El. Civilinė byla Nr. e2-8668-772-2019

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03974-2019-7 

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.4.6.; 

 (S)

    2.6.4.4.2.; 2.6.5.2.1.; 2.6.9.2.2.; 3.2.6.1.;

3.4.4.9.

        ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2019 m. lapkričio 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,

posėdžių sekretorė Ona Baronienė,

dalyvaujant ieškovo atstovui A. B., 1. Atsakovo A. T. (A. T.) atstovui adv. V. P. ir 2. Atsakovės V. P. atstovei adv. V. M., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Šiaulių m. savivaldybės vaikų globos namų atstovei V. S., neatvykus 1. Atsakovui A. T. (A. T.) ir 2. Atsakovei V. P., apie teismo posėdį pranešta tinkamai, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), veikiančios per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių  ieškinį atsakovams: 1. A. T. (A. T.) ir 2. V. P. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir kitų, su tuo susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Šiaulių m. savivaldybės vaikų globos namai.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovas 2019-06-19 su ieškiniu kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad Atsakovai A. T., ir V. P. (buvusi S.), turi sūnų E. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Šiaulių apylinkės teismo 2019-02-08 sprendimu c. b. 2-521-641/2019 E. T. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu A. T.. Iš V. P. priteistas išlaikymas E. T. kas mėnesį mokamomis išmokomis po 170 Eur iki vaiko pilnametystės.

2009-06-15 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-06-15 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), V. S. šeima įrašyta į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Įrašymo į apskaitą priežastis - socialinių įgūdžių stoka, sunki materialinė padėtis.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyrius 2018-03-21 informavo, kad 2018-03-18 policijos komisariate gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose rasti neblaivūs V. P. (nustatytas 2 prom. girtumas) bei jos sutuoktinis A. P. (nustatytas 1.13 prom. girtumas), namuose buvo E. T., kuris perduotas blaiviai močiutei. Buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 73 str. 1 d. bei medžiaga išsiųsta į Šiaulių apylinkės teismą.

Šiaulių apylinkės teismas 2018-04-11 V. P. už padarytą administracinį nusižengimą paskyrė įspėjimą.

Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai 2018-04-10 informavo, kad V. P. 2018-04-07 išvyko į Vokietiją, sūnų E. T. palikdama A. T. priežiūrai.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau Skyrius) duomenimis V. P. šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje.

Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnyboje 2018-09-13 vykusiame atvejo vadybos posėdyje A. T. nurodė, kad V. P. yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko auginimo, išlaikymo, priežiūros, bendravimo.

Šiaulių „Ringuvos“ specialioji mokykla Skyrių 2018-10-08 informavo, kad E. T. į mokyklą ateina ne išsimiegojęs, nepailsėjęs. Vaiko teigimu jis dažnai būna užrakintas namuose ir paliekamas visai nakčiai. Vaikas taip pat nurodė, kad į namus nuolat ateina tėvo draugų, kurie atsineša alkoholinių gėrimų.

Skyriaus specialistai 2018-10-10 užpildė grėsmės E. T. lygio anketą ir grėsmės vaikui lygio nenustatė.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyrius Skyrių 2019-01-29 informavo, kad 2019-01-28 adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, A. T. sugyventinė galimai smurtavo prieš E. T..

Skyriaus specialistams 2019-01-29 nuvykus į E. T. ugdymo įstaigą bei bendraujant su vaiku pastarasis nurodė, kad vakar jam ausį suko mama (taip vaikas vadino A. T. sugyventinę). Vaikas taip pat papasakojo, kad ir tėtis jį yra mušęs diržu.

2019-01-29 atliktas grėsmės lygio vertinimas. Nustatytas antras grėsmės lygis. Vaikas paimtas iš tėvų bei apgyvendintas Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose adresu K. Korsako g. 61, Šiauliuose.

Skyriaus specialistai socialinių tinklų pagalba 2019-01-29 susisiekė su V. P., kuri nurodė, kad neturi galimybės grįžti į Lietuvą, taip pat nurodė, kad sūnumi turi rūpintis tėvas ir grįžti neketina.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-02-11 įsakymu Nr. A-214, E. T. nustatyta laikinoji globa, Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre pas budinčią globėją.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmasis veiklos skyrius 2019-02-15 informavo, kad A. T. įteiktas pranešimas apie įtarimą, jog jis mušdamas diržu E. T., sukėlė jam fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 str. 3 d. Rašte taip pat minima, kad A. T. skirta kardomoji priemonė nesilankyti vaiko gyvenamojoje vietoje, ugdymo įstaigoje, bei neieškoti ryšių su nekentėjusiu.

Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnyboje 2019-02-18 vykusiame atvejo vadybos posėdyje Globos centro globos koordinatorė nurodė, kad V. P. yra žinoma apie sūnaus paėmimą iš šeimos. V. P. buvo siūlyta nupirkti bilietą, kad ji galėtų grįžti į Lietuvą, tačiau po pasiūlymo ji nebeatsiliepė.

Atvejo vadybos 2019-02-18 posėdyje Socialinė darbuotoja darbui su šeima nurodė, kad nuo vaiko paėmimo A. T. su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, į telefoninius skambučius neatsiliepia.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Pirmasis veiklos skyrius 2019-03-07 informavo, kad ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo E. T. yra baigtas.

Šiuo metu baudžiamoji byla Nr. 1-720-914/2019, kurioje kaltinamasis A. T. nagrinėjama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnyboje 2019-04-18 vykusiame atvejo vadybos posėdyje socialinė darbuotoja darbui su šeima nurodė, kad nuo 2019-01-29 su A. T. susisiekti nepavyksta, iš kaimynų žinoma, kad būstas paverstas landyne, A. T. grįžta tik naktimis su kitais neblaiviais asmenimis, buvo pastebėtas konteineriuose įvairiuose Šiaulių miesto vietose.

Atvejo vadybos 2019-04-18 posėdyje nuspręsta kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios ribojimo A. T. E. T. atžvilgiu.

Šiaulių „Ringuvos“ specialioji mokykla 2009-06-13 raštu Skyrių informavo, kad A. T. Vaiko ugdymu nesidomi, mokykloje nesilanko. V. P. po vaiko paėmimo, nuolat skambindavo, domėjosi vaiko sveikata ir savijauta, žadėjo grįžti iš užsienio ir pasimatyti su vaiku. Nuo 2019-03-14 V. P. nebeskambina, nebesidomi vaiko ugdymu.

Atsakovai nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis savo sūnumi E. T.. Atsakovai visiškai nusišalinę nuo vaiko priežiūros, auklėjimo, bendravimo ir išlaikymo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, manome, jog šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis pasikeistų, todėl tėvų valdžia A. T. bei V. P. jų sūnaus E. T. atžvilgiu apribotina neterminuotai (LR CK 3.180 straipsnis).

Atsižvelgiant į išdėstytą E. T. gyvenamoji vieta nustatytina Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose, esančiuose K. Korsako g. 61 Šiauliuose.

Kadangi, apribojus tėvų valdžią, išlieka tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus (LR CK 3.195str.), manome, jog tikslinga priteisti išlaikymą vaikui iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Skyriaus duomenimis V. P. nuo 2018-04-07 yra išvykusi į užsienį. Skyriaus specialistams ir socialiniams darbuotojams savo gyvenamosios vietos adresą nurodyti atsisako. Su specialistais nebendrauja nei telefonu nei socialinių tinklų pagalba.

A. T. adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nebegyvena. Jo gyvenamoji vieta Skyriui nežinoma.

Vadovaudamiesi Civilinio proceso kodekso 130 straipsniu, kadangi neturime galimybės nustatyti atsakovų V. P. ir A. T. faktinės gyvenamosios vietos, taip pat įteikti procesinius dokumentus per antstolius ar savo iniciatyva, prašome Teismo atsakovams procesinius dokumentus įteikti viešojo paskelbimo būdu.

Atsižvelgdamas į ankščiau išdėstytą ir vadovaudamasis LR CK 3.180, 3.182, 3.183, 3.192, straipsniais, ieškovas teismo prašė:

1. Neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. T., sūnaus E. T., atžvilgiu.

2. Neterminuotai apriboti motinos valdžią V. P., sūnaus E. T., atžvilgiu.

3. Priteisti iš A. T., išlaikymą E. T., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170 Eur iki vaiko pilnametystės, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos.

4. Nustatyti E. T., gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose, adresu K. Korsako g. 61, Šiauliai, iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos E. T. nustatymo.

5. Įteikti atsakovams procesinius dokumentus viešojo paskelbimo būdu.

Ieškovas savo reikalavimus atsakovams grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu pakartojo ieškinyje išdėstytus reikalavimus, nurodė byloje esančius rašytinius įrodymus ir prašė teismo ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat teigė, kad atsakovai po vaiko paėmimo iš šeimos ir jo apgyvendinimo pas laikinąją globėją, nepadarė jokių išvadų ir nėra jokių įrodymų, jog jie norėtų, kad vaikas augtų šeimoje. Teigė, kad tokiu elgesiu atsakovai nekeičia savo požiūrio į vaiką, savo netinkamu elgesiu kenkia vaikui, netgi sudaro tokias sąlygas, kurios kelia pavojų vaiko sveikatai, dėlto prašė teismo ieškinį tenkinti visiškai.

1. Atsakovas A. T. pateikė teismui į bylą atsiliepimą dėl ieškovo ieškinio reikalavimų, kuriame nurodė, kad su jais nesutinka, nes yra darbingas ir galės ateityje pasirūpinti vaiku. Tačiau šiuo metu juo pasirūpinti negali, bet kai susiras darbą būtinai vaiku pasirūpins. Teigė, kad į teismo posėdį neatvyks ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Teismas išklausęs bylos dalyvių nuomonę nusprendė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

1. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pakartojo atstovaujamojo prašymą ir prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti. Atskirai nurodė, kad jam apsilankius Šiaulių tardymo izoliatoriuje jo atstovaujamasis pasirodė esąs fiziškai ir psichiškai sveikas. Susitikimo metu išsakė atstovui savo nuomonę dėl ieškovo ieškinio reikalavimų. Atstovaujamasis pastebėjo, kad sugrįžti į ankstesnę gyvenamąją vietą negalės, tačiau pasistengs susirasti ir išsinuomoti butą bei įsidarbinti, o tada jau galės pasirūpinti ir sūnumi.  

2. Atsakovė V. P. nepateikė teismui atsiliepimo į ieškovo ieškinį, nenurodė savo atsikirtimų dėl ieškinio reikalavimų, neatvyko į teismo posėdį, tuo pademonstruodama nepagarbą teismui. Teismas išklausęs bylos dalyvių nuomonę nusprendė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

2. Atsakovės V. P. atstovė adv. V. M. atskirai teismui nurodė, kad būdama lojali savo klientei privalo ginti jos interesus, nors jai nepavyko susisekti ir su klientės motina. Pažymėjo, kad neturi atstovaujamosios kontaktinių duomenų, o pastaroji su ja nesusiekė. Be to daro išvada, kad V. P. nevykdo įstatyminės pareigos rūpintis vaiku, kurį paliko su tėvu ir neteikia vaikui reikalingo išlaikymo. V. P. pasyvumas leidžia vaiko tėvui netinkamai elgtis su vaiku. Dėl paminėto ir ieškovo ieškinio reikalavimų palieka spręsti teismui savo nuožiūra.

Trečiasis asmuo Šiaulių m. savivaldybės vaikų globos namai pateikė teismui savo nuomonę dėl ieškovo ieškinio reikalavimų atsakovams nurodydamas, kad jiems pritaria.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė teigė, kad reikėtų neterminuotai abejiems atsakovams apriboti tėvų valdžią jų nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Taip pat palaikė ieškovo prašymą priteisti iš tėvo nepilnamečio vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį po 170 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis. Teigė, kad vaiko motina neteikia sūnui išlaikymo, kadangi nėra gauta informacijos iš antstolio apie išieškotas pinigų sumas. Atskirai nurodė, kad vaikui šiuo metu yra ne tik sudarytos geros sąlygos gyventi, bet ir mokytis, bei lankyti kitus užsiėmimus. Pažymėjo, jog vaiko tėvai iš vis nebendrauja su vaiku, kuomet jam buvo nustatyta laikinoji globa. Tik vaiko močiutė telefonu pasidomėjo, ar vaikaitis gyvena globos įstaigoje. Papildomai nurodė, kad susisiekus su E. T. dėde D. S., pastarasis nurodė, jog siūlė seseriai V. P. grįžti iš užsienio į Lietuvą ir pradėti rūpintis vaiku. Tačiau sūnėno motina neišreiškė noro pasirūpinti sūnumi. Be to jis pažadėjo informuoti seserį apie teisme iškeltą bylą ir prasidėjusį procesą.

Ieškovo ieškinys atsakovams tenkintinas visiškai.

Pažymėtina, kad LR CK 3.183 str. 2 d. reglamentuoja, jog nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį bei vaiko interesus. LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą. Be to LAT praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią teismas, nagrinėjantis ieškiniu dėl tėvų valdžios apribojimo, nėra saistomas pareikštų reikalavimų ribų ir gali priimti sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus (LAT CBS teisėjų kolegijos nutartis c. b. Nr. 3K-3-1423/2002). Lietuvos teisės sistemoje įtvirtinti vaiko atskyrimo nuo tėvų pagrindai ir jų realizavimo mechanizmas yra grindžiami ,,ryšių testo“ taisykle, kuri reikalauja įvertinti visų aplinkybių, kuriomis grindžiamas valstybės sprendimas, santykį su vaiko interesais (žr. Sagatys G. ,,Vaiko teisė į šeimos ryšius“, V., Teisinės informacijos centras, 2006, 151-171 p.). Jokia tėvų charakteristika negali turėti prejudicinės galios priimant sprendimą konkrečioje byloje. Net ir piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais, pripratimas prie jų negali būti laikomas objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių vaikas negali gyventi su tėvu ar motina. Alkoholio ar narkotikų vartojimas kiekvienu atveju turi būti vertinamas kaip kalti veiksmai, kartu analizuojant, kokių padarinių tai sukėlė vaikui (žr. LR CK komentaras. Trečioji knyga. Šeimos teisė. Vilnius: Justitia, 2003, 350 p.). Taip pat ir kitokios tėvų charakteristikos (fizinė, psichinė, socialinė padėtis ar kt.) negali būti laikomas pagrindais, ipso iure galinčiais nulemti tėvų valdžios apribojimą. Valstybė turi garantuoti vaiko teisę augti šeimoje planuodama ir teikdama paslaugas šeimai, kuri patiria sunkumų prižiūrėdama vaiką. O vaikas iš šeimos gali būti paimamas tik tuo atveju, jeigu išnaudotos visos galimybės padėti tiek šeimai, tiek pačiam vaikui (LR Seimo 2003 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. IX-1569 patvirtinta Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija).

Tėvų valdžios turinys nustatytas LR CK 3.155 str. 2 d. - tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Vadovaujantis LR CK 3.156 str. 2 d. tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Tačiau teisinė padėtis pasikeičia kada teismas laikinai ar neterminuotai apriboja tėvų valdžią jų vaikų atžvilgiu. Teismui sprendimu laikinai apribojus tėvų valdžia jų vaikų atžvilgiu, atsiranda teisiniai tėvų valdžios apribojimo padariniai, kurie susiję su asmeninėmis tėvų teisėmis auklėjant ir auginant vaikus. Laikinai apribojus tėvų valdžia tėvai netenka asmeninių teisių: gyventi su vaikais, dalyvauti jų auklėjime, iš dalies bendrauti su vaikais ir panašiai. Bet tėvams išlieka teisė matytis su vaikais.

Teismas taipogi pripažįsta, kad nuo 2017-07-01 pasikeitus teisiniam reguliavimui tokio pobūdžio bylose procesas vyksta atskirais etapais. Pirmiausia, išsprendžiamas tėvų valdžios apribojimo klausimas, o po to teismo iniciatyva, kai įsiteisėja byloje priimtas sprendimas yra išsprendžiami klausimai dėl vaiko globos (rūpybos).

LR CK 180 str. 1 ir 2 d. numato, kad teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo šiais pagrindais: 1) kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, arba 5) nesirūpina vaikais. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Ištyrus byloje pateiktų įrodymų visumą, yra pagrindas manyti, kad egzistuoja minėtų įstatyme numatytų pagrindų laikinai ar juo labiau neterminuotai apriboti abejiems atsakovams tėvų valdžią nepilnamečio vaiko E. T. atžvilgiu.

Iš teismui ieškovo pateikto gimimo liudijimo matyti, kad E. T. tėvai yra A. T. ir V. P. (7-8 b. l.). Atsakovai ir vaikas kurį laiką gyveno kartu, tačiau vėliau V. P. paliko šeimą ir išvyko gyventi į užsienį (13-19 b. l.). Šiuo metu atsakovės buvimo ir gyvenamoji vieta nėra žinomos. Gimus sūnui E. T., 2. Atsakovės šeima nuo 2009-06-15 yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus, apskaitą (20 b. l.). 2018-03-18 į 2. Atsakovės gyvenamąją vietą pagal iškvietimą atvykus policijos pareigūnams, nustatyta, kad 2. Atsakovė V. P. ir jos vyras A. P. yra neblaivūs, o kartu su jais vaikas E. T.. Dėl to vaikas buvo perduotas senelei V. S. (21 b. l.). Šiaulių m. savivaldybės socialinių paslaugų centras 2018-04-10 informavo ieškovą, kad nepilnamečio vaiko motina V. P. ir jos sutuoktinis A. P. nuo 2018-04-07 išvyko dirbti į Vokietijos federacijos respubliką, o 2. Atsakovės nepilnamečio sūnaus priežiūra buvo pavesta vaiko tėvui A. T. (22 b. l.). Dėl susidariusios situacijos Šiaulių m. savivaldybės socialinių paslaugų centro pagalbos šeimai tarnyba parengė 1. Atsakovo šeimai pagalbos planą (23-29 b. l.). Nepilnamečio vaiko E. T. mokslo įstaiga 2018-10-08 informavo ieškovą apie atsakovų sūnaus nepriežiūrą (30 b. l.). Ieškovas 2018-10-10 sudarė Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išanalizavo 1. Atsakovo šeimoje esamą situaciją (31-46 b. l.). Šiaulių apskrities VPK 2019-01-29 informavo ieškovą, kad galimai 2019-01-28 buvo panaudotas smurtas prieš mažametį vaiką E. T. (47 b. l.). Ieškovas įvertinęs gautą informaciją 2019-01-29 sudarė grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą Nr. (duomenys neskelbtini) (49-63 b. l.). Ieškovo darbuotojai įvertinę 1. Atsakovo ir vaiko gyvenimo sąlygas, esamą situaciją ir kitas, su vaikų nepriežiūra susijusias aplinkybes, pripažino, jog tikslinga nepilnamečiam vaikui E. T. nuo 2019-02-07 nustatyti laikinąją globą Šiaulių m. savivaldybės vaikų globos namų Globos centre pas budinčią globotoją A. T., paskiriant minėtą įstaigą vaiko laikinuoju globėju ir turto administratoriumi (64 b. l.). Tačiau Šiaulių apskrities VPK pareigūnai 2019-02-15 informavo ieškovo socialinius darbuotojus, kad 1. Atsakovui A. T. yra įteiktas pranešimas apie įtarimą, jog jis nuo 2018-04-07 iki 2019-01-28 mušė nepilnametį vaiką E. T. sukeldamas jam fizinį skausmą ir tuo padarydamas nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 str. 3 d. (67-68 b. l.). Ieškovas 2019-02-18 ir 2019-04-18 sudarė pagalbos A. T. planus Nr. 48 ir Nr. 131 (70-74, 78-83 b. l.). Nepilnamečio vaiko E. T. mokslo įstaiga 2019-06-13 išdavė ieškovui pažymą Nr. S-88, nurodydama, kad vaiko motina nuo 2019-03-14 nesidomi sūnaus pasiekimais ir ugdymu (84 b. l.). Atsakovų netinkamą elgesį ir jų poelgių neigiamą įtaką nepilnamečiam vaikui įrodo ir kiti į bylą pateikti atitinkamai duomenys (85-95 b. l.).

Kaip jau teismas yra nurodęs atsakovų netinkamą elgesį ir negatyvų požiūrį į vaiką įrodo ir jų atsisakymas pateikti teismui atsiliepimus į ieškinį, bei 2. Atsakovės be pateisinamų priežasčių neatvykimas į teismo posėdį. Iš bylos duomenų seka, kad abu atsakovai ne tik vengia dirbti, bet ir jo atsisako be pateisinamų priežasčių. Taip pat jie nenurodė ar šiuo metu turi ir neoficialius darbo santykius ir ar jie gauna atitinkamas pajamas. Abu atsakovai nepateikė teismui į bylą tinkamų įrodymų, kokią šių pajamų dalį jie galėtų skirti vaiko išlaikymui, nors jų vaikui jau nuo 2019-02-11 yra nustatyta laikinoji globa ir jis apgyvendintas pas laikinąją globėją (trečiąjį asmenį) (64 b. l.). Nors 1. Atsakovas ir teigė, kad norėtų ateityje pats rūpintis vaiku, tačiau jo požiūris į vaiką liko nepakitęs. Kaip jau teismas yra nurodęs nė vienas iš atsakovų kol kas nėra tinkamai pasirengęs globoti ir prižiūrėti vaiko bei juo rūpintis. 2. Atsakovė pagal Šiaulių apylinkės teismo 2019-02-08 sprendimą jau nuo 2018-11-05 yra įpareigotą mokėti nepilnamečiam sūnui išlaikymą po 170,00 Eur kiekvieną mėnesį, tačiau byloje nėra duomenų kiek pinigų ji yra skyrusi vaiko išlaikymui (13-19 b. l.).

Iš ieškovo pateiktų duomenų, darytina išvada, kad abu atsakovai dėl subjektyvių ir objektyvių priežasčių sąmoningai atsisako vykdyti tėvų pareigas biologiniam vaikui, dėl ko jiems gali būti apribota tėvų valdžia jų nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Tokią teismo išvadą papildo trečiojo asmens laikinojo globėjo atstovės teismo posėdžio metu išsakyta nuomonė apie abu atsakovus.

Todėl darytina galutinė išvada, kad abu atsakovai neįgyvendina tėvų valdžios nustatytos LR CK 3.155 str. 2 d., dėl ko jų nepilnamečiams vaikams ir yra įsteigta laikinoji globa globėjos šeimoje, kur vaikai yra laikinai apgyvendinti. Teismo nuomone, tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Priklausomai nuo susiklosčiusių nepalankių aplinkybių už vengimą vykdyti savo pareigas, abejiems atsakovams gali būti nustatytas tėvų valdžios apribojimas (LR CK 3.180 str.).

Atskirai pastebėtina, kad CK yra numatyta vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonė, tai yra vaiko atskyrimas nuo tėvų (CK 3.179 straipsnis), tačiau tai laikina priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Taigi vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė - vaiko atskyrimas nuo tėvų - taikoma nesant tėvų kaltės. Tuo ji skiriasi nuo tėvų valdžios apribojimo, kuris taikomas esant kaltei - nevykdant tėvų pareigų. Iš to išplaukia, kad esant tėvų kaltei vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas (LAT CBS teisėjų kolegijos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-995/2003).

Pirmiausia, visuma anksčiau nurodytų aplinkybių patvirtina, kad abu atsakovai nemyli savo vaiko, nenori juo tinkamai rūpintis ir auginti savo namuose (gyvenamosiose vietose), veda netinkamą gyvenimo būdą, neužtikrina vaikui saugių gyvenimo sąlygų, o tuo pačiu ir kenkia jam (168-172 b. l.). Todėl teismas konstatuoja, kad nepilnamečiam vaikui būnant savo tėvų ar vieno iš tėvų namuose jis ir toliau matys netinkamai besielgiančius tėvus bei jų draugus, girdės keiksmažodžius, matys nepadorius poelgius, negaus visaverčio maisto, neturės sąlygų pailsėti ir nebus ugdomi intelektualiai. 2. Atsakovė ne tik neatvyko į teismo posėdį, bet ir nepateikė atsiliepimo kuriuo būtų galėjusi paneigti ieškovo argumentus, jog nesirūpina vaiku ar nekeičia gyvenimo būdo. Be to byloje nėra įrodymų, kad abu atsakovai nori susigrąžinti vaiką į biologinę šeimą ir, kad gali toliau visi kartu gyventi. Nė vienas iš atsakovų neįrodė teismui, kad ateityje vėl galėtų gyventi kartu su vaiku ir kokios galėtų būti vaikui sudarytos gyvenimo sąlygos. Miesto savivaldybės socialiniams darbuotojams lankantis ankstesnėje atsakovų gyvenamojoje vietoje, buvo matyti, kad vaiko priežiūros sąlygos nėra užtikrinamos, o be to kaip jau teismas yra nurodęs, vaiko motina ar tėvas kol kas nėra pasiruošę ar nenori gyventi kartu su vaiku. Dėl to teismas konstatuoja, kad abu atsakovai nei kartu, nei atskirai negali pasiimti vaiko pas save ir gyventi kartu su juo, jiems vaikas beveik nerūpi, o be to jie nekeičia savo gyvenimo būdo.

Tuo pačiu teismas daro kitą išvadą, kad abu atsakovai sąmoningai ir toliau vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia, daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu ir visiškai nesirūpina vaiku, neteikia jam pagalbos, jo visiškai neremia (CK 3. 180 str.).

Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kurią LR Seimas ratifikavo 1995 m., nuostatomis, kuriose numatyta, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų - svarbiausia yra vaiko interesai (Konvencijos 3 str.), o sprendžiant vaiko atskyrimo plačiąja prasme nuo tėvų klausimą, procese turi būti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms šalims (Konvencijos 9, 12 str.).

Iš bylos dalyvių paaiškinimų (parodymų),  iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad atsakovai visiškai nesidomi vaikų auklėjimu, vystymusi ir ugdymu. Tėvų pareiga yra dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Bylos duomenys leidžia nustatyti, kad abu atsakovai kol kas neatlieka tėvų pareigų numatytų CK 3.155 str., jie yra beveik nutraukę ne tik tarpusavio ryšį, bet ir ryšį su vaiku, juo nesirūpina, retai jį lanko arba iš vis jo nelanko, nusišalinę nuo jo auklėjimo ir ugdymo. Abejiems atsakovams vaikų laikinosios globos laikotarpiu buvo suteikta galimybė pakeisti savo gyvenimo būdą, gyvenimo sąlygas, tačiau teismas mano, kad jie suteiktos galimybės neišnaudojo ar nenorėjo išnaudoti. Per laikotarpį nuo to momento kai atsakovų vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, jokio teigiamo poslinkio jų gyvenime neįvyko: atsakovai nei kartu, nei atskirai nesirūpino vaiku, jo neprižiūrėjo, visiškai nusišalino nuo nuolatinio bendravimo su vaiku, ryšio tarp jų ir vaiko beveik nėra arba jis iš vis nutrūkęs, išlaikymo vaikui jie neteikia, net minimalaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad abu atsakovai savo elgesiu, savo veiksmais daro ir ateityje darys žalą vaikui ir nėra byloje duomenų, kad ateityje jų elgesys galėtų pasikeisti. Pastebėtina, kad abu atsakovai, jiems suteiktos galimybės nuo bylos iškėlimo teisme dienos neišnaudojo, nepakeitė savo gyvenimo būdo ir padėties visuomenėje bei nenori jos keisti, todėl nėra galimybės tikėtis pokyčių ir ateityje. Dėl to, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, jų pirmumą, abejiems atsakovams turi būti taikomas neterminuotas tėvų valdžios apribojimas jų vaiko E. T. atžvilgiu (LR CK 3.180 str.).

Visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad atsakovai V. P. ir A. T. nemyli vaiko, nenori juo rūpintis ir jo auginti šeimoje, bei savo namuose, o tuo pačiu atsisako savo teisių į vaiką. Todėl teismas konstatuoja, kad nepilnametis vaikas kol kas negali grįžti į tėvų namus, kur jis nėra laukiamas, juo nebus nuolat ir tinkamai rūpinamasi ir jis nebus ugdomas intelektualiai.   

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. nuostatas, jog nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos (įstatymo 4 str.), o valstybės, vietos savivaldos institucijos ir kiti asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (įstatymo 43 str.), mano, kad siekiant užtikrinti normalias vaikų gyvenimo sąlygas, vaikų priežiūrą, auklėjimą bei kitus svarbius interesus, tenkintini ir kiti ieškovo prašymai.

Kaip jau teismas yra anksčiau nurodęs, tuo pačiu sprendimu apribojus atsakovams tėvų valdžią jų nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jam nustatytina ir nuolatinė gyvenamoji vieta laikinojo globėjo įstaigoje, tai yra pas trečiąjį asmenį Šiaulių m. savivaldybės vaikų globos namuose (LR CK 3.265 str. 1 d. 3 p.). Bylos duomenys leidžia teismui šioje globos įstaigoje nustatyti atsakovų nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą. Išaiškintina abejiems atsakovams, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas ir laikinas vaikų apgyvendinimas laikinosios globėjos šeimoje, yra laikina priemonė, kurios taikymas turi būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leis tai padaryti. Taikymas neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir laikinosios globos irgi yra derinamas su pagrindiniu tikslu - suvienyti biologinius tėvus ir vaikus. Kad būtų įgyvendintas šis tikslas, t. y. vaikas (ai) grąžintas (i) į biologinę šeimą, neterminuotos tėvų valdžios apribojimo atveju iki vaiko (ų) grąžinimo biologiniams tėvams, turi aktyviai dalyvauti valstybės institucijos, t. y. vietos vaiko teisių apsaugos skyrius ir laikinoji globėja. Pastebėtina, kad vietos vaiko teisių apsaugos skyrius turi pareigą įgyvendinti tinkamas priemones šeimos ryšiams išlaikyti. Teismas mano, kad nors valdžios institucijos turi plačias vertinimo laisvės ribas, analizuojant vaiko (ų) perdavimo į laikinąją/nuolatinę globą būtinumo klausimą, tačiau griežtesnio kruopštumo reikalaujama kuomet sprendžiama dėl tolimesnių apribojimų, t. y. neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir vaiko (ų) laikinosios globos, nes šis apribojimas kelia pavojų tėvų ir vaiko santykiams. Mažiausia, ko galima tikėtis iš valdžios institucijų, tai retkarčiais peržiūrėti abiejų atsakovų situaciją, patikrinti, ar ji nepagerėjo, nes vaiko (ų) ir tėvų suvienijimo galimybės palaipsniui sumažės ir galiausiai išnyks, jei tėvams ir vaikams nebus iš viso leidžiama matytis arba bus leidžiama matytis taip retai, kad nutrūks natūralus jų ryšys. Situacijai iš esmės pasikeitus ne tik ieškovas, bet ir biologiniai tėvai turi teisę kreiptis į teismą priėmusį sprendimą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, panaikinimo.

Esant abiejų atsakovų nepilnamečio vaiko laikinajai globai trečiojo asmens įstaigoje, globėjui išaiškintina pareiga netrukdyti tėvams bendrauti su vaiku, dėti maksimalias pastangas, kad vaikas būtų grąžintas į biologinę šeimą. Išaiškintina atsakovams, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (LR CK 3.180 str. 3 d.).

LR Konstitucijos 38 str. ir LR CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Todėl neterminuotai apribojus tėvų valdžią atsakovams, išlieka jiems pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.195 str.). Tėvų pareiga yra materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (CK 3.192 str.). Atskirai pažymėtina, jog įstatymas numato, kad teismui priėmus sprendimą ar įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kai iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko tėvo ar motinos ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kita (pavyzdžiui, priėmus sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, labai pablogėja tėvo (motinos), iš kurio priteistas išlaikymas vaikui, turtinė padėtis ar gaunamos pajamos, jis tampa bedarbis, nedarbingas, šiam asmeniui gimsta vaikai kitoje santuokoje ir kita. Nors atsakovai teismui nenurodė, kad jie nėra finansiškai pajėgūs mokėti vaikui ieškovo nurodyto dydžio išmokas, tačiau tai nesudaro teismui teisinio pagrindo atmesti ieškovo reikalavimą atsižvelgiant į bylos duomenis.  

Teismas daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, net ir jam esant laikinojoje globos įstaigoje, reikalingos piniginės lėšos jo dvasiniam, doroviniam ugdymui, lavinimosi reikmenims, o be to pasikeitė ir šalies ekonominė situacija. Atsižvelgiant į tai, kad abu atsakovai yra darbingo amžiaus, sveiki, išlieka jų pareiga išlaikyti vaikus, padėti ir užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo ir ugdymo sąlygas, todėl jam reikalingas išlaikymas priteistinas periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iš abiejų atsakovų. Dėl to iš 1. Atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistinas išlaikymas po 170,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jo pilnametystės (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Sprendimo dalis dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo vykdytina skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.). Vaiko laikinajam globėjui pavestina pagal paprastojo administravimo teisės turinį tvarkyti globotinio išlaikymui jo tėvų mokomas pinigines lėšas.

Materiali tėvų pareigų vaikui atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymui dydį lemiantys kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis ( CK 3.192 straipsnis), šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3.3 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog vaiko būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma yra 1 minimalios mėnesinės algos dydžio, kuri šiuo metu yra 430 eurų (neatskaičius visų mokesčių), toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2004, paskelbta Teismų praktika 22).

Atsižvelgiant į abiejų atsakovų dabartinę padėtį ir į tai, jog jie neturi pareigos teikti išlaikymo kitiems nepilnamečiams vaikams, pripažintina, kad toks teismo nustatytas ir nepilnamečiam vaikui priteistinas išlaikymo dydis nepablogins tėvų materialinės padėties (1-7 b. l.). Akivaizdu, jog esant dabartinėms prekių ir produktų kainoms, pagal vaiko amžių, tai nėra maksimali suma, o tik atitinkanti realius jų poreikius.

Kaip jai minėta laikinasis globėjas Šiaulių m. savivaldybės vaikų globos namai skirtini vaiko turto administratoriumi (CK 4. 236 str. 1 d., 4. 240 str.).

Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečiam vaikui iš atsakovų priteista 170,00 Eur periodinė mėnesinė išmoka yra indeksuojama pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo sprendimu priteistų periodinių išmokų indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodo, kad šios lėšos yra indeksuojamos, kadangi tai numato teisės aktas, kuris turi būti vykdomas, neatsižvelgiant į teismo sprendimą. Indeksacija taikoma, kuomet dėl infliacijos gaunamos išmokos nuvertėja, todėl jas gaunantis (administruojantis) asmuo neprivalo kiekvieną kartą dėl to vėl kreiptis į teismą.

Papildomai pažymėtina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas ateityje, jei įrodoma, jog tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką (us), jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko (ų) interesams (CPK 3.181 str. 2 d.). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 str. 3 d.).

Visuma bylos nagrinėjimo metu nustatytų teisinių faktų, turi įtakos teismui priimant sprendimą šioje byloje, ypač atsakovų atžvilgiu, pagal ieškovo ieškinio reikalavimus. Todėl teismas šioje byloje priimdamas sprendimą iš dalies remiasi ir akivaizdžiai egzistuojančiais faktais, kurie buvo žinomi ir vietos vaiko teisių institucijoms (CPK 182 str. 1 d. 1 p.).

Atskirai pažymėtina, kad faktai, nustatyti administracinių institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios nagrinėjant šią bylą neturi, tačiau jie vertinami kaip rašytiniai įrodymai. Tačiau Šiaulių apylinkės teismo 2019-10-15 nuosprendis priimtas 1. Atsakovo A. T. atžvilgiu turi prejudicinę reikšmę šioje byloje (CPK 182 str. 1 d. 3 p.).   

Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiant klausimą dėl atsakovų atsakomybės pagal ieškovo ieškinio jiems reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo teisinių pasekmių prasme svarbu yra nustatyti ir įvertinti ne tik atitinkamų institucijų pareigūnų, bet ir visų kitų asmenų veiksmus, atsižvelgiant į jiems suteiktus įgaliojimus.

Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius yra laikoma viena plačiausių tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Dar 1959 m. Vaiko teisių deklaracijoje buvo įtvirtinta, kad vaikas ,,turi kai tai įmanoma, augti tėvų globoje ir jų priežiūroje“. Vaiko teisė į šeimos ryšius ginama ir ES Pagrindinių žmogaus teisių chartijoje, kurios 7 str. įtvirtina kiekvieno asmens teisę į pagarbą jo privačiam ir šeimos gyvenimui ir kt. Chartijoje reikiamas dėmesys skiriamas ir vaiko teisėms, inter alia įtvirtinant vaiko teisę į reguliarius asmeninius santykius bei tiesioginį bendravimą su abiem tėvais, išskyrus atvejus kai tai prieštarauja paties vaiko interesams. Teisėjai M. Š. ir J. J. moksliniame straipsnyje irgi akcentuoja, kad specifinė vaiko teisė susijusi su šeima yra nuolat bendrauti su tėvais, gyventi su tėvais, nebūti su jais išskirtam ir kt. (Teisės problemos. 2001, Nr. 4, p.82.). Be to Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo pabrėžta, kad vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos (EŽTK) 8 straipsnio. Taip pat ir jau aukščiau minėtos Konvencijos 18 str. 2d. įtvirtintas principas, kad valstybė privalo ,,teikti tėvams ir teisėtiems globėjams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui“.              

Teismui patenkinus ieškovo ieškinį visiškai iš abiejų atsakovų atskirai priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei. Ginčo atveju iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos : po 75,00 Eur už neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimą, 82,00 Eur už vaiko išlaikymui priteistas išmokas (iš 1. Atsakovės) ir po 5,81 Eur už teismo patirtas pašto išlaidas (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str. 1 d.; 93 str. 1 d.; 2 d.; 96, 98 str.).

Pagal CPK 96 str. iš abiejų atsakovų nepriteistinos į valstybės biudžetą išlaidos už jiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą byloje (131-132, 134-135 b. l.).  

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 - 260 str., 263 str., 268 - 271 str., 279 str., 406 - 407 str.,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovo ieškinį atsakovams tenkinti visiškai.

1. Neterminuotai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apriboti tėvo valdžią 1. Atsakovui A. T. (A. T.)  (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

2. Neterminuotai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apriboti motinos valdžią 2. Atsakovei V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

3. Nustatyti nepilnamečio vaiko E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą laikinosios globos įstaigoje Šiaulių m. savivaldybės vaikų globos namuose (į. k. 191015237, buv. adresas K. Korsako g. 61, Šiauliai, LT – 78370) iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos.

4. Priteisti iš 1. Atsakovo A. T. (A. T.) (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui  E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) skirtą išlaikymą po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos (2019-06-19) iki nepilnamečio vaiko pilnametystės.

5. Nepilnamečiam vaikui  E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio turto administratoriumi paskirti laikinąją globos įstaigą Šiaulių m. savivaldybės vaikų globos namus (į. k. 191015237), buv. adresas K. Korsako g. 61, Šiauliai, LT – 78370).

6. Priteisti iš 1. Atsakovo A. T. (A. T.)  (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) šias bylinėjimosi išlaidas : 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) už neturtinio pobūdžio reikalavimą, 46,00 Eur (keturiasdešimt šešis eurus) už vaiko išlaikymui priteistas išmokas ir 5,81 Eur (penkis eurus 81 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, iš viso : 126,81 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 81 ct).

7. Priteisti iš 2. Atsakovės V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) šias bylinėjimosi išlaidas : 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) už neturtinio pobūdžio reikalavimą ir 5,81 Eur (penkis eurus 81 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, iš viso : 80,81 Eur (aštuoniasdešimt eurų 81 ct).

8. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdomas skubiai.

9. Priimti byloje procesinį sprendimą dėl nepilnamečio vaiko globos ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                                                                                         Jonas Stubrys