formai, todėl vertėjo darbas buvo įvykdytas kokybiškai ir jis nusipelno didesnio atlygio, nei pareiškėjas įsipareigojo sumokėti.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

              Atskirasis skundas atmestinas.

              ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pridurtina, jog teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-445/2010).

              Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas, kurio naudai buvo priimtas sprendimas, iš atsakovo siekė prisiteisti 440,28 litų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, tačiau Kauno apygardos administracinis teismas jo prašomą sumą priteisė tik iš dalies – teismas sprendė, jog jam atlygintina 23,52 litų išlaidų kopijavimo išlaidų, o jo prašymas priteisti 405 litus už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą netenkintinas, su kuo atskiruoju skundu pareiškėjas nesutinka.

              Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, su pirmosios instancijos teismo prieita išvada šioje byloje sutinka ir sprendžia, kad atlyginti pareiškėjo prašomus 405 litus už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo.

              Pažymėtina, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo realiai patirtas dokumentų vertimo išlaidas. Tuo tarpu byloje esantis pakvitavimas (b. l. 188), kuriame                   V. A. teigia vertęs pareiškėjo teismui teiktus dokumentus bei iš pareiškėjo už tai gavęs atlygį, tokiu įrodymu laikomas būti negali, nes, pirma, jis buvo surašytas po pasibaigusio apeliacinio proceso (2011 m. liepos 27 d.), kas duoda prielaidą teisėjų kolegijai šį dokumentą vertinti kritiškai, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad V. A. įstatymų nustatyta tvarka turi teisę teikti vertimo paslaugas. Pridurtina, jog, kaip visiškai teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ant teismui pateiktų dokumentų, kurie buvo surašyti lietuvių kalba, bei pasirašyti paties pareiškėjo, nėra jokių žymų apie atliktą vertimą, o byloje taip pat nėra jokių nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog šie dokumentai buvo išversti iš užsienio kalbos (ABTĮ 9 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, spręstina, jog pareiškėjo prašymas atlyginti jo turėtas vertimo išlaidas buvo atmestas pagrįstai.

              Pažymėtina, jog šiuo aspektu, t. y. dėl išlaidų už dokumentų teismui vertimą priteisimo,  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra iš esmės suformavęs praktiką pareiškėjo byloje priimtoje 2011 m. spalio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575 – 2848/2011.

              Teisėjų kolegija taip akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė tik 23,52 litų pareiškėjo patirtų kopijavimo išlaidų iš jo prašytų 35,28 litų, kurias patvirtino byloje pateiktos sąskaitos-faktūros bei kvitai (b. l. 163 – 166), nes Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies (patenkinti du pareiškėjo reikalavimai iš trijų), todėl pareiškėjui priteistinų kopijavimo išlaidų sumą teismas pagrįstai proporcingai sumažino.

              Pažymėtina, jog apskaičiuodamas priteistinų išlaidų dydį, kai nėra patenkinamas pareiškėjo reikalavimas visa apimtimi, teismas pagal įstatymo analogiją, taiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS146 – 68/2010).

              Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai pritaikė teisės normas, įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde dėstomais motyvais nėra pagrindo.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

 

              Pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą atmesti.

              Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Nutartis neskundžiama.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                   Stasys Gagys

 

 

 

                                                                                                   Romanas Klišauskas

 

 

 

                                                                                                   Veslava Ruskan