Civilinė byla Nr. e2A-1539-936/2024

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00101-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3; 2.6.2.1; 2.6.18.3; 2.6.18.6; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

 Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Zinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal 

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Hyperos grupė“ teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Dirbti“ 20 649,32 Eur skolą, 551,89 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Ieškinyje nurodoma, kad 2021 m. birželio 2 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 210602-01 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus ir juos perduoti atsakovei, o pastaroji įsipareigojo priimti ieškovės tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Atliekamų darbų vieta – objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė, vykdydama Sutarties įsipareigojimus, visus statybos rangos darbus atliko ir juos perdavė atsakovei, kuri juos priėmė ir jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, kiekybės nepareiškė. Tokiu būdu, ieškovė perdavė atsakovei statybos darbus ir Sutarties pagrindu išrašė atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus ir devynias PVM sąskaitas faktūras. Bendra sąskaitose išrašyta suma – 35 349,32 Eur (be PVM). Darbai buvo atlikti ir juos priėmė atsakovės atsakingas asmuo – statybų darbų vadovas L. J., kuris nurodytuose atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktuose uždėjo savo kaip statybos darbų vadovo žymą bei pasirašė. Iki ieškinio pateikimo dienos jokie atliktų defektai/trūkumai iš atsakovės pusės nėra pareikšti.

1.2.                      Vykdant šiuos rangos darbus, ieškovė buvo pasitelkusi trečiąjį asmenį, kaip subrangovą – V. Š., kuris atliko dalį darbų už bendrą 5 700 Eur sumą. Pastarajam atlikus darbus, visos trys šalys susitarė, kad atsakovė tiesiogiai atsiskaitys su V. Š., ko pasėkoje tarp šalių įvyks užskaitymas, t. y. ieškovė ta suma sumažins piniginį reikalavimą iš atsakovės bei ieškovei nereiks atsiskaityti su V. Š.. Tokie užskaitymai buvo du: 1) 2022 m. balandžio 27 d. – žodine forma buvo užskaityta 3 000 Eur suma atsakovei, kaip mokėjimas V. Š.; 2) 2022 m. spalio 27 d. – trišalės tarpusavio skolų užskaitymo sutarties pagrindu buvo užskaityta 2 700 Eur suma atsakovei, kaip mokėjimas V. Š..

1.3.                      Atsakovės skola sudaro 20 649,32 Eur. Ieškovė ne kartą el. paštu ragino atsakovę apmokėti išrašytas PVM sąskaitas, siųsdama tiek pačias sąskaitas, tiek ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus, tačiau jokių atsakymų iš atsakovės nebesulaukė. Ieškovė nurodė, kad, remiantis Sutarties 5.1 punktu, paskaičiavo atsakovei delspinigius už pradelstą atsiskaityti laiką, kurie sudaro 551,89 Eur.

2.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Pagal Sutartį ieškovė turėjo atlikti statinio šilumos mazgo įrengimą, nuotekų vidaus vamzdyno paklojimą, vidaus vandentiekio (karšto, šalto cirkuliacijos) vamzdyno įrengimą, šildymo vidaus sistemos paklojimą, elektros darbus (vidaus ir lauko). Pažymėjo, kad ieškovė turėjo atlikti darbus iš savo medžiagų iki nurodyto termino, tačiau jų neatliko, kadangi medžiagas turėjo tiekti atsakovė. Be to, ieškovė neatliko pagal Sutartį elektros ir santechnikos darbų, dėl ko atsakovė turėjo pasisamdyti kitus rangovus. Atkreipė dėmesį, kad keturios ieškovės pateiktos sąskaitos buvo išrašytos metais vėliau nei galutinis darbų atlikimo terminas pagal sudarytą Sutartį. Atsakovei buvo ypač svarbus darbų atlikimo terminas, kadangi atsakovė pasirašinėjo preliminarias sutartis su būsimais daugiabučio namo butų savininkais. Darbų atlikimas vėluojant mažiausiai 365 dienas lėmė, kad atsakovė patyrė nuostolius.

2.2.                      Ieškovei uždelsus pradėti darbus ar vengiant priimti darbų frontą ir/ar atlikti darbus ar jų dalį sutartyje ar kalendoriniame grafike nurodytais terminais ilgiau kaip 5 dienas, rangovas privalo mokėti užsakovui baudą, lygią 50 Eur už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną. Kadangi ieškovė mažiausiai 365 dienas vėlavo atlikti darbus, todėl atsakovės nuostoliai siekia 18 250 Eur (50 Eur x 365 d.). Ieškovė darbus atliko smarkiai vėluodama, o dalies darbų neatliko apskritai, dalis darbų atlikti su defektais, todėl atsakovė iš pradžių norėjo susitarti dėl viena kitai mokėtinų sumų, atlikti įskaitymus, tačiau ieškovė tokius atsakovės ketinimus ignoravo.

3.       Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) priteisti iš ieškovės 18 250 Eur delspinigių už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, 2) sumažinti ieškovės visų įvykdytų darbų kainą 20 procentų, t. y. 9 302,17 Eur, 3) įpareigoti ieškovę pateikti atsakovei užpildytą statybos darbų žurnalą ir privalomą civilinį draudimą, 4) priteisti iš ieškovės procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.1.                      Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, t. y. neatliko darbų laiku, nepateikė suderinto kalendorinio darbų atlikimo grafiko užsakovei, nepateikė civilinės atsakomybės draudimo, nesilaikė statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, atliko tik dalį Sutartyje numatytų darbų. Užsakovė kiek įmanoma padėjo rangovui vykdyti sutartį, t. y. tiekė medžiagas rangovei ir už jas apmokėjo, surado rangovui subrangovą (V. Š.), ir kitus subrangovus, kurie atliko sutartinius darbus už rangovą, už kuriuos mokėjo atsakovė. Darbai pagal Sutartį turėjo būti užbaigti iki 2021 m. lapkričio 30 d., iš ieškovės pateiktų atliktų darbų aktų matyti, kad pirma ieškovės nurodoma PVM sąskaita faktūra Nr. HYP-007916 išrašyta 2022 m. sausio 28 d., t. y. dviem mėnesiais vėliau nei galutinis darbų atlikimo terminas, vėliau išrašytų sąskaitų ir atliktų darbų datos ir dar vėlesnės. Atlikti ieškovės darbai turi trūkumų yra nekokybiški, atliekant darbus ieškovė nesirūpino savo darbuotojais objekte, juos turėjo prižiūrėti atsakovė. Ieškovės sutartinių įsipareigojimų nesilaikymas suponuoja ieškovės sutartinę civilinę atsakomybę atsakovės atžvilgiu.

3.2.                      Atsakovė nurodė, kad ieškovė neperdavė statybos darbų žurnalo, taip pat nepasirūpino privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tuo pagrindu atsakovė prašo teismo įpareigoti ieškovę laikytis statybą reglamentuojančių teisės ir sutartinių įsipareigojimų ir perduoti užpildytą statybos darbų žurnalą ir civilinės atsakomybės draudimą Ieškovei.

3.3.                      Atsakovė teigė, kad ji, tiekdama dalį medžiagų (nors Sutartimi buvo sulygta kitaip), ieškodama ir samdydama rangovus, kurie atliktų sutartinius ieškovės darbus ir dalį ieškovės darbų atlikdama pati, prižiūrėdama ieškovės darbuotojus objekte, nors už tai taip pat buvo atsakinga ieškovė, palengvino ieškovės Sutarties naštą ir prisiėmė dalį Sutarties naštos sau. Ieškovė dėl sumažėjusios darbų apimties ir dėl to, kad jai nereikėjo rūpintis medžiagų tiekimu, savo darbuotojų priežiūra, atitinkamai patyrė mažesnes Sutarties vykdymo sąnaudas, mažiau pridėtinių išlaidų ir mažesnę riziką. Atsakovė iš šios Sutarties gavo mažiau naudos, todėl Sutarties kaina turi būti sumažinama proporcingai netektai naudai, be kita ko, ieškovės atlikti darbai yra nekokybiški, todėl Sutarties kainos mažinimui yra ir kitas pagrindas. Anot atsakovės, laikantis protingumo ir proporcingumo principo turi būti mažinama 20 proc. Ieškovė atliko darbų už bendrą 46 510,87 Eur sumą, atitinkamai 46 510,87 Eur x (1 – 0,2) = 37 208,70 Eur, t. y. atsakovė prašo teismo sumažinti ieškovė atliktų darbų kainą 9 302,17 Eur.

4.       Ieškovė pateikė dubliką-atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė atsakovės priešieškinį atmesti.

4.1.                      Ieškovė akcentavo, kad nuo pat pradžių objekte ieškovė susidūrė su projektinės dokumentacijos trūkumais. Šie trūkumai pasireiškė tuo, kad buvo pristatyti seni projektai, kurie nuolatos būdavo koreguojami. Ieškovės dalies darbų vėlavimas, pagal Sutarties darbų atlikimo terminą (iki 2021 m. lapkričio 30 d.) buvo nulemtas pačios atsakovės esminių pareigų nesilaikymui. Atsakovė nuolat keitė ieškovės atliekamų darbų dislokacijas tiek prašydama pakeisti darbų atlikimo būdą, apimtį, tiek ir koreguodama atlikimo terminus (žodžiu). Visi šie veiksmai sąlygojo, kad dėl pačios atsakovės veiksmų, ieškovė negalėjo laiku ir pagal terminus atlikti prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovės pretenzija dėl neva smarkiai vėluojančių darbų ar kad darbai buvo atlikti su kokiais tai defektais atsirado tik tada, kai ieškovė, nebesulaukdama apmokėjimo už išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kreipėsi į teismą.

4.2.                      Ieškovė papildomai pasisakė dėl ieškinio senaties termino netesyboms ir nurodė, kad laikant, jog atsakovė pažeidė savo pareigą laiku atlikti darbus, tai ieškovei kilo pareiga mokėti atsakovei Sutartines netesybas nuo 2021 m. gruodžio 1 d. Atsakovė į teismą kreipėsi 2023 m. gegužės 5 d., todėl atsakovė esant sutrumpintam šešių mėnesių terminui dėl netesybų, pastarosios galėjo būti skaičiuojamos tik nuo 2022 m. lapkričio 5 d. iki 2023 m. gegužės 5 d., o laikotarpiui nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 5 d. skaičiuojamoms netesyboms yra praleistas ieškinio šešių mėnesių terminas, kurį ieškovė prašo taikyti. Laiku pareikštas reikalavimas dėl netesybų, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 5 d. iki visiško prievolės įvykdymo 2022 m. lapkričio 30 d. sudaro 25 dienas. Laikant įrodyta aplinkybe, kad Ieškovė pažeidė Sutarties įvykdymo terminą dėl jos pačios kaltės, tai atsakovės prašoma suma sudaro 1 250 Eur (50 x 25).

4.3.                      Ieškovė pateikė atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktus, kuriuose yra atsakovės statybos darbų vadovo L. J. antspaudai su šio asmens parašais. Ši aplinkybė liudija, kad visi darbai buvo priimti ir jokie darbų trūkumai, defektai nebuvo nurodyti nei iš karto, nei per protingą laikotarpį. Atsakovės laiškuose nurodomos pretenzijos, pastabos yra nepagrįstos, visi nurodomi trūkumai, defektai yra smulkaus pobūdžio, dėl kurių Atsakovė nepatyrė jokių nepatogumų bei finansinių išlaidų. Sutartimi šalys susitarė, kad Sutarties kaina yra preliminari, todėl atsakovės nurodomas argumentas, kad ji pirkdama tam tikras medžiagas iš dalies perėmė ieškovės pareigas, yra neteisingas.

4.4.                      Dėl atsakovės reikalavimo pateikti civilinės atsakomybės draudimo polisą, ieškovė nurodė, kad tokia kopija jau buvo pateikta atsakovės statybos darbų vadovui L. J.. Atsakovė, reikšdama tokio pobūdžio reikalavimą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Ieškovė nurodė pakartotinai teikianti prašomą dokumentą su šiuo procesiniu dokumentu.

4.5.                      Ieškovė nurodė, kad atsakovė pateikia teisinį reglamentavimą dėl statybų žurnalo vedimo bei reikalauja jo iš ieškovės, tačiau ieškovė nurodo, kad prašomą statybų žurnalą yra fiziškai perdavusi atsakovei, todėl pateikti jo neturi galimybės. 2022 m. rugsėjo mėnesį, ieškovės elektros darbų vadovas D. I. minėtą statybų žurnalą fiziškai perdavė atsakovės statybos darbų vadovui L. J., kuris jį priėmė.

5.       Atsakovė pateikė dubliką į ieškovės atsiliepimą į priešieškinį.

5.1.                      Nurodė, kad per visą Sutarties vykdymo laikotarpį atsakovė negavo jokio pranešimo, kad ieškovė dėl kažkokių priežasčių negali atlikti pavestų darbų ar jai trūksta dokumentacijos ir dėl to negalės laiku atlikti darbų. Ieškovė, būdama savo srities profesionalė, privalėjo įvertinti aplinkybes, svarbias tinkamas dabų atlikimui ir nedelsiant informuoti apie tai atsakovę. Ieškovei buvo teikiama visokeriopa pagalba, ieškovė turėjo ir galėjo dirbti iš techninio projekto brėžinių, kuriuos turėjo, nes atliekami darbai yra įprasto pobūdžio, vamzdžio ar laido nutiesimui apskritai daromi rekomenduotino tipo brėžiniai, ieškovė turėjo žinoti, kaip nuo taško A iki taško B nutiesti vamzdį.

5.2.                      Atsakovė akcentavo, kad ieškovės teiginiai dėl vamzdyno montavimo ir šilumos punkto užbaigimo darbų vėlavimo priežasčių yra nelogiški, kadangi ieškovė atsisakė statyti apskaitą ir pasiūlė dirbti su subrangovu UAB „Sistemų servisas“, toks darbų „permetimas“ ir buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios užtruko šios darbų dalies užbaigimas. Dėl šių neatsakingų ieškovės veiksmų, namas šildymą gavo tik 2022 m. lapkričio 22 d., kol nebuvo aktyvuoti skaitikliai atsakovė savo sąskaita šildė visą daugiabutį namą.

5.3.                      Pasisakydama dėl senaties termino delspinigiams skaičiuoti, atsakovė nurodė, kad ieškovė savo prievolę įvykdė tik 2022 m. lapkričio 30 d., vadinasi, tik nuo šios dienos kreditorius nebeturėjo teisės skaičiuoti delspinigių ir šešių mėnesių senaties terminas ieškiniui dėl delspinigių kiekvieną paskesnę dieną neprasidėdavo iš naujo. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas suėjo 2023 m. gegužės 30 d., o priešieškinis teismui pateiktas 2023 m. balandžio 26 d., t. y. nepraleidus ieškinio senaties termino.

6.       Ieškovė pateikė tripliką į atsakovės dubliką dėl priešieškinio, kuriame ji iš esmės palaikė argumentus, išdėstytus ieškovės atsiliepime į priešieškinį.

7.       Trečiasis asmuo V. Š. byloje atsiliepimo nepateikė, tačiau pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-160991), kuriuose nurodė, kad vykdė darbus objekte, į kurį atvyko, nes jį surado ir paprašė padėti UAB „Dirbti“. Jam sakė, kad kita įmonė vėluoja atlikti darbus ir reikia pagelbėti. Kiek matė objekte, šiuos darbus dirbo UAB „Hyperos grupė“. Objekte dirbo trijuose aukštuose ir atliko vandentiekio, šildymo, nuotekų įrengimo darbus, o ieškovė dirbo tik viename aukšte. Už jo atliktus darbus atsiskaitė atsakovė. Objekte daugiausiai bendravo su statybos darbų vadovu L. J., kuris būdavo šiame objekte. Darbus darė pagal techninį projektą, jei kas būdavo neaišku, tai paklausdavo darbų vadovo, su kuriuo visus neaiškumus išspręsdavo vietoje. Darbus objekte pradėjo 2022 m. lapkričio 15 d., o pabaigė 2022 m. balandžio mėnesį. Po darbų atlikimo su juo atsiskaitė, jokių pretenzijų jis neturi ne ieškovei, nei atsakovei.

8.       Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-173443), kuriuose nurodė, kad siekdama proceso operatyvumo, atsisako neturtinio pobūdžio reikalavimų dėl reikalavimo įpareigoti ieškovę pateikti privalomo civilinio draudimo polisą bei užpildytą statybos darbų žurnalą

9.       Atsakovė pateikė pareiškimą dėl priešieškinio reikalavimų padidinimo. Atsakovė perskaičiavo delspinigių dydį ir nurodo, kad ieškovė privalo sumokėti atsakovei 500 Eur delspinigius už pradelstas 10 dienų pagal Sutarties 5.2 punktą ir 37 000 Eur delspinigius už pradelstas 370 dienų pagal Sutarties 5.3 punktą. Iš viso delspinigiai sudaro 37 500 Eur.

10.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į patikslintus priešieškinio reikalavimus, prašė patikslintus priešieškinio reikalavimus atmesti. Akcentavo, kad atsakovė jau 2021 m. gruodžio 1 d. žinojo, kad „iki 2021-11-30“ darbai neatlikti. Atsakovė savo reikalavimą dėl netesybų (18 250 Eur delspinigių) pareiškė priešieškiniu, kurį teismui pateikė 2023 m. balandžio 26 d. Atsakovė Sutarties termino pažeidimo delspinigius skaičiuoja nuo 2021 m. gruodžio 1 d. Iki 2022 m. gruodžio 1 d., t. y. už 365 dienas. Kitaip tariant, atsakovė laiko, kad 2022 m. lapkričio 30 d. darbai pagal Sutartį yra priduoti ir priimti (laiko kad prievolė pilnai įvykdyta), ko pasėkoje nuo jau 2022 m. gruodžio 1 d. nebeskaičiuoja netesybų (delspinigių). Nors atsakovė nepateikia tikslaus laikotarpio, už kurį skaičiuoja netesybas (baudą), tačiau vertinant pirminio priešieškinio nurodytas aplinkybes šis laikotarpis neturėtų būti pakitęs, todėl sprendžiama, kad jis yra 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d., t. y. už 365 dienas. Kaip atsakovė taiko Sutarties 5.2 ir 5.3 punktus, nėra aišku iš pateikto skaičiavimo. Nėra aišku, kodėl atsakovė skaičiuoja 370 dienas, nors pati nurodo, kad skaičiuoja už 365 dienas. Taip pat, nėra aišku, kodėl taikant 5.3 punktą, dar papildomai taikomas ir 5.2 punktas, t. y. jie sumuojami. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovė, žinodama apie Sutarties vykdymo terminus, juos kontroliuodama, žinojo ir suvokė, kad ieškovė juos pažeidė. Ši aplinkybė sąlygojo, kad prievolės pažeidimo pradžia yra 2021 m. gruodžio 1 d., taigi ieškovei kilo pareiga mokėti atsakovei Sutartines netesybas (delspinigius, Sutarties 5.2 p. ir/ar 5.3 p.) nuo 2021 m. gruodžio 1 d. Atsakovė į teismą kreipėsi 2023 m. gegužės 5 d. (priešieškinio priėmimo diena), todėl esant sutrumpintam šešių mėnesių terminui dėl netesybų, atsakovė netesybas galėjo skaičiuoti tik nuo 2022 m. lapkričio 5 d. iki 2023 m. gegužės 5 d. Ankstesniam laikotarpiui, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 5 d. skaičiuojamoms netesyboms yra praleistas ieškinio šešių mėnesių terminas, kurį ieškovė prašo taikyti. Nurodytos aplinkybės sąlygoja, kad laiku pareikštas reikalavimas dėl netesybų, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 5 d. iki visiško prievolės įvykdymo 2022 m. lapkričio 30 d., sudaro 25 dienas. Laikant įrodyta aplinkybe, kad ieškovė pažeidė Sutarties įvykdymo terminą dėl jos pačios kaltės, tai atsakovės prašoma suma sudaro 2 500 Eur (100 x 25).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 18 d. sprendimu nusprendė: ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovei UAB „Hyperos grupė“ iš atsakovės UAB „Dirbti“ 20 649,32 Eur skolą, 489,94 Eur delspinigių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 4 912,72 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmesti; patikslintą priešieškinį atmesti; nutraukti civilinę bylą dalyje dėl priešieškinio reikalavimų – dėl įpareigojimo pateikti užpildytą statybos darbų žurnalą ir privalomą civilinės atsakomybės draudimą. Grąžino atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dirbti“ 160,50 Eur žyminio mokesčio.

11.1.                      Teismas nustatė, kad ieškovė, atlikusi sutartus darbus objekte, 2021 m. rugsėjo 29 d., 2022 m. sausio 25 d., 2022 m. vasario 4 d., 2022 m. balandžio 25 d., 2022 m. birželio 14 d., 2022 m. birželio 16 d., 2022 m. lapkričio 23 d., surašė iš viso devynis atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus, šiuos aktus pateikė atsakovei, kurios darbuotojas statybos darbų vadovas L. J. pasirašė ir priėmė, tokiu būdu patvirtindamas, kad darbai objekte buvo atlikti. Teismas pažymėjo, kad aktuose nėra jokių įrašų, išlygų ar pastabų dėl darbų kokybės. Atliktų darbų pagrindu ieškovė 2022 m. sausio 28 d., 2022 m. sausio 31 d., 2022 m. vasario 4 d., 2022 m. balandžio 25 d., 2022 m. lapkričio 30 d. išrašė atsakovei iš viso devynias PVM sąskaitas faktūras bei pateikė šias sąskaitas apmokėjimui, atsakovė šias sąskaitas yra gavusi. Sąskaitose nurodyti apmokėjimo terminai – per 15 dienų (kiekvienoje sąskaitoje nurodyti konkretūs apmokėjimo terminai). Sąskaitose nurodytais terminais jos apmokėtos pilna apimtimi nebuvo. Iš ieškovės pateikto Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto matyti, kokius mokėjimus atsakovė atliko į ieškovės sąskaitą (1 000 Eur, 1 000 Eur, 2 166,14 Eur, 1 080,07 Eur, 2 005,01 Eur, 3 910,33 Eur, 4 000 Eur, 5 000 Eur), kokie atlikti įskaitymai (3 000 Eur ir 2 700 Eur mokėjimai V. Š. pagal Trišalę sutartį). Pagal ieškovės pateiktus skaičiavimus, atsakovė yra likusi skolinga ieškovei 20 649,32 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nurodytų ieškovės paskaičiavimų tikslumo ir teisingumo neginčijo, tuo iš esmės patvirtindama, kad nurodyta skolos suma yra teisinga. Teismas laikė, kad darbai ir jų etapai laikomi užbaigti, nes atsakovė pretenzijų dėl atliktų darbų neturėjo (Sutarties 4.9 punktas).

11.2.                      Atsakovė į bylą yra pateikusi elektroninius laiškus, rašytus ieškovei, kuriuose yra nurodžiusi aplinkybes dėl tam tikrų defektų: 2022 m. gruodžio 15 d. laiške rašoma, kad kai kurios vietos nėra sandarios ir bėga vanduo, pridedamos vamzdyno nuotraukos, 2022 m. gruodžio 23 d. laiške nurodoma, kad antrame aukšte koridoriuje vamzdžiai praleidžia per sujungimus ir reikalingas patvarkymas, pridėtos vamzdynų nuotraukos, 2023 m. balandžio 5 d. laiške rašoma, kad po vandentiekio jungčių tvarkymo buvo palikti pripurvinti koridoriai, sušlapintos, sugadintos spintos plokštės, 2023 m. balandžio 13 d. laiške rašoma, kad viskas skęsta vandenyse, prašoma tinkamai užpresuoti vandentiekį. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas statybos darbų vadovas L. J., kuris nurodė, kad „<...> dėl darbų kokybės esminių skundų neturėjo; <...> darbuotojai pagal kvalifikaciją nebuvo blogi, tik darbo našumas buvo prastas ir buvo didelė kaita, rotacija, dėl to ilgėjo laikas, nes naujus žmones reikėdavo „įvesti“ į sistemą, dėl kokybės pretenzijų buvo kažkiek, bet visur statybose būna trūkumų, pasakydavo žodžiu, jei kas būdavo blogai ir eigoje taisydavo; <...> dėl darbų priėmimo-perdavimo aktų pretenzijų nebuvo“. Taigi, teismas vertino, kad nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad vykdant darbus galėjo atsirasti trūkumų, tačiau šie buvo ištaisyti, ir galutinai priimant darbus, daugiau jokių pretenzijų dėl darbų kokybės iš atsakovės ieškovei nebuvo. Šiame kontekste būtina akcentuoti ir tai, kad darbų kokybės garantija nešalina atsakovės pareigos pilnai atsiskaityti.

11.3.                      Teismas konstatavo, kad ieškovė atliko sutartus rangos darbus, atsakovė juos priėmė, tačiau neatsiskaitė. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad ieškovės atlikti ir atsakovei perduoti darbai buvo netinkamos kokybės, taigi atsakovė nepagrįstai sustabdė savo prievolės atsiskaityti įvykdymą. Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, pripažino, kad atsakovė, vengdama įvykdyti prievolę – atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus, laikytina nesąžininga šalimi, pažeidusia sutartinius įsipareigojimus. Kadangi draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis), laikytina, kad atsakovė pažeidė savo prievolę, nes pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas nesilaikė sutartinių įsipareigojimų apmokėti už atliktus darbus, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 20 649,32 Eur skola (CK 6.38, 6.59, 6.256, 6.205, 6.664, 6.681 straipsniai, Sutarties 2.2.3 punktas).

11.4.                      Pasisakant dėl ieškovės reikalavimo priteisti 551,89 Eur delspinigius, teismas nurodė, kad ieškovė, nurodydama delspinigių skaičiavimo pradžią, rėmėsi tuo, kad sąskaitų apmokėjimo terminas yra 15 dienų. Teismas pabrėžė, kad nors sąskaitose nurodytas jos apmokėjimo terminas sudaro 15 dienų, tačiau šalys Sutartimi susitarė, kad sąskaitos apmokamos per 30 dienų (Sutarties 3.3.1 punktas). Byloje nėra duomenų, kad šalys šią sutartinę nuostatą būtų pakeitusios tarpusavio rašytiniu ar žodiniu susitarimu. Atlikus delspinigių laikotarpio perskaičiavimą, teismas laikė, kad delspinigių suma sudaro 489,94 Eur, t. y. pradelsti laikotarpiai atitinkamai sudaro: 269 d., 249 d., 45 d., 45 d., 45 d., 45 d., o pradelstos sumos atitinkamai sudaro: 162,26 Eur, 206,25 Eur, 48,69 Eur, 71,41 Eur, 0,31 Eur, 1,02 Eur. Taigi, teismas ieškovės reikalavimą dėl 551,89 Eur delspinigių tenkintino iš dalies ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 489,94 Eur delspinigių sumą.

11.5.                      Pasisakant dėl atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimo priteisti 37 500 Eur delspinigius, teismas pažymėjo, kad šalys susitarė dėl penkių skirtingų kategorijų darbų. Tačiau Sutartyje šalys neaptarė, kokiu eiliškumu ir kokiais tarpiniais terminais bus atliekami sutarti darbai. Ieškovė teigė, kad ieškovės darbuotojams atvykus į objektą, tapo aišku, kad nebuvo dar parengtas nei vienas patvirtintas projektas (nei darbo projektas, nei techninis projektas, tų objektų dėl kurių susitarė šalys), pagal kurį ieškovė galėtų pradėti atlikti darbus, dėl to šalių atstovų buvo sutarta ir aptarta, kad darbai bus pradėti įrengiant elektros laikiną įvadą ir įrengiant vandens apskaitos mazgą. Remiantis byloje pateiktais įrodymais teismas nustatė, kad statybų eigoje ieškovė atliko šiuos darbus bei veiksmus:

11.5.1.                      2021 m. birželio 9 d. iš atsakovės buvo gautos „Prijungimo sąlygos terminuotam elektros įrenginių prijungimui NR. TER21-56031“, pagal kurias buvo parengta konkreti sąmata, kuri iš ieškovės buvo išsiųsta 2021 m. birželio 11 d. bei tą pačią dieną atsakovės patvirtinta; šis įvadas buvo sumontuotas ir priduotas atsakovei 2021 m. liepos 6 d. (2021-07-23 HYP-006748, 364,93 Eur).

11.5.2.                      2021 m. birželio 14 d. iš atsakovės buvo gautas „Pakoreguotas laikino įvado brėžinys“ su įkeltu pakoreguotu brėžiniu; ieškovės darbuotojai įrengė vandens apskaitos mazgą, kuris pagal darbų atlikimo aktą buvo priduotas atsakovei 2021 m. birželio 29 d. (2021-06-29 HYP-006588, 1171,73 Eur).

11.5.3.                      Ieškovė pagal preliminarius atsakovės duotus brėžinius buvo pradėjusi nuotekų įrengimą, kuris pagal naujai atsiųstus brėžinius iš atsakovės skyrėsi, t. y. numatant vamzdžių išsidėstymo pakeitimus; ieškovės darbuotojai jau buvo padarę nuotekų kanalizacijos stovus, kuriuos vėliau reikėjo perdaryti. Šias aplinkybes dėl vamzdyno vietos pakeitimo teismo posėdžio metu patvirtino tiek ieškovės vadovas, tiek liudytojai L. J., O. R., to neginčijo ir atsakovės vadovas.

11.5.4.                      2021 m. birželio 30 d. buvo gautas el. laiškas iš M. S. dėl šilumos punkto ir šildymo sistemos įrengimo darbų projekto derinimo, kuriuo paprašė peržiūrėti esamus šildymo ir šilumos punkto darbo projekto sprendinius, kurie bus pradėti derinti su AB „Klaipėdos energija“; ieškovė, peržiūrėjusi šiuos dokumentus, 2021 m. liepos 1 d. el. laišku nurodė, kad projektas su sprendiniais yra tinkami.

11.5.5.                      2021 m. liepos 27 d. buvo gautas el. laiškas iš atsakovės darbų vadovo L. J. su vieno buto planu dėl santechnikos įrenginių išdėstymo; ieškovė pasiteiravo, ar bus daugiau tokių planų, kuriais yra keičiamos vietos; gavus teigiamą atsakymą, buvo pranešta, kad šių darbų grupė yra stabdoma ir laukiama, kol bus gauti visi planai; L. J. su tuo sutiko ir pritarė; analogiškai viskas įvyko ir su butuose esančių elektros rozečių, jungtukų planais.

11.5.6.                      2021 m. liepos 28 d. iš M. S. buvo gauti suderinti šildymo sistemos ir šilumos punkto projektai (vidaus šildymo techninio projekto A laida, darbo projektas šildymo ir šilumos mazgui, techninis darbo projektas šilumos apskaitai).

11.5.7.                      2021 m. rugpjūčio 3 d. atsakovė siuntė el. laišką pagrindiniam architektui, ieškovę įdėdama į el. laiško adresato kopiją, kuriame nurodė, kad ieškovei reikia vidaus vandentiekio failo; šie failai buvo gauti 2021 m. rugpjūčio 23 d.; 2021 m. rugsėjo 14 d. el. susirašinėjime tarp architekto, darbų vadovo, atsakovės ir ieškovės buvo diskutuojama dėl vandens dalies projektinių pakeitimų, o darbo dienos pabaigoje buvo gautas atsakymas iš subjekto, ketinusio atlikti vandens dalies projektą, kuris nurodė, kad esant pasikeitusiems patalpų išplanavimams ir dėl turimo užimtumo, negali atnaujinti projekto; šis projektas 2021 m. gruodžio mėn. vis dar buvo tik derinimo stadijoje, o buvo parengtas ir suderintas tik 2022 m. sausio mėnesį; šio projekto dalį padarė M. J., kuris minėtą projektą ieškovei atsiuntė tik 2022 m. sausio 11 d. el. laišku.

11.5.8.                      2021 m. rugsėjo 29 d. ieškovė iš atsakovės darbų vadovo L. J. gavo pirmojo aukšto planus, kuris buvo subraižytas ranka; ieškovė iš karto pranešė, kad tokie planai nėra tinkami ir pagal juos negali atlikti darbų.

11.5.9.                      2022 m. sausio-vasario mėnesį buvo baigti vandens tiekimo ir kanalizacijos vamzdynų darbai, šilumos mazgo įrengimo sistemos diegimo, dalies elektros įrengimo darbai, kurie buvo baigti 2022 m. balandžio mėnesį; visi šie darbai buvo priimti iš atsakovės pusės bei pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktuose.

11.5.10.                      Vamzdyno montavimas ir šilumos punkto užbaigimo darbai buvo atlikti iki 2022 m. gegužės 5 d., nes minėtą dieną, ieškovė išsiuntė el. laišką, informuodama, kad atlikusi darbus ir prašo juos priimti; užbaigimas buvo numatytas, kai bus priduota AB „Klaipėdos energija“. Ieškovė teigė, kad atsakovė jos žodžiu prašė, kad inžinerinio tinklo pridavimo procesas būtų nukeltas į rudenį ir atliekamas tik šildymo sezono pradžioje.

11.6.                      Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti duomenys iš statybos darbų žurnalo, kurie iš esmės patvirtina šias aplinkybes:

11.6.1.                      Vidaus vandentiekio ir šildymo sistemų pirmieji darbai buvo atlikti 2021 m. birželio 28 d. (statybos žurnalo 28 psl.).

11.6.2.                      Vidaus vandentiekio ir šildymo sistemų intensyvūs darbai prasidėjo nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. ir tęsėsi iki 2021 m. spalio 5 d. (statybos žurnalo 28-31 psl.).

11.6.3.                      Vidaus vandentiekio, nuotekų, šildymo darbai buvo tęsiami nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2022 m. kovo 30 d. (statybos žurnalo 35-37 psl.).

11.6.4.                      Elektros darbai buvo atlikti nuo 2021 m. liepos mėn. iki 2021 m. spalio 29 d. (statybos žurnalo 40-44 psl.), pratęsti nuo 2022 m. kovo mėn. ir baigti 2022 m. gegužės 10 d. (statybos žurnalo 44-45 psl.).

11.6.5.                      Paslėptų darbų patikrinimo aktas, kuriame nurodoma, kad darbų pradžia nuo 2021 m. rugsėjo 8 d., pabaiga – 2022 m. kovo 30 d. (statybos žurnalo 111-112 psl.).

11.7.                      Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje ieškovė teigė, kad dalį elektros instaliacijos darbų ieškovė turėjo sustabdyti/nutraukti ir šiuos darbus atnaujinti tik tada, kai UAB „Ampalas“ pilnai įrengė vėdinimo ortakių sistemą. Ieškovė teigė, kad atlikus vidaus vandentiekio ir šildymo sistemų paruošiamuosius darbus, buvo užleistas darbų baras kitai įmonei (UAB „Ampalas“) įrenginėti namo vėdinimo sistemą. Pagal statybų žurnalo duomenis UAB „Ampalas“ darbus pradėjo 2021 m. lapkričio 1 d., o pabaigė įrengti 2022 m. vasario 24 d. (statybos žurnalo 32-34 psl.). Tai, kad dalis darbų barų persidengė su kitu rangovu (UAB „Ampalas“), byloje patvirtino ieškovės vadovas, taip pat liudytojas O. R. bei liudytojas L. J..

11.8.                      Teismas pažymėjo, kad Sutartimi ieškovei buvo pavesti rangos darbai, kurie privalėjo atitikti atsakovės teikiamą projektinę dokumentaciją. Tačiau aukščiau išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovė, vykdydama Sutartį, susidūrė su projektinės dokumentacijos trūkumais, kurie pasireiškė tuo, kad atsakovė pateikė ieškovei techninę dokumentaciją, kuri vėliau statybų eigoje buvo keletą kartų koreguojama – keičiamos santechnikos įvadų pozicijos, elektros jungiklių dislokacijos ir skaičius, buvo keičiama projekto laida. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovė ne kartą keitė ieškovės atliekamų darbų dislokacijas, tiek prašydama pakeisti darbų atlikimo būdą, apimtį, tiek ir žodžiu koreguodama atlikimo terminus, tokiu būdu buvo sąlygota tai, kad ieškovė negalėjo laiku pagal terminus atlikti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad po galutinio darbų priėmimo-perdavimo atsakovė būtų reiškusi pretenzijas dėl vėlavimo atlikti darbus, prašiusi sumokėti netesybas. Reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atsakovė pateikė tik 2023 m. balandžio 26 d., kai teisme jau buvo užvesta byla dėl skolos priteisimo.

11.9.                      Teismas pritarė ieškovės pozicijai, kad byloje neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ieškovės kaltė dėl termino praleidimo ir neteisėti veiksmai. Teismas vertino, kad ieškovė byloje pateiktų įrodymų pagrindu paneigė kaltę dėl termino praleidimo. Todėl vien tik šiuo aspektu, t. y. nesant ieškovės, kaip vienos iš būtinų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 straipsnis), nėra pagrindo tenkinti atsakovės patikslintu priešieškiniu reikalaujamų priteisti netesybų. Teismui konstatavus, kad reikalavimas dėl netesybų apskritai yra nepagrįstas, teismas papildomai dėl ieškinio senaties termino nepasisakė, kadangi tai neįtakoja teisinio rezultato.

11.10.                      Pasisakant dėl atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimo sumažinti darbų kainą 9 302,17 Eur suma, teismas nurodė, kad atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus ir be pastabų ir išlygų pasirašė atliktų darbų aktus, taip pat byloje atsakovė neįrodė, kad vėliau, t. y. po darbų perdavimo – priėmimo, atsirado tam tikrų trūkumų, ar kad atsiradę trūkumai nebuvo pašalinti, teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad darbai priimti, pretenzijų dėl kokybės nėra, taigi nagrinėjamu atveju atsakovė nebegali remtis trūkumų faktu ir tuo pagrindu prašyti sumažinti Sutarties kainą, todėl šiuo aspektu atsakovės reikalavimas dėl darbų kainos sumažinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

11.11.                      Atsakovė sumažinti darbų kainą prašė dar ir dėl to, kad dalį medžiagų atsakovė įsigijo pati iš savo lėšų, dalį darbų už ieškovę atliko pati atsakovė arba kiti rangovai. Teismas nurodė, kad iš Sutarties nuostatų matyti, kad 3.1 punkte šalys susitarė, kad Sutarties kaina - 56 174,35 Eur, įskaitant 21 proc. PVM - yra preliminari ir negalutinė, neapimanti visų galimų išlaidų darbams atlikti ir galimas išlaidas dėl šalutinių ar papildomų darbų, medžiagų ar įrengimų, būtinų darbams atlikti. Iš byloje pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad ieškovas darbų atliko už 46 510,87 Eur (su PVM) sumą ir šiai bendrai sumai išrašė PVM sąskaitas faktūras. Taigi, faktiškai ieškovės atliktų darbų kaina sudaro apytiksliai 83 procentus Sutartimi nustatytos kainos, vadinasi, galutinė kaina yra maždaug 17 procentų mažesnė nei šalys buvo nusistačiusios.

11.12.                      Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė, jog darbų aktuose yra nurodyti realūs kiekiai atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų, kuriuos atsakovė besąlygiškai priėmė ir dėl jų nepareiškė jokių pretenzijų, todėl atsakovės reikalavimą sumažinti kainą teismas laikė nepagrįstu nei teisiškai, nei faktiškai. Atsakovė neįrodė, kad ieškovės išrašytuose darbų aktuose ir atitinkamai – sąskaitose būtų įtraukti darbai, kuriuos atliko kiti rangovai ar pati atsakovė, ar medžiagos, kurias atsakovė patiekė iš savo lėšų. Taigi, atsakovės argumentai laikytini deklaratyvaus pobūdžio ir negrįsti jokiais įrodymais. Ieškovė neginčijo fakto, kad dalį darbų atliko kiti rangovai, pavyzdžiui, V. Š., tačiau, kaip matyti iš pateiktų įrodymų, nėra pagrindo išvadai, kad kitų rangovų atlikti darbai būtų įtraukti į ieškovės reikalaujamą priteisti sumą. Kita vertus, atsakovė ieškovės reikalaujamos skolos dydžio ir neginčijo, nenurodė, kad skaičiavimai yra netikslūs, neatitinkantys faktinių aplinkybių. Atsakovė su priešieškiniu (DOK-68885) pateikė eilę dokumentų, kuriais siekė įrodyti, kad atsakovė yra sumokėjusi kitiems rangovams bei medžiagų tiekėjams tam tikras sumas, tačiau, teismas vertino, kad iš šių įrodymų neįmanoma nustatyti, kad atsakovės sumokėtos sumos yra susijusios su ginčo objekte atliktais darbais ir objekte atliekamiems darbams patiektomis medžiagomis, nes įrodymai yra fragmentiški, nėra lydimi sutarčių, atsakovė dėl šių įrodymų detaliai procesiniuose dokumentuose ar teismo posėdžių metu nepasisakė, sumokėtų sumų nekonkretizavo, paskaičiavimų nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo remiantis šiais dokumentais mažinti Sutarties kainos. Be to, nors šalys Sutartimi ir buvo sutarusios, kad ieškovė statybos darbus atliks savo rizika, priemonėmis, iš savo medžiagų (Sutarties 1.1 punktas), tačiau, kaip matyti, į bylą nepateikti įrodymai, kad atsakovė būtų kėlusi pretenzijas dėl to, kad dalis darbų atlikta kitų rangovų, pačios atsakovės ar iš atsakovės pateiktų dalies medžiagų, nėra duomenų, kad atsakovė būtų inicijavusi Sutarties pakeitimus ir pan. Priešingai, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad šalys statybų metu keitė statybų eigą, etapus, dėl šių pakeitimų tarėsi žodžiu, telefonu, elektroniniu susirašinėjimu. Teismo posėdžio metu tiek atsakovės vadovas, tiek ieškovės vadovas patvirtino aplinkybę, kad šalis siejo pasitikėjimas, todėl daugelis iškilusių klausimų ar pakeitimų buvo išsprendžiami bendru sutarimu ir iškart statybų procese šiuos pakeitimus įgyvendinant. Kaip minėta, atsakovė priėmė darbus tam tikrais etapais, jokių raštiškų pretenzijų nepareiškė nei darbų priėmimo metu, nei vėliau, taigi laikytina, kad darbai atlikti iš esmės nenukrypstant nuo Sutarties sąlygų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Atsakovė UAB „Dirbti" pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2024 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad atsakovė, kaip užsakovas, pagrįstai sustabdė savo prievolės sumokėti 20 649,32 Eur skolą rangovui (ieškovei) vykdymą, šiam neįvykdžius pirmesnės savo prievolės laiku ir kokybiškai atlikti rangos darbus ir atlyginti užsakovo minimalius nuostolius (sumokėti netesybas), ir tenkinti atsakovės priešieškinį. Esant priešingai apeliacinio teismo nuomonei, apeliantė prašo panaikinti 2024 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes teismas neatkleidė bylos esmės ir byloje nebuvo apklaustas svarbus liudytojas – projekto autorinės priežiūros dalies vadovas architektas O. J., kuris galėtų paliudyti dėl klausimų, susijusių su projektine dokumentacija. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Teismas nepaisė akivaizdaus Sutarties neįvykdymo fakto – ieškovė (rangovas) atliko ne visus Sutartyje sutartus rangos darbus, o ir tuos, kuriuos atliko, ir dėl kurių dalies apmokėjimo teisme vyksta šis ginčas, ieškovė atliko ženkliai (beveik vienerius metus) praleidusi vykdymo terminą, o atsakovo patikslintą priešieškinį dėl sutartinių minimalių nuostolių atlyginimo (netesybų priteisimo), t. y. dėl pirmesnės ieškovo prievolės neįvykdymo pasekmių, atmetė, prieštaringai aiškindamas teisės normas, kas sutrukdė teismui priimti teisingą sprendimą. Tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos šalies atitinkamo pareigų vykdymo. Jei rangovas savo pareigas vykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai.

12.2.                      Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė, kaip rangovas, neatliko visų Sutartyje sutartų rangos darbų (Sutartyje susitarta dėl statinio penkių inžinerinių tinklų įrengimo darbų, išvardintų 1.3 punkte, bei jų kainos - 56174,35 Eur, Sutarties 3.1 punkte, o rangovas iš viso atliko rangos darbų už 42 772,68 Eur sumų, neatliktų rangos darbų vertė 13 401,67 Eur), todėl ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad rangovas pažeidė Sutartį, ir juos atlikti turėjo pats užsakovas (atsakovė) arba samdyti kitus rangovus, kas savaime padidino jo išlaidas (nuostolius), kadangi skubos tvarka samdant rangovus atskiriems darbams, šie darbai atliekami brangesne kaina, todėl akivaizdu, kad ieškovė padarė atsakovei nuostolių.

12.3.                      Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti, ar rangos darbų vykdymo eigoje rangovas dėjo reikiamas pastangas laiku vykdyti sutartį, ar pasirūpino reikiamu darbuotojų bei medžiagų kiekiu jiems atlikti, ar nebuvo užsakovo pretenzijų dėl pernelyg ilgo ir vangaus rangovo darbo, kaip šiuo atveju, kai tokių žodinių ir rašytinių pretenzijų buvo ne viena ir tokie įrodymai yra byloje, o ne vien vadovautis ieškovės teiginiais dėl tariamos projektinės dokumentacijos trūkumo ar darbų perdarymo, dėl jų nepareiškiant užsakovui jokių pretenzijų dėl papildomų darbų apmokėjimo. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad tariamas dokumentacijos trūkumas negalėjo būti ir nebuvo darbų atlikimo vėlavimo priežastis.

12.4.                      Tikrieji atsakovės nuostoliai yra didesni, negu prašoma priteisti 37 500 Eur netesybų suma. Atsakovės nuostolius sudaro ne tik neatliktų rangos darbų atlikimas samdant kitus rangovus brangesne kaina, bet ir būsimų butų pirkėjų naudai priteistos netesybos ir delspinigiai neįvykdytų preliminarių sutarčių pagrindu dėl vėlavimo pastatyti statinį ir termino sudaryti pagrindines sutartis praleidimo. Dėl ieškovės, kaip rangovės, kaltės ženkliai vėluojant atlikti rangos darbus, iš atsakovės buvo priteistos didelės pinigų sumos civilinėse bylose Nr. 2-564-637/2023; Nr. e2A-850-392/2023; Nr. e2A-1885-643/2023; e2-697-676/2023. Iš viso – 46 782,72 Eur suma priteista iš atsakovės netesybų pirkėjų naudai pagal preliminarias sutartis civilinėse bylose dėl rangovo kaltės vėluojant atlikti darbus pagal Sutartį, ir atitinkamai atsakovei nesudarius pagrindinių sutarčių su pirkėjais, todėl ši suma yra tiesioginiai atsakovės nuostoliai, dėl kurių civilinė atsakomybė tenka ieškovei, kaip rangovui.

12.5.                      Šalys Sutarties 5 punkte susitarė dėl civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. ne tik dėl delspinigių (Sutarties 5.1.p.), bet ir dėl minimalių užsakovo nuostolių atlyginimo (Sutarties 5.2. ir 5.3.p.), rangovui uždelsus pradėti darbus arba vengiant priimti darbų frontą ir/ar atlikti darbus ar jų dalį, kaip šiuo atveju, kai rangovas ne tik kad ženkliai vėlavo, bet ir neatliko Sutartyje sutartų rangos darbų 23,34 proc. apimtyje (13401,67/56174,35x100).

12.6.                      Teismas, atleisdamas rangovą nuo civilinės atsakomybės rėmėsi ieškovės prieštaringais teiginiais, kurie, viena vertus, neįrodo ir nepateisina rangos darbų vykdymo terminų praleidimą, kaip teisėtą, nes ieškovė dėl projektinės dokumentacijos tariamo trūkumo ir galimo darbo projekto koregavimo pranešė 2021-11-29 užsakovui elektroniniu laišku, jau pasibaigus Sutarties vykdymo terminui ir tokie įrodymai yra byloje (II tomas, 9-10 b.l.), be to, techninis ir darbo projektai koreguojami statybų eigoje atsižvelgiant į objektyvią būtinybę bei užsakovo nurodymus ir rangovo sprendinius, kaip atlikti konkretų darbą ir kokias technologijas bei medžiagas naudoti, jeigu techniniame projekte ir specifikacijose prie jo bei darbo projekte nėra nurodyta, laikydamasis Statybos įstatymų ir jo reglamentų (STR) bei užsakovo ir techninio prižiūrėtojo nurodymų. Dėl procesinių palūkanų apeliantė nurodo, kad teisėtai sustabdžius prievolės vykdymą jokie delspinigiai ir palūkanos ar netesybos neskaičiuojamos.

12.7.                      Apie tai, kad byloje yra duomenys, jog ieškovė turėjo visus reikalingus projektinius dokumentus, nes skaičiavo rangos darbų kainą bei jų atlikimo terminą pagal Sutartį, ir kitiems rangovams projektinės dokumentacijos pakako bei nebuvo kliūtis rangos darbus įvykdyti laiku, teismas nepasisako.

12.8.                      Visa projektinė dokumentacija buvo parengta ir buvo pas užsakovą statybos vietoje, nes be jos nebūtų išduotas leidimas statybai, tai patvirtino atsakovė ir priešingų įrodymų byloje nėra. Paprastai kalbant, pasikeitusi įvado, jungtuko vieta niekaip neįtakojo rangovo darbų apimties, technologijos, atlikimo būdo ir patirtų sąnaudų ir t.t. Elementari logika diktuoja, kad rangovui nėra skirtumo, ar jungtuką įrengti 20 cm nuo sienos ar 60 cm. Tikrąsias Sutarties netinkamo vykdymo priežastis iš ieškovės, kaip rangovo, pusės apibūdino trečiasis asmuo V. Š., 2023-12-11 tiesiogiai apklaustas liudytoju per teismo posėdį (skundžiamo sprendimo 27 p., 8-9 puslapiai). Šis liudytojas nurodė, kad „Ieškovė dirbo labai lėtai, darbų vadovo neturėjo, jiems sunkiai sekėsi dirbti, nes ryte nebūdavo jokio veiksmo, per pietus padirbdavo nepatyrę darbuotojai, kurie po to išvažiuodavo“.

12.9.                      Apeliantė pažymi, kad ieškovė visus reikalingus projektinius dokumentus turėjo iki Sutarties sudarymo, skaičiavo sąmatas, derėjosi dėl kainos, sudarius 2021-06-02 minėtą Statybos rangos sutartį Nr. 210602-01, ieškovė ne kartą patvirtino, kad turi projektinę dokumentaciją, ką įrodo byloje esantys įrodymai.

12.10.                      Teismas pažymėjo, kad rangovas atliko darbų 83 procentų apimtyje, todėl pasak teismo, galutinė darbų kaina yra 17 procentų mažesnė, kas, matyt, reiškia, jog teismas vertina, kad Sutarties galutinė kaina nustatoma ne šalių susitarimu sudarant sutartį, bet aplinkybe, kiek realiai rangovas atlieka rangos darbų. Toks teismo vertinimas ir tokia teismo išvada, kad galutinė rangos Sutarties kaina nustatoma rangovo atliktų rangos darbų verte, nepaisant, kad šalys dėl jos konkrečiai susitarė Sutartimi, kaip šiuo atveju (Sutarties 3.1 p.), ir gali būti vienašališkai rangovo pakeista, tuo pačiu atleidžiant jį nuo civilinės atsakomybės už Sutarties neįvykdymą, prieštarauja teisės normoms, logikai, sutarčių laisvės principui, kasacinio teismo praktikai, todėl yra visiškai nepagrįsta bei neteisinga, nes formuoja naują ydingą statybos rangos teisinių santykių ir teisės normų taikymo bei aiškinimo praktiką, ir jau vien ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamų teismo sprendimą, kaip neteisingą ir todėl neteisėtą.

12.11.                      Akivaizdu, kad teismas skundžiamu sprendimu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos kitaip aiškindamas šalių susitarimą Sutartyje dėl rangos darbų konkrečios kainos ir pats formuoja naują ydingą praktiką, jog rangos darbų kaina nustatoma paties rangovo atliktų darbų verte vienašališkai, su kuo sutikti negalima ir toks teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Kita vertus, apeliantės nuomone, jos priešieškinio reikalavimas sumažinti rangos darbų kainą, yra pagrįstas dėl papildomai atsakovės patirtų nuostolių dėl rangovo (ieškovės) kaltės, kadangi daugelis pirkėjų, atsakovei vėluojant ilgiau nei metus pastatyti ir parduoti jiems nekilnojamąjį turtą, dėl kurio yra susitarta preliminariomis sutartimis, teismuose prisiteisė netesybas, kurių bendra suma yra 46 782,72 Eur, todėl atsakovė turi teisę prašyti teismų sumažinti rangos darbų kainą 9 302,17 Eur suma, nes, be kita ko, ir darbų defektų ištaisymo kaštai dėl medžiagų pirkimo teko ant atsakovės pečių, nors visus savo atliktų darbų trūkumus ieškovė, kaip rangovas, privalėjo ištaisyti savo kaštais ir savo rizika, ypatingai, kai projekto vystymui ir statinio statybai atsakovė naudojo skolintas lėšas pagal dvi Tikslinės paskolos sutartis, sudarytas 2020-11-05, projektui pradėti bei vykdyti.

13.       Atsakovė UAB „Dirbti“ atsiliepime į ieškovės UAB „Hyperos grupė“ apeliacinį skundą nurodė su juo nesutinkanti, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.0.1.                      Iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tarp šalių buvo susitarimas, nors ir nerašytinis, dėl darbų atlikimo termino pratęsimo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė darbų eigoje keitė projektinius sprendinius (projektinę dokumentaciją), todėl tai sąlygojo jog darbų atlikimo terminas pasislinko į vėlesnį terminą. Taip pat iš šalių tarpusavio bendravimo matyti, kad visą sutarties vykdymo laikotarpį šalys jokių rašytinių papildomų susitarimų nesudarinėjo, neskaitant to, kad ieškovei atlikus visus darbus ir juos atsakovei priėmus V. Š. atžvilgiu buvo pasirašytas trišalis susitarimas dėl atsiskaitymo su juo.

13.0.2.                      Atsakovė nesavalaikiai pateikė projektinę dokumentaciją, pagal kurią Ieškovė turėjo atlikti darbus. Ieškovė sutinka, kad jai buvo perduoti pirminiai projektai, t. y. 0 laidos, tačiau projektui besivystant buvo atliekami pakeitimai, kurie iš esmės turėjo įtakos Ieškovės atliekamų darbų terminams. Įtakos ieškovės atliekamų darbų terminui turėjo ir tai, kad dalis atliekamų darbų vieta sutapo su kito rangovo (UAB „Ampalas“ – vėdinimo sistemos) atliekama darbų vieta – daugiabučio inžinerinės sistemos (tame tarpe vėdinimo ir vandentiekio bei nuotekų šalinimo) suprojektuotos kartu, kurios eina per visus aukštus.

13.0.3.                      Ieškovei teko patirti papildomų darbų – ardyti įrengtus vandentiekio ir nuotekų stovus, nes parengtas UAB „Ampalas“ projektas neatitiko turimo Atsakovės projekto. Minėtas aplinkybes patvirtina: vėdinimo techninio darbo projekto parengimo data – 2021-08-18 bei paties UAB „Ampalas“ direktorius O. R. liudijimas (2024-02-07 teismo posėdis). Ši aplinkybė svarbi, nes atskleidžia, kad vėdinimo projekto parengimo data tik 2021-08-18 d. ir tai lėmė ne tik Ieškovės papildomų darbų atlikimą, tačiau objektyviai atskleidžia, kad projektinė dokumentacija statybos darbų eigoje keitėsi.

13.0.4.                      Iš esmės vertinant statybų žurnalo įrašus galima objektyviai nustatyti, kad faktinių darbų atlikimo terminas atitiko Sutartyje numatyta terminą (be kelių dienų tai sudaro 6 mėnesių terminą). Kitaip tariant, darbų grupė susijusi su vandentiekio, nuotekų, šildymo sistema pradėti 2021-09-01, o baigti 2022-03-30, t. y. su 1 mėnesio papildomu terminu. Elektros darbai buvo užbaigti laiku, pagal Sutartį, o elektros antrojo etapo darbai (2022-03-24 – 2022-05-10) buvo atliekami butuose (atžymos žurnale su prierašu „butai“ (statybos žurnalo 41-42 psl.)), kurių įrengimo (butuose pertvarų įrengimo) buvo laukta iš kitų rangovų.

13.0.5.                      Atsakovė teigia, kad ieškovės kaltė – laiku neatlikti darbai, o atsakovė įrodinėjo, kad ieškovė kalta, nes laiku nepateikė projektinės dokumentacijos ir ji keitėsi. Taigi šioje vietoje pagal kasacinio teismo suformuotas taisykles atsakovė turėjo pareigą paneigti, kad projektinė dokumentacija buvo laiku nepateikta ir kad niekas šiuose dokumentuose nesikeitė arba pokyčiai negalėjo lemti papildomų darbų poreikio. Šios aplinkybės atsakovė net nebandė paneigti ir įrodinėti. Priešingai, paprašius, kad pastaroji pateiktų visus projektus, susijusius su ieškovės atliekamais darbais, pastaroji laikėsi pozicijos, kad jų neturi ir jų neteiks.

13.0.6.                      Apeliaciniu skundu atsakovė laikosi savo pozicijos, kad nagrinėjamos situacijos apimtyje pastaroji turi teisę sumažinti ieškovės atliktų darbų kainą 9 302,17 Eur. Atsakovė nepateikė ir neįrodinėjo: i) kad ieškovės atlikti darbai buvo atlikti nukrypstant nuo sutarties ir/ar projektinės dokumentacijos sąlygų; ii) kad ieškovės atlikti darbai negali būti naudojami pagal paskirtį; iii) kad ieškovės darbai yra atlikti su trūkumais (atsakovės pareikšti nežymūs ir esminės reikšmės neturinčios pretenzijos yra paneigtos aukščiau išdėstytais motyvais); iv) ieškovės atliktų darbų su trūkumais vertės. Esant tokioms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra jokio pagrįsto pagrindo mažinti Sutarties kainą. Atsakovės pateikiamos įvairios sąskaitos su kitais medžiagų tiekėjais ir/ar kitais rangovais neturi nieko bendro su ieškovės atliktais darbais, juo labiau, kad atsakovė neįrodinėjo pateikiamų sąskaitų sąsajumo su nagrinėjama byla.

13.0.7.                      Ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsakovė nurodo eilę teisminių procesų, dėl kurių daro išvadą, kad neva už tai atsakinga ieškovė (apeliacinio skundo 21 p.). Ši aplinkybė tik dar kartą atskleidžia, kad atsakovė sąmoningai teikia padriką informaciją, kuri iš esmės su nagrinėjama byla neturi nieko bendro (pareikštų reikalavimų aspektu), o tai daroma vieninteliu tikslu – suklaidinti teismą. Ieškovė atsiliepime taip pat pasisakė ir dėl ieškinio senaties taikymo, tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas laikytų, jog atsakovės apeliacinis skundas pagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

15.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

16.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, o atsakovės priešieškinis atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo ir žodinio bylos nagrinėjimo

17.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19–20 punktai; 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas; 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 95–97 punktai).

19.       Kasacinio teismo konstatuota, kad sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą, svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 21 punktas). Draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

20.       Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo taip pat yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

21.       Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė naujus didelės apimties rašytinius įrodymus:

21.1.                      Ikisutartinį šalių ir projektuotojo dalykinį susirašinėjimą;

21.2.                      Įrodymus, kad visą sutarčiai vykdyti reikalingą dokumentaciją iki sutarties pasirašymo rangovas gavo;

21.3.                      2023-04-20 defektų ištaisymui pirktų medžiagų PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SAN 230328;

21.4.                      2020 m. elektros tinklų techninį projektą;

21.5.                      2021-06-30 šalių susirašinėjimą su projektuotoju Marium Stonkumi bei darbų vadovu L. J. ir projekto vadovu Osvaldu Jankausku bei Laimonu Balsiu bei MS projektai parengtu vidaus šildymo ir šilumos mazgo darbo projektu;

21.6.                      2021-06-29 Atliktų rangos darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr.H-P-2021-05-24;

21.7.                      Mindaugo Laučio atsiliepimą dėl darbo sąnaudų įvertinimo su lokaline sąmata;

21.8.                      2021-09-22 rangovo el. laišką;

21.9.                      2024-05-10 projekto vadovo O. J. ekspertinę išvadą;

21.10.                      MB „Tavo Šildymas“ pažymą dėl santechnikos darbų objekte (duomenys neskelbtini);

21.11.                      Gyventojų paklausimus dėl šildymo.

22.       Apeliantė nurodo, kad būtinybė pateikti papildomus įrodymus atsirado po sprendimo priėmimo, siekiant įrodyti jo nepagrįstumą, naujos aplinkybės neįrodinėjamos, tik papildoma nuosekli atsakovės pozicija byloje.

23.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai negali būti priimti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesuponuoja objektyvios priežasties priimti naujai teikiamus įrodymus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Visų pirma, didžioji dalis teikiamų įrodymų egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Antra, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, Vilniaus apygardos teismui adresuojami projekto vadovo O. J. paaiškinimai ir MB „Tavo Šildymas“ pažyma buvo sukurti jau po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo byloje priėmimo (neegzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), siekiant pagrįsti apeliacinio skundo argumentus. Visgi, dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovei ginčijant ieškovės įrodinėjamas aplinkybes dėl darbų fronto perdavimo, projektinės dokumentacijos keitimo ir to įtakos rangos darbų atlikimo terminams, bei atsakovei siekiant pagrįsti priešieškinio reikalavimus, atsakovė turėjo procesinę pareigą būtent tuo metu teikti savo reikalavimus ir/ar atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus. Tai, kad apeliantės netenkina pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas, nesuteikia pagrindo teismui taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį iš bendros taisyklės, juo labiau, kad teikiami duomenys galėjo būti pateikti dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau pateikti nebuvo dėl atsakovės procesinio neveikimo (netinkamo veikimo). Be to, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, neturi pagrindo vertinti, kad jie turi esminę įtaką teisingam tarp šalių kilusio ginčo išsprendimui. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti.

24.       Apeliantė taip pat pateikė prašymą nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytoją projekto vadovą O. J..

25.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

26.       Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Taigi bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė priimti sprendimą dėl to tenka teismui.

27.       Apeliacinės instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenustatė. Apeliantė savo argumentus išdėstė procesiniuose dokumentuose, apeliantės nurodomas asmuo galėjo būti apklaustas pirmosios instancijos teisme, o byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, pakanka tam, kad būtų galima įvertinti bei padaryti išvadą dėl šio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas, nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, teisėjų kolegija nutaria, kad pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliantės prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

28.       Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statytoja. Atsakovė su ieškove 2021 m. birželio 2 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė, kaip rangovė, įsipareigojo savo rizika, priemonėmis, iš savo medžiagų tinkamai ir laiku atlikti darbus ir juos perduoti atsakovei bei įvykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus. Sutarties 1.3 punktu šalys susitarė, kad ieškovė atliks ir perduos atsakovei šiuos darbus: 1) statinio šilumos mazgo įrengimą; 2) nuotekų vidaus vamzdyno paklojimą; 3) vidaus vandentiekio (karšto, šalto cirkuliacijos) vamzdyno įrengimą; 4) šildymo vidaus sistemos vamzdyno paklojimą, 5) elektros darbus (vidaus ir lauko). Šalys susitarė, kad Sutarties kaina bus 56 174,35 Eur (su PVM), tačiau ši kaina bus tik preliminari ir negalutinė (Sutarties 3.1 punktas). Sutarties 1.5 punkte šalys susitarė, kad darbų atlikimo terminas: nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.

29.       Ieškovė atsakovei perdavė statybos darbus ir Sutarties pagrindu išrašė šias PVM sąskaitas-faktūras: 1) 2022 m. sausio 28 d. PVM sąskaita faktūra HYP-007916 – 462,84 Eur (be PVM) ir atliktų darbų perdavimo priėmimo aktas Nr. A-H-2021-09-29-65WN; 2) 2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra HYP-007946 – 8 089,62 Eur (be PVM) ir atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. DMP2402; 3) 2022 m. vasario 4 d. PVM sąskaita faktūra HYP-007946 – 4 766,60 Eur (be PVM) ir atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 210602-01; 4) 2022 m. balandžio 25 d. PVM sąskaita faktūra HYP-009093 – 4 397,24 Eur (be PVM) ir atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. DMP2401; 5) 2022 m. balandžio 25 d. PVM sąskaita faktūra HYP-009094 – 4 141,62 Eur (be PVM) ir atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. DMP2422; 6) 2022 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra HYP-010362 – 5 410,00 Eur (be PVM) ir atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. DMP2452; 7) 2022 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra HYP-010363 – 7 934,09 Eur (be PVM) ir atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. DMP2454; 8) 2022 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra HYP-010364 – 33,98 Eur (be PVM) ir atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. A-H-2022-06-14-36HC; 9) 2022 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra HYP-010365 – 113,63 Eur (be PVM) ir atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. A-H-2022-06-16-49MH. Atsakovė statybos darbus pagal minėtus atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus priėmė. Rašytinių pretenzijų dėl darbų kokybės nepateikė, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad pretenzijų dėl priimtų darbų kokybės nėra.

30.       2022 m. kovo 23 d. ieškovė su trečiuoju asmeniu V. Š. sudarė Bendradarbiavimo (paslaugos) sutartį, kuria sutarta, kad ginčo objekte V. Š. atliks vandentiekio, nuotekų, šildymo sistemų montavimo darbus, o užsakovas (ieškovė) įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti. Šios sutarties pagrindu buvo išrašytos šios sąskaitos: 1) 2022 m. balandžio 20 d. sąskaita faktūra Nr. 009 – 3 000 Eur ir atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas Nr.; 2) 2022 m. rugsėjo 14 d. sąskaita faktūra Nr. 10 – 2 700 Eur ir 2022 m. spalio 26 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 2. Byloje nustatyta, kad už šiuos darbus trečiajam asmeniui sumokėjo atsakovė. Tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens 2022 m. spalio 27 d. buvo pasirašyta Trišalė tarpusavio skolų užskaitymo sutartis, kuria po atsakovės atsiskaitymo su trečiuoju asmeniu, ieškovė laikoma atsiskaičiusi su trečiuoju asmeniui, o atsakovė laikoma atsiskaičiusia su ieškove.

31.       Ieškovės sąskaitos išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2022 m. gegužės 6 d. atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 16 915,34 Eur sumą. Iš ieškovės sudaryto 2023 m. sausio 24 d. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto matyti, kad po atsakovės ieškovei atliktų mokėjimų ir mokėjimų, atliktų trečiajam asmeniui, įskaitymo, atsakovės skola ieškovei pagal aukščiau paminėtas PVM sąskaitas faktūras sudaro 20 649,32 Eur. Dėl šios sumos teisingumo tarp šalių ginčo nėra, apeliaciniu skundu atsakovė nurodytų sumų neginčija.

Dėl ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo ir apeliantės teisės sulaikyti ieškovei mokamą atlygį už atliktus darbus

32.       Apeliaciniame skunde, visų pirma, yra nurodomi nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis motyvai dėl apeliantės pareigos atsiskaityti su ieškove. Apeliantės teigimu, apeliantė galėjo pasinaudoti sulaikymo teise ir nemokėti ieškovei 20 649,32 Eur už atliktus darbus, kadangi darbai buvo atlikti pavėluotai, t. y. ieškovė praleido terminą Sutarčiai įvykdyti, o terminas šalių susitarimu nebuvo pratęstas, taip pat darbai atlikti su kitais trūkumais.

33.       Kasacinis teismas, aiškindamas atliktų statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 straipsnis), tiek ir specialiosiose (CK 6.694 straipsnis). Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus, nebent būtų nustatyti įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus, t. y.: jei rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); jei pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); jei nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

34.       Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai – įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.).

35.       Pripažįstama, kad būtent statybos darbų perdavimo ir priėmimo akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jeigu tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jeigu jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis). Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą būtų nepagrįstas, kad būtų užkirstas kelias užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vykdyti kitas sutartines pareigas (pvz., sumokėti sutartyje nustatytą kainą), rangovas turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti aktą vienašališkai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011).

36.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčijamos nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovė priėmė statybos darbus, remiantis byloje esančiais devyniais darbų perdavimo-priėmimo aktais. Šalys susitarė dėl penkių skirtingų kategorijų darbų, Sutartyje šalys neaptarė kokiu eiliškumu ir kokiais tarpiniais terminais bus atliekami sutarti darbai, tačiau darbų perdavimo-priėmimo aktuose nėra nurodyta, kad darbai neatitinka sutarties sąlygų, darbai buvo priimti, apeliantė nenurodo, kad šie darbai jai būtų praradę prasmę. Pagal Statybos rangos sutarties 1.6 p. darbų atlikimo terminas yra tinkamo darbų atlikimo sąlyga, taigi apeliantei priėmus ieškovės atliktus darbus, nustatytu terminu nepareiškus jokių pastabų dėl darbų kokybės ar jų atlikimo terminų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sutartiniai įsipareigojimai įvykdyti tinkamai (žr. sutarties 4.7 p.), o atsakovei kilo pareiga už atliktus darbus sumokėti. Taigi, apeliantės pozicija, jog ji turėjo teisę rangovui už darbus sutartyje nustatytais terminais nemokėti nagrinėjamu atveju nėra pagrįsta tiek teisės, tiek ir fakto prasme. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad dėl ieškovės atliktų darbų užsakovė turėjo pastabų, reiškė prašymus dėl defektų taisymo, tačiau trūkumai buvo pašalinti. Atsakovė savo galimai pažeistas teises galėjo ginti pareikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo ar darbų kainos sumažinimo, ką ji šiuo atveju ir padarė, reikšdama priešieškinį. Be to, atsakovė neginčijo ieškovės prašomų priteisti sumų, pažymėtina, kad ieškovė pateikė sąskaitas-faktūras atliktų darbų apmokėjimui, apeliantei nesutinkant su šiomis sumomis, apeliantė galėjo nurodyti, kodėl šios sumos nėra pagrįstos ir kokia yra konkreti ir teisinga, apeliantės vertinimu, atliktų darbų vertė.

37.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-1075/2019).

38.       Analizuojant Sutarties termino praleidimo įtaką atsakovės pareigai atsiskaityti su ieškove (pasinaudoti sulaikymo teise), yra akivaizdu, kad sutartiniai santykiai pagal Sutartį tarp šalių net ir pasibaigus jos terminui nenutrūko, o buvo toliau tęsiami. Vien formalus atsakovės vertinimas, jog pasibaigus Sutarties terminui ir apeliantei toliau priimant darbus iš ieškovės, atsakovė neva gali su ieškove neatsiskaityti (pasinaudoti sulaikymo teise), būtų pernelyg formalus, aiškiai nesąžiningas ir prieštaraujantis faktiniams tarp šalių susiklosčiusiems sutartiniams santykiams, kuomet ieškovė ir toliau vykdė darbus atsakovei, o atsakovė šiuos darbus priėmė, nekeldama klausimų dėl rangos darbų objekte nutraukimo, darbų priėmimo-perdavimo aktuose nenurodant, kad darbai atlikti praleidus terminą, ar kad darbai atsakovei nereikalingi (prarado prasmę).

39.       Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje situacijoje apeliantė taip pat teigia, kad pasinaudoti sulaikymo teise ir nemokėti ieškovei už atliktus darbus apeliantė galėjo ir dėl to, kad darbai atlikti su trūkumais. Visų pirma, pažymėtina, kad šie tariami trūkumai nebuvo pažymėti darbų priėmimo-perdavimo aktuose, antra, pagal bylos duomenis, šie trūkumai nebuvo tokie, dėl kurių darbų rezultato neįmanoma naudoti pagal paskirtį, taip pat apeliantė neįrodinėjo, kad šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negalėjo pašalinti. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad apeliantė, priėmusi darbus, nepagrįstai nemokėjo ieškovei sutarto atlygio ir vienašališkai atsisakė įvykdyti savo prievolę, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 20 649,32 Eur skolą bei pagal Sutartį apskaičiuotus 489,94 Eur sudarančius delspinigius ir procesines palūkanas.

Dėl priešieškinio reikalavimų

40.       Priešieškiniu apeliantė reiškė tokius reikalavimus: 1) priteisti iš ieškovės 37 500 Eur delspinigių už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, 2) sumažinti ieškovės visų įvykdytų darbų kainą 20 procentų, t. y. 9 302,17 Eur, 3) įpareigoti ieškovę pateikti atsakovei užpildytą statybos darbų žurnalą ir privalomą civilinį draudimą (šio reikalavimo bylos nagrinėjimo metu atsisakė), 4) priteisti iš ieškovės procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

41.       Kaip matyti iš procesinių dokumentų, abu reikalavimus dėl piniginių sumų priteisimo apeliantė grindžia iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir dėl sulaikymo teisės tariamo pagrįstumo – ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais ir jie buvo atlikti pavėluotai, dėl ko atsakovė patyrė nuostolių, o dalies darbų ieškovė apskritai neatliko, dalį medžiagų atsakovė turėjo įsigyti iš savo lėšų.

42.       Netesybas (CK 6.71 straipsnis) kaip sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindą numato CK 6.256 straipsnio 2 dalis. CK 6.258 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalių susitarimas dėl netesybų yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, kurios vykdymo pareiga atsiranda tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę. Atsižvelgiant į netesybų akcesoriškumą, netesybos, kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma, gali būti taikoma tik tuomet, kai skolininkui taikytina sutartinė civilinė atsakomybė už pagrindinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą bei nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai). Skolininkui tenka pareiga įrodyti, jog pagrindinę prievolę jis įvykdė tinkamai (CK 6.75 str.), jeigu skolininkas ginčija savo pareigą mokėti netesybas.

43.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčijo savo pareigą mokėti netesybas už vėlavimą atlikti darbus, teigdama, kad dėl vėlavimo atsakinga pati atsakovė, be to, šiam reikalavimui prašė taikyti ieškinio senatį.

44.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti netesybas, įvertino darbų eigoje ieškovės atliktus darbus ir veiksmus, be kita ko, tai, kad (i) dėl naujai atsiųstų atsakovės brėžinių ieškovei teko keisti pradėtus įrengti nuotekų įrengimus, ką patvirtino ieškovės vadovas ir ko neginčijo atsakovės vadovas bei patvirtino L. J. ir O. R.; (ii) 2021 m. liepos 27 d. laiškus, dėl darbų grupės stabdymo iki kol bus gauti planai, su kuo sutiko L. J.; (iii) susirašinėjimą tarp architekto, darbų vadovo, atsakovės ir ieškovės dėl vandens dalies projektinių pakeitimų, subjektas, ketinęs atlikti vandens dalies projektą, nurodė, kad esant pasikeitusiems patalpų išplanavimams ir dėl turimo užimtumo, negali atlikti atnaujinti projekto. Šis projektas 2021 m. gruodžio mėn. vis dar buvo tik derinimo stadijoje, o buvo parengtas ir suderintas tik 2022 m. sausio mėnesį, šio projekto dalį padarė M. J., kuris minėtą projektą ieškovei atsiuntė tik 2022 m. sausio 11 d. el. laišku; (iv) 2021 m. rugsėjo 29 d. ieškovė iš atsakovės darbų vadovo L. J. gavo pirmojo aukšto planus, kuris buvo subraižytas ranka; ieškovė iš karto pranešė, kad tokie planai nėra tinkami ir pagal juos negali atlikti darbų. 

45.       Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į liudytojų O. R. bei L. J. parodymus, kad dalis ieškovės vykdytų darbų persidengė su kitu rangovu (UAB „Ampalas“), kurie patvirtino ieškovės teiginius, kad dalį elektros instaliacijos darbų ieškovė turėjo sustabdyti/nutraukti ir šiuos darbus atnaujinti tik tada, kai UAB „Ampalas“ pilnai įrengė vėdinimo ortakių sistemą, atlikus vidaus vandentiekio ir šildymo sistemų paruošiamuosius darbus, buvo užleistas darbų baras kitai įmonei (UAB „Ampalas“) įrenginėti namo vėdinimo sistemą. Iš statybos darbų žurnalo įrašų konstatuota aplinkybė, kad UAB „Ampalas“ darbus pabaigė 2022 m. vasario 24 d.

46.       Pažymėtina, kad visų šių aplinkybių apeliantė argumentuotai apeliaciniame skunde neginčija, su šiomis aplinkybėmis neturi pagrindo nesutikti ir apeliacinės instancijos teismas, šios aplinkybės suponuoja, kad Sutarties terminas darbams atlikti nebuvo praleistas dėl ieškovės kaltės, tačiau dėl to, kad darbų eigoje buvo susidurta su projektinės dokumentacijos trūkumais ir pakeitimais. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad ieškovė su projektine dokumentacija buvo susipažinusi dar iki Sutarties pasirašymo, nepaneigia byloje nustatytų faktų, kad projektinė dokumentacija Sutarties vykdymo metu buvo keičiama, kad tam tikri techninio projekto sprendiniai buvo atlikti pagal senus planus, todėl nebuvo tinkami. Atsakovės teiginiai, kad projektinės dokumentacijos pakeitimai buvo neesminiai, netrukdantys atlikti darbus laiku, liko neįrodyti. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, 2021 m. rugsėjo 13 d. projekto vadovas nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 10 d. atsiųstas vandens ir nuotekų šalinimo dalies projektas netinkamas, į ką gautas projektuotojo atsakymas, jog reikia atlikti esminius techninio projekto, kurį turi atitikti darbo projektai, pakeitimus, taip pat 2021 m. lapkričio 22 d. apeliantės darbų vadovas teikia ieškovei informaciją apie atliktinus darbus, teikia pateikimus, prašo darbų atlikimo grafiko, nors 2021 m. lapkričio 30 d. buvo numatyta Sutarties darbų pabaiga. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog po 2021 m. lapkričio 30 d. (pasibaigus Sutartyje nustatytam terminui) būtų reiškusi ieškovei pretenzijas dėl vėlavimo, taip pat jau po apeliantės akcentuojamo termino pabaigos pateiktą 2021 m. gruodžio 23 d. atsakovės laišką ieškovei, iš kurio matyti, kad atsakovė išreiškia rūpestį dėl darbų atlikimu suderintu laiku, ragina ieškovę imtis veiksmų, kad „spėti su grafiku“, daro pagrįstą išvadą, kad, pirma, šalys buvo suderinę tolimesnį statybos darbų atlikimą, antra, tai galėjo būti susiję su ieškovės nurodoma priežastimi – projektinės dokumentacijos trūkumais, kitų rangovų atliekamais darbais, už kuriuos ieškovė neatsakinga.

47.       Ieškovei byloje prašant taikyti ieškinio senatį atsakovės reikalavimui dėl delspinigių pagal Sutarties 5.2 ir 5.3 punktus priteisimo, pažymėtina, kad apeliantė prašo priteisti delspinigius už 380 dienų terminą, o CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl atsakovės delspinigių paskaičiavimas, viršijant 6 mėn. terminą, yra nepagrįstas. Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatomis, reikalavimo dėl delspinigių priteisimo už vėlavimą atlikti darbus pagal sutartį senaties eiga prasidėjo nuo sekančios dienos, einančios po sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino pabaigos. Kadangi reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, apskaičiuoti už paskutinius 6 mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs.

48.       Tarp šalių nekilo ginčas, kad darbai pagal Sutartį pilnai baigti 2022 m. lapkričio 30 d., taigi šis atsakovės įrodinėjamas jos teisių dėl vėlavimo pažeidimas buvo nutrauktas, todėl į teismą dėl delspinigių priteisimo atsakovė galėjo kreiptis per 6 mėnesius nuo 2022 m. gruodžio 1 d., t. y. iki 2023 m. birželio 1 d. Atsakovės priešieškinis pareikštas 2023 m. balandžio 26 d. Todėl įvertinus ieškinio senaties terminą, kurį prašė taikyti ieškovė, atsakovei galėtų būti priteisiami delspinigiai tik už paskutines 35 dienas. Tačiau byloje pripažinus, kad atsakovės nurodomas vėlavimas nebuvo nulemtas ieškovės, t. y. ieškovė negali būti laikoma už šį vėlavimą atsakinga, be to, šalys buvo faktiškai pratęsusios darbų atlikimo terminus, atsakovei jokia delspinigių suma pagal Sutartį pagrįstai nepriteista.

49.       Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo atitinkamai sumažinti darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

50.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės reikalavimą sumažinti atliktų darbų kainą rėmėsi tuo, kad atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus ir be pastabų ir išlygų pasirašė atliktų darbų aktus, taip pat byloje atsakovė neįrodė, kad vėliau, t. y. po darbų perdavimo – priėmimo, atsirado tam tikrų trūkumų, ar kad atsiradę trūkumai nebuvo pašalinti, teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad darbai priimti, pretenzijų dėl kokybės nėra, taigi nagrinėjamu atveju atsakovė nebegali remtis trūkumų faktu ir tuo pagrindu prašyti sumažinti Sutarties kainą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo vertinimu sutinka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į anksčiau cituotą kasacinio teismo praktiką, apeliantei statybos darbų priėmimo-perdavimo aktuose nefiksavus atliktų darbų trūkumų (jų nekonstatavus), yra draudžiama šiomis aplinkybėmis remtis nagrinėjamu atveju. Apeliantė konkrečių darbų trūkumų neįrodinėjo, jos nurodoma darbų kainos sumažinimo suma (20 proc.) grindžiama protingumo ir proporcingumo principais.

51.       Be to, taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nors atsakovė remiasi aplinkybe, kad ieškovė praleido terminą Sutarčiai įvykdyti ir dėl to atsakovė patyrė nuostolių, tačiau byloje nėra įrodymų, jog apeliantė būtų reiškusi ieškovei pretenzijas dėl darbų vykdymo vėlavimo, ar kitų duomenų, kurie galėtų suponuoti tai, kad Sutarties terminas praleistas būtent dėl ieškovės kaltės. 

52.       Be to, pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė ir dėl atsakovės teikiamų įrodymų, siekiant pagrįsti papildomas atsakovės išlaidas, teismas vertino, kad atsakovė nepagrindė šių išlaidų sąsajumo su tariamomis išlaidomis dėl ieškovės neatliktų ar netinkamai atliktų darbų. Apeliaciniame skunde nėra pateikiama jokių argumentų, kurie galėtų suponuoti priešingą vertinimą, tačiau apsiribojama tik bendro pobūdžio nepagrįstais teiginiais dėl Sutarties netinkamo vykdymo, todėl apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje pateiktais įrodymais, pirmosios instancijos teismui jų vertinimo klausimu pritaria.

53.       Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantė teigia, kad ieškovė atliko tik dalį Sutartimi prisiimtų darbų, tačiau šalys Sutarties kainą nustatė tik kaip preliminarią, faktiškai ieškovės atliktų darbų kaina sudaro apytiksliai 83 procentus Sutartimi nustatytos kainos. Apeliantė teigia, kad ieškovė neatliko Sutartimi prisiimtų darbų 23,34 proc. apimtyje, tačiau tokio teiginio niekaip nepagrindžia. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad darbų kainos nurodomos Priede Nr. 1 prie Statybos rangos sutarties, iš kurio matyti, jog dalis darbų šalių įkainota su darbais ir medžiagomis (statinio šilumos mazgo įrengimas; vidaus ir lauko elektros darbai), o tokių darbų, kaip nuotekų vidaus vamzdyno paklojimas, vidaus vandentiekio (karšto, šalto cirkuliacijos) vamzdyno įrengimas ir šildymo vidaus sistemos vamzdyno paklojimo, kaina apima tik darbus. Be to, šiuo Priedu Nr. 1 šalys susitarė, kad numatyta elektros darbų kaina yra preliminari, darbų kaina nustatoma pagal faktiškai atliktus darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės teiginiai, kad ji palengvino ieškovės sutartinę naštą, nes atliko dalį darbų, tiekė medžiagas, nesudaro pagrindo mažinti atliktų darbų kainą, nes kaip matyti iš sutartinių nuostatų, šalys buvo susitarusios, jog medžiagų kaina neįėjo į dalies darbų sutartinę kainą, dalies darbų kainą sutarta nustatyti pagal faktą, be to, nėra duomenų, kad šalys būtų susitariusios dėl darbų kainos mažinimo tokiu pagrindu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti (CK 6.691 straipsnis). Iš byloje surinktų įrodymų galima daryti išvadą, kad šalys vykdė bendradarbiavimo pareigas, kaip nurodė byloje apklausti asmenys, darbų eigoje kilę klausimai buvo sprendžiami objekte, šalys siekė, kad objektas būtų užbaigtas (nors ir vėliau nei planavo statytojas), todėl nenutraukė sudarytos sutarties, pažeidus jos terminą, o savo veiksmais faktiškai jį pratęsė. 

54.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

55.       Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Taigi, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

56.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

57.       Ieškovė UAB „Hyperos grupė“ pateikė duomenis apie 1 936 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, taip pat neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių rekomenduojamų dydžių. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas yra atmestas, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dirbti“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hyperos grupė“, juridinio asmens kodas 303388123, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dirbti“, juridinio asmens kodas 304150502, 1 936 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. 

Teisėjai                                        Asta Jakutytė-Sungailienė

                                        Urmila Valiukienė