Administracinė
byla Nr. I-0026-189/2010
Proceso
Nr. 3-61-3-01095-2009-9
Procesinio sprendimo kategorija 9.1.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. sausio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir
pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant
Daliai Kalantienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei adv. Svietlanai
Baracevičienei, atsakovo atstovei Rasai Stravinskaitei, viešame teismo posėdyje
išnagrinėjo administracinę bylą pagal P. I. skundą
Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis
suinteresuotas asmuo Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėja
skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Telšių apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos 2008-09-22 patikrinimo aktą Nr. ()-PA5.5-23-08-29 (b.l.
8-16), Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-12-15 sprendimą
Nr. A6-24 (b.l. 18-22), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų
ministerijos sprendimą Nr. 68-69 (b.l. 23-27), Mokestinių ginčų komisijos prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-06-16 sprendimą Nr. S-167(7-97/2009) (b.l.
28-33), kuriuo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų
ministerijos 2009-03-17 sprendimas Nr. 68-69 sumokėti į biudžetą 32783 Lt
Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), 10861 Lt šio mokesčio delspinigių ir 3278
Lt GPM baudos.
Paaiškino, kad ji nepateikė Vienkartinės gyventojo
(šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos ir joje nedeklaravo turėtų 120000
Lt piniginių lėšų, nes šią deklaraciją pildė jos sutuoktinis J.
I., todėl ji buvo įsitikinusi, kad papildomai savo lėšų nurodyti neturėjo,
nes nėra išsiskyrusi su vyru. Telšių apskrities valstybinės mokesčių
inspekcijos išvada yra prieštaringa, nes jei Inspekcija pripažįsta, kad jos su
vyru išlaidos 2005 m. viršijo gaunamas pajamas 195425 Lt, tai reiškia, kad ji
ir jos sutuoktinis tuos pinigus turėjo. Sprendime teigiama, kad patikrinimo
metu įvertinus jos ir jos sutuoktinio pajamas ir išlaidas, nustatyta, kad ji
2004-12-31 galėjo turėti 8960 Lt nepanaudotą piniginių lėšų likutį. Sprendime nėra
nurodyta kas atliko ir nustatė, kad 2004-12-31 ji galėjo turėti 8960 Lt
piniginių lėšų likutį. Iš kur atsirado šis skaičius neaišku, nes tai yra niekuo
nepagrįsta prielaida. Atliktas mokestinis patikrinimas yra pagrįstas tik
prielaidomis, todėl jo pagrindu priimti sprendimai turi būti panaikinti.
Valstybinė
mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime
(b.l. 39-42) prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad patikrinimo
metu buvo išsiaiškinta, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis J. I.
2004 m. (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. įsigijo du
žemės sklypus, kuriuose vykdė dviejų butų statybą sublokuotuose namuose, ir
pagal 2005-12-28 sutartį dalį žemės sklypo su jame pastatytu 73 proc. baigtumo
butu pardavė už 182500 Lt. Inspekcija, nustatinėdama pareiškėjos išlaidas bei
realias pajamas, skirtas butų statybų išlaidoms vadovavosi 2004-04-13 Mokesčių
administravimo įstatymo Nr. IX-212 (toliau - MAĮ) 70 str. 1 d., Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 1 d., 3.88 str. 1 ir 2 dalių
bei 3.117 str. nuostatomis, t.y. atsižvelgė į pareiškėjos sutuoktinio J. I. patirtas išlaidas, kurios nustatytos didesnės 90605 Lt,
negu dokumentais pagrįstos pajamos, bendrą sutuoktinių pajamų ir išlaidų
balansą, įvertino visą surinktą informaciją ir patikrinimo akte konstatavo, kad
2005 m. pareiškėjos patirtos išlaidos 104820 Lt viršijo juridinę galią
turinčiais dokumentais pagrįstas pajamas. Šios piniginės lėšos nebuvo
deklaruotos, tačiau jomis pareiškėja pagrindė turėtas išlaidas aukščiau minėtų
butų statybai. Todėl vadovaudamasi 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio
įstatymo (toliau – GPMĮ) Nr. IX-1007 6 str. 3 d. nuostatomis, Inspekcija šias
juridinę galią turinčiais dokumentais nepagrįstas pajamas apmokestino 33 proc.
pajamų mokesčio tarifu ir pareiškėjai papildomai apskaičiavo 31864 Lt GPM. Taip
pat patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja pardavusi jungtinės
nuosavybės teise priklausantį aukščiau paminėtą nekilnojamąjį turtą, nepraėjus
trims metams po įsigijimo, nedeklaravo gautų pajamų ir nesumokėjo 919 Lt GPM.
Dėl šių pažeidimų pareiškėjai papildomai apskaičiuota 32783 Lt GPM ir 10861 Lt
GPM delspinigių bei paskirta 3278 Lt GPM bauda. Inspekcija patikrinimo metu
nustatinėjo kokį piniginių lėšų likutį pareiškėja galėjo turėti tikrinimo
pradžiai ir nustatė, kad pareiškėja 2003-01-01 galėjo turėti 13079 Lt,
2003-12-31 – 11688 Lt piniginių lėšų likutį. Mokestinio patikrinimo metu
pateiktame paaiškinime nurodytai 120000 Lt piniginių lėšų sumai (jos įsigijimo
šaltiniams) pagrįsti pareiškėja pateisinančių dokumentų nepateikė. Be to,
pareiškėja nepateikė Vienkartinės gyventojo 2003-12-31 dienai turėto turto
deklaracijos (forma (duomenys neskelbtini)) ir nėra deklaravusi paaiškinime nurodytų turėtų
piniginių lėšų. Pagal 2003-12-18 Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų
turto deklaravimo įstatymo Nr. IX-1910 3 str. 1 d., nuolatinis Lietuvos
gyventojas privalėjo deklaruoti 2003-12-31 dienai turėtą turtą, t.y. pinigines
lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose
kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 50000 Lt, todėl pareiškėja pati
turėjo deklaruoti jos turimas pinigines lėšas. Pareiškėja neteikė ir metinės 2003 m. deklaracijos, nedeklaravo bet kokios rūšies gautų apmokestinamų ir neapmokestinamų pajamų.
Pinigų likutis banke 2003-12-31 dienai sudarė 149,21 Lt. Be to, pareiškėjos
sutuoktinis J. I. deklaruodamas jo turimas pinigines lėšas
ne banke jų šaltiniu nurodė visai kitas pajamas, todėl pareiškėja pati
privalėjo deklaruoti pinigines lėšas, jeigu jas tuo metu turėjo. Pareiškėja
nurodė, kad ji turėjo sukaupusi 120000 Lt, tačiau šiai sumai pagrįsti jokių
įrodymų nepateikė, taip pat nepateikė jokių duomenų apie pragyvenimo išlaidas,
mokesčių administratorius galimą pajamų likutį 2003-12-31 ir 2004-12-31 dienai
nustatė, remdamasis turima informacija, pateikta patikrinimo akto nustatomosios
dalies 1.2 punkte. Įvertinus mokestinio patikrinimo metu surinktą informaciją
bei atsižvelgiant į pareiškėjos sutuoktinio gautas pajamas ir patirtas išlaidas
per 2005 m., patikrinimo metu padaryta išvada, kad 2005 m. pareiškėjos patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas, pagrįstas juridinę galią turinčiais
dokumentais 104820 Lt, todėl buvo nuspręsta, kad šia suma buvo pagrįstos
išlaidos minėtų butų statybai ir pareiškėja disponavo pajamomis, kurių
nedeklaravo ir kurių gavimo šaltiniams pagrįsti nepateikė jokių juridinę galią
turinčių dokumentų. Pareiškėja 120000 Lt nurodytų turėtų santaupų nepagrindė
juridinę galią turinčiais dokumentais, todėl Inspekcija patikrinimo metu 104820
Lt piniginių lėšų sumą, kuri nepagrįsta juridinę galią turinčiais dokumentais,
tačiau panaudota nekilnojamojo turto įsigijimui (butų statybai), teisingai
priskyrė kitoms B klasės pajamoms, kurios nebuvo deklaruotos ir apmokestintos
GPM. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ir pareiškėjos sutuoktinio 2005 m. išlaidos viršijo gautas pajamas 195425 Lt suma. Patikrinimo metu šeimos pajamas viršijanti
išlaidų dalis buvo padalyta abiems sutuoktiniams per pusę, todėl pareiškėjai
pagrįstai papildomai apskaičiuota 31864 Lt GPM.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Telšių apskrities
valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime (b.l. 44-45) prašo atmesti skundą
kaip nepagrįstą.
Skundas
atmestinas.
Telšių
apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte, Telšių apskrities
valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Mokestinių ginčų komisijos prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimuose išdėstytos aplinkybės, lėšų
paskaičiavimai atitinka mokestinio patikrinimo metu nustatytus faktus ir
nurodytus teisės aktus. Pareiškėjos išreikštos abejonės dėl kilusio ginčo yra
sprendimuose išsamiai aptartos vadovaujantis rašytiniais įrodymais, įstatymais
(ABTĮ 57 str.).
Pareiškėja
susiklosčiusios situacijos poziciją išdėsto nepatvirtindama rašytiniais
įrodymais (ABTĮ 57 str., įrodymus pateikia proceso šalys, t.y. kiekviena ginčo
šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kurios yra išdėstytos skunde, atsiliepime į
skundą).
Mokestinis
patikrinimas atliktas už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2006-12-31. Pareiškėja
mokestinio patikrinimo metu pateikė 2008-06-25 paaiškinimą, kuriame nurodė, kad
2003-12-31 dienai ji turėjo 120000 Lt nedeklaruotų sukauptų santaupų, šias
lėšas nurodė sukaupusi, nes iki nepriklausomybės atkūrimo turėjo nuolatinį
darbą, užsiimdavo gyvulių ir daržovių auginimu, 1991 m. -1998 m. laikotarpyje namuose
siuvo rūbus, rankines ir kt.. Pareiškėja nepaaiškino ir dokumentais nepatvirtino
kokios lėšos buvo gautos iš žemės ūkio veiklos ir siuvimo paslaugų (1991 m. –
1998 m. laikotarpis, MGK prie LRV byloje Nr. 6.11-05 (7-97/2009) nėra duomenų,
jog ši veikla buvo oficialiai fiksuota ar 1991 m. - 1998 m. laikotarpyje būtų
įsigijusi patentą verstis siuvimo paslaugomis ir mokėjusi pajamų mokestį).
Pareiškėjos gautos pajamos (išlaidos) patikrinimo akte
buvo įvertintos pradedant 1993 metais, nes 1993 metais įvesta nacionalinė
valiuta - litas, dokumentų įrodančių valiutos keitimą banke patikrinimui nebuvo
pateikta. Nustatyta, kad Pareiškėja 1993 metais gavo darbo užmokesčio iš Rainių
valstybinės gamybos ir serviso įmonės 954 Lt, 1994 m. - 1996 m. - gavo 7949 Lt
darbo užmokesčio iš UAB „Atrax“, minėtosios sumos buvo priskirtos pastarosios
1993 m. - 2002 m. pragyvenimo išlaidoms, nes Pareiškėja 1997 m. - 2002 m. kitų
su darbo santykiais susijusių pajamų negavo. Pagal Inspekcijos surinktą
informaciją nustatyta, jog Pareiškėja 2003-01-01 turėjo 13079 Lt, 2003-12-31
dienai - 11688 Lt piniginių lėšų likutį.
Pareiškėja nurodytai 120000 Lt piniginių lėšų sumai
(jos įsigijimo šaltiniams) pagrįsti pateisinančių dokumentų nepateikė.
Pagal MAĮ 67 str. 2 dalį mokesčių mokėtojas,
nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis
mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kad jos yra
neteisingos. Pareiškėja, skunde nurodydama aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas
skundžiamo sprendimo nepagrįstumas, privalo šias aplinkybes pagrįsti,
pateikdama jas patvirtinančius įrodymus, tačiau įrodymų nepateikė.
Pareiškėja nepateikė Vienkartinio gyventojų 2003-12-31
dienai turėto turto deklaracijos (forma (duomenys neskelbtini)) ir nėra deklaravusi paaiškinime nurodytų turėtų
piniginių lėšų. Nuomonė, kad tokios deklaracijos neprivalėjo teikti, nes
turimas pinigines lėšas deklaravo jos sutuoktinis, nėra teisinga ir
įstatymiškai pagrįsta. Aptariamoje situacijoje Pareiškėjos sutuoktinis yra
deklaravęs turimas 300000 Lt pinigines lėšas, nurodant deklaracijoje kitą
pajamų šaltinį (t.y. nurodo dukrų dovanotas pinigines lėšas, 236000 Lt) nei
nurodo Pareiškėja. Iš to seka, jog pagal Pareiškėjos nurodytus pajamų šaltinius
ji pati turėjo deklaruoti pinigines lėšas.
Remiantis Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo 2003-12-18
įstatymo Nr. IX-1910 3 str. 1 d. 1 p., nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo
deklaruoti 2003-12-31 dienai turimą turtą t. y. pinigines lėšas, turimas
bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ar kitose kredito
įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 50000 litų. Pagal Vienkartinio gyventojų
turto deklaravimo įstatymo 4 str. 2 dalį, jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas
šio įstatymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, šiuo turtu negali būti
grindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai. Taigi, net jeigu Pareiškėja
2003-12-31 dienai ir būtų turėjusi jos aukščiau nurodomą piniginių lėšų sumą,
tačiau nustačius, kad ji nebuvo deklaruota, Pareiškėja negalėtų nurodyta pinigų
suma pagrįsti kito turto įsigijimo (nagrinėjamu atveju - dviejų butų statybos)
pajamų šaltinio.
Pareiškėjos mokesčių bazė buvo nustatyta pagal
mokesčių administratoriaus įvertinimą. Pagal MAĮ 70 str. 1 dalies nuostatas,
tais atvejais, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės
prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio
įstatyme nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio
sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą
atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją
ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus. VMI prie FM
viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų taisyklių „Dėl mokesčio
apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, (toliau - Taisyklės)
II dalies 4.1 punkte numatyta, kad įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių
mokėtojas nepateikia deklaracijos, nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar
kito dokumento, į mokesčių deklaraciją įrašo neteisingus duomenis, mokesčių
mokėtojo įsigyto turto vertė ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį
yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais. Pareiškėja mokestinio
patikrinimo metu nepateikė duomenų apie jos (ar jos šeimos) kasmet patirtas
pragyvenimo išlaidas, taip pat buvo nustatyta, kad Pareiškėjos atitinkamo
mokestinio laikotarpio išlaidos viršijo pajamas, todėl Pareiškėjos GPM dydžio
už tikrinamą laikotarpį nebuvo galima nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme
nustatyta tvarka. Pareiškėjos piniginės vartojimo išlaidos bei nustatytos kitos
nedeklaruotos pajamos paskaičiuotos, vadovaujantis MAĮ 70 str. 1 dalimi,
pritaikius išlaidų metodą nurodytą Taisyklių VI dalyje.
GPM įstatymo (2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1913
redakcija) 27 str. 1 dalyje nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per
mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų
tiek A, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki
kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio gegužės 1 dienos
privalo pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją
pagal šio straipsnio 3 d. 2 punktą deklaracijos turi teisę neteikti nuolatinis
Lietuvos gyventojas, kuris gavo tik A klasės pajamų. Kadangi Pareiškėja 120000
Lt nurodytų turėtų santaupų nepagrindę juridinę galią turinčiais dokumentais,
todėl Inspekcija patikrinimo metu 104820 Lt piniginių lėšų sumą, kuri
nepagrįsta juridinę galią turinčiais dokumentais, tačiau panaudota nekilnojamo
turto įsigijimui (butų statybai), teisingai priskyrė kitoms B klasės pajamoms,
kurios nebuvo deklaruotos ir apmokestintos GPM.
Esant
tokioms susiklosčiusioms aplinkybėms, ginčijamų sprendimų argumentacijai,
skundo motyvais tenkinti Pareiškėjos reikalavimus nėra įstatyme numatyto
pagrindo.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,
n u s p r e n d ė:
atmesti
P. I. skundą kaip nepagrįsta.
Sprendimas
per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas
apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant
skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės
instancijos teismui.
Teisėjai Bronius
Januška
Irena Paulauskienė
Halina Zaikauskaitė