Civilinė byla Nr. 2-743-381/2018

          Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01376-2009-3

                                  Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.5.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Kazio Kailiūno ir Alvydo Poškaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Avere“ ir kreditoriaus INTI KINNISVARA OU atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-770-585/2018 pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Avere“ ir kreditoriaus INTI KINNISVARA OU skundus dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ kreditorių susirinkimo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimų panaikinimo, suinteresuoti asmenys – M. R., E. V..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.  Ginčo esmė

1. Suinteresuotas asmuo E. V., kaip bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Egvilta“ kreditorių susirinkimo pirmininkas, 2017 m. gruodžio 1 d. pranešimu dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo (b. l. 11-12), siūlė atstatydinti BUAB „Egvilta“ bankroto administratorę UAB „Avere“ Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 10 dalies 2 punkto pagrindu, šį atstatydinimo pagrindą grindė netinkamu administratorės funkcijų vykdymu:
1. bankroto administratorė, pažeisdama Vilniaus apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, draudžiančias vykdyti bankrutavusios įmonės turto pardavimo procedūras, 2017 m. birželio 9 d. paskelbė turto varžytynes;
2. bankroto administratorė 2017 m. spalio 11 d. perleido BUAB „Egvilta“ hipotekos kreditoriui INTI KINNISVARA OU bankrutavusios įmonės turtą, tačiau nesiėmė jokių priemonių skirtumo tarp perimto turto kainos ir INTI KINNISVARA OU teismo patvirtinto finansinio reikalavimo BUAB „Egvilta“ bankroto byloje išieškojimui;
3. bankroto administratorė nepareikalavo ir nereikalauja, kad INTI KINNISVARA OU sumokėtų BUAB „Egvilta“ turto administravimo išlaidas, taip pat administravimo išlaidas proporcingai INTI KINNISVARA OU patenkintai finansinio reikalavimo daliai;
4. neįvykus BUAB „Egvilta“ turto varžytynėms, t. y. varžytynių laimėtojai UAB „Ralkona“ nustatytu terminu nesumokėjus visos turto pardavimo kainos, bankroto administratorė BUAB Egvilta“ gautų piniginių lėšų, kurias kaip pradinį įnašą sumokėjo UAB „Ralkona“, nepaskirstė jų bankrutavusios įmonės kreditoriams, tenkinant jų teismo patvirtintus finansinius reikalavimus BUAB „Egvilta“ bankroto byloje.
2. BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimas 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimu trečiuoju darbotvarkės klausimu nutarė: atstatydinti BUAB „Egvilta“ administratorę UAB „Avere“ iš užimamų pareigų; įpareigoti BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimo pirmininką kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl BUAB „Egvilta“ bankroto administratorės atstatydinimo.
3. BUAB „Egvilta“ bankroto administratorė UAB „Avere“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl bankroto administratorės atstatydinimo.
4. Pareiškėja nurodė, kad kreditorių susirinkimas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė į administratorės faktiškai atliktas bei vykdomas procedūras, jos teiktą informaciją ir paaiškinimus. Tuo tarpu E. V. pranešime dėl šaukiamo kreditorių susirinkimo išdėstyti argumentai dėl bankroto administratorės atstatydinimo yra iškraipyti, siekiant pageidaujamų išvadų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
6. Teismas konstatavo, jog kreditorių susirinkimo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimas kreiptis dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, yra priimtas teisėtai, nepažeidžiant procedūrinių ir procesinių tokiam kreipimuisi įstatymu keliamų reikalavimų.
7. Teismas nustatė, jog didieji BUAB „Egvilta“ kreditoriai nuolat reiškia nepasitenkinimą bankroto administratorės veikla. Išimtinai blogi bankroto administratorės ir didžiųjų kreditorių santykiai trukdo ilgai užsitęsusios bankroto bylos sklandžiai eigai, verčia bankroto administratorę ir kreditorius skirti jėgas ir resursus veiksmų, kurių įprastai galima išvengti, atlikimui, nereikalingų ar mažai prasmės bankroto bylos išnagrinėjimui turinčių santykių aiškinimuisi. Taip pažeidžiami visų bankroto bylos kreditorių interesai, o taip pat ir viešasis interesas, reikalaujantis, kad bankroto byla būtų išnagrinėta efektyviai ir per kuo trumpesnį laiką.
8. Remiantis ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punktu, teismas atstatydina bankroto administratorių, jeigu nenustatoma, kad patenkinus prašymą bus pažeisti kreditorių susirinkimo nutarimui nepritarusių arba susirinkime nedalyvavusių kreditorių interesai ar viešasis interesas. Teismas, nustatęs, kad už bankroto administratorės atstatydinimą balsavo 90,46 procento visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų turėtojų, o tarp bankroto administratorės ir didžiausių kreditorių susiklostė ilgalaikis konfliktas, trukdantis sklandžiai bankroto bylos eigai, didieji BUAB „Egvilta“ kreditoriai nuolat reiškia nepasitenkinimą bankroto administratorės veikla, dėl to bankroto byla yra apsunkinta daugybe civilinių bylų, priėmė sprendimą atstatydinti bankroto administratorę.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9. Atskiruoju skundu BUAB „Egvilta“ bankroto administratorė UAB „Avere“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutarties dalį dėl BUAB „Egvilta“ bankroto administratorės UAB „Avere“ atstatydinimo ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymo dėl bankroto administratorės atstatydinimo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas visiškai nevertino bankroto administratorės veiklos ir atstatydinimą grindė vien tik ta aplinkybe, kad tarp bankroto administratorės ir kreditorių, kurie turi balsų daugumą kreditorių susirinkimuose, yra kilęs konfliktas. Vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo bankroto administratorės atstatydinimui.
2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi patvirtino bankroto administratorės veiklos ataskaitą ir nurodė, kad bankroto administratorės ataskaita yra tinkama. Nenustačius konkrečių duomenų apie teismo paskirto administratoriaus netinkamą pareigų vykdymą, remiantis tik atskirų kreditorių nuomone, atstatydinti administratorių nėra pagrindo.
3. Vien kreditorių, turinčių balsų daugumą, konfliktiški santykiai su bankroto administratoriumi nėra pagrindas atleisti paskirtą bankroto administratorių. Nagrinėjamu atveju teismas neanalizavo aplinkybių, lėmusių grupės kreditorių nepasitikėjimą bankroto administratoriumi ir neidentifikavo konfliktinės padėties priežasties.
4. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi aplinkybe, kad už bankroto administratorės atstatydinimą balsavo kreditoriai, turintys 90,46 procento visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, iš kurių didžiausias įmonės kreditorius E. V. turi 83,59 procento. Tačiau Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2901-585/2018 tenkinus ieškovų E. V. ir M. R. ieškinį, hipotekos kreditorius INTI KINNISVARA OU vietoje dabar turimų 4,04 procento visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos turėtų 43,96 procento. Todėl ginčijama nutartis pažeidžia ne tik BUAB „Egvilta“ interesus, bet ir kitų, su įmonės bankroto procedūromis susijusių ir teisėtą interesą turinčių asmenų (INTI KINNISVARA OU) teises ir teisėtus interesus.
5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad interesų konflikto kaltininkė yra bankroto administratorė, nes konfliktas dėl nekilnojamojo turto kainos nustatymo kilo būtent tarp kreditorių grupių. Bankroto administratorė tinkamai įgyvendino įstatymų numatytas bankroto procedūras, todėl atleisti bankroto administratorės vien dėl suinteresuotų asmenų (kreditorių) intereso nėra pagrindo.
10. Atskiruoju skundu BUAB „Egvilta“ kreditorius INTI KINNISVARA OU prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį dalyje dėl BUAB „Egvilta“ bankroto administratoriaus UAB „Avere“ atstatydinimo ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bankroto administratoriaus atstatydinimą turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, tačiau iš byloje pateiktų duomenų nematyti, kad bankroto administratorė būtų neatlikusi esminių ĮBĮ numatytų funkcijų, o kreditoriai nenurodė svarių argumentų, dėl kurių bankroto administratorė būtų netinkama eiti BUAB „Egvilta“ bankroto administratorės pareigas.
2. Kreditorių argumentai dėl bankroto administratorės atstatydinimo yra itin formalūs ir jais siekiama sudaryti įspūdį, kad bankroto administratorė veikia išimtinai hipotekos kreditoriaus INTI KINNISVARA OU naudai. Tokie kreditorių argumentai neturi pagrindo, kadangi interesų konfliktas iš tikrųjų yra tarp kreditoriaus INTI KINNISVARA OU ir kitų kreditorių.
3. Bankroto administratorė iš esmės veikė laikydamasi ĮBĮ reikalavimų. Kadangi BUAB „Egvilta“ kreditoriai siekė užvilkinti įmonės bankroto procesą, bankroto administratorės veiksmai, kuriais ji vykdė įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį, kreditoriams tapo nepalankūs, dėl to kilo nesutarimai su bankroto administratore.
4. Bankroto administratoriaus atstatydinimas vien dėl to, kad to pageidauja didžiausi kreditoriai, netoleruotinas, nes tokiu būtų sutrikdyta bankroto procedūrų eiga ir būtų pažeisti kreditorių bei viešasis interesai.
5. Bankroto administratoriaus pakeitimas remiantis vien tik formaliais pažeidimais šioje bankroto bylos stadijoje, kuomet jau yra baigtos įmonės turto realizavimo procedūros ir likę išspręsti klausimai, susiję su įmonės likvidavimu ir atsiskaitymu su ne hipotekos kreditoriais, padidintų bankroto procedūrų kaštus ir užvilkintų procesą, dėl to toks sprendimas būtų neracionalus ir neekonomiškas.

11. Atsiliepimu į BUAB „Egvilta“ bankroto administratorės UAB „Avere“ ir kreditoriaus INTI KINNISVARA OU atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo E. V. su atskiraisiais skundais nesutinka, prašo juos atmesti bei palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kadangi kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant ĮBĮ nustatytų reikalavimų, o bylos duomenys patvirtina, kad nutarimui nepritarusių ar kreditorių susirinkime nedalyvavusių BUAB „Egvilta“ kreditorių interesai ar viešasis interesas nebuvo pažeisti, teismas privalėjo išspręsti klausimą dėl bankroto administratorės atstatydinimo.
2. Bankroto administratorė netinkamai vykdė savo pareigas, neatsižvelgdama į tai, kad ji turi ypatingą teisinę padėtį bankroto procese: bankroto administratorė atsisakė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį; perduodant turtą hipotekos kreditoriui INTI KINNISVARA OU nesilaikė ĮBĮ nustatytos turto perdavimo tvarkos; neperdavė notarui duomenų apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą ir neteikė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; neįgyvendino pareigos pareikalauti, jog hipotekos kreditorius padengtų turto administravimo išlaidas; nepaskirstė įmonės kreditoriams gautų piniginių lėšų, kurias kaip pradinį įnašą sumokėjo UAB „Ralkona“; vengė suteikti reikiamą informaciją bendrovės kreditoriams apie UAB „Ralkona“ ir J. K. – P. pateiktus skundus; iš anksto susitarė su hipotekos kreditoriumi, kurio turtas perleistas, dėl sąlygų, leidžiančių hipotekos kreditoriui išvengti prievolių vykdymo bankrutavusiai įmonei.
3. Bankroto administratorė savo veiksmais gina tik hipotekos kreditoriaus reikalavimus ir su pastaruoju palaiko glaudžius santykius. Šį faktą pagrindžia ir aplinkybė, kad bankroto administratorė Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-16-656/2018, iš esmės pakeisdama savo poziciją, pripažino hipotekos kreditoriaus ieškinį, taip siekdama suteikti hipotekos kreditoriui nepagrįstą pranašumą nagrinėjamoje byloje.
12. Atsiliepimu į BUAB „Egvilta“ bankroto administratorės UAB „Avere“ ir kreditorės INTI KINNISVARA OU atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo M. R. su atskiraisiais skundais nesutinka ir prašo juos atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bankroto administratorės jai pavestas pareigas vykdė netinkamai. Tai pagrindžia ne tik byloje nurodytos aplinkybės, bet ir kreditorių balsavimas susirinkime, kuriame visi kreditoriai, išskyrus INTI KINNISVARA OU, pritarė bankroto administratorės atstatydinimui.
2. Teismui pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių bankroto administratorės veikimą šališkai, nes visi bankroto administratorės veiksmai buvo nukreipti į išimtinį ir neteisėtą INTI KINNISVARA OU interesų gynimą ir tai, kad turtas hipotekos kreditoriui (INTI KINNISVARA OU) būtų perduotas tokiu būdu, jog būtų išvengta prievolių įvykdymo bendrovei.

IV.              Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo atstatydinta bankroto administratorė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti atskirųjų skundų bei atsiliepimų į juos ribas nenustatyta.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėja BUAB „Egvilta“ bankroto administratorė UAB „Avere“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė naują įrodymą – BUAB „Egvilta“ banko sąskaitos išrašą, kuris patvirtina hipotekos kreditoriaus INTI KINNISVARA OU 2018 m. kovo 28 d. pervestą 985 258,24 Eur sumą BUAB „Egvilta“. Suinteresuotas asmuo E. V. taip pat pateikė naujus įrodymus – BUAB „Egvilta“ 2018 m. balandžio 6 d. pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriais grindžia bankroto administratorės veikimą išimtinai bankrutavusios įmonės hipotekos kreditoriaus INTI KINNISVARA OU interesais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalys neturėjo galimybės pateikti šių įrodymų anksčiau, nes jie buvo sudaryti jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, priima bylos šalių pateiktus naujus įrodymus ir vertina juos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
16. Įmonės bankroto administratorius bankroto procese yra vienas reikšmingiausių subjektų, jis iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas, nuo jo veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų gynimo efektyvumas, bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas. Dėl išskirtinės administratoriaus svarbos bankroto procese tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę skirti administratorių bankroto procese. Bet kurioje bankroto procedūros stadijoje, esant ĮBĮ 11 straipsnyje įtvirtintiems pagrindams, neribojama teisė kelti klausimą, ar bankroto administratorius tinkamai vykdo pavestas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017)
17. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalį teismas bankroto administratorių iš pareigų atstatydina šiais atvejais: 1) kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo; 2) kai įmonės kreditorių susirinkimas ĮBĮ 23 straipsnio 13 punkte nustatyta tvarka arba kreditorių komitetas, jeigu jis sudarytas, ar ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas kreditorius (kreditoriai) motyvuotu prašymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo ir teismas nustato, kad kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimas atstatydinti administratorių buvo priimtas nepažeidžiant ĮBĮ nustatytos kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimų priėmimo tvarkos, arba kai prašymą dėl administratoriaus pakeitimo pateikęs kreditorius (kreditoriai) atitinka ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas sąlygas ir patenkinus prašymą nebus pažeisti kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimui nepritarusių, kreditorių susirinkime arba komiteto posėdyje nedalyvavusių ar prašymo neteikusių kreditorių interesai ar viešasis interesas; 3) kai administratorius netenka teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas; 4) kai teismas, gavęs informacijos iš kreditorių ar kitų bankroto procese dalyvaujančių asmenų, nustato, kad asmuo negalėjo būti paskirtas administratoriumi dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado paskyrus administratorių; 5) teismas patenkino asmens, kuris buvo atrinktas naudojantis programa, bet nebuvo paskirtas administratoriumi, atskirąjį skundą ir šis asmuo ne vėliau kaip per mėnesį nuo nutarties, kuria priimtas sprendimas tenkinti atskirąjį skundą, įsiteisėjimo dienos pateikė šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę; 6) kai ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte nurodyta tvarka teismas nepatvirtina administratoriaus ataskaitos.

Dėl ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punkte numatyto administratoriaus atstatydinimo pagrindo

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad už bankroto administratorės atstatydinimą balsavo 90,46 procento visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų turėtojų, o tarp bankroto administratorės ir didžiausio kreditoriaus susiklostė ilgalaikis konfliktas, trukdantis sklandžiai bankroto bylos eigai, didieji BUAB „Egvilta“ kreditoriai nuolat reiškia nepasitenkinimą bankroto administratorės veikla, dėl to bankroto byla yra apsunkinta daugybe civilinių bylų, sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas atstatydinti bankroto administratorę ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.
19. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui. Sprendžiant bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimą pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punktą, administratoriaus atstatydinimui pakanka kreditorių daugumos valios, taip pat teismo išvados, jog patenkinus prašymą nebus pažeisti kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimui nepritarusių, kreditorių susirinkime arba komiteto posėdyje nedalyvavusių ar prašymo neteikusių kreditorių interesai ar viešasis interesas.
20. Byloje nėra ginčo, jog BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimas kreiptis dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, priimtas teisėtai, nepažeidžiant ĮBĮ keliamų tokiam kreipimuisi ir jo nagrinėjimui nustatytų procedūrinių reikalavimų - nustatytos kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimų priėmimo tvarkos. Taip pat byloje nėra ginčo, kad tarp BUAB „Egvilta“ bankroto administratorės ir didžiausio kreditoriaus E. V. kilęs jau ilgai trunkantis konfliktas, dėl ko šis nuolat reiškia nepasitenkinimą bankroto administratorės veikla. Tačiau, priešingai nei interpretavo pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bankroto administratoriaus atstatydinimas vien dėl to, jog to pageidauja didžiausias ar didžiausi kreditoriai, nėra toleruotinas, nes tokiu būdu būtų sutrikdyta bankroto procedūrų eiga, didėtų administravimo kaštai bei užsitęstų bankroto bylos nagrinėjimas, kas neabejotinai pažeistų tiek kreditorių, tiek viešąjį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1990/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-802-516/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-480-381/2016). Taigi, sprendžiant dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punkto pagrindu, neužtenka konstatuoti kreditorių daugumos valios, tačiau taip pat turi būti sprendžiama, ar toks bankroto administratoriaus atstatydinimas nepažeis mažųjų kreditorių, nepritarusių arba kreditorių susirinkime nedalyvavusių, interesų ar viešojo intereso.
21. Nagrinėjamu atveju bankroto byla BUAB „Egvilta“ Vilniaus apygardos teisme iškelta dar 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bankroto byloje liko neišspręsti tik BUAB „Egvilta“ likusio (neįkeisto) turto realizavimo, atsiskaitymo su neprivilegijuotais įmonės kreditoriais ir įmonės likvidavimo klausimai. Atsižvelgiant į BUAB „Egvilta“ bankroto bylos apimtį ir nagrinėjimo trukmę, pakeitus įmonės bankroto administratorių kitu tokioje vėlyvoje bankroto bylos stadijoje, naujajam administratoriui prireiktų daug laiko susipažinti su visa bankroto bylos medžiaga bei tai pareikalautų papildomų laiko bei finansinių kaštų. Tokiu būdu būtų sutrikdyta BUAB „Egvilta“ bankroto procedūrų eiga, didėtų administravimo kaštai bei užsitęstų bankroto bylos nagrinėjimas, kas neabejotinai pažeistų tiek mažųjų kreditorių, tiek viešąjį interesą. Be to, nėra jokio pagrindo manyti, jog bankroto administratoriaus pakeitimas pakeistų susidariusią konfliktinę situaciją, nes konfliktas iš esmės kilęs tarp bankrutuojančios įmonės kreditorių grupių dėl vertingo hipoteka įkeisto turto pardavimo (perdavimo kreditoriui) tvarkos ir kainos.
22. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2901-585/2018 pagal ieškovų E. V. ir M. R. ieškinį atsakovams BUAB „Egvilta“ ir INTI KINNISVARA OU dėl tarp atsakovų 2017 m. spalio 11 d. sudaryto neparduoto iš varžytynių turto perdavimo – priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Tenkinus šį E. V. ir M. R. ieškinį ir pritaikius restituciją, INTI KINNISVARA OU taptu didžiausiu BUAB „Egvilta“ kreditoriumi. Be to, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2874-345/2018 pagal INTI KINNISVARA OU ieškinį atsakovams BUAB „Faulana“ ir E. V. dėl reikalavimo teisių perleidimo sandorio, kuriuo BUAB „Faulana“, atstovaujama M. R., už 50 000 Lt perleido E. V. 4 638 687 Lt dydžio reikalavimo teisę į BUAB „Egvilta“, t. y. šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar apskritai E. V. turi teisėtą ir pagrįstą reikalavimo teisę BUAB „Egvilta“ bankroto byloje.
23. Atsižvelgdama į nutarties 19-22 punktuose išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl nagrinėjamam klausimui aktualios materialiosios teisės normų netinkamo taikymo ir nukrypimo nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos teisės taikymo praktikos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atstatydino BUAB „Egvilta“ bankroto administratorę ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Dėl ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkte numatyto administratoriaus atstatydinimo pagrindo

24. Atsižvelgdama į nutarties 1 punkte nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nors suinteresuotas asmuo E. V. kaip administratorės atstatydinimo pagrindą nurodė ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punktą, tačiau administratorės atstatydinimo būtinumą grindė ir ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punktu. E. V. kreipimesi išvardinti administratorės veikloje nustatyti pažeidimai, dėl ko faktiškai kreditorių susirinkime buvo svarstomas pagrindas atstatydinti administratorę ir dėl jos netinkamos veiklos – pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punktą. Nepaisydamas to, teismas, spręsdamas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu atstatydinti administratorę teisėtumo, apsiribojo tik aplinkybių, susijusių su ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punkte numatytu administratoriaus atstatydinimo pagrindu, nustatymu bei kvalifikavimu, bet be pagrindo nepasisakė dėl pagrindo atstatydinti administratorę remiantis ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punktu.
25. Teismų praktikoje išaiškinta, jog teismas gali pakeisti administratorių ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkto pagrindu tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo  negalėjo būti paskirtas administratoriumi dėl ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado paskyrus administratorių, tame tarpe jeigu yra pagrįstų abejonių dėl administratoriaus suinteresuotumo bankroto procedūrų eiga ir rezultatu arba nustatyti faktai, kad administratorius netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1145/2012).
26. Suinteresuotas asmuo E. V. netinkamą BUAB „Egvilta“ administratorės funkcijų vykdymą visų pirma grindė tuo, kad bankroto administratorė, neatšaukdama BUAB „Egvilta“ turto varžytynių, pažeidė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti BUAB „Egvilta“ nuosavybės teise priklausančio ir įkeisto nekilnojamojo turto varžytynes. Tačiau bankroto administratorės atsakomybės klausimas dėl šio įvykio jau yra išspręstas įsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, kurioje teismas konstatavo, kad šiuo atveju buvo susiklosčiusi dviprasmiška situacija, kai bankroto administratorė iš esmės tuo pačiu metu turėjo vykdyti vienas kitam prieštaraujančius antstolių patvarkymus, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visgi buvo įvykdyta, 2017 m. liepos 7 d. atšaukus varžytynes ir nėra duomenų, jog dėl pavėluoto nutarties įvykdymo atsirado kokie nors padariniai.
27. Suinteresuotas asmuo E. V. teigė, jog bankroto administratorė 2017 m. spalio 11 d. perleido BUAB „Egvilta“ hipotekos kreditoriui INTI KINNISVARA OU bankrutavusios įmonės turtą, tačiau nesiėmė jokių priemonių skirtumo tarp perimto turto kainos ir INTI KINNISVARA OU teismo patvirtinto finansinio reikalavimo BUAB „Egvilta“ bankroto byloje išieškojimui. Teisėjų kolegija tokius suinteresuoto asmens argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1114-467/2018, bankroto administratorė siuntė BUAB „Egvilta“ hipotekos kreditoriui INTI KINNISVARA OU raginimus sumokėti skirtumą tarp perimto turto kainos ir INTI KINNISVARA OU teismo patvirtinto finansinio reikalavimo BUAB „Egvilta“ bankroto byloje, o 2017 m. gruodžio 5 d. BUAB „Egvilta“ vardu pateikė teismui ieškinį 985 258,24 Eur sumai, kurią teismo prašė priteisti iš INTI KINNISVARA OU. Be to, pagal bankroto administratorės pateiktą BUAB „Egvilta“ banko sąskaitos išrašą, kuris patvirtina hipotekos kreditoriaus INTI KINNISVARA OU 2018 m. kovo 28 d. pervestą 985 258,24 Eur sumą BUAB „Egvilta“, bankrutavusios įmonės reikalavimas INTI KINNISVARA OU padengti kainų skirtumą yra įvykdytas visiškai.
28. Suinteresuotas asmuo E. V. taip pat nurodė, jog bankroto administratorė BUAB „Egvilta“ vardu pareikštu ieškiniu turėjo INTI KINNISVARA OU reikalauti ne tik padengti susidariusį kainų skirtumą, bet ir sumokėti palūkanas už pradelstą laikotarpį, kuomet minėtas skirtumas nebuvo padengtas. Teisėjų kolegija pažymi, jog kreipdamasi į teismą pagal savo kompetenciją bankroto administratorė neprivalėjo reikalauti priteisti palūkanų iš INTI KINNISVARA OU, kadangi bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių gynimo būdus pasirenka ieškinius reiškiantis bankroto administratorius, be to kreditorius INTI KINNISVARA OU savo 2017 m. gruodžio 1 d. rašte nurodė, jog skirtumo tarp perimto turto kainos ir teismo patvirtinto finansinio reikalavimo jis nesumokėjo ir sustabdė šios prievolės vykdymą dėl tos priežasties, kad teismuose yra ginčijamas turto perdavimo jam teisėtumas. Kita vertus, nesutikdami su administratoriaus pozicija dėl tam tikrų teisių gynimo būdų taikymo ir manydami, jog administratorius be pagrindo nereiškia įmonės interesais tam tikrų reikalavimų ir taip yra pažeidžiamos kreditorių teisės, kreditoriai patys įstatymų nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu įmonės skolininko atžvilgiu. Taigi, šiame nutarties punkte suinteresuoto asmens nurodyta aplinkybė nėra pakankamas pagrindas atstatydinti bankroto administratorę pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punktą.
29. Suinteresuotas asmuo E. V. kaip pagrindą atstatydinti bankroto administratorę nurodė aplinkybes, jog ji nereikalavo ir nereikalauja INTI KINNISVARA OU sumokėti turto administravimo išlaidų, taip pat nepaskirstė įmonės kreditoriams, tenkinant jų teismo patvirtintus finansinius reikalavimus, BUAB Egvilta“ gautų piniginių lėšų, kurias kaip pradinį įnašą sumokėjo UAB „Ralkona“. Teisėjų kolegija atmeta tokius suinteresuoto asmens argumentus kaip nepagrįstus. Bankroto administratorė turės apskaičiuoti ir paskirstyti suinteresuoto asmens reikalaujamas administravimo išlaidas bei bankrutavusios įmonės vardu gautas pinigines lėšas proporcingai gautoms sumoms, tik pardavus įkeistą ir neįkeistą BUAB „Egvilta“ turtą, taip pat išsprendus visus teisminius ginčus bei patvirtinus visus įmonės kreditorių reikalavimus.
30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vien nepagrįstas bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų ginčijamas ar, priešingai, pritarimas tam tikrų kreditorių pareikštiems reikalavimams, tam tikrų sandorių ginčijimas ar atsisakymas juos ginčyti, ieškinių dėl žalos atlyginimo tam tikrų asmenų atžvilgiu reiškimas ar atsisakymas juos pareikšti, savaime nesudaro pagrindo spręsti apie administratoriaus veiksmų neteisėtumą, tam tikrų kreditorių ar jų grupių interesų palaikymą, kitų kreditorių interesų pažeidimą, siekį trukdyti operatyviam bankroto procesui ar, priešingai, tikslą kuo greičiau bankroto procedūrą užbaigti. Įstatymas įpareigoja administratorių teikti teismui tvirtinti kreditorių pareikštus įmonei reikalavimus, taip pat ginčyti nepagrįstus kreditorių finansinius reikalavimus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas) ir šis imperatyvas nenustato išimčių, susijusių su ginčijamo reikalavimo dydžiu, pagrindu ar kitais aspektais. Kreditorių reikalavimų pagrįstumo klausimą sprendžia teismas. Bankroto administratorius taip pat įpareigotas patikrinti įmonės praeityje sudarytų sandorių teisėtumą, reikšti ieškinius dėl neteisėtų, jo nuomone, sandorių nuginčijimo ar įmonei padarytos žalos išieškojimo (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8, 23, 26 punktai). Vien aplinkybė, jog kreditoriai nesutinka su administratoriaus tam tikra pozicija, jam vykdant pareigas bankroto procese, pasirenkant įmonės ir jos kreditorių teisių gynimo priemones ir būdus, per se nepatvirtina administratoriaus veiksmų neteisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-480-381/2016; 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje 2-2155-381/2016 ir kt.).
31. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto administratorės atstatydinimo klausimą, netinkamai taikė aktualias materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos teisės taikymo praktikos. Todėl yra pagrindas tenkinti atskirąjį skundą – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutarties dalį dėl BUAB „Egvilta“ bankroto administratorės UAB „Avere“ atstatydinimo ir išspręsti klausimą iš esmės, atmetant BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimo prašymą dėl bankroto administratorės atstatydinimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutarties dalį dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Avere“ atstatydinimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ kreditorių susirinkimo prašymą dėl bankroto administratorės atstatydinimo atmesti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                              Artūras Driukas

                                                                                                                                            Kazys Kailiūnas

Alvydas Poškus