Administracinė byla Nr. A-2346-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02132-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 17.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. prašymą suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. B., Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja padavė prašymą, kuriuo prašė 2 metų laikotarpiui, t. y. iki 2021 m. spalio 4 d. pratęsti 2019 m. sausio 7 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-190107-00003 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą. Pareiškėja prašyme nurodė, kad:

1.1.                      2019 m. sausio 2 d. pareiškėjai buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-190102-00001 dėl savavališkai rekonstruoto pastato (duomenys neskelbtini) (toliau – ir statinys, pastatas). 2019 m. sausio 7 d. buvo surašytas Privalomasis nurodymas išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę – išardyti (nugriauti) savavališkai prie pastato pastatytą priestatą ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas buvo nurodytas iki 2019 m. liepos 4 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Statybos inspekcija) pareiškėjai prašant pratęsė 3 mėnesiams padarinių pašalinimo terminą iki 2019 m. spalio 4 d.

1.2.                      Pareiškėja siekia įteisinti savavališkos statybos padarinius, tačiau tam reikia laiko. Priestatas (dėl kurio surašytas savavališkos statybos aktas) yra gyvenamojo namo dalis. Pareiškėja siekia atlikti visus privalomus veiksmus, siekiant įteisinti minėtą priestatą, tačiau nedidelė dalis priestato patenka į valstybinės žemės plotą. Pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) dėl galimybės išsipirkti dalį valstybinės žemės su tikslu įteisinti priestato statybą. Šiuo metu aplink pareiškėjos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą yra formuojamas žemės sklypas visuomenės poreikiams. Pareiškėjos žemės sklypas yra įsiterpęs tarp laisvos valstybinės žemės (kurią pareiškėja pretenduoja išsipirkti) ir visuomenės poreikiams formuojamo žemės sklypo. Pareiškėja turės galimybę išsipirkti dalį laisvos valstybinės žemės tik tada, kai bus galutinai atliktos visos žemės sklypo visuomenės poreikiams formavimo procedūros. Šiuo metu minėtos procedūros vykta, pareiškėja yra priklausoma nuo valstybės institucijų veikimo.

2.       Pareiškėja taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais nurodė, kad ji galės pradėti priestato įteisinimo procedūras tik tada, kada bus išspręstas klausimas dėl valstybinės žemės ploto (į kurį patenka priestato dalis) pardavimo ar nuomos pareiškėjai. Pareiškėja yra išsiaiškinusi priestato įteisinimo tvarką, su matininkais, architektais yra aptarusi visas priestato įteisinimo procedūras, tačiau kol nebus išspręstas nuosavybės ar nuomos valstybinio žemės ploto (į kurį patenka dalis priestato) klausimas, tretieji asmenys negali vykdyti jokių priestato įteisinimo darbų (atlikti kadastrinių matavimų tikslinimo, parengti ekspertizės akto ir lokalinės sąmatos (kurių pagrindu būtų apskaičiuota įmoka dėl savavališkos statybos įteisinimo), parengti statinio projektą ir t. t.). Dėl paminėtos priežasties pareiškėja negali sudaryti sutarčių su trečiaisiais asmenimis dėl priestato įteisinimo darbų atlikimo šioje stadijoje, todėl negali pateikti teismui rašytinių įrodymų. Pareiškėja nedelsiant sudarys sutartis dėl minėtų darbų atlikimo su trečiaisiais asmenimis, kai tik bus išspręstas valstybinio žemės sklypo pardavimo ar nuomos pareiškėjai klausimas.

3.       Suinteresuotas asmuo Statybos inspekcija atsiliepimu prašė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Statybos inspekcija atsiliepime nurodė, kad:

3.1.                      Statybos padarinių pašalinimas įpareigojant nugriauti savavališkai prie pastato pastatytą priestatą yra įstatymų pažeidimų pašalinimas bei visuomenės interesų gynimas, o ne tokių statinių statytojo (savininko) pažeistų teisių gynimas. Prašomo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo termino skaičiavimas negali būti siejamas su sąlyga, kuri ateityje gali įvykti arba neįvykti, t. y. prašyme minimas žemės sklypas, įsiterpęs tarp laisvos valstybinės žemės ir visuomenės poreikiams formuojamo žemės sklypo, gali neatitikti teisės aktų reikalavimų, institucija gali atsisakyti jį formuoti, derinti ar tvirtinti. Todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo išdėstytų argumentų pagrindu. Pareiškėja nesiėmė aktyvių veiksmų savavališkai statybai įteisinti. 

3.2.                      Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą ir pareiškėjai surašiusi Privalomąjį nurodymą, įgijo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti per kiek įmanoma trumpesnį terminą. Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas šiuo atveju negali pažeisti nei Inspekcijos teisėtų lūkesčių, nei kitų asmenų teisėtų interesų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Taigi atsižvelgiant į tai, kad Inspekcija jau buvo pareiškėjai suteikusi 9 mėnesių laikotarpį savavališkos statybos padariniams pašalinti, manytina, kad pareiškėjos prašomas pratęsti terminas iki 2021 m. spalio 4 d. nepagrįstai ilgas.

4.       Suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepimu prašė teismo bylą spręsti savo nuožiūra.

5.       NŽT atsiliepime nurodė, kad dėl to, jog žemėtvarkos projektus įgyvendama matininkai, neturi duomenų, kokius sprendinius pasirinks projektą įgyvendinantis matininkas žemės sklypui, esančiam prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ar parengtas žemėtvarkos projektas bus suderintinas Kauno rajono savivaldybės administracijos. Tik įgyvendinus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektą, bus žinoma neprivatizuojamo žemės sklypo konfigūracija. Tik tuomet tiksliai bus galima atsakyti, ar bus galimybė pareiškėjai nusipirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, ar žemė atitinka įsiterpusiam žemės sklypui keliamus reikalavimus.

II.

6.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 15 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė.

7.       Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja per 9 mėnesių terminą nėra net pradėjusi procedūros dėl valstybinės žemės sklypo dalies, kuriame vykdyta savavališka statyba, išsipirkimo. Tai reiškia, kad pareiškėja iki prašymo teismui pateikimo dienos nebuvo pradėjusi proceso dėl savavališkos statybos įteisinimo ir bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų apie pradėtą procesą.

8.       Teismas pažymėjo, kad prašomo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo termino skaičiavimas negali būti siejamas su sąlyga, kuri ateityje gali įvykti arba neįvykti, t. y. prašyme minimas žemės sklypas, įsiterpęs tarp laisvos valstybinės žemės ir visuomenės poreikiams formuojamo žemės sklypo, gali neatitikti teisės aktų reikalavimų, institucija gali atsisakyti jį formuoti, derinti ar tvirtinti. Pareiga pagrįsti prašymą nurodant ne tik konkrečias aplinkybes, bet ir pateikiant įrodymus, pareiškėjai buvo išaiškinta.

9.       Teismas darė išvadą, kad pareiškėja nei kartu su prašymu teismui, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų apie savo aktyvius veiksmus savavališkai statybai įteisinti, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti jos prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021 m. spalio 4 d.

III.

10.       Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo prašymą tenkinti. Pareiškėja prašyme nurodo, kad:

10.1.                      Ji siekia įteisinti savavališkos statybos padarinius, tačiau tam reikia laiko. Priestatas (dėl kurio surašytas savavališkos statybos aktas) yra gyvenamojo namo dalis. Pareiškėja siekia atlikti visus privalomus veiksmus, siekiant įteisinti minėtą priestatą, tačiau nedidelė dalis priestato patenka į valstybinės žemės plotą. Pareiškėja kreipėsi į NŽT dėl galimybės išsipirkti dalį valstybinės žemės su tikslu įteisinti priestato statybą. Aplink pareiškėjos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą yra formuojamas žemės sklypas visuomenės poreikiams. Pareiškėjos žemės sklypas yra įsiterpęs tarp laisvos valstybinės žemės (kurią pareiškėja pretenduoja išsipirkti) ir visuomenės poreikiams formuojamo žemės sklypo. Pareiškėja turės galimybę išsipirkti dalį laisvos valstybinės žemės tik tada, kai bus galutinai atliktos visos žemės sklypo visuomenės poreikiams formavimo procedūros. Minėtos procedūros vyksta, pareiškėja yra priklausoma nuo valstybės institucijų veikimo. Teismas nevertino šios aplinkybės arba vertino netinkamai.

10.2.                      NŽT Kauno rajono skyriuje yra atliekamos procedūros dėl žemės sklypo (plotas 0,78 ha), esančio (duomenys neskelbtini), prie žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pripažinimo būtino visuomenės poreikiams ir įtraukimo į neprivatizuojamų žemės sklypų sąrašą. Pareiškėjai 2020 m. rugsėjo 15 d. NŽT atstovas nurodė, kad minėtos procedūros yra baigtos ir dokumentai yra pateikti VĮ Registrų centrui įregistravimui. Pareiškėjai buvo nurodyta, kad atlikus minėto žemės sklypo įregistravimo VĮ Registrų centre procedūras (buvo nurodyta, kad įregistravimas bus atliktas per 10 dienų) pareiškėja galės pateikti prašymą NŽT dėl likusios laisvos valstybinės žemės įsigijimo ar nuomos.

10.3.                      Pareiškėja galės pradėti priestato įteisinimo procedūras tik tada, kada bus išspręstas klausimas dėl valstybinės žemės ploto (į kurį patenka priestato dalis) pardavimo ar nuomos pareiškėjai. Pareiškėja yra išsiaiškinusi priestato įteisinimo tvarką, su matininkais, architektais yra aptarusi visas priestato įteisinimo procedūras, tačiau kol nebus išspręstas nuosavybės ar nuomos valstybinės žemės ploto (į kurį patenka dalis priestato) klausimas, tretieji asmenys negali vykdyti jokių priestato įteisinimo darbų (atlikti kadastrinių matavimų tikslinimo, parengti ekspertizės akto ir lokalinės sąmatos (kurių pagrindu būtų apskaičiuota įmoka dėl savavališkos statybos įteisinimo), parengti statinio projektą ir t. t.). Dėl paminėtos priežasties pareiškėja negali sudaryti sutarčių su trečiaisiais asmenimis dėl priestato įteisinimo darbų atlikimo, todėl negali pateikti teismui rašytinių įrodymų. Pareiškėja šias aplinkybes buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teisme, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į šias aplinkybes neatsižvelgė. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja nėra pradėjusi proceso dėl savavališkos statybos įteisinimo. Su tokiu teismo vertinimu negalima sutikti, priešingai, pareiškėja nuo pat savavališkos statybos akto surašymo yra aktyvi ir nuosekliai siekia įteisinti savavališką statybą, tačiau jos veiksmai yra tiesiogiai priklausomi nuo valstybės institucijų veikimo. Teismas neįgyvendino teisingumo, nesivadovavo teisingumo ir proporcingumo principais, o pareiškėjos skundą atmetė formaliai.

11.       Suinteresuotas asmuo Statybos inspekcija atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

12.       Statybos inspekcija nurodo, kad pareiškėja nenurodė argumentų, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas galėtų būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu. Teismas vertino įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Deklaratyvūs apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįgyvendino teisingumo, nesivadovavo teisingumo ir proporcingumo principais, o pareiškėjos skundą atmetė formaliai, nepatvirtina skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinka nustatytų proceso teisės reikalavimų, sprendimas nėra formalus ir fiktyvus, o pareiškėja naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs teismas, iš esmės nenurodė.

13.       Suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepimu prašo teismo bylą spręsti savo nuožiūra.

14.       NŽT nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjos prašymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

15.       Pareiškėja siekia jai duoto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 7 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-190107-00003 įvykdymo terminą iki 2019 m. spalio 4 d. pratęsti iki 2021 m. spalio 4 d. Šį prašymą iš esmės grindžia tuo, kad savavališkai pastatytas statinys stovi ant valstybinės žemės ploto, kuris ateityje turės laisvo įsiterpusio žemės sklypo statusą ir kurį ji ketina įsigyti nuosavybėn. Ir tik įsigijus nuosavybėn šį žemės sklypą, jai atsiras teisinės galimybės įteisinti savavališkos statybos padarinius, kurie yra jos gyvenamojo namo, kaip priestato, dalis.

16.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2019 m. sausio 7 d. buvo surašytas Privalomasis nurodymas, įpareigojant iki 2019 m. liepos 4 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius: išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis, ir, jei būtina, sutvarkyti statybvietę (išardyti (nugriauti) savavališkai prie pastato (duomenys neskelbtini), pastatytą priestatą, kurio ilgis apie 13,90 m, plotis apie 3,40 m, aukštis apie 6,80 m, ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjos prašymu šis terminas jai buvo pratęstas iki 2019 m. spalio 4 d.

17.       Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad reikalavimui pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, kurį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui asmuo gali kreiptis į teismą. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta, kad svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal Įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

18.       Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad asmenys, kuriems pateikti šio straipsnio 2 dalyje išvardyti privalomieji nurodymai, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

19.       Administracinių teismų praktikoje aiškinant analogiškų teisės normų nuostatas yra konstatuota, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013, 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išskyrė bent dvi procedūras, kurias pradėjus, teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo, atsiranda pagrindas šį terminą tęsti: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti, tačiau taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013, 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-678/14, 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015).

20.       Nagrinėjamu atveju aktualūs yra tie pareiškėjos veiksmai, kurie yra nukreipti siekiant įsigyti galbūt įsiterpusį žemės plotą, ant kurio stovi savavališkai pastatytas statinys, nes tik įgijus teisę teisėtai valdyti ir naudoti šį žemės plotą, pareiškėjai atsirastų teisinės prielaidos atlikti kitas teisines procedūras, reikalingas įteisinti savavališką statybą.

21.       Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2020 m. rugpjūčio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 7SK-1808-(14.7.110.) dėl 0,75 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

22.       Tai reiškia, kad pareiškėjai nuo to momento atsirado teisinė galimybė, remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) nuostatomis, kreiptis į savo savivaldybės administracijos direktorių su prašymu suformuoti įsiterpusį žemės sklypą, kurį jį galėtų įsigyti, o tuo pačiu inicijuoti kitas teisines procedūras, reikalingas įteisinti savavališką statybą. Šiuo atveju prašymo įsigyti nuosavybėn galbūt įsiterpusį žemės sklypą pateikimas NŽT pats savaime neinicijuoja tokios procedūros pradėjimo, nes, kaip minėta, visų pirma, turi būti nustatyta teisinė galimybė, ar galima tokį sklypą suformuoti ir tik suformavus, yra sprendžiamas jo pardavimo (išnuomavimo) klausimas. 

23.       Byloje duomenų, kad pareiškėja, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, būtų atlikusi veiksmus, susijusius su įsiterpusio žemės sklypo suformavimu, nenustatyta. Tokių duomenų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Įvertinus tai, jog nuo tada, kai 2020 m. rugpjūčio 24 d. buvo suformuotas 0,75 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), praėjo pakankamai nemažai laiko, darytina išvada, kad pareiškėja nėra atlikusi veiksmų, kuriuos galėjo ir turėjo atlikti, jog atsirastų prielaidos įteisinti savavališką statybą.

24.       Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria pasakyta, jog pareiškėjos galimybė įsigyti žemės plotą, ant kurio stovi savavališkai pastatytas statinys, yra tik tikėtino pobūdžio, nes įsiterpusio žemės sklypo suformavimas ir jo įsigijimas yra sąlygoti teisinių prielaidų ir sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte. Todėl pareiškėjai neinicijavus procedūrų dėl įsiterpusio žemės sklypo suformavimo, negali atsirasti net prielaidos šiam žemės sklypui įsigyti, o tuo pačiu ir galimybė įteisinti savavališkos statybos padarinius.

25.       Visa tai lemia, kad byloje nėra nustatyta svarbių priežasčių, susijusių su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, nes pareiškėja, turėdama galimybę šias procedūras inicijuoti, to nedaro.

26.       Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:        

Pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Stasys Gagys

                                        Romanas Klišauskas

                                        Veslava Ruskan