Civilinė  byla  Nr. e2A-1964-392/2020

     Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15226-2018-6

     Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.2

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas” ieškinį atsakovams N. V., L. V., L. D., A. G. dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, tretieji asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija        

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 2 513,05 Eur skolą už būsto nuomą laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d., 104,36 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atsakovus iškeldinti iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nes mokesčiai už buto nuomą nemokami nuo 2016 m. spalio 1 d. iki šiol.

2.       Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašė jį atmesti.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ solidariai iš atsakovų N. V., L. V., L. D., A. G. (buvusi pavardė A.), 2 513,05 Eur skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d., 104,36 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimą dėl N. V., L. V., L. D., A. G. iškeldinimo, atmetė. 

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškovo ieškinio reikalavimas dėl atsakovų iškeldinimo, panaikino ir bylą šioje dalyje perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusioje dalyje sprendimą paliko nepakeistą.

5.       Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nutraukti 2004 m. gruodžio 23 d. gyvenamosios patalpos, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, nuomos sutartį Nr. 04-D-09-7 ir iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Nurodo, kad gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. 2004 m. gruodžio 23 d. su J. V. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, nuomos sutartis Nr. 04-D-09-7, kurios pagrindu nuomininkei ir jos šeimos nariams, nurodytiems sutarties 1 punkte, suteikta gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) (vėliau adresas pakeistas į (duomenys neskelbtini)). Pagal nuomos sutarties 2 punkto nuostatas, nuomininkui išduotoje valstybės garantijoje nurodyta gyvenamųjų patalpų vertė, kuri bus įskaičiuojama į patalpų nuomos mokestį, yra 18 535,68 Eur (64 000 Lt). 2018 m. gegužės 11 d. ieškinio pateikimo metu apskaičiuojamo nuomos mokesčio suma per mėnesį sudarė 290,93 Eur. 2016 m. balandžio 26 d. lėšų suma, skirta nuomai, buvo pilnai panaudota ir nuomininkams, išnaudojus valstybės garantijos sumą, kyla nuomos sutarties 6 punkto nuostatose sulygta pareiga savo lėšomis atsiskaityti už buto nuomą. 2020 m. balandžio 30 d. nuomininkų bendra neapmokėta skola už buto nuomą sudaro 10 967,64 Eur sumą. Atsakovai prievolių nevykdė daugiau nei keturis metus. Bylos nagrinėjimo laikotarpiu nuomos mokesčio mokėti nepradėjo, susidariusių skolų nesumažino. Atsakovų, kaip nuomininkų, prievolės mokėti nuomos mokestį nevykdymas daugiau nei tris mėnesius sudaro savarankišką pagrindą nutraukti su atsakovais sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir iškeldinti iš nuomojamų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

6.       Atsakovai atsiliepimu nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pagrindu atsakovo L. V., mirusios atsakovės Z. V. atsakovės L. D. senelei, atsakovės A. G. (buvusi A.) prosenelei J. V., buvo išduota Vilniaus miesto savivaldybės 2004 m. gruodžio 15 d. valstybės garantija Nr. N1-224, kurios pagrindu nuomotojas Vilniaus miesto savivaldybė ir tuometinė nuomininkė J. V. sudarė 2004 m. gruodžio 23 d. gyvenamosios patalpos, įskaičiuojant grąžintinų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, nuomos sutartį. Pagal šią nuomos sutartį atsakovams buvo išnuomotas 131,21 kv. m bendro ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir numatyta, kad pagal nuomininkei išduotą garantiją 18 535,68 Eur suma (64 000 Lt suma) bus įskaičiuojama į buto nuomos kainą. Atsakovų nuomone, pagal nuomos sutarties 1, 2 punktų nuostatas buto nuomos laikotarpis turėjo būti ir yra daugiau nei 26 metai, o tai reiškia, jog pagal garantiją preliminari buto nuomos pabaiga yra 2030 metai, todėl atsakovai teisėtai gyvena bute ir nemoka nuomos mokesčio. Šioje byloje ieškovui siekiant nutraukti ginčo nuomos sutartį yra taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.616 straipsnis bei Lietuvos Respublikos kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatos, todėl atsakovams turi būti suteiktos kitos tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos.

7.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad ieškovo reikalavimus palaiko pilnai. 2016 m. balandžio 26 d. lėšų suma, skirta nuomai buvo pilnai panaudota, todėl nuomininkams, išnaudojus valstybės garantijos sumą, kyla nuomos sutarties 6 punkto nuostatose sulygta pareiga savo lėšomis atsiskaityti už buto nuomą. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė.

9.       Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurios Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 buvo perduotos SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdyti patikėjimo teise. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatų pagrindu J. V. buvo išduota Vilniaus miesto savivaldybės 2004 m. gruodžio 15 d. valstybės garantija Nr. N1-224. Šios garantijos pagrindu 2004 m. gruodžio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybė su J. V. sudarė gyvenamosios patalpos, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, nuomos sutartį, kurios pagrindu nuomotojas suteikė nuomininkei ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui gyvenamąją patalpą su rūsiu, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Buto nuomininkė J. V. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2016 m. spalio 12 d. raštu Nr. 1.35-16/4307 siūlė nuomininkės šeimos nariams sudaryti kitą (naują) buto nuomos sutartį, tačiau ji nebuvo sudaryta. Ieškovas 2016 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 1.35-16/5837 nurodė atsakovei L. D., kad garantija yra visiškai išnaudota 2016 m. balandžio 26 dieną.

10.       Teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių atstovų paaiškinimus, padarė išvadą, jog ieškinys yra nepagrįstas bei neįrodytas. Iki nuomos sutarties sudarymo atsakovai gyveno bute, kuris pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas turėjo būti (buvo) grąžinamas buvusiam savininkui. Tokiu būdu šis butas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus (Butų privatizavimo įstatymo nuostatas ir kt.) negalėjo būti tuometinės nuomininkės ir atsakovų privatizuotas. 

11.       Teismas sutiko su atsakovų nurodytais argumentais, kad pagal garantiją, suteiktą atsakovams, preliminari buto nuomos pabaiga yra 2030 metai, o kadangi nuomos sutartis nėra pakeista, nutraukta ar panaikinta, tai atsakovai nuomos sutarties pagrindu teisėtai bei pagrįstai iki šiol gyvena ginčo bute. 

12.       Ieškovui siekiant nutraukti ginčo nuomos sutartį su atsakovais turi būti taikytinos CK 6.616 straipsnio bei Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatos, vadinasi atsakovams turi būti suteiktos kitos tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad ieškovas vienašališkai padidino nuomos sutartyje numatytą buto nuomos kainą, kuri dėl to tapo komercinė. Nors šioje byloje ieškovas ir siekia nutraukti nuomos sutartį CK 6.611 straipsnio nuostatų pagrindu, tačiau šiuo pagrindu yra nutraukiamos tik terminuotos bei komercinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog tuometinė nuomininkė išsinuomojo butą būtent komercinėmis sąlygomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13.       Ieškovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.       Apeliantas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 21 d. sprendimu atmetė atsakovų atsikirtimą, kad jie turi teisę nemokėti nuomos mokesčio iki 2030 metų pagal nuomos sutarties 2 punktą ir šioje dalyje tenkino ieškovo ieškinį priteisdamas visą skolos sumą. Taigi teismas pripažino, kad atsakovai privalėjo mokėti nuomos mokestį, o ieškovas teisėtai ir teisingai skaičiavo nuomos mokestį. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi panaikino tik Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovus.

13.2.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, atsakovams 2004 m. lapkričio 11 d. buvo išduota valstybės garantija Nr. N1-224, kurios pagrindu atsakovams išnuomotas ginčo butas. Taigi, valstybė savo pareigą įvykdė - atsakovai nebuvo iškeldinti iš grąžintinų patalpų, bet buvo užtikrintos jų teisės ir teisėti lūkesčiai. Valstybė atsakovus aprūpino lygiavertėmis gyvenamosiomis patalpomis, įvykdė išduotą garantiją, tačiau atsakovai savo įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdė.

13.3.       Prašymas iškeldinti atsakovus grindžiamas aplinkybe, kad atsakovai daugiau nei vienerius metus nemoka buto nuomos mokesčio. CK 6.611 straipsnis numato, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Sutarties 8 punkte taip pat įtvirtinta nuostata, kad, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius) nemoka mokesčio už komunalines paslaugas ar nuomos mokesčio (į nuomos mokestį įskaičiavus visą nuomininko nuomotų patalpų vertę, kai nuomininkas jau privalo mokėti nuomos mokestį savo lėšomis) <...> nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovai nuo 2016 m. balandžio 26 d. nevykdė įsipareigojimų ir ieškovui už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis nemokėjo nuomos mokesčio. Ginčo butas nėra socialinis būstas, atsakovai nėra socialiai remtini asmenys. Neiškeldinus atsakovų iš ginčo buto, yra pažeidžiamos savininko teisės pagal galiojančius teisės aktus jas išnuomoti mažas pajamas turintiems asmenims, pažeidžiamos tu asmenų teisės, kurie teisėtai laukia eilėje būstui gauti.

13.4.       Bylai svarbių aplinkybių netinkamas ištyrimas, įrodymų netinkamas vertinimas, taip pat materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai yra viešo intereso pažeidimas, kai nepagrįstu sprendimu nustatoma nauja tiek materialinės, tiek procesinės teisės normų taikymo tvarka, patvirtinanti atsakovų galimybę neatlygintinai naudotis Vilniaus miesto savivaldybės turtu, nepaisant jokių įstatymu nustatytų ribojimų, sąlygų, procedūrų, savivaldybės institucijų kompetencijos, pažeidžiant teisinio apibrėžtumo principą.

14.       Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad apeliaciniame skunde ieškovo nurodomos aplinkybės (faktinis pagrindas) yra laikytini tik jo samprotavimais, kurie nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Ieškovas nenurodo teisinių argumentų ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Ieškovo nurodyti teiginiai yra formalūs ir deklaratyvaus pobūdžio. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, veikianti per ieškovą, pats ieškovas, neišsprendę Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarime (bylos Nr. 27/01-5/02-01/03) nurodytų klausimų, susijusių su gyvenamųjų patalpų, kurios grąžintos buvusiems savininkams, buvusių nuomininkų apgyvendinimu (aprūpinimu kitomis gyvenamosiomis patalpomis ir kt.), ydingai interpretavo tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus ir taip nepagrįstai ignoravo atsakovų, kaip savininkams grąžintinų patalpų nuomininkų, teises, t. y. valstybės numatytas garantijas, ir jų teisėtus lūkesčius dėl teisės į būstą. Ieškovas siekė nutraukti nuomos sutartį CK 6.611 straipsnio pagrindu, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog šiuo pagrindu nutraukiamos terminuotos ir komercinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys, todėl atsakovai negali būti iškeldinami iš buto nesuteikiant jiems kitų gyvenamųjų patalpų. 

15.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prašymas iškeldinti atsakovus grindžiamas aplinkybe, kad atsakovai daugiau nei vienerius metus nemoka buto nuomos mokesčio. Ieškovas nurodo, kad CK 6.611 straipsnyje ir sutarties 8 punkte numatyta, jog jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius) nemoka mokesčius už komunalines paslaugas ar nuomos mokesčio, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Byloje esantys įrodymai ir su šia civiline byla susiję kitų teismų procesiniai sprendimai patvirtina, jog atsakovai nuo 2016 m. balandžio 26 d., kuomet atsakovams skirtų valstybės garantijoms nuomininkams vykdyti lėšų likutis buvo pasibaigęs, nevykdė įsipareigojimų ir ieškovui už naudojimąsi Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis nemokėjo nuomos mokesčio. Trečiojo asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bylai svarbias aplinkybes bei netinkamai vertino esamus įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

16.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.

17.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

18.       Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas nutraukti 2004 m. gruodžio 23 d. gyvenamosios patalpos, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, nuomos sutartį Nr. 04-D-09-7 ir iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, konstatuodamas, jog ieškovo patikslintas ieškinys yra nepagrįstas bei neįrodytas, nes pagal garantiją, suteiktą atsakovams, preliminari buto nuomos pabaiga yra 2030 metai, o kadangi nuomos sutartis nėra pakeista, nutraukta ar panaikinta, tai atsakovai nuomos sutarties pagrindu teisėtai bei pagrįstai iki šiol gyvena ginčo bute. Ieškovas, siekdamas nutraukti ginčo nuomos sutartį su atsakovais, turi atsakovams suteikti kitas tinkamai įrengtas gyvenamąsias patalpas.

19.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

20.       Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad atkuriant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, savivaldybės administracijos direktorius kartu su sprendimu grąžinti piliečiui natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą privalo juose gyvenantiems nuomininkams išduoti valstybės garantinį dokumentą dėl nuomininkui suteiktos valstybės garantijos. Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnyje nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius savininkams ir nuomininkams, gyvenantiems savininkui (piliečiui, religinei bendruomenei ar bendrijai) grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute, privalo išduoti valstybės garantinį dokumentą. Valstybės garantija įsipareigojama, kad nuomininkams per šiame dokumente nurodytą laiką bus Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę (įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Nustatyta, kad J. V. buvo išduota Vilniaus miesto savivaldybės valstybės garantija Nr. N1-224, kurios pagrindu atsakovams išnuomotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas ar Vilniaus miesto savivaldybė pažeidžia atsakovų, t. y. kaip savininkams grąžintinų patalpų nuomininkų, teises, t. y. valstybės numatytas garantijas ir jų teisėtus lūkesčius dėl teisės į būstą. Nagrinėjamu atveju atsakovams buvo užtikrintos jų teisės, valstybė juos aprūpino lygiavertėmis gyvenamosiomis patalpomis, išdavė garantiją.

21.       Vilniaus miesto savivaldybė su J. V. 2004 m. gruodžio 23 d. sudarė gyvenamosios patalpos, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, nuomos sutartį Nr. 04-D-09-7. Sutarties 2 punkte nustatyta, kad nuomininkui išduotoje valstybės garantijoje nurodyta gyvenamųjų patalpų vertė, kuri bus įskaičiuojama į patalpų nuomos mokestį, yra 18 535,68 Eur (64 000 Lt). Sutarties 6 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis nuomininkui skaičiuojamas remiantis galiojančia Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtinta nuomos mokesčio nustatymo tvarka. Nuomotojas nuomos mokestį padengia iš lėšų, skirtų valstybės garantijoms nuomininkams vykdyti. Nuomotojui į nuomos mokestį įskaičiavus visą nuomininko nuomotų patalpų vertę, kuri nurodyta šios sutarties 2 punkte, nuomininkas įsipareigoja Savivaldybės apskaičiuotą ir nustatytą nuomos mokestį mokėti savo lėšomis kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos.

22.       Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš ginčo buto, grindžiamas tuo, kad atsakovai nemoka nuomos mokesčio. Nustatyta, kad  2016 m. balandžio 26 d. valstybės garantijos suma buvo pilnai panaudota, todėl nuomininkams kilo pareiga savo lėšomis atsiskaityti su nuomotoju už gyvenamųjų patalpų nuomą, tačiau atsakovai nustatyto buto nuomos mokesčio nemoka nuo 2016 m. balandžio 26 d. Nuomininkų pareigos nevykdymas yra patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimu, kuriuo teismas ieškovui solidariai iš atsakovų priteisė 2 513,05 Eur skolą už ginčo patalpų nuomą, atmesdamas atsakovų atsikirtimą, kad jie turi teisę nemokėti nuomos mokesčio iki 2030 metų pagal nuomos sutarties 2 punktą, nes yra teismo (civilinė byla Nr. e2-3309-807/2017) nustatytas prejudicinis faktas, kad atsakovai privalo mokėti nuomos mokestį, kadangi 2016 m. balandžio 26 d. atsakovams skirtų valstybės garantijoms nuomininkams vykdyti lėšų likutis buvo pasibaigęs. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi panaikino 2019 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinio reikalavimas dėl atsakovų iškeldinimo, sprendimo dalį dėl skolos priteisimo paliko nepakeistą, įvertinęs, jog ieškovas skolą, susidariusią už nuomos mokesčio nemokėjimą, atsakovams paskaičiavo teisingai ir pagrįstai. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su atsakovų nurodytais argumentais, kad pagal garantiją, suteiktą atsakovams, preliminari buto nuomos pabaiga yra 2030 metai.  Be to ir atsakovų nurodomame nuomos sutarties 2 punkte yra aiškiai pasakyta, kad nuomos mokestį už šią gyvenamąją patalpą skaičiuoti po 1,70 Lt už 1 kv. m. bendrojo naudingojo ploto, kol bus nustatyta kita kaina.

23.       CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomos sutarties 8 punkte taip pat įtvirtinta nuostata, kad, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius) nemoka mokesčius už komunalines paslaugas ar nuomos mokesčio (į nuomos mokestį įskaičiavus visą nuomininko nuomotų patalpų vertę, kai nuomininkas jau privalo mokėti nuomos mokestį savo lėšomis) nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

24.       Nuomininko pareiga naudoti gyvenamąsias patalpas pagal paskirtį ir už naudojimąsi patalpomis periodiškai mokėti nuomos mokestį yra vienos iš pagrindinių nuomininko pareigų, už kurių nevykdymą nuomotojas turi teisę nutraukti nuomos sutartį ir nuomininką iškeldinti, jam nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Ginčo, kad mirus J. V., su kuria buvo sudaryta nuomos sutartis, tolimesnė pareiga vykdyti prievolę tenka nuomininko šeimos nariams, byloje nėra. Taigi, atsakovai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Nustatyta, kad nuomos sutartimi buvo sutarta, kad nuomotojas nuomos mokestį padengia iš lėšų skirtų valstybės garantijoms nuomininkams vykdyti. Pasibaigus valstybės garantijoms nuomininkams vykdyti lėšoms, atsakovams atsiranda pareiga mokėti sutartyje nustatyta tvarka nuomos mokestį. Kaip minėta, valstybės išduota garantija yra visiškai išnaudota 2016 m. balandžio 26 dieną, vadinasi atsakovai nuo šios dienos turėjo mokėti nuomos mokestį. Tačiau atsakovai ieškovui už naudojimąsi Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis nuomos mokesčio nemokėjo visiškai ir daugiau nei vienerius metus. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovai pažeidė CK 6.611 straipsnio normas. Kadangi atsakovai nevykdė nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų mokėti nuomos mokestį, tai nuomos sutartis nutrauktina ir atsakovai iškeldintini iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

25.       Atsakovai savo poziciją grindžia teismų praktika suformuota kasacinio teismo bylose: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. e3K-3-185-403/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis Nr. e3K-3-188-403/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. e3K-3-187-687/2018 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. e3K-3-186-684/2018. Tačiau nurodytų kasacinio teismo bylų aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Jose spręsta dėl gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo. Šioje gi byloje sprendžiamas dėl gyvenamosios patalpos, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, išnaudojus garantija skirtas lėšas ir nebemokant nuomos mokesčio klausimas.  

26.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis išdėstytais argumentais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – patikslintas ieškinys tenkintinas, 2004 m. gruodžio 23 d. gyvenamosios patalpos, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, nuomos sutartis Nr. 04-D-09-7 nutrauktina ir atsakovai N. V., L. V., L. D., A. G. iškeldintini su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

27.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos, nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą:

Gyvenamosios patalpos, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, 2004 m. gruodžio 23 d. nuomos sutartį Nr. 04-D-09-7 nutraukti.

Atsakovus N. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) L. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) L. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) iškeldinti su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Teisėjai                                                                         Virginijus Kairevičius

Danutė Kutrienė 

Tatjana Žukauskienė