Byla Nr. 1S-644-493/2019

Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00445-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. liepos 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2019 m. liepos 15 d. Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą Nr. LK-83 taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       R. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį, paskiriant 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2016 m. rugsėjo 15 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugsėjo 15 d.

2.       Komisijos 2019 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. LK-83 nutarta taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika linkusi mažėti, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.  

3.       Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad teismui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu taikoma nuteistojo probacija taptų sėkminga.

4.       Nuteistasis R. S. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartį,  prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

4.1.       Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, diskriminacinė, korupcinė ir priešinga oficialiai Konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, priešinga teismų praktikai, pažeidžianti nuteistojo teises ir teisėtus lūkesčius, todėl privalo būti panaikinta.

4.2.       Skundo autoriaus teigimu, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neturėjo atsižvelgti į prokuroro atsiliepimą, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnis numato tik teismo pareigą informuoti prokurorą. Be to, nagrinėjamu atveju, prokuroro pateikto atsiliepimo kopija nuteistajam nebuvo įteikta. Mano, kad pirmosios instancijos teismas apskritai neturėjo teisės nagrinėti prokuroro pateikto dokumento ar viešinti šio dokumento teiginius skundžiamoje nutartyje, prieš tai neįteikęs nuteistajam dokumento kopijos ir nesudaręs galimybės pateikti atsikirtimą. Kartu nuteistasis pažymėjo, kad teismas sprendžia ne lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, o klausimą dėl Komisijos nutarimo teisėtumo. Nei teismas, nei prokuroras neturėjo teisės nagrinėti klausimo, ar verta ar neverta, tikslinga ar netikslinga taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, yra ar nėra pagrindas manyti, kad nuosprendį priėmęs teismas nuosprendį priėmė teisingai, t. y. ar buvo šio nuosprendžio priėmimu pasiekti bausmės tikslai. Apeliaciniame skunde pažymima, kad lygtinio paleidimo klausimas jau buvo išnagrinėtas 2019 m. liepos 15 d. Komisijos nutarimu, tuo tarpu teismas turėjo spręsti tik BPK 360 straipsnyje numatytus klausimus. Visgi, šių klausimų pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo, taigi skundžiama nutartis nėra sprendimas klausimų, kurie įstatymų leidėjo priskirti pirmosios instancijos teismo kompetencijai, tokiu būdu teismas veikė viršydamas savo įgaliojimus ir taip priėmė neteisėtą sprendimą, kuris privalo būti panaikintas.

4.3.       Skunde nurodoma, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas yra patvirtinęs visą eilę Kybartų pataisos namų nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodiką buvo ženkliai aukštesni ir priklausė netgi ne vidutinei, o aukštai rizikai. Todėl nagrinėjamu atveju skundžiamą nutartį priėmęs teismas priėmė atvirai nuteistąjį diskriminuojantį sprendimą atžvilgiu tų asmenų, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikytas, ir taip veikė neteisėtai.

4.4.       Skunde analizuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 ,,Dėl lygtinio paleidimo“, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, šia rekomendacija nesivadovavo, neįvardino nei aiškių ir tikslių minimalių tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimų, nei pateikė įrodymus, kad nuteistasis tokių reikalavimų galimai neatitiktų bei taip pažeidė nuteistojo teisėtus lūkesčius bei veikė neteisėtai.

4.5.       Apibendrindamas skundo argumentus, apeliantas teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina dėl jos priešingumo įstatymų leidėjo valiai ir atviros diskriminacijos atžvilgiu asmenų, kuriems jau buvo taikytas lygtinis paleidimas.

5.       Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas.

6.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7.        Aukštesnysis teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo išvada, jog lygtinis paleidimas nuteistajam R. S. netaikytinas, yra teisinga. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

7.1.       Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta, kad R. S. priskirtinas prie vidutinės rizikos grupės, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 53 balais, iš kurių daugiau nei pusę (28 balai), sudaro dinaminiai veiksniai, kurie yra kintantys priklausomai nuo nuteistojo elgesio ir pastangų pataisos įstaigoje. Sutiktina, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo pirmojo Lygtinio paleidimo komisijos svarstymo sumažėjo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Nors skundu apygardos teismui teigiama, kad apylinkės teismas iš esmės negalėjo iš naujo vertinti Komisijos nutarimo pagrįstumo, privalėdamas tik patikrinti Komisijos nutarimo teisėtumą, tačiau su šiais nuteistojo teiginiais nesutiktina. Atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, priešingai nei tai konstatuojama R. S. skundu, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog Komisijos nutarime konstatuotos išvados teismo neriboja. Esant šių duomenų visumai, vien tik tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, priėmė kitokį sprendimą, aptarė nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jų pagrindu atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidžia ir teisinio pagrindo abejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu bei teisėtumu, nesudaro.

2.       Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visu pirma pažymėtina, kad 2019 m. liepos 3 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli R. S. kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nusikalstamai, specialybės nebuvimas, gyvenimo būdas, draugų įtaka ir mąstymo lankstumo stoka. Nuteistasis anksčiau teistas 3 kartus, nusikaltimus pradėjo daryti būdamas nepilnametis, jam anksčiau buvo taikytas laisvės apribojimas, taip pat, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis pažeidė bausmių vykdymo sąlygas, anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, kadangi asmuo ir vėl nusikalto. Neabejotinai, kad kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik  nuteistojo praeitį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, todėl abejoti šiais kriminogeniniais veiksniais nėra jokio objektyvaus pagrindo. Negana to, remiantis vieningai šiuo klausiu formuojama teismų praktika, tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, kas nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta. Iš pateiktos Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis žino ryšį tarp jo nusikaltimų ir veiklos, tačiau jį kiek menkina, labiau vertina greitą veikimą ir yra susirūpinęs trumpalaikėmis sąnaudomis ir nauda, o ne ilgalaikiais sprendimais. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir ankstesnių nuteistojo teistumų, jo elgesio bausmės atlikimo metu, gebėjimo laikytis teismo skirtų įpareigojimų ar likusios neatliktos bausmės dalies. Toks vertinimas nei BK, nei BPK ar BVK nuostatų nepažeidžia.

3.       Pažymėtina, kad šis teistumas R. S. nėra pirmasis: nuteistasis anksčiau teistas tris kartus už nusikaltimus nuosavybei, pasikėsinimą įvykdyti vagystę, turto sunaikinimą ar sugadinimą. Analizuojamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už labai sunkaus nusikalstamo padarymą (prekyba žmonėmis, veika padaryta organizuotoje grupėje), kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei ir jo elgesio pokyčius šiam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kartu įvertinus tai, kad jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, reikalauja vertinti itin atidžiai. Šiame kontekste pažymėtina, kad galimas nuteistojo finansinis nestabilumas, įvertinus nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį bei finansinės naudos gavimo motyvą, kelia pagrįstų abejonių probacijos sėkme. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis buvo įgijęs tik 11 klasių išsilavinimą, specialybės neturėjo, o jo darbo patirtis laisvėje taip pat yra nedidelė. Pataisos namuose nuteistasis įgijo 12 klasių išsilavinimą, tačiau nedirbo, specialybės, kuri neabejotinai galėtų asmeniui padėti įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju, taip pat neįgijo. Toks nuteistojo požiūris į darbą pataisos namuose, galimybių įgyti specialybių neišnaudojimas, sudaro pagrindą abejoti, kad nuteistasis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla ir dirbti. Juolab, kad nors nuteistasis nurodė, jog iki suėmimo dirbo Anglijoje, tačiau jo gaunamo darbo užmokesčio, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos finansinės naudos gavimo motyvą, neužteko patenkinti visus nuteistojo poreikius ir tai paskatino jį nusikalsti. Paminėtų aplinkybių visumoje pagrįstai abejotina, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis net ir esant darbo vietai lygtinio paleidimo atveju. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turės gyvenamąją vietą, būtų įdarbintas UAB „G.“ šaltkalvio pareigose, kadangi įvertinus jo menką darbinę patirtį, jokios specialybės neturėjimą, pagrįstai manytina, kad laisvėje gali kilti problemų dėl sklandaus R. S. įsiliejimo į darbo rinką, kas neabejotinai gali lemti ir pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą.

4.       Nuteistojo skundo argumentai dėl jo diskriminavimo, pasireiškusio lygtinio paleidimo taikymu kitiems asmenims, kurių nusikalstamo elgesio rizika vidutinė ar net aukšta, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ar faktais. Pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą kiekvienoje byloje visos aplinkybės, tame tarpe ir susijusios su nuteistojo asmenybe, vertinamos individualiai. Pripažinti, kad šio reikalavimo nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi, pagrindo nėra. R. S. teigia, kad teismas negalėjo dar kartą vertinti aplinkybių, kurias jau įvertino Komisija, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad pagal BPK įtvirtintą reglamentavimą, būtent apylinkės teismui yra suteikta teisė priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas, įvertinęs ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Komisijos nutarimą apylinkės teismas patikrino laikydamasis minėtų reikalavimų, savo išvadas dėl atsisakymo jį tvirtinti, išsamiai argumentavo ir pagrindė.

5.       Kaip nepagrįstas atmetamas ir nuteistojo skundo teiginys, kad teismas nepagrįstai rėmėsi prokuroro atsiliepimu prieš tai jo nepateikęs nuteistajam, todėl buvo suvaržytos jo teisės. Pažymėtina, jog BPK 360 straipsnyje nėra numatyta, jog prokuroro pateikta atsiliepimo kopija turi būti išsiųsta nuteistajam susipažinti, apylinkės teismas to pagrįstai nedarė. Įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog teigti, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pažeidė nuteistojo procesines teises, tarp jų ir teisę į teisingą teismą, nėra jokio pagrindo.

6.       Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22 ar EŽTT suformuotos praktikos nesilaikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad be Europos Sąjungos teisės normų kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis.

     Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. liepos 30 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Algirdas Giedraitis

        Arūnas Paštuolis

        Aušra Vingilė