Nr. DOK-654 

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11279-2022-5

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Šulco ir Algirdo Taminsko, 

susipažinusi su 2026 m. vasario 13 d. paduotu ieškovių A. O. ir O. O. kasaciniu skundu

n u s t a t ė :

Ieškovės padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių A. O. ir O. O. ieškinį atsakovei G. B. dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimus ir atsakovės G. B. patikslintą priešieškinį dėl teisės atlikti pastatų rekonstrukcijos ir statybos darbus pripažinimo bei reikalavimą dėl pažeistų savininko teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. J. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimas, kuriuo ieškovių ieškinys atmestas, o patikslintas priešieškinys patenkintas iš dalies: pripažinta atsakovei teisė atlikti ginčo gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus pagal uždarosios akcinės bendrovės „Axis linea“ architekto parengtą ir 2024 m. rugsėjo 12 d. pasirašytą Vienbučio gyvenamojo namo rekonstravimo projektą, ir juos įregistruoti (įteisinti) be ieškovių sutikimo; pripažinta atsakovei teisė statyti uždarosios akcinės bendrovės „BMO projektai“ parengtame žemės sklypo plane pažymėtą stoginę be ieškovių sutikimų / pritarimų; kita patikslinto priešieškinio dalis atmesta. 

Kasaciniu skundu ieškovės prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Ieškovių kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai pažeidė pareigą motyvuoti priimamus procesinius sprendimus ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos šiuo klausimu. Teismai neįvertino ieškovių nurodomų argumentų dėl galimybės nedidelėmis sąnaudomis iškelti atsakovės stoginę į kitą, visiems savininkams tinkamą žemės sklypo vietą; atsakovė negali vykdyti statybų ir didinti šalių žemės sklypo užstatymo nesant nustatytos sklypo naudojimosi tvarkos arba neatsidalinusi savo sklypo; atsakovės savavališkos statybos įteisinimas negalimas pagal dabar galiojančius įstatymus dėl didinamų atsakovės namo išorinių matmenų (dėl sklypo priklausymo oro uosto triukšmo apsaugos zonai).

2. Teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies ir CK 4.103 straipsnio nuostatas bei pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymą. Nagrinėjamu atveju ypatumas yra tas, kad naudojimosi šalių žemės sklypu tvarka nėra nustatyta, o atsakovė pagal parengtą projektą siekia įteisinti jau savavališkai, be projekto pastatytą dvigubai didesnio (nei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre) aukščio, ženkliai didesnio užstatymo ploto namą. Teismai, nusprendę, kad, nesant nustatytai žemės sklypo naudojimosi tvarkai, visgi galima įteisinti savavališką statybą, kurios metu didinamas žemės sklypo užstatymo plotas bendrosios nuosavybės valdomame sklype be bendraturčių sutikimo, neatskleidė bylos esmės dėl atsakovės ketinamų atlikti darbų ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

3. Teismai netinkamai taikė CK 4.103 straipsnį ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 ir 11 dalis, taip nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-403/2022). Teismai, nepagrįstai sprendė, kad teismo tvarka įteisinant savavališką statybą, neturi būti tikrinama galimybė statytojui gauti statybos leidimą. Taip pat teismai nepagrįstai nesprendė dėl termino statybai įteisinti nustatymo. Rekonstrukcijos darbų įteisinimo pradžia nelaikytina projekto rengimo pradžia, nes specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų galiojimas turėtų būti vertinamas ne projekto rengimo, bet statybos leidimo gavimo momentu. Kita vertus, atsakovė iš esmės keitė namo rekonstrukcijos projektą jau esant įregistruotai aerodromo triukšmo apsauginei zonai. Pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo leidėjo savavališkos statybos statytojui (savininkui) nustatyta teisė įteisinti savavališką statybą negali būti laikoma neribota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014). Tuo tarpu bylą nagrinėję teismai pirmiau aptartos kasacinio teismo praktikos nesilaikė ir priėmė iš esmės neteisingą sprendimą – leido atsakovei įteisinti savavališką statybą nepagrįstai nenustatydami tam jokio termino.

4. Bylą nagrinėję teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir įrodinėjimo pareigos taisykles bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu. Teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir padarė įrodymų vertinimo pažeidimus, nuspręsdami, jog ieškovių interesai nėra pažeisti, o atsakovė statinius gali įteisinti. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio reikalavimo nepagrįstumo padarytos teismui nesiėmus procesinių veiksmų, kurie turėjo būti atlikti iki prieinant prie tokių išvadų (nepasiūlius šalims pateikti papildomus įrodymus), todėl jos negali būti laikomos pagrįstomis. Be to, ieškovėms taikytas pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas, perkeliant iš esmės visų su byla susijusių aplinkybių įrodinėjimą ieškovėms. Ieškovių vertinimu, civilinė byla pradėta pagal negatorinį ieškinį dėl neteisėtos statybos pasekmių šalinimo. Šiam ieškinio reikalavimui pagrįsti, ką nurodo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, būtent atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).

5. Teismai taip pat pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Atsakovei pakeitus priešieškinio reikalavimus, atsakovės bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti atlyginamos, nes susidarė dėl aiškiai nepagrįsto pirminio priešieškinio pareiškimo, tai yra, netinkamo atsakovės procesinio elgesio. Trečiasis asmuo taip pat neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes viso proceso metu elgėsi pasyviai, procesinių dokumentų neskaitė, jokių reikalavimų nereiškė.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei A. O. ( a. k. (duomenys neskelbtini) 456 (keturi šimtus penkiasdešimt šešis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. vasario 12 d. AB Swedbank banke, mokėjimo kodas ZP18926.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas 

                                                                                                   Irmantas Šulcas 

                                                                                              Algirdas Taminskas