Civilinė byla Nr. e2-2115-457/2018 m.

Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00344-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.28.1; 3.4.1.11.4.3.3

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 11 d.

Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas,

sekretoriaujant Laimai Belevičienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“ atstovams A. P., S. V.,

atsakovui K. B., jo atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“ ieškinį atsakovui K. B. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 5 367,12 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 23 d. išnagrinėjo civilinę bylą dokumentinio proceso tvarka ir priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo visiškai patenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo ieškovei 5 367,12 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5 367,12 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. kovo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 60 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovas 2017 m. balandžio 18 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, prašė panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. preliminarųjį sprendimą ir ieškinį atmesti arba pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. preliminarųjį sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies. Ieškinį tenkinant iš dalies, prašė priteisti ieškovei iš atsakovo ne daugiau kaip 674,60 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir proporcingą patenkintiems ieškovės reikalavimams dalį žyminio mokesčio (10 Eur) bei priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš pasaugos civilinių teisinių santykių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.830 straipsnis), o ne iš kito asmens reikalų tvarkymo (CK 6.233 straipsnis) kyla šalių tarpusavio teisės ir pareigos. Ieškovės ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskrities VPK) sudarytos sutarties 4.3 punkte numatyta, kad jei transporto priemonė saugoma ilgiau kaip 6 mėnesius, ieškovė turi teisę reikalauti iš paslaugos gavėjo (Šiaulių apskrities VPK) informacijos apie tolimesnę būtinybę ją saugoti. Sutarties 4.4 punkte numatyta, kad gavusi iš Šiaulių apskrities VPK informaciją apie tai, kad saugojimo būtinybės nebėra, ieškovė turi teisę inicijuoti skolos už saugojimą išieškojimą ar kitaip spręsti tokių transporto priemonių klausimą su savininku, valdytoju ar jo įgaliotu atstovu. Ieškovė nepateikia jokių duomenų, kad kreipėsi į paslaugos gavėją praėjus 6 mėnesių terminui ir reikalavo informacijos apie tolimesnį automobilio saugojimą. Tokie ieškovės veiksmai rodo, kad ji veikė savo rizika, nes neturėdama pareigos toliau laikyti automobilį, nesiėmė jokių veiksmų, kad šis būtų atsiimtas. Ieškovė daugiau nei trejus metus delsė pateikti teismui ieškinį, nepateisinamai ilgą laiką buvo pasyvi, nesielgė kaip rūpestinga ir apdairi teisinių santykių dalyvė, dėl to pati yra prisidėjusi prie išlaidų, susijusių su automobilio saugojimu, didinimo.

Ieškovė 2017 m. gegužės 2 d. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus ir prašė palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. preliminarų sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad atsakovo piniginė prievolė atsiskaityti su ieškove kyla iš įstatymo ir šios prievolės atsakovas iš esmės neneigia. Atsakovo įsiskolinimo dydis už suteiktas paslaugas nėra kvestionuotinas, kadangi specifinės paslaugos įkainiai yra nustatyti sutartimi. Pats atsakovas nesiėmė jokių veiksmų automobilio saugojimo išlaidoms sumažinti. Atsakovas nuo pat priverstinio automobilio nuvežimo nebuvo suinteresuotas savo turto atsiėmimu. Jis nėra ėmęsis jokių priemonių dėl leidimo automobilio iš Šiaulių apskrities VPK atsiėmimui gauti.

Ieškovės atstovai ieškinį, atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus palaikė ir paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 17 d. buvo priverstinai sulaikyta atsakovui priklausantis transporto priemonė „Volvo S70“. Atsakovui buvo įteiktas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, kurį jis pasirašė. Ieškovė su Šiaulių apskrities VPK buvo sudariusi Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo. Sutarties 4.3 punkte numatyta, kad jei transporto priemonė saugoma ilgiau kaip 6 mėnesius, ieškovė turi teisę reikalauti iš Šiaulių apskrities VPK informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti. Ieškovė kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK ir 2014 m. balandžio 8 d. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo r. PK informavo ieškovę, kad transporto priemonė grąžintina savininkui. Šiaulių apskrities VPK nenurodė transporto priemonės savininko, todėl rėmėsi 2013 m. gruodžio 17 d. priverstinio nuvežimo aktu, kuriame pasirašė atsakovas, ir VĮ „Regitra“ viešuoju registru, kuriame atsakovas nurodomas transporto priemonės savininku. 2014 m. balandžio 11 d. atsakovo nurodytu adresu išsiuntė registruotą pranešimą dėl transporto priemonės atsiėmimo, kurį atsakovas gavo. 2016 m. liepos mėn. gavo priėjimą prie VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro. 2016 m. rugpjūčio pradžioje ieškovės atstovas vyko atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kur rado atsakovo tėvus. Iš jų gavęs atsakovo telefoną, susisiekė su atsakovu ir šis pasakė, kad nieko nemokės. 2016 m. rugpjūčio 16 d. siuntė atsakovui pakartotinį pranešimą, tačiau šis nereagavo, todėl kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo. Tarp ieškovės ir atsakovo yra susiklostę ne sutartiniai santykiai, o būtinoji pasauga pagal įstatymą. Buvo viešasis pirkimas, jų pasiūlytas saugojimo įkainis buvo mažiausias, atlikta viešojo pirkimo procedūra ir sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Atsakovas sutiko su administracine nuobauda ir ją sumokėjo, priverstinio nuvežimo akto neskundė. Atsakovas nubaustas už tai, kad vairavo neblaivus ir neturėjo būtinų dokumentų, leidžiančių transporto priemonei dalyvauti eisme, todėl ją reikėjo nutempti. Transporto priemonė nuvežama pagal priverstinio nuvežimo aktą policijos pareigūnams priėmus sprendimą, todėl ieškovė nei priima sprendimo nuvežti, nei grąžinti transporto priemonę. Ieškovės darbuotojai išaiškina automobilių savininkams, kad pasirašius neprotestuotiną vekselį, asmuo gali susimokėti dalimis už transporto priemonės saugojimą. Ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų dėl skolos išsiieškojimo neteisminiu būdu, o atsakovas piktybiškai vengė atsiimti transporto priemonę, net ir bylos nagrinėjimo metu jis nesikreipė dėl transporto priemonės atsiėmimo. Prašo palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. preliminarų sprendimą nepakeistą.

Atsakovas prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo palaikė ir paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 17 d., apie 24 val., Linkuvos mstl., Pakruojo r., neblaivus vairavo automobilį ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pareigūnas sakė, jei jis neras žmogaus, kuris parvairuotų automobilį, šis bus priverstinai nutemptas. Kol pareigūnai pildė dokumentus, jis susiskambino su D. Ž., šis turėjo susirasti dar vieną vairuotoją ir atvykti į įvykio vietą. Kito vairuotojo paieška užtruko, todėl pareigūnai iškvietė tralą ir kai atvyko D. Ž. ir norėjo parvairuoti jo automobilį, pareigūnas nesileido į kalbas, sakydamas, kad jau yra iškviestas tralas. Automobiliui už kelių dienų turėjo baigtis draudimas, techninė apžiūra, tai jis pagaliu išdaužė lempas, stiklą, nes galvojo, kad automobilį iš aikštelės bus sunku pasiimti ir reikės samdyti tralą parsivežimui. Ant automobilio nutempimo akto pasirašyti atsisakė. Dokumentus policijos pareigūnas padavė D. Ž.. Po kurio laiko pasigedo buto raktų, manė, kad jie palikti automobilyje, todėl bandė susirasti aikštelę, kurioje stovėjo automobilis. Aikštelė buvo uždaroje įmonės teritorijoje, skambinosi ieškovės atstovui, kuris paaiškino, kad norint patekti į automobilį, reikia leidimo iš policijos. Kadangi nebuvo susimokėjęs už automobilio saugojimą, tai policijos komisariate pareigūnai leidimo nedavė. Pakruojo rajono apylinkės teisme 2013 m. gruodžio 30 d. vyko administracinio teisės pažeidimo bylos posėdis, teisėja paskyrė jam nuobaudą ir baudos mokėjimą išdėstė dalimis. Automobilis areštuotas nebuvo. Daugiau į aikštelę nevyko, nes neturėjo pinigų. Tuo metu buvo bloga jo finansinė padėtis, per Telšių įmonę susirado darbą Vokietijoje. Jam dirbant Vokietijoje, 2014 m. pavasarį pas tėvus atėjo laiškas iš ieškovės, kuriame buvo nurodyta, kad automobilio vertės padengti įsiskolinimui už automobilio saugojimą neužtenka, buvo nurodyta įsiskolinimo suma. Įmonė, kurioje dirbo, paskelbė bankrotą, jis gavo tik dalį atlyginimo, todėl, grįžęs į Lietuvą, susimokėjo tik teismo paskirtą baudą. Manė, kad 2014 m. ieškovė jo automobilį parduos į metalo laužą, o likusį įsiskolinimą pateiks jam sumokėti. Niekas iš ieškovės atstovų į jį nesikreipė, todėl galvojo, kad viskas tvarkoje. 2016 m. pas tėvus atvažiavo ieškovės atstovas ir pasakė, kad jis skolingas virš 4 000 Eur. Jis susisiekė su ieškovės atstovu dėl nuolaidų, bet skolos ieškovė mažinti nesutiko. Automobilis „Volvo S70“ yra 1998 m. gamybos. 2013 m., pasibaigus automobilio draudimui ir techninei apžiūrai, jis jį būtų pardavęs į metalo laužą. Sutiktų ieškovei sumokėti už pusę metų automobilio saugojimą, t. y. apie 700 Eur, nes po pusės metų ieškovė galėjo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir tiek laiko nelaukti. Ieškovės pranešimuose buvo nurodyta, kad kreipsis į teismą dėl skolos. Paskutiniu metu dirbo UAB „B.“ statybos darbus, gavo 407 Eur atlyginimą į rankas, pragyveno iš sutaupytų dienpinigių. Nuo 2017 m. gruodžio 19 d. registruotas darbo biržoje, turi nepilnametį vaiką, sutuoktinė iš pirmos santuokos turi dar du nepilnamečius vaikus. Jo išsilavinimas vidurinis. Raštu nesikreipė į policijos komisariatą dėl leidimo automobiliui atsiimti išdavimo. Prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. preliminarųjį sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei iš atsakovo ne daugiau kaip 674,60 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir proporcingą patenkintiems ieškovės reikalavimams dalį žyminio mokesčio (10 Eur), priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Liudytojas D. Ž. parodė, kad dirba UAB „T.“ vairuotoju. Direktorė davė dokumentus, kad nuvažiuotų ir informuotų atsakovą apie skolą. Nuvažiavęs nurodytu adresu, rado tik atsakovo tėvus. Tėvai pasakė, kad atsakovas dirba ir davė jo telefono numerį. 2016 m. rugpjūčio pradžioje paskambino atsakovui, informavo, kad jo automobilis stovi saugojimo aikštelėje, atsakovas pasakė, kad žino. Klausė atsakovo, kodėl šis nesitvarko įsiskolinimo ir jį informavo, kad jis gali atsisakyti automobilio bei dalimis išsimokėti įsiskolinimą, tačiau atsakovas pasakė, jog nieko nemokės ir kad jie susitiks teisme. Tuomet atsakovui pranešė, koks yra jo įsiskolinimas. Nei atsakovo tėvams, nei pačiam atsakovui jokio dokumento apie susidariusią skolą nepaliko.

Preliminarus sprendimas pakeistinas ir ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovo atstovų, atsakovo paaiškinimais, liudytojo parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013 m. kovo 25 d. ieškovė ir Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 40-IL-1021 (2014 m. sausio 20 d. pasirašytas susitarimas dėl sutarties pratęsimo) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. 2013 m. gruodžio 17 d. ieškovė pagal Šiaulių apskrities VPK pareigūnų iškvietimą atvyko į įvykio vietą ir priverstinai nuvežė automobilį „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimui į ieškovės sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią J. Basanavičiaus g. 144A, Šiauliuose. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-692-284/2013, atsakovas buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 250 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas, įpareigojant ją sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nutarimo priėmimo dienos iki 2014 m. gegužės 10 d. Ieškovė 2014 m. kovo 13 d. kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK ir Šiaulių apskrities VPK Pakruojo r. PK 2014 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 40-75-S-1014 informavo ieškovę, kad transporto priemonė „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintina savininkui. Iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų matyti, kad transporto priemonės „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nuo jos priverstinio nuvežimo momento ir iki šiol, nepertraukiamai yra atsakovas. Iš gyventojų registro išrašo matyti, kad atsakovas 1996 m. kovo 22 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). 2014 m. balandžio 11 d. ir 2016 m. rugpjūčio 16 d. ieškovė siuntė pranešimus atsakovui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kurie atsakovui buvo įteikti tinkamai. Juose atsakovas raginamas susimokėti įsiskolinimą, taip pat, nurodoma, kad atsakovo valdomos transporto priemonės vertė yra labai maža ir ją pardavus nebus padengtos visos transportavimo ir saugojimo išlaidos, todėl bus svarstoma galimybė kreiptis į teismą dėl likusios skolos už saugojimą priteisimo. 2016 m. rugpjūčio pradžioje ieškovės atstovas nuvyko atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu informuoti atsakovą apie įsiskolinimą. Gavęs atsakovo telefono numerį, su juo susisiekė ir informavo atsakovą apie įsiskolinimą bei siūlė skolą išsimokėti dalimis. Ieškovė įsiskolinimą už minėtos transporto priemonės saugojimą atsakovui paskaičiavo už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 17 d. (priverstinio transporto priemonės nuvežimo dienos) iki 2017 m. kovo 7 d. (ieškinio teikimo teismui dienos) už 1177 dienas, vieną transporto priemonės saugojimo parą paskaičiuodama pagal Sutarties 4.1.2 punkte numatytą kainą – po 4,56 Eur (15,73 Lt, PVM įskaitytas), viso atsakovo įsiskolinimas sudaro 5 367,12 Eur. Atsakovas turi nepilnametį vaiką, gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovo sutuoktinė S. B. iš pirmos santuokos augina du nepilnamečius vaikus. 2013 m. gruodžio mėn. atsakovas gavo 210,52 Lt (60,97 Eur) darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, 2014 m. – 15 411,60 Lt (4 463,51 Eur), 2015 m. – 8 060,45 Eur, 2016 m. – 8 362,62 Eur, 2017 m. – 3 903,93 Eur. Nuo 2017 m. gruodžio 19 d. atsakovas registruotas darbo biržoje. Atsakovo sutuoktinė nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. spalio 31 d. gavo 2 498,57 Eur motinystės išmokas.

Sutarties 4.3 punkte numatyta, kad jei transporto priemonė saugoma ilgiau kaip 6 mėnesius, ieškovė turi teisę reikalauti iš Šiaulių apskrities VPK informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti. Sutarties 4.4 punkte numatyta, kad gavusi iš Šiaulių apskrities VPK informacijos apie tai, kad saugoti nuvežtos transporto priemonės nebereikia, ieškovė turi teisę savo lėšomis vykdyti sumokėjimo už nuvežimą ir saugojimą išieškojimą ar kitaip spręsti tokių transporto priemonių klausimą su jų savininkais, valdytojais ar įgaliotais asmenimis.

Ieškovę ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atitinkantys pasaugos pagal įstatymą prasmę (CK 6.850 straipsnis), kadangi įstatyme, konkrečiai Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, privalo atlyginti transporto priemonės savininkas – atsakovas. Ieškovė tinkamai vykdė 2013 m. kovo 25 d. Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – gavus Šiaulių apskrities VPK Pakruojo r. PK pareigūnų iškvietimą, ieškovė priverstinai nuvežė į saugojimo aikštelę ir iki šiol saugo automobilį „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl ieškovė turi teisę reikalauti atlyginimo už suteiktą paslaugą.

Tačiau, taip pat, būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovė atsakovui pirmąjį pranešimą dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą išsiuntė 2014 m. balandžio 11 d., t. y. praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo transporto priemonės priverstinio nuvežimo dienos. Pakartotinį pranešimą ieškovė parengė ir atsakovui išsiuntė tik 2016 m. rugpjūčio 16 d., t. y. praėjus daugiau nei dviem metams nuo pirmojo pranešimo išsiuntimo. Nepaisant tokių pranešimų, ieškovė teismui ieškinį pateikė tik 2017 m. kovo 20 d., t. y. praėjus trims metams ir trims mėnesiams nuo atsakovui priklausančios transporto priemonės perdavimo ieškovei saugoti momento. Byloje nėra duomenų, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. pranešimo iki kreipimosi į teismą dienos ieškovė būtų ėmusis kokių nors aktyvių veiksmų dėl saugojimo išlaidų atlyginimo gavimo iš atsakovo, t. y. elgėsi pasyviai, kas sąlygojo skolos augimą. Ieškovė itin ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų išsiieškoti iš atsakovo susidariusį įsiskolinimą ir buvo nepateisinamai pasyvi. Dėl to, teismas konstatuoja, kad toks ieškovės elgesys neabejotinai neatitiko rūpestingam civilinių santykių dalyviui (o būtent taip turėtų elgtis ieškovė, sudariusi sutartį su valstybės institucija atlikti tam tikras funkcijas) keliamų elgesio reikalavimų. Toks pačios ieškovės elgesys iš dalies lėmė nepateisinamą transporto priemonės saugojimo išlaidų padidėjimą. Kita vertus, ir atsakovas – automobilio savininkas – nesiėmė jokių veiksmų saugomai jo transporto priemonei susigrąžinti, įsiteisėjus aukščiau minėtam teismo nutarimui. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės prašoma priteisti įsiskolinimo suma – 5 367,12 Eur, paskaičiuota daugiau nei už trejus metus, pripažįstama akivaizdžiai per didele ir yra mažinama, priteisiant iš atsakovo skolą už transporto priemonės saugojimą ieškovės aikštelėje už vienerių metų laikotarpį (už 6 mėnesių laikotarpį, numatytą ieškovei Sutartyje ir tokios pat trukmės laikotarpį, nes jokių veiksmų nesiėmė ir pats atsakovas) nuo transporto priemonės nuvežimo dienos – 2013 m. gruodžio 17 d., t. y. už 365 dienas, skaičiuojant po 4,56 Eur už dieną, viso 1 664,40 Eur.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 664,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. kovo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 60 Eur žyminio mokesčio. Kadangi tenkintina ieškinio reikalavimų dalis sudaro 31 procentą, iš atsakovo ieškovei priteistina 18,60 Eur žyminio mokesčio. Atsakovui teisme atstovavo ir teisines konsultacijas teikė advokatė Jolanta Grigaliūnienė, kuriai atsakovas sumokėjo iš viso 907,50 Eur. Atmestina ieškinio reikalavimų dalis sudaro 69 procentus, iš ieškovo atsakovui priteistina 626,18 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. preliminarų sprendimą.

Priteisti iš atsakovo K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1 664,40 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 40 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 664,40 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 40 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. kovo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18,60 Eur (aštuoniolika eurų 60 ct) žyminio mokesčio ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, naudai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), 626,18 Eur (šešis šimtus dvidešimt šešis eurus 18 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovo K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.

Teisėjas                                                                                                                       Vidmantas Gestautas