Administracinė byla Nr. I-695-426/2014

                                      Proceso Nr. 3-61-3-02643-2013-4                        Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1; 9.3.1; 74

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant pareiškėjos O. L. atstovui advokato padėjėjui Ž. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos O. L. skundą dėl atsakovei Mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotasis asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo,

n u s t a t ė :

pareiškėja O. L. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2013-06-20 sprendimą Nr. S-97(7-91/2013); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Mokesčių inspekcija) 2013-03-26 sprendimą Nr. 68-54; 3) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2012-12-10 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65)-256-186.

Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, jog 2002-11-14 notarine pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėja pardavė savo tėvui B. K. (K.) ¼ žemės sklypo D. Riešės k. už 2 000 Lt. Norėjo, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio tėvai įsikurtų D. Riešės k. Pareiškėjos tėvai jau turėjo gyvenamųjų namų statybos patirties – pasistatė ir 2002-08-20 pardavė namą. Dėl sėkmingai parduoto namo pareiškėjos tėvai rengėsi pardavimui pastatyti dar vieną namą. Kai buvo pastatytas namas (duomenys neskelbtini), su asmenimis, besidominčiais namo pirkimu, pirmiausia bendraudavo pareiškėjos sutuoktinis, nes jis daugiau laiko praleisdavo prie statomo namo. Nors statybomis labiau rūpinosi pareiškėjos sutuoktinis, tačiau jas išimtinai finansavo O. L. tėvai. Nurodymus statybininkams per pareiškėjos sutuoktinį duodavo taip pat jos tėvai. Statybos (duomenys neskelbtini)vyko pagal rangos sutartį, kurią buvo pasirašęs sutuoktinis, o dalį statybų kainos apmokėjo pareiškėjos tėvai. Pastariesiems nusprendus parduoti namą (duomenys neskelbtini), ieškojo palankiausio varianto, ką daryti su tėvų namo dalimi. O. L. tėvai nusprendė, kad jie pakankamai pinigų gaus pardavę namą Grigaičių g., todėl gali finansiškai paremti dukrą. Jie nusprendė padovanoti jai namą, kurį pati parduotų. Pažymi, kad, sudarant sutartis, derantis su potencialiais pirkėjais jos tėvus, nemokančius valstybinės kalbos, dažnai atstovaudavo sutuoktinis arba pati pareiškėja.

Paaiškina, kad Rangos sutartį savo vardu pasirašė sutuoktinis, nes pareiškėjos tėvai patys ūkio būdu statė namą Grigaičių g., todėl neturėjo pakankamai laiko vykdyti statybas dar ir Šiaurinės g. name. Nei pareiškėja, nei sutuoktinis neturėjo patirties namų statyboje. Tėvai pasiūlė pasamdyti profesionalius statybininkus ir tik prižiūrėti statybas. Statomas dviejų butų namas (statybos leidimas išduotas pareiškėjai ir pareiškėjos tėvui) pagal vieną rangos sutartį, todėl buvo patogiau, jog užsakovas būtų vienas. Pareiškėjos sutuoktinis siekė pasirašyti profesionalią rangos sutartį. Nors pareiškėjos tėvas savo vardu nepasirašė rangos sutarties, tačiau nuolat su jos vyru aptardavo statybos darbus, vykdavo apžiūrėti jau atliktų darbų, per jos sutuoktinį duodavo nurodymus statybininkams dėl tolimesnių darbų ir trūkumų šalinimo.

Mano, jog visiškai nepagrįstai pareiškėjos skundus nagrinėjusios institucijos 2002 m. pirkimo- pardavimo sandoriui ir 2004 m. dovanojimo sutarčiai taikė Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 69 str. Namą (duomenys neskelbtini) statė pareiškėjos tėvai, padovanotas tik siekiant suteikti pareiškėjos šeimai finansinę paramą. Su pirkėjais bendravo pareiškėja ir vyras. Tam, kad išvengti piniginių lėšų dovanojimo kaip atskiro sandorio, tėvai pareiškėjai padovanojo namą, kurį pardavusi, sau pasiliko pinigus. Be to, pasak pareiškėjos, tėvams namo dovanojimo sandoris buvo palankesnis mokestine prasme – nenorėjo, jog per vienerius metus būtų registruoti jų vardu 2 pakankamai brangių namų pardavimai. Pareiškėjos tėvai ketino parduoti Grigaičių g. esantį namą. Tvirtina, jog nėra pagrindo teigti, kad sklypo pirkimo – pardavimo ir (ar) dovanojimo sandoriai buvo fiktyvūs ar sudaryti vien siekiant mokestinės naudos.

Tėvams atsisakius gyventi (duomenys neskelbtini), pareiškėja taip pat pardavė savo dalį (duomenys neskelbtini). Name (duomenys neskelbtini)turėjo gyventi pareiškėjos vyro tėvai, nors sklypas ir statomas namas buvo jos vyro vardu. Šis namas buvo statomas ūkio būdu, statyboms vadovavo vyro tėvai. Priešingai nei pareiškėjos tėvai, vyro tėvai nesutiko, kad namą, kuriame jie gyvens, pastatytų statybininkai pagal rangos sutartį. Pareiškėjos uošviai statybininkus samdė tik pavieniams darbams. Kadangi jie statė dar vieną namą, statybines medžiagas supirkti padėdavo tiek pareiškėja, tiek jų sūnus (pareiškėjos vyras). Atsiradus potencialiam pirkėjui, susitikti su pirkėjais vyko pareiškėjos vyras. Po objekto apžiūrėjimo pirkėjas ir toliau skambindavo pareiškėjos vyrui, todėl derybos vyko pastarajam atstovaujant savo tėvus. Be to, sutuoktinio tėvai rūpinosi (duomenys neskelbtini) namo statybomis, kurios pradėtos 2000 m. ir neužbaigiamos, nes nuolat atsirasdavo statybos brokas.

Pareiškėja tvirtina, jog išdėstytos aplinkybės rodo, jog 2004 m. nebuvo individualios veiklos – objektai Šiaurinės g. buvo išimtinai asmeniniams poreikiams tenkinti.

Skunde pažymi, jog nei jos, nei sutuoktinio tėvams nebuvo užduoti konkretūs klausimai dėl jų nekilnojamo turto sandorių. Tik reikalavo atvykti į inspekciją. Dėl senyvo amžiaus, ligų, lietuvių kalbos nemokėjimo nei jos, nei sutuoktinio tėvai negalėjo atvykti į inspekciją. VMI darbuotojai į jų pasirašytus prašymus klausimus pateikti raštu neatsižvelgta. Dėl to neišsiaiškino esminių aplinkybių dėl namo Šiaurinės g. 10-2 statybų ir dovanojimo sandorio.

Priimtuose sprendimuose taip pat nepateikta argumentų ir įrodymų, kodėl 2007 m. atliktas mainų sandoris pareiškėjai davė 48 410 Lt pajamų. Taip pat nėra duomenų, kokios tai pajamos mokestine prasme. Aiškina, jog pinigų už mainų objektus ji negavo, nes abi mainų šalys laikė, kad turtas lygiavertis, todėl nebuvo priemokos. Mokesčių administratorius taip pat nenurodė, kad tai pajamos natūra ir atitinkamai nepagrindė kitų sąlygų, kurios būtinos siekiant konstatuoti pajamas natūra.

O. L. manymu, visiškai nepagrįstai delspinigiai apskaičiuoti už visą laikotarpį. Tvirtina, jog turto sandorius pareiškėja deklaravo, todėl mokesčių administratoriui jie buvo žinomi. Mokestinis patikrinimas pradėtas pagal 2009-12-22 pavedimą. Atsižvelgus į tikrinimo trukmę, į tai, jog jis buvo inicijuotas pakankamai vėlai, t. y. 2009 m. pabaigoje, nors tikrinimas apmokestinimas 2004 m. sandorių, pareiškėjos manymu, delspinigių skaičiavimas nuo 2004 m. neatitinka nei teisingumo nei protingumo principų, todėl jų dydis turi būti mažinamas. Mokesčių administratorius savavališkai sustabdė mokestinį patikrinimą, t. y. teismas nebuvo pritaikęs reikalavimo užtikrinimo priemonės ir imperatyviai įpareigojęs sustabdyti atliekamą patikrinimą.

Mokesčių inspekcija teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 54-63). Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad ginčas byloje kilo dėl to, ar pagrįstai mokesčių administratorius taikė MAĮ 69 str. nuostatas bei konstatavo, jog pareiškėja vykdė individualią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklą (ekonominę veiklą 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau – ir PVMĮ) prasme, todėl ginčo klausimai sprendžiami vadovaujantis     2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (toliau – ir GPMĮ), PVMĮ, MAĮ ir su jais susijusiais teisės aktais. Pasak atsakovės, iš skundo matyti, kad aritmetinio GPM, PVM, VSD ir PSD įmokų apskaičiavimo iš esmės neginčija.

Pažymi, kad turto pardavimo pajamų apmokestinimą reglamentuoja GPMĮ. Įvertinus tikrinamuoju laikotarpiu galiojusias šio įstatymo nuostatas matyti, kad turto pardavimo pajamų apmokestinimas galėjo būti skirtingas, priklausomai nuo to, ar tai asmeninio turto pardavimo pajamos, ar individualios veiklos pajamos. Turto, kuris buvo įsigytas dovanojimo būdu, atkūrus nuosavybės teises ar paveldėjus, įsigijimo kaina yra nustatoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2003-01-29 Nr. 133 „Dėl gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos tam tikrais atvejais taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Taisyklės) patvirtintų Gyventojo ne individualios veiklos turto kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių nuostatas. Turto įsigijimo kaina nustatoma neatsižvelgiant į tai, ar gyventojas, gavęs dovanų turtą privalėjo mokėti GPM (taisyklių 5 punktas).

Nagrinėjamos bylos atveju aktuali LVAT 2007-07-17 nutartis (bylos Nr. A11 - 719/2007), kurioje konstatuojama, jog, aiškinant nurodytą teisės normą (MAĮ 69 str. 1 dalį) pažymėtina, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio (ūkinės operacijos), kurie gali būti tiriami šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą, reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) sudarymo, t. y., taikant šią teisės normą, atliekamas retrospektyvus paties sandorio (ūkinės operacijos) ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Kolegija taip pat pažymėjo, kad, taikant nurodytą normą, būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą).

Pareiškėja pagal 2002-07-01 žemės pirkimo – pardavimo sutartį už 4 140 Lt nupirko 1/2 dalį 3001 kv. m. ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančią Didžiosios Riešės kaime, Vilniaus r. sav.

Pagal 2002-11-14 pirkimo – pardavimo sutartį pareiškėja pardavė asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/4 dalį 3 001 kv. m. ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus r. sav. už 2 000 Lt savo tėvui B. K., kurį pagal 2002-10-21 įgaliojimą atstovavo pareiškėjos sutuoktinis E. L..

Pagal 2003-10-20 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą „Dėl S. P., E. L.,         O. L., B. K. bendros dalinės nuosavybės teise turimo privačios žemės sklypo padalijimo projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“ Nr. 5250-41 patvirtintas 0,3001 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo (namų valdoms išdėstyti), (duomenys neskelbtini), padalijimo projektas, pagal kurį sklypas padalintas į du sklypus, t. y. žemės sklypą Nr. 1, kurio plotas 0,1500 ha ir žemės sklypą Nr. 2, kurio plotas 0,1501 ha.

2003-11-18 išduotas statybos leidimas Nr. 694, statytojais įvardinta O. L. ir B. K.. Statybos objektas – sodybinis dviejų butų gyvenamas namas, adresas – (duomenys neskelbtini).

Pagal 2004-03-08 nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį B. K. ir K. K. padovanojo pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį, kurią sudaro 751 kv. m. ploto žemės sklypas, žemės plane pažymėtas Nr.2, 0,1501 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir jame esančią patalpą nebaigtame statyti pastate 1A1p: butą (duomenys neskelbtini)Žemės sklypo dalis šalių įkainota 80 000 Lt, jame esantis butas – 315 000 Lt (dovanojimo sutarties 5 punktas). Pagal 2004-03-16 susitarimą žemės sklypo dalis šalių įkainota 60 000 Lt, jame esantis butas – 255 000 Lt. Atsižvelgiant į pareiškėjos pakartotinio patikrinimo metu pateiktus paaiškinimus ir dokumentus nustatyta, jog ūkio būdu statyto minėto buto statybos išlaidos – 129 226 Lt.

Žemės sklypo dalies ir buto pirkimo-pardavimo 2004-03-19 sutartimi pareiškėja pardavė R. ir G. G. 751 kv. m. ploto, 1 501 kv. m. ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir butą (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Turtas parduotas už 310 000 Lt. Patikrinimo akte nurodyta, jog 10 000 Lt mokėjimo pavedimais 2004-02-04, 2004-02-05, 36 500 Lt pavedimu 2004-03-24, 263 500 Lt mokėjimo pavedimu 2004-06-11 pervesta į pareiškėjos sutuoktinio AB SEB bankas sąskaitą. Patikrinimo akte nurodyta, jog mokėjimo pavedimų iš E. L. ar pareiškėjai priklausančios banko sąskaitos jos tėvams B. K. ir K. K. neatlikta. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija konstatavo, jog minėtomis pajamomis pastarieji piliečiai nedisponavo.

Iš G. G. 2009-12-04 paaiškinimo paaiškėjo, jog apie parduodamą turtą sužinojo iš skelbimo, 2004 metų sausio mėnesį. Nurodė, jog derybos buvo vedamos per nekilnojamojo turto agentūrą.                    B. K. ir K. K. nepažįsta, su jais nebendravo. Nurodė, jog 2004-01-30 buvo sudaryta preliminari pirkimo – pardavimo sutartis, kurios neišsaugojo. Sutartis nepatvirtinta notariškai, pasirašyta su pareiškėja ir jos sutuoktiniu. Kainą nustatė pardavėjai, derybos buvo vedamos su nekilnojamojo turto agentūra. Pasirašant sutartį notarų biure dalyvavo pareiškėja ir jos sutuoktinis. Nekilnojamojo turto įsigijimui ėmė paskolą iš banko. Vietos mokesčių administratorius, remdamasis AB DnB NORD banko pateikta informacija nustatė, kad R. ir G. G. paraišką kreditui gauti pateikė 2004-02-03. Kredito paskirties ir panaudojimo aprašymo dalyje R. G. nurodė, kad kreditas bus naudojamas žemės sklypo su gyvenamuoju namu Riešės k., Vilniaus r. sav. pirkimui. AB DnB NORD bankas pateikė žemės sklypo ir buto, esančių (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo pažymą Nr. 04/02-26:08, kurioje nekilnojamojo turto vertė nustatyta 2004-02-22 dienai.

Centrinio mokesčių administratoriaus vertinimu, vietos mokesčių administratoriaus išvada, jog            O. L. siekė mokestinės naudos sudarant 2002-11-14 pirkimo – pardavimo ir 2004-03-08 dovanojimo sandorius dėl nekilnojamojo turto yra pagrįsta. Šios institucijos manymu, Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog aptarto nekilnojamojo turto likimas ir sandorių tikslai buvo pakankamai aiškūs prieš pirkimo – pardavimo ir dovanojimo sandorių sudarymą. Tai patvirtina ir G. G. 2009-12-04 paaiškinime pateikta informacija bei AB DnB NORD banko pateikta informacija. Iš bylos medžiagos matyti, kad ne pareiškėjos tėvai, o jos sutuoktinis rūpinosi gyvenamojo namo rangos klausimais, taip pat  atstovavo B. K. sudarant 2002-11-14 pirkimo-pardavimo sutartį. Vietos mokesčių administratorius konstatavo, nors nuo 2002-11-14 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki 2004-03-08 dovanojimo sandorio sudarymo nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė B. K. ir K. K., tačiau faktiškai minėtu laikotarpiu turtą valdė pareiškėja su sutuoktiniu.

Atkreipia dėmesį į tai, kad vietos mokesčių administratorius nustatė, jog pagal VĮ Registrų centro duomenis K. K. 2003-12-23 išduotas leidimas vykdyti statybos darbus asmeninės nuosavybės teise priklausiusiame 0,0597 ha žemės sklype, unikalus Nr. 0101-0065-0288, esančiame Grigaičių g. 15, Vilniaus m. sav., įsigytame pagal 2002-11-18 pirkimo – pardavimo sutartį. Pagal 2004-04-28 Statybos inspekcijos pažymą K. K. vardu įregistruotas 98 proc. baigtumo, 209,15 kv. m. sodybinis gyvenamasis namas, unikalus ((duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2004-07-07 – 263 000 Lt (minėtas nekilnojamasis turtas parduotas 2004-07-08). Pasak atsakovės, akivaizdu, kad pareiškėjos tėvai, kada buvo statomas dvibutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), jau statėsi kitą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini)

Pirminio ir pakartotinio patikrinimų metu nustatytos ir patikrinimo akte, Inspekcijos, atsakovės ir Komisijos sprendimuose bei šiame atsiliepime išvardintos aplinkybės, centrinio mokesčių administratoriaus manymu, įrodo, kad 2002-11-14 pirkimo-pardavimo ir 2004-03-08 dovanojimo sandorių sudarymo pagrindinis tikslas – mokestinė nauda, kuri suprantama kaip visiškas mokesčių išvengimas. Pastebi, kad pareiškėjos tėvai buvo tik tarpininkai tam, kad nebūtų apskaičiuojamos turto vertės padidėjimo pajamos. Inspekcija mano, kad pagrįstai 2002-11-14 pirkimo-pardavimo ir 2004-03-08 dovanojimo sandoriams taikė MAĮ 69 nuostatas, atkūrė iškreiptas aplinkybes ir pajamas pagal 2004-03-19 sandorį priskyrė O. L. pajamoms.

Inspekcija atsiliepime tvirtina, kad pagrįstai nusprendė ir surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja vykdė individualią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklą, nes 2004-2008 metais vykdytai veiklai būdingi visi individualios veiklos požymiai, t. y. savarankiškumas, ekonominės naudos siekimas ir tęstinumas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjos 2004–2008 metais vykdyta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veikla buvo savarankiška. Sudarytuose sandoriuose nenustatyta darbo santykiams būdingų aplinkybių. Pareiškėja savarankiškai sprendė su šia veikla susijusius klausimus.

Byloje nustatyta, kad O. L. tikrinamuoju laikotarpiu sudarė šiuos nekilnojamojo turto pardavimo sandorius: 1) pagal 2004-08-03 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį pardavė 7500/15010 dalių 1 501 kv. m. ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir jame esantį butą nebaigtame statyti name (baigtumas 95 proc.) (duomenys neskelbtini) už 310 000 Lt (žemės sklypas parduotas už 2 000 Lt, butas – 308 000 Lt. Sutarties 8.3 p. numatyta, kad sutarties sudarymo išlaidas moka pardavėjai ir pirkėja lygiomis dalimis (notaro atlyginimas 1 852 Lt, išlaidos 12 Lt). Pareiškėja ir S. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis pagal 2002-07-01 žemės pirkimo-pardavimo sutartį nupirko 3 001 kv. m. ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) pagal 2005-05-17 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pardavė 2/4 dalis 2,65 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). už 40 000 Lt. Sutarties 8.4 punkte nurodyta, kad šalių susitarimu, sutarties sudarymo išlaidas sumoka pardavėjai ir pirkėjas lygiomis dalimis (notaro atlyginimas 382 Lt, išlaidos 12 Lt). Turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis su kitais asmenimis įgytas pagal 2003-11-20 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį už 80 000 Lt, kuriuos pirkėjai lygiomis dalimis sumokėjo pardavėjui. Sutarties 8.3 punkte nurodyta, kad šalių susitarimu, sutarties sudarymo išlaidas sumoka pardavėjas ir pirkėjai lygiomis dalimis (notaro atlyginimas 650 Lt, išlaidos 12 Lt); 3) pagal 2006-04-24 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė dalį 0,45 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) už 80 666,68 Lt. Sutarties 7.4 p. nurodyta, kad sutarties sudarymo išlaidas moka šalys lygiomis dalimis (notaro atlyginimas 895 Lt + 15 Lt + 22 Lt). Turtas įgytas pagal 2004-07-02 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį už 67 500 Lt. Sutarties 7.4 p. nurodyta, kad sutarties sudarymo išlaidas moka šalys lygiomis dalimis. 4) pagal 2006-11-30 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė 700/1325 dalį 1 325 kv. m. ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) už 65 000 Lt. Sutarties 7.4 punkte nurodyta, kad sutarties sudarymo išlaidas moka šalys lygiomis dalimis (notaro atlyginimas 1 515 Lt +18 Lt +59,90 Lt). Turtas įgytas pagal 2005-03-25 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį už 60 000 Lt; 5) pagal 2007-02-15 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pardavė 0,1263 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) už 24 000 Lt. Sutarties 8.4 punkte nurodyta, kad sutarties sudarymo išlaidas sumoka šalys lygiomis dalimis (notaro atlyginimas 120Lt+12 Lt+24 Lt). Turtas įgytas pagal 2005-10-28 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį už 15 000 Lt. Sutarties 8.4 punkte nurodyta, kad sutarties sudarymo išlaidas sumoka šalys lygiomis dalimis (2005-11-03 susitarime notaro atlyginimas 56 Lt+105 Lt). 6) pagal 2007-03-13 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pardavė 0,1264 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) už 24 000 Lt. Sutarties 8.3 punkte nurodyta, kad sutarties sudarymo išlaidas sumoka pardavėjas (notaro atlyginimas 120 Lt+12 Lt+24 Lt). Turtas įgytas pagal minėtą 2005-10-28 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį; 7) pagal 2007-05-05 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė 1307 kv. m. ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) už 24 000 Lt. Sutarties 7.4 punkte nurodyta, kad sutarties sudarymo išlaidas moka šalys lygiomis dalimis (notaro atlyginimas 1082 Lt+37,80 Lt+60 Lt). Turtas įgytas pagal 2004-03-24 bei 2004-07-29 sutartis; 8) pagal 2007-05-05 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė 1306 kv. m. ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) už 24 000 Lt. Sutarties 7.4 p. nurodyta, kad sutarties sudarymo išlaidas moka šalys lygiomis dalimis (notaro atlyginimas 108 Lt+37,80 Lt+60 Lt). Turtas įgytas pagal 2004-03-16 ir 2004-07-29 sutartis; 9) pagal 2007-12-03 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė 625/1325 dalį 0,1325 ha bendro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) už 65 000 Lt. Sutarties 7.4 punkte nurodyta( kad sutarties sudarymo išlaidas moka šalys lygiomis dalimis (notaro atlyginimas 3165 Lt+12 Lt+37,80 Lt+120 Lt). Turtas įgytas pagal 2005-03-25 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį už 60 000 Lt; 10) pagal 2007-06-07 nekilnojamųjų daiktų mainų sutartį išmainė dalį 36,91 kv. m. ūkio pastato, (duomenys neskelbtini), įkainotą 535 Lt, į A. V. ir J. V. nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį 145,57 kv. m. sodybinio gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-1073-1914, įkainotą 31 750 Lt, ir 1/4 dalį 27,13 kv. m. pirties, (duomenys neskelbtini), įkainotą 785 Lt, bei išmainė 1/4 dalį 137,17 kv. m. lauko virtuvės, unikalus (duomenys neskelbtini), įkainotą 2 470 Lt, į H. M. ir G. M. nuosavybės teise priklausančią 1/4 dalį 145,57 kv. m. sodybinio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), įkainotą 15 875 Lt, (duomenys neskelbtini) Minėti nekilnojamojo turto objektai mainyti be priemokos.

Pirminio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad sutuoktiniai Lisovskiai turi neparduoto nekilnojamojo turto.

Pasak atsakovės, nevienkartinis ir pasikartojantis nekilnojamojo turto objektų pardavimo (pirkimo) sandorių sudarymas per tęstinį laikotarpį leidžia konstatuoti tęstinumą pareiškėjos veikloje. Pažymi, jog pareiškėja turi galimybę šią veiklą vykdyti ir ateityje, nes turi nuosavybėje dar neparduotų nekilnojamojo turto objektų.

Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, vykdydama nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklą, siekė gauti ekonominės naudos. Visi tikrinamuoju laikotarpiu sudaryti sandoriai buvo atlygintino pobūdžio, pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo buvo vienas pagrindinių gautų pajamų šaltinių, nes 2004–2005 m. jai nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, 2006 m. išmokėtas darbo užmokestis – 2 567,24 Lt, 2007 m. – 8 696 Lt, 2008 m. – 37 594,76 Lt.

Pasak atsakovės, Inspekcija pagrįstai padarė išvadą, kad, remiantis patikrinimo metu nustatytų aplinkybių visuma (pareiškėja nepateikė įrodymų, jog parduotą turtą įsigijo ir naudojo asmeninėms reikmėms, kad nekilnojamojo turto objektai buvo įsigyti turint kitokį tikslą, nei gauti pajamų iš vėlesnio jų pardavimo), atsižvelgiant į pareiškėjos veiklos sistemiškumą, pakanka pagrindo konstatuoti, jog jos aktyvūs veiksmai su nekilnojamuoju turtu, atitinka GPMĮ 2 str. 7 d. nustatytus individualios veiklos požymius.

Pareiškėjos santuoka su E. L. įregistruota 1995-06-17, todėl pajamos pagal nurodytus sandorius, išskyrus žemės sklypo pardavimo pajamas pagal 2004-08-03 sutartį bei pajamos pagal      2004-03-19 sutartį, paskirstytos abiems sutuoktiniams po lygiai.

Sudarant mainų sandorį 2007-06-07, pajamų, gautų natūra, įvertinimo bei apmokestinimo taisykles reglamentavo Finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 339 patvirtinta Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja su sutuoktiniu pagal 2007-06-07 nekilnojamųjų daiktų mainų sutartį išmainė dalį 36,91 kv. m. ūkio pastato, unikalus (duomenys neskelbtini), įkainotą 535 Lt, į A. V. ir J. V. (J. V.) nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį 145,57 kv. m. sodybinio gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), įkainotą 31 750 Lt, ir 1/4 dalį 27,13 kv. m. pirties, unikalus (duomenys neskelbtini), įkainotą 785 Lt, bei išmainė 1/4 dalį 157,17 kv. m. lauko virtuvės, unikalus (duomenys neskelbtini), įkainotą 2 470 Lt, į H. M. ir G. M. nuosavybės teise priklausančią 1/4 dalį 145,57 kv. m. sodybinio gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), įkainotą 15 875 Lt, (duomenys neskelbtini). Minėti nekilnojamojo turto objektai mainyti be priemokos. Atsakovė pažymi, kad vietos mokesčių administratorius neginčija mainų sutartyje šalių nustatytų nekilnojamojo turto verčių, t. y. preziumuoja, kad 2007-06-07 nekilnojamųjų daiktų mainų sutarties šalys, minėtoje sutartyje nurodė tikrąsias rinkos kainas. Atsakovės nuomone, Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja su sutuoktiniu pagal 2007-06-07 sutartį gavo 48 410 Lt pajamų natūra. Tai, jog skundžiamame sprendime 48 410 Lt pajamos nekonkretizuotos, t. y. neįvardinta, jog tai pajamos natūra, tačiau teisingai nurodytas pareiškėjos su sutuoktiniu gautų pajamų dydis nekeičia minėtų pajamų apmokestinimo.

Inspekcija B. ir K. K. išsiuntė raštus, kuriais kvietė atvykti į Inspekciją ir pateikti informaciją dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir buto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įsigijimo, naudojimo ir perleidimo aplinkybių. Šie piliečiai Inspekcijai pateikė 2012-08-17 prašymus, kuriuose nurodė, jog dėl amžiaus ir sveikatos atvykti į Inspekciją būtų ypatingai sudėtinga ir paprašė pateikti konkrečius klausimus raštu. Inspekcija 2012-08-30 raštuose             Nr. (11.33-30-2)-46-18857 ir Nr.(11.33-30-2)-46-18863 B. ir K. K. prašė sudaryti sąlygas mokesčių administratoriui atvykti jų nurodytu adresu ir laiku. Pastarieji piliečiai Inspekcijai pateikė raštą, tačiau nesudarė sąlygų mokesčių administratoriui žodžiu jų apklausti. Atsakovė nurodo, kad vietos mokesčių administratorius dėjo pastangas betarpiškai apklausti pareiškėjos ir jos sutuoktinio tėvus ir gauti atsakymus į užduotus klausimus, kurie nebūtų įtakoti susijusių asmenų, tačiau pastarieji piliečiai nesudarė sąlygų.

Dėl apskaičiuotų delspinigių. Mokesčių įstatymai mokesčių mokėtojui nustato pareigą apskaičiuoti ir sumokėti nustatytus mokesčius teisingai ir laiku. Už neteisingai ar ne laiku apskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius įstatymuose numatytos sankcijos – skaičiuojami delspinigiai.

Atsakovė paaiškina, kad pareiškėjos mokestinis patikrinimas pradėtas 2009 metais ir buvo atliekamas nuo 2009-12-22 iki 2011-08-26. Trukmę objektyviai sąlygojo patikrinimo sustabdymas dėl pareiškėjos teikiamų skundų, todėl vietos mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ nuostatomis, turėjo teisę skaičiuoti delspinigius už visą ginčo laikotarpį, tame tarpe ir už mokestinio patikrinimo sustabdymo laikotarpį. Atkreipia dėmesį, kad pakartotinis patikrinimas taip pat buvo sąlygotas pačios pareiškėjos nebendradarbiavimu su vietos mokesčių administratoriumi.

Atsakovė konstatuoja, kad ginčijami Inspekcijos, atsakovo ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Inspekcija prašė skundą atmesti, atsiliepime (b. l. 70) paaiškino, kad palaiko atsakovės atsiliepime išdėstytus motyvus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas patvirtino atsiliepime nurodytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas.

Inspekcija, atlikusi mokesčių mokėtojos O. L. 2004-01-01–2008-12-31 laikotarpio pakartotinį mokestinį patikrinimą, 2012-09-24 surašė patikrinimo aktą Nr. (4.65)-480-18, kuriuo, įvertinusi pareiškėjos vykdytus nekilnojamojo turto įgijimo bei perleidimo sandorius, apskaičiavo mokėtinus 32 034 Lt PVM, 65 841 Lt GPM, 4 270,52 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 1 865,81 VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 2 135,26 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudą, 932,91 VSD įmokų papildomi pensijos daliai baudą, 264 Lt PSD (b. l. 29-38).

Inspekcijos 2012-12-10 sprendimu Nr.(4.65)-256-186 patvirtintas 2012-09-24 patikrinimo aktas, taip pat paskirta 3 203 Lt PVM bauda, 6 584 Lt GPM bauda, 26 Lt PSD bauda ir apskaičiuota 61 146Lt GPM delspinigių, 35 353Lt PVM delspinigių, 234 Lt PSD įmokų delspinigių (b.l. 19-28).

Mokesčių inspekcijos 2013-03-26 sprendimu Nr.68-54 patvirtintas Inspekcijos 2012-12-10 sprendimas (b. l. 14–18).

Komisijos 2013-06-20 sprendimu Nr. S-97(7-91/2013) buvo patvirtintas Mokesčių inspekcijos 2013-03-26 sprendimas (b. l. 7-13).

Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimų panaikinti Komisijos 213-06-20 sprendimą, Mokesčių inspekcijos 2013-03-26 sprendimą bei Inspekcijos 2012-12-10 sprendimą pagrįstumo ir teisėtumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant O. L. reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti mokesčių administratoriaus sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

Individualios veiklos sąvoka yra apibrėžta GPMĮ 2 str. 7 d., kurioje sakoma, kad individuali veikla – tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turinti verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2006-06-16 sprendime (adm.b. Nr. A5-902/2006) aiškindama GPMĮ 2 str. 7 d. įtvirtintus individualios veiklos požymius, yra konstatavusi, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymius ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, taip pat tokios veiklos priskirtinumą įstatyme išvardytoms veiklos rūšims.

Nekilnojamojo turto pardavimo veikla patenka į veiklos rūšis, kurios išvardytos GPMĮ 2 str. 7 d. 1 p., o GPMĮ 10 str. 1 d. įtvirtinta, jog individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Veikla, kuri nelaikoma ekonomine veikla, apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 5 dalies 1-5 punktuose.

Iš minėtų nuostatų analizės, darytina išvada, jog veikla, susijusi su nekilnojamojo turto sandoriais, bei atitinkanti kitus požymius, yra numatyta įstatymu bei pripažintina individualia veikla.

Mokestinio tyrimo metu surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad O. L. veikla – nekilnojamojo turto objektų pirkimas ir pardavimas – buvo savarankiška, atliekama nepriklausomai nuo kokių nors trečiųjų asmenų valios, veikiant savo iniciatyva, parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pačiam pareiškėjai. Be to, sandoriai su nekilnojamuoju turtu buvo ne vienkartiniai ar atsitiktiniai, tęsėsi ilgą laikotarpį, t. y. ne tik 2004-2008 metais, tačiau ir mokestinio patikrinimo neapimtą laikotarpį. Mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėja su savo sutuoktiniu E. L. 2004 m. įsigijo 5, pardavė 4, 2005 m. įsigijo 5, pardavė 1, 2006 m. įsigijo 1, pardavė 2, 2007 m. įsigijo 2, pardavė 7, 2008 m. įsigijo 1, 2009 m. pardavė 5 nekilnojamojo turto objektus (mok. b. t. 1, b. l. 127–131). Taigi, mokestiniu tyrimu apibrėžtu laikotarpiu pareiškėja (kartu su sutuoktiniu) iš viso įvykdė 29 sandorius su nekilnojamojo turto objektais. O. L. teismui pateiktame skunde iš esmės ir neneigia, jog vykdė individualią veiklą, susijusią su prekyba nekilnojamuoju turtu.

Iš O. L. skundo motyvų bei argumentų matyti, kad ginčas yra kilęs dėl dviejų sandorių vertinimo: 1) 2004-03-08 dovanojimo sutarties, kuria O. L. tėvai K. K. ir B. K. padovanojo pareiškėjai (duomenys neskelbtini), esančią sklypo dalį (1/2 dalį 1 501 kv. m. ploto žemės sklype) ir šiame žemės sklype nebaigtame statyti pastate esantį 132,88 kv. m. butą (mokestinės b. t. 1, b. l. 45–46); 2) 2007-06-07 įvykdyto mainų sandorio vertinimo, kuriuo O. L. ir jos vyras E. L. įgijo ¾ dalis gyvenamojo sodybinio gyvenamojo namo ir ¼ pirties, esančius (duomenys neskelbtini) (mokestinės b. t. 1, b. l. 121–124). Pareiškėjai taip pat nurodo, kad delspinigiai buvo apskaičiuoti už nepagrįstai ilgą laiką, nes mokestinis patikrinimas buvo inicijuotas pakankamai vėlai, t. y. 2009-12-22, vėliau be pagrindo stabdomas, todėl buvo atliekamas nepateisinamai ilgai.

Dėl O. L. vykdytų sandorių vertinimo

Skundžiami mokesčių administratoriaus sprendimai toje dalyje, kurioje O. L. tėvai padovanojo pareiškėjai (duomenys neskelbtini), esančius sklypo dalį bei butą, grindžiami Mokesčių administravimo įst. 69 str. 1d. nuostatų taikymu, todėl sprendžiant ginčą būtina atlikti minėtame straipsnyje įtvirtintos taisyklės aiškinimą.

Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d. nurodyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas LR mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d. įtvirtintas nuostatas, savo nutartyse ne kartą pažymėjo, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio (ūkinės operacijos), kurie gali būti tiriami šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio (ūkinės operacijos) ir jo teisinių pasekmių vertinimas. <...> taikant nurodytą normą yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-17 nutartis, adm. b. Nr. A11-719/2007; 2008-02-20 nutartis, adm.b. Nr. A556 - 250/2008 ir kt.).

Byloje esantys įrodymai liudija, kad pareiškėja savo tėvui B. K., kurį atstovavo pareiškėjos sutuoktinis E. L., 2002-11-14 sutartimi pardavė ¼ dalį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (mokestinės bylos t. 1, b. l. 41-42).                  K. K. 2003-12-23 buvo išduotas statybos leidimas, ginčo žemės sklype (atidalinus jį iš sklypo (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas pastatas, kurio dalį su sklypu K. K. ir B. K. 2004-03-08 dovanojimo sutartimi perleido savo dukrai O. L. (mokestinės bylos t., b. l. 43–46).

Teismo vertinimu, pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, jog ginčo sklype pastatytame gyvenamajame name ruošėsi gyventi jos tėvai K. K. ir B. K., ir tik vėliau dėl susiklosčiusių aplinkybių šį namą nutarė perleisti savo dukrai O. L., prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai. Tokią teismo išvadą patvirtina tos mokesčių administratoriaus nustatytos aplinkybės, jog: 1) padovanotas pareiškėjai ginčo žemės sklypas kartu su jame esančia pastato dalimi iš karto, t. y.                 2004-03-19 buvo parduotas R. G. ir G. G.; 2) pastato statybų darbus organizavo pareiškėjo sutuoktinis E. L.; 3) šių nekilnojamojo turto objektų pardavimą organizavo ir visus sandorius vykdė O. L. ir E. L.; 4) K. K. ir B. K. iš O. L. įsigyto ir vėliau jai padovanoto turto nenaudojo; tai pripažino ir E. L. mokesčių administratoriui teiktuose paaiškinimuose. Taigi, nors nuo 2002-11-14 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki 2004-03-08 dovanojimo sutarties turtas nuosavybės teise priklausė K. K. ir B. K., tačiau faktiškai šiuo laikotarpiu turtą valdė ir juo rūpinosi O. L. ir E. L.. Pažymėtina ir tai, ginčo žemės sklypo ir pastato dalies pardavimo klausimas jau buvo išspręstas iki minėtos dovanojimo sutarties sudarymo, o šioje sutartyje turto vertė buvo nurodyta labai artima jo pardavimo kainai, tokiu būdu minimizuojami mokėtini mokesčiai.

Atsižvelgus į tai, sprendžiama, jog nei ikiteisminėje mokestinio ginčo stadijoje nei teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas nepateikė neginčijamų įrodymų, jog 2002-11-14 sudaryta ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ir vėliau sudaryta šio sklypo 2004-03-08 dovanojimo sutartimi buvo ne siekiama išvengti dėl turto padidėjimo mokėtino gyventojų pajamų mokesčio, o kitų, ekonomiškai pagrįstų ar kitokių tikslų. Todėl pripažintina, kad mokesčių administratorius pagrįstai, iš aptartų sandorių su ginčo žemės sklypu grandinės iš esmės eliminuodamas 2004-03-08 dovanojimo sutartį, apskaičiavo pareiškėjai mokėtinus mokesčius.

Vertinant O. L. ir jos sutuoktinio E. L. 2007-06-07 įvykdyto mainų sandorį pažymėtina, kad pareiškėja nei ikiteisminėje mokestinio ginčo stadijoje nei teismui pateiktame skunde nepaneigė, jog minėtas sandoris nepriskirtinas jos vykdytai individualiai veiklai, susijusiai su nekilnojamuoju turtu. Todėl, teismo vertinimu, ta aplinkybe, jog pareiškėja už šiuo sandoriu įsigytus nekilnojamojo turto objektus atsiskaitė ne pinigais, o perleisdama jai priklausančius turtus (1/4 dalį ūkio pastato, (duomenys neskelbtini); 1/4dalį lauko virtuvės, unikalus (duomenys neskelbtini)), negali būti paneigiamas faktas, kad pareiškėja gavo pajamų, kurios lygios įsigyto turto vertei, t. y. 48 410 Lt. Taigi, mokesčių administratorius pagrįstai nekilnojamųjų objektų mainų kainą priskyrė pareiškėjos pajamoms, nuo kurių buvo apskaičiuoti mokėtini mokesčiai.

Dėl O. L. apskaičiuotų delspinigių pagrįstumo

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 95 str. 1 d. 1 p., delspinigiai yra vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, o 96 str. 1 d. 1-2 p. nustatyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį. Delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo akto surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per 20 dienų delspinigių skaičiavimas tęsiamas (Mokesčių administravimo įstatymo 97 str. 2 d.).

Mokesčių administravimo įstatymo 100 str. nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, šiame straipsnyje numatytais pagrindais

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos mokestinis patikrinimas buvo pradėtas 2009-11-22, tačiau nuo 2010-02-20 buvo sustabdytas, pareiškėjai apskundus mokesčių administratoriaus veiksmus, o 2011-06-02 nutartimi byla pagal pareiškėjos skundą buvo nutraukta (mokestinės bylos t. 3, b. l. 39–40, 55).

Atnaujinus mokestinį patikrinimą, jis buvo baigtas 2011-08-26 patikrinimo akto surašymu. Mokesčių inspekcijos 2011-10-17 sprendime konstatuota, kad pareiškėja vengė bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi – neteikė reikalingų dokumentų, nevykdė nurodymų, vengė atvykti pas mokesčių administratorių, teikti paaiškinimus (mokestinės bylos t. 2, b. l. 1–4).

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad O. L. mokestinis patikrinimo eiga ir trukmė iš esmės buvo sąlygota pačios pareiškėjos nepagrįsto ginčo kėlimo bei nenoro bendradarbiauti su mokesčių administratorium. Tačiau, įvertinus aptartas aplinkybes, pripažintina, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 100 str. nuostatas pareiškėjos atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad mokesčių administratorius pareiškėjos mokėtinus delspinigius pagrindė detaliais apskaičiavimais, dėl kurių matematinio teisingumo nėra ginčo (b. l. 26–28).

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad Mokesčių inspekcija 2013-03-26 sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimai jį panaikinti, o taip pat panaikinti Inspekcijos 2012-12-10 sprendimą ir Komisijos 2013-06-20 sprendimą, yra atmestini.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įst. 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjos O. L. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą

Teisėja                                                                                                                                              Rūta Miliuvienė