Civilinė byla Nr. e2-3270-400/2020
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01508-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija:
2.5.29.3;3.2.3.2;3.2.6.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 7 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė,
Sekretoriaujant Viktorijai Stalioraitienei
dalyvaujant ieškovės atstovui S. D., trečiojo asmens atstovui R. K.,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 142 straipsnio 4 dalimi teismo posėdyje, nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui UAB „P. A.“, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija (toliau – ieškovė)ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau atsakovė) 32 469,51Eur už 2017-2019 metus, 2 337,81 Eur delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas. 2002-03-12 atsakovė sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria išsinuomojo 14,2646 ha ploto žemės sklypo dalį 23,6228 ha žemės sklype, kadastrinis (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). 2016-10-26 pasirašytas susitarimas dėl sutarties pakeitimo. Atsakovas nesumokėjo valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2017-2019 metų laikotarpį – 32 469,51Eur bei 2 337,81 Eur delspinigių.2017-12-1, 2018-12-11 atsakovei buvo išsiųsti priminimai sumokėti susidariusią skolą, tačiau atsakovė prievolės neįvykdė. Be to, atsakovė yra nesumokėjusi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-10-31 sprendimu priteistos skolos už valstybinės žemės nuomą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė savo pareigos už jai suteiktas paslaugas nevykdo, todėl laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2019-05-31 susidarė 373,52 Eur skola. Atsakovei laiku nevykdant prievolės mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį atsakovei už 2017- 2019 metus buvo paskaičiuota 2 337,81 Eur dydžio delspinigiai.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pripažįsta, kad ieškovei yra skolingas 32 469,51 Eur valstybinis žemės nuomos mokesčio už 2017-2019 metus. Tačiau nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti iš atsakovės 2 337,81 Eur delspinigių, priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2017-2019 metus. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudų ir delspinigių) išieškojimo. Atsakovės nuomone, toks laikas skaičiuojant nuo 2017 ar 2018 metų pabaigos seniai praėjo, todėl yra suėjęs ieškinio senatis delspinigių atžvilgiu. Prašė taikyti ieškinio senatį ir delspinigių nepriteisti.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyrius atsiliepime nurodo, kad sutinka su ieškovo reikalavimais priteisti valstybinės žemės nuomos mokestį, delspinigius. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 2, 3 dalyje nustatyta tvarka. Yra ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių.
Atsakovė teismo posėdyje nedalyvauja, pareiškimo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant nepateikė. Teismo šaukimas į posėdį atsakovei įteiktas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių gali būti priimamas dėl neatvykusios į parengiamąjį ar teismo posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu (CPK 230 straipsnio 2 dalis). Prieš priimant sprendimą būtina įvertinti, ar egzistuoja sprendimo už akių priėmimo prielaidos, t. y., ar atsakovui buvo tinkamai pranešta apie parengiamojo/ teismo posėdžio laiką ir vietą, nurodytos neatvykimo į parengiamąjį/ teismo posėdį pasekmės, o ieškovė prašo priimti sprendimą už akių (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikinus, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, ieškovės ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 230 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2016-10-5 atsakovė su valstybe sudarė susitarimą pakeisti 2002-03-12 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atsakovas 80 metų išsinuomojo 14,2646 ha ploto žemės sklypo dalį 23,6228 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 2016-10-26 pasirašytas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybinis žemės nuomos sutarties pakeitimo. Atsakovė nesumokėjo valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2017-2019 metų laikotarpį – 32 469,51 Eur, t.y. už 2017 metus – 10 823,17 Eur, 2018 metus – 10 823,17 Eur, 2019 metus- 10 823,17 Eur. 2017-12-1, 2018-12-11 atsakovei buvo išsiųsti priminimai sumokėti susidariusią skolą, tačiau atsakovė prievolės neįvykdė. Todėl laikytina, kad atsakovė šiuo ieškiniu reikalaujamos sumos nesumokėjo bei atsakovė prievolės tinkamai ir nustatytais terminais neįvykdė.
Pagal CK 6.552 straipsnio 2 dalį valstybinės žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 12 d. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę" 1.6. papunktyje nustatyta, kad nuomos mokesčio mokėjimo terminus taip pat nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra išnuomojama valstybinė žemė, taryba ir apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas. Šio nutarimo 1.6 punktas (2010 m. liepos 21 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1081 redakcija) numato, kad Valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos. Panevėžio miesto teritorijoje esančių valstybinės žemės sklypų nuomos tarifai yra nustatyti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014-05-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 1.2.1. p. yra nustatytas už komercinės paskirties objektų teritorijų žemę 1,8 procentų žemės vertės metinis tarifas. Taigi, ieškovės prašoma priteisti skola už valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra pagrįsta teisės norminiais aktais. Atsakovė jos neginčijo, šią prievolę prisiėmė, ginčo dėl paskaičiavimo byloje nėra. Pagal byloje ieškovės pateiktus duomenis atsakovės skola už 2017-2019 metų laikotarpį už valstybinės žemės nuomos mokestį ieškovei yra 32 469,51 Eur. Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 straipsnis). Ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovė pretenzijų nereiškė ir su ieškove tinkamai neatsiskaitė, todėl darytina išvada, kad atsakovė prievolės neįvykdė.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2 337,81 Eur delspinigių. Pagal Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos aprašo 43 punktą, už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį skaičiuojami 0,04 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos. Delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną kalendorinę dieną ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę” ir 2003 m. lapkričio 10d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinis žemės naudojimą” 1.6 papunkčiuose nustatytą, kad valstybinis žemės nuomininkai/naudotojai žemės mokestį sumoka į savivaldybės , kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos.
Atsakovė žemės nuomos mokestį už 2017 metus turėjo sumokėti iki 2017 metų lapkričio 15d. Atsakovei priskaičiuota metinė žemės nuomos mokesčio suma 10 823,17 Eur x 0.04 proc. = 4,33 Eur (delspinigių per diena) x 180 dienų (2018-05-14 paskutinė delspinigių skaičiavimo diena) = 779,27 Eur.
Atsakovė žemės nuomos mokestį už 2018 metus turėjo sumokėti iki 2018 metų lapkričio 15d. Atsakovei priskaičiuota metinė žemės nuomos mokesčio suma 10 823,17 Eur x 0.04 proc. = 4,33 Eur (delspinigių per diena) x 180 dienų (2019-05-14 paskutinė delspinigių skaičiavimo diena) = 779,27 Eur.
Atsakovė žemės nuomos mokestį už 2019 metus turėjo sumokėti iki 2019 metų lapkričio 15d. Atsakovei priskaičiuota metinė žemės nuomos mokesčio suma 10 823,17 Eur x 0.04 proc. = 4,33 Eur (delspinigių per diena) x 180 dienų (2020-05-14 paskutinė delspinigių skaičiavimo diena) = 779,27 Eur. Viso delspinigių paskaičiuota 2 337,81 Eur.
Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškovės prašymą dėl delspinigių priteisimo.
Teismas su atsakovo argumentais dėl ieškinio senaties termino taikymo nesutinka.
Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).
Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje nustatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. J. v. L. P., bylos Nr. 3K-3-643/2000; 2001 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. A. D. komercinė firma, bylos Nr. 3K-3-920/2001; 2003 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. AB „Pamūšio linai“, bylos Nr. 3K-3-1039/2003; 2005 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Abuva“ v. A. S. IĮ, bylos Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. D. K., bylos Nr. 3K-3-269/2006; 2010 m. liepos 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „IMG Company“ v. A. M., bylos Nr. 3K-3-335/2010; 2012 m. liepos 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Europa Bauchemie“ v. UAB „VIA Sportas“, bylos Nr. 3K-3-383/2012; kt.).
Atsižvelgdama į šią nuoseklią kasacinio teismo praktiką, teismas konstatuoja, kad nors atsakovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimas, už kurį skaičiuojami delspinigiai, už 2017-2018 metus truko ilgiau nei šešis mėnesius, tačiau ieškovė delspinigius skaičiavo už laikotarpius, ne ilgesnius nei šeši mėnesiai iki kreipimosi į teismą dienos. Kadangi ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas, tai, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nurodytos senaties termino skaičiavimo taisyklės nebuvo pažeistos.
Be to, nėra pagrindo ir padaryti išvadai kad šis prievolės užtikrinimo būdas (delspinigiai) neteisingas, aiškiai per didelis ar neprotingas juridiniams asmeniui, siekiančiam pelno. Todėl teismas sprendžia, kad nėra ir jokio įstatyme nustatyto pagrindo atleisti atsakovą nuo delspinigių mokėjimo. Šis ieškovės prašymas pagrįstas, ieškinys tenkintinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad šio klausimo išsprendimas yra sąlygotas būtinumu šaliai, kuri pretenduoja į tokių išlaidų atlyginimą, pateikti teismui prašymą dėl jų priteisimo bei turėtų išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės biudžetą, nes ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovės priteistinas 735 Eur žyminis mokestis ir 11,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 230, 279, 285-287 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „P. A.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 32 469,51 Eur (trisdešimt du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 51 ct) valstybinis žemės nuomos mokesčio skolos, 2 337,81 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt septynis eurus 81 ct) delspinigių – ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 288724610, naudai.
Priteisti iš atsakovo UAB „P. A.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 735 Eur (septynis šimtus trisdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, 11,40 Eur (vienuolika eurų 40 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Pinigai turi būti pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.
Teisėja Rima Šimbelytė