Civilinė byla Nr. 2-1990-1179/2025

Proceso Nr. 2-43-3-00281-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.5

 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 20 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Rita Renkytė,

sekretoriaujant Eglei Eidėnienei,

dalyvaujant ieškovui T. D.,

atsakovei R. D., jos atstovui advokatui R. Š.,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms N. N., V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. D. ieškinį atsakovei R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir kt., ir pagal atsakovės R. D. priešieškinį ieškovui T. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir kt., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Šilutės kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė „Go4Rent“, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

nustatė:

1.       ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 194), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovui pavardę „D.“, atsakovei – jos pageidaujamą pavardę; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu; 4) priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 5) paskirti ieškovą išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 6) po santuokos nutraukimo prievolę kreditorei UAB „Go4Rent“ pagal 2022 m. vasario 22 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. FL_R_I_2101511 pripažinti asmenine ieškovo prievole; 7) po santuokos nutraukimo prievolę kreditorei Šilutės kredito unijai pagal 2021 m. liepos 22 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine ieškovo prievole; 8) padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise 250/649 dalį žemės sklypo, gyvenamąjį namą, tvartą, garažą, viralinę, adresu (duomenys neskelbtini), automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

1.1.                      Nurodė, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 194), susilaukė nepilnamečio sūnaus D. D., gim. (duomenys neskelbtini) Nagrinėjamu atveju šalių bendras gyvenimas yra nebeįmanomas, todėl ieškovas prašo nutraukti santuoką ir išspręsti su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Šalių nepilnamečio sūnaus D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu, kadangi tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

2.       Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutinka iš dalies.

2.1.                      Nurodo, kad šalių santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, kadangi jis santuokos metu nuolat girtavo ir smurtavo. Su ieškinio reikalavimais dėl turto ir prievolių kreditoriams padalijimo sutinka.

3.       Atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 194), dėl ieškovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti atsakovei pavardę „Š.“; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove; 4) nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. D., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: a) ieškovas su sūnumi bendrauja savo gyvenamojoje vietoje ir kitose vietose, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą. Apie numatomą atvykimą ieškovas informuoja atsakovę prieš 48 val. iki susitikimo su vaiku pradžios; b) atsakovas su sūnumi bendrauja telefonu, kitais telekomunikacijų įrenginiais ir programomis, netrukdomai lanko vaiką visose jo ugdymo ir gydymo įstaigose; 5) priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 5) paskirti atsakovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 6) padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise 250/649 dalį žemės sklypo, gyvenamąjį namą, tvartą, garažą, viralinę, adresu (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 7) po santuokos nutraukimo prievolę kreditorei Šilutės kredito unijai pagal 2021 m. liepos 22 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti solidaria šalių prievole.

3.1.                      Nurodo, kad dėl charakterių ir pažiūrų nesuderinamumo, atsakovo smurtavimo ir sistemingo alkoholinių gėrimų vartojimo, sutuoktiniai gyvena skyrium, nebeveda bendro ūkio, nebevykdo sutuoktinių pareigų. Atsakovė mano, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi dėl ieškovo kaltės ir nebėra galimybių sutuoktiniams gyventi santuokoje.

4.       Ieškovas atsiliepimo į priešieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai ieškovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

5.       Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) 2025 m. balandžio 9 d. pateikė išvadą Nr. 5SD-3019.

5.1.                      Nurodė, jog atsakovės šeima dėl socialinių įgūdžių stokos nuo 2014 m. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nuo 2018 m. ieškovo ir atsakovės šeimai taikoma šeimos atvejo vadyba, paskirtos socialinės paslaugos, siekiant padėti tėvams ugdyti socialinius ir tėvystės įgūdžius auginant, auklėjant ir ugdant savo nepilnamečius vaikus. Šeimoje taip pat auga atsakovės nepilnametė dukra G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyriuje ne kartą buvo gauti pranešimai apie galimus nepilnamečių vaikų teisių pažeidimus: 1) 2019 m. mažamečio D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gydymo įstaiga pranešė apie tai, kad atsakovė nesirūpina vaiko sveikata, nevykdo gydytojo rekomendacijų (nurodymų), neatvyksta į paskirtus gydytojų vizitus – atlikus vaiko situacijos vertinimą, nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės šeimai reikalinga specialistų pagalba, auginant mažametį vaiką, buvo sudarytas pagalbos šeimai planas ir teikiamos socialinės paslaugos; 2) 2025 m. vasario mėn. ir 2025 m. kovo mėn. buvo gauti pranešimai apie tai, kad ieškovui paskirtas smurto artimoje aplinkoje orderis. Šalių šeimai nuo 2019 m. sausio 24 d. taikoma šeimos atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgūdžių atkūrimo ir palaikymo paslaugos. Šeimai paslaugas teikiantys specialistai pastebi, jog nėra užtikinama tinkama vaikų priežiūra, šalys stokoja socialinių įgūdžių, namuose trūksta švaros ir tvarkos, šeimai dažnai reikia padėti atpažinti vaikų sveikatos sutrikimus, užtikrinti tinkamą vaikams paskirtų medikamentų vartojimą. Atsakovė noriai įsitraukia į socialinių paslaugų teikimą, priima socialinio darbuotojo pastebėjimus, socialinio darbuotojo pagalba užtikrina vaikų sveikatos priežiūrą, jo raginimu palaiko namuose švarą, užtikriną vaikų dienotvarkę. Ieškovas visą socialinių paslaugų teikimo laikotarpį buvo nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, ugdymo, neleisdavo laiko su šeima, apsilankius šeimoje po savaitgalių, socialiniai darbuotojai ne kartą pastebėjo, jog namuose yra tuščių alkoholinių gėrimų butelių – kadangi atsakovė alkoholio nevartoja, alkoholį galbūt vartoja ieškovas.

5.2.                      Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas 2025 m. kovo 30 d. lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje ir atliko šeimos aplinkos sąlygų tyrimą. Apsilankymo metu nustatyta, kad ieškovas gyvena šalims nuosavybės teise priklausančiame 80 m2 name, jame yra 3 kambariai ir virtuvė. Namuose vyksta statybos (remonto) darbai – išgriautos sienos, krosnis, neįrengtos grindys (betonas). Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas 2025 m. kovo 30 d. lankėsi atsakovės gyvenamojoje vietoje ir nustatė, kad atsakovė gyvena trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute, jame įrengtas centralizuotas vandentiekis, šildymas – malkine krosnimi. Apsilankymo metu pastebėta, kad namuose trūksta švaros, tvarkos, jautėsi nemalonus kvapas, grindys buvo neplautos, lovos nesutvarkytos, namuose buvo daug dulkių. Atsakovė gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini), vaikai atskiro kambario neturi, miega viename kambaryje su mama. 2025 m. kovo 30 d. pokalbio su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistu metu nepilnametis D. D., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad matosi su tėvu, išreiškė norą su juo matytis, tačiau negalėjo nurodyti, kaip dažnai norėtų su juo matytis. 2025 m. balandžio 8 d. pokalbio su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistu metu šeimai paskirta socialinė darbuotoja nurodė, kad socialinės paslaugos šeimai teikiamos jau daugelį metų, jiems reikalinga intensyvi specialistų pagalba. Šeimai sunku užtikrinti tinkamą vaikų sveikatos priežiūrą, jiems reikalinga specialistų pagalba, siekiant užregistruoti ir nuvesti vaikus pas gydytojus, įvykdyti gydytojų rekomendacijas, vartoti jų paskirtus medikamentus. Socialinės darbuotojos teigimu, tiek ieškovas, tiek atsakovė turi ryšį su sūnumi D. D., gim. (duomenys neskelbtini), jų tarpusavio santykiai yra geri, šilti, vaikui abu tėvai svarbūs. Šeimoje taip pat auga atsakovės nepilnametė dukra G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) Vaikus sieja stiprus tarpusavio ryšys, jų santykiai yra šilti.

5.3.                      Nepilnametis D. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuo gimimo gyveno su abiem tėvais, o jiems pradėjus gyventi skyrium, liko gyventi su atsakove. Atsakovė su socialines paslaugas teikiančių specialistų pagalba rūpinasi sūnaus sveikata, ugdymu, kasdieninių poreikių tenkinimu. Įvertinus ieškovo gyvenamosios vietos aplinkos sąlygas, matyti, kad ieškovo gyvenamojoje vietoje nėra sudarytos tinkamos nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygos, kadangi ten vyksta statybos (remonto) darbai. Pažymėtina, kad šeimai jai 6 metus teikiamos socialinės paslaugos, šeimai reikalinga nuolatinė socialinio darbuotojo pagalba. Visu šiuo laikotarpiu nepilnamečių vaikų priežiūra, auginimu ir poreikių tenkinimu rūpinosi atsakovė kartu su socialinių darbuotojų pagalba. Neabejotina, kad nepilnametis D. D., gim. (duomenys neskelbtini), turi stiprų ir šiltą ryšį su seserimi G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusią situaciją, ieškovo reikalavimas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, neatitinka nepilnamečio D. D., gim. (duomenys neskelbtini), interesų.

5.4.                      Vaiko teisių apsaugos skyriaus vertinimu, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį neatitinka vaiko interesų, nes minėtas išlaikymo dydis nesiekia net minimalios teismų praktikoje numatytos išlaikymo sumos.

6.       Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, su priešieškiniu sutiko iš dalies – prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių santuokos nutraukimo priežasčių, nustatyti nepilnamečio vaiko D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo ir priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ieškovas paaiškino, kad šeimos santykiai jį ir atsakovę sieja apie 10 metų, santuoką jie sudarė (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka yra iširusi, nėra galimybės jos atkurti. Jis su atsakove pradėjo gyventi skyrium, kai jam buvo paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Santuokos metu šalys nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą, tvartą, garažą, viralinę, adresu (duomenys neskelbtini) Minėtas gyvenamasis namas yra remontuojamas, jame niekas negyvena. Šis turtas po santuokos nutraukimo turėtų būti priteistas jam asmeninės nuosavybės teise, kadangi paskolą už įsigytą turtą ir visus kitus mokesčius jis moka vienas. Sutartį su kreditore UAB „Go4rent“ jis sudarė automobiliui įsigyti, įmokas pagal šią sutartį moka tik jis. Šalims pradėjus gyventi skyrium, jis nuo 2025 m. vasario mėn. gyveno kartu su artimaisiais giminaičiais jų bute, o sūnus liko gyventi kartu su atsakove būste, kuriame šeima gyveno santuokos metu. Kadangi jis ir atsakovė gyveno netoliese, todėl su sūnumi matėsi kiekvieną dieną, o ilgiau jie laiką kartu leisdavo savaitgaliais. Jo santykiai su sūnumi yra geri. Nurodė, kad jis prašo nustatyti sūnaus D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo, kadangi jis gali užtikrinti geresnes sūnaus gyvenimo sąlygas. Pažymėjo, kad sūnus, gyvendamas su atsakove, kartais yra paliekamas vienas, ji neužtikrina tinkamos sūnaus priežiūros. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, jo darbo laikas yra nuo 8 val. iki 17 val., jam mokamas apie 1 200 Eur darbo užmokestis (atskaičius mokesčius).

7.       2025 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jis nuo 2025 m. rugsėjo mėn. gyvena nuomojamame būste. Šiuo metu jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo funkcijoms vykdyti jam tenka vykti į užsienį – 2 mėn. praleidžia užsienyje, 1 mėn. – Lietuvoje. Jam mokamas apie 2 000 Eur darbo užmokestis (atskaičius mokesčius). Jeigu teismas sūnaus gyvenamąją vietą nustatytų su juo, jis pakeistų darbą ir pradėtų dirbti Lietuvoje. Nurodė, kad su sūnumi bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis, kai buvo grįžęs į Lietuvą, taip pat buvo susitikęs su sūnumi, pasiėmė jį į savo gyvenamąją vietą praleisti laiką kartu. Pažymėjo, kad, nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su juo, jis nekliudytų atsakovei bendrauti su sūnumi, tačiau, mano, kad jų susitikimai dėl vaiko užimtumo mokykloje turėtų vykti savaitgaliais.

8.       2025 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jo finansinė padėtis nėra pasikeitusi, jis toliau dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo funkcijoms vykdyti, kaip ir anksčiau, vyksta į užsienį. Nurodė, kad su sūnumi matėsi prieš mėnesį, su juo praleido dvi dienas, o po to jis išvykdo dirbti į Švediją. Su sūnumi telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nebendrauja, kadangi to padaryti jam nepavyksta, kadangi sūnus neturi telefono.

9.       Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, su ieškiniu sutiko iš dalies – prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių santuokos nutraukimo priežasčių, po santuokos nutraukimo palikti atsakovei pavardę „Š.“, nustatyti nepilnamečio vaiko D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove ir priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, po santuokos nutraukimo šalims priklausantį nekilojamąjį turtą ir transporto priemonę „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise.

10.       2025 m. birželio 30 d. teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad šeimos santykiai ją ir ieškovą sieja apie 8 metus, santuoką jie sudarė (duomenys neskelbtini). Ji su ieškovu pradėjo gyventi skyrium nuo 2025 m. vasario mėn. Šalių santykiams nutrūkus, ji kartu su nepilnamečiais vaikais G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini), liko gyventi šeimos gyvenamojoje vietoje. Minėtas būstas nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, šis šeimai leido gyventi būste. Ieškovas šį būstą turėjo palikti, nes jo atžvilgiu buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Šiuo metu ieškovas gyvena kartu su jos broliu, šalys gyvena netoli viena kitos, todėl ieškovas dažnai matosi su nepilnamečiu sūnumi, pavyzdžiui, po 3 – 4 dienas iš eilės, tačiau tai vyksta be nakvynių. Ji prašo nustatyti sūnaus D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, tačiau sutinka, kad sūnus nustatytomis dienomis matytųsi su ieškovu, liktų pas jį miegoti, taip pat neprieštarauja, kad vaiko atostogų metu ieškovas su sūnumi turėtų ilgesnius pasimatymus, pavyzdžiui, pasiimtų sūnų kelioms savaitėms. Sūnui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti specialieji poreikiai, jam reikalingi užsiėmimai raidos centre, logopedo konsultacijos. Minėtais vaiko poreikiais visuomet rūpinosi tik ji, taip pat veždavo sūnų pas gydytojus, kartu su juo vykdavo į sanatoriją. Ieškovas vartoja alkoholį, tai darydavo vaikų akivaizdoje, o kai sūnus buvo 3 – 4 metų amžiaus, ieškovas yra smurtavęs prieš sūnų. Pažymėjo, kad ji vaikų vienų nepalieka, o jeigu jai reikia išvykti, paprašo, jog vaikus prižiūrėtų kaimynė. Atsakovė nurodė, kad šiuo metu niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, jos pajamas sudaro apie 400 Eur – 500 Eur išmoka per mėn. Atsakovė sutinka, kad ieškovas teiktų išlaikymą sūnui po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ji taip pat sutinka, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, t. y. nekilnojamasis turtas ir transporto priemonės, po santuokos nutraukimo būtų priteistas ieškovui asmeninės nuosavybės teise, kompensacijos už šį turtą ji neprašo. Šalių turimi kreditiniai įsipareigojimai po santuokos nutraukimo turėtų likti ieškovui. Paaiškino, kad ji turi draugą, pastarasis yra siuntęs jai skirtų žinučių, tačiau tuo metu ji naudojo dukters telefoną, kadangi jos telefonas buvo išsikrovęs, todėl šios žinutės liko dukters „Messenger“ paskyroje.

11.       2025 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad ji kartu su nepilnamečiais vaikais G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini), persikėlė gyventi (duomenys neskelbtini), ten vaikai lanko ugdymo įstaigą. Šiuo metu ji kartu su vaikais gyvena name, ten jiems leido gyventi namo savininkai, ji nuomos mokesčio nemoka, tačiau turi apmokėti mokesčius už komunalines paslaugas. Name yra 2 kambariai ir virtuvė, kartu su jais gyvena dar 2 pilnamečiai asmenys. Nurodė, kad šiuo atveju galėtų būti nustatyta tokia ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, pagal kurią ieškovas su sūnumi matosi kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio.

12.       2025 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad ji kartu su nepilnamečiais vaikais G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir savo draugu gyvena (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai šeimos būste lankėsi Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, namuose buvo draugo sesuo su drauge, tačiau pastaroji ten nuolat negyvena. Minėtas būstas priklauso jos draugui, šildymas užtikrinamas šildytuvu, jie naudoja vandenį iš šulinio, tačiau ketina įsivesti vandentiekį. Nepilnametis sūnus D. D., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) lanko ugdymo įstaigą, taip pat dienos centrą, ji rūpinasi sūnaus poreikiais, sveikatos priežiūra, pradėjo procesą, kad sūnui būti atliktas vertinimas dėl specialiųjų poreikių, nes jų terminas baigiasi gruodžio mėn. Pastaruoju metu ieškovas su sūnumi nebendrauja, jam neskambina.

13.       Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė pateikė išvadą, nurodydama, kad šalių šeima Vaiko teisių apsaugos skyriui yra žinoma nuo 2014 m., šeimai teikiamos socialinės paslaugos, buvo gautas ne vienas pranešimas apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Socialiniai darbuotojai, teikiantys paslaugas, šeimai pastebėdavo, jog šalims trūksta socialinių įgūdžių, reikia pagalbos siekiant pasirūpinti vaikų sveikatos būkle, namuose trūkdavo švaros, tvarkos. Atsakovė stengiasi atsižvelgti į socialinių darbuotojų patarimus, rekomendacijas, siekia palaikyti tvarką namuose, tačiau ieškovas būdavo nusišalinęs nuo vaikų priežiūros, jis nesirūpino jų sveikatos priežiūra, pastebėta, jog ieškovas galbūt turi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu. Šeimą lankanti socialinė darbuotoja pastebėjo, kad nuo 2025 m. balandžio mėn. padėtis atsakovės namuose pagerėjo – namuose atsirado daugiau švaros ir tvarkos. Atsakovė dalyvaudavo mokyklos susirinkimuose, lydėdavo vaikus pas gydytojus, taip pat į psichologinę tarnybą dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Nuo 2025 m. rugsėjo mėn. atsakovė išvyko gyventi (duomenys neskelbtini), socialines paslaugas jai teikia (duomenys neskelbtini). Atsakovė bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, rūpinasi sūnaus tinkamu užimtumu, vaikas lanko dienos centrą. Pakeisdama savo gyvenamąją vietą, atsakovė vaiko gyvenimo sąlygas pablogino, nes šiuo metu šeima gyvena mobiliame sodo namelyje, šildomasi elektriniu šildytuvu, nėra vandentiekio, vaikas neturi savo atskiros erdvės, miega ant sofos, neturi patogios vietos ruošti namų darbus. 2025 m. rugsėjo 18 d. buvo parengtas ieškovo šeimos gyvenimo sąlygų tyrimo aktas, jame nurodyta, kad ieškovas gyvena nuomojamoje namo dalyje – ją sudaro 2 kambariai, yra sanitarinis mazgas, namas šildomas kietuoju kuru, sūnus neturi atskiro kambario, tačiau turi atskirą lovą. Ieškovo gyvenimo sąlygos yra pakankamos, tačiau trūksta švaros. Pažymėtina, kad, šalims pradėjus gyventi skyrium, ieškovas keitė savo gyvenamąją vietą, socialinio darbuotojo į namus įsileisti nesutikdavo, bendravimas su juo buvo apsunkintas, jis su socialiniais darbuotojais toliau nebendradarbiauja, nenurodo, kada išvyksta į užsienį, nėra žinoma, kurioje šalyje jis šiuo metu dirba. Dėl šios priežasties 2025 m. spalio 13 d. nutrauktas socialinių paslaugų teikimas ieškovui. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo gyvenimo sąlygos yra geresnės nei atsakovės. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, svarbu atsižvelgti į tai, kad šeimai itin reikalinga specialistų pagalba, nepilnamečiui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti specifiniai raidos sutrikimai. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra aktyvi, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, rūpinasi vaiko specialiaisiais poreikiais, veža jį pas gydytojus, atliepia vaiko poreikius, rūpinasi, kad vaikas lankytų dienos centrą. Ieškovas su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, neįvertina aplinkybės, kad sūnus turi specialiųjų poreikių. Be to, ieškovas šiuo metu dirba užsienyje, dažnai būna išvykęs. Siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, emocinį saugumą, priežiūros tęstinumą, specialiųjų poreikių patenkinimą, šiuo metu nepilnamečio D. D., gim. (duomenys neskelbtini), interesus geriausiai atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vertinimu, nagrinėjamu atveju tikslinga nustatyti konkrečią skyrium gyvenančio tėvo ar mamos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. D., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką Manytina, kad, ieškovui esant Lietuvoje, jis su sūnumi galėtų bendrauti kas antrą savaitgalį, pasiimdamas jį iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą. Taip pat tikslinga nustatyti ilgesnius susitikimus vaiko atostogų metu. Nors atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog prašo priteisti iš ieškovo išlaikymą sūnui po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, tačiau, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vertinimu, toks išlaikymo dydis nėra pakankamas nepilnamečio D. D., gim. (duomenys neskelbtini), poreikiams tenkinti. Vaiko interesus geriausia atitiktų atsakovės priešieškinyje nurodytas išlaikymo dydis, t. y. po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

14.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 straipsnį, teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą susitaikymui. Teismas, atsižvelgdamas į šalių prašymus, šalių interesus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti terminą sutuoktiniams susitaikyti, todėl byla nagrinėtina iš esmės.

15.       Teismas

16.       Atsižvelgus į tai, kad teismo posėdžio metu šalys prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių faktų, dėl kurių iširo santuoka, prašymas tenkintinas, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo.

17.       Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51 – 3.54 straipsniai).

18.       Po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina pavardė – „D.“, atsakovei – „Š.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

19.       Nustačius, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis klausimas nespręstinas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

20.       Teismas

21.       Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).

22.       Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra, taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad būtų galima ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2012).

23.       Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d .nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013). Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys.

24.       Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 250/649 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) AB „Regitra“ duomenimis, ieškovo vardu registruota transporto priemonė „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo valdytoju data – (duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat yra transporto priemonės „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, įregistravimo valdytoju data – 2022 m. vasario 22 d. 2022 m. vasario 22 d. tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Go4rent“ buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), ja trečiasis asmuo UAB „Go4rent“ suteikė ieškovui teisę valdyti ir naudotis su galimybe įsigyti automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas priėmė transporto priemonę ir įsipareigojo mokėti įmokas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (iki 2027 m. vasario 22 d.). Atsakovė savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad transporto priemonės „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įgytos santuokos metu, darytina išvada, kad minėtas turtas laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe.

25.       Nagrinėjamu atveju ginčo dėl turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe padalijimo nėra, šalys prašo po santuokos nutraukimo šį turtą priteisti ieškovui asmeninės nuosavybė teise. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkintini, 250/649 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), transporto priemonė „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir turtinė teisė į transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteistini ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Atsakovei kompensacija už ieškovui tenkančio turto dalį nepriteistina.

26.       Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2021 m. liepos 22 d. tarp trečiojo asmens Šilutės kredito unijos ir ieškovo sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), ja trečiasis asmuo Šilutės kredito unija suteikė ieškovui 18 000 Eur paskolą žemės sklypui, gyvenamajam namui ir kitiems statiniams, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti, o ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (iki 2031 m. liepos 15 d.) grąžinti suteiktą kreditą, mokėti palūkanas ir kitus sutartyje numatytus mokėjimus. Prievolės įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas nekilnojamasis turtas – 250/649 dalis žemės sklypo, gyvenamas namas, tvartas, garažas, viralinė, adresu (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 22 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė ir atsakovė, ji sutarties specialiosiose sąlygose nurodė, kad sutinka su visomis sutarties sąlygomis.

27.       Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Nagrinėjamu atveju atsakovė sutiko su 2021 m. liepos 22 d. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymu, šios sutarties pagrindu suteiktas kreditas buvo panaudotas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui įsigyti, todėl minėta prievolė laikytina solidaria šalių prievole. Esant išdėstytoms aplinkybėms, po santuokos nutraukimo prievolė kreditorei Šilutės kredito unijai pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintina solidaria ieškovo ir atsakovės prievole.

28.       Teismas

29.       CK 3.109 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2022 m. vasario 22 d. tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Go4rent“ buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), ja trečiasis asmuo UAB „Go4rent“ suteikė ieškovui teisę valdyti ir naudotis su galimybe įsigyti automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas priėmė transporto priemonę ir įsipareigojo mokėti įmokas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (iki 2027 m. vasario 22 d.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė buvo informuota apie 2022 m. vasario 22 d. išperkamosios nuomos sutarties sudarymą, taip pat nenustatyta, jog minėtos sutarties pagrindu įgytas turtas – turtinė teisė į automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl 2022 m. vasario 22 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu įgyto turto padalijimo, t. y. šalys prašo turtinę teisę į transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Šalys taip pat sutaria, kad minėtą prievolę kreditorei UAB „Go4rent“ turi vykdyti ieškovas. Pažymėtina, kad UAB „Go4rent“ apie iškeltą civilinę bylą informuota tinkamai – CPK 1751 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka, prieštaravimų šiam reikalavimui nepareiškė. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad turtinė teisė į transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteista ieškovui asmeninės nuosavybės teise, po santuokos nutraukimo prievolė kreditorei UAB „Go4rent“ pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintina asmenine ieškovo prievole.

30.       Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad antstolės J. Ž. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0161/25/01990, vykdoma pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 483-148398 dėl 14 Eur baudos išieškojimo iš skolininkės R. D. išieškotojai Valstybei. Pagal CK 3.127 straipsnio 2 dalį vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Nagrinėjamu atveju šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad pradėjo gyventi skyrium, kai ieškovui buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, t. y. nuo 2025 m. vasario 8 d. Taigi šalys nuo 2025 m. vasario 8 d. nevedė bendro ūkio, klausimus dėl naujų prievolių įgijimo ir turimų prievolių kreditoriams sprendė atskirai. Pažymėtina, kad šalys neginčija, jog santuokos nutraukimo pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms taikytinos nuo gyvenimo skyrium pradžios. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nustatytam, kad santuokos nutraukimo pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms šalims taikytinos nuo gyvenimo skyrium pradžios (2025 m. vasario 8 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

31.       Ieškovas prašo nustatyti nepilnamečio vaiko D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą gyvenamąją vietą su ieškovu. Atsakovė su minėtu reikalavimu nesutinka ir prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja.

32.       Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

33.       CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Chartijos 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

34.       CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

35.       Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

36.       Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 65 punktas).

37.       Teismas

38.       Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 86, 87 punktai).

39.       Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad D. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovas T. D. ir atsakovė R. D.. Šiuo metu D. D. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, faktiškai gyvena kartu su atsakove, lanko (duomenys neskelbtini). Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. spalio 22 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto duomenimis, pokalbio su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste metu nepilnametis D. D., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad jis gyvena su mama, sese G., N., A., taip pat nurodė, kad kartais ateina dar viena teta. Jam patinka čia gyventi. Jis miega bendro naudojimo kambaryje, ant neišskleidžiamos sofos, atskiro kambario neturi. Persikėlęs čia gyventi susirado daug draugų – daugiau nei turėjo anksčiau. Su tėčiu nebendrauja, nes mama neleidžia, tačiau norėtų su juo bendrauti ir praleisti daugiau laiko. Jis norėtų pusę laiko gyventi su mama, pusę laiko gyventi su tėčiu. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, jog nepilnametis D. D., gim. (duomenys neskelbtini), turi ryšį su abiem tėvais, nori bendrauti ir matytis tiek su ieškovu, tiek su atsakove.

40.       Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. rugsėjo 18 d. akte nurodyta, kad ieškovas gyvena gyvenamo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalyje, t. y. viename iš name esančių butų, jame yra 2 kambariai (svetainė, miegamasis), virtuvės, vonios ir tualeto patalpos, įvesta elektra, vandentiekis, šildymas – kietuoju kuru, kambariai tvarkingi, sudarytos tinkamos sąlygos vaiko higienai užtikrinti. Vaikui atskiro kambario nėra, tačiau vaikas turi atskirą lovą, staliuką, komodą ir spintą daiktams, rūbams, žaislams ir kitoms priemonėms susidėti. Ieškovo teigimu, ši gyvenamoji aplinka yra laikina, kadangi jis per vienerius metus planuoja užbaigti jam priklausančio gyvenamojo namo statybas. Ieškovas nurodė, kad su sūnumi paskutinį kartą bendravo prieš 2 mėn., bendravimas su atsakove dėl pasimatymų su sūnumi yra sudėtingas, ji kartais nesutinka leisti jam matytis su sūnumi. Ieškovas nurodė, kad jis 2 mėn. dirba užsienyje ir 1 mėn. praleidžia Lietuvoje, tačiau, nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su juo, jis keistų darbą. Ieškovas neribotų atsakovės galimybės bendrauti su sūnumi. Jis domisi sūnaus ugdymo procesu, sveikatos priežiūra ir kt.

41.       Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. spalio 22 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, jog atsakovė gyvena mobiliame sodo namelyje (karavanas/namelis ant ratų), adresu (duomenys neskelbtini) Šiuo metu minėtas sodo namelis pastatytas ant medžio kaladžių, jame yra 2 miegamieji kambariai, viena bendra erdvė sujungta su virtuve ir koridoriumi, šildymas – nešiojamu elektriniu šildytuvu, namuose nėra vandentiekio, nėra nuotekų sistemos, yra patalpa, skirta dušui ir tualetui, naudojamasi bio tualetu. Lauke yra šulinys, vanduo semiamas su kibiru – šulinys yra žemai, uždengtas sukaltomis lentomis, tačiau jos nėra tvirtai pritvirtintos ar pritaikytos saugiam naudojimui, vaikas gali įkristi ar susižaloti. Atsakovė šiame būste gyvena kartu su vaikais, drauge ir jos seserimi. Viename miegamajame kambaryje miega atsakovė su drauge, kitame – atsakovės dukra G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės draugės sesuo. Namuose palaikoma patenkinama tvarka ir švara. D. D., gim. (duomenys neskelbtini), neturi atskiros, asmeninės erdvės ar jam skirto kambario, miega bendro naudojimo kambaryje ant sofos, jam nesudarytos tinkamos ugdymosi sąlygos, nes jo mokymosi vieta – žurnalų staliukas arba komoda.

42.       Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovas gali užtikrinti geresnes vaiko gyvenimo ir buities sąlygas. Ieškovas gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), jame yra vandentiekis. Minėtame būste ieškovas šiuo metu gyvena vienas, bute pakankama erdvės užtikrinti vaiko ugdymosi ir poilsio poreikius. Atsakovė gyvena mobiliame sodo namelyje, adresu (duomenys neskelbtini), jame nėra vandentiekio. Kartu su atsakove gyvena jos sugyventinis, taip pat nepilnamečiai vaikai G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini) Minėtame būste protarpiais apsistoja ir atsakovės sugyventinio sesuo. Taigi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovės gyvenamojoje vietoje sūnui sudarytos prastesnės buities, ugdymosi ir poilsio sąlygos nei pas ieškovą. Vis dėlto vien ši aplinkybė, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog nepilnamečio D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu įvertinti, kuris iš tėvų gali geriau užtikrinti sūnaus ugdymą, lavinimą, sveikatos priežiūrą ir kt.

43.       Remiantis bylos duomenimis, D. D., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai. UAB Medicinos centro „Puriena“ 2025 m. vasario 17 d. Medicinos pažymėjimo duomenimis, D. D., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuoti (duomenys neskelbtini). Remiantis Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. sausio 24 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos duomenimis, 2019 m. sausio 22 d. Vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas sveikatos priežiūros įstaigos pranešimas apie tai, kad atsakovė tinkamai nepasirūpina sūnumi D. D., gim. (duomenys neskelbtini), nevykdo medikų nurodymų, kadangi vaikas per pastarąjį mėnesį neteko 700 g svorio, jam diagnozuota burnos grybelinė infekcija, tačiau atsakovė paskirtų vaistų nepirko, į paskirtą gydytojo vizitą neatvyko, D. D., gim. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 18 d. nukreiptas stacionariniam gydymui. Šeimai socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas teikianti socialinė darbuotoja V. K. paaiškino, kad šeima nuolat skatinama skirti didesnį dėmesį švarai ir higienai, nuolat atkreipiamas atsakovės dėmesys į tai, ką derėtų gaminti vaikams, kas, atsižvelgus į jų amžių, labiau atitinka jų poreikius; reikiami vaistai D. D., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nupirkti, atsakovė nuolat konsultuojama, kaip tinkamai vartoti vaistus; atsakovei trūksta įgūdžių ruošiant maistą, tvarkantis buityje; paraginta, atsakovė įpareigojimus įvykdo, noriai bendrauja ir bendradarbiauja su socialine darbuotoja, įsitraukia į paslaugų teikimą. Ieškovas dirba pas ūkininkę, gauna minimalų darbo užmokestį, rūpinasi buto nuoma ir mokesčiais už jį, aprūpina šeimą maistu; ieškovas neretai būna piktas ir irzlus dėl socialinės darbuotojos lankymosi šeimoje. 2019 m. rugpjūčio 1 d. sudarytas pagalbos šeimai planas.

44.       Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Šilutės socialinių paslaugų centre 2020 m. vasario 12 d. vyko pagalbos šeimai plano peržiūra, jos metu šeimai socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas teikianti socialinė darbuotoja V. K. paaiškino, kad atsakovė yra raginama tvarkytis buitį, palaikyti švarą namuose, sudaryti tinkamais sąlygas vaikams vystytis, ugdytis ir ilsėtis; šeimai reikalinga pagalba, trūksta gebėjimų patenkinti pamatinius vaikų poreikius (nepakeistos sauskelnės, negaminamas maistas, nevaikščiojimas gryname ore), trūksta įgūdžių auklėti vaikus pozityvais būdais, vaikai neturi griežtos dienotvarkės, trūksta disciplinos; atsakovė noriai įsitraukia į socialinių paslaugų teikimą pagal savo sugebėjimus ir suvokimą. Šilutės socialinių paslaugų centre 2020 m. kovo 18 d. vyko pagalbos šeimai plano peržiūra, jos metu šeimai socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas teikianti socialinė darbuotoja V. K. paaiškino, kad šeima stokoja socialinių įgūdžių, todėl yra nuolat raginami, mokomi tvarkytis buitį, palaikyti švarą ir tvarką namuose, sudaryti tinkamas sąlygas vaikams vystytis, ugdytis, ilsėtis, užtikrinti reguliarią jų dienotvarkę; šeima apsirūpina maistu, tačiau tenka paskatinti įsigyti įvairesnių maisto produktų, ieškovas skatinamas kartu su atsakove užtikrinti visavertę vaikų mitybą, tačiau jis yra ganėtinai nusišalinęs nuo vaikų priežiūros, anksti išvyksta į darbą ir vėlai grįžta, o visa vaikų auklėjimo ir priežiūros atsakomybė tenka atsakovei; ieškovas raginamas aktyviau įsitraukti į sūnaus D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenimą, prisidėti prie ugdymo ir kt.; šeimai reikalinga pagalba vaikų sveikatos priežiūrai užtikrinti. Šilutės socialinių paslaugų centre 2021 m. spalio 7 d. vyko pagalbos šeimai plano peržiūra, jos metu šeimai socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas teikianti socialinė darbuotoja V. K. paaiškino, kad pagalbos šeimai plano priemones pavyksta įgyvendinti iš dalies, šeimai ir toliau reikalinga intensyvi pagalba, siekiant užrikinti vaikų sveikatos priežiūros poreikius. D. D., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuoti (duomenys neskelbtini), vadovaujantis gydytojų rekomendacijos, jis kartu su atsakove lankėsi sanatorijoje, užregistruotas psichiatro konsultacijai; šeimos namuose dažnai trūksta švaros ir tvarkos, šalys raginamos ją palaikyti.

45.       Šilutės socialinių paslaugų centre 2022 m. balandžio 20 d. vyko pagalbos šeimai plano peržiūra, jos metu šeimai socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas teikianti socialinė darbuotoja V. K. paaiškino, kad šeimoje aktualiausios problemos, susijusios tinkamos su vaikų priežiūros užtikrinimu, tinkama vaikų sveikatos priežiūra, ieškovas nusišalinęs nuo vaikų priežiūros; lankantis po savaitgalių ar švenčių, pastebimi tušti alkoholio buteliai; su ieškovu kalbamasi apie alkoholio žalą, tinkamų ir saugių sąlygų vaikams augti sudarytą; atsakovė alkoholio nevartoja. Šilutės socialinių paslaugų centre 2023 m. spalio 13 d. vyko pagalbos šeimai plano peržiūra, jos metu šeimai socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas teikianti socialinė darbuotoja V. K. paaiškino, kad šeima stokoja socialinių įgūdžių, namuose trūksta švaros ir tvarkos; atsakovė pagal supratimą ir gebėjimus stengiasi rūpintis vaikų priežiūra, ieškovas iš dalies nusišalinęs nuo vaikų priežiūros; D. D., gim. (duomenys neskelbtini), lanko konsultacijas Šilutės ligoninės Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyboje, gydėsi sanatorijoje.

46.       2025 m. vasario 8 d. Vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas pranešimas apie tai, kad 2025 m. vasario 8 d. ieškovas panaudojo fizinį smurtą prieš atsakovę, namuose buvo nepilnamečiai vaikai D. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. Š., gim. (duomenys neskelbtini); ieškovui buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. vasario 19 d. vaiko situacijos vertinimo anketos duomenimis, 2025 m. vasario 11 d. pokalbio su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste metu ieškovas paaiškino, kad įvykio dieną jis į namus grįžo neblaivus, tačiau su atsakove nekonfliktavo, iš karto nuėjo miegoti. Prabudęs pamatė, kad atsakovė telefonu kalbėjo su nauju draugu, tai darė garsiai, norėdama jį provokuoti. Jis supyko, bandė atimti iš atsakovės telefoną, tada įvyko konfliktas, atsakovė iškvietė policijos pareigūnus. Jis šiuo metu apsistojo pas pažįstamus, o vėliau persikels gyventi į savo sodybą, ten sūnui bus sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. 2025 m. vasario 12 d. pokalbio su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste metu atsakovė paaiškino, kad įvykio dieną ieškovas buvo neblaivus, pradėjo konfliktuoti, fiziškai smurtauti, todėl ji iškvietė policijos pareigūnus. Ji su ieškovu nesutaria dažnai, tarp jų konfliktai kyla dėl ieškovo alkoholio vartojimo, nes, būdamas neblaivus, jis šaukia, rėkia, tai daro vaikų akivaizdoje. 2025 m. vasario 12 d. pokalbio su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste metu D. D., (duomenys neskelbtini), paaiškino,  kad namuose dažniausiai žaidžia telefoninius žaidimus, kartais žaidžia su žaislais. Su tėčiu žaidžia, bet kartais tėtis būna piktas, šaukia ant mamos, jam taip pat nepatinka kai tėtis geria, tada jį reikia „tempti namo“. D. D., (duomenys neskelbtini), nebuvo linkęs pasakoti apie 2025 m. vasario 8 d. įvykį, nori, kad tėtis grįžtų į namus, jo pasiilgo.

47.       Šilutės socialinių paslaugų centras 2025 m. vasario 10 d. rašte nurodė, kad ieškovo ir atsakovės šeimai pagalbos šeimai plano uždavinius pavyksta įgyvendinti iš dalies. Viena iš pagrindinių šeimos problemų – tvarkos ir švaros stoka namuose: gyvenamosios patalpos nuolat netvarkingos, rūbai, daiktai nesudėti į vietas, mėtosi šiukšlės, patalpos retai vėdinamos, kartais kambariuose yra šuns išmatų. Atsakovė ir toliau pagal savo supratimą ir sugebėjimą stengiasi rūpintis vaikų priežiūra, tačiau šeimai reikalinga nuolatinė socialinio darbuotojo pagalba. Ieškovas iš dalies nusišalinęs nuo vaikų priežiūros, neslepia, kad savaitgaliais išgeria alaus, nurodydamas, jog to nedaro vaikų akivaizdoje. Pasiūlius ieškovui pagalbą dėl žalingo alkoholio vartojimo, jis neigia turintis problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, nurodo, kad pagalba jam nereikalinga. Vaikų ugdymo įstaigos duomenimis, atsakovė rūpinasi, domisi vaikų ugdymosi pasiekimais, bendrauja ir mokytojais, specialistais, dalyvauja tėvų klasės susirinkimuose, tačiau ieškovas į vaikų ugdymosi procesą nėra įsitraukęs. Atsakovė rūpinasi vaikų sveikatos priežiūra, tačiau jai reikalinga pagalba šiuo klausimu. Atsakovė su socialinio darbuotojo pagalba stengiasi patenkinti vaikų poreikius, tačiau šeimai trūksta gebėjimo ir atsakomybės kurti vaikams tinkamą aplinką, trūksta žinių apie vaikų raidą, jų kasdieniai socialiniai įgūdžiai yra prasti.

48.       (duomenys neskelbtini) 2025 m. vasario 11 d. rašte nurodė, kad D. D., (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini), jis ugdomas pagal priešmokyklinio ugdymo programą, jam nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai, teikiama specialiojo pedagogo, logopedo socialinio pedagogo pagalba. D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gerai pritapo grupėje, noriai bendrauja ir žaidžia su bendraamžiais, įsitraukia į siūlomas veiklas, į mokyklą berniukas ateina tvarkingas, turi reikiamas ugdymosi priemones. D. D., gim. (duomenys neskelbtini), mama R. D. bendradarbiauja su mokytoja, sistemingai bendrauja su švietimo pagalbos specialistais, laiku pateikia reikiamus dokumentus, domisi, kaip vaikui sekasi mokykloje.

49.       Taigi byloje esatys duomenys patvirtina, kad tiek ieškovui, tiek atsakovei nuo 2019 m. buvo teikiamos socialinės paslaugos, jų tikslas – padėti šalims užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų priežiūrą, kadangi šalims trūko socialinių įgūdžių, žinių ir gebėjimų apie tinkamą vaikų sveikatos priežiūrą, ugdymosi poreikių tenkinimą ir kt. Pažymėtina, kad šių paslaugų poreikis šalims nėra išnykęs. Įvertinus byloje esančius duomenis, šalių ir Institucijos atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad atsakovė visuomet noriai bendravo ir bendradarbiavo su socialiniais darbuotojais ir kitais šeimai paslaugas teikiančiais specialistais, vykdė jų rekomendacijas, siekė užtikrinti sūnaus sveikatos priežiūros poreikius, rūpinosi jo raida, aktyviai dalyvavo ugdymo procese. Vis dėlto ieškovas nuo vaikų auklėjimo, priežiūros ir ugdymo buvo iš esmės nusišalinęs, tai grįsdamas savo užimtumu darbe. Be to, ieškovas iki šiol tinkamai nebendrauja ir nebendradarbiauja su šeimai paslaugas teikiančiais specialistais, dėl šios priežasties ieškovui buvo nutrauktas socialinių paslaugų teikimas.

50.       Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad dėl darbo pobūdžio jis 2 mėn. praleidžia užsienyje, po to – 1 mėn. būna Lietuvoje. Šias aplinkybes ieškovas nurodė ir 2025 m. rugsėjo 18 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo metu. Atsakovė šiuo metu niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Pažymėtina, jog nors ieškovas nurodo, kad, teismui nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su juo, jis pakeistų darbą ir liktų Lietuvoje, tačiau teismo posėdžio metu Institucijos atstovė paaiškino, jog ieškovas nebendradarbiauja su jam socialines paslaugas teikiančiais specialistais, nepraneša, kada bus išvykęs į užsienį, taip pat į kokią šalį išvyksta ir kada grįš į Lietuvą, todėl socialiniai darbuotojai ir Vaiko teisių apsaugos specialistai negali patikrinti, ar nepilnametis D. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra tinkamai prižiūrimas, taip pat užtikrinti tinkamų jo buities, sveikatos priežiūros ir kt. sąlygų.

51.       Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į nepilnamečio D. D., gim. (duomenys neskelbtini), sveikatos būklę, jam nustatytus raidos sutrikimus taip pat tai, jog byloje pateikti duomenys patvirtina, jog abi ginčo šalys stokoja socialinių įgūdžių, todėl jiems reikalinga socialinių darbuotojų ir kitų specialistų pagalba, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, ypatingai svarbu užtikrinti, kad būtų patenkinti vaiko ugdymosi ir sveikatos priežiūros poreikiai. Kaip minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė visuomet rūpinosi sūnumi, jo sveikatos priežiūra, ugdymu ir raida, bendradarbiauja su šeimai pagalbą teikiančiais specialistais, vykdo jų rekomendacijas. Vis dėlto ieškovas iki šiol nuo sūnaus kasdienės priežiūros, sveikatos priežiūros ir ugdymo buvo iš esmės nusišalinęs, o byloje nenustatyta, kad šiuo metu minėta padėtis būtų pasikeitusi. Ieškovas taip pat vengia bendrauti su šeimai pagalbą teikiančiais specialistais, neteikia jiems reikalingos informacijos.

52.       Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, anksčiau aptartus duomenis, institucijos, teikiančios išvadą, atstovės rekomendacijas, siekiant užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko interesus, pasirūpinti, kad jam būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, užtikrinti jo ugdymosi ir sveikatos priežiūros poreikiai ir kad jis užaugtų humanišku ir doru visuomenės nariu, bei nesant duomenų, jog atsakovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, yra tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove (CK 3.59 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

53.       CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Šios įstatymo nuostatos taikytinos atsižvelgiant į šeimos santykių teisinio reguliavimo principus – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

54.       Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

55.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 13 punktas).

56.       Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

57.       Vaiko interesų svarba pabrėžiama ir Vaiko teisių konvencijoje (konvencijos 3, 9, 18 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Tai reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.

58.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas).

59.       Kasacinis teismas yra išskyręs šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus; 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 34 punktas).

60.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyrium. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

61.       Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog teismų sprendimai, kuriais nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, turi būti aiškūs, suprantami ir realiai įvykdomi, o tai reiškia, kad jais turi būti nustatomos konkrečios bylos šalių pareigos. Už tinkamą teismo sprendimu nustatytų pareigų vykdymą yra atsakingos bylos šalys – vaiko tėvai, tarp kurių kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo išsprendžiamas teismo ir kurie teismo sprendimui įsiteisėjus tampa vykdymo proceso šalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 50 punktas).

62.       Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. D., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: a) ieškovas su sūnumi bendrauja savo gyvenamojoje vietoje ir kitose vietose, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą. Apie numatomą atvykimą ieškovas informuoja atsakovę prieš 48 val. iki susitikimo su vaiku pradžios; b) ieškovas su sūnumi bendrauja telefonu, kitais telekomunikacijų įrenginiais ir programomis, netrukdomai lanko vaiką visose jo ugdymo ir gydymo įstaigose. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad, pasikeitus jos ir sūnaus gyvenamajai vietai, tikslinga nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią ieškovas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į ją. Pažymėjo, jog neprieštarauja, kad sūnaus atostogų metu ieškovas turėtų ilgesnius pasimatymus su sūnumi.

63.       Įvertinus šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, matyti, kad abi šalys sutinka su skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teise matytis ir bendrauti su sūnumi, nurodo, neketinančios sudaryti kliūčių tokiems susitikimams. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovas taip pat nurodė, kad, atsižvelgus į tai, jog šalys šiuo metu gyvena skirtinguose miestuose, teismui nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove, jis su sūnumi galėtų matytis savaitgaliais, kai bus grįžęs į Lietuvą.

64.       Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į nepilnamečio vaiko amžių, jo išsakytą nuomonę, nustatytina tokia ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. D., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka:

64.1.                      ieškovas su nepilnamečiu vaiku D. D., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja telefonu ir kitomis nuotolinėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko poreikius, bendravimo laiką suderinus šalių sutarimu ne vėliau kaip 1 (vieną) dieną iki bendravimo pradžios. Šalims nesutarus, atsakovas nepilnamečiu vaiku D. D., gim. (duomenys neskelbtini), telefonu ir kitomis nuotolinėmis ryšio priemonėmis bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 19 val. iki 20 val. (Lietuvos laiku). Atsakovė turi nurodyti ieškovui kontaktinius duomenis, kuriais atsakovas gali susisiekti su sūnumi (savo ir (ar) sūnaus telefono Nr. ir kt.);

64.2.                       ieškovas su nepilnamečiu vaiku D. D., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja ieškovo buvimo Lietuvoje metu kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val. Ieškovas turi informuoti atsakovę apie savo grįžimą į Lietuvą ir ketinimą pasiimti sūnų ne vėliau kaip prieš 4 dienas iki susitikimo pradžios. Ieškovui nustatytu terminu nepranešus atsakovei apie grįžimą į Lietuvą ir ketinimą pasiimti sūnų, laikoma, kad ieškovo susitikimas su sūnumi nevyks.

64.3.                      ieškovas su nepilnamečiu vaiku D. D., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja ieškovo buvimo Lietuvoje metu pusę sūnaus žiemos atostogų, pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos penktadienį prieš atostogų pradžią 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val. Konkretus bendravimo laikas suderinamas šalių sutarimu ne vėliau kaip 1 savaitę iki bendravimo pradžios. Šalims nesutarus, ieškovas su nepilnamečiu vaiku D. D., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja pirmąją sūnaus žiemos atostogų savaitę, pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos penktadienį prieš atostogų pradžią 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.

64.4.                      Ieškovas su nepilnamečiu vaiku D. D., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja ieškovo buvimo Lietuvoje metu sūnaus pavasario atostogų metu, pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos penktadienį prieš atostogų pradžią 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.

64.5.                      Ieškovas su nepilnamečiu vaiku D. D., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja ieškovo buvimo Lietuvoje metu sūnaus vasaros atostogų metu ne trumpiau kaip 2 kartus po 14 dienų nepertraukiamai, pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą. Konkretus bendravimo laikas suderinamas šalių sutarimu ne vėliau kaip 3 savaites iki bendravimo pradžios. Šalims nesutarus, ieškovas su nepilnamečiu vaiku D. D., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja nepertraukiamai po 14 dienų birželio mėn. ir rugpjūčio mėn. Konkretus bendravimo birželio mėn. ir rugpjūčio mėn. laikas nustatomas ieškovo pasirinkimu. Apie pasirinktą susitikimo laiką, ieškovas informuoja atsakovę ne vėliau kaip 2 (dvi) savaites iki bendravimo pradžios. Ieškovui nustatytu terminu nepranešus atsakovei pasirinktą susitikimo laiką, laikoma, kad ieškovo susitikimas su sūnumi nevyks.

65.       Šalims išaiškintina, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms bendravimo su vaiku tvarka vėl gali būti peržiūrima (CK 3.170 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

66.       Atsakovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

67.       CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims.

68.       Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

69.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

70.       Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Atsižvelgtina ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi.

71.       Taigi, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėta, jog teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

72.       Atsakovė nurodė, kad D. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui reikalinga suma sudaro apie 600 Eur per mėnesį. Teismas pažymi, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Tėvų pareiga, kurios vykdymas gali būti užtikrinamas teismine tvarka priteisiant išlaikymą, yra patenkinti protingus, objektyviai reikalingus (nors ir ne minimalius) vaiko poreikius. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

73.       Teismas

74.       Lietuvos A. T. 2020 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

75.       Iš esmės vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs išlaidų atitikimo faktą, konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio patenkinimui (pvz., transportui), ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Įvertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui, teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taigi teismas neturi nustatyti, kiek lėšų turi būti skiriama kiekvienam poreikiui patenkinti, tačiau turi įvertinti, ar nurodytos reikalingos lėšos yra realaus, protingo dydžio.

76.       Vertindamas atsakovės nurodytas išlaidas, teismas pažymi, jog šiuo metu D. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra 7 metų amžiaus. Akivaizdu, kad, siekdama pasirūpinti šalių nepilnamečiu sūnumi, atsakovė patiria išlaidas maistui, būstui, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, transportui ir kt. Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo teismui dienos D. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui reikalinga suma sudaro vidutiniškai po 600 Eur per mėnesį.

77.       Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Vertindamas kiekvieno iš vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į visų rūšių gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, juridinius asmenis bei jų turtą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008). Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 250/649 dalis žemės sklypo, gyvenamas namas, tvartas, garažas, viralinė, adresu (duomenys neskelbtini) Minėtas turtas šiuo sprendimu po santuokos nutraukimo priteistas ieškovui asmeninės nuosavybės teise. AB „Regitra“ duomenimis, ieškovo vardu registruota transporto priemonė „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas taip pat yra transporto priemonės „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas. Minėtas turtas šiuo sprendimu po santuokos nutraukimo taip pat priteistas ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Šiuo sprendimu prievolė kreditorei Šilutės kredito unijai pagal 2021 m. liepos 22 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažinta solidaria šalių prievole, nustatant, kad šalių tarpusavio santykiuose šią prievolę kreditorei Šilutės kredito unijai vykdo ieškovas; prievolė kreditorei UAB „Go4rent“ pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pripažintina asmenine ieškovo prievole. Ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pajamas sudaro vidutiniškai 1 569,25 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis per mėn. Atsakovė šiuo metu niekur nedirba, jos pajamas sudaro vidutiniškai 486 Eur socialinio draudimo išmoka per mėn. Atsakovė taip pat augina nepilnametį vaiką G. Š., gim. (duomenys neskelbtini)

78.       Teismas

79.       Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas konstatuoja, jog šalys nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių negalėtų dirbti ir gauti didesnių pajamų ir tokiu būdu užtikrinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimą bei prievolių kreditoriams vykdymą. Be to, ginčo šalys prisiimdamos prievoles kreditoriams turi elgtis apdariai ir rūpestingai, įvertinti galimybę šias prievoles tinkamai vykdyti, todėl vien ta, aplinkybė, jog šalys turi įsipareigojimų kreditoriams nesudaro pakankamo pagrindo vertinti, kad jos negali lygiomis dalimis prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Taigi, objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad nė viena iš šalių negali būti pripažinta kaip silpnesnioji. Ir ieškovas, ir atsakovė, būdami sveiki ir darbingi žmonės, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų nepilnamečių vaikų poreikius.

80.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad abi ginčo šalys yra darbingo amžiaus ir prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, į šalių turtinę padėtį, vaiko amžių, įvertinus tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 nuo 2025 m. sausio 1 d. patvirtinta 1 038 Eur (neatskaičius mokesčių) minimali mėnesinė alga, atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkintinas, iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. kovo 17 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

81.       Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

82.       Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

83.       Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos vykdant Tauragės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, naikintinos. Į išlaikymo dydį įskaitytinos piniginės lėšos, gautos vykdant Tauragės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

84.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

85.       Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovė buvo atleista, išieškomos iš ieškovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusius neturtinius reikalavimus mokėtinas 148 Eur žyminis mokestis (100 Eur x 148/100). Atsižvelgus į tai, kad tarp šalių ginčo dėl santuokos nutraukimo nėra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šios bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.

86.       Už patenkintus priešieškinio reikalavimus, dėl kurių šalys nesutarė, mokėtinas 81 Eur žyminis mokestis (300 Eur 12 mėn. x 3 proc. 75 proc.), todėl iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 81 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

87.       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-01322 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. lapkričio 3 d. pažymą Nr. APD-2025-12274 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 622,25 Eur. Pažymėtina, kad šiuo atveju šalys nesutarė tik dėl reikalavimų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, t. y. tarp šalių kilo ginčas tik dėl 60 proc. ieškinio ir priešieškinio reikalavimų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, patenkinus minėtus priešieškinio reikalavimus, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 373,35 Eur (622,25 Eur x 60 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

88.       Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovas kovas patyrė 438 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą, t. y. 148 Eur (100 Eur x 148/100) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių neturinių reikalavimų, 290 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ((7 100 Eur + 7 280 Eur + 4 650 Eur + 235 +310 Eur)/2 x 3 proc.). Atsižvelgus į tai, kad dėl šių reikalavimų tarp šalių ginčo nebuvo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

89.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 1R-386/1K-411 minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 31,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 23,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieškovui ir 7,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atsakovei. Esant šioms aplinkybėms, ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovo į valstybės biudžetą, priteistina 23,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgus į tai, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atsakovei nesudaro 8 Eur, šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 194, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui T. D. palikti pavardę – D., atsakovei R. D. palikti pavardę – Š.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Turtą padalinti sekančiai:

Ieškovui T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti:

- 250/649 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

- transporto priemonę „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini);

- turtinę teisę į transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo prievolę kreditorei Šilutės kredito unijai, įmonės kodas 112041116, pagal 2021 m. liepos 22 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti solidaria ieškovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Nustatyti, kad ieškovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tarpusavio santykiuose prievolę kreditorei Šilutės kredito unijai, įmonės kodas 112041116, pagal 2021 m. liepos 22 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo ieškovas T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Po santuokos nutraukimo prievolę kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Go4rent“, įmonės kodas 305697517, pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintina asmenine ieškovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimo pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms ieškovui T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovei R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikytinos nuo gyvenimo skyrium pradžios (2025 m. vasario 8 d.).

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti ieškovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. D., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad:

1) ieškovas su nepilnamečiu vaiku D. D., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja telefonu ir kitomis nuotolinėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko poreikius, bendravimo laiką suderinus šalių sutarimu ne vėliau kaip 1 (vieną) dieną iki bendravimo pradžios. Šalims nesutarus, ieškovas su nepilnamečiu vaiku D. D., gim. (duomenys neskelbtini), telefonu ir kitomis nuotolinėmis ryšio priemonėmis bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 19 val. iki 20 val. (Lietuvos laiku). Atsakovė R. D. turi nurodyti ieškovui kontaktinius duomenis, kuriais ieškovas gali susisiekti su sūnumi D. D., gim. (duomenys neskelbtini) (savo ir (ar) sūnaus telefono Nr. ir kt.);

2) ieškovas su nepilnamečiu vaiku D. D., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja ieškovo buvimo Lietuvoje metu kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val. Ieškovas turi informuoti atsakovę R. D. apie savo grįžimą į Lietuvą ir ketinimą pasiimti sūnų ne vėliau kaip prieš 4 (keturias) dienas iki susitikimo pradžios. Ieškovui nustatytu terminu nepranešus atsakovei R. D. apie grįžimą į Lietuvą ir ketinimą pasiimti sūnų, laikoma, kad ieškovo susitikimas su sūnumi D. D., gim. (duomenys neskelbtini), nevyks;

3) ieškovas su nepilnamečiu vaiku D. D., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja ieškovo buvimo Lietuvoje metu pusę sūnaus D. D., gim. (duomenys neskelbtini), žiemos atostogų, pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos penktadienį prieš atostogų pradžią 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val. Konkretus bendravimo laikas suderinamas šalių sutarimu ne vėliau kaip 1 (vieną) savaitę iki bendravimo pradžios. Šalims nesutarus, ieškovas su nepilnamečiu vaiku D. D., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja pirmąją sūnaus žiemos atostogų savaitę, pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos penktadienį prieš atostogų pradžią 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.

4) ieškovas su nepilnamečiu vaiku D. D., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja ieškovo buvimo Lietuvoje metu sūnaus pavasario atostogų metu, pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos penktadienį prieš atostogų pradžią 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.

5) ieškovas su nepilnamečiu vaiku D. D., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja ieškovo buvimo Lietuvoje metu sūnaus vasaros atostogų metu ne mažiau kaip 2 kartus po 14 dienų nepertraukiamai, pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą. Konkretus bendravimo laikas suderinamas šalių sutarimu ne vėliau kaip 3 (tris) savaites iki bendravimo pradžios. Šalims nesutarus, ieškovas su nepilnamečiu vaiku D. D., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja nepertraukiamai po 14 dienų birželio mėnesį ir rugpjūčio mėnesį. Konkretus bendravimo birželio mėnesį ir rugpjūčio mėnesį laikas nustatomas ieškovo pasirinkimu. Apie pasirinktą susitikimo laiką, ieškovas informuoja atsakovę R. D. ne vėliau kaip 2 (dvi) savaites iki bendravimo pradžios. Ieškovui nustatytu terminu nepranešus atsakovei R. D. pasirinktą susitikimo laiką, laikoma, kad ieškovo susitikimas su sūnumi D. D., gim. (duomenys neskelbtini), nevyks.

Priteisti iš ieškovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. kovo 17 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti atsakovę R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko D. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas vykdant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, panaikinti. Įskaityti į išlaikymo dydį, pinigines lėšas, gautas vykdant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Priteisti iš ieškovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 81 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro) žyminį mokestį ir 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5661).

Priteisti iš ieškovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 373,35 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt trijų eurų 35 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Swedbank“; Nr. (duomenys neskelbtini), AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius; Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini); akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Urbo bankas, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja                                                          Rita Renkytė