Civilinė byla Nr. e2A-779-587/2021

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00930-20205

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.1.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                       2021 m. birželio 10 d. 

                                                                   Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12956/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AGD Group“ ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovo D. K. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „AGD Group“ dėl nuostolių ir skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „AGD Group“ (toliau – UAB „AGD Group“) ieškiniu (dokumento registracijos Nr. DOK-83537) prašė priteisti iš atsakovo D. K. 9 441,50 Eur už nupirktus garažo vartus ir rekuperacinę sistemą bei 46 085,80 Eur skolą už atliktus darbus, iš viso 55 527,30 Eur sumą bei bylinėjimosi išlaidas. Su atsakovo priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

2.       Atsakovas D. K., patikslinęs reikalavimus, priešieškiniu (dokumento registracijos Nr. DOK-73571 ir Nr. DOK-119174) prašė priteisti iš ieškovės iš UAB „AGD Group“ 19 901,47 Eur nuostolius, įskaičius atsakovo ieškovei mokėtiną 9 441,50 Eur sumą į atsakovo nuostolius, patirtus dėl ieškovės nekokybiškai atliktų darbų, faktiškai iš UAB „AGD Group“ priteisti 10 459,97 Eur nuostolių, 15 791,91 Eur skolą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Su ieškovės ieškiniu nesutinka.

3.       Ieškovė UAB „AGD Group“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad: 

3.1.       tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta žodinė vartojimo rangos sutartis, kurios pagrindu ieškovė atsakovui priklausančiame objekte adresu (duomenys neskelbtini) atliko fasado apšiltinimo iš lauko darbus. Atsakovas norėjo už namo naujos šiltinimo sistemos įrengimą gauti tikslinę paramą, kuri turėjo būti sumokėta po visų darbų atlikimo. Jis neturėjo pakankamai piniginių lėšų, todėl paprašė ieškovės sumokėti dviem rangovams už medžiagas bei atliktus darbus. Rašytinė sutartis dėl šių mokėjimų surašyta nebuvo, susitarta žodžiu.

3.2.       Ieškovė 2020 m. sausio 10 d. sumokėjo UAB „Statmesta“ 3 380,00 Eur pagal pateiktą sąskaitą faktūrą serija ST Nr. 11153 už aliuminio konstrukcijas ir segmentinius garažo vartus, kuriuos UAB „Statmesta“ sumontavo name (duomenys neskelbtini) Ieškovė 2020 m. sausio 21 d. sumokėjo pagal UAB „Eco2Šiluma“ pateiktą sąskaitą Nr. 162238 išankstiniam apmokėjimui 6 061,50 Eur už LGH-50RVX Lossnay kanalinį rekuperatorių, medžiagas rekuperacinei sistemai, montavimo darbus, PZ-61DR-E laidinį valdymo pultelį rekuperatoriams, vamzdynų ir komunikacinių kabelių montavimą. Atlikus mokėjimą, UAB „Eco2Šiluma“ ginčo name atliko visus numatytus darbus. Iš viso ieškovė už atsakovą sumokėjo 9 441,50 Eur. Ieškovė 2020 m. kovo 16 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGD 0000135 atsakovui, 9 441,50 Eur sumai, kurią registruotu laišku išsiuntė 2020 m. kovo 23 d. 2020 m. balandžio 21 d. ieškovė išsiuntė atsakovui pretenziją, prašydama sumokėti skolą per 5 darbo dienas, atsakovas skolos nesumokėjo.

3.3.       Ieškovės skirti darbuotojai nuo 2019 m. gruodžio antros pusės iki 2020 m. kovo 10 d. dirbo atsakovo objekte, ieškovė pirko darbams atlikti būtinas medžiagas. Ieškovė ir atsakovas susitarė, kad darbų lokalinė sąmata nebus sudaroma, pabaigus darbus bus atsiskaitoma pagal atliktus darbus. 2020 m. vasario mėn. atsakovas pradėjo kelti nepagrįstus reikalavimus.

3.4.       Ieškovė neginčija fakto, kad darbų eigoje kilus konfliktui tarp ieškovės darbuotojų ir atsakovo, darbai iki galo nebuvo baigti. Paaiškėjo, kad atsakovas neturi tinkamai įformintų statybos dokumentų. Kilus konfliktui, ieškovė pareikalavo, kad atsakovas sumokėtų 9 441,50 Eur už nupirktą įrangą bei pateiktų lokalinę sąmatą už atliktus darbus, kad ji galėtų surašyti darbų atlikimo aktą. 2020 m. kovo 7 d. atsakovas elektroniniu paštu atsiuntė ieškovei lokalinę sąmatą Nr. S001. Ieškovė visus sąmatoje numatytus darbus atliko. Atsakovas kai kurių atliktų darbų į sąmatą neįtraukė, motyvuodamas, kad jie atlikti nekokybiškai. Vadovaudamasi atsakovo atsiųsta sąmata, ieškovė surašė darbų atlikimo aktą, kurį atsakovas pasirašyti atsisakė. 2020 m. kovo 16 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADG 0000136, 2020 m. kovo 23 d. registruotu laišku išsiuntė atsakovui kartu su tą pačią dieną išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. AGD 0000135. Akte nurodyti atlikti darbai bei sunaudotos medžiagos, kuriuos į savo sudarytą lokalinę sąmatą įtraukė pats atsakovas. Jokių pretenzijų su nurodytais darbų trūkumais, ieškovė iš atsakovo negavo. Atsakovo pateiktas 2020 m. balandžio 25 d. defektavimo aktas negali būti vertinamas kaip ieškovės atliktų darbų trūkumus įrodantis dokumentas, ieškovė nebuvo pakviesta dalyvauti atliekant patikrinimą, nėra jokių dokumentų, ar UAB „Nanoterma“ gali atlikti vertinimo darbus. Be remonto, broko taisymo pasiūlymo atsakovas nepateikė kitų dokumentų, įrodančių nuostolių dydį. Ieškovė 15 791,91 Eur sumą gavo 2020 m. sausio 20 d. pavedimu. Ginčas buvo dėl per didelės kainos, o ne dėl atliktų darbų. Reikia vadovautis sąmata, kurią sudarė atsakovo samdytas asmuo, atsakovo pretenzijos dėl kokybės nepagrįstos. 

3.5.       Ieškovė su priešieškiniu nesutinka, teigia, kad jokių pretenzijų iš atsakovo dėl fasado darbų nebuvo. Atsakovas neįrodė ieškovės padaryto broko. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis sudaryta su tuo pačiu asmeniu, ieškovės kvitas išrašytas realiai negavus pinigų. 2019 m. lapkričio mėn. rašytinę sutartį parengė ieškovė. Ieškovė pasitikėjo, kad atsakovas turi visus statybai reikalingus leidimus. Ieškovės pateiktas raštelis yra susijęs su objektu Kauno gatvėje. Mano, kad raštelyje nurodyta 50 000 Eur suma, susijusi su objektu, esančiu (duomenys neskelbtini) gatvėje. Gali būti, kad šalys objektus skaičiavo bendrai. Ginčas prasidėjo dėl to, kad šalys skirtingai vertina kasos pajamų orderį 15 791,91 Eur sumai. Ieškovė atliko visus darbus, nurodytus sąmatoje. Tarp šalių kilus ginčui, atsakovas pasamdė sąmatininkę, ieškovė su tuo sutiko. Žodinis susitarimas dėl objekto, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbų buvo pasiektas 2020 m. gruodžio mėn. Darbai turėjo būti atlikti pagal atsakovo pageidavus, kaina nebuvo sutarta, nebuvo žinoma kokie darbai tiksliai bus atliekami. Buvo susitarta, kad bus sudaroma sąmata ir darbų atlikimo aktas. Pagal buvusią rangos sutartį buvo atsiskaityta. 2020 m. sausio 7 d. kasos pajamų orderyje nurodytos sumos iš atsakovo negavo.

4.       Atsakovas D. K. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

4.1.       atsiliepimu į patikslintą ieškinį (dokumento registracijos Nr. DOK-95088) atsakovas kategoriškai nesutiko su ieškovės deklaratyviais teiginiais dėl atsakovo pareigos mokėti 46 085,80 Eur už ieškovės atliktus darbus, kurių atsakovas jokia forma nepriėmė. Ieškovė klaidingai teigia, kad paaiškėjus darbų trūkumams, atsakovas privalėjo kreiptis į ją su pretenzija dėl trūkumų šalinimo, nes užsakovas turi per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju darbų rezultatas pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą žodinę vartojimo rangos sutartį nebuvo sukurtas. Ieškovė pati nutraukė darbus atsakovo objekte, jai ne kartą buvo žodžiu išsakyti darbų trūkumai, šių trūkumų nepašalinus, atsisakyta tęsti darbą. Ieškovė pripažįsta sutartų darbų nebaigusi. Darbų trūkumams pašalinti atsakovas samdė trečiąjį asmenį UAB „Nanoterma“. Ieškovė net neįrodinėja, kad atliko darbus už 46 085,80 Eur sumą, tą aplinkybę grindžia paties atsakovo ieškovei persiųsta lokaline sąmata.   

4.2.       Priešieškinyje nurodė, kad buvo būtina pašalinti ieškovės atliktų darbų defektus ir trūkumus. Defektavimo akte, sudarytame UAB „Nanoterma“, pagal kurį numatoma darbų vertė – 9 550 Eur neįskaitant PVM – nurodyta suma laikytina atsakovo nuostoliais, patirtais dėl ieškovės kaltės. Atlikus pirminius darbus, paaiškėjo, kad ieškovės atlikti darbai pagal žodinę rangos sutartį buvo atlikti dar aplaidžiau, nei buvo galima vizualiai įvertinti 2020 m. balandžio mėn. Bendra ieškovės atliktų darbų taisymo ir remonto darbų kaina, įskaitant PVM, sudarė 19 901,47 Eur. Pati ieškovė byloje pripažįsta, kad ieškovės darbuotojai 2020 m. kovo 10 d. darbus objekte tęsti atsisakė. Konfliktas kilo dėl atliekamų darbų kokybės. Ieškovė ir atsakovas 2020 m. kovo 7 d. susitiko aptarti darbų kokybės ir kainos. Susitikimo metu pats ieškovės vadovas savo ranka surašė jo atliktus darbus kartu pažymėdamas ir iš atsakovo gautas pinigines lėšas. Pagal šį ieškovės vienašališką raštą paaiškėjo, kad ieškovė atliko darbų ir nupirko medžiagų už 48 142,20 Eur sumą, su kuria atsakovas niekada nesutiko. Tarp šalių kilo ginčas ne tik dėl darbų kokybės, tačiau ir dėl jų kainos. Būtent po šio susitikimo A. B. paskaičiavo visų atliktinų darbų sąmatą atsakovo objekte, jei jie būtų baigti ir atlikti kokybiškai. Šią sąmatą atsakovas siuntė ieškovei kaip įrodymą, kiek kainuotų visiškai užbaigti ir kokybiškai atlikti darbai, net jei formaliai skaičiuoti sąmatą su įrengimais, mechanizmais, medžiagomis ir darbo valandomis pagal valandinį atlyginimą. Ieškovės nurodyta darbų kainą yra visiškai neadekvati ir lupikiška. Po susitikimo pas A. B. ieškovė pasišalino iš atsakovo objekto.

4.3.       Kadangi ieškovė padarė atsakovui nuostolių nekokybiškai atliktų darbų forma ir darbų neužbaigė, o atsakovas ieškovei buvo už darbus ir medžiagas apmokėjęs ir jo sumokėta suma daugiau nei padengė kokybiškai atliktų darbų ir nupirktų medžiagų dalį, atsakovas pagrįstai manė ir tikėjosi, kad ginčo dėl atsiskaitymo už atliktus darbus nėra. Ieškovė savo reikalavimą grindžia PVM sąskaita faktūra, kuri niekada atsakovui nebuvo pateikta, tokios apimties kokybiški darbai nebuvo atlikti, tarp šalių nebuvo sutarta dėl tokios kainos. Be to, ieškovė tokios sąskaitos teisės aktų nustatyta tvarka niekada neapskaitė. Atsakovas neginčija, kad ieškovė iš dalies atliko: objekto cokolio remonto darbus, rūsio remonto darbus, objekto vidaus ardymo darbus ir kitus (darbams dalinai panaudojant senas plytas, darbus atliekant su broku – kreivai sumūrijant ir pan.). Ieškovė netinkamai, su trūkumais atliko fasado apšiltinimo ir kitus su fasadu susijusius darbus, jų nebaigė. Atsakovui teko šalinti broką faktiškai pašalinant ieškovės darbų rezultatus ir tuos pačius darbus atlikti iš naujo. Ieškovė netinkamai atliko terasos įrengimo darbus. Ieškovė niekad jokiu būdu (nei žodžiu, nei raštu) atsakovui nenurodė, kad ieškovės darbų (cokolio remonto, rūsio remonto, vidaus ardymo ir statybos, fasado apšiltinimo ir fasado remonto, įskaitant ir rekuperacinę sistemą ir visas medžiagas) kaina, kurią 2020 m. kovo 7 d. jau post factum vienašališkai nurodė ieškovė, net jei darbai ir būtų buvę atlikti kokybiškai, gali kainuoti tiek, kiek teoriškai galėtų kainuoti viso objekto darbų formali sąmata pagal „SISTELA“ programą. Dėl reikalavimo priteisti 15 791,91 Eur skolą nurodė, kad vykdant Rangos sutartį tarp IĮ „Kėdainių prekyba“ ir UAB „ADG Group“, susidarė 15 791,91 Eur permoka, kurią ieškovė turi grąžinti atsakovui pagal 2020 m. birželio 19 d. reikalavimo teisų perėmimo sutartį. Aplinkybių, kad ieškovė yra nupirkusi atsakovui garažo vartus ir rekuperacinę sistemą, atsakovas neneigia. 

 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo D. K. 9 441,50 Eur skolą už garažo vartus bei rekuperacinę sistemą, 32 000,00 Eur skolą už atliktus darbus ieškovei UAB „AGD Group“. Priteisė iš ieškovės UAB „AGD Group“ 15 273,23 Eur nuostolių atlyginimą, 15 791,91 Eur skolą ir 927,31 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atsakovui D. K.. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei UAB „AGD Group“ permokėtą 569,82 Eur žyminį mokestį. Grąžino ieškovei UAB „AGD Group“ 100,00 Eur dydžio avansą, sumokėtą 2020 m. spalio 1 d. į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą galimoms liudytojų atvykimo išlaidoms užtikrinti. Grąžino atsakovui D. K. 86,63 Eur dydžio avansą, sumokėtą 2020 m. spalio 9 d. į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą galimoms liudytojų atvykimo išlaidoms užtikrinti. Teismas nustatė, kad:

5.1.       ieškovė ir atsakovas sudarė žodinę vartojimo rangos sutartį (toliau – ir sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atsakovės objekte, adresu (duomenys neskelbtini), atlygintinai atlikti statybos rangos darbus. Ginčo tarp šalių dėl rangos sutarties sudarymo fakto nekilo, ieškovė pripažino, kad sudaryta sutartis yra vartojimo (CK XXXIII skyrius antrasis skirsnis). Ieškovės direktorius vienasmeniškai pasirašė darbų atlikimo aktą 46 085,80 Eur su PVM sumai, kuriuo užfiksavo objekte ieškovės atliktus darbus ir jų kainas. 2020 m. kovo 16 d. ieškovė akto pagrindu atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą 46 085,80 Eur sumai. Ginčo dėl to, kad ieškovė už atliktus darbus apmokėjimo negavo, byloje nėra, atsakovas nurodo, kad vykdant kitą rangos sutartį, sudarytą tarp IĮ „Kėdainių prekyba“ ir UAB „ADG Group“, susidarė 15 791,91 Eur permoka, kurią ieškovė turi grąžinti atsakovui pagal 2020 m. birželio 19 d. reikalavimo teisų perėmimo sutartį. Byloje esantys IĮ „Kėdainių prekyba“ banko sąskaitos išrašai ir pažyma apie atliktus statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad ieškovė bankiniais pavedimais gavo 65 791,91 Eur sumą (50 000 Eur ir 15 791,91 Eur) iš IĮ „Kėdainių prekyba (savininkas atsakovas D. K.). Tai, kad šie apmokėjimai yra susiję su 2019 m. lapkričio 5 d. Rangos darbų sutartimi Nr. 2019/11/05, t. y. ne ginčo sutartimi, ginčo nėra. Ieškovė tvirtina, kad kasos pajamų orderyje Nr. 0000001 nurodytos sumos – 15 791,91 Eur, kurią kaip permokėtą prašo priteisti atsakovas, nėra gavusi, nurodė, kad kvitą išrašė pasitikėdama atsakovu, nes atsakovas norėjo gauti europinę paramą, tam reikėjo dalies pinigų, kurių atsakovas neturėjo. Jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų pareiškęs pretenzijas dėl ieškovės atliktų darbų apimties ir kokybės, kad ieškovė, kilus ginčui, atsakovo būtų prašiusi nurodyti jo nustatytus atliktų statybos rangos darbų trūkumus, byloje nėra. Šalys vykdė derybas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, tačiau ieškovė, tarp šalių kilus ginčui dėl apmokėjimo už atliktus darbus, nutraukė darbus ir paliko statybvietę. Byloje ginčo dėl to, kad atsakovas turi mokėti ieškovei 9 441,50 Eur sumą už jam nupirktus garažo vartus ir rekuperacinę sistemą, nėra.   

Dėl ieškiniu keliamų reikalavimų.

5.2.       Nustatyta, kad liudytoja apklausta A. B., atsakovui objekte nurodžius, kuriuos darbus įtraukti į sąmatą, sudarė lokalinę sąmatą dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), namo rekonstrukcijos, 2019 m. spalio mėn. kainomis. Ieškovės atstovas į šią apžiūrą kviestas nebuvo ir nedalyvavo. Šalys bandė derėtis dėl atliktų darbų apimties ir kainos, tačiau nesusitarė. D. K. kėlė klausimus ir dėl kokybės, minėjo, kad yra nekokybiškai atliktų darbų. Liudytoja patvirtino, kad atliktų darbų akte nurodyta suma neatitiko sąmatos (garso įrašo 01.33 min.), vyko ginčas, ji buvo mažesnė. Kokiai sumai atliktų darbų akte buvo sumažinta kaina, pasakyti negali. Patvirtino, kad pateikta sąmata buvo taisyta ne vieną kartą.

5.3.       Šalių susitarimas dėl vartojimo rangos buvo žodinis, esant šiai aplinkybei, sutarties turinys gali būti išaiškintas, atsižvelgiant į šalių veiksmus, atliktus po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Ieškovės atstovas tvirtina, kad pabaigus darbus turėjo būti atsiskaitoma pagal tai, kokie darbai buvo atlikti, patvirtino, kad darbai iki galo nebuvo baigti. Atsakovas tvirtina, kad darbai objekte buvo atliekami neprofesionaliai, su broku, pažeidžiant terminus, todėl pareikalauta sustabdyti darbus. Tai, kad atsakovo netenkino atliekamų darbų kokybė, neneigia ir ieškovė, patvirtinusi, kad 2020 m. vasario mėn. objekte dirbę darbininkai pradėjo skųstis, kad atsakovas jiems pradėjo reikšti pretenzijas. Priešieškinyje atsakovas taip pat nurodo, kad buvo pasiektas žodinis susitarimas tarp atsakovo ir ieškovės – objektyviai įvertinti ieškovės atliktus darbus, jų kokybę ir žodinę vartojimo rangos sutartį tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti, atsakovui atsiskaitant už atliktus darbus. Šios aplinkybės patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas toliau objekto rekonstrukcijos darbų tęsti nebeketino – atsakovas sudarė sąmatą ir derėjosi su ieškove dėl atliktų darbų kiekio, kainos ir kokybės.

5.4.       Byloje esantis UAB „AGD Group“ objekte dirbusių darbuotojų pareiškimas iš esmės patvirtina, kad atsakovas pastoviai kontroliavo objekte atliekamus darbus ir jų kokybę. Atsakovas, naudodamasis jam įstatymo suteikta teise kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, privalėdamas apie tai nedelsdamas pranešti rangovui (CK 6.689 straipsnio 1, 2 dalys), šios pareigos nevykdė, pretenzijas ieškovei dėl kitų darbų (ne fasado šildymo) pradėjo reikšti vėliau. Kadangi nėra rašytinės rangos sutarties ir nėra šalių susitarimo dėl rangos darbų perdavimo, vadovaujantis CK 6.694 straipsnio nuostatomis, atsakovui teko pareiga organizuoti ir priimti jam perduodamų darbų rezultatą. Tačiau atsakovas net turėdamas jo pavedimu A. B. sudarytą lokalinę sąmatą, bei dėl joje nurodytų darbų apimties ir kainos tarp šalių vykstant deryboms (atsakovo atstovas tvirtino, kad iš sąmatos, vykstant deryboms, buvo šalinami neužbaigti darbai, kol jų suma pasiekė 32 000 Eur), nei organizavo, nei priėmė jam perduodamų darbų rezultato (net nurodytai 32 000 Eur sumai). Vien aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti ir už juos atsiskaityti. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės atlikti darbai (išskyrus fasado šiltinimo darbus) buvo atlikti nekokybiškai. Sprendė, kad atsakovas ieškovės darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį ir turį pareigą už tai apmokėti. Atsakovas, pareikšdamas priešieškinį, pasinaudojo CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisių gynimo būdu tik dalyje dėl objekte atliktų fasado šiltinimo darbų.

5.5.       Nei viena iš šalių savo reikalavimų ir atsikirtimų negrindė aplinkybe, susijusia su 50 000 Eur sumos perdavimu / gavimu, nesant jokių kitų duomenų, leidžiančių spręsti dėl sutarties kainos, teismas sprendė, kad šalys tikslios visų darbų kainos ir jos nustatymo kriterijų (išskyrus tai, kad bus atsiskaitoma pagal „faktą“) sutartimi nenustatė.

5.6.       Šalys derėjosi dėl darbų kiekio, kokybės ir kainos – buvo atspausdinta tikroji suma, kuri pašalinus neužbaigtus darbus ir neišminusavus nekokybiškų darbų, buvo 32 000 Eur (iš šios sumos neišskaičiuotas brokas). Teismas sprendė, kad atsakovas pripažįsta, jog ieškovė atliko darbus objekte, už kuriuos jis turi atsiskaityti, tačiau ne 46 085,80 Eur suma. Šalys tikslios visų darbų kainos ir jos nustatymo kriterijų (išskyrus tai, kad bus atsiskaitoma pagal „faktą“) sutartimi nenustatė. Jeigu sutartyje darbų kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles.

5.7.       Liudytoja A. B. patvirtino, kad teismui pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytos kainos sudarytos programa „SISTELA“; darbų įkainiai yra rekomendaciniai, darbus galima vykdyti ir sutartine kaina. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad objekto darbų kaina negali būti tokia, kokia nurodyta teismui pateiktoje lokalinėje sąmatoje, t. y. 46 085, 80 Eur. Atsižvelgus į tai, kad vykstant šalių deryboms darbų kaina nebeatitiko sąmatoje nurodytos kainos (46 085,80Eur), į atsakovo pripažinimą, kad šalių derybų metu galutinė kaina, pašalinus ieškovės nebaigtus darbus, buvo 32 000,00 Eur (iš šios sumos neišskaičiuotas brokas), teismas sprendė, kad 32 000,00 Eur suma už objekte ieškovės atliktus darbus laikytina atitinkanti CK 6.198 straipsnio 1 nurodytus kriterijus, ieškovės ieškinį dalyje dėl 46 085,80 Eur sumos už objekte atliktus darbus priteisimo tenkino iš dalies – iš atsakovo ieškovei priteisė 32 000,00 Eur sumą.

5.8.       Ieškovė reikalavimą priteisti 9 441,50 Eur sumą, kurią sudaro 3 380,00 Eur mokėjimas už aliuminio konstrukcijas ir segmentinius garažo vartus ir 6 061,50 Eur mokėjimas už rekuperacinę sistemą pagrindė rašytiniais įrodymais. Tarp šalių ginčo dėl to nekilo. Šioje dalyje teismas ieškinį tenkino pilnai.

Dėl priešieškiniu keliamų reikalavimų

5.9.       Byloje kilo ginčas dėl ieškovės atliktų objekto fasado šildymo darbų kokybės. Atsakovas pateikė 2020 m. spalio 12 d. atliktų darbų aktą, kuris patvirtina, kad atsakovas objekte pasitelkus UAB „Nanoterma“ atliko darbus – polistireninių plokščių sutvirtinimą 3060 Eur sumai, tinkavimą, pagrindo išlyginimą 9 562,50 Eur sumai, ir armavimą tinkleliu ir mišiniu 3 825 Eur sumai, viso darbų, įskaičius PVM – už 19 901,47 Eur sumą. Atsakovui 2020 m. spalio 5 d. šiai sumai buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra NAN Nr. 0101, kuri buvo apmokėta. Atsakovas šią sumą, kaip nuostolius prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovė nesutinka, mano kad į bylą atsakovo pateiktas 2020 m. balandžio 25 d. surašytas defektavimo aktas negali būti vertinamas kaip ieškovės atliktų darbų broką įrodantis dokumentas, ieškovė nebuvo kviesta dalyvauti atliekant patikrinimą, nėra jokių duomenų, ar UAB „Nanoterma“ gali atlikti vertinimo darbus.

5.10.       Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad atsakovas ieškovei reiškė pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės. Teismo posėdžio metu parodymus UAB „Nanoterma“ vadovas V. M. patvirtino, kad prieš jiems pradedant darbus buvo tik netaisyklingai užklijuotas polistirenas (garso įrašo 32.10 min.), ir nors dalis sienos buvo padengta mišiniu, tačiau viską reikėjo perdaryti ir tai atliktu darbu negalima buvo laikyti. Teismas šiuos parodymus, šalims jų neginčijant, vertino, kaip patvirtinančius ieškovės atliktų darbų apimtis, susijusias su fasado darbais.

5.11.       Ieškovės atstovas nesutikimą su priešieškiniu motyvuoja tuo, kad atsakovas neinformavo ieškovės apie nekokybiškai atliktus fasado darbus ir jos apžiūrai nekvietė. Atsakovo pasirinktas jo pažeistų teisių gynybos būdas (atlyginti trūkumų šalinimo (ištaisymo) išlaidas) galėjo būti taikomas (CK 6.680 straipsnis ir 6.678 straipsnio 1 d.). Minėtos teisės normos nenumato vartotojui pareigos nei informuoti rangovą apie nekokybiškai atliktą darbą, nei kviesti dėl to jį apžiūrai. Teismas pažymėjo, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, užsakovas turi teisę pasirinkti, kuriuo iš įstatyme nustatytų gynybos būdų naudotis – rangovas negali primesti užsakovui savo valios dėl pažeistų teisių gynimo būdo pasirinkimo ar apriboti užsakovo pasirinkimą.

5.12.       Atsakovo priešieškinį šioje dalyje teismas vertino iš esmės pagrįstu. Tačiau pažymėjo, kad trūkumų šalinimo išlaidos gali būti susijusios tik su darbais, kuriuos ieškovė yra atlikusi. Nors ieškovės lokalinės sąmatos 20–24 punktuose (skyrius Fasadas) – nurodoma, kad atlikti sienų šiltinimo, klijuojant ir tvirtinant putų polistireno plokštes ir dvisluoksnio tinkavimo armuojant sintetiniais tinkleliais, darbai, tačiau šios aplinkybės yra paneigtos liudytojo V. M. parodymais (garso įrašo 32.10 min.). Armavimo darbai nebuvo padaryti. UAB „Nanoterma“ atstovas argumentuotai paaiškino, kodėl šalinant trūkumus buvo privalomi pilno tinkavimo darbai. Šalys šio liudytojo parodymų neginčijo, teismas laikė juos kaip patvirtinančius ieškovės atliktų darbų, susijusias su fasadu, apimtis. Atsakovui iš ieškovės priteistinos objekto fasado darbų trūkumų šalinimo išlaidos, kurias sudaro: 1) polistireninių plokščių sutvirtinimo (3 060 Eur), 2) tinkavimo, pagrindo išlyginimo darbai (9 562,50 Eur), bendra šių darbų suma, įskaitant PVM, yra ((3 060,00+9 562,50)+21 proc.) 15 273,23 Eur. Likusioje dalyje (už objekte atliktus armavimo tinkleliu ir mišiniu darbus, 3 825,00 + PVM) priešieškinį atmetė, šių darbų ieškovei objekte neatlikus.

5.13.       Pasisakydamas dėl ieškovės atstovo teiginio, kad 2020 spalio 5 d. pinigų priėmimo kvite esatys parašai (DOK-119174) jo nuomone yra suklastoti, teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovas neprašė šio įrodymo nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais (CPK 184 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad pinigų priėmimo kvitas surašomas dviem egzemplioriais; šie egzemplioriai yra identiški, tik vienas jų yra atspaustas; ant kiekvieno iš egzempliorių turėtų būti originalūs parašai. Tai, kad ant antrojo egzemplioriaus yra du jį pasirašiusių asmenų parašai – vienas yra atspaustas, o kitas originalus, niekaip nepatvirtina jo klastojimo fakto.

5.14.       Atsakovas prašo priteisti 15 791,91 Eur permoką, susidariusią vykdant 2019 m. lapkričio 5 d., rašytinę rangos sutartį Nr. 2019/11/05, sudarytą tarp IĮ „Kėdainių prekyba“ ir UAB „AGD Group“. Kartu su priešieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad sutartyje nurodytų darbų kaina yra 65 791,91 Eur be PVM; UAB „AGD Group“ iš IĮ Kėdainių prekyba gavo 15 791,91 Eur sumą (išrašytas kasos pajamos orderis serija KAGD Nr. 000001); 2020 m. sausio 9 d. gavo 50 000 Eur sumą pavedimu; 2020 m. sausio 20 d. gavo 15 791,91 Eur sumą pavedimu. Ieškovė iš IĮ „Kėdainių prekyba“ gavo 81 583,82, t. y. 15 791,91 Eur daugiau nei nurodyta 2019 m. lapkričio 5 d. sutartyje. Pažyma apie 2019 m. lapkričio 6 d. – 2019 m. gruodžio 18 d. atliktus statybos ir remonto darbus ir išlaidas, pasirašyta UAB „AGD Group“ ir D. K., patvirtina, kad vykdant daugiabučio gyv. namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus, atliktų darbų vertė yra 65 791,91 + PVM. Ieškovė už atliktus daugiabučio gyv. namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus yra gavusi didesnę sumą, nei buvo sutarta rašytine sutartimi. Atsakovas 2020 m. birželio 19 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi įgijo reikalavimo teisę 15 791,91 Eur sumai, įstatymas nenumato jokių ribojimų, susijusių su individualios įmonės teise perleisti reikalavimą fiziniam asmeniui. Ieškovė apie reikalavimo teisės perleidimą sužinojo gavusi atsakovo priešieškinį, todėl prievolė privalo būti vykdoma (CK 6.109 straipsnio 5, 7 dalys). Nors ieškovė teigia, kad ji 15 791,91 Eur sumos, dėl kurios buvo išrašytas 2020 m. sausio 7 d. kasos pajamų orderis, faktiškai nėra gavusi, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šį faktą. Ieškovės atstovas V. N. parašu patirtino, kad nurodytą sumą gavo, nesant duomenų, kad ieškovė būtų grąžinusi susidariusią 15 791,91 Eur permoką ir nustačius, kad pradinė kreditorė perleido savo reikalavimo teisę į ieškovės skolą atsakovui, atsakovui iš ieškovės priteista 15 791,91 Eur permoka (be pagrindo gauta suma).

5.15.       Iš atsakovo ieškovei priteisus 9 441,50 Eur už garažo vartus ir rekuperacinę sistemą ir 32 000 Eur sumą už atliktus darbus, viso 41 441,50 Eur, ir iš ieškovės atsakovui priteisus 15 273,23 Eur nuostolių ir 15 791,91 Eur skolą, iš viso 31 065,14 Eur suma, atsakovo reikalavimą įskaityti šią sumą į jam priteistus nuostolius, kaip pažeidžiantį paties atsakovo interesus, atmetė – tokiu atveju atsakovas ne tik turėtų sumokėti ieškovei 9 441,50 Eur sumą, bet ir tokia pačia suma be pagrindo sumažėtų jam iš ieškovės priteista suma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 

6.       Atsakovas D. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš apelianto D. K. 32 000 Eur skolą už atliktus darbus ieškovei UAB „AGD Group“, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „AGD Group“ ieškinį šioje dalyje atmesti kaip neįrodytą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad į bylą atsakovas pateikė ieškovės atstovo ranka rašytą raštelį (dokumento registracijos Nr. DOK-119500), kuriame nurodoma, kad „Gauta 50 000“. Anksčiau tarp ieškovės ir individualios įmonės (priklausančios apeliantui) buvo sudaryta 2019 m. lapkričio 5 d. Rangos darbų sutartis Nr. 2019/11/05 dėl darbų atlikimo objekte (duomenys neskelbtini) g., kurie turėjo būti baigti ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 20 d.  Ieškovė pripažino, kad minėtas raštelis yra surašytas pačios ieškovės (2020 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:12:46 iki 1:12:56) ir jame duomenys yra teisingi. Minėtas raštelis patvirtina, kad apeliantas perdavė 50 000 Eur sumą ieškovei ir, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas teigė, kad ši suma buvo ieškovei perduota už objektą (duomenys neskelbtini). Minėtas raštelis net negalėjo būti susijęs su darbais objekte (duomenys neskelbtini) g. pagal 2019 m. lapkričio 5 d. Rangos darbų sutartį Nr. 2019/11/05, jie turėjo būti baigti dar 2019 m. gruodį, jame nebuvo naudota jokių medžiagų iš UAB „Statmesta“ ir UAB „Eco2Šiluma“, pagal minėtą rašytinę rangos sutartį ieškovė 2021 m. sausį neatliko jokių darbų, minėti ieškovės pavedimai UAB „Statmesta“ ir UAB „Eco2Šiluma“, ieškovės iš apelianto gauta 50 000 Eur suma yra susiję su ginčo darbais apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausančio objekto (duomenys neskelbtini), dėl kurių apimties, sumos bei atsiskaitymo už juos ir kilo ginčas šioje byloje. 

6.2.       Galima daryti išvadą, gal labiau yra tikėtina, jog apeliantas perdavė ieškovei 50 000 Eur (į „perduotą“ sumą įskaitant likutį 15 792 (permoką) pagal 2019 m. lapkričio 5 d. Rangos darbų sutartį Nr. 2019/11/05, kaip kad nurodyta ir pačiame raštelyje), tačiau pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio ir faktinio pagrindo skundžiamame sprendime kažkodėl nurodė, kad „atsakovas taip pat neįrodinėjo, kad šią sumą perdavė ieškovei už darbus objekte ((duomenys neskelbtini).).“. Apelianto atstovas, siekdamas įrodyti būtent šią aplinkybę, ir uždavė atitinkamus klausimus ieškovės atstovui ir viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad apeliantas yra pilnai atsiskaitęs su ieškove, sumokėjęs jai, apelianto vertinimu, protingą kainą, ir net ieškovei permokėjęs, įvertinant likutį pagal 2019 m. lapkričio 5 d. Rangos darbų sutartį Nr. 2019/11/05 ir ieškovės atliktų darbų broką. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad „Atsakovas taip pat neįrodinėjo, kad šią sumą perdavė ieškovei už darbus Objekte ((duomenys neskelbtini).)“ ir dėl to nusišalino nuo minėto įrodymo – raštelio – aptarimo ir vertinimo.

6.3.       Ieškovės surašytas raštelis, kaip pakvitavimas, pripažintinas sandoriu, atitinka visus CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatytus vienašalio sandorio reikalavimus. Tai, kad jis nėra pasirašytas, ieškovei pripažįstant jo turinį ir surašymą, neturi teisinės reikšmės. Todėl, net laikant, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apelianto ieškovei bendrą 41 441,5 Eur sumą už ieškovės darbus, medžiagas ir kt. objekte adresu (duomenys neskelbtini), pagal žodinę rangos sutartį, apeliantas vis tiek permokėjo Ieškovei 8 558,50 Eur sumą (50 000 - 41 441,5) ir tai byloje įrodė.

6.4.       Apeliantas ieškovės atliktus už apeliantą mokėjimus 9 441,5 Eur apimtimi pripažįsta visiškai, tačiau mano už juos atsiskaitęs. Iš tiesų pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantas yra skolingas ieškovei 32 000 Eur už tariamai atliktus darbus, nes pastaroji CPK nustatyta tvarka neįrodė: a) egzistavusio susitarimo turinio tarp ieškovės ir apelianto dėl darbų apimties ir atlikimo termino; b) susitarimo tarp ieškovės ir apelianto dėl konkrečios darbų kainos; c) darbų tinkamo atlikimo pagal žodinę rangos sutartį, d) tinkamo darbų perdavimo

6.5.       CPK 182 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais. Nei apeliantas, nei jo atstovas nepripažįsta, kad ieškovė tinkamai atliko darbų už 32 000 Eur sumą, kad dėl tokios sumos ginčo šalys susitarė. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nustatė, kad apeliantas neva tai pripažino, jog „šalių derybų metu galutinė kaina, pašalinus ieškovės nebaigtus darbus, buvo 32 000,00 Eur“, toks tariamas pripažinimas neatitinka kasacinio teismo jurisprudencijos, susijusios su fakto pripažinimo sąlygų nustatymu, yra tik šalies paaiškinimas, išimtas iš paties paaiškinimo konteksto. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, su tokia kaina apeliantas niekada nesutiko, ji yra neprotinga ir per didelė įvertinant ieškovės atliktų darbų, kuriuos apeliantas pripažįsta, apimtį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi išimtinai tik tariamu apelianto fakto pripažinimu, jo visiškai netirdamas ir nevertindamas pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. A. B. parodymais grindžiamas aktas, kuris galėjo būti apytiksliai 32 000 Eur dydžio sumai, nebuvo apelianto bet kokia forma akceptuotas, tokia 32 000 Eur suma bet kuriuo atveju nėra protinga, ieškovė neįrodė, jog tokia suma protinga už jos atliktus darbus. Apeliantas pripažino, kad ieškovė iš dalies atliko objekto cokolio remonto darbus (nors tam ir nebuvo naudojama jokia technika, nebuvo 2 sluoksniais tepama hidroizoliacija, darbai atlikti be mechanizmų, už kuriuos ieškovė norėjo gauti atlyginimą ir t. t.), iš dalies atliko objekto rūsio remonto darbus, iš dalies atliko objekto vidaus ardymo darbus (darbams dalinai panaudojant senas plytas, darbus atliekant su broku – kreivai sumūrijant), tačiau nėra jokių įrodymų dėl to, kad minėta darbų dalis, kurią išties pripažino apeliantas, galėjo siekti ir būti verta 32 000 Eur.

6.6.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darbų kainą nustatė ne motyvuotai įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, o pagal tariamą ir kasacinio teismo praktikos neatitinkantį apelianto aplinkybių pripažinimą, kurį apeliantas neigia. Ieškovė neįrodė nei darbų atlikimo fakto, nei jų kainos, neprašė skirti ekspertizės darbams įvertinti. Atliktų darbų apimtį įrodinėjo jos 2020 m. kovo 16 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra, kuri apeliantui nebuvo pateikta, ir kuri, kaip paaiškėjo, nebuvo pateikta ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, ir atliktų darbų aktu.

6.7.       Darbų rezultatas pagal žodinę vartojimo rangos sutartį tarp ieškovės ir atsakovo sukurtas nebuvo apskritai, ieškovei pačiai nutraukus darbus apelianto objekte (duomenys neskelbtini). Ieškovės atsisakymas tęsti darbus privalėjo turėti esminės reikšmės vertinant ieškovės veiksmus, tačiau pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę ignoravo.

6.8.       Teisės doktrinoje žinoma ir kasacinio teismo praktikoje išplėtota prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Contra spoliatorem taisyklė). Įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti šią prezumpciją, pagal kurią situacijose, kai šalis atsisako vykdyti įpareigojimą pateikti įrodymus, turėtų būti laikoma, kad egzistuoja patys nepalankiausi tai šaliai faktai, kuriuos nepateikti įrodymai būtų patvirtinę – laikyti, jog ieškovė neįrodė nei darbų atlikimo apimties, nei jų perdavimo apeliantui, nei jų kainos 32 000 Eur apimtyje.

7.       Ieškovė UAB „AGD Group“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalies, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovo D. K. 32 000 Eur skolą už atliktus darbus ieškovei UAB „AGD Group“, atmesti, Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       ieškovas niekada neneigė, kad tarp ieškovo ir apeliantui priklausančios individualios įmonės 2019 m. lapkričio 5 d. buvo sudaryta Rangos darbų sutartis, tačiau bylos nagrinėjimo metu ne kartą pabrėžė, kad ši sutartis niekaip nesusijusi nei su ieškiniu, nei su priešieškiniu. Šalys pripažino, kad 2019 m. lapkričio 5 d. sudaryta Rangos darbų sutartis buvo pilnai įvykdyta, apeliantas už pagal šią sutartį atliktus darbus pilnai atsiskaitė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nei viena iš šalių savo reikalavimų ir atsikirtimų į juos negrindžia 50 000 Eur sumos perdavimu / gavimu, nesant jokių kitų duomenų, leidžiančių spręsti dėl sutarties kainos, sprendė, kad šalys tikslios visų darbų kainos ir jos nustatymo kriterijų (išskyrus tai, kad bus atsiskaitoma pagal „faktą“) sutartimi nenustatė.

7.2.       Apeliaciniame skunde išryškintas teiginys, kad minėtas raštelis patvirtina, kad apeliantas perdavė 50 000 Eur sumą ieškovei ir, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas teigė, kad ši suma buvo ieškovei perduota už objektą (duomenys neskelbtini), visiškai absurdiškas ir atmestinas kaip nepagrįstas. Pats apeliantas kartu su atsiliepimu į pradinį ieškinį pateikė 2019 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGD 0000132, kurioje nurodyta, kad ji išrašyta „Už statybos remonto darbus, daugiabučio gyv. Namo (duomenys neskelbtini) kapitalinis remontas, keičiant prekybos patalpų paskirtį į gyvenamųjų namų“. Taip pat pateikė bankinį pavedimą, iš kurio matyti, kad IĮ „Kėdainių prekyba“ sumokėjo ieškovei 50 000 Eur bei žiniaraštį. Pats apeliantas šių aplinkybių neginčijo, tačiau savo apeliaciniu skundu bando įrodinėti, kad neva šie 50 000 Eur buvo skirti apmokėti už darbus objekte (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas neneigė, kad raštelis rašytas jo ranka, tačiau tai tebuvo darbų eigoje atlikti tarpiniai paskaičiavimai vasario 1 d. Tuo tarpu ieškovės darbuotojai dar dirbo visą vasario mėnesį ir keletą dienų kovo mėnesį. Akivaizdu, kad buvo atlikta darbų daug didesnei sumai negu apeliantas bando „pritempti“ 50 000 Eur sumą.

7.3.       Apeliaciniame skunde apeliantas tvirtina, kad apeliantas niekada nepripažino nei ieškovės prašytos priteisti 46 085,80 Eur sumos už atliktus darbus, nei 32 000 Eur sumos, kurią priteisė pirmosios instancijos teismas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma yra visiškai neįrodyta, todėl teismo sprendimas toje dalyje turi būti panaikintas. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu nenurodė, už kokią pinigų sumą ieškovė atliko darbus, nenurodė, kiek yra skolingas ieškovei, koks skolos dydis. 2020 m. kovo 7 d. atsakovas elektroniniu paštu atsiuntė ieškovei lokalinę sąmatą Nr. S001 atliekamai namo rekonstrukcijai (duomenys neskelbtini) mieste. Ieškovė patvirtino, kad visus sąmatoje numatytus darbus atliko. Vadovaudamasi atsakovo atsiųsta sąmata, ieškovė surašė darbų atlikimo aktą, akte nurodyti tiktai tie atlikti darbai bei sunaudotos medžiagos, kuriuos į savo sudarytą lokalinę sąmatą įtraukė pats atsakovas, kurią jo prašymu sudarė liudytoja A. B.. Abu dokumentai su nežymiais pataisymais yra beveik identiški.

7.4.       Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Atsakovas pastoviai kontroliavo objekte atliekamus darbus ir jų kokybę, pretenzijas dėl atliekamų darbų kokybės ieškovės darbuotojams pradėjo reikšti tik jiems atliekant objekto apšiltinimo darbus. Kadangi nėra rašytinės rangos sutarties ir nėra šalių susitarimo dėl rangos darbų perdavimo, vadovaujantis CK 6.694 straipsnio nuostatomis, atsakovui teko pareiga organizuoti ir priimti jam perduodamų darbų rezultatą. Tačiau atsakovas net turėdamas jo pavedimu A. B. sudarytą lokalinę sąmatą, bei dėl joje nurodytų darbų apimties ir kainos tarp šalių vykstant deryboms, nei organizavo, nei priėmė jam perduodamų darbų rezultato (net nurodytai 32 000 Eur sumai). Teismas teisingai įvertino anksčiau aptartus įrodymus ir jų reikšmę, remiantis jų pakankamumo taisykle ir nusprendė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės atlikti darbai buvo atlikti nekokybiškai. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir argumentuotai konstatavo, kad atsakovas turi pareigą atsiskaityti už atsakovui priklausančiame name (duomenys neskelbtini) ieškovės atliktus darbus.

7.5.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neginčijo fakto, kad darbų eigoje kilus konfliktui tarp ieškovo darbuotojų ir atsakovo bei ieškovo darbuotojams atsisakius toliau dirbti, darbai iki galo nebuvo baigti. Be to, paaiškėjo, kad atsakovas neturi tinkamai įformintų statybos dokumentų. Todėl ieškovė darbus pas atsakovą nutraukė ir apie tai 2020 m. kovo 16 d. informavo Valstybinę teritorijų planavimo ir Statybos inspekciją. Pats atsakovas pripažįsta, jog buvo sutarta atsiskaityti už atliktus darbus. Prašydamas priteisti 19 901,47 Eur nuostolius, atsakovas netiesiogiai pripažino, kad bent jau tokiai sumai ieškovė buvo atlikusi darbus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad ieškovė buvo atlikusi ir tokių remonto darbų, kurių taisyti nereikėjo. Akivaizdu, kad ieškovė iš tikro atliko darbų didesnei negu priešieškinyje prašytai priteisti 19 901,47 Eur nuostolių sumai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

10.       Ginčas apeliacinės instancijos teisme kilo dėl 32 000 Eur skolos už ieškovės atliktus rangos darbus priteisimo. Kitos sprendimo dalies šalys neskundė. 

11.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.681 straipsnio 1 dalyje nurodomą statybos rangos sutarties sampratą, šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK XXXIII skyriaus antrasis skirsnis).

12.       Byloje nekilo ginčo dėl to, kad tarp ieškovės bei atsakovo 2019 m. pabaigoje buvo sudaryta žodinė rangos sutartis dėl objekto – namo (duomenys neskelbtini), fasado apšiltinimo, ji buvo vykdoma. Rašytinių rodymų apie tai, kad dėl kainos dydžio ar darbų atlikimo laikotarpio, apmokėjimo sąlygų buvo susitarta, byloje nepateikta. Taigi, visi iškilę klausimai dėl darbų buvo sprendžiami žodžiu.

13.       Teismas sprendžia, kad vykdant nors ir žodine rangos sutartimi sutartus darbus už juos turi būti apmokama. Kadangi sutartis buvo sudaryta žodžiu, šalys įrodinėti tolimesnius susitarimus bei atliktų darbų kiekius, jų pridavimus bei kainą gali visomis įstatymų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tame tarpe ir žodiniais paaiškinimais (CPK 177, 178 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus - yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo-priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

14.       Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018).

15.       Patikslintu ieškiniu, pateiktu 2020 m. liepos 17 d., ieškovė nurodo, kad iš viso darbų atsakovo objekte (duomenys neskelbtini), pagal žodinę rangos sutartį atlikta už 46 085,80 Eur ir prašė šią sumą priteisti iš atsakovo, nurodo, jog darbai nutraukti jų nepabaigus dėl kilusio konflikto tarp atsakovo ir ieškovės darbuotojų. Ieškovė 46 085,80 Eur prašomai priteisti sumai surašė Lokalinę sąmatą,  Darbų atlikimo aktą, 2020 m. kovo 16 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. AGD 00001436, kaip nurodo, pateikė atsakovui, tačiau atsakovas jų nepasirašė, sąskaitos neapmokėjo, nurodydamas, kad darbai atlikti nekokybiškai. Ieškovė nurodo, kad jokių pretenzijų iki ieškinio pateikimo atsakovas dėl darbų kokybės nepateikė, įrodymų apie tai, kad iki ieškinio pateikimo dienos, 2020 m. gegužės 5 d., atsakovas ieškovei būtų reiškęs pretenzijas, byloje nepateikta. 

16.        Atsiliepime į patikslintą ieškinį dėl 46 085,80 Eur reikalaujamos priteisti sumos atsakovas teigia, kad jis darbų tokiai sumai niekada nėra akceptavęs, nurodo, kad pati ieškovė teigia, jog darbuotojai nepadarė visų darbų, kilo konfliktas, nurodo, kad byloje įrodyti darbų atlikimo faktą tenka ieškovei, ji darbų atlikimo fakto neįrodė, joks rezultatas net nebuvo sukurtas. Vėliau, 2020 m. spalio 12 d. atsakovas teikia raštelį, kuriame nurodyta, jog gauta 50 000 Eur, taip pat įvairūs paskaičiavimai. Atsakovas nurodo, kad tai ieškovės atstovo rašytas raštelis, kuriuo jis pripažino, kad gavo šiuos pinigus pagal pateiktą sąskaitą faktūrą, pagal kurią prašoma priteisti skola už darbus. Taip pat atsakovas nurodo, kad ieškovė net neįrodinėja, kad atliko darbus už 46085,80 Eur sumą, tą aplinkybę grindžia paties atsakovo surašyta lokaline sąmata. Atsakovas gi teigia, kad šie pinigai (50 000 Eur) gauti už kitą objektą – pagal 2019 m. lapkričio 5 d. Rangos sutartį Nr. 2019/11/05, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo individualios įmonės „Kėdainių prekyba“ (kurios reikalavimo teises atsakovas yra perėmęs kaip fizinis asmuo). Ginčo, kad toks raštelis buvo surašytas ieškovės ir kad tarp ieškovės ir atsakovo individualios įmonės „Kėdainių prekyba“ buvo sudaryta 2019 m. lapkričio 5 d. Rangos sutartis Nr. 2019/11/05, byloje nėra. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat teigia, kad minėtas raštelis patvirtina, kad atsakovas perdavė ieškovei 50 000 Eur atsakovei už ginčo objektą ((duomenys neskelbtini)).

17.       Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovo (apelianto) argumentus atmeta kaip nepagrįstus bei neįrodytus (CPK 177, 178 straipsniai). Pirma, atsakovas, apeliaciniame skunde nurodydamas tokias aplinkybes, prieštarauja savo paties argumentams, išdėstytiems atsiliepime į apeliacinį skundą, kur, kaip minėta, nurodė, jog ieškovė neatliko darbų tokiai sumai ir atsakovas to niekada neakceptavo, nes pinigų sumokėjimo faktas (50 000 Eur) jau būtų darbų akceptavimas, o atsakovas akceptavimą neigia. Antra, tai, kad kilo konfliktas ir darbai nebuvo pabaigti (šalys tą pripažįsta) nesudaro pagrindo nemokėti už jau atliktus darbus. Trečia, jeigu atsakovas mano, kad jis negali tęsti darbų su ieškove, nes kilo konfliktas, darbai atlikti su trūkumais, jis gali prašyti sumažinti darbų kainą ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, ko jis ir prašė priešieškiniu, o ne visiškai atsisakyti mokėti už jau atliktus darbus (CK 6.665 straipsnis). Ketvirta, atsakovo teiginys, kad ieškovė neįrodinėja darbų atlikimo fakto ir kainos, kad 32 000 Eur priteista suma yra neprotinga, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, yra nepagrįstas, kadangi ieškovė kaip įrodymus teikė sąskaitą faktūrą, atliktų darbų aktą, lokalinę sąmatą, įrodinėjo tai liudytojos A. B. parodymais (CPK 177, 178 straipsniai). Atsakovas, nesutikdamas su tokiais įrodymais galėjo juos ginčyti, teikti juos paneigiančius įrodymus (rungtyniškumo principas), tačiau to nepadarė.

18.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovei nepripažįstant pagal raštelį gavus 50 000 Eur už ginčo objekto darbus ir atsakovui visą laiką teigiant, kad už tuos darbus neturi būti atsiskaityta, nes jie neatlikti, labiau tikėtina, kad ta suma buvo perduota pagal ankstesnę 2019 m. lapkričio 5 d. Rangos sutartį Nr. 2019/11/05, todėl teismas daro išvadą, kad ši suma nebuvo sumokėta už darbus ginčo objekte.

19.       Atsakovas įrodinėjo, kad atlikti darbai buvo su trūkumais ir jis, pasitelkdamas UAB „Nanoterma“, trūkumus šalino, ko pasėkoje teismas, įvertinęs visas aplinkybes, tikėtinai vykusias žodines derybas dėl darbų kainos, rašytinius įrodymus – lokalinę sąmatą, atliktų darbų aktą ir sąskaitą faktūrą (išrašytus dėl ginčo objekto darbų bei kainos) bei liudytojų A. B., V. M. parodymus, darbų atlikimo kainą sumažino iki 32 000 Eur ir šią sumą priteisė ieškovei iš atsakovo. Ieškovė apeliacinio skundo dėl to, kad kaina buvo sumažinta, nepateikė. Taigi, spręstina, kad pagrįstas teismo argumentas, jog byloje buvo įrodyta, kad darbai buvo atlikti, tačiau su trūkumais, darbų atlikimo kaina, įvertinus minėtus surinktus įrodymus, yra 32 000 Eur. Kaip jau minėta, teismas atsižvelgė į trūkumų nustatymo, šalinimo kainą bei buvusį žodinį šalių susitarimą (CPK 177, 178 straipsniai).

20.       Teismas pažymi, kad išvadą apie faktų buvimą teismui civiliniame procese leidžiama daryti ir tada, kai esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Kasacinis teismas byloje, kurios faktinėms aplinkybėms išsiaiškinti nebuvo pateikti įprastai tokiais atvejais teikiami įrodymai, todėl atitinkamos faktinės aplinkybės buvo nustatytos remiantis daugiausia netiesioginiais įrodymais, pripažino, kad bylos šalys savo veiksmais, kuriems pateisinti nebuvo nurodytos objektyvios priežastys, ypač apsunkino teismams galimybę išsiaiškinti faktines aplinkybes, sudarančias šios bylos nagrinėjimo dalyką, todėl, esant tokioms procesinėms sąlygoms, nėra pagrindo reikalauti absoliutaus ar ypač aukšto teismų įsitikinimo dėl bylai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių (ne)egzistavimo laipsnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020). Taigi, atsakovas turi pareigą atsiskaityti už Objekte ieškovės atliktus darbus.

21.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad

22.        Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad darbų rezultatas nebuvo sukurtas apskritai, kadangi, kaip minėta, tokių įrodymų apeliantas nepateikė, ieškovės pateiktų dokumentų dėl darbų apimties ir kainos neginčijo, priešingai, nurodydamas, kad buvo šalinami trūkumai, tuo netiesiogiai patvirtina, kad darbai buvo atlikti.

23.       Kadangi nėra rašytinės rangos sutarties ir nėra šalių susitarimo dėl rangos darbų perdavimo, vadovaujantis CK 6.694 straipsnio nuostatomis, atsakovui teko pareiga organizuoti ir priimti jam perduodamų darbų rezultatą. Tačiau atsakovas net kilus ginčui teisme ir gavęs rašytinius įrodymus apie atliktus darbus tarp šalių dėl jų atlikimo ir kainos vykstant deryboms, nei organizavo, nei priėmė jam perduodamų darbų rezultato. Taip pat nepagrindė teiginio, kad visi darbai buvo atlikti nekokybiškai. Teismas teisingai įvertino anksčiau aptartus įrodymus ir jų reikšmę remdamasis pakankamumo taisykle ir pagrįstai nusprendė priteisti 32 000 Eur.

24.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, teismas priimdamas sprendimą nepažeidė CPK 177, 178, 185 straipsnių, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

25.       Kadangi byloje ieškovė apeliacinės instancijos teisme nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, jos nepriteistinos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

26.       2021 m. kovo 31 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-779-587/2021 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki civilinės bylos pagal atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme sustabdyti išieškojimo pagal 2020 m. gruodžio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12956-986/2020 vykdymą. Kadangi byla išnagrinėta, sprendimas paliekamas nepakeistas, šios laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnis).

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Panaikinti 2021 m. kovo 31 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-779-587/2021 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo pagal 2020 m. gruodžio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12956-986/2020 vykdymą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                          Evaldas Burzdikas

                                            Diana Labokaitė

                                            Lina Žemaitienė