Civilinė byla Nr. e2A-745-790/2022
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00035-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Regula LT“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tomadas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovo 2022 m. sausio 20 d. rašte „Dėl pašalinimo iš transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų pirkimo Nr. 575795 procedūros ir pasiūlymo atmetimo“ nurodytus sprendimus: 1) tiekėją UAB „Tomadas“ šalinti iš pirkimo procedūros; 2) atmesti UAB „Tomadas“ pasiūlymą; 3) UAB „Tomadas“ įtraukti į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.
2. Ieškovė nurodė, kad pašalinti ją iš pirkimo, atmesti pasiūlymą ir įtraukti į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatomis (kurias atkartoja pirkimo sąlygų 25.4.1 punkto nuostatos) nebuvo pagrindo, kadangi ieškovė nebuvo ir nėra sudariusi jokių susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją vykdomame pirkime. Ieškovė ir UAB „Regula LT“ nėra susijusios jokiais ryšiais – tai yra savarankiškai rinkoje veikiantys subjektai. Atsakovui pateiktuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad dabartinis UAB „Regula LT“ direktorius D. Ž. yra buvęs ieškovės darbuotojas, pagal 2019 m. rugsėjo 2 d. darbo sutartį Nr. 93 dirbęs (duomenys neskelbtini) ieškovės įmonėje, vėliau ėjo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) pareigas. Nors darbo sutartis su D. Ž. buvo nutraukta 2021 m. spalio 29 d. darbuotojo prašymu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalis) nuo 2021 m. lapkričio 7 d., atsižvelgiant į tai, kad D. Ž. ieškovės įmonėje dirbo ne vienerius metus bei užėmė kelias pozicijas, šis asmuo turėjo visas galimybes susipažinti su ieškovės vykdoma veikla, jos specifika, išmanė visus procesus ir įgijo reikiamą kvalifikaciją tam, kad galėtų įsteigti naują bendrovę ir vykdyti panašią veiklą bei konkuruoti su ieškove ir kitais rinkos dalyviais.
3. Ieškovė teigia, kad viešojo pirkimo sutartį atsisakė pasirašyti UAB „Regula LT“, bet ne ieškovė, o visos neigiamos teisinės pasekmės teko ieškovei, neturinčiai objektyvios galimybės paaiškinti kitos tiekėjos veiksmų. Ieškovė nesupranta, kokiu būdu galėjo paaiškinti atsakovo prašomas aplinkybes, jei ieškovė pirkime dalyvavo įprasta tvarka, kaip ir bet kuriame kitame vykdytame pirkime. Ieškovė neabejoja, kad ieškovei inicijuoto proceso esmė yra siekis ieškovę pašalinti iš priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų rinkos, kadangi perkančioji organizacija (subjektas, pasirašysiantis pirkimo sutartį – Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) yra suinteresuotas paslaugas pirkti iš ankstesnės paslaugos teikėjos UAB „Priekabos“, kurios, kaip nurodo atsakovas, pasiūlymas, ieškovę ir UAB „Regula LT“ pašalinus iš pirkimo procedūrų, pagal vertinimo rezultatus galėjo būti pripažintas laimėjusiu. Siekį sudaryti sutartį su nurodytu subjektu patvirtina ir tai, kad atsakovas niekada ir jokia forma ieškovės neinformavo apie 2022 m. vasario 8 d. sprendimu baigtas pirkimo procedūras atsakovui atmetus visus pasiūlymus. Jei atsakovas nutraukė tolesnes pirkimo procedūras (byloje nėra jokių tai patvirtinančių dokumentų), nebeliko ginčo objekto, todėl nėra pagrindo skundžiamame atsakovo sprendime nurodytoms teisinėms pasekmėms kilti, taip pat ir ieškovei būti įtrauktai į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Ieškovė sutinka, kad tam tikromis aplinkybėmis perkančioji organizacija gali nutraukti pirkimo procedūras savo sprendimu, tačiau tokiu atveju tiekėjai negali būti taikomos neproporcingos ir tiesioginę žalą sukeliančios pasekmės, susijusios su pasibaigusiomis neįvykusio pirkimo procedūromis.
4. Atsakovui akcentuojant tą patį IP adresą, iš kurio tariamai buvo pateikti tiek ieškovės, tiek UAB „Regula LT“ pasiūlymai, ieškovė pažymi, kad 2022 m. sausio 11 d. paaiškinimuose ieškovė nurodė, jog jai nėra žinomos aplinkybės, lėmusios galimą IP adreso sutaptį, t. y. UAB „Regula LT“ buvo prisijungusi prie ieškovės IP adreso ir šis išliko UAB „Regula LT“ naudojamo įrenginio atmintyje; UAB „Regula LT“ naudojasi to paties interneto tiekėjo Telia Lietuva, AB, paslaugomis kaip ir ieškovė, o IP adresų konfigūracija yra dinaminė, tai reiškia, jog tokiu būdu per atitinkamą laikotarpį šie adresai galėjo pasikeisti (apsimainyti) ir pan.
5. Ieškovės manymu, jos pašalinimas iš pirkimo procedūros, pasiūlymo atmetimas bei įtraukimas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą bet kokiu atveju yra neproporcinga sankcija ir kraštutinė priemonė. Ieškovė nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2022 m. sausio 7 d., t. y. net 5 metų laikotarpiu, nebuvo gavusi jokių pretenzijų dėl sutarčių netinkamo vykdymo ar nevykdymo, o taip pat jokių kitokių pretenzijų ar nusiskundimų ieškovės (paslaugos teikėjos) atžvilgiu. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovė yra patikima paslaugos teikėja, su kuria gali būti sudaroma pirkimo sutartis. Atsakovas šiuo atveju dėl UAB „Regula LT“ atsisakymo sudaryti viešojo pirkimo sutartį negali patirti jokių nuostolių. Pirkimo laimėtojui atsisakius sudaryti viešojo pirkimo sutartį, visų pirma, kaip nurodo ir pats atsakovas sprendime, perkančioji organizacija įgyja teisę pasinaudoti pasiūlymų galiojimo užtikrinimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas susidariusią situaciją dėl ieškovės ir trečiojo asmens pateiktų pasiūlymų teikimo iš to paties IP adreso bei labai mažu laiko intervalu vienas po kito, siekdamas objektyviai ir visapusiškai nustatyti, ar ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją, tyrė šių įmonių dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose istoriją ir nustatė, jog iki ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo priėmimo (2022 m. sausio 14 d.) atsakovas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus VPK) gavo informaciją apie kitą 2021 m. vykdytą transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų pirkimą Nr. 556377. Vykdant šio pirkimo procedūras UAB „Regula LT“ buvo paskelbta laimėtoja, tačiau atsisakė sudaryti sutartį I-oje pirkimo objekto dalyje (Vilniaus m. ir Vilniaus r. sav.), o sutartis II-oje (Trakų r. sav.), III-oje (Elektrėnų r. sav.) ir IV-oje (Šalčininkų r. sav.) pirkimo objekto dalyse sutiko sudaryti. Dėl to laimėjusiu pasiūlymu I-oje pirkimo objekto dalyje (Vilniaus m. ir Vilniaus r. sav.) buvo pripažinta UAB „Tomadas“. Šio pirkimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Regula LT“ ir UAB „Tomadas“ pasiūlymus pateikė iš to paties IP adreso, o šie veiksmai buvo atlikti vos 2 min. 20 sek. laiko skirtumu. Nurodytame pirkime D. Ž. vadovaujama įmonė UAB „Regula LT“ dalyvavo tuo metu, kai D. Ž. ir UAB „Tomadas“ siejo darbo teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju UAB ,,Regula LT“ priėmė kvietimą dalyvauti pirkime ir pateikė pirkimo pasiūlymą, o UAB „Tomadas“ pateikė pirkimo pasiūlymą vėlgi iš to paties IP adreso, o nurodyti veiksmai buvo atlikti mažesniu nei 7 min. laiko skirtumu. Perkančiajai organizacijai paprašius tiekėjų paaiškinti nurodytas aplinkybes, UAB „Regula LT“ atsakymo nepateikė, o UAB „Tomadas“ nurodė, kad IP adreso sutapimą galėjo nulemti tai, jog UAB „Regula LT“ buvo prisijungusi prie UAB „Tomadas“ IP adreso ir jis išliko UAB „Regula LT“ įrenginio atmintyje arba UAB „Regula LT“ naudojasi to paties interneto tiekėjo paslaugomis kaip ir UAB „Tomadas“, o IP adresų konfigūracija yra dinaminė, dėl ko IP adresai galėjo apsimainyti.
8. Teismas, įvertinęs išanalizuotus duomenis, nurodė, kad atsakovo nustatyti ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymų sutapimai IP adreso, pasiūlymo atsiėmimo, laiko skirtumo kontekste yra akivaizdūs ir sukelia objektyviai pagrįstų abejonių dėl šių tiekėjų tarpusavio susitarimo buvimo. Be to, teismo vertinimu, išvadą, kad ieškovė pirkimuose veikė ne savarankiškai, bet derindama savo veiksmus su kitu subjektu, papildomai paaiškina kitos atsakovo nustatytos aplinkybės. Telia Lietuva, AB, 2022 m. kovo 9 d. rašte nurodė, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) yra priskirtas interneto paslaugai, kuri teikiama A. P. privačiu adresu (adresas žinomas) (duomenys neskelbtini), nurodytas IP turėtojo adresas priklauso ne ieškovei (įmonei), ne trečiajam asmeniui (įmonei), o ieškovės direktorei – privačiam asmeniui; šis adresas nėra ieškovės (įmonės) buveinės vietos adresas, nėra trečiojo asmens (įmonės) buveinės vietos adresas; per praėjusį 6 mėnesių laikotarpį minėtas IP adresas buvo skirtas tik šiai fiksuotai šviesolaidinio interneto paslaugai, jis nėra dinaminis; įmonė UAB „Regula LT“ nėra Telia Lietuva, AB, klientė, o įmonė UAB „Tomadas“ iki 2022 m. vasario 26 d. naudojosi Telia Lietuva, AB, mobiliojo interneto paslaugomis ir abonentas neturėjo fiksuoto IP adreso paslaugos. Telia Lietuva, AB, nuomone, dėl IP adresų sutapties, tiek vienos, tiek kitos įmonės įrenginys, norėdamas pasinaudoti interneto tinklu, kuriam skirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), tuo metu turėjo būti prisijungęs prie A. P. teikiamos paslaugos maršrutizatoriaus arba bevielio tinklo (WiFi). Teismas iš šio paaiškinimo sprendė, kad tuo pačiu IP adresu skirtingiems vartotojams prisijungti nebuvo jokių galimybių, išskyrus tą variantą, jog trečiasis asmuo ar jo atstovas fiziškai (arba jo kompiuteris) turėtų būti privačioje vietoje, ir A. P. pateikė jam maršrutizatoriaus arba bevielio tinklo (WiFi) prisijungimo duomenis.
9. Teismas sprendė, kad byloje įrodyta, jog ieškovė veikė pirkime ne savarankiškai, bet derindama savo veiksmus su kitu subjektu – trečiuoju asmeniu, todėl atsakovas pagrįstai nusprendė apie tiekėjų UAB „Tomadas“ ir UAB „Regula LT“ sąmoningą bendradarbiavimą ir veikimą susitarus, t. y. apie tiekėjų susitarimą, kuriuo buvo siekiama iškreipti konkurenciją pirkime. Teismo teigimu, šią išvadą patvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos ir Konkurencijos tarybos, preliminariai įvertinusių atsakovo nurodytą informaciją, pateikti duomenys.
10. Teismas nustatė, kad ginčo pirkime susiklostė VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta situacija, nes buvo atmesti visų dalyvių, tame tarpe ir UAB „Priekabos“, pasiūlymai, todėl pirkimo procedūra baigėsi, o ne buvo nutraukta, kaip nurodė ieškovė. Kiekvienas pirkimo dalyvis buvo informuotas apie jo pateikto pasiūlymo atmetimo priežastis.
11. Dėl ieškovės įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą teismas nurodė, kad UAB „Tomadas“, pateikdama paaiškinimą dėl perkančiosios organizacijos nustatytų aplinkybių, klaidino atsakovą aktyviai – pateikdama melagingą informaciją dėl galimo susitarimo, siekiančio iškreipti konkurenciją, nebuvimo. Ieškovė pateikė melagingą informaciją apie draudžiamo konkurenciją ribojančio susitarimo sudarymą, o jo egzistavimą patvirtina atsakovo nustatytų ir patvirtintų aplinkybių visuma. Teismo vertinimu, UAB „Tomadas“ ir UAB „Regula LT“ elgesys pirkime negali būti paaiškinamas kitaip, nei suderintų veiksmų egzistavimu, todėl atsakovas ieškovės atžvilgiu pagrįstai taikė VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte, 4 punkte bei pirkimo sąlygų 25.4.1, 25.4.4 papunkčiuose įtvirtintus ieškovės pašalinimo iš pirkimo pagrindus. Dėl nurodytų aplinkybių perkančioji organizacija pagrįstai ieškovę įtraukė į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Viešojo pirkimo sutartį atsisakė pasirašyti UAB „Regula LT“, bet ne ieškovė. Nors ieškovė atsakovo nustatytu terminu pateikė motyvuotus paaiškinimus, visos neigiamos teisinės pasekmės UAB „Regula LT“ atsisakius pasirašyti sutartį teko ieškovei, neturinčiai objektyvios galimybės paaiškinti kito tiekėjo veiksmų (įskaitant prisijungimą prie to paties IP adreso). Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad ji klaidino atsakovą ar pateikė melagingą informaciją apie draudžiamo konkurenciją ribojančio susitarimo sudarymą. Ieškovė yra verčiama „prisipažinti“ dėl nebūtų dalykų, pasiaiškinti už UAB „Regula LT“ ar net prisiimti atsakomybę už jos veiksmus atsisakant pasirašyti pirkimo sutartį.
12.2. Nė vienas pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas dokumentas – Telia Lietuva, AB raštas, Viešųjų pirkimų tarnybos ir Konkurencijos tarybos nuomonės – nepatvirtino jokių ieškovės neteisėtų veiksmų ir (ar) kaltės, juolab ieškovės dalyvavimo draudžiamuose tiekėjų susitarimuose. Nurodytų subjektų pateikta informacija grindžiama prielaidomis. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nesivadovavo jokiais tiesioginiais įrodymais.
12.3. Pirmosios instancijos teismo nuomonė ir ankstesnių viešųjų pirkimų vertinimas yra neobjektyvus, atkartojama tendencinga atsakovo pozicija, selektyviai manipuliuojant situacija. Perkančioji organizacija ankstesniame pirkime nenustatė jokių atvejų dėl konkurencijos ribojimų, tiekėjų susitarimų, neinicijavo jokių procedūrų ir pan. – pasirašytos viešojo pirkimo sutartys visose penkiose pirkimo objekto dalyse yra vykdomos.
12.4. UAB „Priekabos“, vienintelė eilėje likusi tiekėja, kurios pasiūlymo kaina buvo didžiausia, atsakovo prašoma nurodytu terminu nepateikė dokumentų, patvirtinančių pašalinimo pagrindų nebuvimą, ir iš esmės jokių pasekmių nesusilaukė. Nors ginčo situacija ir minėta situacija yra tapačios, atsakovas jas vertina skirtingai.
12.5. Atsakovo minimas 2022 m. vasario 8 d. sprendimas dėl pirkimo pabaigos galėjo būti parengtas atgaline data jau po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą ir 2022 m. vasario 10 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Sprendimą baigti pirkimo procedūras atsakovas galbūt ryžosi priimti, siekdamas, kad nelikus pirkimo objekto, būtų užbaigta civilinė byla. Atsakovas, deklaruodamas informacijos apie konkurso pabaigą pateikimą CVP IS sistemoje, privalėjo pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius šiuos teiginius, tačiau ieškovės į bylą pateiktas CVP IS sistemos išrašas šiuos atsakovo teiginius paneigia.
12.6. Atsakovas taikė neproporcingas ir kraštutines priemones, be to, šiuo metu pirkimo procedūros yra baigtos, todėl ieškovė turi būti pašalinta iš Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašo.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
13.1. Ieškovė nenurodė jokių naujų bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių jos ieškinys turėtų būti patenkintas. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai yra perpinti su kitomis, nesusijusiomis su šia byla aplinkybėmis, ir apeliacinio skundo turinys iš esmės atitinka ieškinio ir dubliko turinį. Atsakovas atsikirtimus į ieškovės motyvus yra išsamiai išdėstęs atsiliepime į ieškinį ir triplike, todėl neturi pagrindo atsakyti į kiekvieną išgalvotą, neaiškų ir nepagrįstą ieškovės teiginį, įvairias prielaidas, spėliones ir nuomones.
13.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl atsakovas sprendimą ir jame išdėstytus motyvus palaiko.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Regula LT“ prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
14.1. Trečiasis asmuo 2022 m. balandžio 22 d. kreipėsi į atsakovą dėl „apsivalymo“ procedūros, kurią numato VPĮ 46 straipsnis, pateikė paaiškinimus dėl susiklosčiusios situacijos ir nurodė, kokių priemonių ėmėsi, kad „apsivalymo“ procedūra būtų pripažinta tinkama. Atsakovas apie šią aplinkybę atsiliepime į apeliacinį skundą neužsimena.
14.2. Atsakovas nepriima sprendimo dėl „apsivalymo“ procedūros VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 2 punkte nustatytu terminu, todėl trečiasis asmuo mano, kad atsakovas vilkina laiką ir siekia nuslėpti nuo teismo aktyvius trečiojo asmens veiksmus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. Ieškovė 2022 m. gegužės 13 d. padavė apeliacinės instancijos teismui prašymą priimti naujus įrodymus – trečiojo asmens UAB „Regula LT“ 2022 m. gegužės 9 d. pirmosios instancijos teismui pateiktą pareiškimą dėl termino atsiliepimui į apeliacinį skundą paduoti atnaujinimo su priedais ir trečiojo asmens UAB „Regula LT“ atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ieškovė nurodo, kad šiuose procesiniuose dokumentuose trečiasis asmuo UAB „Regula LT“ pripažino savo atsakomybę vykdomame pirkime, pateikiant pasiūlymą iš to paties IP adreso, detaliai paaiškino aplinkybes, kokiu būdu ir kokiu tikslu pateikė pasiūlymą iš to paties IP adreso, dėl kokių priežasčių atsisakė su atsakovu sudaryti pirkimo sutartį. Ieškovės nuomone, tai – pagrindiniai įrodymai, kuriais ji gali įrodyti aplinkybes, kad nebuvo sudariusi draudžiamų susitarimų su trečiuoju asmeniu UAB „Regula LT“.
17. Trečiasis asmuo UAB „Regula LT“ kartu su pareiškimu dėl termino atsiliepimui į apeliacinį skundą paduoti atnaujinimo ir atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – trečiojo asmens atsakovui išsiųstą 2022 m. balandžio 21 d. raštą „Dėl tiekėjo UAB „Regula LT“ „apsivalymo“ procedūros“, išrašą iš centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos apie tai, kad šis raštas buvo atsakovui išsiųstas, taip pat elektroniniais laiškais pateiktus patvirtinimus apie tai, kad atsakovas ir Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo šį trečiojo asmens raštą.
18. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
19. Kadangi pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 12 d. rezoliucija atnaujino trečiajam asmeniui UAB „Regula LT“ terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą paduoti ir atsiliepimą į apeliacinį skundą priėmė, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti ieškovės prašymo dėl trečiojo asmens pateikto pareiškimo dėl termino atsiliepimui į apeliacinį skundą paduoti atnaujinimo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą priėmimo, ir spręstinas tik kartu su šiais procesiniais dokumentais pateiktų naujų įrodymų – 2022 m. balandžio 21 d. rašto „Dėl tiekėjo UAB „Regula LT“ „apsivalymo“ procedūros“, išrašo iš centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos apie tai, kad šis raštas buvo atsakovui išsiųstas, taip pat elektroniniais laiškais pateiktų patvirtinimų apie tai, jog atsakovas ir Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo šį trečiojo asmens raštą – priėmimo klausimas.
20. Teisėjų kolegija atsisako priimti trečiojo asmens UAB „Regula LT“ kartu su pareiškimu dėl termino atnaujinimo ir atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikus naujus įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie įrodymai patvirtina faktines aplinkybes, jog trečiasis asmuo, remdamasis VPĮ 46 straipsnio 10 dalimi, kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydamas pripažinti, kad jis ėmėsi tinkamų priemonių „apsivalymo“ procedūrai įvykdyti. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės yra susijusios su trečiojo asmens teisine padėtimi pirkime ir jo atžvilgiu priimtais perkančiosios organizacijos sprendimais, ir jos nėra susijusios su byloje ginčijamų atsakovo sprendimų dėl ieškovės pašalinimo iš pirkimo, ieškovės pasiūlymo atmetimo ir ieškovės įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą teisėtumo vertinimu, todėl pagrindo priimti šių įrodymų nėra.
21. Nors ieškovė prašymą priimti trečiojo asmens UAB „Regula LT“ kartu su pareiškimu dėl termino atnaujinimo ir atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikus naujus įrodymus grindžia tuo, kad šiuose procesiniuose dokumentuose trečiasis asmuo detaliai paaiškino aplinkybes, kokiu būdu ir kokiu tikslu pateikė pasiūlymą iš to paties IP adreso, dėl kokių priežasčių atsisakė su atsakovu sudaryti pirkimo sutartį, tačiau šie ieškovės argumentai nesudaro pagrindo priimti naujai pateiktų įrodymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiojo asmens pasiūlymo pateikimo aplinkybes, t. y. kokiu būdu ir kokiu tikslu trečiasis asmuo pateikė pasiūlymą iš to paties IP adreso, dėl kokių priežasčių trečiasis asmuo atsisakė sudaryti pirkimo sutartį, ieškovė turėjo teisę įrodinėti pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo eigos, trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame paaiškino dėl kokių priežasčių atsisakė sudaryti pirkimo sutartį, tačiau pasiūlymo pateikimo iš to paties IP adreso aplinkybių nepaaiškino, kitų procesinių dokumentų į bylą nepateikė. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu iš trečiojo asmens neprašė išreikalauti įrodymų, susijusių su trečiojo asmens pasiūlymo pateikimo aplinkybėmis. Todėl spręstina, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme neturi teisės remtis trečiojo asmens pateiktais naujais įrodymais, tarp jų 2022 m. balandžio 21 d. raštu „Dėl tiekėjo UAB „Regula LT“ „apsivalymo“ procedūros“, kaip įrodančiais trečiojo asmens pasiūlymo pateikimo aplinkybes.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
22. Atsakovas supaprastinto atviro konkurso būdu vykdo pirkimą, kuriuo siekia įsigyti transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas Klaipėdos mieste, Neringoje ir Klaipėdos rajone. Atsakovas 2021 m. gruodžio 28 d. nustatė pasiūlymų eilę pasiūlymų ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka: 1) UAB „Regula LT“, bendra pasiūlymo kaina – 28 367 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) (ne PVM mokėtojas); 2) UAB „Tomadas“, bendra pasiūlymo kaina – 38 567,73 Eur su PVM ir 3) UAB „Priekabos“, bendra pasiūlymo kaina – 54 637,55 Eur su PVM. Trečiasis asmuo UAB „Regula LT“ 2021 m. gruodžio 31 d. informavo atsakovą, kad atsisako pasirašyti sutartį.
23. Atsakovas 2022 m. sausio 6 d. raštu kreipėsi į UAB „Regula LT“ ir UAB „Tomadas“, prašydamas pateikti paaiškinimus dėl tiekėjų susitarimo, kuriuo siekiama iškreipti konkurenciją pirkime, galimybės. Atsakovas nurodė, kad pirkime susiklosčiusi situacija, kai laimėjęs tiekėjas atsiima savo pateiktą pasiūlymą (be aiškios priežasties) ir atsisako pasirašyti sutartį, suteikia pagrindą įtarti, kad UAB „Regula LT“ sąmoningai atsisako pirkimo laimėjimo kito tiekėjo UAB „Tomadas“ naudai, o toks elgesys priskirtinas prie tiekėjų suderintų veiksmų (pasiūlymų derinimo) požymių. Be to, atsakovas nurodė, kad UAB „Tomadas“ ir UAB „Regula LT“ pateikė pirkimui pasiūlymus iš to paties IP adreso – (duomenys neskelbtini). Atsakovas apie galimą tiekėjų susitarimą, kuriuo siekiama iškreipti konkurenciją pirkime, sprendė ir iš pasiūlymų pateikimo laiko intervalo bei pateiktų dokumentų formos, eiliškumo panašumo.
24. Ieškovė 2022 m. sausio 11 d. pateikė paaiškinimą, nurodydama, kad nėra pagrindo spręsti apie susitarimo, kuriuo iškreipiama konkurencija, sudarymą. Ieškovė paaiškino, kad pirkimo laimėtojos UAB „Regula LT“ direktorius D. Ž. yra buvęs ieškovės darbuotojas, todėl įgijo reikiamų žinių, jog galėtų konkuruoti su ieškove, dėl šios priežasties UAB „Regula LT“ savo veikloje naudoja panašias dokumentų formas, kaip ieškovė. Tačiau bendrovės nėra susijusios, ieškovei nėra žinomos aplinkybės, dėl kurių UAB „Regula LT“ atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Ieškovė taip pat paaiškino, kad jai nėra žinomos aplinkybės, dėl kurių pasiūlymai buvo pateikti iš to paties IP adreso.
25. Atsakovas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu, vadovaudamasis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais bei pirkimo sąlygų 25.4.1 ir 25.4.4 papunkčiais, nutarė UAB „Tomadas“ pašalinti iš pirkimo procedūros, taip pat, remdamasis pirkimo sąlygų 96.3 papunkčiu nutarė atmesti UAB „Tomadas“ pasiūlymą. Atsakovas šiuo sprendimu nutarė UAB „Tomadas“ įtraukti į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Atsakovo vertinimu, ieškovė nepaaiškino vienodo IP adreso, iš kurio buvo pateikti pasiūlymai, panašaus pasiūlymų dokumentų eiliškumo, pasiūlymų pateikimo laiko intervalo. Be to, atsakovas nurodė, kad iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato gavo informaciją apie identišką situaciją transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų pirkime Nr. 556377, atliktame 2021 metais, kuriame vienoje iš pirkimo objekto dalių UAB „Regula LT“ atsisakė sudaryti sutartį ir laimėtoju šioje dalyje buvo pripažintas UAB „Tomadas“, o abiejų tiekėjų pasiūlymai buvo pateikti iš to paties IP adreso (duomenys neskelbtini).
26. Ieškovė, nesutikdama su atsakovo sprendimu, 2022 m. sausio 22 d. padavė pretenziją, nurodydama, kad priešingai nei teigia atsakovas, ji detaliai paaiškino visas žinomas aplinkybes, tačiau atsakovas jas ignoravo ir vertino subjektyviai. Ieškovės teigimu, atsakovas nepateikė nė vieno įrodymo, kad ieškovė su UAB „Regula LT“ sudarė susitarimą, kuriuo siekiama iškreipti konkurenciją. Ieškovės teigimu, bendrovės nėra susijusios jokiais ryšiais. Anksčiau vykdytame pirkime Nr. 556377 UAB „Regula LT“ atsisakė sudaryti sutartį tik vienoje iš penkių pirkimo dalių. Ieškovės nuomone, pašalinti ją iš pirkimo pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą pagrindo nebuvo, nes ji nenuslėpė informacijos apie atitiktį VPĮ 46 ir 47 straipsnių reikalavimams. Ieškovė nurodė, kad bet kuriuo atveju pasiūlymo atmetimas ir įtraukimas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą yra neproporcinga priemonė, kadangi atsakovas nepasiūlė galimybės „apsivalyti“ tame pačiame pirkime, nevertino, ar pažeidimas toks rimtas ir aktualus būsimos sutarties vykdyme, nevertino ieškovės patikimumo.
27. Atsakovas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu netenkino ieškovės pretenzijos, nurodydamas, kad ieškovė nepaneigė nustatytų aplinkybių dėl galimo susitarimo bei neįtikino, jog yra logiškas nustatytų aplinkybių paaiškinimas. Atsakovo vertinimu, papildomai gauta informacija apie užfiksuotą identišką situaciją kitame pirkime patvirtina, kad perkančioji organizacija teisingai identifikavo tiekėjų susitarimą. Atsakovas nurodė, kad UAB „Regula LT“, vadovaujama D. Ž., anksčiau paskelbtame pirkime dalyvavo tuo metu, kai D. Ž. siejo darbo santykiai su UAB „Tomadas“, abiejuose pirkimuose nustatytos analogiškos aplinkybės. UAB „Regula LT“ pranešimu informavo, kad atsisakė pasirašyti sutartį „dėl nuo naujųjų metų įsigaliojusio įstatymo SEAKĮ 33 str. pakeitimo“, tačiau nepateikė paaiškinimo dėl galimo susitarimo su UAB „Tomadas“ siekiant iškreipti konkurenciją. Atsakovo teigimu, tiekėjas UAB „Tomadas“ aktyviai klaidino apie draudžiamo susitarimo sudarymą, todėl perkančioji organizacija pagrįstai taikė VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose bei pirkimo sąlygų 25.4.1 ir 25.4.4 punktuose įtvirtintus tiekėjo pašalinimo iš pirkimo pagrindus. Atsakovas nurodė, kad teisėto pagrindo pašalinti UAB „Tomadas“ iš Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašo neturi. Kadangi tiekėjo pasiūlymas yra atmestas vadovaujantis pirkimo sąlygų 96.3 papunkčiu, atsakovas netenkino ieškovės prašymo vertinti jos pasiūlymą tolimesnėse pirkimo procedūrose.
28. Atsakovas 2022 m. vasario 8 d. sprendimu atmetė trečią vietą pasiūlymų eilėje užėmusio tiekėjo UAB „Priekabos“ pasiūlymą, kadangi tiekėjas iki nustatyto termino nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad nėra jo pašalinimo pagrindų. Remdamasis VPĮ 29 straipsnio 2 punktu, atsakovas nusprendė baigti pirkimo procedūras, nes buvo atmesti visi pirkime pateikti pasiūlymai.
29. Ieškovė, nesutikdama su atsakovo 2022 m. sausio 20 d. priimtais sprendimais, padavė ieškinį teismui, kuriame nurodė iš esmės analogiškus argumentus, kurie buvo nurodyti 2022 m. sausio 22 d. pretenzijoje. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino ieškovės ieškinio ir konstatavo, kad byloje ginčijami atsakovo sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Ieškovė apeliaciniame skunde, nesutikdama su skundžiamu teismo sprendimu, kelia tinkamo įrodymų vertinimo, ieškovės atžvilgiu pritaikytų priemonių proporcingumo ir kitus klausimus (plačiau žr. šios nutarties 12 punktą).
Dėl atsakovo sprendimo pašalinti ieškovę iš pirkimo teisėtumo
30. Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 57 straipsnio 4 dalies d punktas numato, kad perkančiosios organizacijos gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos pašalinti iš dalyvavimo pirkimo procedūroje ekonominės veiklos vykdytojus, kai perkančioji organizacija turi pakankamai įtikinamų duomenų daryti išvadą, jog ekonominės veiklos vykdytojas su kitais ekonominės veiklos vykdytojais sudarė susitarimus, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją.
31. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte, įgyvendinančiame minėtą Direktyvos 2014/24/ES nuostatą, numatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų. Nagrinėjamo pirkimo atveju atsakovas pirkimo sąlygų 25.4.1 papunktyje taip pat įtvirtino analogišką tiekėjo šalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą – jeigu tiekėjas su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų.
32. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant ūkio subjektų elgesį kvalifikuoti kaip draudžiamą susitarimą, turi būti nustatytas ir bylos aplinkybėmis pagrįstas susitarimo, kaip jis suprantamas teismų praktikoje, t. y. tiek rašytinio susitarimo, tiek keitimosi informacija, laisvos rinkos atveju neįprasto prisitaikymo prie kito ūkio subjekto elgesio ir kt., sudarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018 49 punktą). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad suderintų veiksmų egzistavimo faktą, be kita ko, leidžia patvirtinti situacija, kada tam tikras ūkio subjektų elgesys rinkoje, atsižvelgiant į įprastas atitinkamos rinkos veikimo sąlygas ir kitus rinkos parametrus, negali būti paaiškinamas kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016 42 punktą ir jame nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką).
33. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad įtikinami duomenys VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme apima tiesiog objektyvią, patikrinamą informaciją, kurią galima nuginčyti tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje, tiek teismo procese. Dėl to įtikinami duomenys laikytini tokiais, kurie įstatymų nustatyta tvarka dar nėra verifikuoti (validuoti) teismo ar kompetentingų institucijų (pavyzdžiui, Konkurencijos tarybos) ir neturi res judicata (galutinis teismo sprendimas) ar kitokios privalomosios galios, tačiau yra pakankami perkančiajai organizacijai spręsti dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintų pagrindų egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018).
34. Pažymėtina, kad dėl reikalaujamo įrodymų lygio siekiant įrodyti, kad pateikti pasiūlymai nėra savarankiški ir nepriklausomi, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, jog pagal veiksmingumo principą reikalaujama, kad Sąjungos viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklių pažeidimą būtų galima įrodyti remiantis ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, su sąlyga, kad jie yra objektyvūs ir nuoseklūs, o susiję konkurso dalyviai gali pateikti priešingų įrodymų (žr. 2016 m. sausio 21 d. sprendimo Eturas ir kt., C‑74/14, 37 punktą, 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo Specializuotas transportas, C-531/16, 37 punktą).
35. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, neturi pagrindo sutikti su ieškovės nuomone, kad teismas, darydamas byloje išvadas dėl konkurenciją ribojančio susitarimo sudarymo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šalių pateiktus visų rūšių įrodymus, juos visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bei padarė išsamia įrodymų analize pagrįstą išvadą, kad nustatytas neįprastas ūkio subjektų elgesys, jų veiksmų sutapimai, vertinant juos kartu, negali būti paaiškinami kitaip, nei suderintų veiksmų egzistavimu.
36. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į vieną iš esminių požymių apie verslo praktikai prieštaraujantį elgesį pirkimo procedūrų metu – pirkimo laimėtojo trečiojo asmens UAB „Regula LT“ atsisakymą pasirašyti sutartį. Toks atsisakymas buvo naudingas ieškovei, kadangi pasiūlymų eilėje jos pasiūlymas užėmė antrą vietą, todėl jai turėjo būti siūloma pasirašyti pirkimo sutartį. Kaip pagrįstai vertino atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, trečiojo asmens nurodyti argumentai, dėl kurių jis atsisakė pasirašyti sutartį (dėl įsigaliojusių Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio pakeitimų), nėra įtikinantys, kadangi trečiasis asmuo, būdamas profesionaliu rinkos dalyviu, apie jo veiklai reikšmingo teisinio reglamentavimo pakeitimus žinojo arba privalėjo žinoti, be to, apmokėjimo už atsakovo perkamas paslaugas tvarka, atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, buvo aiškiai nurodyta pirkimo sąlygose (tai matyti iš centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje viešai skelbiamo tipinės viešojo pirkimo sutarties projekto 2.1 ir 3.3 papunkčių).
37. Pati savaime aplinkybė, kad pirkimo laimėtojas atsisakė pasirašyti pirkimo sutartį, nėra pakankama padaryti įtikinamą išvadą dėl konkurenciją ribojančio susitarimo sudarymo, tačiau šiuo atveju teismas pagrįstai atsižvelgė į kitus bylos duomenis, rodančius suderintų veiksmų egzistavimą. Atsakovas pateikė duomenis, kad analogiškas abiejų tiekėjų elgesys buvo nustatytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. vykdytame transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų pirkime Nr. 556377. Šio pirkimo metu vienoje iš pirkimo objekto dalių trečiasis asmuo UAB „Regula LT“, laimėjęs pirkimą, atsisakė sudaryti sutartį ir laimėtoju šioje dalyje buvo pripažinta ieškovė UAB „Tomadas“, su kuria buvo sudaryta pirkimo sutartis. Nors ieškovė teigia, kad ankstesnio pirkimo duomenimis buvo remiamasi neobjektyviai, nes UAB „Regula LT“ atsisakė sudaryti sutartį tik vienoje pirkimo dalyje ir ankstesniame pirkime nebuvo nustatytas konkurencijos ribojimas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie ieškovės argumentai nesumenkina aptariamos aplinkybės teisinės reikšmės vertinant tiekėjų veiksmus, nes ši aplinkybė patvirtina anksčiau buvusį analogišką abiejų subjektų elgesį, naudingą ieškovei, kaip ir nagrinėjamame pirkime.
38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir trečiojo asmens tarpusavio sąsają, kuri patvirtina buvus objektyvią galimybę tarpusavyje derinti veiksmus. Atsakovo į bylą pateiktame Konkurencijos tarybos 2022 m. vasario 7 d. rašte nurodyta, kad UAB ,,Regula LT“ vadovas (nuo 2021 m. birželio 22 d. ir vienintelis akcininkas) dirbo UAB ,,Tomadas“ nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. bei nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. lapkričio 7 d., taip pat buvęs UAB ,,Tomadas“ darbuotojas, bendrovėje dirbęs nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2021 m. kovo 31 d., nuo 2021 m. spalio 25 d. yra UAB ,,Regula LT“ darbuotojas. Nors ieškovė pagrįstai nurodo, kad susijusių ūkio subjektų dalyvavimas pirkime nėra draudžiamas ir savaime neįrodo veiksmų derinimo (šiuo aspektu žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018 71 punktą), tačiau tiekėjų tarpusavio sąsaja, ypatingai ta, kad buvęs ieškovės darbuotojas eina trečiojo asmens vadovo pareigas ir yra vieninteliu trečiojo asmens akcininku, byloje esant kitų duomenų apie įprastai verslo praktikai prieštaraujantį trečiojo asmens elgesį pirkimo procedūrų metu, papildomai suformuoja įsitikinimą dėl tiekėjų veiksmų derinimo. Be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vykdyto pirkimo Nr. 556377 metu trečiojo asmens vadovas dar dirbo ieškovės bendrovėje.
39. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į ieškovės bei trečiojo asmens pasiūlymų pirkime pateikimo aplinkybes. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo pasiūlymus pirkimui pateikė 2021 m. gruodžio 16 d. mažesniu nei 7 min. laiko skirtumu iš to paties IP adreso, be to, šie tiekėjai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vykdytame pirkime Nr. 556377 pasiūlymus taip pat pateikė mažu laiko skirtumu (mažesniu nei 3 min.) ir iš to paties IP adreso. Ieškovė 2022 m. sausio 11 d. paaiškinime atsakovui negalėjo nurodyti aplinkybių, dėl kurių pasiūlymai buvo pateikti iš to paties IP adreso. Ieškovė šiame paaiškinime darė prielaidą, kad trečiasis asmuo buvo prisijungęs prie ieškovės IP adreso ir jis išliko jo naudojamo prietaiso atmintyje arba trečiasis asmuo naudojasi to paties interneto tiekėjo Telia Lietuva, AB paslaugomis, kaip ir ieškovė, o IP adresų konfigūracija yra dinaminė, todėl per atitinkamą laikotarpį šie adresai galėjo apsikeisti.
40. Tačiau pažymėtina, kad atsakovas į bylą pateikė įrodymus, paneigiančius ieškovės prielaidas. Konkurencijos tarybos 2022 m. vasario 7 d. rašte nurodyta, kad, tarnybos darbuotojų nuomone, labai mažai tikėtina, jog dviem skirtingiems tiekėjams per tokį trumpą laiko tarpą galėjo būti atsitiktinai priskirtas tas pats IP adresas. Viešųjų pirkimų tarnybos Elektroninių pirkimų skyriaus 2022 m. sausio 27 d. atsakyme nurodyta, kad pagal IP adresą nėra galimybės matyti, iš kur pateikti pasiūlymai, todėl įvertinus pasiūlymų pateikimo laiką neatmestina galimybė, jog pasiūlymai galėjo būti pateikti iš to paties kompiuterio arba galėjo būti buvo prisijungta su dviem kompiuteriais prie to paties interneto skirstytuvo, esančio tose pačiose patalpose. Telia Lietuva, AB 2022 m. kovo 9 d. rašte nurodyta, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) yra priskirtas interneto paslaugai, kuri teikiama A. P. (ieškovės vadovei) privačiu adresu (duomenys neskelbtini). Rašte nurodoma, kad per praėjusį 6 mėnesių laikotarpį minėtas IP adresas buvo skirtas tik šiai fiksuotai interneto paslaugai, jis nėra dinaminis. Rašte taip pat nurodyta, kad trečiasis asmuo UAB „Regula LT“ nėra Telia Lietuva, AB, klientas. Telia Lietuva, AB nuomone, dėl IP adresų sutapties, tiek vienos, tiek kitos įmonės įrenginys, norėdamas pasinaudoti interneto tinklu, kuriam skirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), tuo metu turėjo būti prisijungęs prie A. P. teikiamos paslaugos maršrutizatoriaus arba bevielio tinklo (WiFi).
41. Taigi, aptarti įrodymai paneigė ieškovės prielaidą apie tai, kad trečiasis asmuo naudojasi to paties interneto tiekėjo Telia Lietuva, AB paslaugomis, kaip ir ieškovė, o IP adresų konfigūracija yra dinaminė, todėl per atitinkamą laikotarpį šie adresai galėjo apsikeisti. Šie įrodymai pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad trečiasis asmuo pasiūlymą pirkimui teikė fiziškai būdamas ieškovės vadovei priklausančioje privačioje vietoje, turėdamas ieškovės vadovei priskirtus maršrutizatoriaus arba bevielio tinklo (WiFi) prisijungimo duomenis, arba abiejų įmonių pasiūlymai buvo išsiųsti iš to paties kompiuterio, esančio ieškovės vadovei priklausančioje privačioje vietoje.
42. Pažymėtina, kad nei VPĮ, nei teismų praktikoje nėra suformuluota taisyklė, kiek ir kokio pobūdžio sutapimų (vienarūšių ar kitokių) turi būti nustatyta tam, kad būtų galima konstatuoti tiekėjų draudžiamą susitarimą pirkimuose. Draudžiamam tiekėjų susitarimui konstatuoti pakanka nustatyti neįprastą ūkio subjektų elgesį, tam tikrus jų veiksmų sutapimus, pagrįstus objektyvia, patikrinama informacija, kurie, vertinant juos kartu, negali būti paaiškinami kitaip, nei suderintų veiksmų egzistavimu. Šiuo atveju byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovė ir trečiasis asmuo pasiūlymus pateikė tą pačią dieną itin mažu laiko intervalu iš to paties IP adreso (o tai reiškia, kad iš tos pačios ieškovės vadovei priklausančios privačios vietos naudojant ieškovės vadovei suteiktus prisijungimo prie maršrutizatoriaus arba bevielio tinklo duomenis), tai, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu yra susiję asmenys, ir trečiasis asmuo, laimėjęs pirkimą, atsisakė sudaryti pirkimo sutartį, o toks elgesys buvo naudingas ieškovei, be to, analogiškas ieškovės ir trečiojo asmens elgesys buvo nustatytas ankstesnio pirkimo metu, pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai konstatuoti, jog tokie ūkio subjektų veiksmų sutapimai, vertinant juos kartu, negali būti paaiškinami kitaip, nei suderintų veiksmų egzistavimu. Ieškovė nei teikdama 2022 m. sausio 11 d. paaiškinimą atsakovui, nei bylos nagrinėjimo teisme metu konkrečių, logiškų ir įtikinamų paaiškinimų dėl nustatytų sutapimų nepateikė, tačiau apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad jokio veiksmų derinimo su trečiuoju asmeniu nebuvo, ir ji negali paaiškinti trečiojo asmens UAB „Regula LT“ atliktų veiksmų.
43. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konkurencijos taryba, preliminariai įvertinusi atsakovės pateiktą informaciją, taip pat nurodė, jog pirkime nustatyti požymiai priskiriami prie tokių, kurie galėtų rodyti tiekėjų susitarimo, kuriuo siekiama iškreipti konkurenciją pirkime, sudarymo tikimybę (Konkurencijos tarybos 2022 m. vasario 7 d. raštas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018), kad net ir preliminari Konkurencijos tarybos pozicija turi būti kvalifikuojama kaip įtikinami duomenys VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme. Aplinkybė, kad Konkurencijos taryba pateikė tik preliminarią specialistų išvadą, pagal kasacinio teismo praktiką per se (savaime) nereiškia, kad šios specializuotos institucijos išreikšta pozicija yra teisiškai nesvarbi. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus bet kokiu atveju, jei perkančioji organizacija kreipėsi į Konkurencijos tarybą, gavusi jos vertinimą, negali jo ignoruoti.
44. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė, jog šiuo atveju egzistuoja pakankamai įtikinamų duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo vykdytame pirkime ieškovė veikė ne savarankiškai, bet suderinusi savo veiksmus su trečiuoju asmeniu. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo sprendimas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir pirkimo sąlygų 25.4.1 papunkčio pagrindu pašalinti ieškovę iš pirkimo procedūros yra teisėtas.
45. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktas numato, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir VPĮ 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Pirkimo sąlygų 25.4.4 papunktyje yra numatytas analogiškas tiekėjo šalinimo iš pirkimo procedūros pagrindas. Atsakovas sprendimą pašalinti ieškovę iš pirkimo procedūros priėmė vadovaudamasis ir šiuo teisiniu pagrindu, nurodęs, kad ieškovė, pateikdama paaiškinimus, aktyviai klaidino perkančiąją organizaciją, pateikė melagingą informaciją dėl galimo susitarimo, kuriuo siekiama iškreipti konkurenciją, nebuvimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pritarė atsakovui, kad ieškovė, pateikdama paaiškinimą dėl perkančiosios organizacijos nustatytų aplinkybių, aktyviai klaidino atsakovą – pateikė melagingą informaciją dėl galimo susitarimo, kuriuo siekiama iškreipti konkurenciją, nebuvimo. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad ji klaidino atsakovą ar pateikė melagingą informaciją apie draudžiamo konkurenciją ribojančio susitarimo sudarymą.
46. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad informacija pripažintina melaginga nustačius objektyviojo (neatitiktis tiesai, kuri yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviojo (informacijos teikėjas suvokia ar turi suvokti, kad ji neatitinka realybės ir turi tikslą suklaidinti jos adresatą) elementų kumuliatyvų egzistavimą. Be to, kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad toks įrodinėjimo modelis, kai yra įrodinėjamas objektyvusis informacijos pripažinimo melaginga elementas, o subjektyviojo elemento buvimas yra preziumuojamas, iš principo yra galimas; bet kokiu atveju besiginantis informacijos teikėjas gali įrodinėti, kad duomenys atitinka faktinę realybę, o jei ir ne, jis apie tai nežinojo (negalėjo žinoti) ir nesiekė suklaidinti informacijos adresato (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017).
47. Teisėjų kolegija jau konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė, jog egzistuoja pakankamai įtikinamų duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo vykdytame pirkime ieškovė veikė ne savarankiškai, bet suderinusi savo veiksmus su trečiuoju asmeniu. Tačiau ieškovė 2022 m. sausio 11 d. paaiškinime atsakovui deklaravo nesudariusi su trečiuoju asmeniu susitarimų, kuriais siekta iškreipti konkurenciją pirkime, be kita ko, nurodė neteisingas aplinkybes apie ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymų teikimo iš to paties IP adreso aplinkybes (pvz., kad ieškovė ir trečiasis asmuo naudojasi to paties interneto tiekėjo Telia Lietuva, AB paslaugomis, kaip ir ieškovė, o IP adresų konfigūracija yra dinaminė). Taigi, ieškovės pateikti duomenys, kad ji nėra sudariusi konkurenciją iškreipiančių susitarimų pirkimuose, neatitiko tikrovės, o ieškovė, teikdama informaciją atsakovui, suvokė ar negalėjo nesuvokti, jog teikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė pateikė atsakovui melagingus duomenis pirkime, todėl atsakovas turėjo pakankamą pagrindą pašalinti ieškovę iš pirkimo vadovaudamasis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir pirkimo sąlygų 25.4.4 papunkčiu.
Dėl ieškovės atžvilgiu pritaikytų priemonių proporcingumo, ieškovės pašalinimo iš Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašo ir situacijos, susijusios su trečią vietą užėmusio pasiūlymo vertinimu
48. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad jos pašalinimas iš pirkimo, pasiūlymo atmetimas ir įtraukimas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą yra neproporcingai pritaikyta sankcija. Ieškovės manymu, atsakovas nevertino, ar pažeidimas yra toks rimtas ir aktualus būsimos sutarties vykdyme, o ieškovė tokia nepatikima, kad su ja ieškovė negalėtų sudaryti pirkimo sutarties.
49. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis VPĮ 46 straipsnio 10 dalimi, jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų pagal šio straipsnio 1, 4 ir 6 dalis, perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros, kai yra abi šios sąlygos kartu: 1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad ėmėsi šių priemonių: a) savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl šio straipsnio 1, 4 ar 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos arba pažeidimo, jeigu taikytina; b) bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jeigu taikytina; c) ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai; 2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė atsakovui jokios informacijos apie tai, kad ji ėmėsi VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 1 punkte nurodytų priemonių, siekdama įrodyti savo patikimumą, ir atsakovas šias priemones įvertino kaip pakankamas. Priešingai, ieškovė tiek prieš atsakovui priimant sprendimą dėl ieškovės pašalinimo iš pirkimo procedūrų, tiek ginčo nagrinėjimo metu neigė susitarimo su trečiuoju asmeniu sudarymo faktą, teikė melagingą informaciją, kad tokio susitarimo ji nėra sudariusi, nebendradarbiavo su atsakovu, ir, kaip minėta, nepateikė jokių duomenų dėl priemonių, skirtų tolesnei pažeidimų prevencijai. Ieškovės atliktais neteisėtais veiksmais buvo ne tik sutrikdyta pirkimo procedūrų eiga ir atsakovo galimybė palankiausiomis sąlygomis įsigyti visuomenei reikalingas paslaugas, bet buvo pasikėsinta į itin reikšmingą sąžiningos konkurencijos vertybę, todėl, teisėjų kolegijos manymu, negalima spręsti, kad ieškovės atžvilgiu pritaikytos priemonės, kuriomis apribotas ieškovės dalyvavimas tiek nagrinėjamame pirkime, tiek tam tikrą laikotarpį kituose pirkimuose (ieškovę įtraukus į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą), yra neproporcingos priemonės.
50. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad atsakovui užbaigus pirkimo procedūras, neliko pagrindo ginčijamame atsakovo sprendime nurodytoms teisinėms pasekmėms kilti – įtraukti ieškovę į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Iš VPĮ 52 straipsnio nuostatų matyti, kad perkančiosios organizacijos pareiga skelbti informaciją apie tiekėją, kuris pirkimo procedūrų metu pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, yra imperatyvi, jos vykdymas yra susijęs su kitų perkančiųjų organizacijų informavimu apie nepatikimą tiekėją. Todėl šios pareigos vykdymas negali būti siejamas su tolesnėmis pirkimo procedūrų vykdymo aplinkybėmis, taip pat ir tuo, kad pirkimas, kuriame tiekėjas teikė melagingą informaciją, pasibaigė nesudarius pirkimo sutarties. Taigi, tai, kad šiuo atveju atsakovas jau po ginčijamo sprendimo priėmimo atmetė ir trečią vietą pasiūlymų eilėje užėmusio tiekėjo UAB „Priekabos“ pasiūlymą, kadangi tiekėjas iki nustatyto termino nepateikė reikalaujamų dokumentų, ir, remdamasis VPĮ 29 straipsnio 2 punktu, nusprendė baigti pirkimo procedūras, nesudaro pagrindo panaikinti atsakovo sprendimo dėl ieškovės įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą ir išbraukti ieškovės iš šio sąrašo.
51. Ieškovė apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria tariamam tiekėjo UAB „Priekabos“ protegavimui. Ieškovė šiuos teiginius grindžia tuo, kad atsakovui pašalinus iš pirkimo procedūrų ieškovę ir trečiąjį asmenį, buvo sudarytos galimybės pirkimą laimėti UAB „Priekabos“, kad atsakovas ieškovės neinformavo apie sprendimą atmesti UAB „Priekabos“ pasiūlymą, todėl ieškovė kelia abejones dėl šio sprendimo priėmimo datos. Be to, ieškovė nurodo, kad atmetus UAB „Priekabos“ pasiūlymą ir įtraukus ieškovę bei trečiąjį asmenį į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, naujame pirkime UAB „Priekabos“ turės galimybę pasiūlyti dideles perkamų paslaugų kainas. Ieškovė nurodo ir tai, kad, nors UAB „Priekabos“, vienintelė eilėje likusi tiekėja, atsakovo nurodytu terminu nepateikė dokumentų, patvirtinančių pašalinimo pagrindų nebuvimą, tačiau jokių pasekmių dėl tokio elgesio nesulaukė, o tai, ieškovės manymu, patvirtina, kad atsakovas skirtingai vertino ginčo situacijai tapačią situaciją.
52. Teisėjų kolegija atmeta paminėtus ieškovės argumentus kaip nepagrįstus, paremtus tik ieškovės subjektyviu susidariusios situacijos vertinimu ir iškeltomis prielaidomis, tačiau neturinčius jokios teisinės reikšmės byloje sprendžiamiems klausimams. Teisėjų kolegija pažymi, kad situacija, susidariusi, kai UAB „Priekabos“ iki nustatyto termino nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad nėra jo pašalinimo pagrindų, ir jos pasiūlymas buvo atmestas, nėra susijusi su ieškovės ginčijamų sprendimų teisėtumo įvertinimu. Šioje nutartyje teisėjų kolegija jau konstatavo, kad atsakovo sprendimai ieškovės atžvilgiu buvo teisėti, todėl byloje nėra pagrindo nagrinėti vėliau (po ginčijamų sprendimų priėmimo) pirkime susidariusios situacijos ar atsakovo priimtų sprendimų teisėtumo. Pažymėtina, kad ieškovės teiginiai, jog naujame pirkime UAB „Priekabos“ turės galimybę pasiūlyti dideles perkamų paslaugų kainas, grindžiami tik niekuo nepagrįstomis prielaidomis, ieškovė nepagrindžia, kad rinkoje be UAB „Priekabos“ neliko kitų ūkio subjektų, galinčių pasiūlyti įsigyti atsakovo perkamas paslaugas. Ieškovė taip pat nepagrįstai tapatina situaciją, kai UAB „Priekabos“ nepateikė atsakovo reikalaujamų dokumentų, su nagrinėjamoje byloje nustatytu ieškovės ir trečiojo asmens veiksmų derinimu – ieškovė nepateikia jokių duomenų, kad UAB „Priekabos“ pasiūlymas buvo atmestas dėl buvusio susitarimo su kitais tiekėjais ar atsakovu, ir dėl to atsakovas privalėjo taikyti analogiškas teisines pasekmes UAB „Priekabos“ atžvilgiu, kokios buvo pritaikytos ieškovei. Ieškovė, teikdama argumentus, kad ji nebuvo supažindinta su atsakovo sprendimu atmesti UAB „Priekabos“ pasiūlymą, nenurodo teisinio reglamentavimo, numačiusio atsakovo pareigą informuoti iš pirkimo procedūrų pašalintą tiekėją apie tokį kito tiekėjo atžvilgiu priimtą sprendimą. Ieškovės iškeltos abejonės dėl sprendimo atmesti UAB „Priekabos“ pasiūlymą priėmimo datos grindžiamos tik ieškovės prielaidomis, tačiau šias abejones paneigia atsakovo viešųjų pirkimų komisijos protokole užfiksuoti duomenys. Taigi, ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl tariamo UAB „Priekabos“ protegavimo nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
53. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
54. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Tuo tarpu atsakovas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Asta Radzevičienė