Civilinė byla Nr. 2-79-883/2013

Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04175-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1.; 21.4.2.6; 42.9

(S)

113.1; 116.1

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Irena Stasiūnienė,

sekretoriaujant O. B.,

dalyvaujant ieškovui E. P. ir jo atstovui advokatui R. T.,

atsakovei E. V. ir jos atstovei advokatei I. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei E. V. dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir įpareigojimo nugriauti statinius ir atsakovės E. V. priešieškinį dėl pirkimo – pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje notarė N. V., ir

n u s t a t ė :

              ieškovas E. P. ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo įpareigoti atsakovę E. V. savo lėšomis nugriauti statinius, bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, 2011 m. rugpjūčio mėnesį sudarytame UAB „Alkos projektai", pažymėtus kaip griaunamus statinius, o 2004 m. rugpjūčio mėnesį G. A. įmonės parengtame detaliajame plane pažymėtus NN; atidalinti natūra E. P. ir E. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, esantį Šiaulių m. sav. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,2730 ha, pagal pateiktą „Žemės sklypo padalinimo projektą", 2012 m. parengtą A. N. įmonės, taip: E. P. atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, plane pažymėtą „2", 757 kv. m. ploto, ribų posūkio taškai bei riboženklių koordinatės pažymėtos skaičiais: 8, 7, 9, 10, 19, 18, 17; E. V. atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, plane pažymėtą „1", 1973 kv. m. ploto, ribų posūkio taškai bei riboženklių koordinatės pažymėtos skaičiais: 10, 9, 8, 7, 6, 5, 4, 3, 2, 1, 16, 15, 14, 13, 11, 12, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1-2 b. l.).

             Ieškinyje nurodoma, kad 2011-08-04 žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė pardavė, o ieškovas nupirko 757/2730 dalį žemės sklypo, esančio Šiaulių m., (duomenys neskelbtini). Ieškovo nupirktos žemės sklypo dalies kaina, nustatyta sutartyje,- 35 000 Lt, iš jų 20 000 Lt ieškovas sumokėjo atsakovei prieš pasirašant sutartį; 15 000 Lt privalėjo būti sumokėti parengus detaliuosius planus, atidalinus žemės sklypus ir juos įregistravus Nekilnojamojo turto registre, bet ne vėliau kaip iki 2011-12-31. Sutartimi šalys nustatė žemės sklypo dalies naudojimo tvarką, be to, atsakovė įsipareigojo iki 2012-03-01 savo lėšomis nugriauti statinius, 2004 m. rugpjūčio mėn. G. A. įmonės parengtame detaliajame plane pažymėtus NN (numatomi griauti) (Sutarties 8.1.5. punktas), o ieškovas pagal Sutarties 8.2.1 punktą įsipareigojo savo lėšomis atlikti sklypų atidalijimą paprastuoju būdu arba pagal detalųjį planą, numatant pėsčiųjų priėjimą prie atidalinto sklypo. Ieškovas įvykdė visus sutarties punktus: sumokėjo atsakovei visą daikto kainą, organizavo „Žemės sklypo padalinimo projekto" parengimą ir pateikė projektą atsakovei, tačiau atsakovė atsisakė sudaryti sutartį dėl šalims priklausančių žemės sklypo dalių atidalijimo pagal parengtą projektą, atsisakymo priežasčių nenurodė. Atsakovė taip pat pažeidė sutarties 8.1.5 punktą, nes neįvykdė pareigos iki 2012-03-01 savo lėšomis nugriauti statinius, plane pažymėtus NN, detaliajame plane pažymėtus kaip griaunamus statinius (Sutarties 8.1.5. punktas). Teigia, kad atsakovės padarytas sutarties pažeidimas esmingai pažeidžia ieškovo interesus ir suvaržo ieškovo, kaip žemės sklypo dalies valdytojo, teises, nes turės neigiamos įtakos nustatant ieškovo naudojamos žemės sklypo dalies užstatymo zonos parametrus.

              Posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad atsakovė atsisako notariškai įforminti žemės sklypų atidalinimą, atsisako griauti pastatus, kurie yra greta ieškovo nupirkto žemės sklypo. Apie pastatų griovimą su atsakove buvo tartasi dar iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, griautini pastatai nurodyti ir 2004 m. parengtame detaliajame plane. Nenugriovus planuose numatytų griauti pastatų, ieškovas negali jam priklausančiame žemės sklype  statytis gyvenamojo namo, kadangi nebūtų išlaikyti priešgaisriniai reikalavimai atstumui nuo medinių pastatų.

             Atsakovė E. V. priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu šalių sudarytos 2011-08-04 žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 5996, 8.1.5 punktą, kuriame įrašyta, kad „pardavėjas įsipareigoja iki 2012-03-01 savo lėšomis nugriauti statinius, plane pažymėtus NN, detaliajame plane pažymėtus kaip griaunami statiniai", negaliojančiu, sudarytu iš esmės suklydus (62 b. l.).

             Priešieškinyje nurodoma, kad ieškovo prašomi nugriauti ūkinės paskirties pastatai stovi atsakovei priklausančioje žemės sklypo dalyje. Jie yra vieninteliai atsakovei likę ūkinės paskirties pastatai, kuriuose laikomos vištos ir ožka. Teigia, kad niekada nebūtų sutikusi nugriauti šių pastatų ir nebūtų sutarties pasirašiusi, tačiau ją suklaidino pats sutarties 8.1.5 punkto tekstas: „pardavėjas įsipareigoja iki 2012-03-01 savo lėšomis nugriauti statinius, plane pažymėtus NN, detaliajame plane pažymėtus kaip griaunami statiniai". Sutarties pasirašymo notarų biure metu 2011-08-04 atsakovei buvo 79 metai, ji neturi teisinio ar žemėtvarkininko išsilavinimo, sutarties iniciatorius buvo ieškovas, jo iniciatyva buvo sutartyje įrašytas 8.1.5 punktas, 2004-09-06 detaliojo plano, kuriame nurodyti griaunami statiniai, sutarties sudarymo metu jai niekas nerodė, detalusis planas nebuvo sutarties priedas. Tik gavusi ieškinį atsakovė suprato, kad sutarties 8.1.5 punkte rašoma ne apie ūkinius pastatus, kurie stovi parduotame sklype, o kurie stovi atsakovės sklype, taigi atsakovė klaidingai suvokė įsipareigojimą nugriauti pastatus. Atsakovės nuomone, jos suklydimas laikytinas esminiu dėl svarbių atsakovei aplinkybių, nes jei atsakovė būtų suvokusi, nebūtų sutikusi, kad pirkimo - pardavimo sutartyje būtų įrašytas 8.1.5 punktas.

Posėdžio metu atsakovė E. V. papildomai nurodė, kad dėl ieškovo prašomo sklypų atidalijimo būdo iš esmės neprieštarauja, tačiau tik tuo atveju, jeigu ieškovas nereikalaus nugriauti statinių. Teigė, kad dalis pastatų yra nugriauti, likusioji pastatų dalis niekaip netrukdo ieškovui ir pastatus nugriauti atsakovė sutinkanti gal po keleto metų, nes pastatai jai reikalingi ūkinėms reikmėms. Pripažino, kad dalį pastatų nugriovė 2012 m. vasarą, kitos pastato dalies negriovė, nes neturi kitos vietos malkoms susidėti.

            Trečiajam asmeniui pagal priešieškinį nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje notarei N. V. apie teismo posėdį pranešta (69 b. l.). Notarė į posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant (CPK 247 str.).

             Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

           Iš šalių paaiškinimų bei rašytinės bylos medžiagos bei prie bylos pridėto Žemės sklypo padalinimo projekto nustatyta, kad ieškovui E. P. ir atsakovei E. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise  priklauso 0,2730 ha žemės sklypas, esantis Šiaulių m. (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovui E. P. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu priklauso 757/2730 dalis šio sklypo, likusi 1973/2730 dalis sklypo priklauso atsakovei E. V. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu (2011-08-16 NTR Centrinio duomenų banko išrašas,  Žemės sklypo padalinimo projekto 15 l.).

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas atidalinti jam priklausančią žemės sklypo dalį natūra, jo žemės sklypo dalį atskirti iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant du atskirus žemės sklypus ir nutraukti bendrąją dalinę nuosavybę, įpareigojant atsakovę nugriauti 2011-08-04 pirkimo pardavimo sutarties Nr. 5996 8.1.5 punkte įvardintus statinius.

Dėl žemės sklypų atidalijimo. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pareiškus tokį reikalavimą, teismas jį turi išspręsti. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu bendraturčiu. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pagal bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Formuodamas teismų praktiką dėl CK 4.80 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, jis nepažeis kitų teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto – žemės sklypo – dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str.). Kaip ir bet kurią kitą teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus (Žemės įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (Žemės įstatymo 37 straipsnis) ir rengiami Žemės įstatymo 40 straipsnyje ir Teritorijų planavimo įstatyme  nustatyta tvarka. Tokių projektų rengimą organizuoja privačių sklypų savininkas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2009-05-06 iki 2012-07-05) 9 punkte buvo numatyta, kad pertvarkant privačios žemės sklypus projektų arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo dokumentų rengimą organizuoja ir finansuoja privačios žemės savininkas. Pagal Taisyklių 13 punktą „Planavimo organizatorius pagal 1 priede pateiktą formą pateikia Žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui (toliau – Žemėtvarkos skyrius) prašymą, adresuotą apskrities viršininkui, leisti rengti projektą. Prie prašymo pridedamos numatomų pertvarkyti žemės sklypų planų kopijos ir dokumentų, patvirtinančių žemės sklypo, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus, įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, kopijos“. Taisyklių 42 punkte įtvirtinta, kad „Planavimo organizatoriui sutikus su parengto projekto sprendiniais, projektas viešai svarstomas, derinamas ir tvirtinamas supaprastinta tvarka, vadovaujantis Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Žin., 1996, Nr. 90-2099; 2004, Nr. 112-4189)“, o pagal Taisyklių 47 punktą „Planavimo organizatorius projektą ir dokumentus, įrodančius, kad besiribojančių su pertvarkomu ar formuojamu žemės sklypu (sklypais) žemės sklypų savininkai ir naudotojai buvo supažindinti ar kviesti susipažinti su projekto sprendiniais (brėžinys su susipažinusių asmenų parašais, išsiųstų laiškų kopijos), teikia derinančioms institucijoms. Suderintas projektas teikiamas Žemės tvarkymo departamentui išvadoms dėl projekto tvirtinimo tikslingumo pateikti“.

           Ieškovas, kreipdamasis su ieškiniu į teismą, siekia atidalinti savo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pateikė teismui ieškovo užsakymu A. N. įmonės parengtą žemės sklypo Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) padalinimo projektą. Iš ieškovo pateikto padalinimo projekto matyti, kad atidalinti prašoma tokiu būdu, kad šalims yra suformuoti atskiri nuosavybės teisės objektai: ieškovui atitektų 757 m2 žemės sklypas, plane pažymėtas indeksu 2, kurio numatomas adresas(duomenys neskelbtini), o atsakovei atitektų 1973 m2 žemės sklypas, plane pažymėtas indeksu 1, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Ieškovo pasamdyta A. N. įmonė, rengdama  šalims priklausančio žemės sklypo padalinimo projektą, vadovavosi 2011-12-27 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus raštu Nr. SG-684 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo planą“ ir prie rašto pridėtais žemės sklypo plano rengimo reikalavimais; parengtas žemės sklypo padalinimo projektas buvo pateiktas derinančioms institucijoms, apsvarstytas Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriuje ir priimtas sprendimas „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo“ (10 b. l.). Gretimų sklypų savininkams buvo išsiųstas pasiūlymas susipažinti su parengtu projektu, prieštaravimų nustatytu terminu niekas iš gretimų sklypų savininkų nepareiškė. Teismas sprendžia, kad ieškovo pateiktas A. N. įmonės parengtas žemės sklypo padalinimo projektas rengtas, vadovaujantis LR žemės įstatymo 40 straipsnyje, LR teritorijų planavimo įstatyme ir LR žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Posėdžio metu atsakovė E. V. atkreipė dėmesį, kad žemės sklypus skirianti riba nėra tiesi linija.

Sudarant 2011-08-04 žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutartį, buvo nustatyta žemės sklypo dalies naudojimosi tvarka pagal UAB „Alkos“ projektai parengtą planą, iš kurio matyti, kad žemės sklypus skirianti riba yra tiesi linija (9 b. l.). Posėdžio metu atsakovė teigė, kad sudarant sutartį jai joks planas nebuvo parodytas, taip pat teigė, kad žemės sklypo naudojimo plano ji nepasirašė. Tačiau posėdžio metu atsakovė taip pat nurodė, kad šalių valdomus žemės sklypus skirianti riba turi būti tiesi linija, todėl teismas sprendžia, kad atsakovė gerai žinojo, kokį žemės sklypą ji parduoda ir kur yra šio žemės sklypo riba. Atsakovė nurodė, kad ieškovas be jos sutikimo sukalė riboženklius ir ieškovo pažymėta žemės sklypų riba nėra tiesi linija. A. N. įmonės parengtame žemės sklypo padalinimo projekte žemės sklypus skirianti riba, pažymėta skaičiais 7, 8, 9, 10, yra laužtinė linija (Žemės sklypų padalinimo projekto pagrindinis brėžinys).

Ieškovas posėdžio metu paaiškino, kad projekte žemės sklypus skirianti riba nėra visiškai tiesi linija, kadangi tokio sprendimo reikėjo įvažiavimo į sklypą suprojektavimui.

Žemės sklypų ribos išsidėstymas gali būti keičiamas, kaip ir žemės sklypų konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis (plotas), kuris yra nustatytas nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė savo ir sau priimtino atidalijimo būdo ir projekto, teismo nuomone, sklypą skiriančios ribos konfigūracija nėra esminė aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl sklypų atidalijimo, nes ieškovo pateiktas projektas yra galimai geriausias konkrečioje situacijoje. Nagrinėjamu atveju nustatant žemės sklypų ribą buvo patvirtintos iš esmės tokios ribos, kurios buvo pažymėtos naudojimosi žemės sklypu plane, žemės sklypų dydžiai nesikeitė, todėl vien ta aplinkybė, jog atsakovė nedalyvavo nustatant sklypo ribas, neduoda pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos jos teisės ar teisėti interesai.

           Teismo nuomone, ieškovo noras atsidalinti sklypą ir statytis jame namą yra pozityvus, pasirinktas atsidalijimo būdas natūra yra galimas (sklypų dalys idealiai atitinka nuosavybės dalims), pagal šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis nedarantis žalos žemės sklypų paskirčiai ir nepažeidžia bendraturtės atsakovės teisėtų interesų. Tiek ieškovas, tiek atsakovė taptų atskirų sklypų savininkais bei galėtų naudotis jais savo nuožiūra, sklypų atidalinimas pašalintų galimus konfliktus ateityje. 

Dėl pirkimo – pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia. Byloje nustatyta kad šalys 2011-08-04 sudarė žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė pardavė, o ieškovas nupirko 757/2730 dalį žemės sklypo, esančio Šiaulių m. (duomenys neskelbtini). Sutarties 8.1.5 punktu atsakovė įsipareigojo iki 2012-03-01 savo lėšomis nugriauti statinius, 2004 m. rugpjūčio mėn. G. A. įmonės parengtame detaliajame plane pažymėtus NN (numatomi griauti). Prie sutarties yra pridėtas preliminarus žemės sklypo naudojimo planas, paruoštas UAB „Alkos“ projektai, kuriame nurodyti numatomi griauti statiniai, esantys atsakovei priklausančioje sklypo dalyje, pažymėtoje raudona spalva; ieškovo nupirktoje žemės sklypo dalyje jokių statinių nėra. 2004 m. žemės sklypų (duomenys neskelbtini)detaliajame plane, kurį ruošė UAB „MARvasta“, numatomi griauti statiniai pažymėti NN. Detalusis planas su atsakove E. V. suderintas 2004-04-15 (56 b .l.).

            Atsakovė pareiškė priešieškinį būtent dėl šios 8.1.5 punkte nustatytos sutarties sąlygos, numatančios pastatų nugriovimą, pripažinimo negaliojančia, kaip sudarytą suklydimo įtakoje.

  Statinių nugriovimo (ar nenugriovimo) faktas yra sutarties vykdymo dalykas, o reiškiant priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl tam tikros šalies valios sudaryti sutartį joje numatytomis sąlygomis yra svarbios aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, ar šalies valia, sudarant ginčo sandorį, buvo kokiu nors būdu iškreipta, t. y. netinkamai suformuota. Atsakovė ginčija sutarties sąlygą dėl įsipareigojimo nugriauti statinius, teigdama kad ji yra ydinga, kadangi ji neatitiko jos tikrosios valios.

Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu reglamentuoja CK 1.90 straipsnis. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį.

            Atsakovė, priešieškinyje ir posėdžio metu nurodė, kad pasirašydama sutartį, buvo suklaidinta paties 8.1.5 punkto teksto. Nors atsakovė pripažino, kad ji pasirašė sutarties tekstą, tačiau teigė, kad joks planas sutarties pasirašymo metu jai nebuvo parodytas, jokio plano, kuriame nurodyti griautini pastatai, ji nepasirašiusi. Pasak atsakovės, ją suklaidino ieškovas dėl esminės sutarties sąlygos – pastatų nugriovimo, nes ji niekada nebūtų prisiėmusi įsipareigojimų nugriauti ūkinėms reikmėms jai būtinus statinius. Tuo tarpu ieškovas teigia, kad sutarties sudarymas iš esmės priklausė nuo parduodamam žemės sklypui taikomų naudojimo apribojimų, tarp jų ir apribojimo statyti statinius arčiau nei 9 metrai nuo medinių statinių, t.y. faktiškai nuo žemės sklypo ribos. Jei 2004 m. detaliajame plane mediniai statiniai nebūtų pažymėti kaip griaunami, privalėtų būti nustatyti su mediniais statiniais susiję priešgaisriniai atstumų apribojimai. Ieškovas pažymėjo, kad medinių statinių, dėl kurių ieškovo valdomoje žemės sklypo dalyje būtų ribojama statinių statyba arčiau kaip 9 metrai nuo žemės sklypo ribos, nugriovimas buvo esminė ginčijamos sutarties sudarymo sąlyga: nesant paminėtos sąlygos ginčijamoje sutartyje, ieškovas sutarties dėl žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo apskritai nebūtų sudaręs.

Teismo nuomone, atsakovės nurodomo suklydimo pripažinimas prieštarautų protingo, apdairaus, rūpestingo ir atsakingo asmens elgesio reikalavimams. Atsakovė privalėjo pati rūpintis savo teisėmis ir pareigomis ir prieš atlikdama bet kokį veiksmą apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad sandoris buvo tvirtinamas notarine tvarka. Nors atsakovė sandorio sudarymo metu buvo 79 metų, tačiau sudarant sutartį pas notarą dalyvavo ir jos dukra V. E.. Atsakovė neginčijo, kad sutarties tekstas jai buvo perskaitytas, todėl atsakovė galėjo betarpiškai išsiaiškinti ginčijamo sutarties punkto įrašymo sąlygas. Be to, atsakovė neneigia, kad sklypą parduoti nutarusi todėl, kad ta sklypo dalis jai buvo nereikalinga, dėl pardavimo ji kreipėsi į tarpininkus, tačiau vėliau jų paslaugų atsisakiusi ir sklypą pardavinėjusi pati. Tai reiškia, kad atsakovė siekė gauti atitinkamo dydžio pinigines lėšas už parduodamą žemės sklypą, o sklypo vertė tiesiogiai priklauso nuo sklypui taikomų apribojimų.  Pažymėtina taip pat ir tai, kad jau  2004 m. parengtame „Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliajame plane" atsakovės įsipareigoti nugriauti statiniai yra pažymėti kaip griaunami, o ieškovui parduotame žemės sklype jokių pastatų nėra. Ši aplinkybė paneigia atsakovės aiškinimus, kad ji nesupratusi, apie kokius griautinus pastatus yra kalbama 8.1.5 sutarties punkte. Atsakovės elgesys po sutarties sudarymo taip pat nepatvirtina buvus suklydimą. Duodama paaiškinimus teisme atsakovė buvo nenuosekli: teigė, kad ji pastatus jau yra nugriovusi, tačiau taip pat nurodė, kad įsipareigojimą nugriauti pastatus galės įvykdyti gal po keleto metų. Pažymėtina, kad atsakovė 2011-12-20 priėmė iš ieškovo likusią nesumokėtą pinigų už parduotą žemės sklypo dalį, nurodė, kad jokių pretenzijų ieškovui neturi (11 b. l.), o gavusi ieškinį, dalį statinių nugriovė, todėl atsakovės bandymas gintis nuo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo neigiant savo parašus, teigiant, kad ji yra apgauta, laikytinas tik atsakovės gynybos būdu ir neduoda pagrindo konstatuoti buvus suklydimą.

Atsakovės posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad sutartį sudariusi dėl sunkių susiklosčiusių aplinkybių: dukra buvo paėmusi paskolą, reikėjo pinigų anūko operacijai, galėtų būti vertinamos ir kitu sandorių negaliojimo pagrindu, numatytu CPK 1.91 straipsnyje, tačiau atsakovės nurodomos aplinkybės nėra įrodytos nustatyta tvarka (CPK 178 str.).

Sprendžiant apie sandorio sudarymo aplinkybes, svarbu atsižvelgti į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog  atsakovė buvo neveiksni, taip pat nenustatyta neteisėtų ieškovo veiksmų, iškreipiančių atsakovės valią sudaryti sandorį, priešingai – atsakovė sandorį patvirtino savo parašu, duomenų, jog ji nesuprato jo turinio, nėra.

Dėl įpareigojimo nugriauti statinius. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Posėdžio metu atsakovė aiškino, kad nugriovė tą pastatą, dėl kurio buvo tartasi su ieškovu sudarant sutartį. Teigė, kad kito pastato negriovė, nes neturi kur sudėti malkas. Liudytoju apklaustas R. A. nurodė, kad 2012 m. vasaros pabaigoje, liepos ar rugpjūčio mėnesį, atsakovės E. V. prašymu nugriovė iš daržinės galo buvusį medinį priestatą, o pati daržinė liko nenugriauta. Ieškovas teismui pateikė nuotrauką, kurioje nufotografuoti ūkiniai pastatai; atsakovė pripažino, kad nuotraukoje nufotografuota jos sklype stovinti daržinė (71 b. l.). Šie byloje esantys duomenys liudija, kad yra nugriauta tik dalis statinių, planuose pažymėtų kaip griautini statiniai.

Byloje esančių įrodymų analizė vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovė žinojo detaliojo planavimo aplinkybes, ir, pasirašydama pirkimo pardavimo sutartį, sutiko su visomis sąlygomis, taip pat ir įsipareigojimu iki 2012-03-01 nugriauti pastatus, naudojimosi plane pažymėtus NN, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė, todėl ieškinio reikalavimas dėl statinių nugriovimo tenkintinas.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir teisinius motyvus, darytina išvada, kad 2730 kv. m. žemės sklypą  atidalinus į du 757 kv. m. ir 1973 kv. m žemės sklypus pagal parengtą žemės padalijimo projektą, atsižvelgiant į 2011-08-04 žemės sklypo dalies sutartimi nustatytą naudojimosi tvarką, bendraturčiams tenkančias nuosavybės teise sklypo dalis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atidalintame sklype ketina statyti gyvenamąjį namą, tačiau atsakovė nėra įvykdžiusi sutartimi prisiimto įsipareigojimo nugriauti detaliajame ir sklypo naudojimosi plane pažymėtus pastatus, ieškovo ieškinys  tenkintinas, nes jis pagrįstas ir įrodytas. Atsakovė neįrodė savo argumentų pagrįstumo, išreikštų procesiniuose dokumentuose bei duodant paaiškinimus teisme, todėl priešieškinys atmestinas (LR CPK 177str.,185str.).

           Dėl bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

           Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 142 Lt žyminio mokesčio (3 b. l.), advokatui už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 1200 Lt. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais, advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-8 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Ieškinys patenkintas, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 1342 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nors atsakovė su prašomomis bylinėjimosi išlaidomis nesutiko, tačiau jos argumentas, jog neturinti pinigų, nėra pagrindas mažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad procesas byloje pradėtas dėl atsakovės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, o ieškovas pasinaudojo advokato paslaugomis, siekdamas užsitikrinti tinkamą savo interesų atstovavimą.

               Atsakovei E. V. 2012-10-26 sprendimu suteikta antrinė teisė pagalba, apmokant 50 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. 2012-12-20 nutartimi žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimas atsakovei E. V. atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos, todėl iš atsakovės valstybei priteistina 72 Lt žyminio mokesčio. Pašto išlaidos byloje sudaro 13,00 Lt, todėl iš atsakovės taip pat priteistina ir 6,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str.).

            Vadovaudamasis LR CPK 92 str., 93 str., 178 str., 259 str., 260 str., 270 str., 279 str. teismas

n u s p r e n d ž i a :

               Ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

               Atidalinti E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, esantį Šiaulių m. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,2730 ha, taip :

             - ieškovui E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti nuosavybės teise 757 kv. m. ploto žemės sklypą, 2012 m. A. N. įmonės parengtame Žemės padalijimo projekte pažymėtą ,2", ribų posūkio taškai bei riboženklių koordinatės pažymėtos skaičiais: 7, 8, 9, 10, 19, 18, 17;

              -  atsakovei E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti nuosavybės teise 1973 kv. m. ploto žemės sklypą, 2012 m. A. N. įmonės parengtame Žemės padalijimo projekte  pažymėtą „1", ribų posūkio taškai bei riboženklių koordinatės pažymėtos skaičiais: 10, 9, 8, 7, 6, 5, 4, 3, 2, 1, 16, 15, 14, 13, 11, 12.

             Įpareigoti atsakovę E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti statinius, 2011 m. rugpjūčio mėnesį sudarytame UAB „Alkos projektai" žemės naudojimosi plane pažymėtus kaip griaunamus statinius, o 2004 m. rugpjūčio mėnesį G. A. įmonės parengtame detaliajame plane pažymėtus NN.

          Priteisti ieškovui E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1342 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.

          Priteisti iš atsakovės E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 78,50 Lt (septyniasdešimt aštuonis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                                     Irena Stasiūnienė