Civilinė byla Nr. e2-11121-727/2021

                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06220-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.4.1.5.2.1.8.; 1.3.9.2.2.; 1.3.5.1;     1.3.5.3.15.4.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,

sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,

dalyvaujant atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Headex“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Tymkor“ atstovei advokatei Rūtai Globytei,

ieškovui ir ieškovo atstovui advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovo P. V. patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Headex“ ir UAB „Tymkor“ dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

P. V. (toliau – ir ieškovas, darbuotojas) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, komisija) 2021 m. vasario 2 d. sprendimo, priimto darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), kuriuos buvo atsisakyta nagrinėti jo prašymą praleidus Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į DGK terminą ir nenustačius svarbių priežasčių, leidžiančių šį terminą atnaujinti, 2021 m. kovo 2 d. pareiškė teisme ieškinį atsakovui UAB „Headex“ dėl nesumokėtų mokesčių valstybei priteisimo, trečiaisiais asmenimis nurodydamas UAB „Tymkor“, Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių.

Bylos nagrinėjimo eigoje, gavus trečiųjų asmenų atsiliepimus į ieškinį, ieškovas sutikslino ieškinį ir paprašė išieškoti iš atsakovo UAB „Headex“ 19 383,56 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių nepriemoką už visą laikotarpį, kai ieškovas dirbo UAB „Headex“ ir buvo šios įmonės komandiruotas dirbti į Nyderlandų Karalystę bei bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pašalino iš bylos proceso trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių ir Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, konstatavęs, kad jie sutikslinus ieškinio reikalavimus nebeturi suinteresuotumo bylos nagrinėjimu ir jos baigtimi.

2021 m. rugsėjo 9 d. teisme buvo gautas ieškovo prašymas dėl atsakovo įtraukimo pagal procesinį bendrininkavimą, kuriuo ieškovas paprašė įtraukti į civilinę bylą atsakovu UAB „Tymkor“ (buvęs pavadinimas ,,Leadex“) ir nurodė, kad pripažinus procesinį atsakovų bendrininkavimą ieškovas perskirsto savo pradinį reikalavimą nekeisdamas jo bendro dydžio, prašąs priteisti iš atsakovo UAB „Headex“ ieškovo naudai 11 044,48 Eur kaip darbo užmokesčio ir dienpinigių nepriemoką už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., kai ieškovas buvo komandiruotas dirbti į Nyderlandų Karalystę, o iš atsakovo UAB „Tymkor“ 8 339,08 Eur kaip darbo užmokesčio ir dienpinigių nepriemoką už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 6 d. iki 2014 m. birželio 17 d., kai ieškovas buvo komandiruotas dirbti į Nyderlandų Karalystę.

 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartimi šį ieškovo prašymą patenkino, pakeitė UAB „Tymkor“ (buvęs pavadinimas ,,Leadex“), procesinę padėtį nagrinėjamoje byloje iš trečiojo asmens į atsakovą.

2021 m. spalio 11 d. ieškovas patikslino reikalavimą ir byloje galutinai sutikslintu ieškiniu atsakovėms UAB „Headex“ (toliau – ir atsakovė 1, bendrovė 1, darbdavys 1) ir UAB „Tymkor“ (buvusi UAB ,,Leadex“) (toliau – ir atsakovė 2, bendrovė 2, darbdavys 2) prašo: 

1) priteisti iš atsakovės UAB „Headex“ 11 044,48 Eur kaip darbo užmokesčio ir dienpinigių nepriemoką (skirtumą) už visą laikotarpį, kai ieškovas dirbo UAB „Headex“ ir šios įmonės buvo komandiruotas dirbti į Nyderlandų Karalystę, bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo pradinio ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2) priteisti iš atsakovės UAB „Tymkor“ (buvusi UAB ,,Leadex“) 7 036, 08 Eur kaip darbo užmokesčio ir dienpinigių nepriemoką (skirtumą) už visą laikotarpį, kai ieškovas dirbo UAB „Tymkor“ (buvusi UAB ,,Leadex“) ir šios įmonės buvo komandiruotas dirbti į Nyderlandų Karalystę, bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo pradinio ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodo, jog pradėjo dirbti įmonių grupėje, pirmoji darbo sutartis buvo sudaryta su UAB „Tymkor“ (buvusi UAB ,,Leadex“) 2013 m. vasario 6 d., pagal šią sutartį darbuotojas dirbo iki 2014 m. birželio 17 d. Ši darbo sutartis nėra išsaugota. Su UAB „Headex“ darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. Ieškovas ir atsakovė 1 sudarė laikinojo įdarbinimo sutartį, kurią ieškovas buvo įdarbintas pakuotojo pareigose. Darbo santykių laikotarpio metu darbuotojas buvo komandiruojamas į Nyderlandų Karalystę atlikti darbo funkcijų. Ieškovo teigimu, darbo sutartis buvo sudaryta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) ir komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių pagrindu. Pagal tokią darbo sutartį visus mokesčius Valstybei privalo sumokėti darbdavys 1 ir darbdavys 2, kurie privalo išmokėti darbuotojui tokį darbo užmokestį (toliau – DU), kokį deklaruoja atitinkamoms valstybinėms institucijoms. 2020 m. rugpjūčio 6 d. ieškovas gavo pretenziją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nesumokėtų mokesčių Lietuvos Respublikai. Ieškovas, pasidomėjęs dėl mokesčių Nyderlandų Karalystėje, t. y. šalyje, kur dirbo atsakovės komandiruotas, sužinojo, jog Nyderlandų Karalystėje taip pat nebuvo mokėti socialinio draudimo mokesčiai už ieškovą.

Ieškovo teigimu, yra akivaizdus skirtumas tarp atsakovų deklaruoto neva išmokėto darbo užmokesčio ir faktiškai išmokėto. Ieškovui per laikotarpį, kol jis dirbo atsakovių komandiruotas į Nyderlandų Karalystę, nebuvo teikiama informacija apie jo darbo užmokesčio priskaitymus, darbo užmokesčio struktūrą (darbo užmokestį, dienpinigius, išskaitas, jų paskirtį ir kt.), atsakovės ieškovui tiesiog elektroniniu paštu kiekvieną mėnesį atsiųsdavo informaciją apie atitinkamą mėnesį jam priskaičiuotą ir išmokamą bendrą darbo užmokesčio sumą. Taip pat ieškovo banko sąskaitoje pavedimo paskirtyje buvo nurodoma „darbo užmokestis + dienpinigiai“. Mokestiniais tikslais (tikslu susigrąžinti dalį užsienio valstybėje sumokėtų mokesčių) atsakovės ieškovui išduodavo jų pačių olandų kalba parengtas metinės „Jaaropgaaf“ pažymas, kurias atsakovės pateikdavo atitinkamoms valstybinėms institucijoms Olandijoje. Kadangi ieškovas nemokėjo olandų kalbos bei nežinojo darbo užmokesčio ir mokesčių skaičiavimo Nyderlandų Karalystėje tvarkos, nes turi tik vidurinį išsilavinimą, ieškovas neturėjo jokio pagrindo abejoti ar nepasitikėti atsakovių vykdomų darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo teisingumu. Iš šių pažymų ieškovas nustatė, kad atsakovė 2 deklaravo, jog ieškovui už jo darbą Nyderlandų Karalystėje sumokėjo 24 488 Eur, o atsakovė 1 - 48 441 Eur. Tuo tarpu iš darbdavio 2 ieškovas 2013-2014 metų laikotarpį gavo 17 451,92 Eur, o iš darbdavio 1 per 2014-2016 metų laikotarpį gavo 37 396,52 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių. Ieškovo vertinimu, atsakovė UAB „Tymkor“ (buvusi UAB ,,Leadex“) už jo atliktą darbą Nyderlandų Karalystėje pagal darbo sutartį pasisavino 7 036,08 Eur, o atsakovė UAB „Headex“ už jo atliktą darbą Nyderlandų Karalystėje pagal darbo sutartį pasisavino 11 044,48 Eur. Kadangi atsakovės už ieškovo darbą Nyderlandų Karalystėje deklaravo kaip gautą didesnį darbo užmokestį negu ieškovas faktiškai gavo, neišmokėtas darbo užmokestis darbuotojui iš darbdavių turėtų būti priteistas visa apimtimi, kadangi sutartyse nebuvo numatytas faktiškai išmokamo darbo užmokesčio mažinimas.

Atsakovės su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagristą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad atsakovės yra pilnai atsiskaičiusios su ieškovu, visos su darbo santykiais susijusios išmokos darbuotojui yra išmokėtos, o pats ieškovas, būdamas nesąžiningu, siekia pasipelnyti reikšdamas nepagrįstus reikalavimus. Atsakovės taip pat prašo ieškiniui taikyti senaties terminą. Atsakovių manymu, ieškovo reikalavimas nėra pagrįstas įrodymais. Ieškovo darbo santykių pabaigos data buvo 2017 m. gruodžio 11 d., darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovių nutrūko prieš daugiau nei tris metus. Ieškovas prašo darbo užmokesčio priteisimo nuo 2013 m., t. y. kuomet nuo ieškovo darbo pradžios ir pradinės datos reikalavimams yra praėję aštuoneri metai. Taip pat nėra aišku, kodėl ieškovas nėra reiškęs jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl darbo užmokesčio priteisimo darbo laikotarpiu, o tik praėjus daugiau nei trims metams nuo darbo santykių pabaigos, nenurodydamas jokių svarbių priežasčių tam. Patikslintu ieškiniu ieškovas nurodo, kad per visą laikotarpį, kol jis buvo komandiruotas atsakovių, ieškovui nebuvo teikiama jokia informacija apie darbo užmokestį, nors tuo pačiu nurodo, kad ieškovui buvo siunčiami pranešimai el. paštu. Tai tik dar kartą parodo, kad ieškovas visą darbo santykių su atsakovėmis laikotarpį gavo informaciją tiek apie jam išmokėtą darbo užmokestį, tiek apie išmokėtus dienpinigius, jei jis galvojo, kad sumos yra netinkamos, galėjo kreiptis į atsakoves, bet jokių prašymų/reikalavimų joms nereiškė. Atsakovės atkreipia dėmesį, kad ieškovas niekada nesikreipė ir dėl mokesčių netinkamo apskaičiavimo, nei dėl netinkamos darbo užmokesčio ar dienpinigių apskaitos.

Teismo posėdžio metu atsakovės nesutiko su ieškiniu, prašė taikyti senaties terminą bei atmesti ieškovo reikalavimus. Palaikė savo poziciją išdėstytą procesiniuose dokumentuose.

Ieškovo atstovas į posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Protokoline nutartimi prašymas buvo patenkintas, byla išnagrinėta ieškovo atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys atmestinas.

Dėl ieškinio senaties.

Atsakovės remiasi ieškinio senaties termino praleidimu ir teisinių to pasekmių taikymu, o būtent, savarankišku pagrindu ieškiniui atmesti.

Ieškinio senaties instituto tikslas yra sudaryti realią galimybę asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti santykių stabilumą, užkirsti kelią neapibrėžtą laiką bylinėtis ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.124 straipsnyje ieškinio senatis apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Šio instituto tikslas yra sudaryti realią galimybę asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią neapibrėžtą laiką bylinėtis ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatytos išimtys - sutrumpinti ieškinio senaties terminai.

DK 15 straipsnyje, reglamentuojančiame ieškinio senatį, nustatyta, kad ieškinio senatis - įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas prašymą išnagrinėti darbo ginčą (1 minėto straipsnio dalis); bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (2 minėto straipsnio dalis); ieškinio senačiai skaičiuoti ir taikyti taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nenustato specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (4 minėto straipsnio dalis).

DK 16 straipsnyje, reglamentuojančiame procesinius, procedūrinius ir naikinamuosius terminus, nustatyta, kad darbo įstatymuose nustatytiems procesiniams terminams taikomos CPK nuostatos dėl tokių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (1 šio straipsnio dalis); jeigu šis kodeksas nenustato kitaip, praleistą procedūrinį terminą gali atnaujinti jį taikanti šalis ar institucija, jeigu ji pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; apie šiuo klausimu priimtą sprendimą terminą praleidęs asmuo privalo būti informuotas per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo; darbdavio atsisakymas atnaujinti praleistą procedūrinį terminą gali būti skundžiamas darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka (2 šio straipsnio dalis); jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nustato naikinamąjį terminą, jam pasibaigus, pasibaigia šalies teisė pasinaudoti šio kodekso ar kito įstatymo jai suteikta teise ar ją apginti (3 šio straipsnio dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-28-701/2020).

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad ieškinio senaties terminai nuo procesinių terminų skiriasi savo paskirtimi ir sukuria skirtingus teisinius padarinius. Ieškinio senatimi ribojamas visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo veikimas. Tai užtikrina darbo teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą - jei šalis nesiekia patenkinti savo teisėto reikalavimo, kita šalis turi pagrįstą lūkestį, kad šis reikalavimas nebus po tam tikro laiko reiškiamas, ir atsižvelgdama į tai planuoti bei organizuoti savo veiklą. Todėl praleidus ieškinio senaties terminą, galimai pažeista teisė nėra ginama. Pasibaigus ieškinio senaties terminui teisė kreiptis į teismą ir pati asmens subjektinė teisė išlieka, išnyksta tik teisė į valstybės prievarta užtikrinama pažeistos teisės gynybą. Ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialių teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, nes kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). 

Kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti ieškinio senaties termino pradžią.

Ieškovas nurodo tokio sužinojimo momentą 2020 m. rugpjūčio 6 d., kuomet, anot jo, iš valstybinių institucijų sužinojo apie galimai nesumokėtus mokesčius. Su tuo kategoriškai nesutiktina.

Ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju turėtų būti skaičiuojamas nuo paskutinės ieškovo darbo santykių pas atsakovę 1 dienos, t. y. 2017 m. gruodžio 13 d. Ir tai yra vėliausia diena laikyti tokio sužinojimo momentą. Prašymą DGK ieškovas pareiškė 2021 m. sausio 15 d., taigi, daugiau nei po ketverių metų, ir iškėlė galimai netinkamai sumokėtų mokesčių klausimą, o ginčą dėl DU netinkamo sumokėjimo inicijavo dar vėliau, tik 2021 m. birželio 3 d. Akivaizdu, kad ieškinio senaties terminas tam jau buvo suėjęs. Duomenų (informacijos) ieškovui pateikimas jo nurodytu laiku – 2020 m. rugpjūčio 6 d. – byloje neįrodytas jokiais rašytiniais duomenimis, todėl ir šiuo aspektu ieškovo nurodyta data begali būti atskaitos tašku ieškinio senaties termino pradžiai nustatyti.

Nepaisant to, yra pagrindas manyti, kad sužinojimas apie galimą teisės pažeidimą įvyko daug anksčiau nei darbo santykių pabaiga. Iš ieškovo nurodomų teiginių ir pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad ieškovas atsakovių įmonėse įsidarbino 2013 metais, jokių pretenzijų darbo jose laikotarpiu dėl netinkamai mokamo DU ar dienpinigių nekėlė. 2014 m. nutraukė darbo sutartį su atsakove 2, pretenzijų nereiškė. Jų nereiškė ir atsakovei 1.

Įstatymo leidėjas numatė terminus, kuriems pasibaigus išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą. Ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Todėl teismas, esant atsakovių prašymui ir vadovaudamasis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškinio reikalavimus atmeta kaip pareikštus praleidus įstatymo nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą iš darbo teisinių santykių kylantiems reikalavimams dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies pareikšti.

Minėta, ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamą praktiką, atmetus ieškinį dėl senaties, „...ieškinio argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumo materialinio teisinio reikalavimo prasme, nenagrinėtini“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-761/2003). Sutinkamai su 2002-12-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 39 išaiškinimu (šio nutarimo I dalies 21 punktas), pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Todėl byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir ginčo šaliai reikalaujant ieškinio senatį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentus dėl ieškiniu pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu.

Nepaisant to, teismas trumpai pasisako dėl ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir dėl žemiau išdėstyto juos pripažįsta neįrodytais (CPK 178-185 straipsniai).

Dėl reikalavimų pagrįstumo.

Ieškovas byloje keliskart tikslino reikalavimus, buvo itin nenuoseklus. Galutinai sutikslintu ieškinio pareiškimu ieškovas prašo iš viso priteisti 18 080,56 Eur nesumokėto DU ir dienpinigių. Tokio reikalavimo DGK ieškovas nekėlė. Nepaisant to, teismas priėmė patikslintą ieškinį nagrinėjimui, matydamas, jog inicijuoti ikiteisminį prašymo svarstymą naujai būtų neefektyvu ir netikslinga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis), ir jį išnagrinėjo.

Byloje nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad atsakovės nevykdė ar netinkamai vykdė savo, kaip darbdavių, pareigas, ir kad yra skolingos buvusiam darbuotojui. Byloje esančios darbo sutarties turinys (su vėlesniais pakeitimais), sudarytos su atsakove 1, rodo, kad ieškovui buvo taikomas valandinis apmokėjimas. Kitos (ankstesnės, pirminės) darbo sutarties nėra pateikta, bet ginčo dėl ieškovo darbo pas atsakovę 2 nėra, tikėtina, kad ir joje buvo numatytas valandinis darbo apmokėjimas. Atsakovių pateikti dokumentai apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą atlyginimą, jose nurodytas jo darbo laikas (darbuotojo darbo valandos) nebuvo ginčijami, darbuotojas nesirėmė galimai neteisingai nurodytu dirbtų valandų skaičiumi ir taikytais valandiniais įkainiais. Byloje esantys ieškovo banko sąskaitos išrašai rodo, kad jam buvo išmokėtos darbdavio pateiktose DU skaičiavimo pažymose ir 2021 m. birželio 21 d. suformuotoje pažymoje nurodytos priskaičiuotos sumos. Tokiu būdu nėra jokio pagrindo konstatuoti galimą DU ir dienpinigių nepriemoką, kurių reikalauja ieškovas galutinai sutikslintu ieškiniu.

Procesiniai klausimai.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ginčą laimėjusi šalis turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškinį atmetus atsakovė UAB ,,Headex“ įgijo teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal jos pateiktus dokumentus ji byloje patyrė 2 621,22 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas, iš vienos pusės, į tai, kad byla yra vidutiniškai sudėtinga, kad nagrinėjant bylą beveik nebuvo reikalingos specialios žinios, kad atsakovės advokato darbo vieta yra tame pačiame mieste, kur nagrinėjama civilinė byla, iš kitos pusės, įvertindamas aplinkybes, kad joje buvo rengiami procesiniai dokumentai ir buvo atstovaujama atsakovei, taip pat į tai, kad ieškovas, kaip fizinis asmuo, yra akivaizdžiai silpnesnė ginčo pusė, kurios finansinės galimybės yra akivaizdžiai mažesnės, nei atsakovės – vykdančios veiklą privataus juridinio asmens, atsakovės naudai iš ieškovo priteistinų išlaidų už teisinę pagalbą suma mažina iki 1 800 Eur. Manytina, kad tokia bylinėjimosi išlaidų suma šioje byloje yra reali ir protinga. 

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str.,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Išieškoti iš ieškovo P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 800 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai eurų) advokato pagalbos išlaidų atsakovės UAB ,,Headex“, j. a. k. 242156050, naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                         Natalija Daškovienė