VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. Š., A. Š., E. M. ir N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-03-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. Š., A. Š., E. M. ir N. M. ieškinį dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo, pareikštą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo- Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019-02-28 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-132 ir 2019-02-28 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-131 bei priteisti jiems iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise pagal 2017-08-31 pirkimo pardavimo sutartį priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai– dvi pavėsinės. Šios pavėsinės buvo pastatytos 2015 m., jas pastatė ankstesnis savininkas H. B., nepažeisdamas Labanoro regioninio parko tvarkymo plano ir neviršydamas tokiems statiniams galimo ploto– kiekviena po 25 kv. m. Statiniai buvo statomi, žodžiu suderinus tokių statinių buvimo galimybę su Labanoro regioninio parko direkcija bei su Miškotvarkos tarnyba.

3. 2015 m. galiojo STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, kurio 8.17.11. punkte numatyta, jog pavėsinė (altana)– nedidelis lengvų konstrukcijų dekoratyvinis pastatas ar inžinerinis statinys (priklausomai nuo konstrukcijos) su ištisomis ar ažūrinėmis sienomis per visą ar dalį jų aukščio. Tuo metu pavėsinės, kaip statiniai, galėjo būti uždaros, tokios jos ir buvo pastatytos. 2017 m. buvo suderintas ir įregistruotas miškotvarkos projektas, kuriuo buvo gautas rašytinis pritarimas stovintiems statiniams– pavėsinėms. Ta sąvoka buvo naudota miškotvarkos projekte, pritaikant jį prie faktinės situacijos, 2015 m. pastatytoms pavėsinėms. Miškotvarkos projektas buvo suderintas su Labanoro regioninio parko direkcija ir nustatyta tvarka įregistruotas. Ieškovai įsigijo sklypą su jame stovinčiomis pavėsinėmis jau po to, kai buvo suderintas miškotvarkos projektas. Atsakovas ieškovams surašė 2019-02-28 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-132 ir 2019-02-28 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-131, kuriais ieškovams nurodyta išardyti savavališkai perstatytų pavėsinių dalis, tačiau nenurodoma, kurias dalis ir kaip šie statiniai turi būti perstatyti. Ieškovai su nurodymais nesutiko ir prašė juos panaikinti, kadangi pavėsinės pastatytos teisėtai.

4. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovai galėjo kreiptis į inspekciją ir jiems būtų paaiškinta kaip turi būti vykdomas privalomasis nurodymas. Įstatymai ir norminiai aktai statinius klasifikuoja pagal jų naudojimo paskirtį. Teigė, jog ieškovų naudojami statiniai nėra inžinieriniai įrenginiai ar pavėsinės, o yra pastatai, kadangi įrengtos uždaros patalpos, yra kondicionavimo sistema, kiti asmenys ten laisvai patekti negali. Vandens telkinių zonose draudžiama statyti pastatus arčiau kaip 50 metrų nuo pakrantės apsaugos juostos, o faktinių aplinkybių konstatavimo akte nurodyta, kad ieškovų statiniai stovi 25- 26 metrų atstumu. Miško ūkio paskirties žemėje tokių statinių statyba negalima. Be to, ta vieta yra hidrografiniame draustinyje ir parko teritorijoje. Miškotvarkos projektas buvo suderintas 2017 m. gegužės mėn., o statiniai pastatyti dar 2015 m. Pastatai uždari (su patalpomis), tad akivaizdu, kad jie naudojami tik savininkų poreikiams tenkinti. 2009- 2013 m. laikotarpiu tokiose vietose bet kokia statyba buvo draudžiama, o vėliau nuo 2013 m. liepos- leidžiama tik buvusių sodybų vietose.

5. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija laikėsi pozicijos, jog ieškovų statiniai atitinka ne pavėsinės, bet pastato sąvoką. Pažymėjo, kad statiniai yra per arti vandens, nors turi būti už 50 metrų nuo vandens apsaugos juostos. Miškotvarkos projekte nenurodoma, kaip turi atrodyti panašūs statiniai- pavėsinės, nėra vizualizuoti. Paaiškino, jog jeigu direkcijai būtų pateiktos tokios nuotraukos, kokios jos yra inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte, tai toks miškotvarkos projektas nebūtų derinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-03-10 sprendimu ieškinį atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nors buvusiam sklypo savininkui H. B. 2017-06-08 buvo išduotas „Miškotvarkos projektas 2017- 2026 m“ Nr.57934, tačiau šiame projekte (nors jame ir pažymėta apie trijų pavėsinių statybą) nenurodyta, kokios pavėsinės toje vietoje turėtų būti statomos. Siekiant tai išsiaiškinti, būtina vadovautis įstatymais ir poįstatyminiais aktais, apibrėžiančiais pavėsinės sąvoką, Labanoro regioninio parko apsaugos reglamentu. Pagal Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento (redakcija, galiojanti nuo 2012-12-07) 6 punkto nuostatas, mažaisiais kraštovaizdžio architektūros statiniais yra laikomi nesudėtingi statiniai: informacijai skirti statiniai, tvorelės, platformos, laiptai, lieptai, tilteliai, sūpynės, laipynės, dekoratyvinės skulptūros, šviestuvai, stacionarūs baldai- suolai, stalai, šiukšliadėžės, dviračių stovai, pavėsinės, stoginės, kiti teritorijos vieningo stiliaus tvarkymo ir puošybos statiniai. Teismas priėjo prie išvados, jog žemės sklype (kadastrinis Nr. 8627/0001:35 (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiame (duomenys neskelbtini), paminėtuose norminiuose dokumentuose- Labanoro regioninio parko apsaugos reglamente ir H. B. išduotame „Miškotvarkos projekte 2017- 2026 m.“, numatyta tam tikrų nesudėtingų statinių (taip pat ir pavėsinių) statyba. Nors pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį (redakcija galiojusi nuo 2014-10-11 iki 2016-12-31), 8.17.11. papunkčio nuostatas pavėsinė (altana)- tai nedidelis lengvų konstrukcijų dekoratyvinis pastatas ar inžinerinis statinys (priklausomai nuo konstrukcijos) su ištisomis ar ažūrinėmis sienomis per visą ar dalį jų aukščio“, tačiau šis teisinis reglamentavimas neteko galios nuo 2017-01-01. Teismas pažymėjo, jog STR 1.01.09:2003 6 punkte išskiriamos dvi pagrindinės statinių rūšys: pastatai (gyvenamieji ir negyvenamieji) ir inžineriniai statiniai (susisiekimo, komunikacijos; inžineriniai tinklai; hidrotechnikos statiniai; kiti inžineriniai statiniai). Reglamento 13 punkte buvo numatyta, kad kitos paskirties inžineriniai statiniai– tai fortai, bunkeriai, šaudyklos, techniniai stebėjimo bokštai, sąvartynai, atsinaujinančių išteklių energiją naudojantys energijos gamybos statiniai (vėjo elektrinės, saulės šviesos energijos elektrinės ir kiti), transporterių galerijos, estrados, nuotekų valyklos statiniai ir kiti inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, stoginės, pavėsinės, atraminės sienutės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog analogiškas teisinis reglamentavimas nustatytas ir dabar galiojančiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1–713 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, reglamento 12 punkte (redakcija nuo 2018-01-01).

8. Apskųstąjį sprendimą priėmęs teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į pavėsinių pastatymo metu galiojusį ir dabar tebegaliojantį teisinį reglamentavimą, pavėsinės yra kiti inžineriniai statiniai. Teismas paaiškino, jog statybos įstatymo (redakcija galiojusi pavėsinių statybos metu) 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad „inžineriniai statiniai– susisiekimo, komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai“. Analogiškas teisinis reglamentavimas įtvirtintas ir dabar galiojančioje statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje (redakcija nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31). Pagal statybos įstatymo (redakcija galiojusi pavėsinių statybos metu) 2 straipsnio 7 dalies nuostatas, „pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos“ (statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalis; redakcija nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31). Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog statiniai– „pavėsinės“, esančios žemės sklype (kadastrinis Nr. 8627/0001:35 (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), neatitinka inžinerinių statinių sąvokos, nes jų didžiausią dalį sudaro patalpos (t. y. sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė, pagal statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalies nuostatas).

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors ieškovai teigia, kad jų įsigytame miško sklype yra pavėsinės, o ne statiniai, tačiau toks teiginys prieštarauja statybos darbų metu galiojusiems ansksčiau paminėtiems teisės aktams, byloje nustatytoms aplinkybėms. Tokių statinių statyba miškų ūkio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. 8627/0001:350) nėra galima. Tai nustatęs, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog atsakovas pagrįstai surašė ginčijamus privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus ir teisėtai pareikalavo juos per nustatytą terminą įvykdyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliantai (ieškovai) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-03-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškinį patenkinti.

11. Apeliantai teigia, jog pagal tuo metu buvusį teisinį reglamentavimą, t. y. 2015 m. galiojusio STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 8.17.11. punkto nuostatas, pavėsinė (altana)– nedidelis lengvų konstrukcijų dekoratyvinis pastatas ar inžinerinis statinys (priklausomai nuo konstrukcijos) su ištisomis ar ažūrinėmis sienomis per visą ar dalį jų aukščio. Teigia, jog tuo metu pavėsinės, kaip statiniai, galėjo būti uždaros. Tokios jos ir buvo pastatytos, t. y. pavėsinių faktiniai parametrai jų statybos metu visiškai atitiko galiojusius teisės aktus– jos galėjo būti uždaros, įstiklintos ir pan. Statinių statybos metu trūko tik miškotvarkos projekto, kuriuo Valstybinė miškų tarnyba būtų pritarusi pavėsinių vietai, t. y. kad jos tokios gali būti sklype.

12. Apeliantai laikosi pozicijos, kad miškotvarkos projektas parengtas, pritaikant jį prie faktinės padėties– prie 2015 m. pastatytų pavėsinių. Miškotvarkos projektas buvo suderintas su Labanoro regioninio parko direkcija ir nustatyta tvarka įregistruotas. Ieškovai įsigijo sklypą su jame stovinčiomis pavėsinėmis jau po to, kai buvo suderintas miškotvarkos projektas, taigi ieškovai įgijo jau įteisintas pavėsines ir nuo to laiko jų niekaip neperstatė, nekeitė. Nurodo, kad pavėsinių statybos metu jos savo konstrukciniais sprendimais atitiko visų teisės aktų reikalavimus, o statybos teisėtumas (teisine prasme) vėliau buvo patvirtintas parengtu ir suderintu miškotvarkos projektu– pavėsinės buvo įteisintos, net jei jų statybos pradžia ir nebuvo teisėta (laiku nebuvo parengtas miškotvarkos projektas). 

13. Teigia, jog ieškovai nėra pavėsinių statytojai– jie pirko jau pastatytas pavėsines, todėl jiems negali būti taikomos statytojų pareigos, taip pat jiems neprivalo būti žinoma, kaip turi veikti statytojas ir kokius reikalavimus turi atitikti statomas statinys. Įpareigojant pašalinti statinio dalis, turi būti konkrečiai nurodoma, kurias dalis pašalinti, o tai nurodymuose nebuvo padaryta. Teismui aiškiai nepasisakius, kokio tipo statiniais laiko pavėsines, ieškovams iki šiol nėra aišku, kokie pavėsinių elementai yra neleistini, tik spėjama, kad ieškovai įpareigotini pašalinti įstiklinimą, tačiau toks reikalavimas niekur raštu nėra nurodytas.

14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pagal ginčo materialiųjų teisinių santykių atsiradimo metu galiojusias miškų ir žemės įstatymų, inter alia reglamentuojančių statybos miško žemėje santykius, nuostatas miško žemėje galima statinių, išvardytų miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje ir žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, statyba. Tai medienos sandėliai ir kiti su mišku susiję įrenginiai, o nuostatų, dėl kitų pastatų ar statinių buvimo miško žemėje, inter alia galimybės statyti kitos paskirties pastatus, pirmiau nurodytuose įstatymuose nebuvo. Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarime konstatavo, kad Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostata „Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama <...>, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai“ ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja miškų įstatymo 2 straipsnio (2001-04-10 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3 daliai ir žemės įstatymo (2004-01-27 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Nutarimas įsigaliojo nuo jo oficialaus paskelbimo 2006-03-16, taigi nuo tos dienos jame išdėstyti išaiškinimai, kad pagal miškų ir žemės įstatymų nuostatas miškų ūkio paskirties žemėje gali būti statomi tik medienos sandėliai ir kiti su mišku susiję įrenginiai ir šis sąrašas negali būti išplėstas žemesnės teisinės galios teisės aktais, įgijo įstatymo galią ir tapo privalomi visiems asmenims, o Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Reglamento nuostatos, leidžiančios miško žemėje statyti ne tik pirmiau nurodytus įrenginius, bet ir kitokius pastatus, kurios buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, nebegalėjo būti taikomos (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis). Teigia, kad Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija 2018-09-06 atsakyme Nr. 2-680 „Dėl tarnybinės pagalbos“ inspekcijai nurodė, jog apeliantų žemės sklypas (kadastrinis Nr. 8627/0001:35) pagal Labanoro regioninio parko tvarkymo planą yra (NRn2) ekstensyvaus pritaikymo (neurbanizuojamų) stovyklaviečių pozonėje. Šioje teritorijoje gali būti statomi mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai– nesudėtingi statiniai, nesudėtingi rekreaciniai statiniai, įrengiamos vietos palapinėms statyti, laužavietės, automobilių stovėjimo aikštelės.

15. Atsakovas teigia, jog pagal minėto Konstitucinio teismo išaiškinimo nuostatas, susiformavusią teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, darytina pagrįsta išvada, jog apeliantų vadinamų uždarų pavėsinių, (turinčių patalpas ir atitinkančių pastato sąvoką (pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalies nuostatas)) statyba miškų ūkio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. 8627/0001:35), Labanoro regioninio parko hidrografinio draustinio teritorijoje negalima. Mano, jog apeliantai patys pripažįsta neteisėtą statybą ir skunde nurodo, jog „pavėsinės buvo įteisintos, net jei jų statybos metu 2015 metais ir buvo jų įrengimo teisinių trūkumų.“ Pažymi, jog apeliantų minimų tokių statinių, esančių miškų ūkio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. 8627/0001:35) nėra galimybės įteisinti. Tai draudžiama pagal miškų įstatymo (redakcija nuo 2020-01-01) 2 straipsnio 19 dalies nuostatas, žemės įstatymo (redakcija nuo 2020-01-01) 21 straipsnio 1 punkto, 2 punkto, 26 straipsnio 1 dalies, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (redakcija nuo 2020-01-01) 69 straipsnio 1 dalies 19 punkto, 2 dalies 3 punkto, 84 straipsnio 2 dalies 16 punkto, 99 straipsnio 8 punkto nuostatas. 

16. Paaiškina, jog apeliantų minimu Miškotvarkos projektu 2017- 2026 metams, siekiant pagerinti miško estetines ir poilsiavimo sąlygas, tuometiniam miško savininkui buvo leista suprojektuoti ir įrengti minimalią rekreacinę infrastruktūrą, t. y. tam tikrus rekreacinės paskirties statinius, taip pat ir tris pavėsines. Viena pavėsinė ne didesnė kaip 25 m2. M. M. projekte nebuvo nenurodyta, kokias konkrečiai pavėsines galima statyti, todėl buvo vadovaujamasi aktualiais teisės aktais. Miškotvarkos projekte nebuvo numatyta galimybė apeliantų miškų ūkio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. 8627/0001:35) statyti pastatus. Miškotvarkos projektas įregistruotas 2017-06-08, o pavėsinių statyba baigta 2015 metais, vadinasi ji buvo ir yra neteisėta, nes statytojas tuo metu neturėjo dokumento, kurio pagrindu buvo galima įrengti rekreacinius statinius. Apeliantų sklype pastatyti ne minimalios rekreacinės infrastruktūros statiniai, o pastatai, kurių statyba miškų ūkio paskirties žemės sklype draudžiama.

17. Atsakovas teigia, kad atsižvelgiant į minėtą pavėsinių statybos metu galiojusį ir dabar tebegaliojantį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog pavėsinės yra kiti inžineriniai statiniai. Pagal statybos įstatymo (redakcija galiojusi pavėsinių pastatymo metu) 2 straipsnio 7 dalies nuostatas, „pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos“ (Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalis (redakcija nuo 2020-01-01)). Atsakovas teigia, jog ieškinyje aprašyti statiniai– pavėsinės, esančios žemės sklype (kadastrinis Nr. 8627/0001:35 (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), neatitinka inžinerinių statinių sąvokos, nes jų didžiausią dalį sudaro patalpos (t. y. sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalies nuostatas). Apeliantų naudojami statiniai– pavėsinės yra pastatai, kurių statyba draudžiama miškų ūkio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. 8627/0001:35), esančiame Labanoro regioninio parko hidrografinio draustinio teritorijoje, (duomenys neskelbtini). Nustačius minėtus teisės aktų pažeidimus, ir tai, kad tokių ieškovų pastatų statyba, miškų ūkio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. 8627/0001:350) nėra galima, inspekcija pagrįstai surašė statinių naudotojams ir žemės sklypo savininkams ginčijamus privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus. Privalomųjų nurodymų turinys atitinka inspekcijos viršininko 2016-12-13 įsakymu Nr. 1V-156 nustatytus formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Privalomųjų nurodymų teisinis pagrindas aiškiai nurodytas privalomuosiuose nurodymuose.

18. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo, kad direkcija, išduodama išvadas dėl privačių miškų vidinės miškotvarkos projekto, tikrina taksacinius rodiklius, suprojektuotų ūkinių priemonių atitiktį ūkinių priemonių projektavimą ir vykdymą reglamentuojantiems teisės aktams, aplinkosauginiams reikalavimams, ūkinės veiklos apribojimams saugomose teritorijose, „Natūra 2000“ teritorijose, t. y. pagal kompetenciją tikrina tik projektuojamų ūkinių priemonių (taip pat ir statinių statybos) galimumą privačioje miško valdoje, esančioje regioninio parko teritorijoje, pagal veiklą saugomoje teritorijoje reglamentuojančius teisės aktus. 2017 m. buvo parengtas ir patvirtintas (registruotas 2017-06-08), šiuo metu galiojantis žemės sklypo Miškotvarkos projektas 2017-2026 metams, kuriame, rekreacinei miško infrastruktūrai gerinti yra numatyta įrengti 3 pavėsines (viena pavėsinė ne didesnė kaip 25 m2). Kadangi pagal Labanoro regioninio parko ribų ir funkcinio zonavimo, Labanoro regioninio parko tvarkymo planus bei Labanoro regioninio parko apsaugos reglamentą, žemės sklype (kad. Nr. 8627/0001:35) yra numatoma galimybė įrengti tam tikrus nesudėtingus statinius, taip pat ir pavėsines, direkcija, pagal kompetenciją patikrinusi patikslintą individualų miškotvarkos projektą, per taisyklėse nustatytą terminą, 2017-05-24 raštu Nr. 2-437 „Dėl išvados individualiam miškotvarkos projektui“, miško valdos (kad. Nr. 8627/0001:35) patikslinto individualaus miškotvarkos projekto sprendiniams pritarė. Nors apeliantai ir teigia, kad tokiu pritarimu ir patvirtintu patikslintu individualiu miškotvarkos projektu miško valdoje esantys tokie pastatai buvo įteisinti, tačiau statybas Lietuvoje reglamentuojančiame teisės akte nėra nustatyta, kad vidinės miškotvarkos projektai yra laikomi neteisėtą (teisės aktų reikalavimus pažeidžiančią) pastatų statybą įteisinančiu dokumentu ar tokių pastatų projektu, juo labiau, kai tokio pobūdžio (kaip šios bylos atveju) pastatų statyba miško valdoje, esančioje regioniniame parke, draudžiama pagal miškų, žemės, saugomų teritorijų įstatymų nuostatas.

19. Trečiasis asmuo paaiškina, kad miško valdoje (miškų ūkio paskirties žemės sklype) leidžiama statyti pavėsines, atitinkančias inžinerinių statinių, bet ne pastatų kategoriją. Nors pagal pastatų, vadinamų pavėsinėmis, statybos metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2014-10-11 iki 2016-12-31) 8.17.11 papunktyje buvo nurodyta, kad pavėsine (altana) yra laikomas nedidelis lengvų konstrukcijų dekoratyvinis pastatas ar inžinerinis statinys (priklausomai nuo konstrukcijos) su ištisomis ar ažūrinėmis sienomis per visą ar dalį jų aukščio, tačiau pavėsinių, atitinkančių pastatų (pvz., dekoratyvinis pastatas su ištisomis sienomis) kategoriją statyba miškų ūkio paskirties žemėje nėra galima. Ieškinyje aprašyti statiniai- pavėsinės žemės sklype (kadastrinis Nr. 8627/0001:35) neatitinka inžinerinių statinių sąvokos, nes jų didžiausią dalį sudaro patalpos (t. y. sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė (Statybos įstatymo 2 str. 41 d.)), taigi šie statiniai turi būti laikomi pastatais (Statybos įstatymo 2 str. 37 d.), kurie miškų ūkio paskirties žemėje negali būti statomi.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovų apeliacinis skundas visiškai tenkintinas.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

21. Žemės sklypas (kadastrinis Nr. 8627/0001:35 (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso apeliantams D. Š. ir A. Š. (1/2 žemės sklypo, įsigyto pagal 2017-08-31 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DM-3574) bei E. M. ir N. M. ((1/2 žemės sklypo, įsigyto pagal 2017-08-31 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DM-3574). Žemės sklypo (kadastrinis Nr. 8627/0001:35) pagrindinė naudojimo paskirtis– miškų ūkio. Sklypo plotas– 2 ha, iš kurio miško žemės plotas– 1,87 ha, kitos žemės plotas– 0,13 ha. Nustatytos šios žemės sklypo (kadastrinis Nr. 8627/0001:35) specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, hidrografiniai draustiniai, nacionaliniai ir regioniniai parkai, miško naudojimo apribojimai bei elektros linijų apsaugos zonos. Apeliantai skunde nurodo, jog sklype (duomenys neskelbtini) esančios pavėsinės buvo pastatytos 2015 m. Pastatų teisėtumą apeliantai įrodinėja Miškotvarkos projektu 2017-2026 metams. Apeliantai nurodo, jog tuo metu pavėsinės, kaip statiniai, galėjo būti uždaros. Teigia, kad būtent tokios jos ir buvo pastatytos, t. y. pavėsinių faktiniai parametrai jų statybos metu visiškai atitiko galiojusius teisės aktus– jos galėjo būti uždaros, įstiklintos. Apeliantai šiuos argumentus pagrindžia STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį (redakcija galiojusi nuo 2014-10-11 iki 2016-12-31) 8.17.11. papunkčio nuostatomis, kuriame buvo nurodyta, kad pavėsinė (altana– tai nedidelis lengvų konstrukcijų dekoratyvinis pastatas ar inžinerinis statinys (priklausomai nuo konstrukcijos) su ištisomis ar ažūrinėmis sienomis per visą ar dalį jų aukščio.

22. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija 2018-09-06 atsakyme Nr. 2-680 „Dėl tarnybinės pagalbos“ Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (1 t., e. b. l. 83) nurodė, jog apeliantų žemės sklypas (kadastrinis Nr. 8627/0001:35) pagal Labanoro regioninio parko tvarkymo planą yra (NRn2) ekstensyvaus pritaikymo (neurbanizuojamų) stovyklaviečių pozonėje. Šioje teritorijoje gali būti statomi mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai– nesudėtingi statiniai, nesudėtingi rekreaciniai statiniai, įrengiamos vietos palapinėms statyti, laužavietės, automobilių stovėjimo aikštelės. Pagal saugomų teritorijų įstatymo (redakcija galiojusi statinių statybos metu) 8 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, „gamtiniai draustiniai yra hidrografiniai– tipiškiems bei unikaliems hidrografinio tinklo elementų (upių, ežerų, tvenkinių) pavyzdžiams saugoti“. To paties įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad „gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama- statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ir (ar) bendruosiuose planuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos“. Pažymėtina, jog apeliantų žemės sklype (kadastrinis Nr. 8627/0001:35) nėra esamos ar buvusios sodybos. Ginčo nėra dėl to, kad apeliantų žemės sklype esančios pavėsinės yra uždaros (1 t., e. b. l. 75- 82, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyr. specialisto G. K. surašytas 2018 m. rugpjūčio 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (23.31)- FAK-2184). Apeliantai laikosi pozicijos, kad tokių pavėsinių, kokios jos yra pastatytos, statybą leido tuometinis teisinis reglamentavimas.

23. Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra statybos įstatymas, tačiau statybos miško žemėje reikalavimus taip pat nustato miškų, žemės įstatymai. Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.). Pagal pavėsinių pastatymo metu galiojusias miškų ir žemės įstatymų, inter alia reglamentuojančių statybos miško žemėje santykius, nuostatas miško žemėje galima statinių, išvardytų miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje ir žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, statyba. Tai– medienos sandėliai ir kiti su mišku susiję įrenginiai. Nuostatų, dėl kitų pastatų ar statinių buvimo miško žemėje, inter alia galimybės statyti kitos paskirties pastatus pirmiau nurodytuose įstatymuose nebuvo. Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarime konstatavo, jog Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostata „Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama <...>, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai“ ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja miškų įstatymo 2 straipsnio (2001-04-10 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3 dalies ir žemės įstatymo (2004-01-27 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatoms. Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarime taip pat pažymėjo, jog neturi įtakos tai, kad įstatymuose apibrėžtos sąvokos „miško žemė” (Miškų įstatyme) ir „miškų ūkio paskirties žemė“ (Žemės įstatyme) ne visiškai sutampa- jų skirtumai nėra esminiai. Nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal miškų įstatymo ir žemės įstatymo nuostatas miško (miškų ūkio paskirties) žemėje galima statyti medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, o kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai (inter alia pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės, nei miškų įstatyme, nei žemės įstatyme nėra. Nutarimas įsigaliojo nuo jo oficialaus paskelbimo 2006-03-16, taigi nuo tos dienos jame išdėstyti išaiškinimai, kad pagal miškų ir žemės įstatymų nuostatas miškų ūkio paskirties žemėje gali būti statomi tik medienos sandėliai ir kiti su mišku susiję įrenginiai ir šis sąrašas negali būti išplėstas žemesnės teisinės galios teisės aktais, įgijo įstatymo galią ir tapo privalomi visiems asmenims. Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Reglamento nuostatos, leidžiančios miško žemėje statyti ne tik pirmiau nurodytus įrenginius, bet ir kitokius pastatus, kurios buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, nebegalėjo būti taikomos (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis).

24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs statinių pastatymo metu ir dabar galiojantį statybų teisinį reguliavimą, sprendė jog statiniai- „pavėsinės“, esančios žemės sklype (kadastrinis Nr. 8627/0001:35 (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), neatitinka inžinerinių statinių sąvokos, nes jų didžiausią dalį sudaro patalpos (t. y. sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalies nuostatas) ir tokių statinių statyba miškų ūkio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. 8627/0001:350) nėra galima. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį (redakcija galiojusi nuo 2014-10-11 iki 2016-12-31) 6 punkto nuostatas, yra išskiriamos dvi pagrindinės statinių rūšys: pastatai (gyvenamieji ir negyvenamieji) ir inžineriniai statiniai (susisiekimo komunikacijos; inžineriniai tinklai; hidrotechnikos statiniai; kiti inžineriniai statiniai). Minėto reglamento 13 punkte buvo numatyta, kad kitos paskirties inžineriniai statiniai– tai fortai, bunkeriai, šaudyklos, techniniai stebėjimo bokštai, sąvartynai, atsinaujinančių išteklių energiją naudojantys energijos gamybos statiniai (vėjo elektrinės, saulės šviesos energijos elektrinės ir kiti), transporterių galerijos, estrados, nuotekų valyklos statiniai ir kiti inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, stoginės, pavėsinės, atraminės sienutės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai). Analogiškas teisinis reglamentavimas nustatytas ir dabar galiojančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1–713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 12 punkte (redakcija nuo 2018-01-01). Atsižvelgiant į minėtą pavėsinių pastatymo metu galiojusį ir dabar tebegaliojantį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog pavėsinės yra kiti inžineriniai statiniai. Pagal Statybos įstatymo (redakcija galiojusi pavėsinių pastatymo metu) 2 straipsnio 9 dalies nuostatas „inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai“. Analogiškas teisinis reglamentavimas įtvirtintas ir dabar galiojančio Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje. Kompleksiškai pritaikius STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį (redakcija galiojusi nuo 2014-10-11 iki 2016-12-31) 8.17.11. papunkčio nuostatas, kur buvo nurodyta, kad pavėsinė (altana– tai nedidelis lengvų konstrukcijų dekoratyvinis pastatas ar inžinerinis statinys (priklausomai nuo konstrukcijos) su ištisomis ar ažūrinėmis sienomis per visą ar dalį jų aukščio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį (redakcija galiojusi nuo 2014-10-11 iki 2016-12-31) 6 punkto nuostatas, ieškovų žemėje stovintys statiniai- pavėsinės negali būti priskirtos pastatų kategorijai, kadangi jų statybos metu buvo galimybė statyti pavėsines su ištisomis ar ažūrinėmis sienomis per visą ar dalį jų aukščio ir tokie statiniai nebuvo laikomi pastatais, o buvo priskirti inžinerinių statinių kategorijai.

25. 2017-06-08 įregistruotame miškotvarkos projekte (1 t., e. b. l. 27- 31,- aiškinamasis raštas su preliminariu rekreacinių objektų išdėstymo planu) pavėsinės vadinamos „pavėsinėmis“, o ne stoginėmis, nors pagal 2017 m. galiojusius teisės aktus tokios sąvokos kaip „pavėsinė“ nebuvo likę, kas reiškia, jog miškotvarkos projektas sąmoningai buvo rengtas ir derintas, turint tikslą įteisinti nuo 2015 m. stovėjusias pavėsines. Paties miškotvarkos projekto rengimo intencija ir buvo pavėsinių įteisinimas, o ne naujų stoginių statyba. Miškotvarkos projektas parengtas, pritaikant jį prie faktinės situacijos– 2015 m. pastatytų pavėsinių. Miškotvarkos projektas buvo suderintas su Labanoro regioninio parko direkcija ir nustatyta tvarka įregistruotas. Vertinant, jog miškotvarkos projektas ne įteisina pavėsines, o numato galimybę ateityje statyti statinius/inžinerinius įrenginius sklype, reiktų konstatuoti, kad jis yra neįgyvendinamas, nes numato pavėsinių statybą, o tokio tipo statinys projekto parengimo laikotarpiu nebuvo įtvirtintas statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tad konstatuotina, jog tokia tvarka projektas įteisino jau pastatytas pavėsines.

26. Pažymėtina, jog Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija iš dalies sutinka su apeliantais ir nurodo, jog žemės sklype (kad. Nr. 8627/0001:35) yra numatoma galimybė įrengti tam tikrus nesudėtingus statinius, taip pat ir pavėsines. Direkcija, pagal kompetenciją patikrinusi patikslintą individualų miškotvarkos projektą, per taisyklių nustatytą terminą, 2017-05-24 raštu Nr. 2-437 „Dėl išvados individualiam miškotvarkos projektui“, miško valdos (kad. Nr. 8627/0001:35) patikslinto individualaus miškotvarkos projekto sprendiniams pritarė (1 t., e. b. l. 49). Vadinasi tokiu pritarimu ir patvirtintu patikslintu individualiu miškotvarkos projektu miško valdoje esančios ieškovų pavėsinės buvo įteisintos.

27. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (redakcijos, galiojusios nuo 2014-10-11 iki 2016-12-31) 8.17.11 papunktyje numatyta, kad pavėsinė (altana) – nedidelis lengvų konstrukcijų dekoratyvinis pastatas ar inžinerinis statinys (priklausomai nuo konstrukcijos) su ištisomis ar ažūrinėmis sienomis per visą ar dalį jų aukščio. Taigi pavėsinių statybos metu jos galėjo būti tiek uždaros, tiek atviros ir buvo laikomos inžineriniais statiniais (ne pastatais, kurių statyba miškų ūkio paskirties žemėje buvo draudžiama). Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai priėjo prie išvados, kad statybų metu galioję teisės aktai neleido turėti pavėsinių su uždaromis (įstiklintomis) sienomis. Minėtas statybos techninio reglamento papunktis dar kartą patvirtina, kad pavėsinių statybos metu jos savo konstrukciniais sprendimais atitiko teisės aktų reikalavimus. Pritartina apeliantams, jog statybos teisėtumas (teisine prasme) vėliau buvo patvirtintas parengtu ir suderintu miškotvarkos projektu– pavėsinės buvo įteisintos net jei jų statybos metu nebuvo parengto atitinkamo miškotvarkos projekto. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatas, jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus. Ankstesnėse ir šioje šio sprendimo pastraipose konstatuota, kad ieškovų pavėsinės atitinka teisės aktų reikalavimus. Tad atsakovas neturėjo pagrindo dėl šių statinių surašyti privalomųjų nurodymų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, patenkinant ieškinį.

28. Bylą išsprendus ieškovų naudai, atsakovų ir trečiųjų asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovai prašė priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, partvirtinančių, kad ieškovai turėjo su šios bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų, nepateikė. Dėl to ieškovams jų turėtos bylinėjimosi išlaidos taip pat nepriteisiamos. Nėra duomenų ir apie žyminio mokesčio sumokėjimą. Esant šioms aplinkybėms, žyminis mokestis turėtų būti priteistas valstybei iš atsakovo. Tačiau kadangi atsakovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas yra atleistas nuo žyminio mokesčio, šis mokestis iš atsakovo nepriteisiamas.

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-03-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą:

Visiškai patenkinti ieškovų D. Š., A. Š., E. M. ir N. M. ieškinį dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo, pareikštą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 288600210), trečiasis asmuo- Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija (j. a. k. 188715560) ir panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019-02-28 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-132 ir 2019-02-28 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-131.

Teisėjai        Loreta Braždienė

Visvaldas Kazakiūnas

Alma Urbanavičienė