Administracinė byla Nr. A-261-688/2011

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 20

 (S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatui Leonidui Pčelincevui, Aleksandrui Kunčinui, atsakovo atstovei Laurai Petrauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Antidarė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Antidarė“ skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjas UAB „Antidarė“ (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į Vilniaus  apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės tabako ir  alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, Tarnyba) 2009 m. lapkričio 19 d. nutarimą  Nr. 3K09/213, kuriuo  pareiškėjui pagal  Lietuvos Respublikos tabako  kontrolės įstatymo (toliau – ir TKĮ) 26 straipsnio 7 dalį už  Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktų pažeidimą paskirta 4000 Lt bauda.

Pareiškėjas skunde (b.l. 3-4) nurodė, kad UAB „Antidarė“ pardavėja V. A. buvo nepagrįstai nubausta Tarnybos 2009 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1K09/21 750 Lt dydžio bauda už  tai, kad ji 2009 m. lapkričio 9 d. apie 14.30 val. pardavė 2 (du) vienetus cigarečių „Winston Blue“ nepilnamečiui A. Š..  Neįsigaliojus Tarnybos 2009 m. lapkričio 19 d. nutarimui Nr. 1K09/21, kuriuo pagrindu buvo surašytas nutarimas Nr. 3K09/213 UAB „Antidarė“, negali įsigalioti ginčo nutarimas taikyti ekonomines sankcijas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus. Paaiškino, kad pardavėja  V. A. nepilnamečiui  cigarečių  nepardavė, be to,  nutarimas  priimtas neteisėtu būdu gautų įrodymų pagrindu – nepilnamečio paaiškinimu. A. Š. paaiškinimai buvo gauti pažeidžiant nustatytą tvarką. Nepilnametis sulaikytas ir apklaustas nepranešus nepilnamečio tėvams ar pedagogams.

Atsakovas Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimu  į skundą (b. l. 13-15) nurodė, kad Tarnybos darbuotojai 2009 m. lapkričio 9 d. operatyvaus patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjo darbuotoja pardavėja V. A. apie 14:30 val. kioske, esančiame Justiniškių g. prie namo Nr. 117, Vilniuje, pardavė nepilnamečiui A. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini) 2 (du) vienetus cigarečių „Winston Blue“ (už 0,50 Lt vnt., iš viso už 2 vnt. cigarečių sumokėtas 1 Lt).  Nagrinėjamu atveju Baudžiamojo proceso kodekso 53  straipsnio 1 dalies, 186  straipsnio 5 dalies nuostatos dėl nepilnamečių apklausos šioje byloje netaikytinos, nes A. Š. paaiškinimas nebuvo gautas vykdant nepilnamečio apklausą. Tai nėra apklausos protokolas ar kitas procesinis dokumentas. 2009 m. lapkričio 9 d. pareiškimu A. Š. tik nurodė jam žinomas aplinkybes, o ne atsakė į apklausos metu jam užduotus klausimus. A. Š. 2009 m. lapkričio 9 d. paaiškinimas turi rašytinio įrodymo reikšmę Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio prasme. A. Š. paaiškinimas yra tik vienas iš įrodymų. Tabako gaminių (2 vnt.  cigarečių) pardavimo nepilnamečiui faktą paliudijo Tarnybos specialistės J. T., A. A., Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai A. M., N. R., P. K. ir keturiolikmetis cigarečių pirkėjas A. Š.. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie J. T., A. A., A. M., N. R. ir P. K. suinteresuotumą bylos  baigtimi. V. A. paaiškinimai ginčijamame nutarime yra išanalizuoti ir įvertinti.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Antidarė“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.         

Teismas, spręsdamas ginčą analizavo Tabako  kontrolės  įstatymo   14  straipsnio  5  dalies  1, 3  punktų, 26 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Teismas nustatė, kad pažeidimas fiksuotas 2009 m. lapkričio 9 d. operatyvaus  tikrinimo  protokolu. Jame išdėstytas aplinkybes pasirašydami minėtame operatyvaus tikrinimo protokole patvirtino J. T., A. A., A. M., N. R., P. K.. Teismo posėdyje liudytojais apklaustos atsakovo darbuotojos J. T., A. A. ir  policijos  pareigūnai A. M., N. R., P. K. patvirtino  aplinkybę, kad cigaretės keturiolikmečiui A. Š. buvo parduotos minėtame  kioske. J. T., A. A. tvirtino, kad atsakovas buvo gavęs skundų, jog pareiškėjas pardavinėja cigaretes  nepilnamečiams. Teismas pažymėjo, kad tiek atsakovo darbuotojų, tiek  ir  liudytojais  apklaustų  policijos pareigūnų parodymai sutampa, tarp jų prieštaravimų nėra, parodymai atitinka ir  nepilnamečio A. Š. 2009 m. lapkričio 9 d. pirminį paaiškinimą dėl cigarečių pirkimo. Nepilnametis A. Š. 2009 m. lapkričio 9 d. cigarečių pirkimo faktą pripažino jo paties ranka rašytame paaiškinime. Teismas nenustatė, kad nepilnamečiui A. Š. policijos pareigūnai būtų darę spaudimą duoti melagingus, pareiškėjui nenaudingus parodymus. A. Š. 2009 m. lapkričio 9 d. paaiškinime išdėstytos aplinkybės sutampa su minėtų liudytojų parodymais.

Teismas atmetė liudytojų D. Š. V. A., A. D., T. Š. parodymus kaip nepagrįstus, nes  jie prieštarauja byloje surinktai medžiagai. Teismas vertino, kad A. D., A. Š., T. Š., M. V. duoda naudingus parodymus pareiškėjui, siekdami padėti išvengti atsakomybės. M. V. su V. A. dirba kaimyniniame kioske, A. D. ir T. Š. su kioskų darbuotojomis yra pažįstama. Nepilnamečio motina D. Š. įvykio nematė. V. A. pati apkaltinta administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 185² straipsnio 2 dalyje padarymu. Teismas nurodė, kad BPK normų renkant tiriant įrodymus, atsakovas neturėjo taikyti. A. Š. 2009 m. lapkričio 9 d. paaiškinimas turi rašytinio įrodymo reikšmę Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalis prasme. Pats nepilnametis A. Š. taip pat siekia palankaus sprendimo pareiškėjai, nes iš jo rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis minėtame kioske cigaretes perka ne pirmą kartą.

 

III.

 

Pareiškėjas UAB „Antidarė“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą ir administracinę bylą nutraukti.

Apeliacinis skundas (b. l. 106-107) grindžiamas šiais argumentais:

1. Liudytojų policijos pareigūnų N. R. ir P. K. bei J. T. ir  A. A. parodymai yra prieštaringi ir vertintini kritiškai.

2. Iš visų pareigūnų pažeidimą galėjo matyti tik P. K., kuris buvo arčiausiai prie kiosko. Tačiau ir P. K. stovėjo ne prie pat pareiškėjos kiosko, kuris yra vidurinis kioskas tarp keturių kitų kioskų, o prie kraštinio kiosko ir net už kraštinio kiosko kampo. Iš policijos pareigūno P. K. parodymų darytina neabejotina išvada, jog pastarasis tik numano, o ne iš tikrųjų matė, kad nepilnametis nupirko cigaretes iš pareiškėjos kiosko.

3. Visų pareigūnų parodymai vertintini kritiškai, kadangi nepagrįsti jokiais kitais įrodymais, išskyrus nepilnamečio A. Š. rašytinio paaiškinimo, kuris yra pačio A. Š. paneigtas.

4. Teismas nepagrįstai atmetė liudytojų A. D., A. Š., T. Š., M. V. parodymus.

5. A. Š. paaiškino, jog jos jis iš tikrųjų nepirko iš V. A. cigarečių. Jis buvo įsigandęs po to, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jam buvo daromas psichologinis spaudimas, todėl jis nepagrįstai apkaltino V. A. pardavus jam dvi cigaretes.

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau konstatavęs, kad nepilnamečiai iki 16 metų nėra administracinės teisės subjektai. Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises. (LVAT 2004 m. kovo 24 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N¹²-344-2004). Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnų veiksmai pažeidžia baudžiamojo proceso nustatytą tvarką, todėl nepilnamečio rašytinis paaiškinimas nelaikytinas tinkamu rašytiniu įrodymu ABTĮ 57 straipsnio prasme.

7. V. A. jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė.

8. Apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas su V. A. apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-138-244/2010.

Atsakovas Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 125-127) nurodė, kad:

1. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl šališko ir neobjektyvaus bylos nagrinėjimo. Teismas nurodė, kokias aplinkybes nustatė, motyvuotai įvertino liudytojų parodymus, konstatavo, jog nėra aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo reikalavimus, taigi teismas nepažeidė ABTĮ 57 straipsnio nuostatų.

2. Administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina pareiškėjo padarytą pažeidimą.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. II-138-244/2010 taip pat konstatavo, kad pareiškėjo pardavėja V. A. pardavė tabako gaminius vienetais nepilnamečiui. Teismas konstatavo pareiškėjo pardavėjos V. A. byloje, kad įvertinus įrodymų visumą Tarnyba pagrįstai ir teisėtai nustatė pažeidimo faktą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Atsakovo atstovė paaiškino, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašė jo netenkinti

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad apeliantui UAB „Antidarė“ Tarnybos 2009 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 3K09/213 pagal TKĮ 26 straipsnio 7 dalį už TKĮ 14 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktų pažeidimą paskirta 4000 Lt bauda.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir Tarnybos 2009 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 3K09/213 paliko nepakeistą.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Skundą grindžia tuo, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei neteisingai taikė ir aiškino teisės aktus. Apeliantas ginčija cigarečių pardavimo faktą ir teigia, jog V. A. jokio pažeidimo nepadarė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A⁴-1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios. ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

Apeliantas ginčija cigarečių pardavimo faktą ir teigia, jog liudytojų policijos pareigūnų N. R. ir P. K. bei Tarnybos darbuotojų J. T. ir A. A. parodymai yra prieštaringi, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl vertintini kritiškai. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą, kadangi tiek Tarnybos darbuotojų J. T. ir A. A. bei liudytojais apklaustų policijos pareigūnų N. R. ir P. K. parodymai sutampa, yra nuoseklūs ir tarp jų nėra prieštaravimų. Iš byloje esančių duomenų galima daryti pagrįstą išvadą, jog policijos pareigūnai ir Tarnybos darbuotojos matė pirkimo faktą. Pažymėtina, kad minėtų asmenų parodymai sutampa su nepilnamečio A. Š. pirminiu 2009 m. lapkričio 9 d. rašytiniu paaiškinimu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad liudytojais apklaustų policijos pareigūnų bei Tarnybos darbuotojų teismo posėdžio metu duoti parodymai atitinka jų rašytinius paaiškinimus.

Apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė liudytojų A. D., A. Š., T. Š., M. V. parodymus, taip pat nepagrįstas, kadangi bylos duomenis leidžia daryti išvadą, jog minėtų asmenų parodymai gali būti neobjektyvūs. Taip pat pažymėtina, kad V. A. liudytojų betarpiškai po atlikto tikrinimo nenurodė, juos nurodė tik vėliau, todėl minėtų liudytojų parodymai pagrįstai vertintini kaip nepatikimi. Be to, minėtų liudytojų parodymai nėra nuoseklūs: M. V. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme tvirtino, jog A. Š. prie kiosko, kuriame dirba V. A., priėjęs nebuvo, A. D. teigė, kad A. Š. sustojo prie antro kiosko iš dešinės pusės, padavė pardavėjai pinigus ir nuėjo, T. Š. nurodė, kad A. Š. priėjo prie trečio kiosko iš dešinės pusės, padavė centus ir nubėgo, prie antro kiosko, esančio iš kairės pusės priėjęs nebuvo.

Byloje nėra duomenų, kad A. Š. policijos pareigūnai būtų darę poveikį duoti melagingus parodymus, todėl apelianto argumentai, jog A. Š. buvo daromas psichologinis spaudimas ir jis nepagrįstai apkaltino V. A. jam pardavus dvi cigaretes, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nepilnamečio A. Š. rašytiniame paaiškinime išdėstytos aplinkybės visiškai atitinka Tarnybos darbuotojų ir policijos pareigūnų parodymus. 

Apeliantas teigia, kad LVAT yra konstatavęs, jog nepilnamečiai iki 16 metų nėra administracinės teisės subjektai, ir, remdamasis LVAT nutartimi N¹²-344-2004, argumentuoja, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Teisėjų kolegija nurodo, jog minėtos nutarties nuostatomis remiamasi nepagrįstai, kadangi nagrinėjamos situacijos nėra analogiškos. Apeliacinės instancijos teismas  sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. Š. 2009 m. lapkričio 9 d. paaiškinimas turi rašytinio įrodymo reikšmę ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies prasme, todėl Baudžiamojo proceso kodekso normos renkant ir tiriant įrodymus netaikytos pagrįstai.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. ir 2001 m. spalio 2 d. i). Pareiškėjui skirtos ekonominės sankcijos tikslas yra susijęs su inter alia TKĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu siekiu mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimą, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui. Visuomenės sveikata, kaip aiškus viešasis interesas, ir, ypač, poveikio priemonės, siekiant apsaugoti nepilnamečių asmenų, kaip labiau pažeidžiamų visuomenės narių, sveikatą, įstatymų leidėjo įvertinti kaip svarbios ir ypač atidžiai saugotinos vertybės, todėl nustatytos ir pakankamai griežtos poveikio priemonės. Nors apeliaciniame skunde nekeliamas ginčas dėl paskirtos ekonominės sankcijos, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantui paskirta bauda, atsižvelgiant į tai, kad cigaretės buvo parduotos vienetais ir buvo parduotos nepilnamečiui, yra proporcinga padarytam pažeidimui, ji atitinka teismų praktikos suformuotas taisykles parenkant sankcijų dydžius analogiškose bylose.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų reikalavimus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

           

            uždarosios akcinės bendrovės „Antidarė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                                           Stasys Gagys

 

                                                                                                       Dainius Raižys

 

                                                                                                                  Skirgailė Žalimienė