Civilinė byla Nr. e2A-1520-343/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07781-2018-4   

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.18.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. D. ir A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3589-920/2019 pagal ieškovų A. D., S. D. ieškinį atsakovams S. S., D. T., tretieji asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Kauno miesto savivaldybės administracija, Kauno miesto neįgaliųjų draugija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kauno skyrius, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, P. J., V. T., H. J. P., E. P., A. S., A. S., K. V., Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl teisės atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto bei kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti be gretimo sklypo savininkų sutikimo.  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai A. D. ir S. D. prašo pripažinti jiems teisę atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei kadastrinius matavimus, ir juos įregistruoti be atsakovų D. T. ir S. S. sutikimo.

2.       Nurodė, kad A. D. 2004 m. įsigijo 31/100 gyvenamojo namo dalį ir 147/700 sklypo (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2013 metais atliko garažo ir mansardos remontą, nes ši pastato dalis buvo vizualiai neestetiška ir kritinės būklės. Atliekant remonto darbus pastato išmatavimai ir paskirtis nekito. 2015 04 15 buvo surašytas neteisėtų statybų aktas ir nurodymas panaikinti savavališkos statybos padarinius. Paaiškėjo, kad pastato dalis - 2 metrai patenka į valstybinės žemės teritoriją, šis plotas yra dar nesuformuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o atsakovai yra vieni iš šios teritorijos gretimo sklypo savininkai. Atsižvelgiant į tai, jog kiti savininkai neprieštarauja, jog būtų atlikti sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas bei kadastriniai matavimai, ieškovas kreipėsi į VĮ „Turto bankas“, kuris neprieštarauja dėl galimybės prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), rengti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus bei dėl kadastro duomenų bylos rengimo. Taip pat Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad yra organizuojamas žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, tačiau atsakovai nesutinka, jog būtų atliktas sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas bei žemės sklypų kadastriniai matavimai, kurių pagrindu būtų galima atskirti valstybinės žemės sklypą, kuris ribojasi su sklypu (duomenys neskelbtini), bei atsisako suteikti leidimą minėto žemės sklypo formavimui. Šiuo atveju nesant atsakovų sutikimo, nėra galimybės atlikti sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo bei žemės sklypų kadastrinių matavimų.

3.       Atsakovai su ieškovų ieškiniu nesutiko, prašo skirti 5 000,00 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo procesu, pusę šios baudos skiriant atsakovams. Nurodė, kad jų žiniomis kiti savininkai nėra pareiškę sutikimo dėl ieškovams suteikiamų teisių atlikti žemės sklypo formavimą ar kadastrinius matavimus. Ieškovai tokiais nepagrįstais ir melagingais teiginiais siekia įrodyti nepagrįstą ieškinį ir piktnaudžiauja civilinio proceso suteikiamomis teisėmis. Nors ieškovai teigia, kad VĮ „Turto bankas“ neprieštarauja, kad ieškovai atliktų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir kadastrinių matavimų darbus, tačiau šį jų teiginį paneigia VĮ „Turto bankas“ 2018 06 18 atsiliepimas į ieškinį, kuriame pastarasis nurodo, kad, sužinojus apie savavališkos statybos faktą, ieškovams teiktas 2017 03 29 raštas Nr. (15.28.-24)SK43787, kuriame VĮ „Turto bankas“ neprieštaravo, kad ieškovai atliktų organizuoti formavimo procedūras laikytinas negaliojančiu. Ieškovai ieškinyje taip pat nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 02 06 įsakymas Nr. A-404 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ suteikia jiems teisę naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, tačiau toks teiginys visiškai neatitinka tikrovės, nes šis įsakymas nurodo tik tai, kad juo nutariama organizuoti žemės sklypų formavimą ir projektų rengimą. Tvirtina, kad ieškovai neteisėtai siekia pakeisti besiribojančių žemės sklypų ribas ir plotą bei savavališkos statybos padarinius įteisinti mažinant kitų asmenų naudojamą turtą. Ieškovų teiginys, jog pastatas renovuotas siekiant sutvarkyti aplinką, nekeičia fakto, kad pastatas yra neteisėtas ir naudojamas kaip ieškovų asmeninė nuosavybė. Tuo atveju, kai statinys pastatytas savavališkai - pažeidžiant teisės aktuose nustatytą statinių statybos tvarką, negalima pripažinti, kad savavališkos statybos metu sukurtas daiktas įgyjamas ir pradedamas valdyti teisėtai, todėl ir pretenduoti į gretimo žemės sklypo dalį, kurioje yra savavališkos statybos statinio dalis, ieškovai neturi teisės.

4.       Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-404 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“, pripažintas netekusiu galios.

5.       Trečiasis asmuo Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad ji vykdo  teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, kas reiškia, kad dėl sutikimų atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei kadastrinius matavimus nesprendžia, todėl ieškinį prašo nagrinėti teismo nuožiūra.

6.       Trečiasis asmuo Kauno miesto neįgaliųjų draugija nesutinka, jog ieškovų ieškinys būtų patenkintas. Nurodė, kad ieškovas formuodamas sklypą, siekia sumažinti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame įsikūrusi Kauno miesto neįgaliųjų draugija kiemą ir pažeisti gyventojų ir neįgaliųjų teises.

7.       Trečiasis asmuo K. V. nurodė, kad su ieškovais yra žemės sklypo ir statinio, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė. Tvirtina, kad sutikimo garažo rekonstrukcijai nedavė, o ir pats ieškovas dėl nieko su ja nesitarė.

8.       Trečiasis asmuo V. T. nurodė, kad žemės sklype, kuris priklauso (duomenys neskelbtini), ieškovai neteisėtai rekonstravo medinį garažą savo asmeniniams poreikiams. Kai buvo atliekami renovacijos darbai ieškovas žinojo, kad statinys pažeidžia gretimo sklypo teritorijos ribą, tačiau nesiėmė jokių priemonių. V. T. nepritaria sklypo suformavimo ir pertvarkymo projektui, kuris leistų ieškovui prisijungti valstybės žemės plotą, po jo paties nelegaliu statiniu, kurį teismas nurodė nugriauti.

9.       Trečiasis asmuo VĮ „Turto bankas“ nurodė, kad ieškovas pažeidė ne tik Statybos įstatymo nuostatas, bet ir Žemės įstatyme nustatytas žemės sklypų naudojimo sąlygas. Nors ieškinyje teigiama, kad gretimų sklypų savininkai neprieštarauja, jog būtų atlikti sklypo formavimo ir pertvarkymo darbai bei kadastriniai matavimai, tačiau į bylą nėra pateikti jokie šį teiginį pagrindžiantys įrodymai. VĮ „Turto bankas“, sužinojęs apie savavališkos statybos faktą, 2018 04 16 rašte Nr. (15.27.-44)SK4-4774, išsiųstame Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui bei A. D., nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ 2017 03 29 raštas Nr. (15.28.-24)SK4-3787), kuriame jis neprieštaravo, kad ieškovas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, suformuoto žemės kadastrinių matavimų bei kadastro duomenų bylos rengimo pasirašytų sutartį su savo nuožiūra pasirinkta kvalifikacijos reikalavimus minėtiems darbams atitinkančia įmone, laikytinas negaliojančiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Kauno apylinkės teismas 2019 05 02 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovės D. T. naudai 2172,36 Eur bylinėjimosi išlaidas bei iš ieškovo valstybės naudai priteisė 24,30 Eur išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų siuntimu.

11.       Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl pripažinimo teisės ieškovams A. D. ir S. D. atlikti žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti be atsakovų D. T. ir S. S. sutikimo, konstatavo, kad 2015 03 12 atliktu faktinių duomenų patikrinimu vietoje nustatyta, kad sklype yra pastatytas apie 59 kv. m. užstatyto ploto nenustatytos paskirties pastatas, kuris neįregistruotas VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto centriniame duomenų banke, o 2015 04 15 ieškovui buvo surašytas neteisėtų statybų aktas ir nurodymas panaikinti savavališkos statybos padarinius. Teismas sprendė, kad šios nurodytos aplinkybės reiškia, kad ieškovai dėl jų įvykdyto savavališkos statybos fakto negali būti laikomi teisėtais jiems priklausančiame žemės sklype esančio statinio savininkais bei jie nėra teisėtu būdu įgiję tokių nuosavybės teisių, kurios saugomos ir ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų. Teismo vertinimu, atsakovų atsisakymas duoti sutikimą atlikti sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei kadastrinius matavimus negali pažeisti ieškovo, kaip gyvenamojo namo savininko teisių.

12.       Teismas konstatavo, kad ieškovai nėra jokio teisėtai pastatyto statinio, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai, o tai reiškia, kad ieškovai nepatenka nei į vieną Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų, turinčių projektų dėl žemės sklypų pertvarkymo iniciavimo teisę turinčių asmenų kategoriją. Taip pat ieškovai nepatenka nei į vieną iš pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 10 04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 13 punktą formavimo ir pertvarkymo projektų inicijavimo teisę turinčių asmenų kategoriją.

13.       Teismas pažymėjo, kad ieškovai siekia pakeisti žemės sklypo ribas ir plotą, nors tai yra draudžiama pagal įstatymo nuostatas.

14.       Konstatavo, kad ieškovai ne tik nesilaikė teisės aktų reikalavimų, pagal kuriuos turi būti išlaikytas 3 metrų atstumas iki sklypo ribos arba gautas gretimo sklypo savininkų bei naudotojų sutikimas, bet savavališkos statybos darbus vykdė jiems nepriklausančio žemės sklypo dalyje.  Tokiu būdu jie pažeidė atsakovų teises ir įstatymų saugomus interesus.

15.       Teismo vertinimu, net ir ieškinio reikalavimų patenkinimas nesukeltų ieškovų siekiamų teisinių pasekmių, nes į bylą nėra pateiktas nė vienas gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) butų savininko sutikimas, netgi priešingai, yra gauti tik trečiųjų asmenų nepritarimai reiškiamam ieškinio reikalavimui.

16.       Teismo vertinimu, ieškovų įvykdytų savavališkos statybos darbų fakto išaiškėjimas lėmė ir Valstybės įmonės „Turto bankas“ 2017 03 29 rašto Nr. (15.28.-24)SK4-3787 laikymą negaliojančiu bei Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 02 06 įsakymo Nr. A-404 pripažinimą netekusiu galios.

17.       Teismas pripažino, kad ieškovai dėl įvykdytų savavališkų statybų negali įsigyti nuosavybėn papildomo žemės sklypo iš valstybės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18.       Apeliaciniame skunde ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 05 02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.       Neteisinga teismo išvada, kad ieškovai dėl įvykdyto savavališkos statybos fakto negali būti laikomi teisėtais jiems priklausančiame žemės sklype esančio statinio savininkais, kas reiškia, kad jie negali įsigyti nuosavybėn žemės sklypo iš valstybės, nes: 1) teismas nevertino, kad statinys – garažas su mansarda yra nuo seniai funkcionuojantis statinys, kuris 2013 metais buvo rekonstruotas; 2) ieškovams nuosavybės teise priklausantis statinys – garažas su mansarda ribojasi su greta esančiu nesuformuotu valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir dėl šios priežasties ieškovai turi teisę teisės aktų nustatytais pagrindais valdyti valstybinę žemę; 3) ieškovams suformavus žemės sklypą, jie įgytų galimybę šį suformuotą žemės sklypą ar jo dalį įsigyti ar valdyti kitais teisės aktuose numatytais pagrindais.

18.2.       Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovai, organizuodami žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto darbus, veikė kaip valstybės įmonės „Turto bankas“ įgalioti asmenys ir siekė suformuoti žemės sklypą prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), o ne prie ieškovams nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

18.3.       Teismas klaidingai vertino įrodymus ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, darydamas išvadą, kad ieškovai yra žemės sklypo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo iniciatoriai. Iniciatore laikytina VĮ „Turto bankas“, kuri 2017 03 29 raštu Nr. (15.28-24.) SK4-3787 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad neprieštarauja, jog prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas būtų finansuojamas pareiškėjo A. D. asmeninėmis lėšomis bei sutiko, kad pats pareiškėjas pasirinktų įmonę, kuri atliks projektavimo darbus.

18.4.       Teismas padarė klaidingą išvadą, kad žemės sklypo formavimas sumažintų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotą, prijungiant sklypo dalį, kuriame yra neteisėtos statybos objektas prie ieškovų sklypo, dėl to tokiais veiksmais ieškovų nuosavybė nepagrįstai padidėtų atsakovų sąskaita. Tvirtina, kad atsakovai jokiais teisiniais pagrindais šio žemės sklypo nevaldo. Tuo tarpu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas nustatytų tik esamiems statiniams eksploatuoti žemės sklypo ribas, kas reiškia, kad pačia procedūra būtų nustatomos tik žemės sklypo ribos, bet dėl to nuosavybės teisė ieškovams į šį sklypą ar jo dalį nepereitų.

18.5.       Teismas netinkamai pritaikė materialines teisės normas, reglamentuojančias išlaikyti 3 metrų atstumą iki sklypo ribos, arba gauti gretimo sklypo savininkų bei naudotojų sutikimus, kadangi pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 12 24 įsakymu Nr. 705 patvirtintą statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai“ X skirsnio „Gyvenamojo pastato išdėstymas sklype“ 1931 punktą, reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos nustatyti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ netaikomi žemės sklypuose, kuriuose istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas. Pažymi, kad žemės sklypai ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patenka į (duomenys neskelbtini) kvartalą, kuris Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiame plane, priskiriamas prie perimetrinio užstatymo tipo. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teisės normą bei tai, kad žemės sklypai ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priskirtini perimetrinio užstatymo tipui, tai šiuo nagrinėjimu atveju 3 metrų atstumas iki sklypo ribos yra netaikytinas.

18.6.       Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovai savavališkų statybų vykdymu jiems nepriklausančio žemės sklypo dalyje pažeidė atsakovų teises ir įstatymų saugomus interesus, kadangi savavališkos statybos dalis patenka į valstybinį nesuformuotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Apeliantai teigia, kad minėtą žemės sklypą patikėjimo teise valdo ne atsakovai, bet Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

18.7.       Ieškovai nesutinka su teismo išvada, kad ieškovai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Tvirtina, kad ieškinio rengimo ir pateikimo metu apie kitų trečiųjų asmenų prieštaravimus ir nesutikimus dėl rengiamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto, ieškovui nebuvo žinoma.

18.8.       Netinkamai nustatyta, kad ieškovų įvykdytų savavališkos statybos darbų fakto išaiškėjimas lėmė ir valstybės įmonės „Turto bankas“ 2017 03 29 rašto Nr. (15.28-24) SK4-3787 laikymą negaliojančiu bei Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 02 06 įsakymo Nr. A-404 pripažinimą netekusiu galios. Tvirtina, kad nei viename teisės akte nėra numatyta, jog savavališkos statybos fiksavimas būtų pagrįsta priežastis stabdyti pradėtą žemės sklypo formavimo procedūrą.

19.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 05 02 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1.       Byloje pateiktas 2015 04 15 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos savavališkos statybos aktas yra nenuginčytas, galiojantis ir sukeliantis ieškovams teisines pasekmes. Atitinkamai, byloje nėra ir negali būti ginčo dėl savavališkos statybos pastato teisėtumo. Taip pat pažymi, kad Nekilnojamojo turto registrų centro duomenimis, ginčo statinys yra naujos statybos.

19.2.       Ieškovams pripažįstant, kad jie neturi teisės inicijuoti valstybinės žemės formavimo ir pertvarkymo projekto, o nei vienas tokią teisę turintis asmuo ieškovų reikalavimo nepalaiko, spręstina, kad ieškovai neturi teisės reikalauti, jog atsakovai sutiktų su formavimo ir pertvarkymo projektu, nes tai bet kuriuo atveju nesukeltų jokių teisinių pasekmių ieškovams.

19.3.       Ieškovai siekia suformuoti kaimyninį žemės sklypą vien tam, kad galėtų dalį jo įsigyti, prijungti prie savo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ir taip įsiteisinti savavališkos statybos statinį.

19.4.       Byloje ginčo dėl statinio atstumo nuo žemės sklypo ribos iš esmės nėra, nes ginčo statinys apskritai yra savavališka statyba, ko pasėkoje, tai ar statinys atitinka nurodomas ribas ar ne, neturi prasmės.

19.5.       Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovai nepateikė motyvuoto atsisakymo leisti ieškovams suformuoti valstybinės žemės sklypą, tačiau ieškovai niekada nesikreipė į atsakovus ir neprašė suderinti sprendinių, o ėmėsi konkrečių formavimo ir projektavimo organizavimo veiksmų vienašališkai. Taip pat ieškovai nurodo, kad savavališka statyba nėra pakankamas nesutikimo pagrindas. Atsakovai su šiuo argumentu kategoriškai nesutinka. Pažymi, kad tai nėra savavališka statyba ieškovų žemės sklype. Priešingai, ieškovai savavališkai pasistatė dviejų aukštų pastatą dalyje valstybinės žemės sklypo ribos, kuri yra naudojama atsakovų. Atitinkamai, ieškovai sumažino atsakovų naudojamo žemės sklypo plotą ir apribojo atsakovų bei kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų teises naudotis žemės sklypu.

19.6.       Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai pateikė teismui žinomai melagingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją, kad tik atsakovai nesutinka su jų iniciatyva rengti gretimo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei kadastrinius matavimus.

20.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo VĮ „Turto bankas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2019 05 02 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1.       Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai dėl jų įvykdytos savavališkos statybos fakto negali būti laikomi teisėtais jiems priklausančiame žemės sklype esančio statinio savininkais, kas reiškia, kad jie nėra teisėtu būdu įgiję tokių nuosavybės teisių, kurios saugomos ir ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų.

20.2.       Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai nėra jokio teisėtai pastatyto statinio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, kas reiškia, kad jie nepatenka į asmenų, galinčių inicijuoti sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei kadastrinius matavimus asmenų kategoriją.

20.3.       Manytina, kad ieškovo siūlomas žemės sklypo suformavimas ir ribų nustatymas pablogins žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), naudojimo sąlygas, nes ieškovui pertvarkius žemės sklypus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), būtų padidintas ieškovui priklausantis žemės sklypas, o žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), naudojimas būtų apsunkintas, nes sumažėtų žemės sklypo plotas. Taip pat žemės sklypas būtų suformuotas nesilaikant aplinkinių žemės sklypų ribų.

20.4.       Ieškovai, siekdami įteisinti nelegalų statinį (statinio dalį), elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo teisėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22.       Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

23.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys dėl teisės atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto bei kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti be gretimo sklypo savininkų sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24.       Byloje nustatyta, kad ieškovas A. D. 2004 m. įsigijo 31/100 gyvenamojo namo dalį ir 147/700 sklypo (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2013 metais sklype (duomenys neskelbtini) ir už jo ribų pastatė apie 59 kv. m. užstatyto ploto nenustatytos paskirties pastatą, kurio dalis patenka į nesuformuotą valstybinės žemės teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2015 04 15 buvo surašytas neteisėtų statybų aktas ir nurodymas panaikinti savavališkos statybos padarinius. Kauno apygardos administracinis teismas (administracinė byla Nr.I-1572-406/2017) sprendimu pratęsė terminą pašalinti nelegalias statybas. 2017 02 06 Kauno savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. A-404 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“, kuriuo buvo nutarta organizuoti žemės sklypo prie pastatų (1 A4p, 511 m) (duomenys neskelbtini) ir pastato (2G2p) (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. VĮ „Turto bankas“ 2017 03 29 raštu Nr. (15.28.-24)SK4-3787 neprieštaravo, kad ieškovas A. D. dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, suformuoto žemės kadastrinių matavimų bei kadastro duomenų bylos rengimo pasirašytų sutartį su savo nuožiūra pasirinkta, kvalifikacijos reikalavimus minėtiems darbams atitinkančia įmone. 2018 04 16 VĮ „Turto bankas“ rašte Nr. (15.27.-44)SK4-4774 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“, išsiųstame Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui bei A. D., nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), inspekcija 2015 04 15 surašė savavališkos statybos aktą bei privalomąjį nurodymą A. D. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę, VĮ „Turto bankas“ 2017 03 29 raštas Nr. (15.28.-24)SK4-3787, laikytinas negaliojančiu. 2019 02 19 Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 02 06 įsakymas Nr. A-404 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“, pripažintas netekusiu galios.

25.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, konstatuodamas: 1) ieškovai dėl jų įvykdyto savavališkos statybos fakto negali būti laikomi teisėtais jiems priklausančiame žemės sklype esančio statinio savininkais, kas reiškia, kad jie nėra teisėtu būdu įgiję tokių nuosavybės teisių, kurios saugomos ir ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų; 2) ieškovai nepatenka į asmenų, galinčių inicijuoti sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei kadastrinius matavimus, kategoriją, nes ieškovui buvo surašytas neteisėtų statybų aktas ir nurodymas panaikinti savavališkos statybos padarinius; 3) ieškovai siekia pakeisti žemės sklypo ribas ir plotą, nors tai yra draudžiama pagal įstatymo nuostatas; 4) ieškovai ne tik nesilaikė teisės aktų reikalavimų, pagal kuriuos turi būti išlaikytas 3 metrų atstumas iki gretimo sklypo ribos, arba gautas gretimo sklypo savininkų bei naudotojų sutikimas, bet savavališkos statybos darbus vykdė jiems nepriklausančio žemės sklypo dalyje; 5) ieškovai savavališkų statybos darbų vykdymu jiems nepriklausančio žemės sklypo dalyje pažeidė atsakovų teises ir įstatymų saugomus interesus; 6) net ir ieškinio reikalavimų patenkinimas nesukeltų ieškovų siekiamų teisinių pasekmių, nes į bylą nėra pateiktas nė vienas gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) butų savininko sutikimas, o priešingai, yra gauti tik trečiųjų asmenų nepritarimai reiškiamam ieškinio reikalavimui; 7) ieškovų įvykdytų savavališkos statybos darbų fakto išaiškėjimas lėmė ir Valstybės įmonės Turto bankas 2017 03 29 rašto Nr. (15.28.-24)SK4-3787 laikymą negaliojančiu bei Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 02 06 įsakymo Nr. A-404 pripažinimą netekusiu galios; 8) ieškovai dėl įvykdytų savavališkų statybų iš valstybės negali įsigyti nuosavybėn papildomo žemės sklypo. Taigi, nurodytų išvadų pagrindu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai pagrįstai atsisakė duoti sutikimą ieškovams atlikti žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti.

26.       Ieškovai su priimtu sprendimu nesutinka. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, jog ieškovai dėl įvykdyto savavališkos statybos fakto negali būti laikomi teisėtais jiems priklausančiame žemės sklype esančio statinio savininkais, dėl ko jie negali įsigyti nuosavybėn žemės sklypo iš valstybės. Savo poziciją argumentuoja tuo, kad statinys - garažas su mansarda yra nuo seniai funkcionuojantis statinys, kuris 2013 metais buvo rekonstruotas, be to, minėtas statinys ribojasi su greta esančiu nesuformuotu valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir dėl šios priežasties ieškovai turi teisę teisės aktų nustatytais pagrindais valdyti valstybinę žemę. Šiam apeliantų teiginiui teisėjų kolegija nepritaria.

27.       Pagal kasacinio teismo praktiką naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris ne tik investuoja lėšas į statybą ir kartu įgyvendina užsakovo teises, bet taip pat turi statybą leidžiantį dokumentą ir žemės sklypą, kuriame ketina vykdyti statybas, valdo teisėtu pagrindu. Tik minėtus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti laikomas statytoju, jam gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą naują statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos ir ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015).

28.       Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis 2015 04 15 ieškovui surašytu neteisėtų statybų aktu ir nurodymu panaikinti savavališkos statybos padarinius, ieškovai dėl jų įvykdyto savavališkos statybos fakto negali būti laikomi teisėtais jiems priklausančiame žemės sklype esančio statinio savininkais.

29.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad galimybės visapusiškai įgyvendinti nuosavybės teisę, kaip ji suprantama pagal CK 4.37 straipsnį, į statinį egzistavimas siejamas su statinio statybos teisėtumu – tik teisėtai pastatytas statinys (ar statomo statinio dalis) gali būti civilinės apyvartos objektas (CK 4.103 straipsnis), todėl statinio savininkas, pretenduojantis į valstybinės žemės nuomą be aukciono, turi įrodyti, kad jam nuosavybės teise priklausantis statinys yra pastatytas teisės aktų nustatyta tvarka arba kad, jeigu teisėtai vykdoma (vykdyta) statinio statyba nėra baigta, jis turi teisę vykdyti (tęsti) statybos darbus (turi statybą leidžiantį dokumentą, jeigu jis yra privalomas) ir taip, baigus statybą, įgyti galimybę visa apimtimi įgyvendinti nuosavybės teisę į statinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018).

30.       Taigi, nors tam tikrais atvejais asmenys, kurie turi statinius valstybinėje žemėje įgyja į ją teises, tačiau tik teisėtai pastatytas statinys sukuria teisę į valstybinės žemės įsigijimą ar nuomą. Šiuo atveju įvertinus aplinkybę, kad ginčo statinys pastatytas savavališkai, ką patvirtina minėtas 2015 04 15 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos aktas, kuris yra nenuginčytas ir galiojantis (matyti iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, kuriame nurodyta informacija apie žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atliktą savavališką statybą, kuri įregistruota 2015 04 15 Savavališkos statybos aktu Nr. SSA – 20 – 150415 – 0017, ir iš kurio taip pat matyti, kad tai neypatingojo statinio nauja statyba, o įrašas galioja nuo 2015 04 24) bei kuriame nurodyta, kad ginčo statinys yra pastatytas nesilaikant Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo nuostatų, spręstina, jog ieškovai neturi teisės į gretimo valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje yra įsiterpęs ieškovų savavališkos statybos statinys.  

31.       Apeliantai be kita ko apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą teigdamas, jog ieškovai yra žemės sklypo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo iniciatoriai. Tvirtina, kad iniciatore laikytina VĮ „Turto bankas“, kuri 2017 03 29 raštu Nr. (15.28-24.) SK4-3787 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad neprieštarauja, jog prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas būtų finansuojamas A. D. asmeninėmis lėšomis bei sutiko, kad pats A. D. pasirinktų įmonę, kuri atliks projektavimo darbus. Tokios pozicijos apeliantai laikosi, nes ieškovas A. D. 2016 09 21 raštu kreipėsi į VĮ „Turto bankas“, prašydamas leisti ir inicijuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo darbus. Vėliau, t. y. 2016 12 13 VĮ „Turto bankas“ su prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tikslu suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Šiuo pagrindu buvo priimtas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 02 06 įsakymas Nr. A-404 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ ir buvo pradėta žemės sklypo prie pastatų (1A4 p. 511m),(duomenys neskelbtini) ir pastato (2G2p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo procedūra.

32.       Vertinant šį apeliacinio skundo argumentą, pažymėtina, kad ieškovai pripažįsta neturintys teisės inicijuoti valstybinės žemės formavimo ir pertvarkymo projekto ir nurodo, kad šią iniciatyvos teisę turi VĮ „Turto bankas“. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad ankstesnis projekto iniciatorius VĮ „Turto bankas“, sužinojęs apie savavališkos statybos faktą, 2018 04 16 rašte Nr. (15.27.-44)SK4-4774 ,,Dėl Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“, išsiųstame Kauno miesto savivaldybes administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui bei A. D. nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), inspekcija 2015 04 15 surašė savavališkos statybos aktą bei privalomąjį nurodymą A. D. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę, VĮ „Turto bankas“ 2017 03 29 raštas Nr. (15.28.-24)SK4-3787, kuriame pastarasis neprieštaravo, kad A. D. dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, suformuoto žemės kadastrinių matavimų bei kadastro duomenų bylos rengimo pasirašytų sutartį su savo nuožiūra pasirinkta, kvalifikacijos reikalavimus minėtiems darbams atitinkančia įmone, laikytinas negaliojančiu. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad VĮ „Turto bankas“ pripažino negaliojančiu leidimą ieškovams organizuoti projektavimo darbus. Kaip teisingai nurodo atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą, VĮ „Turto bankas“ neprieštaravimas buvo esminis ieškinio motyvas, kurio pagrindu ieškovai apskritai turėjo teisę pradėti teisminį procesą. Šiuo metu, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, VĮ „Turto bankas“ aiškiai nurodo, kad prieštarauja ieškovų atliekamiems veiksmams, kas reiškia, kad VĮ „Turto bankas“ nebelaikytinas valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo iniciatoriumi.

33.       Ieškovai apeliaciniame skunde be kita ko teigia, kad neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovų įvykdytų savavališkos statybos darbų fakto išaiškėjimas lėmė ir valstybės įmonės „Turto bankas“ 2017 03 29 rašto Nr. (15.28-24) SK4-3787 laikymą negaliojančiu bei Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 02 06 įsakymo Nr. A-404 pripažinimą netekusiu galios. Tvirtina, kad nei viename teisės akte nėra numatyta, jog savavališkos statybos fiksavimas būtų pagrįsta priežastis stabdyti pradėtą žemės sklypo formavimo procedūrą. Šiam apeliacinio skundo argumentui nepritartina, kadangi kaip matyti iš į bylą pateikto VĮ “Turto bankas” 2018 06 18 atsiliepimo į ieškinį -  VĮ „Turto bankas“ aiškiai nurodo, kad 2017 03 29 rašto Nr. (15.28-24) SK4-3787 negaliojimo priežastimi yra būtent savavališka statyba.

34.       Ieškovai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Tvirtina, kad ieškinio rengimo ir pateikimo metu apie kitų trečiųjų asmenų prieštaravimus ir nesutikimus dėl rengiamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto, jiems nebuvo žinoma, o minėta pirmosios instancijos teismo išvada būtų pagrįsta tada, jeigu ieškovas būtų turėjęs nors vieną trečiojo asmens prieštaravimą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto dar iki kreipiantis į teismą ir tokią aplinkybę būtų sąmoningai nuslėpęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra svarbi ir kita, jau aptarta aplinkybė, t. y. faktas, kad ieškovas nurodė, jog VĮ „Turto bankas“ neprieštarauja dėl galimybės prie pastatų (duomenys neskelbtini), rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus bei dėl kadastro duomenų bylos rengimo, nors iš tikrųjų žinojo, kad VĮ „Turto bankas“ pripažino negaliojančiu raštą, kuris suteikė teisę ieškovams apskritai dalyvauti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto organizavime, tačiau toliau šiuo pagrindu reiškė reikalavimus atsakovams. Tuo tarpu byloje esantys trečiųjų asmenų atsiliepimai, kuriais nepritariama sklypo suformavimo ir pertvarkymo projektui, pagrindžia faktą, kad net ir ieškinio reikalavimų patenkinimas nesukeltų ieškovų siekiamų teisinių pasekmių.

35.        Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas sprendimas yra motyvuotas, atitinka faktinius bylos duomenis ir įrodymus, priimtas nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino ieškovų bei atsakovų pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl netenkinimo reikalavimo pripažinti teisę atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti be gretimo sklypo savininkų sutikimo, suformuluota taip pat nepaneigiant ir bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi vienodai stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

36.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o ieškovų apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37.       Ieškovai apeliaciniame skunde prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, tai bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteistinos. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė jų dydį pagrindžiančius dokumentus, t.y. atsakovai turėjo 721,16 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. 2019 10 02 mokėjimo nurodymas patvirtina, jog šią sumą advokatų kontorai sumokėjo atsakovas S. S., todėl ši suma jam priteistina iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 93, 98 straipsniai), nes apeliacinis skundas netenkintas. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 25,20 Eur. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis, t.y. po 12,60 Eur (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

            palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą.

            Priteisti iš ieškovų A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) atsakovui S. S. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 360,60 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų 60 euro centų) bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

            Priteisti iš ieškovų A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai lygiomis dalimis po 12,60 Eur (dvylika eurų ir 60 euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis - „bylinėjimosi išlaidos“). Sumokėjus nedelsiant pateikti kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. 

Teisėjai                                                                             Gintautas Koriaginas

                                                                                                                    Algimantas Kukalis

                                                                                                                    Rūta Palubinskaitė