Civilinė byla Nr. 2A-777-661/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01435-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija: 52.3; 121.18;121.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2015 m. vasario 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, Andrutės Kalinauskienės ir Ritos Kisielienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Jono statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Sareme sistemos“ ieškinį atsakovui UAB “Jono statyba” dėl skolos, delspinigių priteisimo, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas „Sareme sistemos“ nurodo, kad UAB “Jono statyba” nemoka atlygio pagal rangos sutartį už atliktus elektros tinklų įrengimo darbus. Ieškovas pažymi, kad elektros tinklų įrengimo darbai atlikti laiku, tačiau atsakovas atliktų darbų nepriėmė, pretenzijos dėl atliktų darbų kokybės nepareikštos, pinigai pagal rangos sutartį nesumokėti. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 22305,45 litus, kuri susidaro atskaičius sutartyje numatytus 10 procentų kaip laidavimą už tinkamą prievolės įvykdymą (pagal sutarties 3.5. punktą), 250,62 litus už sunaudotus energetinius resursus pagal sutarties 3.5. punktą. Prašo priteisti netesybas pagal sutarties 8.3. punktą 2230,54 litus.

Atsakovas UAB “Jono statyba” nurodo, kad rangos darbai buvo priduoti pavėluotai, neišvalytos patalpos, neutilizuotos šiukšlės, nesumokėta už WC nuomą ir aptarnavimą, darbai neperduoti. Prašo ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino ir nusprendė priteisti iš atsakovo UAB „Jono statyba“ ieškovui UAB „Sareme sistemos“ 22305 litų 45 centų skolą, 2230 litų 54 centus delspinigių, 8,75 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-01-20 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 552 litų bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Jono statyba“ vengia įvykdyti prievolinius įsipareigojimus – sumokėti rangovui už atliktą darbą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) UAB „Jono statyba“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (b.l. 108). Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, nes teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes. Apeliantas nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog statybos darbai negalėjo būti baigti iki 2013 m. spalio 31 d., kaip tai nurodė ieškovas. Taip pat nėra byloje duomenų apie tai, jog ieškovas būtų siuntęs nurodytą dieną atsakovui darbų priėmimo perdavimo aktus. Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog darbą buvo baigti 2013 m. lapkričio 25 d., todėl remiantis Sutarties 8.2 punktu mažintina ieškovui priteista suma 3 175, 02 Lt. Apelianto manymu, ieškovas yra skolingas atsakovui už patalpų valymą, statybinių šiukšlių utilizavimą, WC nuomą ir aptarnavimą, objekto apsaugą ir dujinį šildymą.

Ieškovas UAB „Sareme sistemos“ pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nurodė, kad Atsakovas jokiais byloje surinktais įrodymais nepagrindė, kad ieškovas sutartyje nustatytais terminais neatliko darbų. Pavėluotai darbai perduoti ne ieškovo, o dėl atsakovo nepagrįsto darbų priėmimo vilkinimo. Dalis darbų už 5621,97 Lt buvo atlikti dar 2013 m. liepos mėnesį ir atsakovui buvo ne kartą bandomi perduoti, tačiau atsakovas darbų nemotyvuotai nepriiminėjo. Tai seka ir 2013 07 04 dienos elektroninio laiško, kuriame nurodyta, kad pirmos stadijos darbai atlikti ir pridedamas atliktų darbų ir panaudotų medžiagų aktas, tiek ir iš 2013 07 25 dienos pranešimo, kuriame ieškovas nurodė, jog darbų atlikimo atnaujinimui reikalauja priimti atliktus darbus, taip pat pridėjo ir atliktų darbų aktą. Visi pagal sutartį atlikti darbai atsakovui taip pat buvo bandomi perduoti ir 2013 10 28 d., tačiau šiam nepriimant aktų, darbų priėmimo - perdavimo klausimus ieškovas bandė spręsti 2013 11 07 dienos susitikime, aktai pakartotinai buvo siųsti paštu 2013-11-06, 2013-11-13 d., o 2013 11 18 d. ieškovo iniciatyva buvo organizuojamas ir susitikimas dėl darbų priėmimo, į kurį atsakovo atstovai iš viso neatvyko ir jokio paaiškinimo nepateikė. Dėl šių priežasčių pripažintina, kad pats atsakovas nebendradarbiavo ir vilkino darbų priėmimą. Kita vertus, atsakovas byloje nereiškė jokių reikalavimų, susijusių su pavėluotu darbų rezultato perdavimu, taip pat pripažino, kad darbai 2013 11 25 dieną jo buvo priimti visiškai, tad atsakovas be pagrindo sureikšmina darbų perdavimo momentą, nes ieškinio pareiškimo dienai mokėjimo pareiga atsakovui buvo atsiradusi ir net jei darbai būtų ir perduoti atsakovui vėliau, tai nešalina atsakovo pareigos tinkamai atsiskaityti už atsakovui perduotus ir pastarojo priimtus darbus. Atsakovo teiginys apeliaciniame skunde, kad dėl pavėluoto darbų atlikimo mokėtina darbų kaina turėjo būti mažinama atsakovo priskaičiuotų delspinigių suma (3175.02 Lt) yra nepagrįstas, nes atsakovas jokių savarankiškų reikalavimų byloje nebuvo pareiškęs, todėl teismas be priešieškinio negalėjo atlikti tokio darbų kainos sumažinimo net ir nustatęs, kad ieškovas vėlavo darbus atlikti. Atsakovo teiginiai, kad ieškovas yra skolingas atsakovui už patalpų valymą, statybinių šiukšlių utilizavimą, WC nuomą ir aptarnavimą, objekto apsaugą ir dujinį šildymą yra nepagrįsti ir niekaip neįtakoja iš atsakovo priteistinos sumos. Pirma, atsakovas jokių savarankiškų reikalavimų dėl tokių išlaidų priteisimo byloje nėra pareiškęs. Antra, atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad ieškovas turi pareigą atsakovui sumokėti nurodomas atsakovo išlaidas, kadangi tarp šalių pasirašytos Sutarties 3.2 p. apibrėžė visus ieškovo mokėjimus atsakovui ir jų apskaičiavimo tvarką, todėl daugiau, nei numatyta šiame punkte, atsakovas neturi teisės reikalauti apmokėti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apelianto (atsakovo) apeliacinio skundo ribose. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl skolos susijęs tarp užsakovo ir rangovo.

CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ir rekonstrukcijai, montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti bei kapitalinio remonto darbams atlikti (CK 6.681 straipsnio 2 dalis). Būtent ginčo šalių sudaryta sutartis laikytina statybos rangos sutartimi. Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, užtikrindamas vienodos teismų praktikos formavimą, yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007). Darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose teisės normose, tiek specialiosiose, reglamentuojančiose statybos rangos teisinius santykius (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Pagal abiejų CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos nuostatos, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „Versenta“, byla Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, byla Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, byla Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007). Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. G. A., byla Nr. 3K-3-2005). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatvo, jog Ieškovas įrodė, kad sutartinę prievolę įvykdė tinkamai, sutartu laiku. Rašytiniai įrodymai - statybos darbų žurnalas įrodo, kad darbai atlikti sutartu laiku (b.l.19-97) tinkamai, todėl turi teisę reikalauti, kad atsakovas įvykdytų sutartinę prievolę – sumokėtų darbų kainą.

Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog darbai buvo atiduoti pavėluota. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina priešingai - pavėluotai darbai perduoti ne ieškovo, o dėl apelianto nepagrįsto darbų priėmimo vilkinimo. Dalis darbų už  5621,97 Lt buvo atlikti dar 2013 m. liepos mėnesį ir atsakovui buvo ne kartą bandomi perduoti, tačiau atsakovas delsė darbus priimti (b.l. 83-84). Be to, iš byloje esančio užsakovo, techninės priežiūros vadovo bei generalinio rangovo atstovų 2013 10 01 dieną pasirašyto neatliktų darbų akto matyti, kad ieškovo neatliktų darbų objekte nebuvo, o darbus atlikti vėlavo kiti rangovai (b.l. 75). Apeliantas byloje nereiškė jokių reikalavimų, susijusių su pavėluotu darbų rezultato perdavimu, pripažino, kad darbai 2013 11 25 dieną jo buvo priimti visiškai. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo mažinti sprendimu priteistą skolą.

Kolegija taip pat laiko nepagrįstus ir kitus apelianto argumentus dėl skolos atsakovui už patalpų valymą, statybinių šiukšlių utilizavimą, WC nuomą ir aptarnavimą, objekto apsaugą ir dujinį šildymą. Visų pirma, atsakovas nereiškė priešieškinio dėl šių pareikštų reikalavimų, antra, tarp šalių sudarytos Sutarties 3.2 p. apibrėžė visus ieškovo mokėjimus atsakovui ir jų apskaičiavimo tvarką. Sutarties 3.2 p. numatė, kad ieškovas apmokės išlaidas už statybos darbų atlikimui sunaudotą elektros energiją ir vandenį ar sunaudotus kitus energetinius resursus, kurie apskaičiuojami pagal skaitiklių rodmenis, o jei energetinius resursus naudoja keli vykdytojai ir nėra įmanoma nustatyti ieškovo sunaudotų energetinių resursų kiekio, ieškovo už sunaudotus energetinius resursus mokėtina suma sudaro 1 proc. nuo perduotų darbų vertės. Sutartimi šalys nesusitarė dėl jokių kitų ieškovo mokėjimų atsakovui - nei už objekto apsaugą, nei už WC, nei už patalpų šildymą, nei už statybinių šiukšlių utilizavimą, sutartyje nėra nei tokių išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos, nei mokėjimo terminų ar tvarkos.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino materialinės teisės normas ir tinkamai kvalifikavo ginčo santykius dėl to priėmė pagrįstą sprendimą,

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                          Alvydas Barkauskas

Teisėjos                                                        Andrutė Kalinauskienė

                                                                                    Rita Kisielienė