Civilinė byla Nr. e2-192-450/2023
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00601-2022-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.2.1.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Premium Oils“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta nemokumo (bankroto) byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Premium Oils“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti nemokumo (bankroto) bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Premium Oils“ (toliau – ir įmonė, bendrovė).
2. Nurodė, kad atsakovės įmonės skola ieškovei sudaro 5 412 653,29 Eur. Atsakovė valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registrui neteikia naujausios metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, atsakovės balanso duomenimis 2022 m. birželio 6 d. – bendrovė iš viso turto turėjo už 309 989 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 5 913 160 Eur, t. y. įsipareigojimai keliolika kartų viršijo turto dydį. Atsakovė nuo 2022 m. pradžios jokios veikos nevykdo, todėl yra nemoki.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartimi UAB „Premium Oils“ iškėlė nemokumo (bankroto) bylą ir nemokumo administratoriumi paskyrė V. M..
4. Teismas nenustatė, kad UAB „Premium Oils“ būtų keliama ar iškelta restruktūrizavimo byla.
5. Teismas nustatė, kad iš byloje pateikto įmonės balanso, sudaryto 2022 m. spalio 31 d., už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d., matyti, jog įmonės turto vertė siekia 5 788 387 Eur, kurį sudaro 18 027 Eur ilgalaikis turtas, 5 770 360 Eur trumpalaikis turtas, iš kurio vien 5 751 736 Eur sudaro per vienerius metus gautinos sumos. Nuosavas kapitalas neigiamas (- 2 719 525 Eur).
6. Nurodė, kad, atsakovės balanso duomenimis, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams siekia 5 707 912 Eur (iš kurių 11 438 Eur sudaro su darbo santykiais susiję įsipareigojimai).
7. Teismas vertino, kad nors įmonės įsiskolinimai neviršija įmonės balanse nurodyto turto, tačiau šiuo atveju svarbus faktorius tai, jog 5 751 736 Eur įmonės turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos. Iš byloje pateikto atsakovės debitorių sąrašo nustatė, kad pradelsti debitorių įsipareigojimai atsakovei siekia 5 770 359,51 Eur. Nurodė, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti įmonei aspektais.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovės vadovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su tam tikrais skolininkais yra pasiekti susitarimai, planuojama dar iki 2022 m. pabaigos susigrąžinti apie 100 000 Eur debitorinių skolų, per 2023 m. 1 pusmetį – 1 mln. eurų, o per 2023 m. II pusmetį – 2 mln. eurų. Teismui pasiūlius pateikti susitarimus, sudarytus su debitoriais, dėl skolų mokėjimo ir įrodymus, patvirtinančius susitarimų vykdymą, atsakovės vadovas pateikė tik du Kasos pajamų orderius bendrai 9 500 Eur sumai, patvirtinančius tik mažos dalies debitorinių įsiskolinimų padengimą iki 2022 metų pabaigos. Be to, iš byloje pateikto 2022 m. gruodžio 21 d. UAB „AUTO“ siūlymo nustatė, kad UAB „AUTO“ skola atsakovei sudaro 2 800 000 Eur, 2022 m. gruodžio 16 d. Kasos pajamų orderiu UAB „AUTO“ padengė tik 4 500 Eur skolos dalį atsakovei. Nurodė, kad papildomų lėšų atsiskaityti neturi, todėl siūlė atsakovei už turimą įsiskolinimą perimti UAB „AUTO“ reikalavimo teises į jos skolininkus UAB „HUA LU“ ir UAB „Privati erdvė“. Vertino, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie minėtų skolininkių mokumą. Iš byloje pateikto 2022 m. gruodžio 27 d. siūlymo nustatė, kad UAB „Vigdomus“, atsakydama į atsakovės reikalavimą dėl 1 804 010,05 Eur skolos grąžinimo, pasiūlė atsakovei perimti reikalavimo teises į UAB „Vikdomus“ debitorius ZULTIS INVESTMENTS LTD ir HNSL TRADING LTD. Nurodė, kad šios įmonės yra mokios ir šių bendrovių atsiskaitymas perimtų reikalavimo teisių pagrindu būtų garantuotas, tačiau byloje nėra pateikta nurodytų įmonių mokumą patvirtinančių įrodymų.
9. Teismas priėjo išvados, kad atsakovei nepateikus įrodymų apie konkrečių įmonės debitorių mokumą ir papildomų susitarimų dėl debitorinių skolų grąžinimo, teismas neturi pagrindo vertinti, jog išieškojimas iš jų yra realus. Padarė išvadą, kad atsakovės realiai turimas turtas yra ženkliai mažesnis nei nurodytas įmonės balanse.
10. Iš registrų duomenų (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau – Nekilnojamojo turto registro), VĮ „REGITRA“ Kelių transporto priemonių registro) nustatė, kad atsakovės vardu nėra registruota nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2022 m. gruodžio 30 d. duomenimis, atsakovė neturi apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu asmenų, o tai reiškia, kad atsakovė nevykdo veiklos, o nevykdant veiklos pajamų gavimas nevertintinas kaip realus. Be to, atsakovės skola VSDFV biudžetui sudaro 616,38 Eur. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2023 m. sausio 3 d. duomenimis, atsakovė neturi deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos. Išrašo iš Antstolių informacinės sistemos duomenimis, yra užvestos šešios vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš atsakovės bendrai 127 328,48 Eur sumai.
11. Nors atsakovė akcentuoja savo vykdomos veiklos gyvybingumą bei laikinus finansinius sunkumus, tačiau teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus dokumentus, sprendžia, kad nėra pagrindo atsakovės vykdomos veiklos vertinti kaip gyvybingos ir leisiančios stabilizuoti bendrovės padėtį ateityje. Tolesnis veiklos vykdymas gali tik didinti bendrovės finansinius įsipareigojimus ir daryti žalą tiek kreditoriams, tiek pačiai skolininkei.
12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, net ir iškėlus bankroto bylą, bendrovė turi galimybę ją nutraukti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 78 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.
13. Teismas nusprendė, kad atsakovė sistemiškai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, mokestinių prievolių, su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų, taip pat neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Teismas vertino, kad nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymo ir stabilizuoti finansinės padėties, todėl padarė išvadą, jog atsakovė yra nemoki, dėl to jai iškėlė bankroto bylą. Duomenų, leidžiančių manyti, kad atsakovės negalėjimas įvykdyti prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, nenustatė. Nurodė, kad pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (JANĮ 22 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovė UAB „Premium Oils“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismas neteisingai vertino atsakovė mokumo (finansinę) situaciją. Nėra paneigta atsakovės teisė įsigyti 5 751 736 Eur iš atsakovės debitorių skolas, tai reiškia, kad įmonė teisingai įtraukė į balanso duomenis nurodytą sumą.
14.2. Debitorės yra finansiškai stabilios rinkos dalyvės, neišregistruotos iš Juridinių asmenų registro, vykdo veiklą, gauna pajamas ir atsiskaitinėja su kreditoriais. Teismui buvo pateikti duomenys apie 9 500 Eur debitorinių skolų sumokėjimą per 2023 metus, todėl nėra abejonių dėl debitorinių skolų išieškojimo realumo.
14.3. Iš teismui pateikto 2022 m. spalio 31 d. įmonės balanso duomenų matyti, kad įmonės turto vertė siekia 5 788 387 Eur, kurį sudaro 18 027 Eur ilgalaikis turtas, 5 770 360 Eur trumpalaikis turtas, iš kurio mokėtinų ir kitų įpareigojimų suma sudaro – 5 707 912 Eur, t. y. turimi įsipareigojimai neviršija turto vertės, bendrovė vykdo veiklą ir jos pelnas nurodytu laikotarpiu siekė –150 596 Eur.
14.4. Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Antstolių informacinės sistemos duomenimis, yra užvestos šešios vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš atsakovės bendrai 127 328,48 Eur sumai, taigi tik nurodytu dydžiu yra pradelsti įsipareigojimai kreditoriams.
14.5. Nurodė, kad įmonė vykdo veiklą, yra moki, įsiskolinimų VMI neturi, o skola VSDFV biudžetui yra tik 616,38 Eur ir bus padengta artimiausiu laiku, taigi, bendrovė vykdo privalomuosius mokėjimus biudžetui.
15. Pareiškėja BUAB ,,Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
15.1. Atsakovė neginčija, kad kreditoriams yra skolinga vir 5 milijonų Eur, kurių padengti neturi galimybes. Antstoliai, vykdo penkiose vykdomosiose bylose priverstine tvarka išieškojimus 127 328,48 Eur sumai, tačiau atsakovė realizuotino turto neturi.
15.2. Atsakovė 2022 m. spalio 31 d. kreditorių sąraše nurodė, kad biudžetui yra skolinga 155 774,75 Eur PVM, todėl nepagristas atskirojo skundo teiginys, jog atsakovė neturi įsiskolinimų VMI; kreditorių sąraše nurodoma, kad SODROS Kauno skyriui atsakovė yra skolinga 9 657,05 Eur sumą, todėl nepagristai atskirajame skunde teigia, kad VSDFV įsiskolinimas siekia tik 616,38 Eur.
15.3. Atsakovė yra skolinga dideles pinigines sumas buvusiems darbuotojams, kurie išvardinti 2022 m. spalio 31 d. kreditorių sąraše.
15.4. Be to, atsakovė nevykdo veikos. Pagal viešus ,,Rekvizitai.lt“ duomenis, atsakovė nuo 2022 m. pavasario neturi nei vieno darbuotojo.
15.5. Kaip teisingai nurodoma skundžiamos nutarties 16 punkte, teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybės jas realiai išieškoti aspektais. Nors atsakovė skunde nurodo, kad UAB „AUTO“ ir UAB „Vigdomus“ yra finansiškai stabilūs rinkos dalyviai, nėra išregistruoti, vykdo veiklą, atsiskaitinėja, tačiau pagal viešus ,,Relvizitai.lt“ duomenis, nurodytos įmonės neturi nei vieno darbuotojo. UAB „AUTO“ yra likviduojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnio pagrindu, o UAB „Vigdomus“ finansinių atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui neteikia nuo 2019 metų. Be to, šie debitoriai patys pripažino, kad atsiskaityti su atsakove neturi galimybės ir atsakovei siūlė perimti skolas.
15.6. Atsakovės įsipareigojimai daug kartų viršija jos turimo turto vertę, todėl atsakovė yra nemoki.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovei iškėlė nemokumo (bankroto) bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl atsakovės (ne)mokumo
17. Vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, juridiniam asmeniui yra keliama bankroto byla, jeigu yra nustatoma, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo, kaip vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, samprata yra atskleista JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, juridinio asmens nemokumas yra suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – juridinio asmens negalėjimu laiku vykdyti prievolių arba tuo, kad visų jo turimų įsipareigojimų vertė yra didesnė už jo turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-330/2022).
18. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos ir kitos aplinkybės, galinčios pagrįsti juridinio asmens nemokumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumas yra sietinas ir su kitokiais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
19. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). Kita vertus, bankroto procesas neturi sudaryti sąlygų pašalinti iš rinkos vis dar mokių ir galinčių sėkmingai tęsti veiklą juridinių asmenų. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
20. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nusprendė, kad atsakovė yra nemoki. Tačiau apeliantė su tokia išvada nesutinka ir pateiktu atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja, kad yra moki, vykdo veiklą, įsiskolinimų VMI neturi, o skola VSDFV biudžetui yra nedidelė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovės nemokumo dėl toliau nurodomų priežasčių.
22. Pirma, bendrovės įsipareigojimai viršija turto vertę, o įsipareigojimai kreditoriams didėja. Iš byloje esančio bendrovės balanso už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d., matyti, jog į balansą įrašyto įmonės turto vertė siekia 5 788 387 Eur, kurį sudaro 18 027 Eur ilgalaikis turtas, 5 770 360 Eur trumpalaikis turtas, iš kurio net 5 751 736 Eur sudaro per vienerius metus gautinos sumos. Lyginant su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, nors į balansą įrašyto turto vertė padidėjo nuo 3 255 026 iki 5 788 387 Eur, tačiau toks pokytis įvyko dėl trumpalaikio turto vertės pokyčio nuo 3 123 954 iki 5 751 736 Eur padidėjus per vienerius metus gautinoms sumoms, kas rodo debitorių skolų įmonei padidėjimą ir patvirtina įmonės debitorių neatsiskaitymo faktą. Tuo tarpu, stebimas ilgalaikio turto vertės pokytis lyginant su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, kuris sudaro ilgalaikio turto vertės sumažėjimą nuo 111 688 iki 18 027 Eur (didžiąja dalimi mažėjo mašinų ir įrangos ilgalaikio turto pozicija). Atsakovės 2022 m. spalio 31 d. balanso duomenimis, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams siekia 5 707 912 Eur, iš kurių 11 438 Eur sudaro su darbo santykiais susiję įsipareigojimai. Šiuo duomenis lyginant su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu pastebimas nežymus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų kreditoriams sumažėjimas nuo 6 109 921 iki 5 707 912 Eur, kuris didžiąją dalimi susidarė dėl su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų sumažėjimu. Taigi, šie duomenys patvirtina aplinkybę, kad nors įmonės bendras įsipareigojimų kreditoriams dydis nežymiai sumažėjo, tačiau bendra turto vertė mažėja, pastebimas žymus ilgalaikio turto sumažėjimas. Be to, didžiąją bendrovės turto dalį 2022 m. sudaro trumpalaikis turtas (5 770 360 Eur), kurį iš esmės sudaro per vienerius metus gautinos sumos (5 751 736 Eur). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie realų debitorinių skolų atgavimo (ne)sėkmę, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, jog trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, į bendrą turto masę neįtraukiant per vienerius metus gautinų sumų, 2022 m. spalio 31 d. duomenimis atsakovės turto vertė siekia vos 18 624 Eur, taigi, įmonės turimi įsipareigojimai ir mokėtinos sumos gerokai viršija turimo turto vertę, iš viso 5 689 288 Eur suma (18 624 Eur – 5 707 912 Eur). Taigi, remiantis išdėstytais duomenimis, įmonė turto praktiškai neturi, o turimas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti.
23. Antra, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir dengia kreditorių įsiskolinimus. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės argumentus, kad įmonė vykdo veiklą, yra moki, vertina kritiškai, nes įmonė jau pakankamai ilgą laiką nevykdo prievolinių įsipareigojimų kreditoriams ir turi įsiskolinimų valstybės biudžetui. Vertinant atsakovės kreditorių sąrašą ir įsipareigojimus jiems, nustatyta, kad nors skola VSDFV 616,38 Eur, tačiau įmonė jos nepadengia; įmonėje nuo 2021 m . birželio 26 d. pastebimas ženklus darbuotojų mažėjimas, o nuo 2022 m. balandžio 12 d. įmonėje darbuotojų neliko. Be to, skola VMI didėja ir nutarties priėmimo dienos duomenimis (https://www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine-nepriemoka) sudarė 271 685,96 Eur lyginant su atsakovės 2022 m. spalio 31 d. kreditorių sąraše nurodyta 155 774,75 Eur PVM skola. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovės atžvilgiu yra užvesta eilė civilinių bylų dėl įvairaus dydžio įsiskolinimų kreditoriams priteisimo. Iš Antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad atsakovei yra užvestos šešios vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš atsakovės bendrai 127 328,48 Eur sumai. Taigi aptarti duomenys patvirtina aplinkybes, kad atsakovės įsiskolinimai kreditoriams sistemingai didėja ir atsakovė yra nepajėgi padengti didelių įsiskolinimų kreditoriams, nors deklaruoja vykdanti veiklą. Todėl vien apeliantės argumentai, kad ji vykdo veiklą ir yra moki, nepaneigia nustatytų aplinkybių apie įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą, darbuotojų ir įmonės gyvybingumo nebuvimą. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė ūkinės–komercinės veiklos nevykdo, pajamų negeneruoja ir nėra jokių realių perspektyvų stabilizuoti padėtį (jų atsakovė leistinais įrodymais neįrodė).
24. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas motyvus, daro išvadą, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovės nemokumą, faktą, kad įmonės veikla yra negyvybinga ir įmonė yra nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė yra nemoki, veiklos nevykdo ir jos turimas turtas yra nepakankamas atsiskaityti su kreditoriais.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
25. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog atsakovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas.
26. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Todėl netenkinus apeliantės atskirojo skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos, tuo tarpu pareiškėja BUAB ,,Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
27. Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą prašo iš atsakovės priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas. Teismui pateikti duomenys (2023 m. sausio 23 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 0785 ir 2023 m. sausio 23 d. apmokėjimo dokumentas) patvirtina, kad pareiškėja apeliacinės instancijos teisme patyrė 400 Eur išlaidų. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių teisinių paslaugų dydžių, todėl iš atsakovės pareiškėjai priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš administravimui skirtų lėšų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Premium Oils“ (įmonės kodas 302560132) pareiškėjai bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ (įmonės kodas 304084283) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš administravimui skirtų lėšų.
Teisėja Asta Radzevičienė