Civilinė byla Nr. e2-943-407/2024
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00066-2024-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ZAKA“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 4 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „ZAKA“ iškelta bankroto byla.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Namų profesionalai“ prašė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „ZAKA“ ir paskirti restruktūrizavimo administratore UAB „Klaipėdos administratorių biuras“.
2. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašė iškelti UAB „ZAKA“ bankroto bylą.
3. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškėjos VMI prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „ZAKA“ netenkino; iškėlė UAB „ZAKA“ restruktūrizavimo bylą; paskyrė UAB „ZAKA“ nemokumo (restruktūrizavimo) administratore UAB „Klaipėdos administratorių biuras“; panaikino valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2024 m. vasario 5 d. sprendimą inicijuoti UAB „ZAKA“ likvidavimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl nemokumo bylos UAB „ZAKA“ iškėlimo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. spalio 4 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Namų profesionalai“ pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „ZAKA“ netenkino, UAB „ZAKA“ iškėlė bankroto bylą.
5. Teismas netenkino atsakovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl atnaujinto restruktūrizavimo plano pateikimo, kadangi atsakovė turėjo pakankamai laiko pateikti teismui norimus papildomus duomenis. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės dėl bendrovės ketinimo didinti užsakymų apimtis yra deklaratyvios ir nepagrįstos objektyviais duomenimis, o atsakovės bendravimas su VMI yra neproduktyvus, nes VMI nepakeitė savo pozicijos dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
6. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-682-516/2024 konstatavo, jog pagal byloje esančius duomenis nebuvo teisinio pagrindo iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylos. Teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje nurodytais argumentais, konstatavo, jog UAB „ZAKA“ yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė UAB „ZAKA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 4 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas buvo priimtas jam dalyvaujant.
7.2. Tiek Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartimi, tiek skundžiama nutartimi byla buvo faktiškai išnagrinėta iš esmės, t. y. šių nutarčių reikšmė ir sukeliamos teisinės pasekmės realiai atitinka galutinio teismo sprendimo požymius. Be kita ko, abiem atvejais buvo sprendžiamas pareiškėjų pateiktų pareiškimų pagrįstumo klausimas. Abiem atvejais dėl nemokumo bylos iškėlimo sprendė tas pats teisėjas.
7.3. Pirmosios instancijos teismas savarankiškai visiškai netyrė bylos medžiagos ir jos neanalizavo, nenagrinėjo reikšmingų aplinkybių, o apsiribojo Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-682-516/2024 išvadų perrašymu. Teisėjui jau priėmus sprendimą ginčo klausimu ir aukštesnės instancijos teismui jį panaikinus, teisėjas tapo neobjektyvus ir nesiekė tinkamai išnagrinėti bylos, nepaisė proceso taisyklių, neatsižvelgė į tai, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta neįvertinus naujai pateiktų įrodymų, o papildomų įrodymų pateikimas nebuvo nei pavėluotas, nei draudžiamas, taip pat nepagrįstai neleido proceso šalims susitarti.
8. Pareiškėja VMI atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tuo, kad UAB „ZAKA“ yra nemoki.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamoje byloje nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.
11. Apeliacijos dalyką sudaro Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 4 d. nutarties, kuria UAB „ZAKA“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Dalinė (ribota) apeliacija suprantama kaip pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma neperžengiant apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nekeliamas UAB „ZAKA“ (ne)mokumo ar (ne)gyvybingumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų, ar bylą išnagrinėjo teisėtos sudėties teismas.
Dėl bylą išnagrinėjusio teismo sudėties
14. Asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnyje. Ši teisė yra ir vienas iš civilinio proceso principų, įtvirtintas CPK 5 straipsnyje kaip asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principas, nustatantis šios konstitucinės asmens teisės universalumą ir absoliutumą. Asmens teisė kreiptis į teismą, inter alia (be kita ko), suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. birželio 30 d. nutarimai ir kt.).
15. Tinkamą teismo procesą, be kita ko, garantuoja užtikrinimas, kad civilinė byla būtų išnagrinėta ir procesinis sprendimas priimtas teisėtos sudėties teismo, kuris būtų sudarytas, atsižvelgiant į Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintus reikalavimus teismo sudėčiai. Neteisėta teismo sudėtis yra absoliutus ir besąlygiškas teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad bylos išnagrinėjimas neteisėtos sudėties teismo yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, reiškiantis, kad tinkamo proceso atitinkamos instancijos teisme (teisme, kuris išnagrinėjo bylą būdamas neteisėtos sudėties) nebuvo. Toks pažeidimas gali būti pašalintas tik pakartojus atitinkamos instancijos teismo procesą teisėta teismo sudėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105-969/2015; 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-378/2016, 22 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020, 20 punktas ir kt.).
16. Laikoma, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jeigu ji neatitinka teismo sudėčiai įstatyme nustatytų reikalavimų (CPK 62 straipsnis), teismas buvo šališkas (CPK 65, 66 straipsniai), buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (CPK 71 straipsnis, 370 straipsnio 5 dalis) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017 19 punktą). Atvejų, kai gali būti konstatuota, jog civilinę bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, sąrašas nėra baigtinis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2021 31 punktą).
17. Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas buvo priimtas jam dalyvaujant (CPK 71 straipsnio 1 dalis). Teisėjas negali nagrinėti bylos iš naujo, kai, bylą nagrinėjant pirmą kartą, išreiškė savo nuomonę dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009).
18. Bylos išnagrinėjimas iš esmės reiškia, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu yra atsakoma yra pareikštą materialinį teisinį reikalavimą. Bylos nagrinėjimas iš esmės baigiasi, kai ištiriami visi byloje esantys įrodymai ir išsprendžiami šalių prašymai (CPK 251 straipsnis).
19. Nemokumo bylos teisme nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka, išskyrus išimtis, nustatytas kituose įstatymuose (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagrindinius įmonių nemokumo klausimus reglamentuojantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), todėl CPK normos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo normoms, reglamentuojančioms nemokumo procesą. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. CPK nuostatos taikomos atsižvelgiant į nemokumo bylų specifiką ir ypatumus.
20. Bankroto procesas susideda iš daugelio savarankiškų procedūrų. O būtent, nemokumo procesas prasideda nuo pareiškimo dėl nemokumo bylos pateikimo ir baigiasi priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos. Tačiau, vykstant pačiam bankroto procesui, jame gali būti nagrinėjama daugybė savarankiškų ginčų (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-407/2023, 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1129-933/2023).
21. Nors bankroto bylos nagrinėjimas sudaro vientisą tęstinį bankroto procesą, tačiau šio proceso metu išsprendžiami atskiri specifiniai klausimai, iš kurių kiekvienas, nors ir yra bankroto bylos dalis, tačiau yra savarankiškas ir, atsakant į bankroto byloje pareikštą materialinį reikalavimą, teismo procesiniu sprendimu pasisakoma dėl ginčo iš sprendimo iš esmės CPK 251 straipsnio prasme. Pavyzdžiui, finansinio reikalavimo tvirtinimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka bylos išnagrinėjimą iš esmės, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1617-553/2019, 15 punktas ir kt.).
22. Juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimas yra viena iš juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo stadijų, kurios metu yra sprendžiama, ar nemokumo procesas teisme gali būti pradedamas, ir vertinama, kokiu būdu – bankroto ar restruktūrizavimo – turi būti sprendžiamos juridinio asmens mokumo problemos. Šioje nemokumo proceso stadijoje teismas priima nutartį dėl pareiškimo dėl juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo (JANĮ 19 straipsnio 1 dalis) bei įvertina juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo sąlygas (JANĮ 21 straipsnis) ir aplinkybes, dėl kurių byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnis). Atlikęs šį vertinimą, teismas išsprendžia juridinio asmens nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo klausimą, priimdamas nutartį įstatyme nustatyta tvarka (JANĮ 25 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-754-934/2024).
23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tais atvejais, kai yra keliamas tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto bylos iškėlimo klausimas, šie klausimai turi būti išspręsti tuo pačiu procesiniu dokumentu (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-755-881/2024 19 punktas ir jame nurodyta praktika). Taigi teismas, nusprendęs iškelti restruktūrizavimo bylą, iš esmės nutaria, kad nėra pagrindo kelti bankroto bylos, ir, atvirkščiai, – teismas, iškėlęs bankroto bylą, nusprendžia, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo kelti restruktūrizavimo bylos.
24. Bankrotas yra specifinis procesas savo paskirtimi ir esme, ir kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad bankroto bylos priskirtinos prie bylų, kuriose yra viešojo intereso. Viešojo intereso egzistavimą, inter alia (be kita ko), lemia tai, kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui sukelia erga omnes (dėl visų, visiems) padarinius, įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytas įmonės nemokumo faktas sukelia teisinius padarinius ir įgyja prejudicinę galią net ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Kadangi užbaigus bankroto bylą skolininkė yra paprastai likviduojama, bankroto bylos iškėlimas neišvengiamai daro įtaką visų įmonės kreditorių, taip pat visuomenės bei valstybės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017). Iš esmės tokias pačias pasekmes sukelia ir procesinis teismo sprendimas, kuriuo iškeliama restruktūrizavimo byla – nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tampa privaloma visiems vykdyti.
25. Nors teismo procesinis dokumentas dėl nemokumo bylos iškėlimo yra priimamas nemokumo proceso pradžioje ir yra tik vienas iš daugelio nemokumo proceso metu priimamų procesinių sprendimų, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytus išaiškinimus ir argumentus, sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teismo procesiniu sprendimu, kuriuo atsakoma į klausimą, ar juridiniam asmeniui keltina nemokumo byla, yra išsprendžiamas savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas, taigi klausimas yra išnagrinėjamas iš esmės; šiame etape yra priimamas galutinis procesinis sprendimas, kuriuo ginčas yra išsprendžiamas visiškai (CPK 260 straipsnis).
26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad JANĮ numato galimybę pereiti iš bankroto proceso į restruktūrizavimo procesą ir atvirkščiai. Tačiau tokie atvejai yra specifiniai, nėra sprendžiamas nemokumo bylos iškėlimo klausimas, o yra sprendžiama dėl specialių bankroto ar restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindų (JANĮ 78, 114 straipsniai). Tokiu atveju teismas analizuoja ir sprendžia dėl kitokio pobūdžio aplinkybių ir kitų reikalavimų. Jeigu nemokumo bylos eigoje kyla klausimas dėl perėjimo iš vieno nemokumo proceso į kitą, nelaikytina, jog bylą nagrinėjęs teismas jau yra pasisakęs dėl tokio ginčo (reikalavimo) iš esmės ir CPK 71 straipsnio taikymas nebus aktualus.
Dėl procesinės bylos baigties.
27. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartimi ir skundžiama nutartimi byla buvo faktiškai išnagrinėta iš esmės, abiem atvejais buvo sprendžiamas pareiškėjų pareiškimų pagrįstumo klausimas, abiem atvejais dėl nemokumo bylos iškėlimo sprendė tas pats teisėjas.
28. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nustačius absoliutų jos negaliojimo pagrindą, nes buvo iš esmės pažeistos civilinio proceso teisės normos, įpareigojančios užtikrinti, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Todėl procesinis sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
29. Nustačius absoliučius procesinio sprendimo negaliojimo pagrindus, kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjas Vigintas Višinskis