Civilinė byla Nr. 2-143-820/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37491-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.18.3.;
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 23 d.,
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „GRUNTERA“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „TM STATYBA“ dėl skolos priteisimo bei prijungtą byla pagal ieškovo (toliau tekste – atsakovo) uždarosios akcinės bendrovės „TM STATYBA“ ieškinį (toliau tekste – priešieškinys) atsakovui (toliau tekste – ieškovui) uždarajai akcinei bendrovei „GRUNTERA“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų dalyvauja uždaroji akcinė bendrovė „Sklypų partneriai“.
Teismas
nustatė:
I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
1. Ieškovė kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
1.1. Priteisti iš atsakovės UAB „TM STATYBA“ 3 518 EUR skolos;
1.2. Priteisti iš atsakovės UAB „TM STATYBA“ 1 892,68 EUR delspinigių;
1.3. Priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas.
1.4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, jog 2017 m. gruodžio 7 d. tarp ieškovės UAB „GRUNTERA“ (sutartyje - Subrangovas) ir atsakovės UAB ,,TM STATYBA“ (sutartyje - Rangovas) buvo sudaryta Darbų vykdymo sutartis Nr. 17/12/07-1 /RSl (toliau tekste - Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovei atlikti plieninių vamzdžių dėklų klojimo darbus, panaudojant netranšėjines technologijas statybos objekte „Kvartalinių vandentiekio ir nuotekų tinklų Girių l-ojoje g. ir Girių 2-ojoje g., Pagirių šen., Vilniaus r.“, o atsakovė įsipareigojo šiuos darbus priimti ir už juos atsiskaityti su ieškove Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 1.1, p.).
3. Ieškovė pagal Sutartį atliko dalį darbų: konkrečiai pagal Sutarties priedą Nr. 1 ieškovė turėjo iškloti, vamzdžių dėklus trijose atkarpose (tarp šulinių F1-22/F1-21, F1--23/F1-22 ir 222/F1-23), tačiau faktiškai darbai buvo atlikti dvejose atkarpose (tarp šulinių F1-22/F1- 21, F1.-23/F1-22), kadangi dalies darbų vienoje iš atkarpų (tarp šulinių 222/F1-23) atsakovė atsisakė. Atliktus darbus ieškovė perdavė atsakovei Atliktų darbų aktu Nr. 18/02/02-1, kurį atsakovė pasirašė patvirtindama, jog atlikti darbai jų perdavimo metu buvo kokybiški ir be išlygų visa apimtimi juos priimdama.
4. Abiems šalims pasirašius minėtą Atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 6.2 p, išraše ir pateikė atsakovei 2018 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą - faktūrą dėl 5 518 EUR apmokėjimo už atliktus darbus. Kadangi pagal Sutarties 2.2 p. atsakovė iki darbų atlikimo buvo sumokėjusi ieškovei 2 000 EUR avansą, atsakovė už ieškovės atliktus darbus turėjo sumokėti likusią 3 518 EUR sumą.
5. Nors atsakovė be išlygų priėmė visus ieškovės atliktus darbus, tačiau atsiskaityti už juos delsė bei vengė, galiausiai nurodydama visiškai niekuo nepagrįstus bei išgalvotus teiginius, kad ieškovės atlikti darbai turi kokybės trūkumų. Atsakovė pateikė ieškovei pretenziją Nr. 1, kurioje nurodė, kad atlikus dalies darbų TV diagnostiką, buvo pastebėti atliktų darbų trūkumai - užfiksuotas pakloto vamzdyno dėklų didelis nuokrypis, reikalaudama šiuos trūkumus pašalinti. Ieškovė su atsakovės pretenzija nesutiko ir nurodė, kad atsakovės pateikta TV ataskaita yra atlikta dėl kito vamzdžio ir kitų darbų, kurių ieškovė neatliko ir atsakovei Atliktų darbų aktu neperdavė.
6. Atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas rangos sutarties vykdymo dokumentas, abiejų sutarties šalių pasirašomas dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs sumokėjimas rangovui už atliktus darbus. Šis aktas yra įrodymų šaltinis, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trukumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011 ir kt.).
7. Šiuo atveju ieškovė ir atsakovė sudarė statybos rangos teisinius santykius atitinkančią sutartį, kurios pagrindu ieškovė atlikto vamzdžių dėklų klojimo darbus. Sutarties 6.2 p. patvirtina suderintą šalių valią atsakovės pareigą sumokėti už darbus atsiradimą sieti su darbų perdavimo - priėmimo akto pasirašymu. Atsakovė ieškovės atliktus darbus besąlygiškai priėmė, pasirašydama Atliktų darbų aktą, tokiu būdu patvirtindama, kad ieškovės atlikti darbai jų priėmimo - perdavimo metu trūkumų neturėjo, yra kokybiški ir atitinka Sutarties sąlygas, todėl nuo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsirado atsakovės priešpriešinė prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė už atliktus darbus visa apimtimi su ieškove neatsiskaitė, ieškovė prašo teismo iš atsakovės priteisti 3 518 EUR sumą.
8. Atsakovė savo atsisakymą atsiskaityti už atliktus darbus grindžia atliktų darbų tariamais trūkumais, tačiau atsakovė neįrodė ir nepagrindė ieškovės atliktų darbų trūkumų fakto. Atsakovės pateiktame TV diagnostikos grafike nurodytas PE DN 250 mm darbinis nuotekų linijos vamzdynas tarp šulinių Fl-13 - Fl-14, nors ieškovė PE DN250 mm darbinio vamzdyno klojimo darbų neatliko (nebuvo įsipareigojusi atlikti) ir šių darbų atsakovei neperdavė. Ieškovė minėtoje atkartoje tarp šulinių Fl-13 - Fl-14 atliko tik dėklo PE DN 315 mm klojimo darbus, kuriuos atsakovė priėmė pasirašytu Atliktų darbu aktu. Ieškovės atlikti vamzdžio dėklo klojimo darbai buvo tik tarpinis vamzdyno klojimo darbų rezultatas, todėl už kitų rangovų atliktus PE DN 250 mm vamzdyno klojimo darbus ieškovės įrengtame dėkle PE DN 315 mm, ieškovė neatsako.
9. Pagal Sutarties 6.2 punktą mokėjimai vykdomi tarpiniais mokėjimais kas mėnesį per 30 kalendorinių dienų po PVM sąskaitos - faktūros Subrangovo išrašytos pagal abiejų šalių pasirašytą darbų priėmimo - perdavimo aktą pateikimo. Sutarties 4.11 punkte nustatyta, kad Rangovas įsipareigojo už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti su Subrangovu dieną mokėti 0,2 proc. delspinigių nuo bendros darbų vertės. Šiuo atveju 2018 m. vasario 1 d. PVM sąskaita - faktūra atsakovei buvo pateikta 2018 m. vasario 1 d., todėl prievolės atsiskaityti terminas suėjo 2018 m. kovo 3 d. Atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 3 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. atsiskaityti prievolės įvykdymo terminą pradelsė 269 dienų, o tai sudaro 1 892,68 EUR delspinigių (3 518 x 0,2% x 269 d.). Netesybos yra iš sutarties kilusi prievolė, todėl ieškovė prašo teismo iš atsakovės taip pat priteisti 1 892,68 EUR delspinigių.
10. CK 6.37 str. 1 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 2 d., kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių, procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra privatus juridinis asmuo, ieškovė prašo iš atsakovės priteisti procesines palūkanas - 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Atsakovas atsikirtimų santrauka
11. Atsakovas UAB „TM STATYBA“ pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Atsakovas nurodė, jog ieškovas atliko dalį Sutartyje numatytų darbų, kuriuos perdavė atsakovui 2018 m. vasario mėn. Atliktų darbų aktu.
13. Atlikus ieškovo atliktų darbų TV diagnostiką paaiškėjo, kad darbai turi kokybės trūkumų - užfiksuotas ieškovo pakloto vamzdyno dėklų didelis nuokrypis.
14. Atsakovas pateikė ieškovui 2018 m. balandžio 11 d. pretenziją dėl nekokybiškai atliktų darbų bei pareikalavo nedelsiant, t. y. per 3 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, pradėti šalinti darbų trūkumus ir juos pašalinti per objektyviai įmanomą trumpiausią terminą. Kartu informavo ieškovą, kad apmokėjimas pagal PVM sąskaitą faktūrą yra sustabdomas, kol ieškovas savo sąskaita ištaisys aukščiau nurodytus darbų defektus arba paaiškės šių defektų pašalinimo kaštai kito subrangovo pagalba.
15. Ieškovas pateikė 2018 m. balandžio 12 d. atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad jis nesutinka, jog nuokrypis gavosi dėl nekokybiškai atliktų darbų pagal Sutartį, ir iškėlė versiją, neva dėklų nuokrypis galėjo susidaryti dėl netinkamai atliktų vamzdyno klojimo darbų. Atsakovas 2018 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 2 atsakydamas į ieškovo keliamas versijas paaiškino, kad vamzdynai, kurių TV diagnostika ir buvo atlikta, buvo įklojami į ieškovo jau įrengtus dėklus ir objektyviai negalėjo iškraipyti esamos dėklų geometrijos. Vamzdynų geometrija atitiko ieškovo prieš tai įrengtų dėklų geometriją, kuri, kaip jau nurodyta aukščiau, įrengta su neleistinais nuokrypiais, todėl ieškovo atlikti darbai turi kokybės trūkumų, kurie nepašalinti iki šiol bei yra didelė žalos atsiradimo tikimybė, kadangi ilgainiui vamzdynai, kurie neturi reikiamo nuolydžio, pradės kimštis ir pasipils vamzdynų naudotojų pretenzijos.
16. Dėl ieškovo teiginių, neva darbai buvo priimti nenurodant jokių kokybės trūkumų paaiškiname, kad tie kokybės trūkumai paaiškėjo vėliau - atlikus vamzdynų, įkištų į ieškovo įrengtus dėklus, geometrijos diagnostiką ir tai neatima iš atsakovo teisės pareikšti pretenzijas dėl darbų kokybės vėliau - šiems defektams paaiškėjus.
17. CK 6.665 straipsnyje įtvirtinta rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą, kuriame nurodyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, - pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo:
17.1. neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą;
17.2. atitinkamai sumažinti darbų kainą;
17.3. atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.
18. Vadovaujantis Sutarties 5.6 p. nuostatomis, Subrangovas (ieškovas) įsipareigojo savo sąskaita ir rizika pašalinti bet kokius išaiškėjusius darbų trūkumus ir/ar defektus per Rangovo (atsakovo) nustatytus protingus terminus.
19. Vadovaujantis Sutarties 7.1 p. nuostatomis, šalis, negalinti vykdyti Sutartyje bei jos papildymuose numatytų įsipareigojimų, privalo nedelsiant raštu apie tai pranešti kitai šaliai, o prireikus ir kitiems suinteresuotiems asmenims.
20. Vadovaujantis Sutarties 7.2 p. nuostatomis, vienai iš šalių daugiau kaip 10 dienų laikotarpyje nevykdant šioje Sutartyje numatytų įsipareigojimų, antroji šalis turi teisę sustabdyti savo įsipareigojimų vykdymą tam pačiam laikotarpiui.
21. Vadovaujantis Sutarties 9.9 punkto nuostatomis, darbų eigoje atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, t. y. nustačius grunte kliuvinius, kurie trukdo įrengti numatyto diametro dėklus, ir, esant galimybei, išspręsti šią problemą, įrengiant didesnio diametro dėklą, pastatant šulinį kliuvinio vietoje, pakeičiant pradūrimo vietą ar kitaip suderinus projektą, tokių darbų kaina ir vykdymo sąlygos derinamos atskiru susitarimu.
22. Ieškovas ieškinyje suabsoliutina perdavimo-priėmimo akto pasirašymo faktą ir visiškai nepagrįstai teigia, esą pasirašius šį aktą, jokios pretenzijos dėl darbų kokybės negali būti keliamos. Ieškovo atliktų darbų trūkumai paaiškėjo ne darbų priėmimo metu, nes be papildomų tyrimų tie trūkumai nebuvo akivaizdžiai matomi, bet vėliau - atlikus į ieškovo įrengtus dėklus įmontuotų vamzdynų TV diagnostiką ir atsakovas įgijo teisę pareikšti pretenzijas ieškovui dėl darbų kokybės bei, vadovaujantis Sutarties 7.2 p. nuostatomis, sulaikė galutinį atsiskaitymą su ieškovu iki šis ištaisys nustatytus darbų trūkumus.
23. Ieškovas, įrenginėdamas vamzdynų dėklus, galimai susidūrė su kliūtimis (pakliuvo akmuo ar kažkas panašaus), kuris nebuvo pašalintas, o dėklas įrengtas virš kliūties, ko pasėkoje neišgautas reikiamas nuolydis ir nėra gero pratekėjimo vamzdynais, kas reiškia šių vamzdynų užsikišimą ateityje. Vamzdžiai kitų subrangovų buvo kišami į ieškovo prieš tai įrengtus dėklus ir jų išsidėstymo geometrija atitinka ieškovo įrengtų dėklų geometriją.
24. Ieškinyje ieškovas pripažįsta faktą, kad dėklus atkarpoje tarp šulinių F1-13 - F1-14 įrenginėjo būtent jis. Ieškovas teigia, kad kišant į šiuos dėklus vamzdžius, galimai buvo iškraipyta dėklų geometrija, kas yra neįmanoma, nes dėklai buvo įrenginėjami po žeme (užkasami), ir po to į šiuos dėklus (į ertmę, užkastą po žeme) buvo kišami plastikiniai vamzdžiai, kuriais objektyviai nėra įmanoma iškraipyti po žeme užkastų dėklų geometrijos.
25. Ieškovas, susidūręs su kliūtimi ir apie tai neinformavęs Atsakovo bei nuslėpęs tokią informaciją, pažeidė CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą, bet ir Sutarties 7.1 punkte bei 9.9 punkte įtvirtintus įpareigojimus informuoti kitą šalį apie nenumatytas aplinkybes ar kitas kliūtis tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.
26. Ieškiniu Ieškovas reikalauja priteisti 1 892,68 EUR delspinigių, kuriuos jis paskaičiavo už 269 kalendorines dienas. Ieškovas, atsakydamas į atsakovo pretenzijas, savo raštuose jokio pobūdžio netesybų nereikalavo, tuo tarpu pareikšdamas ieškinį, netesybas paskaičiavo už 269 kalendorines dienas, tai yra ir už tą laikotarpį, kuomet tokio pobūdžio reikalavimai nebuvo reiškiami. Be to, CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra įtvirtintas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl netesybų išieškojimo, kurį prašome taikyti tuo atveju, jeigu teismas spręstų dėl pareikštų netesybų dydžio.
III. Priešieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
27. UAB „TM STATYBA“ pareiškė ieškinį civilinėje byloje Nr. 2e-12760-863/2019, kuri buvo prijungta prie šios bylos (toliau tekste: UAB „TM STATYBA“ ieškinys vadinamas – priešieškiniu, UAB „TM STATYBA“ – atsakovu, UAB „GRUNTERRA“ – ieškovu) pareiškė šiuos reikalavimus:
27.1. priteisti iš atsakovo UAB ,,GRUNTERRA“ (įmonės kodas 302756490) 10 258,05 EUR, kaip atsakovo atliktų darbų defektų pašalinimo kaštus;
27.2. Priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas.
27.3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas
28. Priešieškinyje atsakovas nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir atsiliepime į ieškinį.
29. Papildomai atsakovas pažymėjo, jog pagal CK 6.684 straipsnį rangovas privalo statybos darbus vykdyti, laikydamasis normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. CK 6.692 straipsnyje nustatyta, kad rangovas, vykdydamas statybas ir su ja susijusius darbus, privalo laikytis įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų nustatytų aplinkos apsaugos ir darbų saugumo reikalavimų; ir kt. Tai - imperatyvieji įstatymo reikalavimai ir šalių sudaryta rangos sutartimi negali būti pažeidžiami.
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį c.b. Nr. E3K-3-443-1075/201), kad darbų rezultato kokybės garantijos pagal įstatymą atveju rangovas atsako už pareigos perduoti kokybišką darbų rezultatą pažeidimą, t. y. rangovas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo darbų perdavimo užsakovui momentu, net jei tas neatitikimas paaiškėja vėliau.
31. CK 6.697 straipsnio 3 dalies ir 6.666 straipsnio 4 dalies sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad tais atvejais, kai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas laikytinas atsakingu už darbų rezultato kokybės trūkumus visą darbų rezultato garantinį laikotarpį, todėl paaiškėjus darbų rezultato kokybės trūkumams užsakovas turi įrodyti tik patį defektų buvimo faktą. Užsakovas neturi įrodinėti aplinkybių, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento. Rangovas, siekdamas apsiginti nuo pareikštų reikalavimų dėl darbų rezultato trūkumų, turėtų įrodyti aplinkybes, kad trūkumai atsirado dėl užsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl normalaus darbų rezultato nusidėvėjimo. Tokį specifinį įrodinėjimo naštos paskirstymą ne kartą yra akcentavęs ir kasacinis teismas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011).
32. Garantijos pagal įstatymą pažeidimo atveju taikomi CK 6.665 straipsnyje nurodyti užsakovo teisių gynimo būdai. Sutartinės garantijos pažeidimo atveju taikomi sutartyje ar įstatymuose nustatyti užsakovo teisių gynimo būdai. Sutartinės garantijos prigimtis nulemia tai, kad šalys gali laisvai susitarti dėl taikomų teisių gynimo būdų. Tais atvejais, kai šalys nesusitaria dėl teisių gynimo būdų, taikomi CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nustatyti teisių gynimo būdai. CK nedetalizuoja garantijos pagal įstatymą ir sutartinės garantijos santykio ir kaip turėtų būti taikomi teisių gynimo būdai, kai esant nustatytai sutartinei garantijai darbų rezultato trūkumas atsirado per darbų rezultato garantinį terminą (tuo labiau kai trūkumas buvo darbų rezultato kokybės perdavimo momentu, tačiau paaiškėjo vėliau - per darbų rezultato kokybės garantinį terminą). CK nenustatyta, ar garantijos pagal įstatymą ir sutartinės garantijos nustatyti teisių gynimo būdai turėtų būti taikomi alternatyviai, subsidiariai ar kitu principu. Teisėjų kolegijos nuomone, tais atvejais, kai esant sutartinei garantijai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, nėra svarbu, ar daikto trūkumas buvo darbų rezultato perdavimo metu, svarbu, kad jis paaiškėtų per darbų rezultato kokybės garantinį terminą. Todėl tokioje situacijoje, teisėjų kolegijos vertinimu, užsakovas turėtų turėti teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą - ar ginti savo teises remiantis CK 6.665 straipsnyje ar sutartinėje garantijoje numatytais teisių gynimo būdais, o jei jie sutartinėje garantijoje nenustatyti - CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nurodytais teisių gynimo būdais.
33. CK 6.664 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta užsakovo teisė reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti darbų defektus arba atlyginti jų šalinimo kaštus.
34. Sutarties 4.10 p. įtvirtintas Ieškovo įsipareigojimas vamzdžio įrengimo trajektorijoje atsiradus kliūtims, organizuoti bei vykdyti kliūties šalinimo darbus. Kliūtimi laikoma: akmenų masyvai, atskiri akmenys, mūrinių, betoninių ar gelžbetoninių pamatų likučiai, medžių rąstai, mediniai, metaliniai ar gelžbetoniniai poliai, arba kitos kliūtys. Tam, kad atsakovas galėtų įvykdyti šį įsipareigojimą, ieškovas jam turėjo pranešti apie minėtų kliūčių atsiradimą, taip įgyvendindamas CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą bendradarbiavimo pareigą. Ieškovas, susidūręs su kliūtimi (akmeniu, pamatų likučiu ar pan.), nesikreipė į atsakovą dėl šios kliūties pašalinimo, ir vamzdynų dėklus paklojo virš kliūties, ko pasėkoje susidarė iškilimas, kuris trukdys nuotekų nubėgimui, kaupsis nuosėdos ir vėliau vamzdynai užsikimš.
35. Vadovaujantis Sutarties 5.6 punkto nuostatomis, ieškovas buvo įsipareigojęs savo sąskaita ir rizika pašalinti išaiškėjusius Darbų trūkumus ir/ar defektus per atsakovo nustatytus protingus terminus.
36. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo-priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas, laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 31 punktą).
37. Atsakovas nurodė, kad darbų perdavimo momentu defektų jis nenustatė, nes dėl darbų specifikos defektų be specialios įrangos nesimatė, ir defektai buvo nustatyti vėliau, jau po darbų perdavimo, atlikus specialius diagnostinius matavimus. Ieškovas kartu su darbų perdavimo aktu jokios išpildomosios dokumentacijos, paslėptų darbų aktų ir pan. atsakovui nepateikė, todėl tų defektų darbų perdavimo metu objektyviai negalima buvo pastebėti. Paaiškėjus darbų defektams, ieškovui iš karto buvo pateikta pretenzija ir pareikalauta savo sąskaita ir rizika ištaisyti nustatytus defektus, tačiau ieškovas to nepadarė iki šiol.
38. Ginčui taikytinos CK 6.664 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, įskaitant ir CK 6.664 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą užsakovo teisę rangovo sąskaita pašalinti darbų defektus.
39. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis, realia jos atsiradimo tikimybe.
40. Teikiama sąmata, kurioje apskaičiuota Atsakovo atliktų Darbų broko šalinimo kaštai, vadovaujantis 2018-03 rinkos kainomis (Priedas Nr. 10).
41. Ieškovas pažeidė tiek Sutartyje, tiek CK 6.691 str. įtvirtintą bendradarbiavimo pareigą, kadangi susidūręs su kliūtimi, nesiėmė veiksmų jai pašalinti, neinformavo apie tai atsakovo, tiek sutartinius įsipareigojimus darbus atlikti kokybiškai (Rangos sutarties 5.1 p.) - vamzdynų dėklus paklojo virš kliūties, ko pasėkoje vamzdynas ties šuliniais F1-13 - F1-14 neturi tinkamo nuolydžio, kas sąlygos nuotekų tinklų, esančių Girių 1-ojoje ir Girių 2-ojoje g., Pagirių k., Pagirių sen., Vilniaus raj., užsikimšimą, tiek sutartinį įsipareigojimą paaiškėjus darbų defektams, nedelsiant juos šalinti savo sąskaita (Rangos sutarties 5.6 p.) - defektai nepašalinti iki šiol, ko pasėkoje ieškovui taikytina nuostolių, susidariusių dėl defektų šalinimo kito rangovo pagalba, atlyginimo pareiga.
IV. Ieškovo atsikirtimai į priešieškinį
42. Ieškovas UAB „GRUNTERRA“ atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog atsakovas pareikštą priešieškinį grindžia ieškovo pareigos perduoti kokybišką darbų rezultatą pažeidimu. Nurodo, kad užfiksuotas ieškovės pakloto vamzdyno dėklų didelis nuokrypis. Šie trūkumai, anot atsakovo, negalėjo būti nustatyti darbų perdavimo metu, paaiškėjo tik po darbų perdavimo atlikus darbų dalies TV diagnostiką. Pareikštu priešieškiniu atsakovė siekia pašalinti nurodomus defektus rangovo sąskaita ir reikalauja priteisti nuostolius, kuriuos sudaro nurodomų defektų šalinimo kaštai (CK 6.663 str. 1 d.).
43. Atsakovo UAB „TM STATYBA“ pareikštas priešieškinis yra nepagrįstas, nes:
43.1. Atsakovas neįrodė defektų buvimo fakto.
43.1.1. Pirma, šiuo atveju atsakovas nurodo, kad po darbų perdavimo „atlikus darbų dalies TV diagnostiką <...>, paaiškėjo, kad darbai turi kokybės trūkumų — užfiksuotas ieškovės paklotų vamzdynų dėklų didelis nuokrypis, ko pasėkoje paaiškėjo, kad darbai atlikti su kokybės trūkumais“. Atsakovo nurodomas TV diagnostikos tyrimas neįrodo trūkumų fakto, kadangi atsakovo pateikta TV ataskaita yra atlikta dėl kito vamzdžio ir kitų darbų, kurių ieškovas neatliko ir atsakovui neperdavė. Atsakovo pateiktame TV diagnostikos grafike nurodytas PE DN250 mm darbinis nuotekų linijos vamzdynas yra tarp šulinių F1-13 — F1-14, nors ieškovė PE DN250 mm darbinio vamzdyno klojimo darbų neturėjo atlikti, jų neatliko ir šių darbų atsakovui neperdavė. Ieškovas minėtoje atkartoje tarp šulinių F1- 13 - F1-14 atliko tik dėklo PE DN315 mm klojimo darbus, kuriuos atsakovas priėmė atliktų darbų aktu. Ieškovo atlikti vamzdžio dėklo klojimo darbai buvo tik tarpinis vamzdyno klojimo darbų rezultatas, todėl už kitų rangovų atliktus PE DN250 mm vamzdyno klojimo darbus ieškovo įrengtame dėkle PE DN315 mm, ieškovas neatsako. Taigi, atsakovo pateiktas TV diagnostikos tyrimas yra atliktas dėl įrengto vamzdyno, kurį įrengė kiti rangovai, o ne dėl vamzdyno dėklų.
43.1.2. Atsakovas neįrodė, kad pateiktame TV diagnostikos tyrime yra užfiksuotas vamzdyno dėklo nuokrypis, o jei toks ir būtų - neįrodė, kad tai netinkamo ieškovės darbų rezultato pasekmė. Ieškovas pažymi, kad jokių kliūčių vykdant statybos rangos darbus nebuvo, atsakovo keliamos hipotezės neturi jokio objektyvaus pagrindimo. Be to, atsakovas nepaneigė, jog po ieškovo darbų atlikimo vykstant statyboms vamzdyno nepažeidė kiti rangovai. Kita vertus, remiantis Sutarties 4.10 punktu, būtent atsakovui buvo pareiga užtikrinti, kad vamzdžio įrengimo trajektorijoje nebūtų jokių kliūčių.
43.1.3. Atsakovas nepagrindžia, kokius teisės aktų reikalavimus ieškovė pažeidė. Atsakovas nepagrindė nei teisės aktų, nei Sutarties pažeidimo.
43.2. Antra, atsakovas nurodomus trūkumus galėjo nustatyti darbų priėmimo metu. Darbų priėmimo akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2 d.), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 str. 4 d.). Šioje byloje yra teisiškai reikšmingos aplinkybės, ar atsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą.
43.2.1. Ieškovės atliktus darbus atsakovas besąlygiškai priėmė pasirašydamas Atliktų darbų aktą, o darbų trūkumus ieškovas grindžia TV diagnostikos tyrimu, kuris buvo atliktas po darbų priėmimo. Jei anot atsakovo, dėl darbų specifikos defektų, be specialios įrangos, darbų trūkumų nesimatė, tuomet kokį darbų rezultatą atsakovas priėmė, kaip šį darbų rezultatą tikrino.
43.2.2. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad atliktų darbų kokybės neįmanoma buvo įvertinti, nes neva ieškovas su atliktų darbų aktu neperdavė išpildomosios dokumentacijos ir užslėptų darbų aktų. Pagal savo pobūdį darbai vykdomi tranšėjiniu būdu, todėl atskiro užslėptų darbų akto nereikalauja. Be to, atsakovas nenurodė, kokios konkrečios išpildomosios dokumentacijos ieškovas neva nepateikė ir niekada jokių reikalavimų dėl to nereiškė.
43.3. Trečia, atsakovo teigimu, kad ieškovas vamzdyno dėklų darbus atliko virš kliūties, dėl ko vamzdynas ties šuliniais F1-13 - F1-14 neturi tinkamo nuolydžio, kas sąlygos nuotekų tinklų užsikimšimą. Ieškovas tokių duomenų neturi, o atsakovas tokių įrodymų taip pat nepateikė.
43.4. Ketvirta, atsakovas neteisingai nurodo, kad CK 6.664 str. 3 d. yra numatyta užsakovo teisė reikalauti atlyginti defektų šalinimo kaštus. Minėtoje CK 6.664 str. 3 d. įtvirtinta: „Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas“. Tokių išlaidų atsakovas nepatyrė, todėl jų nepagrįstai reikalauja. Be to, atsakovas neįrodė, kad nurodyti trūkumai yra susiję su deklaruojamais „defektais“, kad būtina atlikti visus lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus.
44. Ieškovės darbai buvo atlikti kokybiškai, tinkamai ir laiku. Nei ieškovė, nei atsakovė darbų priėmimo - perdavimo atliekant patikrinimą metu jokių nukrypimų nuo normatyvų nenustatė, atsakovė jokių pastabų dėl darbų kokybės nereiškė, todėl tinkamų darbų rezultatas buvo perimtas pasirašant Atliktų darbų aktą. Nuo atliktų darbų aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, todėl atsakovas turi įvykdyti prievolę visa apimtimi atsiskaityti už ieškovo atliktus darbus.
45. Tretysis asmuo UAB „Sklypų partneriai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė spręsti ginčą teismo nuožiūra ir jis nėra suinteresuotas ginčo baigties rezultatu.
46. Nurodė, jog ginčo statybos rangos teisinius santykius turėjo su UAB „TM STATYBA“, kuri atliko visus sutartus darbus trečiojo asmens naudai, darbai yra priimti ir UAB „Sklypų partneriai“ neturi pretenzijų UAB „TM STATYBA“ dėl atliktų darbų kokybės.
47. UAB „Sklypų partneriai“ neturėjo jokių teisinių santykių su UAB „GRUNTERRA“ ir trečiajam asmeniui nėra žinomi jokie ginčų tarp UAB „TM STATYBA“ ir UAB „GRUNTERRA“ aspektai. Tretysis asmuo nėra suinteresuotas ginčo baigties rezultatu.
V. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Teismas
konstatuoja :
48. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
49. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).
50. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; ir kt.).
51. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
52. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo vandentiekio tinklai priklauso nuosavybės teise trečiajam asmeniui UAB „Sklypų partneriai“.
53. 2017 m. gruodžio 7 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė Darbų vykdymo sutartį Nr. 17/12/07-1/RS1 (tekste - Sutartis).
54. Ieškovas UAB „GRUNTERRA“ veikė kaip rangovo UAB „TM STATYBA“ subrangovas, darbų užsakovas tretysis asmuo UAB „Sklypų partneriai“, kuris buvo sudaręs Statybos rangos sutartį Nr. GK-R3 su atsakovu UAB „TM STATYBA“ (1 t., p. 69-85).
55. Sutarties 1.1 punktu šalys sutarė, jog ieškovas atliks plieninių vamzdžių dėklų klojimo darbus panaudojant betranšejines technologijas atsakovo statybos objekte.
56. Sutarties 2.1 punkte šalys sutarė, jog mokėjimai už atliktus darbus bus atliekami pagal atsakovo patvirtintas sąskaitas – faktūras ne vėliau, kaip per 30 dienų nuo sąskaitos – faktūros ir atliktų darbų akto pasirašymo.
57. Sutarties 4.10 punktu atsakovas įsipareigojo – vamzdžio rengimo trajektorijoje atsiradus kliūtims, organizuoti bei vykdyti kliūties šalinimo darbus. Kliūtimis šalių sutarimu laikoma: akmenų masyvai; atskiri akmenys; mūrinių, betoninių ar gelžbetoninių pamatų likučiai; medžių rastai; mediniai, metaliniai ir gelžbetoniniai poliai arba kitos kliūtys. Taigi, esant kliūčiai, trukdančiai tinkamai atlikti darbus, atsiradusiai ieškovui atliekant darbus, atsakovas įsipareigojo pašalinti kliūtį. Akivaizdu, jog ieškovas, nustatęs kliūtį privalėjo informuoti apie tai atsakovą, priešingu atveju atsakovas negalėjo įvykdyti savo prievolės – pašalinti kliūtį, nes negalėjo žinoti apie jos buvimą.
58. Sutarties 4.11 punktu atsakovas įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir laiku už juos atsiskaityti pagal sutartą tvarką. Už kiekvieną pavėluotą dieną mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo bendros darbų vertės.
59. Sutarties 4.11 punkto antrame papunktyje šalys sutarė: kad pneumatinė vamzdžių kalimo technologija nėra tikslus vamzdžių klojimo metodas ir priklausomai nuo grunto sandaros galimi įrengiamo vamzdžio nukrypimai. Taigi, šalys žinojo ir suprato, jog atliekant darbus šiuo būdu galimi įrengiamo vamzdžio nukrypimai.
60. Sutarties 5.2 punktu ieškovas įsipareigojo darbus atlikti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Taigi, Sutarties 4.11 punkte aptarti galimi įrengiamo vamzdžio nukrypimai, neturi pažeisti galiojančių teisės aktų.
61. Sutarties 5.6 punktu ieškovas įsipareigojo savo sąskaita ir rizika pašalinti išaiškėjusius darbų trūkumus ir/ar defektus per atsakovo nustatytus protingus terminus.
62. Sutarties 9.9 punktu šalys sutarė, jog darbų eigoje atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, t. y. nustačius grunte kliuvinius, kurie trukdo įrengti numatyto diametro dėklus ir esant galimybei išspręsti šią problemą įrengiant didesnio diametro dėklą, pastatant šulinį kliuvinio vietoj, pakeičiant pradūrimo vietą ar kitaip suderinus projektą, tokių darbų kaina ir vykdymo sąlygos derinamos atskiru susitarimu. Taigi, šalys Sutartyje sukonkretino, kaip gali būti sprendžiamos kai kurios atsiradusios kliūtys.
63. Sutarties 4.10 ir 9.9 punktuose esanti nuostata, jog nustačius grunte kliuvinius, reiškia, kad kliuvinius galėjo nustatyti tik ieškovas, nes tik jis atlikinėjo darbus ir tik jam vykdant dėklo pravedimo darbus galėjo paaiškėti kliuvinio buvimas ar nebuvimas. Todėl tik ieškovas galėjo ir privalėjo informuoti atsakovą apie atsiradusį kliuvinį. Atsakovas, gavęs informaciją iš ieškovo, jog yra kliuvinys, Sutarties 4.10 punkte nustatyta tvarka, privalėjo organizuoti bei vykdyti kliūties šalinimo darbus. Akivaizdu, jog atsakovas, negavęs iš ieškovo pranešimo apie atsiradusias kliūtis, negalėjo ir neprivalėjo šalinti jokių kliūčių. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų informavęs atsakovą apie atsiradusią kliūtį, trukdančią atlikti darbus, atitinkančius teisės aktų reikalavimus, todėl teisės aktų nustatytų normų pažeidimo rizika tenka ieškovui.
64. Statybos projekte „Kvartalinių vandentiekio ir nuotekų tinklų Girių 1-ojoje g. ir Girių 2-ojoje g., Pagirių k., Pagirių sen., Vilniaus r. sav. Statyba (A laida)“, pagal kurį buvo atlikti šioje byloje nagrinėjami darbai, nurodytas vamzdyno nuolydis 1,5 cm į 1 metrą.
65. Iš Sutarties Priedo Nr. 1 (1 t., p. 11) matyti, jog šalys Sutartimi buvo sutarę, kad dėklai bus plieniniai DN530 mm, t. y. 530 mmm diametro su 7-8 mm sienelėmis. Tokio dėklo viduje tarp DN250 mm vamzdžio lieka 264 mm tarpas, leidžiantis suformuoti papildomą 132 mm nuolydį per visą 21 metro dėklo ilgį arba 12,5 mm per 1 metrą dėklo.
66. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas sutiko, kad ieškovas paklotų ne DN530, bet mažesnį dėklą - DN315 mm. Tokio dėklo viduje yra apie 50 mm tarpas (dėklo vidinis diametras d 300 mm yra nurodytas eksperto išvados 3 paveiksle), leidžiantis suformuoti papildomą 25 mm nuolydį per 21 metro dėklo ilgį arba apie 1 mm per 1 metrą. Esant tokioms paklaidoms akivaizdu, jog dedant vamzdį į mažesnio diametro dėklą praktiškai nėra galimybių koreguoti nelygumus, atsiradusius dėkle.
67. 2018 m. vasario mėnesį šalys pasirašė Atliktų darbų aktą Nr. 18/02/02-1 (1 t., p. 14). Akte nurodyta, jog tarp šulinių F1-22/F1-21 buvo paklotas 22 metrų ilgio dėklas DN315 – 22 metrai ir tarp šulinių F1-23-F1-22 plieninis dėklas DN530 – 15,80 metro.
68. 2018 m. vasario 1 d. ieškovas pateikė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą (1 t., p. 12) dėl apmokėjimo už darbus perduotus pagal Atliktų darbų aktą. Akte jokie ieškovo darbų trūkumai nenurodyti.
69. Taigi, pareziumuotina, jog darbų pridavimo metu ieškovas atliko darbus pagal Sutartį tinkamai ir perdavė juos atsakovui.
70. Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato ko kita, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų su sąlyga, jeigu jie buvo nustatyti per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus; rangovas taip pat atsako už objekto defektus, nustatytus per garantinius terminus (CK 6.698 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Taigi, užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis.
71. Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo – priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymėtina, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Teismų praktikoje dėl rangos darbų perdavimo – priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005). Taigi, tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį.
72. UAB „Vidurys“ atliko atsakovo užsakyto vamzdyno TV apžiūrą ir pateikė ataskaitą (1 t., p. 124). Iš šios ataskaitos matyti, jog maždaug 5 metre yra pakilimas apie 5 cm, o ne nuolydis, kaip turėjo būti pagal projektą. UAB „Vidurys“ 2019 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 19-09 (1 t., p. 190) patvirtino, jog TV patikra buvo atlikta ginčo objekte.
73. 2018 m. balandžio 11 d. atsakovas pateikė ieškovui Pretenziją Nr. 1 Dėl nekokybiškai atliktų darbų pagal Sutartį (1 t., p. 16). Pretenzijoje nurodyta, jog darbai buvo atlikti su trūkumais, kurie paaiškėjo atlikus vamzdynų TV diagnostiką. Atsižvelgiant į tai prašė ieškovo pašalinti darbų trūkumus per objektyviai įmanomą terminą. Pretenzijoje nurodyta, jog yra sustabdomas mokėjimas pagal pateiktą 2018 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą – faktūrą. Prie Pretenzijos buvo pateikta nuokrypių fiksavimo grafikas (1 t., p. 47).
74. 2018 m. balandžio 12 d. ieškovas pateikė atsakymą į atsakovo Pretenziją (1 t., p. 18), kuriame nurodyta, kad nuokrypis užfiksuotas DN250 mm vamzdyne, t. y. įdėkle, o ne dėkle. Ieškovas nedėjo įdėklo, todėl neatsakingas už nuokrypius. Taip pat nurodyta, jog galėjo ieškovo darbus sugadinti asmuo dėjęs įdėklus į ieškovo įrengtus dėklus.
75. 2018 m. balandžio 16 d. raštu (1 t., p. 19) atsakovas nurodė, jog įdėklai buvo įdedami į ieškovo paklotus dėklus ir objektyviai negalėjo iškraipyti jų geometrijos, kuri jau yra su neleistinais nuokrypiais.
76. 2018 m. balandžio 18 d. rašte (1 t., p. 20-21) ieškovas nurodė, jog atsakovo nurodomi nuokrypiai yra įdėklo, o ne dėklo. Ieškovo atlikti darbai yra kokybiški, atsakovo priimti be pastabų. Ieškovo teigimu, vamzdynų įdėjimas į dėklus yra labai sunkus ir kruopštus darbas, todėl ieškovo darbus galėjo sugadinti vamzdyno klojimas.
77. Minėta, kad atsakovas UAB „TM STATYBA“ Statybos rangos sutartimi Nr. GK-R3 (1 t., p. 69-85) įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus užsakovui UAB „Sklypų partneriai“. Pagal Statybos rangos sutarties Nr. GK-R3 (1 t., p. 69-85) 5.2.8 punktą atsakovas UAB „TM STATYBA“ galėjo perduoti užsakovui UAB „Sklypų partneriai“ tinkamai atliktus darbus. UAB „TM STATYBA“ darbus perdavė, kaip tinkamus, užsakovas UAB „Sklypų partneriai“ darbus priėmė, trūkumų nenustatė, pretenzijų nepareiškė.
78. Pagal Statybos rangos sutarties Nr. GK-R3 (1 t., p. 69-85) 10.2 punktą, garantinis terminas vamzdynams ne trumpesnis, nei 10 metų. Šios sutarties 10.4 punktas nustato, jog garantiniu terminu atsiradę trūkumai turi būti pašalinti per 5 darbo dienas. Šios sutarties 10.6 punktu šalys sutarė, jog trečiajam asmeniui UAB „Sklypų partneriai“ perleidus nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, turtą įgiję asmenys turės teises reikalauti ištaisyti trūkumus garantiniu laikotarpiu. Bylos nagrinėjimo metu tretysis asmuo UAB „Sklypų partneriai“ pateikė duomenis, jog ginčo turtas tebepriklauso jam.
79. Iš UAB „Vilniaus vandenys“ 2019 m. balandžio 30 d. rašto (1 t., 157) matyti, kad nuotekų tinklai prijungti prie Vilniaus miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų.
80. Byloje kilęs ginčas dėl ieškovo atliktų darbų tinkamumo ir galimo atliktų darbų šalinimo bei apmokėjimo už atliktus darbus, todėl teismo nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė šioje byloje. Teismo paskirtas ekspertas pateikė Teismo statybos ekspertizės aktą Nr. 20-03 (2 t.; toliau tekste – Išvados) šioje byloje. Ekspertas yra kvalifikuotas, turintis daugiau, nei 5 metų stažą, Išvados nuoseklios, aiškios argumentuotos, todėl nėra pagrindo abejoti eksperto pateiktomis Išvadomis.
81. Ekspertas Išvados 1 punkte nurodė, jog vamzdžių dėklų faktinis nuolydis neatitinka STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalinimas. Pastato inžinierinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ techniniame reglamente nurodytų minimalių nuolydžių. Neatitikimai galėjo atsirasti dėl vamzdžių dėklų įrengimo metu naudojamos įrangos netikslumo, pasitaikiusių kliūčių grunte ar specialistų padarytų klaidų atliekant dėklo įrengimo darbus.
82. Išvados 2 punkte ekspertas nurodė, jog nuotekos apie 4 metrų atstumu nuo šulinio užsilaiko todėl, kad vamzdynas įrengtas su netinkamu nuolydžiu (neišlaikytas minimalus nuolydis, numatytas teisės akte STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalinimas. Pastato inžinierinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“).
83. Išvadų 3 punkte ekspertas nurodė, jog dėklo nuolydis negalėjo būti pažeistas vamzdžių (įdėklų) klojimo ar šulinio įrengimo metu. Šulinio nusėdimo požymių nebuvo užfiksuota, dėklo galai šuliniuose nepažeisti/deformuoti.
84. Išvadų 4 punkte ekspertas nurodė, jog nuolydžių netinkamumą atlikus ieškovui dėklo klojimo darbus buvo galima užfiksuoti TV vamzdynų apžiūrą su specialia įranga, bet ne vizualiai apžiūrint priimant darbus. Atsižvelgiant į tai, atmestini teiginiai, jog perduodant darbus nebuvo darbų trūkumų, nes jų nebuvo galima nustatyti be specialios įrangos, kuri nebuvo ir neprivalėjo būti naudojama perduodant - priimant darbus pagal Sutartį. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo darbų trūkumų nebuvo galima pastebėti be specialios įrangos, darytina išvada, jog trūkumai buvo neakivaizdūs.
85. Išvadų 5 punkte ekspertas nurodė, kad vienintelis sprendimas pašalinti ieškovo darbų trūkumus yra įrengti naują dėklą ir vamzdyną greta jau esamo vamzdyno ir defektų ištaisymo kaina būtų 7183,75 EUR su PVM, skaičiuojant vidutinėmis rinkos kainomis.
86. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 26 punktas). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog atsakovas, nustatęs ieškovo atliktų darbų neakivaizdžius trūkumus, turėjo teisę sulaikyti mokėjimą ieškovui.
87. Atsakovas atsikirtinėja, jog priimant darbus ir pasirašant darbų priėmimo – perdavimo aktą atsakovas jokių pastabų nepareiškė. Nuolydžio nebuvimas dėkle buvo apie 5,9 metrai nuo šulinio pradžios, todėl vizualiai apžiūrint ir priimant ieškovo atliktus darbus nebuvo įmanoma pastebėti tinkamo nuolydžio nebuvimo. Ši aplinkybė paaiškėjo vėliau, atlikus TV apžiūrą su specialia įranga. Ekspertas Išvadų 3 punkte padarė išvadą, jog šulinio galai nėra nusėdę. Vertinant pagal dėklo įvadą ir išvadą dėklo nuolydis yra tinkamas bei ieškovui nepranešus atsakovui, jog gręžiant buvo susidurta su kliūtimi ir nesprendus kliūties klausimo Sutarties 4.10 ir 9.9 punktuose nustatyta tvarka, atsakovas pagrįstai galėjo tikėtis, jog gręžiant kliūčių nebuvo ir nuolydis yra tinkamas per visą dėklo ilgį ir negalėjo numatyti, jog dėkle 5,9 metrų nuo įvado yra 5 cm pakilimas, o ne nuolydis. Taigi, trūkumai nebuvo akivaizdūs ir negalėjo būti pastebimi be specialios technikos, todėl atsakovas negalėjo pastebėti ieškovo darbų trūkumų jų priėmimo metu ir negalėjo numanyti, jog dėklo 5,9 metre gali būti iškilimas, o ne nuolydis.
88. Kadangi buvo nustatyta, jog nuolydis neatitinka Statybos projekto „Kvartalinių vandentiekio ir nuotekų tinklų Girių 1-ojoje g. ir Girių 2-ojoje g., Pagirių k., Pagirių sen., Vilniaus r. sav. Statyba (A laida)“ STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalinimas. Pastato inžinierinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ bei techniniame reglamente nurodytų minimalių nuolydžių, todėl atsakovas pagrįstai pareikalavo iš ieškovo ištaisyti darbų trūkumus.
89. Ieškovas nurodo, jog dėklą atsakovas iš esmės gali naudoti pagal paskirtį. Nesutiktina su šiais teiginiais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog „daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2018). Taigi, daikto tinkamumas naudoti turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir nesukelti papildomų trikdžių ar sąnaudų. Iš TV apžiūros ir eksperto Išvadų (Išvadų prieduose esančios fotonuotraukos Nr. 1) matyti, jog nuotekos užsistovi, t. y. nuotekų savitakė sistema neveikia tinkamai, yra susikaupę nuotekos, kurios apima daugiau nei pusę įdėklo diametro, t. y. atsakovui gali kelti papildomus trikdžius ir sąnaudas šalinant užsistovinčias nuotekas.
90. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 36 punktas). Taigi teismas, spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, turi įvertinti darbus pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus. Ekspertas Išvadoje nustatė, jog ieškovo atlikti darbai neatitinka minimalių nuolydžių reikalavimų nustatytų šios rūšies darbams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog pagal Sutartį ieškovo atlikti darbai yra su trūkumais, kuriuos subrangovas privalėjo pašalinti.
91. Atsakovas atsikirtinėja, jog Sutarties 4.11 punkte šalys geranoriškai susitarė, kad pneumatinė vamzdžių klojimo technologija nėra tikslus vamzdžių klojimo metodas, kuris priklauso nuo grunto sandaros ir galimi įrengiamo vamzdžio nukrypimai. Su šiais teiginiais nesutiktina. Kaip minėta, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, rangovas, kaip profesionalas, privalo laikytis teisės aktų nustatytų normų, todėl bet kokia taikoma technologija privalo išlaikyti bent minimalius teisės aktuose nustatytus nuolydžio reikalavimus. Be to, Sutarties 4.10 ir 9.9 punktais šalys sutarė, jog atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, t. y. nustačius kliuvinius grunte, kurie trukdo tinkamai atlikti darbus, su užsakovu turėjo būti suderinami darbai ir vykdymo sąlygos atskiru susitarimu. CK 6.659 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir kol gaus nurodymus stabdyti darbą, kai užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, t. y. ieškovas, pastebėjęs, jog dėl kliuvinio pratiesto dėklo nuolydis neužtikrins net minimalių statybą reglamentuojančių teisės aktų bei projekto reikalavimų, privalėjo stabdyti darbus ir įspėti atsakovą. Pagal CK 6.659 straipsnio 2 dalį, rangovas, neįspėjęs užsakovo apie aukščiau minėtą aplinkybę arba tęsia darbus negavęs užsakovo atsakymo, neturi teisės remtis nurodyta aplinkybe ir atsako už daikto trūkumus. Taigi, pagal šią nuostatą ieškovas privalėjo informuoti atsakovą apie kliuvinį, esantį grunte ir trukdantį įvykdyti Sutartyje numatytus darbus atitinkančius bent minimalius statybos tesiės aktų reikalavimus, tačiau to nepadarė, todėl negali remtis buvusiu kliuviniu ir turi prisiimti atsakomybė iš dėl to kylančių pasekmių.
92. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.650 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl rangos sutarties šalių santykio tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis, atspindi sutarties uždarumo principą. Šis principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019; 80 punktas). Subrangovas ir yra tas asmuo, kuris pasitelkiamas būtent rangovo pagal sutartį prisiimtoms prievolėms vykdyti, todėl jis visada faktiškai atlieka visus rangovo sutartimi sutartus darbus ar jų dalį (priklausomai pagal sudaryto susitarimo apimties). Tačiau tokie subrangovo veiksmai negali būti laikomi kaip sukuriantys tiesioginius sutartinius santykius tarp užsakovo ir subrangovo, nes tokiu aiškinimu būtų paneigiama užsakovo, rangovo ir subrangovo santykių esmė. Dėl to darytina išvada, kad užsakovės (ieškovės) ir subrangovės (atsakovės UAB „Sweco Lietuva“) nagrinėjamu atveju nesieja sutartiniai teisiniai santykiai dėl Pastato techninio projekto parengimo, kurie galėtų būti pagrindas jai taikyti sutartinę civilinę atsakomybę už Sutarties Nr. 1 netinkamą vykdymą. Šiuo atveju dėl Sutarties Nr. 1 pažeidimo turėtų būti vertintos atsakovės bendrovės „SIA MIE Construction“ sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, nes užsakovei būtent rangovė yra tiesiogiai atsakinga už projektavimo rangos sutarties tinkamą vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019; 82 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad generalinio rangovo reikalavimas subrangovui dėl nuostolių, kurie susidarė sumokėjus užsakovui darbų trūkumų taisymo išlaidas, yra reikalavimas dėl atliktų pagal rangos (subrangos) sutartį darbų trūkumų, o ne regresinis (atgręžtinis) reikalavimas dėl padarytos žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020; 62 punktas). Taigi, pagal aukščiau minimą šią teismų praktiką, byloje nagrinėjamas rangovo reikalavimas subrangovui dėl atliktų pagal subrangos sutartį darbų trūkumų. Subrangovas yra atsakingas prieš rangovą dėl savo sutartinių prievolių vykdymo, kurios kyla iš subrangos sutarties, jei rangos arba subrangos sutartyse nėra nustatyta kitaip. Byloje nagrinėjamu atveju nėra nustatyta kitaip, todėl subrangovo atsakomybės klausimas spręstinas pagal subrangos sutarties nuostatas ir neturi teisinės reikšmės aplinkybė, jog užsakovas priėmė darbus kaip tinkamus ir nereiškia rangovui jokių pretenzijų dėl darbų kokybės.
93. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad generalinio rangovo reikalavimas subrangovui dėl nuostolių, kurie susidarė sumokėjus užsakovui darbų trūkumų taisymo išlaidas, yra reikalavimas dėl atliktų pagal rangos (subrangos) sutartį darbų trūkumų, o ne regresinis (atgręžtinis) reikalavimas dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl tokiam reikalavimui taikytinos CK 6.667 straipsnyje įtvirtintos specialiosios ieškinio senaties termino taisyklės, be kita ko, šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020; 62 punktas). Kasacinio teismo dėl ieškinio senaties termino taikymo, kai reikalavimai dėl rangos darbų trūkumų pareiškiami per garantinį terminą, išaiškinta, kad CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios taisyklės – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą – išimtis rangos santykių atveju; šios išimties taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 105 punktas). Taigi, trūkumų šalinimui taikytinas sutrumpintas vienerių metų senaties terminas.
94. Atsakovas, kaip rangovas, turi įsipareigojimus prieš trečiąjį asmenį, kaip užsakovą, visą garantinį laikotarpį – 10 metų. Nors užsakovas šiuo metu pretenzijų nereiškia, tačiau užsakovui pareiškus pretenzijas per 10 metų garantinį laikotarpį dėl darbų trūkumų, ieškovas (subrangovas) galėtų išvengti atsakomybės dėl savo netinkamai atliktų darbų, nes būtų pasibaigęs ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į minėtą teismų praktiką ir šioje pastraipoje nurodytą argumentą darytina išvada, jog atsakovas, kaip rangovas, turi teisę reikšti reikalavimus ieškovui, kaip subrangovui, nepriklausomai ar jam reikalavimus pareiškė tretysis asmuo, kaip užsakovas.
95. Apibendrinant konstatuotina, jog atsakovas turi reikalavimo teises į ieškovą dėl netinkamai atliktų statybos rangos darbų, kurie neatitinka minimalių normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų (CK 6.695 straipsnio 1 dalis).
96. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad „užsakovas, įgyvendindamas teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, gali naudotis specialiaisiais savo teisių gynimo būdais“: CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 31 punktą).
97. Atsakovui, kaip ir užsakovui, įstatymas suteikia teisę pasinaudoti vienu iš savo teisių gynimo būdų, numatytų CK 6.665 straipsnio 1 dalyje, t. y. prašyti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą arba atitinkamai sumažinti sutartyje nustatytą kainą už atliktus darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo. Analizuojant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6.665 straipsnio 3 dalies normas darytina išvada, kad užsakovas turi teisę pasirinkti vieną iš jose įtvirtintų teisių gynimo būdų. Tokį aiškinimą patvirtina CK 6.658 straipsnio 5 dalies norma, kurioje nustatyta, kad jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Tokią teisminę praktiką šios kategorijos bylose yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Metalmeta“ v. Nemėžio totorių bendruomenė, bylos Nr. 3K-3-321/2011). Taigi, nustačius ieškovo darbų trūkumus, atsakovas turėjo teisę pasirinkti vieną iš trijų alternatyvių savo teisių gynimo būdų: reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus arba atitinkamai sumažinti darbų kainą, arba reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Kaip minėta, tai yra alternatyvūs gynybos būdai, kurie negali būti taikomi tuo pat metu toje pačioje dalyje, tačiau gali būti taikomi tuo pat metu skirtingose dalyse, t. y. jei kainos mažinimas nepadengia visų trūkumų šalinimo išlaidų, užsakovas gali reikalauti padengti trūkumų šalinimo išlaidas dalyje, kuri viršija kainos mažinimo sumą, tačiau sumos negali persidengti. Ieškovas atsisakė taisyti darbų trūkumus, todėl atsakovas galėjo rinktis iš kitų dviejų savo teisių gynimo alternatyvų.
98. Iš eksperto išvadų 5 punkto matyti, jog vienintelis būdas pašalinti ieškovo padarytų darbų trūkumus yra įrengti naują dėklą ir vamzdyną greta jau esamo ir darbų ištaisymo kaina būtų 7 183,75 EUR su PVM arba 5 936,98 EUR be PVM. Ieškovas nenurodė kitų būdų, kaip ištaisyti jo darbų trūkumus, todėl darytina išvada, jog trūkumai gali būti ištaisyti tik eksperto nurodytu būdu - juos perdarant iš naujo.
99. Atsakovas pareiškė reikalavimą dėl 10 258,05 EUR sumos, reikalingos pašalinti ieškovo darbų trūkumams priteisimo. Savo reikalavimą atsakovas grindė savo pateikta lokaline sąmata. Iš eksperto Išvadoje pateiktos sąmatos matyti, jog darbų kaina yra 5 936,98 EUR. Ekspertas Išvadose pateiktoje sąmatoje įtraukė 58,52 EUR sumą už vamzdynų apžiūrą atliekant vaizdo įrašą. Šis darbas nebuvo rangos Sutarties tarp ieškovo ir atsakovo dalimi, t. y. papildomas perteklinis darbas dėl korio šalys nebuvo sutarę, todėl šio darbo vertė šalintina iš eksperto Išvadose esančios sąmatos sumos ir likusi darbų suma yra 5 878,46 EUR. Iš ieškovo pažymos apie atliktų darbų išlaidas ir sąskaitos matyti, kad darbų kaina buvo 5 518 EUR. Taigi, tiek eksperto Išvadoje pateikta, tiek ieškovo faktinė darbų rinkos kaina iš esmės sutampa, o atsakovo paskaičiuota beveik dvigubai didesnė, todėl akivaizdu, jog eksperto Išvadoje pateikta darbų atlikimo kaina labiau atitinka rinkos kainą, todėl atsakovo reikalavimas laikytinas pagrįstu dalyje dėl 5 878,46 EUR.
100. Ieškovas atliko darbų, kuriuos atsakovas priėmė ir neatsiskaitė iš dalies, už 3 518 EUR sumą. Ginčo dėl šios sumos dydžio byloje nėra. Kadangi atsakovas ieškovui buvo sulaikęs 3 518 EUR mokėjimą už atliktus darbus ir atsakovas turėjo teisę atskaityti šią sumą iš ieškovui mokėtinų sumų, todėl ieškovui už atliktus darbus mokėtina 3 518 EUR suma atskaitytina iš atsakovo reikalaujamos darbų trūkumų kainos ir galutinai atsakovui iš ieškovo priteistina 2 360,46 EUR (5878,46-3518=2 360,46) trūkumų šalinimo išlaidų (CK 6.658 straipsnio 5 dalis ir 6.665 straipsnio 1 dalies 2 – 3 punktai).
101. Ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą priteisti 1 892,68 EUR delspinigių už termino įvykdyti prievolę praleidimą. Delspinigiai yra išvestinis reikalavimas iš pagrindinio. Nustačius, jog atsakovas turėjo teisę į atskaityti trūkumų šalinimo išlaidas iš ieškovui mokėtinos sumos ir šioje dalyje netenkinus ieškinio reikalavimų, išvestinis reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra atmestinas.
102. Atsakovas nurodė, jog darbų kaina gali būti didesnė, nes reikės iš naujo tiesti ir vamzdyno įdėklą dėkle, tačiau nei priešieškinio dalykas, nei priešieškinio pagrindas toks nebuvo suformuluotas, todėl teismas tokio reikalavimo plačiau nenagrinėja ir nepasisako.
103. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš ieškovo priteistina 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).
104. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
105. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.). Ieškinio reikalavimai atmesti, o priešieškinio reikalavimai tenkinti 23 procentais, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinio reikalavimų dydis (5 410,68) sudarė 34 procentus nuo visų byloje nagrinėtų reikalavimų dydžio (15 668,73), todėl atsakovui priteistina 34 procentai bylinėjimosi išlaidų ieškinio dalyje ir 23 procentai išlaidų priešieškinio dalyje bei 77 procentai ieškovui atmesto priešieškinio dalyje.
106. Ieškovas sumokėjo 122 EUR žyminio mokesčio (1 t., p. 7). Ieškovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 2 057 EUR (2 t., p. -). Bendros ieškovo bylinėjimosi išlaidos 2 179 EUR. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 107,37 EUR bylinėjimosi išlaidų.
107. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 231 EUR (1 t., p. 109) žyminio mokesčio bei patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 1 110 EUR (1 t., p. 160-165), 120 EUR (2 t., p. -). Bendros atsakovo bylinėjimosi išlaidos, be išlaidų ekspertizei, - 1 461 EUR. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, atsakovui iš ieškovo priteistina 718,52 EUR bylinėjimosi išlaidų.
108. Atsakovas UAB „TM STATYBA“ buvo sumokėjęs 1 850,51 EUR (1 t., p. 215) užstatą už ekspertizės atlikimą. Ekspertizės išlaidos apmokėtinos ekspertui N. B. pagal jo pateiktą 1 850 EUR sąskaitą Nr. 11. Proporcingai atmestų ir priteistų reikalavimų daliai paskirstytinos išlaidos už ekspertizės atlikimą, tuomet atsakovui iš ieškovo priteistina 910,08 EUR išlaido už ekspertizę. Likusi nepanaudota užstato dalis – 0,51 EUR grąžintina atsakovui UAB „TM STATYBA“.
109. Teismas patyrė 20,50 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka: 10,08 EUR iš ieškovo ir 10,42 EUR iš atsakovo.
110. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,
nusprendžia:
atmesti ieškovo UAB „GRUNTERRA“ (kodas 302756490) ieškinį atsakovui UAB „TM STATYBA“ (kodas 302795080).
Tenkinti atsakovo UAB „TM STATYBA“ (kodas 302795080) priešieškinį ieškovui UAB „GRUNTERRA“ (kodas 302756490) dalyje.
Priteisti atsakovui UAB „TM STATYBA“ (kodas 302795080) iš ieškovo UAB „GRUNTERRA“ (kodas 302756490) 2 360,46 EUR (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt euro ir 46 euro centus) rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų bei 1 628,60 EUR (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt aštuonis euro ir 60 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovui UAB „GRUNTERRA“ (kodas 302756490) iš atsakovo UAB „TM STATYBA“ (kodas 302795080) 1 107,37 EUR (vieną tūkstantį vieną šimtą septynis euro ir 37 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Atmesti priešieškinį likusioje dalyje.
Priteisti iš ieškovo UAB „GRUNTERRA“ (kodas 302756490) 10,08 EUR (dešimt euro ir 8 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.
Priteisti iš atsakovo UAB „TM STATYBA“ (kodas 302795080) 10,42 EUR (dešimt euro ir 42 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.
Grąžinti atsakovui UAB „TM STATYBA“ (kodas 302795080) likusią nepanaudotą užstato dalį – 0,51 EUR (51 euro centą) iš teismo depozitinės sąskaitos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vaidas Pajeda