Administracinė byla Nr. I-2684-789/2008

Procesinio sprendimo kategorija 37, 37.1, 38

  SPRENDIMAS

(S)

            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

   2008 m. birželio 26 d.

    Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Irenos Paulauskienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Aistei Juchnevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Vaistena“ atstovams Artūrui Tupikui ir advokatui Petrui Labanauskui, atsakovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovėms Gerdai Safranavičiūtei ir Astai Aranauskienei, specialistei Irena Peršinai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vaistena“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Šiaulių apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Šiaulių visuomenės sveikatos centras, bendra Lietuvos – JAV įmonė „Sanitex“, UAB „Klaipėdos mėsinė“).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

                                                                        n u s t a t ė :

pareiškėja UAB „Vaistena“ (toliau – ir pareiškėja, Įmonė) kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti atsakovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2007-12-20 nutarimą Nr. 12-9L PS „Dėl UAB „Vaistena“ pavojingų maisto produktų pateikimo į rinką“ ir priimti naują sprendimą – nutraukti administracinę bylą UAB „Vaistena“ atžvilgiu.

Pareiškėja patikslintame skunde (II tomas, b. l. 49–51) nurodė, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų UAB „Vaistena“ kaltę dėl pavojingų produktų pateikimo į rinką. Skundžiamame nutarime atsakovė nepagrįstai rėmėsi prielaida, kad Šiaulių apskrities valstybinės veterinarijos tarnybos duomenimis atšaldytoje kiaulienos nugarinėje ir virtame liežuvyje nustatyta salmonelė, tačiau šis kriterijus nėra patvirtintas, nes kultūrų tipavimo ir identifikavimo duomenų veterinarijos tarnyba nepateikė, taip atsakovė pažeidė LR ATPK 256 str. ir 257 str. normas. Atsakovė privalėjo išsiaiškinti tikrąsias ligos protrūkio priežastis. Pareiškėja gavo iš žaliavos teikėjo UAB „Sanitex“ ir gamintojo UAB „Vilkė“ užkrėstas žaliavas, pareiškėja nežinojo, kad žaliava yra užkrėsta. Dėl šios priežasties pagal 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 852/2004 „Dėl maisto produktų higienos“ II priedo IX skyriaus 2 p. pareiškėja neturi atsakyti už užkrėstos žaliavos pateikimą į rinką.

Pareiškėja paaiškino, kad atsakovė išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjos atstovui nedalyvaujant, todėl pažeista LR ATPK 272 str. norma. Atsakovė per vėlai išsiuntė pranešimą apie posėdžio vietą ir laiką, pareiškėja pranešimą gavo prieš 2 dienas iki paskirto posėdžio, pareiškėjos atstovas išsiuntė atsakovei motyvuotą prašymą dėl posėdžio atidėjimo, nes atstovas posėdžio dieną dalyvavo anksčiau paskirtoje civilinėje byloje Šiaulių miesto apylinkės teisme. Atsakovė nepagrįstai į tai neatsižvelgė ir išnagrinėjo bylą.

2008-06-16 teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skundą, prašė jį tenkinti.

Pareiškėjos atstovas advokatas Petras Labanauskas teismo posėdyje paaiškino, kad yra daug prieštaravimų dėl užkrėtimo priežastinio ryšio su pareiškėjos veikla. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2007-09-14 rašte nurodė, kad infekcijos šaltinis buvo šaldyta kiaulienos nugarinė, ši kiaulienos nugarinė buvo vaakumuota. Ligos priežastis – atvežta kiaulienos nugarinė. Šiaulių visuomenės sveikatos centras nustatė objektyvias priežastis. Pareiškėja buvo apgauta „Sanitex“ ir UAB „Klaipėdos mėsa“, nes su padirbtais dokumentais atvežė užkrėstą kiaulienos nugarinę. Tinkamai neapdorojus, salmonelė dauginasi per 2 valandas. Atsakovas nepateikė duomenų, ar buvo atliekami tyrimai „Sanitex“ ir UAB „Klaipėdos mėsa“. Pareiškėja nėra atsakinga, kadangi nežinojo, kad gavo užkrėstą žaliavą.

Atsakovė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime teismui (I tomas, b. l. 30–34) prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Dėl pranešimo apie bylos nagrinėjimą, atsakovė paaiškino, kad pagal 2007-04-23 Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1-69 patvirtinto Tarnybos darbo reglamento 153 p. bylos nagrinėjimo proceso dalyviams ar jų atstovams apie bylų nagrinėjimo posėdžio laiką ir vietą reikia pranešti registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki posėdžio datos. Tarnyba 2007-11-27 raštu Nr. 4-4092, t. y. prieš 8 dienas, informavo pareiškėją apie posėdį, kuris turėjo vykti 2007-12-06. Kadangi 2007-12-05 buvo gautas pareiškėjos prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, 2007-12-06 vykusiame posėdyje nusprendė atidėti bylos nagrinėjimą iki 2007-12-20, apie tai 2007-12-12 raštu Nr. 4-4349, t. y. prieš 7 dienas, informavo pareiškėją. Pažeidėjo ir (ar) jo atstovo, jeigu jis buvo laiku informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, neatvykimas į bylos nagrinėjimą nekliudo jos nagrinėti, apie tai buvo informuota pareiškėja pranešimuose.

Atsakovė paaiškino, kad skundžiamame nutarime nurodyta, kad Nacionalinė veterinarijos laboratorija 2007-08-20 surašė tyrimų protokolą Nr. 1138 M1-10.1(11) ir 2007-08-21 tyrimų protokolą Nr. 1758 B1-2, kuriuose nurodė, kad virtame liežuvyje ir kiaulienos nugarinėje rasta Salmonella spp. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2007-09-14 raštu Nr. S-2428(1.15) informavo apie sukeltą ligą, ligonių skaičių, ligos sukėlėją, rastą žaliavoje, pagamintuose patiekaluose ir ligonių žarnyno mėginiuose. Buvo remtasi Nacionalinės veterinarijos laboratorijos 2007-08-31 kultūrų identifikavimo ir tipavimo protokolais Nr. 8428, 8430-8436, 2007-09-07 Nr. 8440-8448, Nacionalinės visuomenės sveikatos tyrimų centro mikrobiologijos laboratorijos 2007-08-31 protokolais Nr. 8428, Nr. 8430-36, 2007-09-07 protokolais Nr. 8440-8448, Šiaulių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2007-08-16 raštu Nr. (1.11)-S-346. Nurodė, kad pareiškėja buvo galutinės paslaugos teikėjas, pateikęs į rinką pavojingus produktus, todėl pareiškėjai buvo paskirta bauda už Produktų saugos įstatymo 10 str. 1 p. pažeidimą.

Atsakovės atstovė Gerda Safranavičiūtė teismo posėdyje paaiškino, kad Tarnyba, gavusi medžiagą ir vadovaudamasi teisės aktų nustatyta tvarka, išnagrinėjo kartu su pažeidimo protokolu pateiktus įrodymus, įvertino visą byloje esančią medžiagą. Tarnyba rėmėsi kompetentingų institucijų atliktais tyrimais ir užfiksuotais duomenimis. Pagal Produktų saugos įstatyme numatytas normas už produktą yra atsakingas tas paslaugos tiekėjas, kuris teikia galutinį produktą, galutinis paslaugos tiekėjas šiuo atveju yra UAB „Vaistena“.

Atsakovės atstovė Asta Aranauskienė teismo posėdyje paaiškino, kad nevisiškai teisingai yra pasakyta, kad kiaulienos nugarinėje nėra pilnai identifikuotas sukėlėjas, nes pagal bylos medžiagą šaltinis yra nustatytas būtent kiaulienos nugarinėje. Identiškas sukėlėjas rastas ligonių išskyrose. Tyrimų laboratorijos protokolų tikrumu nereikia abejoti.

Teismo posėdyje specialistė Irena Peršina paaiškino, kad ji yra gydytoja epidemiologė. 2007 m. vasarą tyrė protrūkį, tikslas – išsiaiškinti ligos sukėlėją, priežastį, plitimo faktorius, aplinką ir susirgusių žmonių skaičių. Nustatė, kad susirgimo priežastis buvo infekuota žaliava, kurią gavo restoranas „Romuva“ iš tiekėjo. Tos žaliavos dokumentai buvo pateikti tvarkingi. Žaliavoje buvo rastas ligos sukėlėjas, kuris buvo identifikuotas ir sukėlė žmonių susirgimus. Faktoriai buvo susidariusios sąlygos – ruošiami pobūviai su maistu ant stalo. Salmonelės kambario temperatūroje per 2 val. dauginasi pakliuvusios į mišraines ir kitus patiekalus, esančius ant stalo. Šiuo atveju protrūkio išvengti buvo neįmanoma. Priežastis – į rinką pateikta infekuota medžiaga. Kryžminė tarša – tai sukėlėjo patekimas iš žalio produkto į pagamintą, ji atsirado dėl sąlygų įmonėje: higienos, paruošimo; kryžminės taršos nebuvo įmanoma išvengti. Mikrobas identifikuojamas iki smulkiausių savybių, sukėlėjas buvo tas pats visur. Dokumentų pažeidimų nebuvo rasta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių visuomenės sveikatos centras atsiliepime į skundą (II tomas, b. l. 35–36) prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodė, kad galutinė 2007-08-10–2007-08-16 salmoneliozės protrūkio Šiaulių r., Kuršėnų restorane „Romuva“ epidemiologinės priežiūros rezultatų suvestinė ir išvados pateiktos Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui, Šiaulių apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir pareiškėjai (2007-09-14 raštas Nr. 2428 (1.15)).

Skundas tenkintinas iš dalies.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2007-12-20 nutarimu byloje Nr. 92 PS „Dėl UAB „Vaistena“ pavojingų maisto produktų pateikimo į rinką“ Nr. 12-9L PS nutarė už Produktų saugos įstatymo 10 str. 1 p. pažeidimą skirti UAB „Vaistena“ 15 000 (penkiolika tūkstančių) litų baudą (I tomas, b. l. 7–16).

Pareiškėja su minėtu Tarnybos nutarimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – nutraukti administracinę bylą UAB „Vaistena“ atžvilgiu. Šioje byloje nagrinėtinas klausimas tik dėl pareiškėjos veiksmų – ar pareiškėja pateikė į rinką pavojingus produktus, jeigu šie produktai padarė žalos vartotojo sveikatai. Nenagrinėtinas klausimas dėl kitų asmenų (žaliavų tiekėjų) atsakomybės, taip pat nenagrinėtinas žalos atlyginimo klausimas.

1999-06-01 Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 (2001-07-05 redakcija) 2 str. 2 d. nurodyta, kad šis įstatymas taikomas tuomet, kai Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nuostatų, reglamentuojančių konkretaus produkto saugą. Kai kitas teisės aktas nustato tam tikrus konkretaus produkto saugos reikalavimus, taikomi to teisės akto reikalavimai, o šis įstatymas taikomas tiek, kiek konkretaus produkto saugą reglamentuojančiame teisės akte nenustatyta.

2007-10-05 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendime administracinėje byloje Nr. A16-815/2007 konstatavo, kad Maisto įstatymas nustato teikiamo į rinką maisto bei jo tvarkymo reikalavimus <...>, taip pat reglamentuoja maisto gamintojų, paslaugų teikėjų ir pardavėjų pareigas ir atsakomybę (Maisto įstatymo 1 str. 1 d.). <...> Maisto įstatymo 7 str. 2 d. nustatyta, kad gamintojai, pardavėjai ar paslaugų teikėjai, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako Produktų saugos įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad už Maisto įstatymo reikalavimų pažeidimus gamintojams, pardavėjams ir paslaugų teikėjams taikoma Produktų saugos įstatyme (aštuntajame skirsnyje) nustatyta atsakomybė. Šioje byloje teismas konstatavo, kad Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba, konstatavusi, kad pareiškėjas, kaip gamintojas, pažeidė Maisto įstatymo ir maisto higienos normų reikalavimus, pareiškėjui baudą skyrė ne už Maisto įstatymo nuostatų nesilaikymą, o už Produktų saugos įstatymo (8 straipsnio 1 dalies) pažeidimą, t. y. netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį.

Principo lex specialis derogat legi generali esmė yra ta, kad esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, yra taikoma specialioji norma. Produktų saugos įstatymo nuostatose nurodyti bendri saugos reikalavimai visiems produktams. Maisto įstatyme įtvirtintos specialios normos.

2000-04-04 Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII-1608 Maisto įstatymo 4 str. nustatyti pagrindiniai maisto saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimai. Šio įstatymo 4 str. 1 d. (2002-06-06 redakcija) nustatyta, kad į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas. Maisto įstatymo 7 str. (2002-06-06 redakcija) 1 d. nustatyta, kad gamintojai, pardavėjai ir paslaugų teikėjai privalo laikytis šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų, vykdyti valstybinės maisto kontrolės institucijos ir Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos nurodymus ir reikalavimus. Gamintojai, pardavėjai ar paslaugų teikėjai, pažeidę šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako Produktų saugos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (7 str. (2002-06-06 redakcija) 1 d.).

Produktų saugos įstatymo (2001-07-05 redakcija) 20 str. 1 d. nustatyta, kad gamintojai, platintojai ar paslaugų teikėjai, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo (2001-07-05 redakcija) 22 str. nustatyta, kad baudos už šio įstatymo pažeidimus taikomos produkto gamintojui, platintojui ar paslaugos teikėjui. Šio įstatymo 23 str. įtvirtinti skirtinų baudų dydžiai.

Tai, kad pareiškėjos restorane „Romuva“ 2007-08-10 ir 2007-08-11 buvo pateikti pavojingi produktai įrodo: Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Tyrimų protokolas Nr. 17588 D1-2 (I tomas, b. l. 49), Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Tyrimų protokolas Nr. 1138 M 1-10.1(11) (I tomas, b. l. 50–51), 2007-08-14 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Viešojo maitinimo įmonės patikrinimo aktas Nr. 0049710 (I tomas, b. l. 60–65), Nacionalinio visuomenės sveikatos tyrimų centro Mikrobiologijos laboratorijos identifikavimo ir tipavimo protokolai (su pakeitimais) (I tomas, b. l. 102–112), Šiaulių visuomenės sveikatos centro laboratorijos Maisto mikrobiologinio tyrimo protokolai (I tomas, b. l. 113–123), Šiaulių visuomenės sveikatos centro laboratorijos Plovinių mikrobiologinio tyrimo protokolas (I tomas, b. l. 128–130).

Kad pareiškėjos restorane „Romuva“ 2007-08-10 ir 2007-08-11 buvo pateikti produktai, pavojingi vartotojo sveikatai, įrodo: Nacionalinio visuomenės sveikatos tyrimų centro Mikrobiologijos laboratorijos identifikavimo ir tipavimo protokolai (I tomas, b. l. 131, 133, 135, 137–142, ), skubūs pranešimai apie užkrečiamų ligų sukėlėją (I tomas, b. l. 132, 134, 136, 143, 144), Šiaulių visuomenės sveikatos centro laboratorijos Klinikinės medžiagos mikrobiologinio tyrimo protokolai (I tomas, b. l. 145–148), pranešimai apie nustatymą (įtariamą) susirgimą (II tomas, b. l. 138–145). Teismo posėdyje specialistė parodė, kad susirgimo priežastis buvo infekuota žaliava, kurią restoranas „Romuva“ gavo iš tiekėjo, tačiau kryžminė tarša atsirado dėl sąlygų įmonėje, faktoriai ligai atsirasti buvo susidariusios sąlygos – ruošiami pobūviai su maistu ant stalo, taigi liga galėjo atsirasti ne vien dėl infekuotos žaliavos, bet ir dėl netinkamų produktų laikymo sąlygų pas pareiškėją.

Pažymėtina, kad pagal Produktų saugos įstatymo (2001-07-05 redakcija) 23 str. (2004-01-29 redakcija) 6 d. bauda skiriama pateikusiems į rinką pavojingus produktus. Pagal Maisto įstatymo 2 str. 17 d. (2004-06-01 redakcija) pateikimas į rinką – kaip apibrėžta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 dėl maisto įstatymo pagrindinių principų ir reikalavimų nustatymo, Europos maisto saugos institucijos įsteigimo ir maisto saugos procedūrų bei principų nustatymo 3 straipsnio 8 dalyje. 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 dėl maisto įstatymo pagrindinių principų ir reikalavimų nustatymo, Europos maisto saugos institucijos įsteigimo ir maisto saugos procedūrų bei principų nustatymo 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pateikimas į rinką – tai maisto arba pašarų laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jo perdavimo būdą, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas bei kitos jo perdavimo formos. Darytina išvada, kad pareiškėjai priklausantis restoranas „Romuva“, pateikdamas restorano lankytojams maistą, pateikė šiuos produktus (maistą) į rinką.

Pareiškėja neneigia fakto, kad produktai buvo užkrėsti, ji teigia, kad nebuvo atsakinga už produktų (maisto) pateikimą į rinką, kadangi pagamino maistą jau iš kitų asmenų gautos užkrėstos žaliavos.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos restorane „Romuva“ buvo pateikti salmoneliozės bakterijomis užkrėsti produktai (maistas) ir dėl to susirgo 19 žmonių. Salmoneliozės bakterijomis užkrėsti produktai (maistas) neatitinka saugos reikalavimų ir yra pavojingi žmonių sveikatai.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, konstatavusi, kad pareiškėja, kaip gamintoja, pažeidė Maisto įstatymo ir maisto higienos normų reikalavimus, pareiškėjai skyrė baudą ne už Maisto įstatymo nuostatų nesilaikymą, o už Produktų saugos įstatymo (10 str. 1 d.) pažeidimą, t. y. netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį. Dėl to Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2007-12-20 nutarimas naikintinas, o byla grąžintina Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nagrinėti iš naujo.

Be to, pažymėtina, kad nutarime turi būti aiškiai, suprantamai ir konkrečiai išdėstyti ir įvertinti tie įrodymai, kuriais institucija grindžia pareiškėjo kaltę dėl Maisto įstatymo atitinkamų nuostatų pažeidimo. Tai, kad atsakovė nutarime mini, jog yra pažeistos Maisto įstatymo atitinkamos nuostatos, nėra pakankama įvertinant pažeidėjo kaltę dėl šių nuostatų pažeidimo. Toks nutarimas yra ydingas dėl turinio tiek Produktų saugos įstatymo 27 str. 4 d., tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų prasme.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ė :

pareiškėjos UAB „Vaistena“ skundą tenkinti iš dalies. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2007-12-20 nutarimą Nr. 12-9L PS byloje Nr. 92 PS – „Dėl UAB „Vaistena“ pavojingų maisto produktų pateikimo į rinką“ panaikinti, grąžinti bylą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nagrinėti iš naujo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                      Arūnas Dirvonas

Irena Paulauskienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė