Baudžiamoji byla Nr. PK-72-373/2012
Teisminio proceso Nr. 1-50-2-00016-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.4.8.1; 1.2.4.8.2; 2.3.6.4.4.
(S)
Utenos rajono apylinkės teismas
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 29 d.
Utena
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant nukentėjusiajai ir privačiai kaltintojai R. S., jos atstovui advokatui Algimantui Pakarkliui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 str. 1 d.,
n u s t a t o
L. M. buvo kaltinama tuo, kad 2011-07-24 apie 12 val. į (duomenys neskelbtini), automobiliu VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini), atvykus R. S. ir V. M., išbėgo iš namo į kiemą rankose laikydama atsuktuvus, reples, plaktukus ir puolė prie automobilio, kuriame sėdėjo R. S., griebė jo duris, o R. S. iššokus iš automobilio ir pradėjus lakstyti aplink automobilį su priekaba, L. M. ją pagavo, tampė už plaukų, trankė kumščiais į veidą, kitas kūno dalis. R. S. ištrūkus ir esant kitoje priekabos pusėje, L. M. mėtė jai įveidą įrankius – reples, atsuktuvus bei griebė iš priekabos pakabas, knygas, kitus daiktus ir mėtė į nukentėjusiąją, vaikydama ją aplink priekabą, tuo sukėlė R. S. fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje pusėje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji L. M. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2011- 07-24 apie 11 val. į namus atvažiavo jos sutuoktinis V. M. pasiimti savo daiktų ir R. S., kuri liko sėdėti automobilyje. Ji su V. M. susibarė. Ji išbėgo į kiemą, ją pamačiusi R. S. išlipo iš mašinos. Ji pareikalavo, kad R. S. ir V. M. išvažiuotų iš kiemo. Tarp jos ir R. S. kilo barnis. Ji rankose jokių įrankių neturėjo. Ji ėjo link R. S., o ši nuo jos bėgo aplink automobilį su priekaba. Ji prie R. S. nebuvo priėjusi ir nebuvo jos pagavusi, už plaukų netampė, į veidą ir dešinę kaklo pusę nešėrė. Ji, bėgdama aplink priekabą, iš jos ėmė knygas, sąsiuvinius, popieriaus lapus ir mėtė į kitoje priekabos pusėje buvusią R. S., bet nežino ar pataikė. Ji pakabų ir kitų daiktų nemėtė. 495,73Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos nepripažįsta.
Kiti byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusi R. S. parodė, kad 2011-07-24 su V. M. nuvažiavo į jo namus. V. M. nuėjo rinktis daiktų, o ji liko mašinoje. L. M. išbėgo iš namo kairėje rankoje laikydama atsuktuvus, reples. Jai išlipus iš mašinos, L. M. užsimojo rankomis su įrankiais, puolė prie jos, griebė automobilio duris ir pradėjo ją trankyti, trenkė dešine ranka į dešinę veido sritį. L. M. sakė jai sėstis į automobilį bei ją sučiupo ir trenkė dešine ranka į dešinę kaklo pusę, padarydama jai sužalojimą kakle. Ji pradėjo lakstyti apie automobilį, o L. M. ją pasivijo, griebė už plaukų ir tempė. Ji ištrūko, perbėgo į kitą priekabos pusę, o L. M. ją vijosi, mėtė įrankius - atsuktuvus ir reples, pataikydama į pilvo sritį, o paskui iš priekabos ėmė daiktus, knygas, rūbų pakabas ir mėtė į ją, pataikydama jai į pilvą, veidą, šoną, ji jautė fizinį skausmą.
Liudytojas V. M. parodė, kad 2011-07-24 jam atvykus į namus tarp jo ir L. M. kilo kivirčas. L. M., sakydama „dabar tai tą užmušiu“, pasigriebė atsuktuvus, reples ir išbėgo į lauką. Jis taip pat išbėgo ir matė, kad R. S. sėdėjo mašinoje, o kaltinamoji tampė ją už plaukų. R. S. ištrūko ir pradėjo bėgioti aplink mašiną, o L. M. ją vijosi, mėtė į ją atsuktuvus, reples, kliuvo į galvą, visur. L. M. iš priekabos griebė rūbus, knygas ir mėtė į nukentėjusiąją.
Liudytojas S. Z. parodė matęs kaip L. M., rankoje laikydama atsuktuvą, vijo R. S. iš kiemo ir metė į ją medinę pakabą, bet nekliuvo nukentėjusiajai. Jis išėjo iš kiemo kartu su R. S.. Ji nesiskundė, kad jai L. M. sudavė smūgį, sužalojimų pas ją nematė.
Liudytojas M. M. parodė, kad 2011-07-24 matė kieme mašinoje sėdinčią R. S., kuri artėjant L. M., išlipo iš automobilio. L. M. vijo ją aplink mašiną, ėmė iš priekabos knygas minkštais viršeliais ir jomis mėtė į nukentėjusiąją. L. M. nė karto nebuvo pasivijusi R. S., nesudavė jai smūgių rankomis. Ji gal kokia 1-2 knygom pataikė į R. S., kur pataikė negali nurodyti. Jis nematė, kad L. M. turėtų įrankių rankose.
Liudytoja B. Z. parodė, kad 2011m. liepos mėn. matė, kad L. M. atidarė mašinos dureles, kur sėdėjo R. S. ir rėkė, kad ji bėgti iš čia, bet jos iš mašinos netraukė. R. S. išlipo iš automobilio, o L. M. ją vijosi aplink automobilį, tačiau jos nepagavo. Paskui R. S. išbėgo iš kiemo. Ji nematė, kad L. M. muštų R. S., mėtytų į ją įrankius, tampytų, suduotų kumščiu. Ji nepastebėjo, kad kai L. M. išbėgo iš namo į kiemą ką nors rankose būtų turėjusi.
Specialisto išvadoje užfiksuota, kad R. S. nustatyta poodinė kraujosruva kaklo dešinėje pusėje, kuri vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l.4).
Iš Kupiškio r. sav. PASPC pažymos matyti, kad R. S. 2011-07-25 lankėsi šioje gydymo įstaigoje ir jai nustatytas dešinės kaklo pusės sumušimas - plati poodinė hematoma (b.l.100).
Išanalizavus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad 2011-07-24 R. S. ir V. M. atvykus į pastarojo ir kaltinamosios namus, kieme tarp L. M. ir R. S. kilo konfliktas. R. S. tvirtina, kad L. M. pribėgusi prie jos kairėje rankoje laikydama atsuktuvus, reples, dešine ranka trenkė jai į dešinę veido pusę bei į dešinę kaklo pusę, padarydama sužalojimą kakle. Ji pradėjo bėgti aplink automobilį su priekaba, o L. M. ją pasivijo, griebė už plaukų ir tampė. Ji ištrūko, perbėgo į kitą priekabos pusę, o L. M. ją vijosi bei mėtė atsuktuvus ir reples, pataikydama į pilvo sritį, o paskui iš priekabos ėmė knygas, rūbų pakabas ir mėtė į ją, pataikydama į pilvą, veidą, šoną, sukeldama fizinį skausmą.
L. M. nurodė, kad ji tik vaikiusi nukentėjusiąją aplink automobilį su priekaba ir mėčiusi į ją knygas, sąsiuvinius, popieriaus lapus, ar pataikė nepastebėjusi. Ji įrankių rankoje neturėjo, jokio kitokio smurto prieš ją nevartojo.
Įvykį matę liudytojai M. M., B. Z. ir S. Z. nepatvirtino, kad L. M. būtų sudavusi R. S. smūgius į veidą bei kaklą, tampiusi ją už plaukų. Liudytojas S. Z. parodė matęs, kad L. M. rankoje turėjo atsuktuvą, tačiau jo į nukentėjusiąją nemetė, o į ją metė medinę pakabą, bet nepataikė. Jis po konflikto kartu su R. S. išėjo iš L. ir V. M. kiemo ir kurį laiką kartu su ja buvo, tačiau sužalojimų pas ją nematė. Liudytojas M. M. parodė matęs kaip L. M. ėmė iš priekabos knygas ir jomis mėtė į nukentėjusiąją, jokio kitokio smurto nenaudojo. Liudytoja B. Z. taip pat parodė mačiusi kaip L. M. vijosi R. S. aplink automobilį, bet jos nepagavo, nemušė, įrankių į ją nemėtė.
Liudytojas V. M. iš dalies patvirtino nukentėjusios versiją, teigdamas matęs, kad R. S. sėdėjo mašinoje, o kaltinamoji tampė ją už plaukų. R. S. ištrūko ir pradėjo bėgioti aplink mašiną, o L. M. ją vijosi ir mėtė į ją atsuktuvus, reples, pakabas, rūbus, knygas.
Liudytojo V. M. parodymai dėl to, kad kaltinamoji tampė už plaukų R. S. nesutampa su pačios nukentėjusios parodymais. Jis teigia, kad R. S. sėdėjo mašinoje, o kaltinamoji tampė ją už plaukų. Tuo tarpu R. S. aiškina, kad kaltinamoji ją, bėgančią aplink mašiną, pasivijo ir sugriebusi už plaukų tampė. Kaip minėta aukščiau, kiti įvykį matę liudytojai nepatvirtino, kad kaltinamoji prieš nukentėjusiąją būtų atlikusi tokius veiksmus.
Taip pat kaltinamoji ir liudytojai M. M., B. Z. ir S. Z. neigia, kad L. M. į nukentėjusiąją mėtė atsuktuvus, reples, pakabas, rūbus. R. S. ir V. M. teigia, kad ji rankoje turėjo atsuktuvus, reples ir jais mėtė į nukentėjusiąją. Nukentėjusios parodymai dėl šio prieš ją panaudoto smurto nenuoseklūs: skunde ji nurodė, kad L. M. įrankius mėtė jai į veidą, apklausiama teisme, kad į pilvo sritį. Liudytojas V. M. parodė, kad kaltinamoji įrankiais nukentėjusiajai pataikė į galvą, kitas kūno dalis. Šie nukentėjusios ir V. M. parodymai prieštarauja ne tik aukščiau aptartiems kitų liudytojų ir kaltinamosios parodymams, bet ir medicininiams duomenims, kadangi R. S. išskyrus hematomą dešinėje kaklo pusėje, kurią kaip ji teigia kaltinamoji jai padarė suduodama smūgį ranka, kitų sužalojimų nekonstatuota (b.l.100).
Liudytojo V. M. parodymų negalima laikyti patikimais dar ir dėl priešiškų santykių tarp jo ir kaltinamosios, kadangi Utenos rajono apylinkės teisme vyksta jų skyrybų procesas (LITEKO duomenys), o jo santykiai su nukentėjusiąja draugiški.
R. S. teigia, kad L. M. jai trenkė dešine ranka į dešinę kaklo pusę, padarydama sužalojimą kakle, kuris įvertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamoji kategoriškai neigia sudavusi smūgį nukentėjusiajai ir ją sužalojusi. Nei vienas iš liudytojų, tame tarpe ir V. M., nepatvirtino R. S. parodymų, kad kaltinamoji jai sudavė ranka į dešinę kaklo pusę. Pats sužalojimo ant R. S. kaklo buvimo faktas nepatvirtina, kad jį padarė būtent kaltinamoji. Nukentėjusioji į medicinos įstaigą, kurioje ji pati dirba vienuolika metų ir kurioje jai buvo nustatytas kaklo srities sumušimas, kreipėsi ne tuoj pat po įvykio, o sekančią dieną (b.l.100). Teismo medicinos ekspertas ją apžiūrėjo tik 2011-10-24 ir konstatavo, kad išorinių sužalojimų nėra, o išvadą dėl jai padaryto kūno sužalojimo davė pagal medicininius dokumentus (b.l.4). Todėl negalima atmesti, kad sužalojimą ji galėjo patirti ir kitomis aplinkybėmis, o ir pats sužalojimo nustatymo faktas nėra visiškai patikimas ir nekeliantis abejonių. Esant šioms aplinkybėms, nesurinkta pakankamų įrodymų, kad nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai padarė būtent kaltinamoji.
R. S. teigia, kad kaltinamoji, mėtydama į ją įvairius daiktus, sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamoji pripažino mėčiusi į R. S. tik knygas, sąsiuvinius ir popieriaus lapus, tačiau nežino ar į ją pataikė, nes nukentėjusioji bėgiojo, lankstėsi. Be to, kaltinamoji nurodė, kad mėtė į nukentėjusiąją priekaboje buvusius vadovėlius plonais viršeliais ir popierių. Niekas iš liudytojų, išskyrus V. M., kurio parodymų dėl aukščiau nurodytų motyvų nepakanka L. M. kaltei pagrįsti, nepatvirtino R. S. versijos. Jokių sužalojimų, kurie galėjo atsirasti ant nukentėjusios kūno nuo L. M. į ją paleistų daiktų, nenustatyta. Medžiagoje Nr. 89-At-00283-11, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, R. S. parodė, kad kaltinamoji mėtydama į ją įvairius daiktus galėjo pataikyti į įvairias kūno vietas (8 medžiagos lapas). Nesurinkta įrodymų, kurie patikimai patvirtintų, kad kaltinamoji nors kartą į nukentėjusiąją pataikė knyga, sąsiuviniu ar popieriaus lapais. Nenuoseklūs ir prieštaringi nukentėjusios parodymai, kurie nepatvirtinti jokiais kitais neginčijamais įrodymais, yra nepakankami pripažinti, kad kaltinamoji savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą.
Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą, daroma išvada, kad nesurinkta pakankamų duomenų, neginčijamai patvirtinančių L. M. kaltę padarius jai inkriminuojamą veiką. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o abejonės aiškinamos kaltinamosios naudai, nes išnaudojus visas galimybes nepavyko jų pašalinti.
Esant šioms aplinkybėms, L. M. pagal LR BK 140 str. 1 d. išteisintina, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BK 303 str. 5 d. 1 p.).
R. S. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Nuosprendžiui įsiteisėjus medžiaga Nr.89-At-00283-1 grąžintina Utenos AVPK.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 303str. 5d. 1p., 304str., 305str., 307str., teismas
n u s p r e n d ž i a
L. M., remiantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p., išteisinti pagal LR BK 140 str. 1 d., nes ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., R. S. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus medžiagą Nr.89-At-00283-1 grąžinti Utenos AVPK.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.
Teisėja Laima Dumskienė