Civilinė byla Nr. e2A-1180-603/2023

     Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10309-2017-2

 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2.;  3.3.1.14.

                                                                    (S)

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                               

     

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 12 d.

Vilnius

 

 

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. U., atsakovo M. U. ir trečiųjų asmenų Z. U. ir V. U. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. U. ieškinį atsakovui M. U. ir pagal atsakovo M. U. priešieškinį ieškovei I. U. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių, tretieji asmenys AB „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, AB SEB bankas, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, AB „Swedbank“, Z. U. ir V. U., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

 

 Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė I. U. pateikė ieškinį atsakovui M. U., prašydama:

1.1.       nutraukti I. U. ir M. U. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) miesto CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)  dėl M. U. kaltės;

1.2.       po santuokos nutraukimo I. U. palikti jos santuokinę U., o M. U. – U. pavardę;

1.3.       nustatyti nepilnamečio vaiko M. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. U. jos gyvenamojoje vietoje tiek Lietuvos Respublikoje, tiek kitoje valstybėje;

1.4.       priteisti iš M. U. nepilnamečiui vaikui M. U. išlaikymą po 259 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo, kuriuo bus nutraukta santuoka, įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės išlaikymo suma kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

1.5.       priteisti iš M. U. 3780 Eur išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui M. U., pavesti ieškovei tvarkyti nepilnamečiam vaikui priklausantį ir teikiamą išlaikymą uzufrukto teise;

1.6.       nustatyti I. U. ir M. U. kiekvienam po ½ dalį turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kurios bendra rinkos kaina yra 72 506,56 Eur;

1.7.       priteisti I. U. asmeninės nuosavybės teise natūra: a) 0,1149 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)., esantį (duomenys neskelbtini)., (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)); b) 215,24 m2 bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. turto už bendrą 203 0000 Eur sumą;

1.8.       priteisti iš I. U. 2 361,26 Eur piniginės kompensacijos M. U.;

1.9.       taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad I. U. ir M. U. santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) I. U. ir M. U. gautos pajamos (piniginės lėšos) ir/ar jų vardu įgytas kitas turtas laikytini jų asmenine nuosavybe, o jų visos kitos įgytos prievolės – taip pat asmeninės;

1.10.       nustatyti, kad kreditiniai įsipareigojimai kreditorei AB SEB bankas pagal 2003 m. gruodžio 12 d. kredito sutartį Nr. 1760318012411 su vėlesniais sutarties pakeitimais dalyje dėl būsto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo nėra modifikuojami ir yra asmeninės I. U. prievolės;

1.11.nustatyti, kad kreditiniai įsipareigojimai kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2018 m. rugsėjo 24 d. kreditavimo sutartį Nr. VK1809572VY nėra modifikuojami ir yra asmeninės M. U. prievolės;

1.12.                      nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriui AB SEB bankas pagal 2005 m. rugsėjo 15 d. Kredito sutartį Nr. 1750518012246-27 nėra modifikuojami ir yra asmeninės M. U. prievolės;

1.13.                      nustatyti, kad kitoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimą (civilinės bylos Nr. e2-1037-262/2017; teisminio proceso Nr. 2-55-3-02570-2017-8) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį (civilinės bylos Nr. e2A-449-330/2019; teisminio proceso Nr. 2-55-3-02570-2016-8) dalyje dėl iš ieškovės I. U. asmeniškai priteistos 98470,80 Eur skolos (negrąžinto avanso) (arba 340000 Lt) tretiesiems asmenims (kreditoriams) Z. U. ir V. U. vykdo asmeniškai I. U.;

1.14.                      nustatyti, kad kitoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimą (civilinės bylos Nr. e2-1037-262/2017; teisminio proceso Nr. 2-55-3-02570-2017-8) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį (civilinės bylos Nr. e2A-449-330/2019; teisminio proceso Nr. 2-55-3-02570-2016-8) dalyje dėl iš ieškovės I. U. priteistų 24 617,70 Eur materialinių palūkanų bei 5 procentų procesinių palūkanų tretiesiems asmenims (kreditoriams) Z. U. ir V. U. vykdo I. U. ir M. U. solidariai;

1.15.                      nustatyti, kad kitoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismo 2018-09-05 sprendimą (civilinės bylos Nr. e2-1037-262/2017; teisminio proceso Nr. 2-55-3-02570-2017-8) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019-10-10 nutartį (civilinės bylos Nr. e2A-449-330/2019; teisminio proceso Nr. 2-55-3-02570-2016-8) dalyje dėl iš ieškovės I. U. ir atsakovo M. U. solidariai priteistos 57924 Eur negrąžintos paskolos (arba 200000 Lt) ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tretiesiems asmenims (kreditoriams) Z. U. ir V. U. vykdomi sekančia tvarka:

a)       6475,90 Eur (arba 195000 Lt) paskolos ieškovė I. U. ir atsakovas M. U. vykdo lygiomis dalimis, t. y. kiekviena šalis po 28237,95 Eur paskolos, ir atitinkamai nuo mokėtinų sumų po 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

b)       1448,10 Eur (arba 5000 Lt) paskolos ir atitinkamai nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo asmeniškai vykdo atsakovas M. U.;

1.16.                      pripažinti, jog prievolės, kylančios iš Z. U. ir atsakovo M. U. paskolinių santykių, remiantis 2015 m. balandžio 3 d. mokėjimo nurodymais 4003,46 Eur sumai, 2795,00 Eur sumai ir 1206,45 Eur sumai yra atsakovo M. U. asmeninės prievolės;

1.17.                      priteisti iš M. U. visas šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas I. U..

2.                      Ieškovė savo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:

2.1.       šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje. 2013 metų pabaigoje išryškėjo atsakovo charakterio ir asmeninių savybių̨ ydingumas bei jo nepriimtinas požiūris į santuokos, šeimos ir bendro santuokinio gyvenimo vertybes: neatsakingas požiūris į šeimą ir nuolatinis kasdieninis nesaikingas alkoholio vartojimas šalių nepilnamečio vaiko M. U. akivaizdoje ir kt. Šeimoje dėl to kildavo nuolatiniai kivirčai. Atsakovas ėmė ieškovę įžeidinėti, bartis su ja šalių nepilnamečio vaiko akivaizdoje, nuolat nepagrįstai tikrinti ieškovės asmeninius daiktus (judriojo ryšio telefoną, asmeninio rankinuko daiktų turinį ir pan.) ir elektroninį paštą, taip pat nuolat naudojo jos atžvilgiu psichologinį smurtą;

2.2.       šalių šeimyninis gyvenimas ir bendro ūkio vedimas faktiškai nutrūko dar 2013 m. spalio mėn. Ieškovė 2014 m. sausio 2 d. išsinuomojo atskirą būstą, nes gyvenimas po vienu stogu tapo neįmanomu. Nors nuomos sutartis 2014 m. kovo mėn. buvo nutraukta, o ieškovė su sūnumi grįžo gyventi į sutuoktinių bendrą namą, tačiau šeimyninis gyvenimas atkurtas nebuvo, šalys gyveno kaip kaimynai. Kadangi neturėjo bendro biudžeto, susitarė dėl vaiko išlaikymo;

2.3.       atsakovas po 2015 m. rugpjūčio 7 d. ieškovės atžvilgiu pavartoto smurto, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas, išsikraustė gyventi atskirai, nuo 2015 m, rugpjūčio 8 d. neprisideda prie bendro turto išlaikymo;

2.4.       atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka nenustatytina, tačiau ieškovė neprieštarauja tokios tvarkos nustatymui, esant atsakovo pageidavimui;

2.5.       prašomas priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis grindžiamas minimalia mėnesio alga, kadangi šalių nepilnametis vaikas neturi specialių poreikių, vaiko poreikius atitinka 518 Eur per mėnesį išlaikymas;

2.6.       išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas po 190 Eur už paskutinius 36 mėnesius, atimant po 85 Eur per mėnesį atsakovo teikto išlaikymo;

2.7.       atsižvelgiant į tai, jog po atsakovo panaudoto smurto ieškovės atžvilgiu šalys nuo 2013 m. spalio 23 d. faktiškai gyvena skyrium, byloje taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.67 straipsnio 2 dalis ir nustatytina, kad šalių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi. Taigi, nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki ieškinio pareiškimo teisme dienos šalių gautos pajamos ir įgytas kitas turtas laikytini kiekvienos šalies asmenine nuosavybe, o prievolės, įgytos nuo nurodyto momento, taip pat – asmeninėmis;

2.8.       šalims pradėjus faktiškai gyventi skyrium, t. y. po 2013 m. spalio 23 d., ieškovė įsigijo: automobilį TOYOTA AURIS (pagal 2015 m. lapkričio 24 d. išperkamosios nuomos (lizingo) sutartį) bei 2696/24000 dalis neįrengtos pastogės (pagal (duomenys neskelbtini). turto pardavimo iš varžytinių aktą), todėl šis turtas laikytinas asmenine ieškovės nuosavybe ir į dalintino turto balansą netrauktinas;

2.9.       atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo įgytas iki šalių santuokos sudarymo, tačiau nurodyto turto įgijimui bei įrengimui buvo panaudotos lėšos, kurios gautos iš SEB banko pagal ieškovės vardu sudarytos su AB SEB bankas 2005 m. liepos 25 d. vartojimo sutarties sąlygas, vėliau refinansavus ir padidinus ieškovės vardu turėtą kreditą pagal ieškovės ir AB SEB bankas sudarytos 2013 m. gruodžio 22 d. kredito sutarties sąlygas. Nors 130 000 Lt paskola sodybos įgijimui buvo paimta atsakovo vardu, tačiau nuo paskolos paėmimo iki bendro ūkio vedimo pabaigos paskola buvo grąžinama iš bendrų lėšų. Todėl sodybos įsigijimas bei įrengimas laikytinas jungtinės veiklos rezultatu, o šios veiklos rezultatui sukurti panaudotos lėšos turi būti kompensuojamos ieškovei, nes turtas yra įregistruotas atsakovo vardu asmeninės nuosavybės teise. Iš atsakovo turi būti priteista kompensacija, kurios dydis lygus piniginei investicijai į sodybos pirkimą bei įrengimą - 64 419,28 Lt arba 18 657,11 Eur ir sumokėtoms nuo šios sumos palūkanoms, kurių dydis 2021 m. gruodžio 10 d. buvo 10 325,01 Eur. Iš viso iš atsakovo priteistina jo asmeniniam turtui panaudota 28 982,12 Eur suma. Atsakovas privalo kompensuoti ir 1⁄2 dalį iš bendrų sutuoktinių lėšų sumokėtų įmokų pagal atsakovo ir AB SEB bankas sudarytos 2005 m. rugsėjo 15 d. kredito sutarties sąlygas už laikotarpį nuo 2005 metų spalio 1 d. iki 2013 metų lapkričio 1d.;

2.10.       atsakovo vardu įgyta transporto priemonė V. B. laikytina asmenine atsakovo nuosavybe ir į dalintino turto balansą netrauktina, kadangi šis turtas buvo įgytas šalims gyvenant atskirai;

2.11.       šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas: žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteistini ieškovės asmeninėn nuosavybėn, išmokant atsakovui 36 253,28 Eur piniginę kompensaciją. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise esančio turto vertė - 203 000 Eur, mažintina 130 493,44 Eur, atsižvelgiant į tai, kad turto įgijimui buvo panaudos ieškovės asmeninės lėšos, gautos pardavus asmeninės nuosavybės teise turimą turtą (32 022,64 Eur), be to, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rusėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1037-262/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019 iš ieškovės asmeniškai priteista 98470,80 Eur skolos, kuri taip pat buvo panaudota gyvenamojo namo ir žemės sklypo įsigijimui. Šalys turi du bendrus kreditorius – trečiuosius asmenis Z. U. ir V. U. (atsakovo tėvus) pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1037-262/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019. Prievolė kreditoriui AB Swedbank pagal 2012 m. vasario 24 d. kredito sutartį, sudarytą ieškovės vardu, iš dalies įvykdyta iš ieškovės asmeninių lėšų, todėl iš atsakovo priteistina 1/2 dalis ieškovės sumokėtų įmokų, t. y. 136,36 Eur. Be to, ieškovė šeimos poreikiams finansuoti su kreditoriumi AB Swedbank 2013 m. balandžio 18 d. sudarė kredito linijos sutartį dėl 8022,47 Eur (27700 Lt) kredito limito suteikimo ir šios sutarties pagrindu atsiradusias prievoles jau yra įvykdžiusi visiškai, asmeniškai sumokėdama kreditoriui 2013 m. spalio 23 d. buvusį negražinto kredito likutį, t. y. 27 400 Lt. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina 1/2 dalis gražintos kredito limito dalies 4 011,23 Eur bei 762,31 Eur palūkanų, administravimo bei įsipareigojimo mokesčio, viso 4773,54 Eur;

2.12.       ieškovė be kita ko prašo teismo nustatyti, kad šalys Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019 priteistus 57924 Eur negrąžintos paskolos (arba 200000 Lt) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo vykdo grąžindamos 56475,90 Eur (arba 195000 Lt) lygiomis dalimis, po 28237,95 Eur skolos bei procesines palūkanas, 1448,10 Eur (arba 5000 Lt) - asmeniškai atsakovas;

2.13.       ieškovė taip pat turi asmeninę prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2003 m. gruodžio 12 d. kredito sutartį. Atsakovas turi asmeninius kreditorius Luminor Bank AS Lietuvos skyrių pagal 2018 m. rugsėjo 24 d. kreditavimo sutartį, pagal kurią atsakovui suteiktas 1 000 Eur dydžio vartojimo kreditas, ir AB SEB bankas pagal 2005 m. rugsėjo 15 d. kredito sutartį;

2.14.       iš atsakovo taip pat priteistina ½ dalis išlaidų gyvenamojo namo šildymui - 3 000 Eur, skaičiuojant už paskutinių 5 metų laikotarpį, bei ½ gyvenamojo namo apsaugos išlaidų – 527,55 Eur. Atlikus mokėtinų kompensacijų įskaitymus, iš ieškovės atsakovui priteistina iš viso 2 361,26 Eur piniginė kompensacija (36 253,28 Eur - 28 982,12 Eur - 136,36 Eur - 4773,54 Eur - 3527,55 = 2361,26 Eur);

3.       Atsakovas atsiliepime su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad:

3.1.        Ieškovė nuo 2013 m. spalio 23 d. atsisakė bet kokio intymaus bendravimo su atsakovu, demonstratyviai siekė parodyti, jog yra neištikima. Prašydama nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2013 m. spalio 23 d., ieškovė siekia pateisinti savo neištikimybės faktą. Neištikimybę patvirtina byloje esantys įrodymai. Tačiau nepaisant ieškovės neištikimybės, iki pat ieškinio pateikimo datos sutuoktiniai kūrė bendrą turtą, 2015 m. lapkričio 20 d. buvo įgytas 2012 m. automobilis Toyota Auris, atsakovas tvarkė bendrą ūkį, vykdė prievoles, susijusias su šeimos namų ūkio išlaikymu, mokėjo už elektrą, draudimą, prižiūrėjo vaiką. Santuoka iširo, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo - 2017 m. kovo 8 d., todėl nustatytina, kad šalių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo bylos iškėlimo dienos;

3.2.       visada tinkamai vykdė tėvo pareigas, kiekvieną mėnesį į ieškovės sąskaitą pervesdavo po 85 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui, kaip ir buvo susitarta su ieškove, jokių pretenzijų, jog skiriamos sumos nepakanka nei raštu nei žodžiu atsakovas nėra gavęs;

3.3.       ieškovės reikalavimai dėl ½ jos asmeninių išlaidų kompensavimo pagal jos asmeniškai sudarytas sutartis su AB Swedbank nepagrįsti. Ieškovės reikalavimas dėl gyvenamojo namo šildymo ir apsaugos išlaidų kompensavimų yra nepagrįstas, kadangi ieškovė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name gyvena su sugyventiniu A. K. ir tokiu būdu siekia neteisėtai praturtėti ir padengti savo sugyventinio patirtas išlaidas.

4.       Tretieji asmenys Z. U. ir V. U. pateiktame atsiliepime prašė netenkinti reikalavimų dalyse dėl turto ir turtinių įsipareigojimų padalijimo. Nurodė, kad:

4.1.       nors ieškovės asmeninių lėšų panaudojimo sutuoktinių bendrai jungtinei nuosavybei faktas nebuvo įrodinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-1091-262/2018, tačiau jis buvo reikšmingas, siekiant nustatyti skolinius įsipareigojimus ir jų vykdymą. Ieškovė šio fakto neįrodinėjo, taip pripažindama savo asmeninę prievolę, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl įsipareigojimų pakeitimo;

4.2.       ieškovės reikalavimas dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), priteisimo ieškovei, išmokant atsakovui piniginę kompensaciją, nepagrįstas. Trečiųjų asmenų interesus labiau atitiktų turto priteisimas atsakovui ir piniginės kompensacijos, kuria ieškovė galėtų padengti bent dalį savo kreditorinio įsipareigojimo, išmokėjimas ieškovei;

4.3.       ieškovei ir atsakovui santuokos metu bendriems šeimos poreikiams patenkinti 2015 m. balandžio 3 d. yra paskolinę 4001,45 Eur, taip pat suteikę 4023,46 Eur paskolą ieškovės ir atsakovo paskolų refinansavimui bei 8024,91 Eur ieškovės ir atsakovo paskolų refinansavimui pagal skolos raštelį. Todėl minėtos prievolės turi būti pripažintos solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis.

5.       Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime nurodė, kad ieškovė ir atsakovas bendrų dalintinų prievolių jam neturi, todėl santuokos nutraukimo klausimas spręstinas teismo nuožiūra. Kadangi ieškovės 2003 m. gruodžio 22 d. kredito sutartis Nr. 1760318012411-12 sudaryta iki šalių santuokos įregistravimo, įsipareigojimai pagal sutartį yra asmeniniai ieškovės I. U. įsipareigojimai ir nedalintini. Su atsakovu sudaryta 2005 m. rugsėjo 15 d. kredito sutartis Nr. 1750518012246-27 taip pat buvo sudaryta iki šalių santuokos sudarymo, todėl prievolės yra asmeninės atsakovo M. U. prievolės.

6.       Tretieji asmenys AB „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, AB „Swedbank“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

7.       Atsakovas pateikė priešieškinį, kurį patikslinęs prašė: 1) nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl ieškovės kaltės; 2) priteisti iš ieškovės 5 000 Eur neturtinės žalos; 3) palikti ieškovei jos santuokinę pavardę; 4) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje tiek Lietuvoje, tiek kitoje valstybėje; 5) priteisti iš ieškovės nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 216 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 6) nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią ieškovė bendrauja su nepilnamečiu vaiku atsižvelgiant į vaiko interesus ir norus, nenustatant konkrečių susitikimo dienų ir tvarkos; 7) nustatyti, kad nuo ieškinio pateikimo teismui dienos šalių gautos pajamos ir įgytas kitas turtas laikytini kiekvienos šalies asmenine nuosavybe, o įgytos prievolės – asmeninėmis; 8) nustatyti kiekvienai šaliai po ½ dalį turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kurios bendra rinkos vertė yra 31 624,30 Eur; 9) padalinti santuokoje įgytą turtą; 10) priteisti atsakovui 4 012,45 Eur piniginę kompensaciją už solidarių paskolinių įsipareigojimų įvykdymą tretiesiems asmenims Z. U. ir V. U.; 11) priteisti iš atsakovo 14 100,57 Eur kompensaciją ieškovės naudai už iš bendrų lėšų apmokėtą asmeninį atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą; 12) priteisti iš ieškovės 26 627,09 Eur kompensaciją atsakovo naudai už iš bendrų lėšų apmokėtą asmeninį ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą; 13) priteisti atsakovui 7 603,08 Eur kompensaciją už ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą; 14) priteisti atsakovui 1 116,13 Eur kompensaciją už būsto nuomą; 15) priteisti iš ieškovės 16 078,52 Eur, nepagrįstai sutaupytų sutuoktinio sąskaita, 2 551,04 Eur už atsakovui jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir žemės sklypo asmeninį naudojimą laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2022 m. vasario 21 d., priskaičiuotų ½ dalį 57 924 Eur solidarios skolos palūkanoms kompensuoti; 16) priteisti iš ieškovės 1 831,61 Eur piniginę kompensaciją atsakovo naudai už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto šildymą ir ½ bendros jungtinės nuosavybės priklausančio namo draudimą; 17) priteisti iš ieškovės 6 029,42 Eur kompensaciją atsakovo naudai už modifikuotų kreditorinių įsipareigojimų kreditoriams Z. U. ir V. U. vykdymo išlaidas antstolei N. Lipeikienei, nustatyti prievolių pobūdį; 18) atmesti ieškovės ieškinį ir priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

7.1.       susipažinę nuo 2003 metų pradžios pradėjo gyventi kartu atsakovo tėvams – tretiesiems asmenims V. ir Z. U. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2003 m. gruodžio 22 d. sudarytos su AB SEB banku būsto įsigijimo kredito sutarties pagrindu bei pasinaudojusi atsakovo lėšomis įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame šalys apsigyveno ir vedė bendrą ūkį;

7.2.       ieškovė 2010 m. birželio 23 d. tretiesiems asmenis Viktorui ir Z. U. preliminariosios pirkimo pardavimo sutarties pagrindu be AB SEB banko sutikimo įsipareigojo parduoti hipoteka įkeistą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tretieji asmenys sumokėjo ieškovei buto kainą - 340 000 Lt, butą susiremontavo, mokėjo komunalinius mokesčius. Atsakovas ir ieškovė tą pačią dieną sudarė jiems bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančio namo bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį. Tretieji asmenys 2011 m. pradžioje pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir paskolino šalims 57924 Eur (200 000 Lt). Gavę paskolą įsirengė bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantį namą ir 2011 m. gruodžio 23 d. persikėlė į jį gyventi;

7.3.        2013 m. rudenį ieškovei tapus (duomenys neskelbtini)direktore, padidėjus jos pajamoms, ieškovė pradėjo smurtauti prieš nepilnametį vaiką, naudoti psichologinį smurtą prieš atsakovą. 2014 m. sausio mėn. ieškovė išsikraustė gyventi iš šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio būsto į nuomojamą butą. 2014 m. kovo mėn. 1 d. ieškovė grįžo gyventi į namą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau iš elgesio buvo matyti, kad ji neslepia, jog eina į pasimatymus, ir net siekia, kad apie jos pažintis atsakovui taptų žinoma. Neištikimybės faktą pagrindžia į bylą pateiktos ieškovės susirašinėjimų su kitais vyrais kopijos bei telefoninių skambučių išklotinės. Nepaisant to, atsakovas siekė ir tikėjosi išsaugoti santuoką, nuolat buvo susitaikymo iniciatoriumi, bandė kalbėtis su sutuoktine;

7.4.       ieškovė piktnaudžiauja motinos teisėmis, dėl atsakovo bendravimo su vaiku sprendžia neatsižvelgdama į sūnaus poreikius ar norus, netinkamai rūpinasi vaiku, naudoja prieš jį fizinį smurtą. Ieškovės bendravimas su nepilnamečiu vaiku, šiam gyvenant su atsakovu, vyktų atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko norus;

7.5.       išlaikymo dydis priteistinas atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį ir atsakovo šiuo metu mokamo laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį po indeksacijos;

7.6.       santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes turėtų sukelti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, kadangi iki šio momento šalys tvarkė bendrą ūkį, prižiūrėjo vaiką, kūrė bendrą turtą;

7.7.       atsakovui priteistini jam asmeninės nuosavybės teise priklausantys daiktai, esantys gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini): asmeninio naudojimo paskirties daiktai, įrankiai, rūbai, batai, sporto inventorius, dokumentai, ekonomikos mokslo srities knygos, dovana „Vision TriActiv“ apyrankė, vestuvinis žiedas; asmeniškai atsakovo iš jo kolegų ir draugų, tėvų, brolio ir senelių gautos dovanos: eglutės žaisliukai, senovinių pinigų kolekcija, vimpilų kolekcija, geležinių ženkliukų kolekcija, aritmometras, dekoratyvinė metalinė kalta rožė; paveikslas "Saulėgrąža", paveikslas "Namas", paveikslas "Pavasaris", daiktai gauti iš tėvų Z. ir V. U. (sandėliuojami namo rūsyje), stalas su 8 kėdėmis, gautas iš brolio (sandėliuojamas namo rūsyje); video kasečių grotuvas Sony (su video kasetėmis), odinis baldų komplektas (lova, 2 foteliai ir stalas), kampinis baldų komplektas (žalias), valgomojo kambario stalas su 8 kėdėmis, namų kino teatras Samsung (su DVD diskais). Didžioji dalis nurodytų kilnojamųjų daiktų pirkta atsakovo, išperkamosios nuomos būdu (lizingu);

7.8.       šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), 2696/24000 dalys neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini). Jam asmeninės asmeninės nuosavybės teise priteistinas gyvenamasis namas ir žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (turto vertė – 203 000 Eur), kadangi tokiu būdu bus užtikrinti kreditorių interesai. Nors ieškovei 2016 m. lapkričio 15 d. perkant 2696/24000 dalį neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), atsakovas nedalyvavo, tačiau turtas įgytas santuokoje, todėl priteistina iš ieškovės ½ arba 1 150,5 Eur už bendrų lėšų panaudojimą įsigyjant minėtą turtą;

7.9.       ieškovės 98470,8 Eur kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriui Z. ir V. U. pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus apygardos teismas sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1091-262/2018 bei 2019 m. spalio 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį apeliacinėje instancijoje byloje Nr. e2A-449-330/2019 yra modifikuojami ir yra asmeninės atsakovo prievolės, tokiu būdu kompensuojant ieškovei atsakovui priteistiną didesnę santuokoje įgyto turto dalį;

7.10.       prašė nustatyti, kad ieškovės 15812,15 Eur kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriams Z. ir V. U. taip pat yra modifikuojami ir yra asmeninės atsakovo prievolės bei nustatyti, kad solidarūs 72904,9 Eur kreditoriniai įsipareigojimai su palūkanomis (57924 Eur + 14980,9 Eur) kreditoriui Z. ir V. U. yra modifikuojami ir yra asmeninės atsakovo prievolės;

7.11.       prašė nustatyti, kad ieškovė antstolei N. Lipeikienei vykdomojoje byloje Nr. 0062/20/00678 už 98470,8 Eur, 15812,15 Eur bei ½ solidarios skolos 72904,9 Eur skolų išieškojimą yra skolinga 6029,42 Eur vykdymo išlaidų sumą;

7.12.       prašė priteisti ieškovei 2 925 Eur vertės kilnojamąjį turtą: šaldytuvą Gorenje, paveikslą „Boba", baro kėdes (2 vnt.), mėlynos spalvos lovas (2 vnt.), oranžinės spalvos lovą, miegamojo lovą su dviem lovos spintelėmis, miegamojo lovos čiužinį, komodą, rašomąjį stalą ir knygų spintas, Multimedijos grotuvą Acrayn, televizorių Sony (sidabrinės spalvos), televizorių LG (plokščiaekranis), televizorių Sony (plokščiaekranis), televizorių Samsung (juodos spalvos), šaldytuvą (rūsio), pastatomą lempą (medžio imitacija), pastatomą lempą (raudonos spalvos), skalbimo mašiną, knygas, koridoriaus komodą, elektrinę vejapjovę Grizzly, pianiną, terasos baldus (stalas ir 6 kėdės), kompiuterį Lenovo, Wifi 3G router, smulkią buitinę techniką, indus;

7.13.       prašė atsakovui priteisti 2 275 Eur vertės kilnojamąjį turtą natūra: paveikslą „Pasaka 1“, paveikslą „Pasaka 2“, paveikslą „Miestas“, pastatomą lempą (juodos spalvos), rūsio knygų lentynas, indaują, rūsio spintą, užuolaidas, koridoriaus veidrodį, koridoriaus suoliuką, vonios kėdę;

7.14.       trečiųjų asmenų suteikta 8 024,91 Eur tikslinė paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti - refinansuoti ir padengti namo įrengimui ir žemės sklypui atsakovo paimtas paskolas iš AB Swedbank ir AB Citadele banko, todėl iš ieškovės priteistina 4012,45 Eur piniginė kompensacija už solidarių paskolinių įsipareigojimų įvykdymą tretiesiems asmenims Z. U. ir V. U.;

7.15.       atsakovas iš bendrų šeimos lėšų įvykdė bendrą 28 201,14 Eur dydžio prievolę kreditoriui AB SEB bankui už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įsigijimą. Ieškovė iš bendrų šeimos lėšų padengė 53 254,18 Eur dydžio prievolę kreditoriui AB SEB bankui už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įsigijimą;

7.16.       prašė iš ieškovės priteisti jo naudai 7 603,08 Eur kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą, nurodydamas, kad būtent jis atliko visus remonto darbus ir vykdė ieškovės prievoles, prisiimtas būsto pagerinimui;

7.17.       laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2021 m. spalio 1 d. patyrė 1 166,13 Eur išlaidas būsto nuomai, kadangi dėl ieškovės aktyvių veiksmų buvo priverstas išsikraustyti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, o sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name ieškovė jam gyventi uždraudė. Turtas be atsakovo sutikimo buvo naudotas asmeniniams ieškovės poreikiams tenkinti laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 19 d. iki 2022 m. vasario 21 d., kas sukėlė žalą atsakovui 2551,04 Eur palūkanų suma, skaičiuojant nuo ½ dalies 57924 Eur solidarios skolos;

7.18.       prašė priteisti iš ieškovės 1 831,61 Eur kompensaciją už ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto šildymą ir namo draudimą, nurodydamas, kad kompensavo tretiesiems asmenims Z. U. ir V. U. ieškovės nuosavybės teise priklausančio buto šildymo sąskaitas laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn., laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. birželio 12 d. sukaupė lėšas namo renovacijai bei apmokėjo šalių bendro turto draudimą;

7.19.       patyrė neturtinę žalą, kadangi jo iškeldinimas iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto apsunkino atsakovo bendravimą su šalių nepilnamečių vaiku, dėl ko patirti dideli išgyvenimai.

8.       Ieškovė atsiliepime prašė atsakovo priešieškinį atmesti. Nurodė, kad:

8.1.       nesinaudojo atsakovo lėšomis įsigydama butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kartu šalys pradėjo jame gyventi po to, kai ieškovė jį suremontavo - 2004 m. pabaigoje. Atsakovo reikalavimas dėl 2004 m. atsakovo atliktų ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimo atmestinas ir dėl to, kad yra suėjęs senaties terminas;

8.2.       santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nuo 2013 metų pabaigos pradėjo naudoti smurtą prieš ieškovę, dėl ko jai teko išsikelti iš namų. Nors vėliau ieškovė vėl grįžo į namus, šalys kaip šeima negyveno ir bendro ūkio nevedė, atskirai tvarkė finansus ir nekūrė bendrų planų ateičiai. Todėl santuoka faktiškai iširo 2013 metais, todėl pasekmės turėtų kilti nuo 2013 m. lapkričio 1 d. Atsakovo pateikti įrodymai apie ieškovės neištikimybę laikotarpiu kai šalys negyveno kartu kaip šeima;

8.3.       atsakovo reikalavimo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos priteisimo atsakovui nėra pagrindo tenkinti, kadangi santuoka iširo ne dėl ieškovės kaltės;

8.4.       namas ir sklypas buvo įgyti iš ieškovės asmeninių lėšų. Namo įrengimui buvo panaudota 195 000 Lt (56 475,90 Eur) suma. Iširus santuokai ieškovė viena rūpinosi bendru turtu ir jam pagerinti išleido 1 270 Eur, todėl ½ ieškovės sumokėtų namo pagerinimui lėšų, t. y. 635 Eur, priteistini iš atsakovo. 2016 metais atsakovas name nebegyveno, todėl jokių namo ir sklypo įrengimo darbų nevykdė, o įrengimo darbai sustojo ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi skyrium nuo 2013 metų pabaigos. Namo ir sklypo įrengimui ieškovė papildomai pasiskolino 27 700 Lt (8 022,47 Eur) pagal rangos sutartį;

8.5.       neprieštarauja, kad atsakovo vardu išperkamosios nuomos būdu įgyti kilnojamieji daiktai būtų priteisti ieškovei. Įmokos už daiktus buvo mokamos ir po santuokos sudarymo;

8.6.       nesutinka, kad į bendrą sutuoktinių turto balansą būtų įtrauktos šalims negyvenant kartu ir nevedant bendro ūkio įgytos 2696/24000 dalys neįrengtos pastogės adresu (duomenys neskelbtini);

8.7.       atsakovo asmeninė skola tretiesiems asmenims V. ir Z. U. sudaro 5 000 Lt (1 448,1 Eur). Tuo tarpu trečiųjų asmenų Z. ir V. U. pateikti įrodymai dėl 8 024,91 Eur paskolos suteikimo atsakovui vertintini kritiškai, kadangi tik dalis šių lėšų - 4 012,45 Eur, buvo pervesti atsakovui mokėjimo nurodymu, o kitos dalies paskolinimo faktas lieka neaiškus. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių lėšų faktinį panaudojimą.

9.       Tretieji asmenys Z. ir V. U. pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame su priešieškinyje nurodytais reikalavimais sutiko ir prašė juos dalyse dėl turto ir turtinių įsipareigojimų padalijimo tenkinti.

10.       Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepimo į patikslintą priešieškinį nepateikė. Atsiliepime į pradinį priešieškinį nurodė, kad atsakovas M. U. turi prievolę pagal 2018 m. rugsėjo 24 d. kreditavimo sutartį Nr. V. N. kredito likutis 2019 m. kovo 5 d. sudarė 791,65 Eur. Neprieštaravo, kad kreditoriniai įsipareigojimai pagal minėtą kreditavimo sutartį liktų asmenine atsakovo prievole.

11.       Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į pradinį priešieškinį nurodė, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu AB SEB banku yra sudariusi 2003 m. gruodžio 22 d. kredito sutartį Nr. 1760318012411-12. Prievolės pagal šią sutartį yra asmeninės, todėl tarp ieškovės ir atsakovo nedalintinos. Nurodė, kad neturi suinteresuotumo bylos baigtimi.

12.       Tretieji asmenys AB „Citadele bankas“ Lietuvos filialas ir AB „Swedbank“ atsiliepimų į atsakovo priešieškinį nepateikė.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

13.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:

1)       santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje tarp ieškovės I. U. ir atsakovo M. U. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalims paliko santuokines pavardes;

2)       nustatė šalių nepilnamečio vaiko M. U. gyvenamąją vietą su ieškove I. U.;

3)       nustatė, kad atsakovas M. U. su nepilnamečiu vaiku M. U. bendrauja bendru šalių susitarimu; 

4)       priteisė iš atsakovo M. U. nepilnamečio vaiko M. U. naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 259 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. kovo 9 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo pavedė vykdyti skubiai. Priteisė iš atsakovo M. U. nepilnamečio vaiko M. U. naudai 1690 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę;

5)       priteisė ieškovei I. U. asmeninės nuosavybės teise 2696/24000 dalis neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o iš ieškovės  atsakovui M. U. 1150,50 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią jo turto dalį;

6)       priteisė ieškovei I. U., asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius, (duomenys neskelbtini), o iš ieškovės atsakovui M. U. 37 819,80 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią jo turto dalį;

7)       priteisė ieškovei I. U. miegamojo lovą su dviem spintelėmis, miegamojo lovos čiužinį, plokščiaekranį televizorių Sony, koridoriaus komodą, šaldytuvą „Gorenje“, paveikslą „Boba“, baro kėdes, mėlyną lovą ir oranžinę lovą, multimedijos grotuvą, sidabrinės spalvos televizorių Sony, plokščiaekranį televizorių LG, televizorių Samsung, medžio imitacijos lempą, dekoratyvinę raudonos spalvos pastatomą lempą, terasos baldus, Wifi ruterį, pianiną, vonios kėdę, užuolaidas, komodą, skalbimo mašiną ir vejapjovę;

8)       priteisė atsakovui M. U. paveikslus „Pasaka 1“, „Pasaka 2“ ir „Miestas“, dekoratyvinę juodos spalvos pastatomą lempą, rūsio knygų lentyną, indaują, rūsio spintą, koridoriaus veidrodį ir koridoriaus suoliuką;

9)       priteisė atsakovui M. U. iš ieškovės I. U. 97,50 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį;

10)       priteisė ieškovei I. U. iš atsakovo M. U. 80,67 Eur atsakovo bankų sąskaitose 2017 m. kovo 8 d. buvusių lėšų;

11)       priteisė atsakovui M. U. iš ieškovės I. U. 6,66 Eur ieškovės bankų sąskaitose 2017 m. kovo 8 d. buvusių lėšų;

12)       priteisė atsakovui M. U. iš ieškovės I. U. 859,76 Eur pagal draudimo sutartį sukauptų lėšų kompensaciją;

13)       priteisė atsakovui M. U. iš ieškovės I. U. 23,42 Eur 2017 m. kovo 3 d. A. K. sąskaitoje buvusių lėšų;

14)       nustatė, kad kreditoriniai įsipareigojimai pagal 2003 m. gruodžio 12 d. ieškovės I. U. su trečiuoju asmeniu AB SEB banku sudarytą kredito sutartį Nr. 1760318012411 su pakeitimais yra asmeninė ieškovės prievolė;

15)       nustatė, kad kreditoriniai įsipareigojimai pagal: 2005 m. rugsėjo 15 d. atsakovo M. U., su trečiuoju asmeniu AB SEB banku sudarytą kredito sutartį Nr. 1750518012246-27;

pagal 2018 m. rugsėjo 24 d. atsakovo M. U., ir trečiojo asmens Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. VK1809572VY; trečiajam asmeniui AB Swedbank pagal paskolos sutartį Nr. 18-022068GV; trečiajam asmeniui AS „Citadele banka‘ Lietuvos filialui pagal 2018 m. gegužės 11 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. VKA-2018-39441, yra asmeninė atsakovo M. U. prievolė;

16)       nustatė, kad avanso grąžinimas ir palūkanų mokėjimas tretiesiems asmenims Z. U. ir V. U. pagal 2010 m. birželio 23 d. buto pirkimo-pardavimo preliminariąją sutartį yra asmeninė ieškovės I. U. prievolė;

17)       nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1037-262/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019 iš šalių solidariai priteistos 57 924 Eur paskolos grąžinimo ir 5 procentų metinių palūkanų mokėjimo prievolė tretiesiems asmenims Z. U. ir V. U. yra solidari ieškovės I. U. ir atsakovo M. U. prievolė. Nustatė, kad, nekeičiant prievolės pobūdžio kreditorių atžvilgiu, ieškovė I. U. ir atsakovas M. U. vykdo šią prievolę lygiomis dalimis, sumokėdami kiekvienas po 28 962 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du eurus) ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo šios sumos;

18)       nustatė, kad prievolė tretiesiems asmenims Z. U. ir V. U. pagal atsakovo M. U. paskolos raštelį yra asmeninė atsakovo prievolė;

19)       bylą dalyje dėl ieškovės prievolių AB Swedbank, j. a. k. 112029651, pagal 2012 m. vasario 24 d. asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 12-008553-GV ir 2013 m. balandžio 18 d. asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 13-024337-CL nutraukė;

20)       priteisė ieškovei I. U. iš atsakovo M. U. 14 100,57 Eur įmokų, sumokėtų pagal 2005 m. rugsėjo 15 d. atsakovo M. U. su trečiuoju asmeniu AB SEB banku sudarytą kredito sutartį Nr. 1750518012246-27;

21)       priteisė atsakovui M. U. iš ieškovės 21 738,33 Eur įmokų, sumokėtų pagal 2003 m. gruodžio 12 d. ieškovės I. U. su trečiuoju asmeniu AB SEB banku, j. a. k. 112021238, sudarytą kredito sutartį;

22)       priteisė ieškovei I. U. iš atsakovo M. U. 60 Eur išlaidų, susijusių su bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančio turto registracija;

23)       priteisė ieškovei I. U. iš atsakovo M. U. 403,39 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą mokant už atsakovo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), apsaugą;

24)       atliko šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir priteisė atsakovui M. U. iš ieškovės I. U. iš viso 47 044,68 Eur kompensaciją;

25)       likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė;

26)       priteisė iš ieškovės I. U. atsakovo M. U. naudai 530,95 Eur žyminio mokesčio, 1025 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 287 Eur ekspertizės išlaidų, iš viso 1842,95 Eur bylinėjimosi išlaidų;  trečiųjų asmenų Z. U. ir V. U. naudai 2109,05 Eur teisinės pagalbos išlaidų;

27)       priteisė iš atsakovo M. U. trečiųjų asmenų Z. U. ir V. U. naudai 3034,98 Eur teisinės pagalbos išlaidų;

28) priteisė iš ieškovės I. U. valstybės naudai 1135,70 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovo M. U. valstybės naudai 1634,30 Eur žyminio mokesčio.

13. Spręsdamas dėl santuokos nutraukimo ir tarp šalių kilusį ginčą dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką, teismas, įvertinęs kasacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, jog įrodinėjant faktines aplinkybes, susijusias su duomenimis ir faktais apie šalių šeimos gyvenimą, jų elgesį šeimoje (santuokoje) bei sutuoktinio pareigų pažeidimą, kuriuos apima žmogaus teisė į privatumą, siekiant apsaugoti teisę į privatumą, įstatymas netgi įtvirtina teismo posėdžių viešumo principo išimtį, taip iš esmės deklaruojant, kad teisė į privatumą nėra absoliuti ir kad jose proceso dalyviai, įrodinėdami savo reikalavimus bei atsikirtimus, gali remtis atitinkamais duomenimis apie privatų žmogaus gyvenimą. Todėl padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju pateikti įrodymai apie ieškovės veiksmus, kuriais ji pažeidė savo, kaip sutuoktinės teises ir pareigas, yra itin svarbūs nustatant jos kaltę dėl santuokos iširimo, ir vadovaudamasis proporcingumo principu sprendė taikyti išimtis ir duomenis iš privataus ieškovės susirašinėjimo, skambučių išklotinės vertinti kartu su kitais įrodymais byloje.

14.       Teismas laikė, kad byloje esantys įrodymai pakankami teigti, jog ieškovė buvo nelojali ir neištikima atsakovui. Nustatė, kad susirašinėjimai su kitais vyrais akivaizdžiai pagrindžia, jog susirašinėta tikslu susitikinėti, be kita ko, ir nuomojamuose butuose, o neištikimybę vyrui iš dalies patvirtino savo 2015 m. rugsėjo 7 d. elektroniniame laiške, atsakydama į jo kaltinimus neištikimybe, nurodydama, kad „...moteris jeigu jau ir ryžtasi būti neištikima, tai tik dėl didžiulio nusivylimo...“ . Tačiau kartu pažymėjo, kad ieškovės nelojalumas ir galima neištikimybė ar nepriimtinas elgesys santuokoje nebuvo aplinkybė, padariusi šalių bendrą gyvenimą neįmanomą, kadangi ir pats ieškovas pripažino, jog net ir sužinojęs apie ieškovės neištikimybę, siekė išsaugoti santuoką ir ieškovei atleido. Teismas santuokos iširimu nelaikė ir atsakovo nurodytos priežasties - ieškovės nevykdomos 2010 m. birželio 23 d. tarp jos ir atsakovo tėvų – trečiųjų asmenų Z. ir V. U. sudarytos preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties, kadangi šalių santuokos išsaugojimą negalimu padarė ieškovės kreipimasis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismų praktikoje suformuotą poziciją, jog santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma ir ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo spręsti dėl išimtinės vieno sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo. Todėl šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

15.       Spręsdamas dėl santuokos iširimo momento teismas aptarė šalių elgesį. Nustatė, kad ieškovė dar 2014 m. sausio 2 d. išsinuomojo būstą, o tarp šalių nėra ginčo, kad ji su sūnumi buvo išsikėlusi gyventi skyriumi nuo atsakovo. Nustatė, kad byloje esantys duomenys patvirtina ieškovės nurodytą atsakovo fizinio smurto jos atžvilgiu atvejį, įvykusį 2015 m. rugpjūčio 7 d., tai, kad 2015 m. rugsėjo mėn. šalys jau tarėsi dėl atsakovo teiktino išlaikymo vaikui, susirašinėjo dėl namo priežiūros, tarėsi dėl atsakovo apsilankymų, nakvynių šalių name, kas nėra būdinga gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį. Pažymėjo, kad bendro gyvenimo nepatvirtina 2015 m. lapkričio 20 d. įgytas 2012 m. automobilis Toyota Auris, atsakovo prievolių, susijusių su šeimos namų ūkio išlaikymu, vykdymas, kadangi pareiga mokėti mokesčius, atlikti kitus mokėjimus, susijusius su bendru turtu, prižiūrėti vaikus egzistuoja ir santuokai iširus. Padarė išvadą, kad po įvykusio incidento šalys jau gyveno skyriumi ir nevedė bendro ūkio, tačiau incidentas nelaikytinas šalių santuokos iširimo priežastimi, kadangi byloje pateikti įrodymai patvirtina šalių santuokos iširimą ir iki šio incidento. Įvertinęs faktines aplinkybes, liudytojos I. M. B. parodymus, teismas laikė, jog šalių santuoka iširo ne vėliau nei 2014 metų spalio mėnesį.

16.       Teismas netenkino atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovės 5000 Eur neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo atlyginimą, kadangi abi šalys pripažintos kaltomis dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

17.       Kadangi šalys procesiniais dokumentais prašė palikti jiems santuokines pavardes, jų reikalavimą dėl pavardžių tenkino.

18.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikas šiuo metu gyvena su ieškove, jaunesne seserimi, ieškovė tinkamai juo rūpinasi, jam sudaryta saugi ir jo interesus atitinkanti aplinka, taip pat įvertindamas vaiko išreikštą nuomonę, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtina keisti vaiko gyvenamąja aplinką, o Vaiko teisių apsaugos tarnyboje nebuvo nustatyta galimų nepilnamečio M. U. teisių pažeidimų jo šeimoje. Pažymėjo, kad dar pradinėje Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje buvo nurodyta, kad ieškovės namuose tvarkinga ir švaru, sūnui skirtas atskiras, didelis erdvus kambarys, sudarytos tinkamos sąlygos ugdymuisi ir poilsiui, abu tėvai tinkamai rūpinasi sūnumi, o M. ir tuomet nurodė, kad su tėčiu gyventi nenorėtų, jam geriau gyventi su mama. Padarė išvadą, jog nusistovėjusios faktinės vaiko gyvenamosios vietos keitimas neatitiktų jo interesų, o byloje nėra duomenų apie tai, kad vaiko nuomonė prieštarautų jo interesams. 

19.       Tačiau teismas netenkino ieškovės prašymo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio valstybėje. Pažymėjo, kad

ieškovė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nustatyti, kad vaiko gyvenamoji vieta su ja yra ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėje. Nenustatė duomenų apie tai, kad ieškovė turėtų gyvenamąją vietą užsienio valstybėje, rengtųsi išvykti gyventi į užsienį, apie tai, kad ji kreipėsi į atsakovą dėl leidimo išvežti vaiką gyventi į užsienį ir jo negavo. Atkreipė dėmesį į tai, kad laikinas vaiko išvežimas į užsienio valstybę (pvz. atostogų) nėra sietinas su vaiko gyvenamąja vieta, tokiam išvežimui nei skyrium gyvenančio tėvo, nei teismo leidimas nereikalingas.

20.       Atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, vaiko nuomonę, į Išvadą teikiančios institucijos nuomonę, tai, kad ginčų dėl bendravimo su vaiku nekyla, teismas padarė išvadą, kad šalių vaikui palankiausias bendravimas su atsakovu yra jiems patiems dėl tokio bendravimo tariantis. Todėl teismas sprendė nenustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos, numatydamas, kad atsakovas su vaiku bendrauja šalių bendru sutarimu.

21.       Spręsdamas dėl išlaikymo vaikui priteisimo teismas vertino ieškovės nurodomas sumas vaiko poreikiui patenkinti ir nustatė, kad būtiniems bei papildomiems vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 657 Eur per mėnesį suma. Sprendė, jog ieškovės nurodytos išlaidos būsto išlaikymui, tenkančios vaiko daliai (50 Eur šildymas ir 23 Eur elektra), žinant energijos ir šildymo kainas, yra protingo dydžio ir realios, 200 Eur išlaidų suma maistui yra pakankama tiek maistui namuose, tiek mokykloje, nes maitinantis mokykloje, vaikas atitinkamai mažiau valgo namuose. Realiomis laikė išlaidas vaiko aprangai, įvertinus tai, kad vaikas yra paauglys, taip pat išlaidas higienai, telefono aparatui ir internetui, televizijai, papildomoms priemonėms, reikalingoms mokykloje, kišenpinigiams. Ieškovės nurodomą 100 Eur sumą vaiko vežiojimui laikė neprotingai didele, juolab kad nėra byloje tai pagrindžiančių įrodymų. Prie būtinų išlaidų nepriskyrė ieškovės nurodytų laisvalaikio poreikių, kadangi atsakovas ir pats bendrauja su vaiku bei patiria su jo laisvalaikio praleidimu susijusių išlaidų. Prie tokių išlaidų taip pat nepriskyrė draudimo įmokos, kadangi nėra pateikta vaiko draudimo sutartis, o poreikis nėra būtinasis. Kadangi į bylą nepateikti duomenys apie odontologines problemas, laikė, kad išlaidos nepagrįstos, be to, profilaktika ir einamasis dantų gydymas gali būti atliekami poliklinikoje, nemokamai. Apibendrindamas laikė, jog būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui reikalinga apie 535 Eur per mėnesį suma. Papildomiems poreikiams patenkinti nurodomą virš 100 Eur sumą per mėnesį krepšiniui, baseinui ir stovykloms laikė taip pat pagrįsta.

22.       Spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio iš atsakovo teismas vertino šalių turtinę padėtį. Pažymėjo, kad nors bylos faktinėmis aplinkybėmis ieškovė turi daugiau turto nei atsakovas, tačiau pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019 iš ieškovės tretiesiems asmenims Z. ir V. U. priteista 98 470,80 Eur negrąžinto avanso, 24 617,70 Eur palūkanų ir 5 procentų metinės palūkanos, taigi ieškovė turi didelių asmeninių prievolių kreditoriams. Ieškovė gauna didesnį darbo užmokestį nei atsakovas, tačiau, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas taip pat verčiasi individualia veikla, vadinasi, turi galimybę užsidirbti papildomai, nors duomenų apie iš individualios veiklos gaunamas pajamas neatskleidė. Nustatė, kad ieškovė turi du nepilnamečius vaikus, tuo tarpu kitam atsakovo vaikui, remiantis bylos duomenimis, yra suėję 24 metai ir pareiga jį išlaikyti atsakovui yra pasibaigusi. Nenustatė, kad šalys turėtų sveikatos problemų, dėl kurių būtų sumažintas jų darbingumas ir dėl kurių jos negalėtų dirbti ir gauti pakankamas pajamas vaikui išlaikyti. Sprendė, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas prie būtinųjų vaiko poreikių tenkinimo turi prisidėti mažesne dalimi. Todėl laikė, kad būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui šalys kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis turi skirti 535 Eur per mėnesį (po 267,50 Eur kiekvienas). Teismas sprendė vaiko poreikiams tenkinti reikalingos sumos nemažinti valstybės mokama išmoka, kurios dydis beveik padengia vaiko papildomo ugdymo kaštus. Ieškovei prašant priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 259 Eur per mėnesį, nurodant, kad papildomus vaiko poreikius tenkins pati, teismas sprendė nesant būtinybės viršyti ieškinio reikalavimus. Todėl ieškinio dalį dėl vaiko išlaikymo tenkino, iš atsakovo priteisiant 259 Eur išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. kovo 9 d.) iki vaiko pilnametystės.

23.       Teismas sprendė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo tenkinti iš dalies, priteisiant vaikui iš atsakovo 1690 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Teismas nustatė, kad atsakovas vaiko išlaikymui mokėjo po 85 Eur per mėnesį, šalys nesitarė dėl vaikui reikalingo išlaikymo sumos, o atsakovas kategoriškai elektroniniame laiške išdėstė savo poziciją dėl teiktino išlaikymo, kuriam ieškovė nei pritarė, nei prieštaravo, nurodydama, kad atsakovas mokėtų kiek yra pajėgus ir kiek mano turintis mokėti. Teismas laikė, kad išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas nuo šalių gyvenimo skyrium dienos (2015 m. rugpjūčio 7 d.) iki ieškinio pateikimo dienos (2017 m. kovo 8 d.), t. y. už 18 mėnesių, kadangi iki incidento šalys gyveno vienuose namuose, o nepilnametis vaikas gyveno su abiem tėvais, o ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, jog kartu gyvenantis atsakovas netenkino nepilnamečio vaiko poreikių. Teismas išlaikymą, nepaisant to, kad ieškovė skaičiavo po 190 Eur per mėnesį, skaičiavo remdamasis minimalia mėnesio alga (pagal kasacinio teismo praktiką laikomą orientaciniu kriterijumi), nurodydamas, kad pagal viešus duomenis minimali mėnesio alga nuo 2015-07-01 iki 2016-01-01 sudarė 325 Eur per mėnesį, iki 2016-07-01 – 350 Eur per mėnesį, iki 2018-01-01 – 380 Eur per mėnesį ir sudaro 1690 Eur ((4 mėn. x 325 Eur) + (6 mėn. x 350 Eur) + (8 x 380)) / 2) – (18 x 85)). Atsakovo argumentus dėl prastos turtinės padėties įsiskolinimo laikotarpiu atmetė, nurodydamas, kad prasta turtinė padėtis negali būti priežastimi neteikti vaikui išlaikymo ar teikti nepakankamą išlaikymą būtiniems vaiko poreikiams tenkinti. Taip pat nesutiko su atsakovu, jog ieškovė dėl geresnės nei atsakovo turtinės padėties turėjo prisidėti didesne dalimi prie išlaikymo, nurodydamas, kad išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas tik būtinų poreikių patenkinimui, kai tuo tarpu vaikas tuo laikotarpiu turėjo papildomų poreikių, o ieškovė prie vaiko poreikių patenkinimo ir taip prisidėjo didesne dalimi.

24.       Spręsdamas dėl iki santuokos sudarymo įgyto buto, adresu (duomenys neskelbtini), teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė nei lėšomis, gautomis pagal 2006 m. birželio 12 d. vartojimo kredito sutartį, nei kitomis savo lėšomis prisidėjęs prie ieškovės iki santuokos pirkto buto įgijimo ir įrengimo, nepateikė duomenų apie jo atliktų darbų kainą jų atlikimo metu. Nustatė, kad 2003 m. gruodžio 22 d. ieškovė su AB Vilniaus banku (šiuo metu AB SEB bankas) sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu jai suteiktas 156 000 Lt kreditas būstui, esančiam (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, jog šalys iki santuokos sudarymo vedė bendrą ūkį ir gyveno atsakovo tėvams priklausančiame bute, o butą įgijo jungtinės veiklos pagrindu. Įvertinęs ieškovės tuo metu gautas pajamas teismas atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovė negalėjo sutaupyti pradinio įnašo už butą sumos. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nereiškė reikalavimo pripažinti turtą bendra daline šalių nuosavybe bendros jungtinės veiklos pagrindu, teikiamuose procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės nuosavybė ir po santuokos nutraukimo lieka jai asmeninės nuosavybės teise, tačiau atsakovui turi būti kompensuoti 7603,08 Eur už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą. Todėl atsakovo nurodytų aplinkybių, susijusių su bendro ūkio pradžia iki santuokos sudarymo ir bendra jungtine šalių veikla siekiant įgyti bendrą būstą ir jį įgyjant, nelaikė turinčia teisinę reikšmę.

25.       Teismas laikė, kad atsakovas neįrodė atliktų pagerinimų bute, adresu (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo pateikto Swedbank sąskaitos išrašo matyti gauta 8500 Lt paskola, tačiau nėra galimybės nustatyti nei kokiu tikslu imta paskola, nei kur ji panaudota, o vien atsakovo pinigų išgryninimas savaime nepatvirtina, kad pinigai investuoti gerinant ieškovės asmeninę nuosavybę, juolab kad paskolos lėšos didžiąja dalimi išgrynintos laikotarpiu iki buto įgijimo. Teismas pastebėjo, kad atsakovo pozicija dėl pinigų panaudojimo nenuosekli, kadangi nurodė skirtingus panaudojimo būdus, nepateikė tuo metu teisės aktų reikalavimus atitinkančios rašytinės paskolos sutarties, o grynųjų pinigų nuėmimai per pusmečio laikotarpį atlikti 28 kartus. Teismas laikė, kad atsakovas nepateikė ir duomenų apie su sąmatą sudariusia UAB „Structor optimus“ sudarytą statybos rangos sutartį, atliktus pagal ją kokius nors mokėjimus, kad jie atlikti atsakovo lėšomis. Nustatė, kad nėra ir duomenų apie tai, kad atlikti pinigų išgryninimai ar bent iš dalies skirti būsto remontui. Teismas pažymėjo, kad šeimos teisės normos, reglamentuojančios kompensacijos už turto pagerinimą, priteisimą šiuo atveju netaikytinos, todėl ieškovas negali dalintis šiandieninės pagerinimų vertės, o nepagrįsto praturtėjimo pagrindu galėtų pretenduoti tik į faktiškai patirtas išlaidas ar į darbų kainą, buvusią jų atlikimo metu. Tačiau tokiems reikalavimams ieškovės prašymu taikytinas senaties terminas (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Sprendė, kad prisidėjimo prie buto įrengimo nepagrindžia ir atsakovo laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 7 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. pervesti ieškovei 8295 Lt. Laikė, kad prisidėjimui prie buto įrengimo reikšmės neturi atsakovo 2004 m. balandžio 21 d. su UAB „Šiaulių banko lizingas“ sudaryta sutartis dėl svetainės odinių baldų komplekto įsigijimo, 2004 m. gegužės 20 d. su UAB „Ūkio banko lizingas“ – dėl virtuvės integruojamos technikos pirkimo, kadangi baldų įgijimas nelaikytinas buto įrengimu, o tai yra kilnojamasis turtas. Be to, ieškovė pateikė į bylą duomenis apie sudarytas kredito sutartis dėl daiktų įsigijimo. Atsakovo sudarytos su AB SEB banku 2006 m. birželio 12 d. vartojimo kredito sutarties, kurios pagrindu suteiktas atsakovui 20 000 Lt kreditas buto remontui ir automobilio pirkimui, taip pat nelaikė kaip pagrindžiančiu prisidėjimą prie būsto pagerinimo, kadangi atsakovas paaiškino, jog gavęs paskolą nusprendė neatlikti remonto, o paskolą panaudojo kitoms reikmėms, o dalis jų ne pagal paskirtį (kasko draudimui, vestuvių išlaidoms).

26.       Teismas sprendė ieškovę neįrodžius,

jog prisidėjo prie žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini) įgijimo ar įrengimo, todėl ieškovės reikalavimus, susijusius su jos įdėtų lėšų į šį atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, atmetė. Teismas nurodė, kad žemės sklypas su statiniais įsigytas atsakovo vardu iki šalių santuokos sudarymo, tačiau šalims jau gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį. Teismas pažymėjo, kad ieškovė dėl sodybos pripažinimo bendrąja daline nuosavybe jungtinės veiklos pagrindu taip pat nereiškė, nors tokios yra turto įgijimo jungtinės veiklos pagrindu pasekmės, o prašo priteisti sodybos įgijimui ir įrengimui panaudotų lėšų kompensaciją. Teismas laikė, kad ieškovė nepagrindė, jog 2005 m. liepos 25 d. iš kredito įstaigos AB SEB banko gautas 40 000 Lt kreditas panaudotas pradiniam įnašui už sodybą ir sodybos įrengimo darbams. Nustatė, kad 2005 m. rugpjūčio 23 d. sudarytos preliminarios sodybos pirkimo – pardavimo sutarties dieną atsakovas išgrynino pinigus iš savo sąskaitos (5000 Lt ir 3000 Lt), o ieškovės vardu 2005 m. rugpjūčio 8 d. buvo registruotas automobilis, kurio deklaruota vertė 14 000 Lt. Nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog išgryninta suma perduota atsakovui.

27.       Teismas analizavo atsakovės sąskaitą AB SEB banke ir, įvertinęs ieškovės ir atsakovo pinigines operacijas (tarp jų ir atsakovo atliktą 6920 Lt pavedimą ieškovei), atliktus išgryninimus, sprendė, kad nors labiau tikėtina jog sodybos pardavėjui sumokėta 10 000 Lt suma yra gauta ieškovei šio turto pirkimo-pardavimo dieną išgryninus iš savo sąskaitos 11 000 Lt, tačiau nėra pagrindo teigti, kad visos iš ieškovės sąskaitos sutarties sudarymo dieną išgrynintos lėšos buvo jos asmeninės. Nustatė, kad atsakovas išgrynino iš savo sąskaitos 11 931,09 Lt, ieškovei pervedė 6920 Lt, todėl atsakovo sąskaitoje likus 4148,91 Lt neatmestina, jog atsakovas galėjo turėti trūkstamą 3080 Lt sumą daliai sodybos kainos jos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu sumokėti. Ieškovei nepateikus duomenų, kad perdavė atsakovui visas iš jos sąskaitos išgrynintas lėšas (pastebėtina, kad jų išgryninta daugiau nei buvo reikalinga – 11 000 Lt), nėra galimybės daryti išvadą, kad atsakovas daliai sodybos kainos sumokėti panaudojo ne savo, o ieškovės asmenines lėšas, juolab kad ieškovė nepagrindė, jog perdavė atsakovui savo asmenines lėšas ir jos panaudotos sodybai įgyti (CPK 178 straipsnis). Taip pat teismas nustatė, kad 2005 m. rugsėjo 15 d. atsakovas su AB SEB banku sudarė sutartį, kurios pagrindu atsakovui suteiktas 130 000 Lt kreditas sodybai pirkti, byloje nėra duomenų, kad paskola būtų panaudota ne pagal paskirtį. Kadangi už sodybą atsiskaityta, sprendė, jog likusią 130 000 Lt sumą atsakovas už sodybą sumokėjo iš jo gautos paskolos.

28.       Pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, jog prisidėjo prie sodybos įrengimo, teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie sodyboje galimai atliktus darbus, kad juos apmokėjo ar davė atsakovui lėšų juos apmokėti, apie statybinėms medžiagoms jos išleistas lėšas. Į bylą pateikti duomenys apie ieškovės atsakovui 2005-2007 metais pervestas lėšas, tačiau nei viename iš šių pavedimų nenurodyta, kad lėšos skiriamos sodybos įrengimo darbams.

29.       Teismas sprendė netenkinti ieškovės reikalavimo taikyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo tos dienos, kai sutuoktiniai nustojo faktiškai kartu gyventi (2013 m. spalio 23 d.). Laikė, kad ieškovė neįrodė, jog nuo šios datos iširo santuoka, o sprendžiant dėl santuokos iširimo aplinkybių nustatyta, kad šalys gyvena skyrium nuo 2014 metų spalio mėnesio. Pažymėjo, kad taikyti teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms nuo šio momento nei viena iš šalių neprašė, į bylą nebuvo teikti duomenys apie šalių 2014 m. spalį turėtą turtą (lėšas sąskaitos, sukauptas draudimo sumas, pensijas ir pan.), o atsakovas įrodinėjo, kad santuoka iširo tik 2017 m. kovo 8 d. (ieškovė kreipėsi į teismą dėl jos nutraukimo). Todėl remdamasis CK 3.127 straipsnio 1 dalimi sprendė dalinti šalių turtą, įgytą iki 2017 m. kovo 10 d.

30.       Teismas nustatė, kad šalims esant santuokoje 2010 m. birželio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgyti žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), bei 2016 m. lapkričio 15 d. ieškovės vardu turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu įgytos 2696/24000 dalys palėpės, esančios (duomenys neskelbtini).

31.       Teismas nesutiko su ieškove, kad palėpė laikytina asmenine ieškovės nuosavybe ir taikė palėpei bendros jungtinės nuosavybės teisinį režimą. Teismas nustatė, kad 2696/24000 dalys palėpės, esančios (duomenys neskelbtini), įgyta už 2301 Eur. Teismas sprendė ieškovei priteisti palėpę, remdamasis atsakovo reikalavimu ir ieškovės pozicija, kad palėpė priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Nenustatęs pagrindo nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyto sutuoktinių turto lygių dalių principo teismas sprendė, kad ieškovė turi kompensuoti atsakovui ½ šio turto vertės. Kadangi atsakovas prašė priteisti jam už palėpės dalį ½ dalį lėšų, panaudotų įsigyjant turtą, o byloje nebuvo įrodinėjama kitokia turto vertė, už ieškovei tenkančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį - 2696/24000 dalis palėpės, esančios (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisiama 1150,50 Eur (2301 / 2) kompensacija.

32.       Spręsdamas dėl

 žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog šis turtas priklauso joms bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o abi šalys reiškia reikalavimus padalinti bendrą jungtinę nuosavybę po ½ dalį: ieškovė prašo priteisti turtą jai, priteisiant atsakovui pusės turto vertės kompensaciją, o atsakovas – jam, modifikuojant ieškovės asmenines ir šalių solidarias prievoles į atsakovo asmenines.

33.       Teismas sprendė, jog prioritetinis turto padalijimo natūra principas nepriimtinas dėl šalių konfliktinių santykių, negebėjimo tartis bendrosios jungtinės nuosavybės pasidalinimo, naudojimo klausimais. Nustatė, kad ginčo name gyvena ieškovė su šalių nepilnamečiu vaiku, dar vienu savo nepilnamečiu vaiku ir sugyventiniu, todėl padalinus turtą šalims po ½ dalį natūra, atsakovas negalėtų naudotis jam priteista dalimi, būtų pažeistos jo teisės. Teismas vertino byloje nustatytas aplinkybes (nepilnamečių vaikų poreikį, jų gyvenimo sąlygas, tai, kad pakeitus gyvenamąją vietą jos galimai suprastėtų, atsakovo poreikius gyventi daugiau nei 215 kv. m gyvenamajame name, atsakovo ketinimus perleisti ginčo namą tretiesiems asmenimis, ir kt.) ir sprendė, jog ginčo namas reikalingesnis ieškovei. Pažymėjo, kad atsakovo amžius, sveikata neleidžia daryti išvados, kad yra priežasčių, dėl kurių jam šis turtas reikalingas labiau nei ieškovei. Atkreipė dėmesį į tai, kad nors atsakovas neturi gyvenamosios vietos Vilniuje, tačiau turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią sodybą, kurios vertė, tikėtina, yra pakilusi, todėl ją pardavęs atsakovas galėtų įsigyti vienam asmeniui tinkamą būstą Vilniaus mieste.

34.       Teismas, spręsdamas dėl ginčo namo priteisimo natūra ieškovei klausimą, vertino ir jos finansines galimybes mokėti atsakovui už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais. Teismas nustatė, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl to, kad 98 470,80 Eur suma, sumokėta įgyjant ginčo namą ir žemės sklypą, yra asmeninės ieškovės lėšos, gautos tretiesiems asmenims sumokėjus 340 000 Lt avansą pagal tarp ieškovės, atsakovo ir trečiųjų asmenų Z. ir V. U. sudarytą ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto, adresu (duomenys neskelbtini), 2010 m. birželio 23 d. pirkimo-pardavimo preliminarią sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019). Todėl laikė, kad atsakovas už ieškovės įdėtas jos asmenines lėšas, turto priteisimo jam atveju, turėtų sumokėti ieškovei 49 235,40 Eur (98 470,80 / 2) kompensaciją. Teismas nustatė, kad ieškovė taip pat 2009 m. lapkričio 12 d. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), už 122 000 Lt (35 333,64 Eur), nurodydamas, kad nepriklausomai nuo to, kokiems poreikiams patenkinti parduodamas turtas, pardavus asmeninį turtą pasikeičia tik jo forma, bet ne režimas. Teismas taip pat nustatė, jog ginčo žemės sklypas ir gyvenamasis namas įgyti 2010 m. birželio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už 439 750 Lt (127 360,40 Eur), todėl už įsigytą turtą sumokėta pagal atsiskaitymo tvarką 94 750 Lt didesnė suma nei buvo perduota avansu trečiųjų asmenų V. ir Z. U. (po sutarties sudarymo pardavėjams turėjo būti sumokėta dar 5000 Lt.). Taip pat nustatė, kad atsakovas priešieškinyje iš esmės neginčijo, kad dalis namo ir žemės sklypo įsigijimo kainos – 99 750, 01 Lt (28 889,60 Eur) buvo sumokėta iš lėšų, gautų pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini); likusi dalis – 10 817,76 Lt (3133,04 Eur) naudota ieškovės savo asmeninėms reikmėms.

35.       Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, jog šalys susitarė laikyti, kad bendras šalių įdirbis, gautos ir grąžintos paskolos, už butą (duomenys neskelbtini)gautos lėšos bus laikomi lygiaverčiais šalių įnašais į bendro turto sukūrimą, o lėšos, gautos iš parduoto buto (duomenys neskelbtini)buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Pažymėjo, kad nors rašytinių įrodymų dėl tokio šalių susitarimo egzistavimo faktui pagrįsti surinkimas ir pateikimas yra neįmanomas, nesudaro pagrindo laikyti, jog teismas gali priimti sprendimą vertinti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini)., pardavimo gautas lėšas kaip bendrą jungtinę nuosavybę, nesant pateiktų jokių įrodymų apie atsakovo atliktų darbų šiame bute apimtis, esminius šio turto pagerinimus, investuotas lėšas. Teismo vertinimu, bendras gyvenimas iki santuokos savaime nereiškia, kad jo metu buvo gerinamas visas ieškovės iki santuokos įgytas turtas, kad atsakovas prisidėjo prie šio turto pagerinimo darbu ar lėšomis ir įgijo kokias nors teises į šį turtą; tokios aplinkybės turi būti įrodinėjamos į bylą teikiamais įrodymais.

36.       Teismas sprendė, kad yra CK 3.98 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos kompensacijai priteisti, todėl ieškovei kompensuotina už į bendrą jungtinę nuosavybę įdėtas asmenines lėšas - 99 750 Lt (28 889,60 Eur). Kadangi lėšos panaudotos ir ieškovės nuosavybės daliai įgyti, nenukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, teismas laikė, kad kompensacijos suma sudaro 14 444,80 Eur (28 889,60 / 2). Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jei ginčo namas ir žemės sklypas būtų priteistas atsakovui, jis turėtų sumokėti ieškovei ne tik kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį, bet ir kompensaciją už bendrai jungtinei nuosavybei įgyti panaudotas jos asmenines lėšas, gautas avansu, sudarius preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį (49 235,40 Eur kompensacija) ir pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (14 444,80 Eur kompensacija), viso - 63 680,20 Eur.

37.       Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis teismas konstatavo, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančio namo ir žemės sklypo įgijimui panaudota iš viso 127 360,40 Eur asmeninių ieškovės lėšų (98 470,80 Eur iš trečiųjų asmenų V. ir Z. U. gautas avansas ir 28 889,60 Eur už parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini)), kas pagrindžia aplinkybę, jog iš asmeninių ieškovės lėšų sumokėta visa turto kaina.

38.       Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad namo įrengimui ir žemės sklypo sutvarkymui iš trečiųjų asmenų gauta ir panaudota 195 000 Lt paskola. Nors ieškovė ginčijo 50000 Lt sumą, tačiau teismas pažymėjo, kad 200 000 Lt paskolos faktas bei kad ieškovė ir atsakovas yra šios prievolės solidarūs skolininkai, pripažintas 2019 m. spalio 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019. Tačiau nesutiko su atsakovo argumentais, jog prie naujo namo įrengimo ar sklypo sutvarkymo atsakovas prisidėjo asmeninėmis lėšomis. Atmetė atsakovo argumentus, jog greitieji kreditai buvo skirti namo įrengimui ir žemės sklypo sutvarkymui, nurodydamas, kad nesant išlaidų įrodymų, paskolų paėmimo faktas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad lėšos panaudotos ginčo namo įrengimui, o ne kitiems poreikiams patenkinti. Teismas taip pat nelaikė, kad trečiojo asmens Z. U. atlikti 2015 m. balandžio 3 d. bendros sumos 8024,91 Eur pavedimai, kuriais padengtos ieškovo nurodytos paskolos, skirti šalių namo įrengimui ar sklypo sutvarkymui.

39.       Teismas pažymėjo, kad dalintino nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė, nustatyta paskirta teismo ekspertizės ir sudaro 203 000 Eur. Todėl atėmus įsigyjant šį turtą ieškovės įdėtas asmenines lėšas, iš viso 127 360,40 Eur (98 470,80 + 28 889,60), šalims dalintino bendro turto vertė sudaro 75639,60 Eur, kompensacija, kuri sudaro ½ dalintino turto vertės – 37 819,80 Eur (75639,60 / 2). Tuo atveju, jei turtas būtų priteisiamas atsakovui, jo bendra mokėtina suma ieškovei sudarytų 165 180,62 Eur (37 819,80 Eur + 127 360,40 Eur). Įvertinęs atsakovo turimą turtą bei gaunamas pajamas padarė išvadą, kad nėra pagrindo laikyti, jog atsakovas būtų pajėgus išmokėti ieškovei nurodyto dydžio kompensaciją (atlyginimas nėra pakankamai didelis tam, kad galėtų sutaupyti, neaišku, ar sodybos vertė galėtų siekti 165 180,62 Eur).

40.       Teismas sprendė netenkinti atsakovo priešieškinyje nurodyto prašymo modifikuoti ieškovės asmeninę prievolę suinteresuotiems asmenims V. ir Z. U. į jo asmeninę prievolę, atitinkamai į jo asmeninę prievolę modifikuoti ir šalių solidarią prievolę šiems kreditoriams. Pažymėjo, kad CK 3.128 straipsnio 3 dalis reglamentuoja sutuoktinių tarpusavio pareigas po turto padalijimo tik tais atvejais, kai santuoka nėra nutraukiama, todėl toks sprendimas prieštarautų teisės aktams, be to, būtų nelogiškas, kadangi atsakovui tektų visa bendroji jungtinė nuosavybė, dar priteisiant iš jos sumas, kuriomis buvęs sutuoktinis, nutraukus santuoką, neaiškiu pagrindu vykdytų jos prievoles. Teismo vertinimu, ieškovės asmeninė skola tretiesiems asmenims nėra mokėtina iš bendro sutuoktinių turto, o turėtų būti mokama iš ieškovės asmeninio turto. Be to, vertino ir tai, kad atsakovas modifikuotas prievoles tretiesiems asmenims ketina įvykdyti perleidžiant jiems ginčo turtą, tokiu būdu patvirtindamas, kad nesiekia išlaikyti turto savo nuosavybėje, o nesant garantijų, jog atsakovas perleis turtą tretiesiems asmenims Z. ir V. U., teismo sprendimas būtų grindžiamas prielaida.

41.       Ieškovės mokėtina kompensacija atsakovui sudarytų 37 819,80 Eur ((203 000 Eur turto vertė - 127 360,40 Eur ieškovės panaudotų asmeninių lėšų) / 2). Įvertinęs ieškovės turimą turtą, tai, kad ši suma yra gerokai mažesnė nei atsakovui paskaičiuota mokėtina kompensacija ieškovei, sprendė  ginčo namą ir žemės sklypą priteisti ieškovei, priteisiant atsakovui 37 819,80 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

42.       Spręsdamas dėl kilnojamojo neregistruotino turto padalinimo teismas pažymėjo, kad ieškovė reikalavimo dėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio neregistruotino kilnojamojo turto padalinimo nepareiškė, o tuo tarpu atsakovas priešieškiniu prašo, nutraukiant santuoką, priteisti ieškovei nurodytą turtą, kurio bendra vertė 2929 Eur, o jam nurodytą turtą, kurio vertė 2275 Eur. Teismas sprendė nepasisakyti dėl kilnojamųjų daiktų pripažinimo asmenine nuosavybe, kadangi atsakovas, nors ir nurodė, kad toks turtas įsigytas kaip asmeninis, to neįrodinėjo, be to, nereiškė reikalavimo pripažinti kilnojamuosius daiktus asmenine nuosavybe. Teismas taip pat sprendė nedalinti atsakovo nurodomų daiktų (smulkios buitinės technikos, indų, knygų), kadangi dėl jų reikalavimų priešieškiniu nereiškė. Teismas sprendė tenkinti iš esmės atsakovo reikalavimus dėl kilnojamojo neregistruotino turto padalinimo, dėl kurio tarp šalių nekilo ginčas. Pažymėjo, kad nors ginčas kilo dėl 200 Eur vertės pianino, kurį ieškovė nurodė kaip dovanotą asmeninės nuosavybės teise, tačiau teismas laikė, kad aplinkybės nekonkretizuotos, o turtas net ir dovanotas turi vertę. Kadangi pianinu naudojosi ieškovė iširus santuokai, pianiną priteisė ieškovei. Vonios kėdę (50 Eur vertės), ieškovei nepareiškus reikalavimo pripažinti asmenine nuosavybe, sprendė priteisti ieškovei, išmokant kompensaciją atsakovui. Atsakovo reikalavimo priteisti jam name kabančias užuolaidas 150 Eur vertės atmetė, palikdamas jas ieškovei, kadangi jos skirtos naudoti name ir pritaikytos prie name esančių langų. Atmetė ir reikalavimą atsakovui priteisti 100 Eur vertės mėlyną lovą ir 250 Eur vertės rašomąjį stalą ir knygų spintas, kadangi jomis naudojasi nepilnametis vaikas, o į dalintiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti (CK 3.120 straipsnio 1 dalis). Kadangi byloje nėra įrodymų apie tai, kad santuokos nutraukimo metu rūsio šaldytuvas realiai egzistavo, atsakovo reikalavimą jį padalinti atmetė. Teismas atmetė ir reikalavimą padalinti kompiuterį LENOVO (atsakovo vertintinas 5 Eur), kadangi šalys nedetalizavo, kuri iš jų naudojosi kompiuteriu. Teismas pritarė ieškovei, kad prašoma padalinti skalbimo mašina (50 Eur) ir vejapjovė (50 Eur) galėjo sugesti naudojimo eigoje, tačiau įvertinęs tai, kad ieškovė neneigė turinti tokius daiktus, o atsakovas neturėjo galimybės jais naudotis, juos priteisė ieškovei, atsakovui priteisiant pusės jų vertės kompensaciją. Apibendrindamas teismas nurodė, kad iš viso ieškovei priteistina kilnojamojo turto už 2270 Eur, todėl atsakovui mokėtina pusės šios turto vertės kompensacija sudaro 1135 Eur. Tuo tarpu atsakovui priteistinų daiktų vertė sudaro 2075 Eur, o atsakovo mokėtina ieškovei kompensacija už juos – 1037,50 Eur. Atlikus tarpusavio įskaitymą sprendė atsakovui priteisti iš ieškovės 97,50 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.

43.       Teismas, įvertinęs sutuoktinių sąskaitose buvusias lėšas 2017 m. kovo 8 d., jas padalino šalims lygiomis dalimis (CK 3.88 straipsnio 1 dalis,3.117 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 1 dalis). Taip sprendė padalinti ir ieškovės motinos A. K. vardu atidarytoje sąskaitoje AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini) buvusį 2017 m. kovo 8 d. 46,84 Eur likutį, kadangi nustatė, jog ieškovės iš savo sąskaitos papildyta 784,73 Eur suma buvo šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomos lėšos.

44. Teismas pažymėjo, kad nutraukiant santuoką padalinamas ne tik turto aktyvas, bet ir pasyvas

 (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Kadangi tarp šalių ginčo nebuvo dėl ieškovės ir atsakovo sudarytų Kredito sutarčių bei prievolių pagal šias sutartis, teismas prievoles paskirstė remdamasis šalių pozicija bei įvertinęs prievolių atsiradimo laikotarpį. Nustatęs, kad ieškovės prievolės AB Swedbank pagal 2012 m. vasario 24 d. asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 12-008553-GV ir 2013 m. balandžio 18 d. asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 13-024337-CL yra įvykdytos, bylą dalyje dėl atsakovo reikalavimų nustatyti šių prievolių pobūdį nutraukė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 punktas).

45.       Spręsdamas dėl prievolių tretiesiems asmenims Z. Ir V. U. teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1037-262/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019 dalyje dėl 98 470,80 Eur negrąžinto avanso tretiesiems asmenims Z. ir V. U. nuspręsta, jog ieškovė šią prievolę vykdo asmeniškai, todėl prejudiciniai faktai negali  būti peržiūrėti ir vertinami kitaip. Pažymėjo, kad dėl to, jog gautas avansas panaudotas šalių bendrosios jungtinės nuosavybės įsigijimui, prievolės pobūdis kreditoriams nesikeičia, tačiau ieškovė įgijo teisę prisiteisti iš atsakovo kompensaciją už bendrai jungtinei nuosavybei įgyti panaudotas asmenines lėšas (CK 3.98 straipsnio 2 dalis).

46.       Teismas taip pat pripažino asmenine ieškovės prievole tais pačiais teismų procesiniais sprendimais priteistų 24 617,70 Eur materialinių palūkanų ir 5 procentų procesinių palūkanų mokėjimus tretiesiems asmenims V. ir Z. U., atmesdamas reikalavimą pripažinti šias prievoles solidariomis. Teismas rėmėsi procesiniuose sprendimuose konstatuotomis aplinkybėmis ir sprendė, jog pareiga mokėti palūkanas už nepagrįstą lėšų valdymą negali būti laikoma atsakovo prievole, kadangi lėšomis, gautomis už asmeninę nuosavybę, nesudarius pagrindinės jos pirkimo-pardavimo sutarties, be pagrindo disponavo ieškovė, bet ne atsakovas. Pažymėjo, kad vien tai, jog šias lėšas ieškovė panaudojo bendrajai jungtinei nuosavybei įgyti, nesukuria atsakovui pareigos vykdyti ieškovės prievolę, kylančią iš jos nepagrįsto disponavimo negrąžinto avanso lėšomis.

47.       Teismas nustatė, kad minėtais sprendimais iš šalių solidariai priteista 57 924 Eur negrąžinta paskola ir 5 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kadangi įsiteisėję sprendimai negali būti ginčijami ir peržiūrėti kito teismo santuokos nutraukimo byloje, ieškovės reikalavimą modifikuoti solidarią prievolę į dalinę, nustatant, kad mokėjimai būtų vykdomi dalimis: 56 475,90 Eur (195 000 Lt) paskolos šalims mokant lygiomis dalimis po 28 237,95 Eur paskolos ir 5 procentų procesines metines palūkanas nuo atitinkamų sumų, o 1448,10 Eur (5000 Lt) ir 5 procentų nuo šios sumos procesinių palūkanų atsakovui mokant asmeniškai, atmetė.

48.       Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019 taip pat buvo pasisakyta ir dėl 1448,10 Eur prievolės dalies tretiesiems asmenims V. ir Z. U., nurodant, kad tai yra ieškovės ir atsakovo solidari prievolė. Todėl atmetė ieškovės argumentus, jog ši suma turėtų būti laikoma asmenine atsakovo prievole.

49.       Teismas pažymėjo, kad remiantis CK 6.223 straipsnio 1 dalimi, sutartis gali būti pakeista jei yra šalių susitarimas. Tačiau kreditoriai neišreiškė sutikimo nustatyti, kad 56 475,90 Eur paskolos dalį šalys grąžintų lygiomis dalimis, o 1448,10 Eur dalį atsakovas grąžintų asmeniškai. Nustatė, kad tretieji asmenys V. ir Z. U. sutiko su priešieškiniu, kuriuo atsakovas prašė nustatyti, kad asmeninės ieškovės prievolės ir bendros šalių prievolės būtų modifikuotos į asmenines atsakovo prievoles, tačiau tokie reikalavimai buvo siejami su šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto priteisimu atsakovui. Todėl laikė, jog nėra pagrindo išvadai, jog tretieji asmenys V. ir Z. U. sutinka modifikuoti prievoles ieškovės nurodytu būdu. Dėl nurodyto sprendė atmesti ir atsakovo reikalavimus dėl prievolių tretiesiems asmenims V. ir Z. U. modifikavimo į jo asmenines prievoles.

50.       Teismas pripažino prievolę tretiesiems asmenims Z. U. ir V. U. dėl 8024,91 Eur paskolos pagal paskolos raštelį asmenine atsakovo prievole. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, jog refinansuojamos paskolos panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, be to, lėšos perduotos 2015 m. balandžio 3 d. (šalims jau gyvenant skyrium), todėl nėra pagrindo teigti, kad ši suma susijusi su šeimos poreikių tenkinimu. Pažymėjo, kad nėra ir ginčo tarp šalių dėl šios prievolės pobūdžio.

51.       Teismas netenkino atsakovo reikalavimo dėl 4012,45 Eur kompensacijos už prievolės tretiesiems asmenims V. ir Z. U. pagal 8024,91 Eur paskolos raštelį įvykdymą iš ieškovės priteisimo. Nurodė, kad toks reikalavimas yra prieštaringas įvertinus tai, jog prievolė pagal 8024,91 Eur paskolos raštelį yra asmeninė atsakovo prievolė, kad neįrodyta, jog paskola yra panaudota šeimos poreikiams tenkinti, o atsakovas nepateikė ir įrodymų, jog prievolę įvykdė.

52.       Teismas netenkino atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovės 6029,42 Eur kompensaciją už modifikuotų kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims V. ir Z. U. pagal priimtus sprendimus vykdymo išlaidas antstolei N. L. vykdomojoje byloje Nr. 0062/20/00678. Sprendė, kad atmetus atsakovo reikalavimą modifikuoti ieškovės prievoles tretiesiems asmenims V. ir Z. U. į atsakovo prievoles, skolininkas nesikeičia ir pareiga mokėti vykdymo išlaidas antstolei vykdomojoje byloje Nr. 0062/20/00678 atsakovui neatsiranda.

53.       Teismas netenkino atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovės 7603,08 Eur (susideda iš ieškovės paskolos padengimo, atliktų darbų, vartojimo kreditų) kompensaciją už jai nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimą iki santuokos sudarymo bei asmeninių lėšų, gautų pagal 2006 m. liepos 12 d. vartojimo kredito sutartį su AB SEB panaudojimą šeimos reikmėms. Atmesdamas atsakovo argumentus nurodė, kad paskola ieškovės paskolai banke padengti negali būti laikoma ieškovės turto pagerinimu, o tuo atveju, jei atsakovas skolino ieškovei kokias nors lėšas iki santuokos sudarymo, tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, o atsakovas turėjo įrodyti, kad sudarė su ieškove paskolos sutartį, perdavė pagal ją lėšas. Sprendė, kad atsakovas neįrodė ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute atliktų darbų už 1079,57 Eur, be to ieškovė prašė taikyti ieškinio senatį. Sprendė, kad atsakovas nepagrindė ir likusios sumos bendroms reikmėms panaudojimo (ieškovės automobilio draudimo, vestuvių išlaidų), nenurodydamas jokių konkrečių aplinkybių.

54.       Teismas sprendė nesant pagrindo priteisti ieškovei 28982,12 Eur kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto įgijimą ar įrengimą. Pažymėjo, kad kaip jau buvo minėta, ieškovė neįrodė, jog prisidėjo prie žemės sklypo su statiniais įgijimo ar įrengimo.

55.       Spręsdamas dėl ieškovės argumentų, jog atsakovas turi kompensuoti jai ½ dalį iš bendrų lėšų sumokėtų įmokų pagal atsakovo su AB SEB banku sudarytą 2005 m. rugsėjo 15 d. kredito sutartį už laikotarpį nuo 2005-10-01 iki 2013-11-01, teismas pažymėjo, kad ieškovė nenurodė konkrečios sumos, kai tuo tarpu atsakovas priešieškiniu pateikė tokius skaičiavimus. Nustatė, kad 2003 m. gruodžio 12 d. ieškovė su AB Vilniaus banku (šiuo metu AB SEB bankas) sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu jai suteiktas 156 000 Lt kreditas jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiam būstui, esančiam (duomenys neskelbtini), įgyti, o atsakovas 2005 m. rugsėjo 15 d. su AB SEB banku sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu jam suteiktas 130 000 Lt kreditas sodybai pirkti. Nustatė, kad kreditai iš bendrų sutuoktinių lėšų mokėti iki 2017 m. kovo 8 d. Rėmėsi 2020 m. spalio 21 d. AB SEB banko pažyma, pagal kurią nuo santuokos sudarymo 2006 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. kovo 8 d. pagal 2005 m. rugsėjo 15 d. kredito sutartį sumokėta 13 271,09 Eur kredito, 14 926,88 Eur palūkanų ir 3,17 Eur delspinigių, iš viso 28 201,14 Eur, todėl sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistina ½ dalis šios atsakovo asmeniniam turtui įgyti skirtos paskolos įmokų sumos – 14 100,57 Eur. Taip pat rėmėsi  2021 m. gruodžio 10 d. AB SEB banko pažyma, pagal kurią tuo pačiu laikotarpiu pagal kredito sutartį Nr. 1760318012411-12 sumokėta 13 164,73 Eur kredito, 17 031,14 Eur palūkanų ir 76,64 Eur delspinigių iš sąskaitos Nr. LT46 7044 0700 0212 5778 bei 5743,71 Eur kredito, 7430,61 Eur palūkanų ir 29,83 Eur delspinigių iš sąskaitos Nr. LT46 7044 0700 0212 5752, iš viso 43 476,66 Eur, todėl sprendė, kad atsakovui iš ieškovės priteistina ½ dalis šios ieškovės asmeniniam turtui įgyti skirtos paskolos įmokų sumos – 21 738,33 Eur. Įskaičius kompensacijas nustatė, kad atsakovui iš ieškovės priteistina kompensacijos suma sudaro 7637,76 Eur.

56.       Įvertinęs byloje esančias faktines aplinkybes ir šalių paaiškinimus teismas sprendė, kad prievolės pagal ieškovės su trečiuoju asmeniu AB Swedbank sudarytas 2012 m. vasario 24 d. asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 12-008553-GV ir 2013 m. balandžio 18 d. asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 13-024337-CL buvo asmeninės ieškovės prievolės. Kadangi nenustatė duomenų apie tai, jog pagal sutartis ieškovės gautos lėšos panaudotos bendriems sutuoktinių poreikiams, reikalavimą kompensuoti ieškovės sumokėtas kreditų įmokas atmetė.

57. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl gyvenamojo namo šildymo išlaidų, kurių įsiskolinimo suma per 5 metų laikotarpį susidarė 3000 Eur (200 x 6 x 5:2) priteisimo. Įvertinęs pateiktą sąskaitos išrašą teismas nustatė, kad visos nurodytos išlaidos patirtos šalims gyvenant skyrium, atsakovui gyvenant atskirai, be to, sprendė nevertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų pavedimų, kadangi juose nėra nurodyta pavedimų paskirtis, ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad įmonė užsiima prekyba anglimi, iš jos pavadinimo tai nėra savaime aišku. Sprendė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina ieškovės patirtas 4111,11 Eur išlaidas kurui nuo 2015 m. rugpjūčio 8 d., kai atsakovas gyveno atskirai. Teismas vertino tai, kad ginčo namas priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jame gyvena ieškovė su šalių nepilnamečiu sūnumi, taip pat name gyvena ir ieškovės sugyventinis ir jų nepilnametė dukra. Sutiko su atsakovo pozicija, jog namo šildymas nėra būtinas, išlaidos namo šildymui patirtos tik dėl to, kad jame gyvena ieškovė, kadangi namas šildomas pagal poreikį. Todėl laikė, kad nėra pagrindo teigti, jog namo šildymo išlaidos yra būtinos ir skirtos jam išlaikyti bei išsaugoti nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo.

58.       Teismas laikė, kad ieškovės patiriamos išlaidos namo apsaugai taip pat neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl atmetė ir reikalavimą atlyginti tokių išlaidų dalį. Įvertinęs 2011 m. gegužės 16 d. sutarties su UAB „Ekskomisarų biuras“ ir jos priedo – objekto apžiūros aktą nustatė, jog sutarties dalykas – signalizacijos sistemos signalų stebėjimas ir reagavimas į signalizacijos sistemos suveikimą, o objekto adresu sumontuota ne priešgaisrinė, o apsauginė signalizacija. Todėl nesutiko su ieškovės argumentais, jog apsauga būtina dėl didelės gaisro kilimo galimybės bei būtinybės  namą išsaugoti nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo.

59.       Spręsdamas dėl atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovės 16 078,52 Eur kompensaciją dėl nepagrįsto sutaupymo, susijusio su jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiais gyvenamuoju namu ir žemės sklypu laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2022 m. vasario 21 d. arba, alternatyviai, šiuo laikotarpiu priteisti iš ieškovės 2551,04 Eur kompensaciją už šio turto asmeninį naudojimą, teismas laikė, jog atsakovas neįrodė ieškovės praturtėjimo dėl atsakovo veiksmų. Nesutiko su atsakovo vertinimu, jog ieškovė, neleisdama jam gyventi šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, sutaupė atsakovo sąskaita, nes leido jam priklausančia turto dalimi naudotis sugyventiniui ir dėl to jam nereikėjo nuomotis atskiro būsto. Tokią išvadą padarė remdamasis tuo, kad ieškovė ginčo name gyveno ir iki atsakovo nurodyto laikotarpio, ginčo namas šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir realios dalys šiame turte šalims nenustatytos, turtas nėra atidalintas, todėl nėra aišku ką gyvendama jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, ieškovė galėjo sutaupyti. Pažymėjo ir tai, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name gyvena ir šalių nepilnametis vaikas, o atsakovas turi pareigą užtikrinti jam gyvenamąją vietą. Teismo vertinimu, būstas bet kokiu atveju negalėtų būti nuomojamas ir atsakovo skaičiavimai, siejami su galima namo nuomos kaina yra nepagrįsti.

60.       Teismas sprendė netenkinti ir alternatyvaus atsakovo reikalavimo, jog ieškovė, neleisdama jam lankytis bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančiame name, viena juo naudodamasi, gavo naudą ir sumažino atsakovo nuosavybę. Ginčo turtas naudotas šeimos poreikiams tenkinti, todėl nėra pagrindo laikyti pagal teisinį reglamentavimą, jog bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimas turi būti kompensuotas (CK 3.98 straipsnio 3 dalis). Laikė, kad atsakovas nepagrįstai reikalavimą priteisti 2551,04 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės naudojimą asmeniniams ieškovės poreikiams sieja su palūkanomis, mokėtinomis už solidarią šalių skolą tretiesiems asmenims V. ir Z. U.. Paskola buvo panaudota šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam namui įrengti, sklypui sutvarkyti, tai laikytina investicijomis į bendrą turtą, keliančiomis abiejų šalių turtą, o atsakovas nėra netekęs nuosavybės į turtą.

61.       Teismas taip pat sprendė netenkinti atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovės 1166,13 Eur kompensaciją už būsto nuomą. Nustatė, kad atsakovas iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-31773-1097/2019 įsiteisėjimo (2020 m. gegužės 19 d.), kuriuo buvo iškeldintas, gyveno ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, o pagal pateiktą 2020 m. liepos 1 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį atsakovas nuo 2020 m. liepos 15 d. už 75 Eur per mėnesį išsinuomojo kambarį, nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d. sumokėjo buto savininkui 1166,13 Eur nuompinigių.   Vertindamas atsakovo argumentus teismas nenustatė, kad atsakovo patirti nuostoliai nuomojantis būstą buvo nulemti ieškovės neteisėtų veiksmų ir padarė išvadą, jog būsto nuomai patirtų išlaidų nesieja priežastinis ryšys su ieškovės veiksmais ar neveikimu, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu.

62.       Teismas netenkino ir atsakovo reikalavimo dėl 1831,61 Eur piniginės kompensacijos už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto šildymą. Teismas laikė, kad nesant detalių sąskaitų, vien atsakovo pavedimas trečiajam asmeniui Z. U. su nurodyta paskirtimi nesudaro galimybės įvertinti, kokios faktiškai išlaidos už buto šildymą buvo patirtos bei nėra pagrindas spręsti, jog atsakovo tėvai sumokėjo už ieškovės buto šildymą. Teismas sutiko su ieškove, kad naudojęsis jos butu atsakovas privalėjo jį išlaikyti, todėl atmetė reikalavimą priteisti 206,45 Eur už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto šildymą. Teismas nustatė, kad atsakovas, nurodydamas, jog yra sukaupęs 75,15 Eur namo, kuriame yra ieškovės butas, renovacijai, nepateikė šių lėšų sukaupimą patvirtinančių duomenų, o reikalavimą grindė tik savo paties sudaryta kaštų lentele, kuri gali būti vertinama tik kaip atsakovo paaiškinimai, bet ne kaip įrodymas, kurio pagrindu galima būtų priteisti sumokėtas lėšas. Todėl atmetė ir atsakovo reikalavimą dėl 75,15 Eur kaupiamųjų lėšų priteisimo.

63.       Teismas netenkino ir reikalavimo priteisti iš ieškovės ½ bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančio namo draudimą. Pažymėjo, kad nesant pateiktos namo draudimo sutarties, pagal ją atliktų mokėjimų įrodymų, nėra galimybės objektyviai nustatyti kada, kieno ir kokiomis sąlygomis sudaryta sutartis, kokios sumos pagal ją sumokėtos, be to, nėra pateikta duomenų, kad ieškovė sutiko, jog atsakovas apdraustų namą. Pažymėjęs, kad išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti, sutiko su ieškove, kad namo draudimo išlaidos nėra būtinos ir ieškovė neturi kompensuoti bet kokių nebūtinų išlaidų, susijusių su namu, kurias savo valia patyrė atsakovas.

64.       Teismas sprendė, kad ieškovė byloje pateiktais įrodymais pagrindė reikalavimą priteisti iš atsakovo kaip bendrasavininko ½ dalį jos patirtų 120 Eur išlaidų namo įrengimo baigties registravimui (CK 4.86 straipsnis).

65.       Teismas sprendė nepriteisti iš atsakovo ½ dalies sumos (iš atsakovo priteistina sudaro 635 Eur), sumokėtos už latakų ir lietvamzdžių tvarkymą bei namo pamato ir langų apskardinimą ir ½ dalies ieškovės sumokėto avanso už dalyvavimą sodų bendrijos, kurioje yra šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, projekte dėl prisijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų sistemų. Pažymėjo, kad nors šios išlaidos taip pat susijusios su mokėjimais už bendrosios jungtinės nuosavybė teise šalims priklausantį turtą, tačiau avansas sumokėtas už būsimą projektą, kuriuo prie miesto infrastruktūros bus jungiamas turtas, o pastarasis priteisiamas ieškovei, ir kurio nauda teks jai. Nenustatė, kad projektas yra baigtas ir sukūrė vertę iki santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo. Taip pat pažymėjo, kad stogo latakų ir lietvamzdžių tvarkymui bei namo pamato ir langų apskardinimo darbams patirtas išlaidas ieškovė grindžia trečiojo byloje nedalyvaujančio asmens rašteliais, iš kurių nėra galimybės nustatyti nei kas yra juos surašęs asmuo, nei kada jie surašyti (nėra nurodytos datos), nei kas sumokėjo atlygį už atliktus darbus. Laikė, kad dėl to teismas neturi galimybės spręsti, kad mokėjimai atlikti po bylos iškėlimo teisme, iš asmeninių ieškovės lėšų, kad atlygį už darbus sumokėjo ieškovė.

66.       Atsakovui iš esmės pripažįstant, kad ieškovė mokėjo įmokas pagal jo asmeninio turto apsaugos sutartį ir neginčijant sumokėtų sumų dydžio, teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė ieškovei iš atsakovo 403,39 Eur kompensaciją už bendrosios junginės nuosavybės sumažėjimą mokant už atsakovo sodybos apsaugą.

67.       Nustatęs, kuris sutuoktiniams turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaitęs asmenines skolas, teismas sudarė kompensacijų balansą, nuspręsdamas dėl šalims viena kitai priteistinų kompensacijų sumų. Teismas sudarė tokį balansą:

67.1. nustatė, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas priteistinas ieškovei. Atsakovui priteistina kompensacija už ieškovei tenkančią jo turto dalį: 

1)        už ieškovei tenkančias 2696/24000 dalis palėpės, esančios (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisiama 1150,50 Eur kompensacija;

2)       už ginčo namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisiama 37 819,80 Eur kompensacija.

67.1.                      atsakovui iš ieškovės priteisiama 97,50 Eur kompensacija už jai tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį;

67.2.                      ieškovei iš atsakovo priteisiama 80,67 Eur jo banko sąskaitose bylos iškėlimo dieną buvusių lėšų dalis, atsakovui iš ieškovės priteisiama 6,66 Eur jos banko sąskaitose bylos iškėlimo dieną buvusių lėšų dalis; 

67.3.                      iš ieškovės atsakovui priteisiama pagal draudimo sutartį sukauptų lėšų kompensacija - 859,76 Eur).

67.4.                      už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, pervedant lėšas į motinos sąskaitą iš ieškovės atsakovui priteisiama 23,42 Eur kompensacija; 

67.5.                      ieškovei iš atsakovo priteisiant atsakovo asmeniniam turtui įgyti skirtos paskolos įmokų sumą – 14 100,57 Eur, atsakovui iš ieškovės priteisiant ieškovės asmeniniam turtui įgyti skirtos paskolos įmokų sumą – 21 738,33 Eur, įskaičius šias sumas, atsakovui iš ieškovės priteistina 7637,76 Eur kompensacija už jos asmeniniam turtui įgyti skirtos paskolos įmokų mokėjimą iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančių lėšų.

67.6.                      ieškovei iš atsakovo priteisiama 60 Eur išlaidų, susijusių su bendrosios jungtinės nuosavybės registracija ir 403,39 Eur kompensacija už bendrosios junginės nuosavybės sumažėjimą mokant už atsakovo sodybos apsaugą.

67.7.                      daroma išvada, kad ieškovei iš atsakovo priteistina iš viso 544,06 Eur suma, atsakovui iš ieškovės – 47 588,74 Eur.

67.8.                      įskaičius šalių viena kitai mokėtinas sumas, teismas priteisia atsakovui iš ieškovės iš viso 47 044,68 Eur kompensaciją už ieškovei tenkantį turtą.

 

68.                      Teismas proporcingai priteistų / atmestų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Sprendė, kad patenkinti 12 ieškinio reikalavimų, iš dalies tenkintas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo tenkintas 45 proc., atmesti 7 ieškinio reikalavimai, todėl iš viso patenkinta apie 62 proc. ieškinio reikalavimų. Teismas nurodė, kad iš dalies tenkintas ir atsakovo priešieškinys:  tenkinti 11 priešieškinio reikalavimų, iš dalies tenkintas reikalavimas nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, 91 proc. tenkintas reikalavimas padalinti kilnojamąjį turtą, netenkinta 15 priešieškinio reikalavimų. Patenkinta procentine išraiška dalis sudaro 44 proc.

69.                      Teismas nustatė, kad už ieškiniu pareikštus reikalavimus ieškovė turėjo sumokėti 2 801 Eur (31 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir susijusius reikalavimus, taip pat 2 770 Eur už turtinio pobūdžio reikalavimus dėl turto padalijimo), teikdama pradinį ieškinį, sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, likusi dalis žyminio mokesčio atidėta 2022 m. vasario 7 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Įvertinęs proporcingai patenkintus ieškinio ir atmestus priešieškinio reikalavimus iš ieškovės valstybės naudai priteisė 41 proc. jos mokėtino žyminio mokesčio – 1135,70 Eur, iš atsakovo valstybės naudai priteisė 59 proc. ieškovės primokėtino žyminio mokesčio – 1634,30 Eur.

70.                      Nustatė, kad teikdamas priešieškinį atsakovas sumokėjo 1 326 Eur žyminio mokesčio. Atitinkamai atėmus 31 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą nutraukti santuoką, proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 41 proc. šios sumos – 530,95 Eur žyminio mokesčio.

71.                      Teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl šis klausimas nesprendžiamas. Tuo tarpu atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas 2 500 Eur dydžio išlaidas advokatų pagalbai apmokėti. Įvertinęs tai, kad atsakovo prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio už priešieškinio parengimą, teismas daro išvadą, kad atsakovo išlaidos yra pagrįstos, todėl jas priteisė iš ieškovės proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai, priteisdamas 1025 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Taip pat iš ieškovės priteisė atsakovo naudai 287 Eur ekspertizės išlaidų, paskaičiuotų proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai.

72.                      Nustatė, kad tretieji asmenys Z. U. ir V. U. teismui pateikė įrodymus apie patirtas 5 144,03 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti, jos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Todėl tretiesiems asmenims, dalyvaujantiems atsakovo pusėje, 41 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisė iš ieškovės (2109,05 Eur), o 59 proc. – iš atsakovo (3034,98 Eur).

 

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

 

73.                      Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimo, kuriame prašo:

1.       iš dalies pakeisti skundžiamą sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir pripažinti, kad prievolės pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1037-262/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019 dėl 24617,70 Eur materialinių palūkanų ir 5 proc. procesinių palūkanų mokėjimo tretiesiems asmenims Z. Ir V. U. yra solidarios ieškovės ir atsakovo prievolės;

2.       iš dalies pakeisti skundžiamą sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dalyje dėl kompensacijų atsakovo naudai priteisimo:

2.1.       priteisti atsakovui iš ieškovės 681,46 Eur pagal draudimo sutartį sukauptų iki 2013 m. spalio 23 d. lėšų kompensaciją;

2.2.       priteisti atsakovui 16437,37 Eur įmokų, sumokėtų pagal 2003 m. gruodžio 12 d. ieškovės su trečiuoju asmeniu AB SEB banku sudarytą kredito sutartį už laikotarpį iki 2014 m. sausio 1 d.;

3.       panaikinti pilna apimtimi sprendimą dalyje dėl priteisimo atsakovui iš ieškovės 23,42 Eur 2017 m. kovo 8 d. A. K. sąskaitoje buvusių lėšų;

4.       panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria nutarta priteisti iš ieškovės atsakovui 1150,50 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančias 2696/24000 dalis neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad tai yra asmeninė ieškovės nuosavybė;

5.       panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria nutarta priteisti atsakovui iš ieškovės 6,66 Eur ieškovės bankų sąskaitose 2017 m. kovo 8 d. buvusių lėšų;

6.       priteisti iš atsakovo visas byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.

74.                      Ieškovė apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

74.1.                      teismas konstatavęs, kad šalių santykiai pašlijo 2013 m., o nuo 2014 m. sutuoktiniai nevedė bendro ūkio, nutarė taikyti teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms nuo ieškinio nutraukti santuoką pateikimo momento, remdamasis argumentu, jog kitaip taikyti sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmių nė viena šalis neprašė. Todėl teismas nepagrįstai rėmėsi tik CK 3.67 straipsnio nuostatomis ir atsisakė taikyti sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes nuo faktinio šeimos santykių nutraukimo;

74.2.                      šalims negyvenant kartu ir nevedant bendo ūkio, jų gautos pajamos negali būti laikomos bendru turtu, o sudaryti sandoriai ir prisiimtos prievolės yra asmeninis turtas ar prievolė. Kadangi šalys faktiškai negyvena nuo 2014 m., nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė prievoles pagal būsto kredito sąlygas nuo 2014 m. sausio 1 d. vykdė iš bendrų su atsakovu lėšų. Priteisus iš ieškovės atsakovui ½ ieškovės sumokėtų už būsto kreditą įmokų iki 2017 m. kovo 8 d., atsakovas nepagrįstai praturtėjo. Dalintinu pripažintinos sumokėtos AB SEB bankui būsto paskolos įmokos 2014 m. sausio 1 d., kuri pagal 2021 m. gruodžio 10 d. pažymą sudaro 32874,73 Eur;

74.3.                      analogiškai vertintina turėtų būti ir po 2014 m. ieškovės sukaupta gyvybės draudimo suma, kuriai sukaupti ieškovė naudojo savo darbo užmokestį. Todėl nėra pagrindo atsakovo naudai priteisti ½ dalies ieškovės po šeimos santykių nutraukimo padarytų gyvybės draudimo įmokų. Dalintina suma, buvusi 2014 m. sausio 1 d., sudaro 1362,91 Eur;

74.4.                      momento, nuo kurio turi būti taikomos pasekmės turtinėms teisėms nustatymas yra teismo, nagrinėjančio santuokos nutraukimo bylą, pareiga. Nustatęs, kad šalys faktiškai nustojo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį iki ieškinio nutraukti santuoką padavimo momento, teismas, vadovaudamasis CPK 159 straipsnio 1 dalimi, tikslu užtikrinti visų esminių aplinkybių nustatymą, privalėjo pasiūlyti šalims pasinaudoti CK 3.67 straipsnio 2 dalyje numatyta nuostata pateikti aiškiai išreikštą prašymą dėl pasekmių taikymo momento;

74.5.                      neteisingai nustatytas momentas, nuo kurio turėtų būti taikomos pasekmės turtinėms teisėms, turi reikšmės ir sprendimo daliai, kuria atsakovo naudai priteista kompensacija už neįrengtos palėpės dalį. Byloje nėra įrodymų, jog sutuoktiniai dalį neįrengtos palėpės įgijo turėdami tikslą turtą įgyti bendros jungtinės nuosavybės teise už ieškovės lėšas, kai negyveno ir nevedė kartu bendro ūkio. Turtas įgytas išimtinai ieškovės sprendimu siekiant įgyti asmeninį turtą, todėl atsakovui negali būti priteisiama kompensacija;

74.6.                      nesutiktina su teismo argumentais, kuriais atsisakyta prievolę mokėti tretiesiems asmenims palūkanas pripažinti solidaria. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė priėmė sprendimą dėl disponavimo pagal preliminariąją sutartį gautomis lėšomis bei turėjo tikslą šiomis lėšomis disponuoti savo nuožiūra. Bendru sutarimu gautas lėšas sutuoktiniai panaudojo šeimos poreikiams – bendram šeimos turtui įsigyti. Taigi nėra pagrindo teigti, jog tik ieškovė naudojosi gautais pinigais. Nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019 pagrindu atsirado tik asmeninės prievolės ieškovei, kadangi pagrindiniu ir esminiu kriterijumi prievolių pobūdžiui nustatyti yra lėšų panaudojimas. Nors pagal preliminarią sutartį gautą sumą turi privalo grąžinti ieškovė, tačiau nustačius, kad lėšos panaudotos bendram turtui įsigyti, mokėtinos palūkanos, kaip išlaidos už panaudotas pirkimui lėšas, negali būti laikomos ieškovės asmenine prievole;

74.7.                      spręsdamas dėl trečiųjų asmenų patirtų teisinės pagalbos išlaidų paskirstymo teismas nevertino išlaidų pagrįstumo, neatsižvelgė į tai, kad trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidos yra didesnės nei bylos šalių, juolab kad trečiųjų asmenų interesai pilna apimtimi buvo apginti kitoje civilinėje byloje. Tretieji asmenys neteikė byloje savarankiškų reikalavimų, o jų dalyvavimas byloje susijęs tik su prievolės pobūdžio nustatymu. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų teismas rėmėsi tik tuo, jog išlaidos neviršija Rekomendacijise nustatytų dydžių, tačiau nevertino kitų kriterijų, pagal kuriuos vertinamos bylinėjimosi išlaidos, neatsižvelgė į tai, kad tretieji asmenys faktiškai naudojosi teisine pagalba atsakovo interesams ginti, kad prašomos atlyginti tos pačios išlaidos du kartus ir nesusijusios su išnagrinėta byla. Todėl teismas nepagrįstai neįvertinęs kitų kriterijų šių išlaidų nesumažino.

75.                      Atsakovas M. U. pateiktu apeliaciniu skundu prašo:

75.1.                      panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir priimti naują sprendimą šioje dalyje - tenkinti atsakovo M. U. priešieškinio reikalavimą nutraukti šalių sudarytą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) santuoką dėl ieškovės kaltės;

75.2.                      panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir priimti naują sprendimą šioje dalyje - tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

75.3.                      panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje, kuria iš atsakovo nepilnamečio vaiko naudai priteistas 1690 Eur išlaikymo įsiskolinimas ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiui M. U. atmesti;

75.4.                      panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje, kuria iš atsakovo nepilnamečio vaiko naudai priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 259 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. kovo 9 d.) ir priimti naują sprendimą šioje dalyje - priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos;

75.5.                      panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje, kuria priteista ieškovei asmeninės nuosavybės teise žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys, (duomenys neskelbtini), ir priteista iš ieškovės atsakovui M. U. 37 819,80 Eur kompensacija už ieškovei tenkančią jo turto dalį, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje - tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimus:

75.5.1.                      priteisti M. U. asmeninės nuosavybės teise 203 000 Eur vertės 195,65 m2 bendro ploto gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)., ir 0,1149 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

75.5.2.                      nustatyti, kad ieškovės I. U. 98470,8 Eur kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriams Z. U. ir V. U. pagal Vilniaus apygardos 2018 m. rugsėjo 5 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1091-262/2018 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį apeliacinėje instancijoje byloje Nr. e2A-449- 330/2019 su visomis iki teismo sprendimo priskaičiuotomis palūkanomis yra modifikuojami ir yra asmeninės atsakovo M. U. prievolės;

75.5.3.                      nustatyti, kad solidarūs 57924 Eur kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriams Z. U. ir V. U. pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1091-262/2018 bei 2019 m. spalio 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019 yra modifikuojami ir yra asmeninės M. U. prievolės.

75.5.4.                      priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 6029,42 Eur kompensaciją už modifikuotų kreditorinių įsipareigojimų kreditoriams Z. U. ir V. U. pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1091-262/2018 bei 2019 m. spalio 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019 vykdymo išlaidas antstolei N. L. vykdomojoje byloje 0062/20/00678 (teismo vykdomasis raštas Nr.e2-1091-262/2018);

75.6.                      panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 4012,45 Eur piniginę kompensaciją už solidarių paskolinių įsipareigojimų įvykdymą tretiesiems asmenims Zitai ir V. U., ir priimti naują sprendimą šioje dalyje - tenkinti atsakovo M. U. priešieškinio reikalavimą priteisti M. U. 4012,45 Eur piniginę kompensaciją už solidarių paskolinių įsipareigojimų įvykdymą tretiesiems asmenims Zitai ir V. U.;

75.7.                      panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 7603,08 Eur piniginę kompensaciją už ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje - tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti atsakovui 7603,08 Eur piniginę kompensaciją už ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą;

75.8.                      panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 1166,13 Eur piniginę kompensaciją už būsto nuomą ir priimti naują sprendimą šioje dalyje - tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 1166,13 Eur piniginę kompensaciją būsto nuomą;

75.9.                      priteisti atsakovo naudai iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

76.                      Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

76.1.                      sprendimo priėmimas ir paskelbimas nesuderinamas su procesinės teisės nuostatomis ir negali būti vertinamas kaip teisėtas, kadangi nutartimis paskelbimas atidėtas net 8 kartus (103 dienas), o pasirašytas ir paskelbtas tik 2023 m. sausio 31 d. Be to, 2023 m. sausio 31 d. per EPP paskelbtas sprendimo tekstas skiriasi nuo 2023 m. vasario 1 d. per EPP pateiktos sprendimo kopijos teksto (akivaizdžiai redaguotas);

76.2.                      prašydamas nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės atsakovas nurodė tris priežastis: ieškovės neištikimybę, smurtą prieš nepilnametė vaiką ir jo nepriežiūrą bei žiaurų elgesį su atsakovo tėvais. Tuo tarpu teismas iš esmės nagrinėjo ir pasisakė tik dėl vieno iš argumentų – ieškovės neištikimybės, nepagrįstai padarydamas išvadą, jog tai nebuvo santuokos iširimo priežastis. Kitų dviejų priežasčių teismas apskritai nevertino kaltės kontekste, kas taip pat neigiamai įtakojo sutuoktinių santykius. Teismas nepagrįstai laikė, jog santuoka iširo dėl abipusės šalių kaltės, jų nesugebėjimo išspręsti iškilusių turtinių problemų (sprendimo 41-46 punktai), apsiribodamas aptakiais, šališkais ir neįrodytais teiginiais. Iš teismo motyvų taip pat lieka neaišku, kuo konkrečiai pasireiškė atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo. Ieškovės elgesys ir prioritetų teikimas pažintims, o ne šeimai, akivaizdžiai įtakojo šeimyninį gyvenimą, niekaip nėra suderinamas su teisės aktuose įtvirtintomis sutuoktinio pareigomis, kurių pažeidimas sudaro pagrindą konstatuoti sutuoktinio kaltę. Apeliantas negali būti laikomas kaltu dėl to, kad nepalaikė ieškovės nesąžiningo ir neteisėto elgesio, kuris taip pat negalėjo neįtakoti sutuoktinių santykių. Taigi skundžiamu sprendimu nebuvo nustatytos jokios santuokos iširimo priežastys ir momentas, apsiribojant tik bendro pobūdžio teiginiais dėl nesugebėjimo spręsti kilusias problemas ir turtinius santykius;

76.3.                      byloje esančios faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti, jog atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką. Mokesčių ir kitų mokėjimų už bendrą turtą mokėjimas taip pat laikytinas prisidėjimu prie vaiko išlaikymo (vaiko poreikiams naudojamo turto išlaikymu). Vertindamas šalių turimą turtą ir turtinę padėtį teismas buvo nenuoseklus. Aplinkybė, jog ieškovė visada gavo ženkliai didesnes pajamas nei ieškovas, naudojosi bendru šalių turtu kartu su savo sugyventiniu, perleido panaudos teise savo sugyventiniui butą, o jos skolos kreditoriams - tretiesiems asmenims atsirado dėl pačios ieškovės kaltės, tačiau šios prievolės iki šiol nėra įvykdytos, patvirtina ženkliai geresnę ieškovės turtinę padėtį. Tai sudaro pagrindą nukrypti nuo išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo lygiomis dalimis;

76.4.                      turto padalijimas tarp ieškovės ir atsakovo teismo nurodytu būdu neteisėtas ir nepagrįstas, iš esmės pažeidžia atsakovo ir trečiųjų asmenų Z. ir V. U. teises, nepagrįstai sukuriamas milžiniškas turto ir įsipareigojimų disbalansas tarp ieškovės ir atsakovo. Teismas nepagrįstai laikė, kad grąžintina tretiesiems asmenims avanso suma, kuri buvo panaudota įsigyjant bendrosios jungtinės nuosavybės teise žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius, (duomenys neskelbtini), yra asmeninės ieškovės lėšos, visiškai nevertindamas, jog teismų sprendimais iš ieškovės priteistos sumos apskritai nėra ir niekada netapo asmeninėmis ieškovės lėšomis. Tuo atveju, jeigu ieškovė būtų tinkamai įvykdžiusi 2010 m. birželio 23 d. buto pirkimo-pardavimo preliminariąją sutartį ir už gautą avansą perleidus tretiesiems asmenims Z. ir V. U. butą (duomenys neskelbtini), šis butas jai nebepriklausytų nuosavybės teise. Nagrinėjamu atveju skundžiamu teismo sprendimu ne tik butas, (duomenys neskelbtini), yra priteisiamas ieškovei asmeninės nuosavybės teise, tačiau ir tretiesiems asmenims negrąžinto avanso suma yra didinama ieškovės dalis bendrojoje nuosavybėje, be kita ko visiškai nepagrįstai suteikiant jai teisę pasirinkti, iš kurio turto ji gali grąžinti skolas;

76.5.                      atsakovui už bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su ieškove įgytą ginčo turtą, vertinant jį 203 000 Eur suma, priteista tik 37 819,80 Eur dydžio kompensacija, kas nesudaro nei penktadalio šio turto vertės. Be to, atsakovas turi grąžinti tretiesiems asmenims 28 962 Eur dydžio paskolos, panaudotos įsigyjant šį turtą dalį. Toks teismo sprendimas iš esmės reiškia, kad atsakovas iš esmės niekuo neprisidėjo prie bendro turto sukūrimo;

76.6.                      skundžiamu sprendimu visą vertingą bendrą šalių turtą priteisiant ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteisiant kompensacijas, sukuriama situacija, kuomet teismo sprendimas yra sąlyginis, o jo vykdymas tiesiogiai priklausys nuo ieškovės valios ir sąžiningumo. Tokiu būdu grubiai pažeidžiami atsakovo ir trečiųjų asmenų interesai. Nepagrįstai nurodyta, jog ieškovė galės pasirinkti iš kurio turto vykdyti prievoles, kadangi butas (duomenys neskelbtini), turi hipotekos kreditorių ir atsiskaitymas tiek su juo, tiek ir trečiaisiais asmenimis apsunkintas. Skundžiamu sprendimu visą šalių bendrą nekilnojamąjį turtą priteisus ieškovei dar labiau padidinami jos kreditoriniais įsipareigojimai trečiųjų asmenų atžvilgiu ir sukuriami nauji didelės apimties kreditoriniai įsipareigojimai atsakovo atžvilgiu;

76.7.                      byloje nėra ginčo dėl to, jog šalys namą pirko nebaigtą statyti, jį reikėjo įrengti, sutvarkyti gerbūvį. Todėl sprendimo 195-199 punktuose padarytos išvados grubiai pažeidžia sutuoktinių sandorių bendrumo prezumpciją (CK 3.92 straipsnis, 3.109 straipsnio 2 dalis) ir nepagrįstai perkelia įrodinėjimo pareigą atsakovui dėl lėšų, kurios buvo gautos 2012-2013 metais, šalims dar tebevedant bendrą ūkį ir įsirenginėjant bendrai įsigytą namą;

76.8.                      nepagrįsta ir skundžiamo sprendimo 213 punkte padaryta išvada, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, jog ginčo namas ir žemės sklypas buvo įgyti iš asmeninių ieškovės lėšų. Ieškovė vienasmeniškai naudojasi bendru šeimos turtu jau beveik aštuonerius metus, veda jame bendrą ūkį su savo sugyventiniu ir dukters tėvu. Kritiškai vertintinas argumentas, kad atsakovui namas nereikalingas, jis ketina perleisti jį tretiesiems asmenims, taip pat jis galėtų įsigyti turto pardavęs asmeninės nuosavybės teise priklausančią sodybą. Atsakovas ne šiaip ketina perleisti bendrą turtą tretiesiems asmenims, bet siekė tokio turto padalijimo, kurį nustačius būtų nedelsiant įvykdytos šalių bendros ir ieškovės asmeninės prievolės tretiesiems asmenims.

77.                      Tretieji asmenys Z. ir V. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisto ginčo žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), ir tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą šioje dalyje. Nurodo, kad:

77.1.                      skundžiamu sprendimu turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimas, atsižvelgiant į ieškovės nesąžiningą elgesį, pažeidžia kreditorių teisėtus interesus, o teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes bei ieškovės galimybes ir interesą vykdyti skolinius įsipareigojimus apeliantams;

77.2.                      atsakovas ir apeliantai nuosekliai laikosi pozicijos, jog dalinant ginčo turtą pirmiausia turi būti užtikrinti apeliantų kreditoriniai reikalavimai ir grąžintas visas skolinis įsipareigojimas. Turėdama aiškią ir neginčijamą asmeninę prievolę, ieškovė visomis išgalėmis vengia savo prievolių įvykdymo trečiųjų asmenų atžvilgiu. Nėra pagrindo tikėtis, jog ieškovė gavusi didesnę turto dalį taps sąžininga ir vykdys prievoles. Priešingai, atsakovas visuomet savo prievoles pagal turimas galimybes trečiųjų asmenų atžvilgiu vykdydavo sąžiningai, todėl yra realus pagrindas tikėtis, jog priteisus turtą atsakovui trečiųjų asmenų kreditoriniai reikalavimai bus patenkinti.

78.                       Ieškovė atsiliepime prašo netenkinti atsakovo ir trečiųjų asmenų apeliacinių skundų. Nurodo, kad:

78.1.                      santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas - kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais - santuokos nutraukimu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės veiksmai nebuvo santuokos nutraukimo priežastimi įvertinęs atsakovo argumentus, smurto ir nesutarimų faktines aplinkybes, todėl pagrįstai konstatavo, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ginčydamas sprendimą atsakovas nepasisako dėl savo teiginių, jog santuokos iširimo pagrindas buvo ne ieškovės neištikimybė, o ieškovės ieškinys, nurodydamas, jog apie tai nežinojo, prieštarauja šalių susirašinėjimui 2013-2014 m. Ieškovės santykiai su atsakovo tėvais taip pat netapo santuokos nutraukimo pagrindu, kadangi situacija su trečiaisiais asmenimis susiklostė dėl atsakovo veiksmų, kadangi dėl jo turtinės padėties nebuvo galima refinansuoti paskolos ir įkeisti namą;

78.2.                      byloje nėra pateiktų įrodymų, jog pradėjus šalims gyventi skyriumi ir po 2015 m. atsakovas būtų išlaikęs namą, mokėjęs mokesčius. Atsakovas nenurodė, kaip pasireiškė atsakovo priežiūros veiksmai, o bendro pobūdžio teiginio, kad atsakovas galimai prižiūrėjo vaiką, nepateisina jo mokėtinas 85 Eur išlaikymas;

78.3.                        atsakovo reikalavimas sumažinti priteistą išlaikymo dydį nepagrįstas ir nesąžiningas. Atsakovas turi galimybę susirasti geriau apmokamą darbą bei papildomą pajamų šaltinį tam, kad skirtų išlaikymą vaikui;

78.4.                      nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais dėl bendro turto padalijimo. Įsiteisėjusiais sprendimais gauti pinigai pagal preliminarią sutartį pripažinti ieškovės asmenine skola, paliekant santuokos nutraukimo byloje spręsti pinigų panaudojimo faktą. Įvertinęs tai, kad  skola yra pripažinta ieškovės skola už asmeninį ieškovės turtą ir nustačius, kad šie pinigai buvo panaudoti bendram turtui įsigyti, pagal įstatymą ieškovei turi būti kompensuojama. Teigdamas, kad ieškovei atiteko ir butas, ir didesnė dalis bendrojoje nuosavybėje, atsakovas sąmoningai nutyli, jog ieškovei atiteko ir skola. Atsakovo argumentai dėl ieškovės nesąžiningumo nepagrįsti;

78.5.                       trečiųjų asmenų apeliacinis skundas grindžiamas emocijomis ir savo sūnaus (atsakovo) palaikymu. Visus skolinius įsipareigojimus šiuo metu vykdo tik ieškovė, iš kurios darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį pervedama skolinių įsipareigojimų padengimui 1366 Eur suma. Kadangi ginčo turtas yra areštuotas, nėra nei teisinės, nei faktinės rizikos, jog turtas bus perleistas, o sprendimas neįvykdytas.

79.                      Atsakovas atsiliepime į ieškovės ir trečiųjų asmenių apeliacinius skundus nurodo, kad su atsakovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka, o trečiųjų asmenų apeliacinį skundą palaiko. Nurodo, kad:

79.1.                      ieškovės apeliacinis skundas nesąžiningas ir prieštaringas. Pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus 98470,80 Eur avanso pagal 2010 m. birželio 23 d. buto pirkimo – pardavimo preliminariąją sutartį suma yra ne asmeninės ieškovės lėšos, o jos asmeninė prievolė, vykdytina iš asmeninio ieškovės turto. Todėl sprendimu negalėjo būti pripažinta, jog šia apimtimi ginčo turtas yra įsigyti už ieškovės asmenines lėšas. Todėl ieškovė laikosi prieštaringos pozicijos, kad ir butas (duomenys neskelbtini), ir ginčo turtas (didžiąja dalimi) įsigyti už jos asmenines lėšas, tačiau prievolė mokėti palūkanas tretiesiems asmenims yra bendra ieškovės ir atsakovo prievolė, kadangi įgytas bendras turtas, o palūkanų sąskaita tenkinami šeimos poreikiai;

79.2.                      ieškovė apeliaciniame skunde neatskleidžia šeimos poreikių turinio, o iš ieškovės elgesio nėra aišku, kokios šeimos ir kokiems poreikiams tenkinti buvo naudojamas turtas. Ieškovė nevykdė prievolių tretiesiems asmenims, neieškojo būdų joms sąžiningai vykdyti, slėpė savo pajamas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė veikė šeimos interesais ir turtą naudojo šeimos poreikiams;

79.3.                      santuokos nutraukimo teisinės pasekmės šioje byloje turi būti taikomos nuo ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo dienos. Pažymėtina, kad ieškovės argumentai, jog santuokos nutraukimo teisinės pasekmės turi būti taikomos nuo 2014 m. sausio 1 d. yra nepagrįsti, o ieškovė manipuliuoja argumentais ir įrodymais, prieštarauja pati sau – viena vertus siekia, kad jos lėšos ir turtas, įgytas po šios datos būtų pripažinti asmeniniais, kita vertus įrodinėja, kad ne tik po šios datos, bet ir po kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo iš bendro turto buvo tenkinami šeimos poreikiai.

80.                      Tretieji asmenys Z. ir V. U. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad:

80.1.                      nesutiktina su ieškovės reikalavimu pripažinti prievolę pagal įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, o kaip kreditoriai, siekiantys teisėtų lūkesčių įgyvendinimo, palaiko atsakovo apeliaciniu skundu reiškiamą reikalavimą priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise į ginčo turtą bei nustatyti, kad ieškovės 98470,8 Eur kreditoriniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims yra modifikuojami ir po santuokos nutraukimo tampa atsakovo asmeniniais įsipareigojimais, kas atitiktų kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010);

80.2.                      Ieškovė nepagrįstai remiasi argumentu, jog teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Civilinės bylos nagrinėjimas tęsėsi šešerius metus, tretieji asmenys yra kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymas vilkinamas nesąžiningais ieškovės veiksmais. Nesutiktina su argumentu, jog santuokos nutraukimo byla nebuvo sudėtinga. Trečiųjų asmenų teisėtas interesas yra apginti savo pažeistas teises, todėl advokato pagalba buvo ieškoma teisinių būdų apginti trečiųjų asmenų interesą, juolab kad bylos eigoje buvo bandoma susitarti su ieškove. Tretiesiems asmenims buvo teikiama kompleksinė teisinė pagalba tiek konsultacijų metu, ieškant galimo sprendimo jų kreditoriniam reikalavimui patenkinti, tiek rengiant procesinius dokumentus, tiek atstovaujant teisme bei kitose institucijose. Visos suteiktos teisinės paslaugos buvo suderintos tarp advokato ir trečiųjų asmenų, jų pobūdis ir reikalingumas aptartas ir klientų patvirtintas. Trečiųjų asmenų pateiktos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, o savo apimtimi būtinos visapusiškam trečiųjų asmenų interesams apginti.

90. Tretieji asmenys Z. ir V. U. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, jog palaiko atsakovo argumentus, todėl prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad skundžiamu sprendimu priteisus visa vertingą bendrą šalių turtą, o atsakovui tik 1/5 vertės piniginę kompensaciją, trečiųjų asmenų teisėtas lūkestis patenkinti savo kreditorinius reikalavimus priklausys išimtinai nuo ieškovės valios ir sąžiningumo. Toks turto padalijimas pažeidžia kreditorių teises ir prieštarauja teisingumo bei sąžiningumo principams.

 

k o n s t a t u o ja:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

91.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

92.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys ir priešieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

       Dėl paaiškinimų prijungimo

93.        Atsakovas 2023 m. gegužės 16 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl baigiamųjų kalbų (apibendrinančių paaiškinimų) prijungimo, aptardamas faktines aplinkybes ir kritikuodamas skundžiamame sprendime padarytas išvadas bei argumentus, pateikdamas jų subjektyvų vertinimą, net ir aptardamas tas pirmosios instancijos teismo išvadas bei išspręstus klausimus, dėl kurių nebuvo reiškiami reikalavimai atsakovo apeliaciniame skunde (pvz. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo). Baigiamosiose kalbose prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti, o jo ir trečiųjų asmenų apeliacinius skundus tenkinti. Taigi iš esmės apeliantas teikdamas baigiamąsias kalbas pateikia kilusio ginčo apibendrinimą, (ne) pritardamas pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytiems argumentams.

94.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad nė viena CPK norma negali būti aiškinamai atsietai nuo visos procesinių normų sistemos. CPK 302 straipsnyje nurodoma, kad apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK normos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms taisyklėmis. Todėl sprendžiant dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyviams teisės teikti rašytinius paaiškinimus (atsakovo atstovės nurodoma – baigiamąsias kalbas), privalu atsižvelgti į specialiųjų apeliaciniame procese taikomų normų, t. y. CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323 straipsniuose, nustatytus draudimus bei ribojimus.

95.       CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi apeliacinio skundo argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Apibendrinantys paaiškinimai, kaip nurodo atsakovo atstovė, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į pirmosios instancijos teismo sprendimą pasibaigus įstatymų leidėjo nustatytam terminui apeliaciniam skundui pateikti, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas tokio pobūdžio procesinis dokumentas, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, kaip jau minėta, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai.

96.       Nagrinėjamu atveju savo rašytiniuose paaiškinimuose apeliantas pateikė baigiamąsias kalbas (nurodo, kad tai yra apibendrinantys paaiškinimai), nors, kaip minėta pirmiau, tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo civilinio proceso normos nenumato (CPK 318 straipsnis). Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantas, aptardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus ir jiems nepritardamas, iš esmės siekia papildyti savo apeliacinį skundą naujomis aplinkybėmis, todėl ir apibendrinantys rašytiniai paaiškinimai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.

Dėl sprendimo priėmimo ir paskelbimo (ne)atitikimo procesinės teisės normoms

97.        Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog sprendimo priėmimas ir paskelbimas nesuderinamas su procesinės teisės normomis, kadangi jo paskelbimas atidėtas net 8 kartus (103 dienas).

98.        Vadovaujantis CPK 259 straipsniu teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą. Pagal CPK 269 straipsnio 1 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą, gali nutarti sprendimą priimti ir paskelbti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų. Sprendimas priimamas per teismo nustatytą terminą, o sprendimo paskelbimo data laikoma priėmimo data. 

99.       Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, 2022 m. spalio 20 d. išnagrinėjęs civilinę bylą, nutarė sprendimą skelbti 2022 m. lapkričio 9 d. 16 val. Nustatyta, kad teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi, remdamasis tuo, kad dėl bylos ir reikalavimų apimties, teismo užimtumo kitose bylose, nepakako sprendimo priėmimui, jo išdėstymui, pagrindimui įrodymais ir aplinkybėmis, ištirtomis teismo posėdžiuose, skirto laiko, vadovaudamasis CPK 73, 74, 77, 269 straipsniais nutarė sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminą pratęsti ir sprendimą skelbti 2022 m. lapkričio 28 d., 16.00 val. Nustatyta, kad remiantis analogiškais argumentais 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminas pratęstas 2022 m. gruodžio 19 d. 16.00 val., o 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi sprendimo priėmimas ir paskelbimas pratęstas 2022 m. gruodžio 29 d. 16.00 val; teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas pratęstas 2023 m. sausio 9 d. 15:30 val.; pastarosios datos nutartimi teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas pratęstas 2023 m. sausio 16 d. 15:30 val. Teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartimi teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas pratęstas 2023 m. sausio 23 d. 16.00 val., o pastarosios datos nutartimi teismo sprendimas ir paskelbimas pratęstas 2023 m. sausio 27 d. 8:30 val. Pastarosios datos nutartimi teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas pratęstas 2023 m. sausio 30 d. 15:30 val. Teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas 2023 m. sausio 30 d. (pasirašytas popierinis sprendimo originalas).

100.       Taigi iš tiesų 2023 m. sausio 30 d. sprendimas priimtas ir paskelbtas vėliau nei tai numatyta CPK 269 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, priimtas sprendimas labai išsamus, aptartos ir įvertintos visos šalių nurodomos ir bylai reikšmingos aplinkybės, sprendimo turinys atitinka CPK 270 straipsnyje įtvirtintus jo turiniui keliamus reikalavimus. Nenustatyta, jog dėl to, kad sprendimas priimtas ne CPK 269 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu terminu, būtų neteisingai išspręsta civilinė byla ar apribota kurios nors iš bylos šalių teisė į apeliaciją. Taigi laikytina, jog tai, kad sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas, kaip apeliantas paskaičiavo, 103 dienas, savaime nesudaro pagrindo laikyti, jog skundžiamas sprendimas naikintinas dėl CPK 269 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto paskelbimo termino pažeidimo.

101.       Atsakovo ir trečiųjų asmenų nurodomi argumentai apie sprendimą priėmusios teisėjos motyvus prašant atleisti ją iš teisėjo pareigų savo noru teisinės reikšmės sprendimo priėmimui ir pagrįstumui nagrinėjamu atveju neturi. Pažymėtina, kad ir atsakovas, ir tretieji asmenys teikė apeliacinius skundus dėl priimto sprendimo, apeliaciniai skundai priimti, o juose nurodomi argumentai bei nesutikimai su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis peržiūrimi teisėjų kolegijos apeliacinės instancijos teisme.

Dėl kaltės nutraukiant santuoką

102. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-6/2007; Nr. 3K-3-2/2011; Nr. 3K-3-545/2012 ir kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-254/2010, Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažįstamas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

103. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, į kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinant visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Siekiant nustatyti dėl kurio sutuoktinio ar abiejų kaltės iširo santuoka, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

104. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl abiejų sutuoktinių pripažinimo kaltais dėl santuokos iširimo. Nurodo, kad ieškovės kaltę grindė trim aspektais - ieškovės neištikimybe, smurtu prieš nepilnametį vaiką ir jo nepriežiūra bei žiauriu elgesiu su atsakovo tėvais. Tuo tarpu teismas pasisakė tik dėl vieno aspekto – ieškovės neištikimybės, kitų neaptardamas, o vertindamas pirmąjį aspektą teismas padarė neteisingas išvadas.

105. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jų tarpusavio nesutarimų ir negebėjimo rasti bendrų sprendimų, išsaugoti santuoką, ir nors ieškovė buvo nelojali ir neištikima atsakovui, tačiau tai nebuvo šalių santuokos iširimo priežastis. Teisėjų kolegija tokiam vertinimui neturi pagrindo nepritarti, ir laiko, jog apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų.

106. Nors atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir teikdamas apeliacinį skundą ir įrodinėdamas ieškovės kaltę remiasi ieškovės neištikimybe, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo poziciją nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bei pateiktus įrodymus, neturi pagrindo pritarti apelianto argumentams, jog santuokos iširimą nulėmė išimtinai ieškovės neištikimybė. Atsakovas žinojo apie ieškovės neištikimybę, pirmosios instancijos teisme atsakovas nurodė, kad nepaisant ieškovės neištikimybės, jis siekė išsaugoti santuoką, laikėsi pozicijos, kad santuoka nebuvo iširusi iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo (2017 m. kovo 8 d.), baigiamųjų kalbų metu atsakovo atstovė nurodė, jog atsakovas stengėsi išsaugoti santuoką ir atleido ieškovei. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį teismas, tarp šalių buvo kilę ir konfliktai dėl turto, kas tikėtina irgi prisidėjo prie šalių tarpusavio nesutarimų. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės neištikimybė nebuvo priežastis santuokos nutraukimui.

107. Kaip pripažįstama teismų praktikoje, kad abu sutuoktiniai yra kalti tuo atveju, kai santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-398/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė, nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Taigi net jei šiuo atveju ieškovės kaltės laipsnis dėl iširusios santuokos ir būtų didesnis, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog dėl santuokos nutraukimo kalta išimtinai ieškovė.

107. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas sprendime nurodė, jog byloje esantys įrodymais sudaro pagrindą išvadai, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių tarpusavio nesutarimų ir nesugebėjimo rasti bendrų sprendimų. Ir nors ieškovas įrodinėja ieškovės neištikimybę, tačiau byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma pagrindžia, jog sutuoktinių tarpusavio nesutarimai, jų elgesys (gyvenimas atskirai, nevedimas bendro ūkio), vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinių ryšių puoselėjimas ir saugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga. Atsakydama į apelianto argumentą apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegija nurodo, jog šiuo atveju abipusei kaltei nustatyti nėra esmingai svarbu išskirti kažkokį konkretų apelianto elgesį, jo modelį ar veiksmą, konkrečiai prisidėjusį prie santuokos iširimo, tačiau abipusei kaltei nustatyti pakankamas abiejų sutuoktinių elgesys santuokoje (kaip jau buvo minėta, tarpusavio nesutarimai, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis išsaugoti šeimą ir pan.), juolab kad apeliantas nenurodė, kokias maksimalias pastangas dėjo santuokos išsaugojimui apart to, jog, kaip nurodo, atleido ieškovei. Taigi laikytina, kad dėl negalėjimo kartu gyventi kalti abu sutuoktiniai.

108.                      Kaip jau buvo pažymėtina aukščiau, tam, kad būtų pripažinta vieno sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, turi būti nustatytas kaltas sutuoktinio elgesys, iš esmės pažeidžiantis jo kaip sutuoktinio pareigas, bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2004). Byloje esančių ir aukščiau aptartų faktinių aplinkybių visuma tokios išvados nesuponuoja, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovė iš esmės pažeidė sutuoktinės pareigas ir tik ji yra kalta dėl santuokos iširimo.

109.                       Nors teismas atskirai neaptarė šiame kontekste kitų dviejų apelianto nurodomų aspektų - smurto prieš nepilnametį vaiką ir jo nepriežiūros bei žiauraus elgesio su atsakovo tėvais, tačiau iš teismo sprendimo turinio matyti, jog spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo apylinkės teismas vertino apelianto argumentus dėl smurto prieš nepilnametį vaiką bei jo nepriežiūros ir tokių aplinkybių nenustatė. Taigi apeliantui neįrodžius savo teiginių, šis aspektas neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl ieškovės kaltės nutraukiant santuoką.

110.                       Apelianto nurodomas trečiasis aspektas, kuriuo grindžiama ieškovės kaltė, žiaurus elgesys su apelianto tėvais, taip pat nelaikytinas aplinkybe, sudarančia pagrindą laikyti, jog santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės. Iš apelianto teiktų procesinių dokumentų viso proceso metu matyti, jog apeliantas besąlygiškai palaiko savo tėvų – trečiųjų asmenų šioje byloje pusę, apeliantas taip pat pripažįsta, jog tėvų palaikymas turi būti besąlygiškas. Kaip matyti iš šalių argumentų, šios aplinkybės taip pat sukelia (ir sukėlė) konfliktus tiek tarp ieškovės ir atsakovo, tiek ir tarp ieškovės bei trečiųjų asmenų, kuriuos besąlygiškai palaiko atsakovas. Tokia susiklosčiusi konfliktinė situacija neprisideda prie darnių šeimos santykių, o priešingai, supriešina tarpusavio santykius ir nulemia sutuoktinių nusistatymą vienas kito atžvilgiu. Taigi laikytina, jog kilę sutuoktinių tarpusavio konfliktai dėl trečiųjų asmenų taip pat pagrindžia abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, ir nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ir šiuo aspektu dėl santuokos iširimo akivaizdžiai yra kalta tik ieškovė.

111. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai nustatė abipusę šalių kaltę dėl šeimos iširimo ir tokia teismo išvada atitinka CK 3.60, 3.61 straipsnių nuostatas. 

 

Dėl neturtinės žalos atsakovui priteisimo

112. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

113. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ieškovė, todėl iš ieškovės priteistina 5 000 Eur neturtinė žala dėl patirtų išgyvenimų. Apeliaciniame skunde reiškia reikalavimą panaikinti šią teismo sprendimo dalį, tačiau detalių argumentų nenurodo.

114. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija pripažino, jog pirmosios instancijos teismo išvada teisinga. Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata netaikytina. Todėl ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo

115. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria priteistas iš jo nepilnamečiam vaikui 1690 Eur išlaikymo įsiskolinimas, prašo šioje dalyje teismo sprendimą panaikinti. Remiasi tuo, kad vykdė savo pareigą išlaikyti vaiką, prie vaiko išlaikymo prisidėjo mokėdamas mokesčius ir atlikdamas kitus mokėjimus už turtą, o šias faktines aplinkybes pripažino ir pirmosios instancijos teismas.

116. Iš skundžiamo sprendimo turinio šiuo aspektu matyti, jog teismas išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo nuo šalių gyvenimo skyrium dienos 2015 m. rugpjūčio 7 d. iki ieškinio pateikimo dienos 2017 m. kovo 8 d., skaičiavo remdamasis minimalia mėnesio alga ir išminusuodamas 85 Eur (detalus paskaičiavimas pateikiamas skundžiamo sprendimo 113 punkte), nurodydamas, jog tokiu būdu patenkinami tik būtinieji poreikiai, o papildomus vaiko poreikius (būrelius) ieškovė nurodė patenkinsianti pati.

117. Apeliantas teismo atliktų paskaičiavimų neginčija, nurodydamas, jog vykdė savo pareigą išlaikyti vaiką. Byloje neginčijama aplinkybė, jog apeliantas teikė vaikui išlaikymą po 85 Eur į mėnesį. Laikytina, jog išlaikymas teiktas tik iš dalies, jis nepakankamas, kadangi nepadengia net būtinųjų vaiko poreikių. Duomenų apie tai, kad apeliantas teikė didesnį išlaikymą, byloje nėra, apeliantas šių teismo išvadų nepaneigė. Kaip matyti, teismas apskaičiavo reikalingą išlaikymą būtiniems vaiko poreikiams, teiktą išlaikymą išminusavo iš paskaičiuoto išlaikymo būtiniesiems poreikiams padengti ir susidarė 1690 Eur skirtumas. Taigi tokiu būdu paneigiami apelianto argumentai, jog tinkamai vykdyta pareiga išlaikyti vaiką.

118. Sutiktina su apeliantu, kad mokesčių ir kitų mokėjimų atlikimas už bendrą turtą taip pat laikytinas prisidėjimu išlaikant vaiką. Nors šiuo argumentu remiamasi ir apeliaciniame skunde, tačiau apeliantas nepateikė savo teiginį pagrindžiančių įrodymų, t. y. kad tokiu būdu teismo skaičiuoto įsiskolinimo laikotarpiu prisidėjo prie vaiko išlaikymo (CPK 178 straipsnis). Apelianto argumentas, kad tokių mokesčių mokėjimą pripažino ir pats teismas sprendimo 35 punkte nepagrįstas, kadangi, visų pirma, minėtame punkte teismas apelianto argumentus vertino spręsdamas sutuoktinių gyvenimo skyrium klausimą; antra, teismas nurodė paties atsakovo teiginius, tačiau tokių mokėjimų nepatvirtino. Taigi nėra pagrindo pritarti apeliantui, jog teismas pripažindamas, kad apeliantas mokėjo mokesčius ir atliko kitus mokėjimus, jų nevertino spręsdamas dėl įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui.

119. Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kuriais teismas rėmėsi priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, teisėjų kolegija, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 1690 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nesudaro pagrindo šios sprendimo dalies panaikinti ar keisti.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

120. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

121.  CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).

122. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 259 Eur iki vaiko pilnametystės.

123. Atsakovas nesutinka su išlaikymo dydžiu, nurodydamas, jog šalių turtinė padėtis, t. y. tai, kad ieškovės turtinė padėtis ženkliai geresnė, sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo.

124. Minėta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

125. Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė nepilnamečio vaiko poreikius, aptardamas ieškovės nurodomas išlaidas, išanalizavo jų pagrįstumą ir realumą ir procesinį sprendimą pagrindė išsamiais argumentais. Nustatė, kad būtinųjų poreikių patenkinimui reikalinga suma sudaro 525 Eur per mėnesį, o kartu su papildomomis išlaidomis bendra suma sudaro 657 Eur per mėnesį. Kadangi apeliantas neginčija, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga mažesnė nei teismo nustatyta suma, apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako, laikydamas, jog apeliantas pritaria tokiems vaiko poreikiams bei pirmosios instancijos teismo argumentams vertinant vaiko poreikius.

126. Nesutikdamas su šia teismo sprendimo dalimi apeliantas įrodinėja, kad jam tenkanti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dalis turėtų būti mažesnė ir turėtų sudaryti 190 Eur sumą, mokėtiną per mėnesį. Remiasi tuo, kad ieškovė visada gavo ženkliai didesnes pajamas nei atsakovas, naudojosi bendru šalių turtu kartu su savo sugyventiniu, perleido panaudos teise savo sugyventiniui butą, o jos skolos kreditoriams - tretiesiems asmenims atsirado dėl pačios ieškovės kaltės.

127. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

128. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, turtą, atsižvelgė į turimų išlaikytinių skaičių, į jų galimybes dirbti ir užsidirbti ir sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas atsakovas turėtų prisidėti prie būtinųjų nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikių mažesne dalimi.

129. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apelianto argumentu, jog teismas turėjo pareigą nukrypti nuo abiejų tėvų lygių dalių vaiko išlaikymo prievolėje principo ir dėl to priteisti iš atsakovo mažesnį išlaikymą. Apeliantas nepagrindė, jog yra finansiškai nepajėgus prisidėti prie vaiko poreikių patenkinimo pilna jam tenkančia apimtimi, tokiu būdu užtikrindamas pačius minimaliausius ir būtiniausius savo vaiko poreikius. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas neturi daugiau išlaikytinių, išskyrus bendrą sūnų su ieškove, atsakovas yra darbingas, nenurodė ir nepateikė įrodymų, jog turi sveikatos problemų, kliudančių prisidėti teismo nustatyta apimtimi prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, be to, turi stengtis prisidėti prie sūnaus išlaikymo tiek, kad patenkintų bent būtinuosius poreikius. Apelianto nurodomas argumentas, jog ieškovė visada gavo ženkliai didesnes pajamas, nesudaro pagrindo laikyti, jog atsakovas turi būti atleistas nuo dalies išlaikymo, skirto patenkinti savo sūnaus būtinuosius poreikius. Taip pat neturi teisinės reikšmės sprendžiant nukrypimo nuo lygių dalių išlaikymo prievolės klausimą ir apelianto subjektyvus vertinimas dėl ieškovės atitinkamų veiksmų bei įsiskolinimo tretiesiems asmenims.

130. Apibendrinant išdėstytą laikytina, jog ir šioje dalyje apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamame sprendime padarytų išvadų dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui.

     Dėl prievolių tretiesiems asmenims solidarumo

131. Ieškovė prašo pripažinti apeliacinės instancijos teismą, kad prievolės pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1037-262/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019 dėl 24617,70 Eur materialinių palūkanų ir 5 proc. procesinių palūkanų mokėjimo tretiesiems asmenims Z. ir V. U. yra solidarios ieškovės ir atsakovo prievolės. Remiasi tuo, kad gautas pagal tarp ieškovės, atsakovo ir trečiųjų asmenų Z. ir V. U. 2010 m. birželio 3 d. buto pirkimo-pardavimo preliminariąją sutartį 340 000 Lt avansas už butą, esantį (duomenys neskelbtini), panaudotas šeimos poreikiams – bendram šeimos turtui įgyti, todėl ir palūkanos negali būti laikomos ieškovės asmenine prievole, jos turi būti pripažintos solidaria prievole kartu su atsakovu. Teisėjų kolegija tokiai apeliantės pozicijai nepritaria.

132. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019  iš ieškovės tretiesiems asmenims priteista 98 470,80 Eur avanso, 24 617,70 Eur materialinių palūkanų ir 5 procentai procesinių palūkanų, nurodant, kad pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui ją įvykdyti – sudaryti pagrindinę sutartį – atsakovė (šioje byloje ieškovė I. U.) jai perduotomis piniginėmis lėšomis (sumokėtu avansu) toliau disponavo jau be teisinio pagrindo, o tai sudaro teisines sąlygas reikalauti grąžinti ne tik sumokėtą avansą, bet ir mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas (nutarties 40 punktas). Taigi šiuo pagrindu iš ieškovės I. U. priteistos palūkanos už penkerių metų laikotarpį ir procesinės palūkanos.

133. Taigi pagal minėtą sprendimą lėšomis, gautomis už asmeninę nuosavybę, nesudarius pagrindinės jos pirkimo-pardavimo sutarties, be pagrindo disponavo ieškovė, todėl ieškovei ir tenka pareiga mokėti palūkanas už nepagrįstai valdomas lėšas. Nors apeliantė bando apeliaciniu skundu įrodyti priešingai, tačiau asmeninė apeliantės prievolė konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris turi res judicata galią. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vien tai, jog šias lėšas ieškovė panaudojo bendrajai jungtinei nuosavybei įgyti, nesukuria atsakovui pareigos vykdyti ieškovės prievolę. Pažymėtina, kad avansu gautos lėšos kaip asmeninis ieškovės indėlis į bendrą jungtinę nuosavybę įskaitomos sudarant sutuoktinių turto balansą.

134. Laikytina, kad apeliantė nepaneigė teisingų ir pagrįstų pirmosios instancijos teismo argumentų, todėl šioje dalyje nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo. Apeliantės nurodomas gauto avanso panaudojimo tikslas šiuo atveju neturi teisinės reikšmės ir pagrįstų apylinkės teismo išvadų nekeičia.

      Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių taikymo sutuoktinių turtinėms teisėms momento

135. Ieškovė pateikto apeliacinio skundo motyvuose nesutinka su apylinkės teismo sprendimo dalimi, kurioje spręsta sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes taikyti nuo CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto momento, nurodydama, jog šalys faktiškai negyveno nuo 2014 metų pradžios. Nors apeliaciniame skunde tokio reikalavimo nenurodo, tačiau su taikytinu sutuoktinių turtinėms teisėms momentu siejami kiti apeliantės reikalavimai, kurie reiškiami įrodinėjant, kad teismas nepagrįstai netaikė CK 3.67 straipsnio 2 dalies, kurioje įtvirtinta, jog šalies prašymu teismas gali nustatyti, kad santuokos nutraukimas  sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi.

136. Iš apeliantės pozicijos viso teisminio proceso metu matyti, kad jos nuomonė dėl to, kurį momentą laikyti sukėlusį šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes dėl santuokos nutraukimo, kito. Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad ieškovė prašė taikyti pasekmes nuo tada, kada su atsakovu nustojo kartu gyventi (2013 m. spalio 23 d.), tačiau teismas laikė, jog ieškovė neįrodė, kad nuo šios datos iširo santuoka. Taip pat, įvertinęs faktines aplinkybes, teismas nustatė, kad šalys gyvena skyrium nuo 2014 metų spalio mėnesio. Tuo tarpu apeliantė apeliaciniame skunde nurodo dar kitą momentą – 2014 m. sausio 1 d. - nuo kurio, jos teigimu, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė prievoles pagal būsto kredito sąlygas nuo minėtos datos vykdė iš bendrų su atsakovu lėšų, ir laiko, kad teismui priteisus iš ieškovės atsakovui pusę ieškovės sumokėtų už būsto kreditą įmokų net iki 2017 m. kovo 18 d., atsakovas nepagrįstai praturtėjo. Taigi kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, taikytiną sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmių momentą nurodo jau 2014 m. sausio 1 d.

137. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog momento, nuo kurio turi būti taikomos pasekmės turtinėms teisėms nustatymas yra teismo, nagrinėjančio santuokos nutraukimo bylą, pareiga. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, tokį momentą pirmosios instancijos teismas ir nustatė, laikydamas, jog turtinėms teisėms pasekmes santuokos nutraukimas sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo – 2017 m. kovo 10 d., kuomet teisme priimtas ieškovės ieškinys (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Tačiau nepaisant to, kartu pažymėtina, kad pareiga pateikti duomenis, reikšmingus sprendžiant turtinius sutuoktinių klausimus įrodinėjant kitą nei nustatytas taikytinas sutuoktinių turtinėms teisėms momentas, tenka įrodinėjančiai savo teiginius šaliai, t. y. šiuo atveju ieškovei. Kaip jau minėta, ieškovė nei pirmosios instancijos teisme, nei teikiant apeliacinį skundą savo šios pareigos neįgyvendino ir jokių duomenų nurodomai datai nepateikė tam, kad būtų galimybė įvertinti šalių turėtą turtą tiek 2014 m. sausio 1 d., tiek ir 2014 m. spalio mėn.

139. Neginčijama, jog CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), kuriais šalys nesiremia, tuo atveju, jeigu, teismo nuomone, tam yra būtinybė siekiant teisingai išspręsti bylą. Ši įstatymo nuostata yra viena iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir gali būti aiškinama kaip suteikianti teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.

140. Tačiau apeliantė nukrypdama nuo teismų praktikos remiasi teismo aktyviu vaidmeniu sutuoktinių tarpusavio turtiniuose santykiuose ir iš jų kilusiuose ginčuose. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. Tačiau sutuoktinių tarpusavio turtiniuose ginčuose, kurie su vaikų teisėmis ir interesais nesusiję, teismas turi būti aktyvus tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti. Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais, atvejais būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021, 53, 55 punktai).

141. Taigi apeliantės argumentai dėl teismo aktyvaus vaidmens nustatant teisinėms pasekmėms taikytiną momentą bei tai, kad neteisingai nustatytas momentas, nuo kurio turėtų būti dalinamas sutuoktinių turtas, atmestini kaip nepagrįsti, laikant, jog nagrinėjamu atveju teismas teisingai sprendė dalinti šalių turtą, įgytą iki 2017 m. kovo 10 d.

        Dėl ieškovės reikalavimo pakeisti atsakovo naudai priteistas kompensacijas

142. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį, turtas ir pajamos, gauti po santuokos sudarymo vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Kaip jau buvo minėta, pagal CK 3.127 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu padalinamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Aukščiau išdėstytais argumentais padaryta išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dalinti dalinti šalių turtą santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienai.

143. Apeliantė reikalavimus pakeisti atsakovo naudai priteistas kompensacijas – pagal draudimo sutartį sukauptas lėšas ir įmokas, sumokėtas pagal 2003 m. gruodžio 12 d. ieškovės su trečiuoju asmeniu AB SEB banku sudarytą kredito sutartį iki 2014 m. sausio 1 d. grindžia remdamasi savo apeliaciniame skunde nurodomu momentu, nuo kurio prašo taikyti teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms, t. y. nuo 2014 m. sausio 1 d.

144. Teisėjų kolegija aukščiau nurodytais argumentais pasisakė dėl ieškovės prašomo taikyti sutuoktinių turtinėms teisėms momento. Taigi remiantis ieškovės argumentais nėra pagrindo perskaičiuoti atsakovui priteistinų iš ieškovės kompensacijų sumų už pagal draudimo sutartį sukauptas lėšas ir sumokėtas įmokas pagal 2003 m. gruodžio 12 d. ieškovės su trečiuoju asmeniu AB SEB banku sudarytą kredito sutartį iki 2014 m. sausio 1 d. Ginčydama pirmosios instancijos teismo skaičiavimus, apeliantė remiasi tik aptartu aspektu, nenurodydama, jog teismo skaičiavimai neteisingi. Taigi teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo perskaičiuoti atsakovui priteistų iš ieškovės kompensacijų sumų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė, nurodydama, jog atsakovas nepagrįstai praturtėjo, neteisingai atlieka skaičiavimus, kadangi perskaičiuoja tik jos sumokėtų įmokų dalį, tačiau atsakovo sumokėtų įmokų dalies skaičiavimų nepateikia.

145. Aptariant išdėstytą, laikytina, kad apeliantės argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamos sprendimo dalies dėl kompensacijų atsakovo naudai priteisimo.

       Dėl sąskaitose esančių lėšų (ne)priteisimo

146. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis atsakovui iš ieškovės 2017 m. kovo 8 d. buvusiomis A. K. sąskaitoje (priteista 23,42 Eur) ir ieškovės bankų sąskaitose lėšomis (priteista 6,66 Eur).

147. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo prašymu dėl sąskaitose esančių lėšų padalinimo, bei tuo, kad bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas dalintinas lygiomis dalimis padalino sutuoktinių bei ieškovės motinos sąskaitose esančias lėšas lygiomis dalimis (CK 3.98 straipsnio 3 dalis, CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 1 dalis).

148. Apeliantė neišskiria motyvuose argumentų, kuriais remiantis ginčija teismo sprendimą šiose dalyse. Tuo atveju, jeigu apeliantė siekia pripažinti šias sprendimo dalis nepagrįstomis remdamasi argumentais, jog teisinės pasekmės turėtų būti taikytinos nuo 2014 m. sausio 1 d., apeliantė nepateikia jokių duomenų apie tuo momentu buvusias sąskaitose lėšas. Be to, kaip jau minėta, teisėjų kolegija nepritaria apeliantei, jog turtinės pasekmės turėtų būti taikytinos nuo apeliantės nurodomo momento. Kadangi ši aplinkybė buvo jau aptarta, dėl jos detaliau nepasisakoma.

Dėl kompensacijos už ieškovei tenkančią dalį neįrengtos pastogės (ne)pagrįstumo

149. Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo priteista atsakovui 1150,50 Eur kompensacija už jai tenkančias 2696/24000 dalis neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad sutuoktiniai šią pastogės dalį įgijo turėdami tikslą ją įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise už ieškovės lėšas.

150. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 2016 m. lapkričio 7 d. turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu įsigijo 2696/24000 dalis neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė nurodė įsigijusi šį turtą asmeninės nuosavybės teise, sprendė ją priteisti ieškovei, o atsakovui – 1150,50 Eur kompensaciją.

151. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui kompensaciją už apeliantei tenkančią neįrengtos pastogės dalį. Turtas įgytas santuokos metu, teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms spręsta taikyti nuo 2017 m. kovo 10 d., todėl turtas laikytinas bendrosios jungtinės nusavybės turtu (CK 3.88 straipsnio 1 dalis), kurio teisinio režimo nagrinėjamu atveju nekeičia apeliantės nurodomas tikslas. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad minėtas turtas įgytas už jos asmenines lėšas. Apeliantė neginčija nustatytos neįrengtos pastogės vertės, todėl laikytina, kad ir ieškovei tenkanti kompensuoti atsakovui dalis yra nustatyta teisingai.

      Dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo padalijimo

152. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis materialinės teisės normomis, kasacinio teismo praktika, sprendė, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas šalių turtas - žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), nedalintinas natūra šalims po ½ dalį dėl šalių tarpusavio konfliktinių santykių, o tai, kad šalių santuokai iširus ieškovė liko gyventi ginčo name ir juo iki šiol naudojasi, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, o ginčo name gyvena šeima (taip pat ir šalių nepilnametis vaikas), kad ginčo turto privalumais (plotu, kiemu, įprasta aplinka) naudojasi vaikai, sprendė, jog ginčo turtas yra reikalingesnis ieškovei nei atsakovui, kuris gyventų ginčo turte vienas.

153. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistu žemės sklypu ir gyvenamuoju namu, esančiais (duomenys neskelbtini). Tretieji asmenys apeliaciniame skunde prašo tenkinti atsakovo reikalavimą. Taigi šiuo aspektu atsakovo ir trečiųjų asmenų pozicija sutampa, todėl teisėjų kolegija pasisakys dėl atsakovo ir trečiųjų asmenų apeliacinių skundų.

154. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantų argumentus, neturi pagrindo sutikti su apeliantais, jog toks bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto padalinimas neteisėtas ir nepagrįstas. Visų pirma, apeliantas nepaneigė teismo išvadų, jog ieškovei, su kuria lieka gyventi šalių nepilnametis vaikas, ginčo turtas yra reikalingesnis remiantis nepilnamečio vaiko stabilumo, patogumo, namo teikiamų privalumų aspektu. Kaip matyti, teismas svarstė ir ieškovės galimybę gyventi jos asmeninės nuosavybės turimame bute (duomenys neskelbtini),  tačiau šią galimybę motyvuotais argumentais atmetė, kadangi buto plotas yra gerokai mažesnis ir suprastėtų tiek šalių bendro vaiko, tiek ieškovės vaiko gyvenimo sąlygos. Pasisakant dėl šios aplinkybės pažymėtina ir tai, kad apeliantų interesai negali būti iškeliami aukščiau už nepilnamečių vaikų.

155. Antra, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, jog tokiu būdu padalijant ginčo turtą sukuriamas turto ir įsipareigojimų disbalansas. Kaip matyti iš teismo argumentų, teismas detaliai aptarė ir vertino lėšas, kuriomis buvo įsigytas ginčo turtas ir sprendė, jog ginčo turto kaina jo įsigijimo metu apmokėta ieškovės lėšomis. Dalintiną sumą tarp sutuoktinių už ginčo turtą teismas nustatė išminusavęs ieškovės asmenines lėšas iš ekspertize nustatytos ginčo turto vertės. Taigi priešingai nei įrodinėja atsakovas, teismo nustatyta turto padalinimo tvarka pagrįsta materialinės teisės normomis ir nesudaro pagrindo laikyti, jog pripažinus vienokį ar kitokį turtą (taip pat ir gaunant už jį pinigines lėšas, kurios yra turto pasikeitimo forma) asmenine ieškovės nuosavybe, sukuriamas turto ir įsipareigojimų disbalansas.

156. Trečia, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog iš trečiųjų asmenų gauta avanso suma nelaikytina asmeninėmis ieškovės lėšomis. Pažymėtina, kad avansas gautas iš trečiųjų asmenų už ieškovės asmeninės nuosavybės teise turėtą butą, todėl pagrįstai spręsta ją laikyti asmeninėmis ieškovės lėšomis. Argumentai, jog šios lėšos nėra ir niekada netapo asmeninėmis ieškovės lėšomis atmestini kaip nepagrįsti, kadangi įsiteisėjusiais teismų sprendimais iš ieškovės tretiesiems asmenims priteistas jos gautas avansas už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tai, jog apeliantas nesutinka su avanso vertinimu asmeninėmis ieškovės lėšomis, nepaneigia turto teisinio režimo. Apelianto teiginys, jog ieškovei įvykdžius 2010 m. birželio 23 d. buto pirkimo-pardavimo preliminariąją sutartį ir už gautą avansą perleidus tretiesiems asmenims Z. ir V. U. butą (duomenys neskelbtini), šis butas jai nebepriklausytų nuosavybės teise, neturi teisinės reikšmės, kadangi, kaip žinia, toks sandoris nėra įvykęs ir akivaizdu, kad neįvyks. Taigi, tai laikytina tik hipotetine prielaida, nekeičiančia lėšų teisinio režimo.

157. Ketvirta, nors avanso suma ir padidinama ieškovės dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tačiau ieškovė avanso sumą ir yra skolinga tretiesies asmenims, t. y. ieškovės įsipareigojimai tretiesiems asmenims nėra eliminuojami.

158. Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė ieškovės finansinį indėlį asmeninėmis lėšomis į bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, o apeliantai nepaneigė tokio teismo vertinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti šioje dalyje apeliantų skundų ir priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise 203 000 Eur vertės 195,65 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą ir 0,1149 ha ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini).

159. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo reikalavimais modifikuoti atsakovo nurodomus kreditorinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims, laikant juos asmeninėmis atsakovo prievolėmis bei priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 6029,42 Eur kompensaciją už modifikuotus kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams Z. U. ir V. U..  Pastebėtina, kad pirmosis instancijos teismas detaliai aptarė atsakovo reikalavimą modifikuoti atsakovo nurodomus kreditorinius įsipareigojimus, todėl teisėjų kolegija, nekartodama argumentų, pritaria teismo motyvams. Kartu pasisakytina ir dėl trečiųjų asmenų apeliacinio skundo argumentų, jog ieškovė vengia prievolių įvykdymo trečiųjų asmenų atžvilgiu, o tuo tarpu priteisus turtą atsakovui realu tikėtis, jog trečiųjų asmenų kreditoriniai reikalavimai bus patenkinti. Pastebėtina, kad trečiųjų asmenų argumentai grindžiami prielaida, nors pagal kasacinio teismo išaiškinimus sprendimą draudžiama grįsti prielaidomis (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-552/2004).

160. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, jog akcentuojamas nesąžiningas ieškovės elgesys vykdant tretiesiems asmenims prievoles, nurodoma, kad prievolių vykdymas priklausys nuo ieškovės valios ir sąžiningumo, dėl ko pažeidžiami atsakovo ir trečiųjų asmenų interesai. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos aplinkybės neturi teisinės reikšmės sprendžiant sutuoktinių tarpusavio ginčus turto padalijimo klausimu. Ieškovę ir trečiuosius asmenis sieja tarpusavio prievoliniai santykiai ir jie šiuo atveju nesudaro pagrindo spręsti dėl ginčo turto padalijimo tokiu būdu, jog ginčo turtas, įvertinus ieškovės prievoles tretiesiems asmenims, priteisiamas atsakovui, o ieškovei išmokama kompensacija. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl bendros jungtinės nuosavybės turto padalijimo turi įvertinti visiškai kitus kriterijus, t. y.: 1) kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y. kuriam sutuoktiniui dėl jo amžiaus, sveikatos, materialinės padėties, kartu liekančių vaikų ir kitų priežasčių šis turtas teiktų didesnę naudą; 2) ar sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją; 3) tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, inter alia (be kita ko), turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo šie kriterijai ir buvo vertinami.

    Dėl kompensacijos už solidarių paskolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims įvykdymą

161. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo netenkintu priešieškinio reikalavimu  priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 4012,45 Eur piniginę kompensaciją už solidarių paskolinių įsipareigojimų įvykdymą tretiesiems asmenims Z. ir V. U.. Prašo jo reikalavimą tenkinti apeliaciniu skundu.

162. Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje esančiais įrodymais nustatė, kad trečiasis asmuo Z. U. 2015 m. balandžio 3 d. pervedė atsakovui 1206,45 Eur ir 2795 Eur, pavedimų paskirtyse nurodydama paskolų refinansavimą, 4023,46 Eur pervedė UAB „Mokilizingas“, pavedimo paskirtyje taip pat nurodydama paskolų refinansavimą ir kad mokama už atsakovą; bendra suma - 8024,91 Eur. Sprendė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad minėtos sumos panaudotos refinansuoti kreditams, kurie skirti šalių namo įrengimui ar sklypo sutvarkymui.

163. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, byloje pateiktus įrodymus bei apeliacinio skundo teiginius neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovas nepagrindė minėtų sumų panaudojimo šeimoms poreikiams. Byloje neginčijama aplinkybė, jog ginčo namas pirktas neįrengtas, kad buvo reikalinga sutvarkyti gerbūvį, o tam buvo imtos paskolos. Tačiau kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, paskolos raštelio pagrindu lėšos perduotos 2015 m. balandžio 3 d., kuomet sutuoktiniai gyveno skyriumi, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ši prievolė yra bendra. Nors apeliantas įrodinėja nepagrįstai jam teismo perkeltą pareigą įrodyti, jog lėšos panaudotos šeimos poreikiams, tačiau pažymėtina, kad esant byloje prieštaringoms faktinėms aplinkybėms ir reikalaujant priteisti iš ieškovės kompensaciją pagal paskolos raštelį, atsakovui ir tenka pareiga įrodyti, jog refinansuoti kreditai skirti šalių namo įrengimui ar sklypo sutvarkymui. Dar daugiau, byloje nėra ir įrodymų, jog atsakovas grąžino paskolą tretiesiems asmenims. Taigi apelianto reikalavimo nėra pagrindo tenkinti ir tuo aspektu, jog byloje nepateikti įrodymai apie prievolės įvykdymą tretiesiems asmenims.

    Dėl kompensacijos už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą

164. Apeliantas reikalavimą kompensuoti jam 7603,08 Eur už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą grindė pirmosios instancijos teisme tuo, kad: 1) 2003 m., iki santuokos su ieškove sudarymo, paskolino ieškovei 6000 Lt (1347,47 Eur) jos paskolai DnB banke padengti, kad ieškovė galėtų gauti kreditą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įgyti; 2)  įsigijus šį butą atliko jame darbų už 1079,57 Eur; 3) 2006 m. liepos 12d. atsakovui su AB SEB banku sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu jam suteiktas 20 000 Lt (5792,40 Eur) kreditas buto remontui ir automobiliui pirkti, kurį nurodo visą išleidęs ieškovei asmeninės nuosavybė teise priklausančio buto įrengimui (vykdant vartojimo kredito sutarties sąlygas išleista viso 5176,04 Eur). Pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo netenkino, nurodydamas, kad paskola nelaikytina turto pagerinimu, atsakovas neįrodė atliktų dabų vertės, o kredito panaudojimo išlaidas koregavo, nurodydamas, jog dalis išleista ir savoms reikmėms.

165. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai aptarė kiekvieną iš atsakovo nurodomų prašomos priteisti kompensacijos sudedamųjų dalių (sprendimo 279-283 punktai). Apeliacinės instancijos teisme apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, detalių nesutikimo argumentų nenurodė. Gi, kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantas didelį dėmesį skiria sprendimo daliai, kuria tarp šalių padalintas bendrosios jungtinės nuosavybės turtas, ypatingai ginčo namas ir žemės sklypas, tačiau apeliaciniame skunde nėra nurodoma, kokiais argumentais atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas reikalavimas jam kompensuoti 7603,08 Eur už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė atsakovo argumentus dėl jo nurodomų lėšų panaudojimo, atsakovui nepateikiant detalių nesutikimo argumentų teisėjų kolegija plačiau apie tai nepasisko, nurodydama, jog pritaria apylinkės teismo išvadoms.

 Dėl piniginės kompensacijos už būsto nuomą

166. Apeliantas formuluodamas reikalavimą priteisti jam 1166,13 Eur piniginę kompensaciją už būsto nuomą taip pat nenurodo jokių detalių argumentų, kuriais nepritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai šios sumos atsakovui nekompensuoti. Pirmosios instancijos teisme atsakovas nurodė, kad kambarys išnuomotas nuo 2020 m. liepos 15 d., o iki 2021 m. spalio 31 d. sumokėta 1166,13 Eur.

167. Teismas atsisakė tenkinti atsakovo reikalavimą padarydamas išvadą, jog byloje faktinių aplinkybių visuma nesuponuoja, jog atsakovo patirti nuostoliai nuomojantis būstą buvo nulemti ieškovės neteisėtų veiksmų. Vertino, kad būsto nuomai patirtų išlaidų nesieja priežastinis ryšys su ieškovės veiksmais ar neveikimu, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu. Teisėjų kolegija pritaria šiems pirmosios instancijos teismo teiginiams.

168. Visų pirma, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovui buvo trukdoma grįžti gyventi į namą, juolab kad iš namo atsakovas išsikėlė dar 2015 m. rugpjūčio 8 d., ir byloje nėra duomenų apie reikštas pretenzijas dėl gyvenimo name. Antra, atsakovas nepagrindė ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 straipsnis, CK 6.247 straipsnis). Ieškovės neteisėti veiksmai šiuo aspektu neįrodyti (ir net neįrodinėjami) ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 straipsnis). Taigi ir šioje dalyje nėra pagrindo nesutikti su teisingomis teismo išvadomis, jog atsakovo nuostoliai patirti dėl neteisėtų ieškovės veiksmų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

169.                      Pirmosios instancijos teismas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteisė ieškovei ir atsakovui bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai netenkinti, patenkintų ir atmestų reikalavimų procentas nesikeičia, todėl paliekami pirmosios instancijos teismo atlikti bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimai.

170.                       Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis iš jos tretiesiems asmenimis advokato teisinei pagalbai atlyginti bylinėjimosi išlaidomis, nurodydama, jog teismas nevertino šių bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, neatsižvelgdamas į tai, kad trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidos yra didesnės nei bylos šalių, kad tretieji asmenys savo interesus apgynė pilna apimtimi kitoje civilinėje byloje, o šioje civilinėje byloje neteikė savarankiškų reikalavimų, taip pat neatsižvelgė į tai, kad tretieji asmenys faktiškai naudojosi teisine pagalba atsakovo interesams ginti, kad prašomos atlyginti tos pačios išlaidos du kartus ir nesusijusios su išnagrinėta byla.

171.                      Byloje nekyla ginčo dėl to, jog tretieji asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 47 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatyta, kad tretieji asmenys Z. U. ir V. U. apylinkės teismui pateikė įrodymus apie patirtas 5 144,03 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas laikė, jog trečiųjų asmenų patirtos išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis (toliau – Rekomendacijos) (su vėlesniais pakeitimais) įtvirtintų rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių. Tačiau pažymėtina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos turi būti pagrįstos bei susijusios su nagrinėjama byla.

172.                      Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovės argumentu, jog 2022 m. rugsėjo 1 d. prašyme prašoma priteisti suma yra 4253,16 Eur, iš kurių 240 min. pagal PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą detalizaciją sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą civ. byloje Nr. e2-255-1080/2022 parengimas, kas pagal trečiųjų asmenų atstovo nurodytą įkainį sudarytų  380 Eur be PVM (su (duomenys neskelbtini)80 Eur). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad šios bylinėjimosi išlaidos patirtos visiškai kitoje civilinėje byloje, kurią išnagrinėjęs apeliacine instancija Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1704-794/2022 pažymėjo, kad tretieji asmenys nepateikė advokato teisinės pagalos išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Taigi ši suma nesusijusi su nagrinėjamu ginču, bylinėjimosi išlaidos patirtos visiškai kitoje civilinėje byloje, ir nepriklausomai nuo to, kad teiktos kompleksinės teisinės paslaugos trečiųjų asmenų ginče su ieškove, jos negali būti priteisiamos, todėl jos išminusuojamos.

173.                      Kitos kartu su 2022 m. rugsėjo 1 d. prašymu pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos teisinės pagalbos išlaidos susijusios su nagrinėjama byla, todėl už teisinių paslaugų suteikimą paskaičiuotos pagrįstai. Šiuo aspektu atmestini ieškovės argumentai, jog prie teisinių paslaugų nurodyti atsakovo procesinių dokumentų analizė, atsiliepimo į patikslintą ieškinį rengimas ir koregavimas skirti ginti atsakovo interesus. Tretieji asmenys yra dalyvaujantys byloje asmenys, jie palaiko atsakovo pusę, tačiau nepaisant to turi teisę ir susipažinti su procesiniais dokumentais, ir teikti procesinius dokumentus, t. y. naudojasi šalims suteikiamomis procesinėmis teisėmis. Dėl to ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

174.                      Iš ieškovės apeliacinio skundo matyti, kad keliamas ir 2022 m. gegužės 17 d. prašyme nurodomų ir prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas. Iš minėto prašymo matyti, kad patirta bendra 2557,64 Eur suma (susumavus su 2022 m. kovo 8 d. prašyme nurodyta teisinės pagalbos išlaidų suma). Apeliantė nesutinka su PVM sąskaitoje faktūroje įrašytomis teisinėmis paslaugomis už prašymo antstolei N. Lipeikienei parengimą (sugaišta 0,75 val., įkainis 95 Eur / val; viso su PVM 67 Eur). Nėra aišku, kaip šis prašymas susijęs su nagrinėjama civiline byla, todėl taip pat nėra pagrindo atlyginti už šio prašymo parengimą patirtų bylinėjimosi išlaidų.

175.                      Ieškovė nesutinka taip pat su 2022 m. sausio 20 d. ir 2022 m. vasario 15 d. prašymuose nurodytomis išlaidomis, kadangi jos paskaičiuotos du kartus už dalyvavimą 2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje (paskaičiuota už 3 val.). Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog paskaičiuota du kartus už teismo posėdžio įrašo perklausymą, kadangi, kaip matyti, kartu su 2022 m. sausio 20 d. ir 2022 m. vasario 15 d. prašymais pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. JV005218 skiriasi, su 2022 m. vasario 15 d. prašymu pateikta mažesnės sumos PVM sąskaita faktūra, prašyme nurodyta, kada teikti prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prieš šį prašymą ir, priešingai nei nurodo ieškovė, 2022 m. sausio 20 d. prašymas nenurodytas, o kartu su pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos neįskaičiuotinos. Be to, kaip matyti iš 2022 m. vasario 20 d. prašymo turinio, pakoreguota ir prašyme nurodyta bendra suma (ji yra mažesnė nei kad 2022 m. sausio 20 d. prašymo suma). Taigi šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

176.                      Ieškovė taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidomis, paskaičiuotomis už pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo teikimą, kurios pateiktos kartu su 2022 m. sausio 20 d. prašymu. Matyti, kad 2022 m. vasario 15 d. prašyme pateikta pakoreguota PVM sąskaita faktūra Nr. JV005218, iš kurios pašalinta teiktų teisinių paslaugų suma už pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo rengimą. Taigi ir šis argumentas neįtakoja bylinėjimosi išlaidų dydžio.

177.                      Visi kiti apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų dydžiui. Pažymėtina, kad civilinė byla gana sudėtinga, trukmė civilinės bylos ilga, tretiesiems asmenims buvo teikiamos teisinės paslaugos, jų apimtis yra ganėtinai didelė, todėl likusi po išminusavimo už teiktas teisines paslaugas kitoje civilinėje byloje ir už kreipimąsi į antstolę trečiųjų asmenų patirta teisinės pagalbos išlaidų suma yra pagrįsta. Laikytina, kad civilinėje byloje pagrįsta yra 4617,23 Eur (5 144,03 Eur - 459,80 Eur – 67 Eur).

178.                      Ši suma padalintina pagal pirmosios instancijos teismo paskaičiuotą procentinę patenkintų / atmestų reikalavimų dalį. Taigi tretiesiems asmenims 41 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų turi atlyginti ieškovė, o 59 proc. – atsakovas. Todėl iš ieškovės trečiųjų asmenų V. ir Z. U. naudai priteistina 1893,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo trečiųjų asmenų naudai priteistina 2724,17 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Dėl bylos procesinės baigties

179.                      Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, o apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar jį pakeisti, todėl apeliaciniai skundai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendime išspręstų materialinių reikalavimų yra atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Keistina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės ir atsakovo trečiųjų asmenų naudai, tačiau tai yra procesinio pobūdžio reikalavimas ir jis teisinio rezultato nekeičia.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

180.                      Atmetus visus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos apeliantams neatlyginimos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

181.                      Ieškovei I. U. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartimi be kita ko nutarta atidėti 259 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą iki apeliacinės instancijos procesinio teismo sprendimo priėmimo. Atsakovui M. U. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi atidėtas 2 796 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Kadangi apeliantų reikalavimai apeliacinės instancijos teisme netenkinti, iš kiekvieno jų priteistina valstybės naudai atidėta žyminio mokesčio dalis.

 

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

netenkinti apeliantų (ieškovės, atsakovo ir trečiųjų asmenų) apeliacinių skundų.

Palikti iš esmės nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimą.

        Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimo dalį, kuria priteistos tretiesiems asmenims Z. U. ir V. U. teisinės paglbos išlaidos ir šią dalį išdėstyti taip:

        „Priteisti iš ieškovės I. U., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiųjų asmenų Z. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1893,06 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt tris Eur 6 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiųjų asmenų Z. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2724,17 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt keturis Eur 17 ct) teisinės pagalbos išlaidų.“

Priteisti iš ieškovės I. U., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 259 Eur (du šimtus penkiasdešimt devynis Eur) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 2796 Eur (du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt šešis Eur) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

                                                                                                                                  Loreta Bujokaitė

 

                                                                                                                                 Jadvyga Mardosevič

 

                                                                                                                                 Jūra Marija Strumskienė