Civilinė byla Nr. e2YT-2251-793/2019 

Proceso Nr. 2-06-3-00509-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.5.5.; 2.5.9.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.  

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 17 d. 

Klaipėda

Klaipėdos

sekretoriaujant A. B.,

dalyvaujant pareiškėjui M. A. (M. A.), pareiškėjo atstovui advokatui K. K.,

suinteresuotam asmeniui N. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. A. (M. A.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. A., Lietuvos valstybei, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

nustatė:

pareiškėjas M. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti nustatyti faktą, kad jis priėmė sūnaus A. A. (A. A.) palikimą po jo mirties, pradedant jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad 2011-11-03 Klaipėdos m. 9-ame notarų biure su sūnumi A. pasirašė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Pagal rentos sutartį pareiškėjas perdavė savo sūnui pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo sūnus įsipareigojo teikti jam iki gyvos galvos visas materialiojo aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas, užtikrinti teisę naudotis gyvenamąją patalpą be nuomos mokesčio, užtikrinti rūpybą ir slaugą, sveikatos priežiūrą, aprūpinti maistu, drabužiais, avalyne, higienos priemonėmis ir kt. 2017-02-23 pareiškėjo sūnus A. A. mirė. Po sūnaus mirties baigėsi jo prievolė išlaikyti pareiškėją iki gyvos galvos. Pareiškėjas bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena vienas, pats moka buto administravimo ir kitas išlaidas. Pareiškėjo teigimu visos jo pajamos per mėnesį sudaro tik 223,98 Eur paskirta senatvės pensija ir negauna jokios paramos, atsirado komunalinių išlaidų įsiskolinimas. Skolos pagal antstolių patvarkymus išskaičiuojamos pareiškėjo pensijos. A. A. neturėjo vaikų. Nurodė, kad būdamas A. A. tėvas, pagal LR CK 5.11 str. nuostatas yra antros eilės įpėdinis ir kartu su sūnaus mama N. A. turi teisę priimti sūnaus palikimą. Po sūnaus mirties į notaro biurą dėl sūnaus palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pagal sudarytą su pareiškėju 2011-11-03 rentos (išlaikymo iki gyvos galvos) sutartį sūnus nuosavybės teise turėjo butą su bendro naudojimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini). Po sūnaus mirties pareiškėjas pastoviai gyvena prieš tai minėtame bute, vienas naudojasi visu butu, rūpinasi juo. Pareiškėjui teikiamos sąskaitos už komunalines išlaidas, ir pareiškėjas šias išlaidas apmoka. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, kad po sūnaus mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti turtą (b. l. 4-5).

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog prašo pareiškėjo prašymus nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra (b. l. 27-28).

Pareiškėjas M. A. ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjas po sūnaus mirties pradėjo faktiškai valdyti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas visada jame gyveno, butu rūpinosi ir mokėjo mokesčius. Nurodė, kad butą prižiūri ir rūpinasi kaip savo turtu. Esant reikalui atlieka smulkius remonto darbus. Paaiškino, kad susidariusias skolas už butą antstoliai išskaičiuoja iš jo pensijos.

Suinteresuotas asmuo N. A., buvusi pareiškėjo sutuoktinė, mirusio Afinogenovo mama, teismo posėdžio metu paaiškino, kol sūnus buvo gyvas, perduodavo jai pinigų sumokėti mokesčius už butą, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog pareiškėjas visą laiką tame bute gyveno, su pareiškimu sutinka, pati į prieš tai minėtą turtą nepretenduoja.

Suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į pareiškimą pateikė prašymą nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Teisėjo žodine nutartimi nutarta nagrinėti bylą suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, nedalyvaujant.

Teismas

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas M. A. (M. A.), gimęs 1953 m. birželio 7 d., yra A. A. (A. A.), gimusio 1987 m. gruodžio 18 d., mirusio 2017 m. vasario 2 d., tėvas (b. l. 6, 7-8 ). M. A. ir A. A. 2011-11-03 sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuria M. A. perdavė A. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-17). Pareiškėjo teigimu A. A. vaikų neturėjo. Iš 2019-01-09 testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų (b. l. 11-12). Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, kad A. A. (A. A.) vardu nuo 2017-08-25 registruotas nekilnojamasis turtas – butas su bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l 10). Minėtas butas A. A. asmeninės nuosavybės teise įregistruotas 2011-11-03 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. VM9-4040 pagrindu. A. B. T. ir R. V. pažymos patvirtina, kad pagal vykdomuosius raštus iš M. A. nuo 2015 m. sausio mėnesio antstolės vykdo išieškojimus dėl nesumokėtų mokesčių už butą (duomenys neskelbtini) naudai (b. l. 18, 19).

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK) 445 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis ir CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

Iš pareiškėjo M. A. pareiškimo turinio, teismo posėdžio metu duotų jo ir atstovo advokato K. K. paaiškinimų ir rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas per tris mėnesius po sūnaus A. A., mirusio 2017 m. vasario 23 d., į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Suinteresuotas asmuo N. A. teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko, nurodė, jog M. A. dar sūnui esant gyvam gyveno ir šiuo metu pastoviai gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sutiko, kad pareiškėjas paveldėtų jų sūnaus A. A. butą. Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas išlaiko prieš tai minėtą butą, mokėdamas už jį visus mokesčius ir įsiskolinimus už komunalines paslaugas. Byloje pareiškėjo ir suinteresuoto asmens N. A. paaiškinimais nustatyta, kad vaikų palikėjas A. A. neturėjo.

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas M. A. priėmė palikimą per tris mėnesius po sūnaus A. A. mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paliktą mirusiosiojo turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas pareiškėjo pareiškimą tenkinti. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas M. A., kaip A. A., mirusio 2017 m. vasario 23 d., tėvas ir įpėdinis, po jo mirties priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti paveldėtą turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini). (CK 5.51 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. A. (M. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė sūnaus A. A. (A. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2017 m. vasario 23 d., palikimą – butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti turtą.

Apie palikimo priėmimą pranešti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas  Petras Mineikis