Civilinė byla Nr. e2-837-407/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00076-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.12.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Maxi Miliaan B.V. ir DOREL FRANCE SAS atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovų Maxi Miliaan B.V. ir DOREL FRANCE ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DVA Baltic“ dėl prekių ženklų, autorių ir dizaino teisių pažeidimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę išimti iš internetinio puslapio http://www.e-vaikas.lt „Maxi-Cosi“, „Quinny“, „BabyArt“ prekių ženklus (toliau – ir prekių ženklai), ir „Maxi-Cosi“, „Quinny“, „BabyArt“, „Bébé Confort“ prekių atvaizdus (toliau – ir prekių atvaizdai), bei savo lėšomis paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą internetiniame puslapyje http://www.e-vaikas.lt ir skelbti šią informaciją 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nurodant, kad atsakovė neturėdama teisės neteisėtai naudojo prekių ženklus ir prekių atvaizdus.
2. Ieškovai taip pat prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę išimti iš internetinio puslapio http://www.e-vaikas.lt prekių ženklus ir prekių atvaizdus iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Ieškovai nurodė, kad ieškinys yra grindžiamas viešai prieinamais ir oficialiais duomenimis apie ieškovų įregistruotus prekių ženklus ir prekių dizainus, todėl yra pakankamas pagrindas įtarti ieškovų teisių pažeidimą.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi netenkino ieškovų prašymo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Pasak teismo, nėra pagrindo spręsti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas ar pasunkėtų. Ieškovai savo prašymo tuo taip pat negrindė ir jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovės veiksmais joms būtų daroma reali žala, nepateikė. Tuo tarpu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tai neabejotinai sukeltų atsakovei reikšmingų neigiamų padarinių, nes iš esmės reikštų atsakovės vykdomos elektroninės prekybos ieškinyje nurodytais gaminiais uždraudimą. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą. Ieškovai savo prašyme tokių argumentų nepateikė, todėl teismas nusprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju pažeistų proporcingumo principą.

3. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio nuostata netaikoma šioje byloje, todėl ieškovų prašymas negalėjo būti atmestas vien tik nenustačius CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų. Prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) 503 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos, kai buvo pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės.  Ieškovų pateikti duomenys suteikia pakankamą pagrindą įtarti, kad buvo pažeistos Prekių ženklų, Autorių ir gretutinių teisių įstatymo bei Dizaino įstatymo nustatytos teisės, todėl teismas turėjo tenkinti ieškovų prašymą taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
2. Dėl intelektinės nuosavybės specifikos atsakovės neteisėti veiksmai, kaip ir kiti intelektinės nuosavybės teisės pažeidimai, per se (savaime) yra darantys žalą, todėl ieškovai neprivalėjo pateikti įrodymų, pagrindžiančių daromos žalos realumo. Laikinosios apsaugos priemonės taikytinos ne tik užkirsti kelią žalos padidėjimui, bet neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti. Ieškovėms įrodžius, kad egzistuoja pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos joms priklausančios intelektinės nuosavybės teisės, teismas, nepriklausomai nuo atsakovės neteisėtais veiksmais daromos žalos, turėjo imtis priemonių tokiems atsakovės veiksmams skubiai nutraukti.
3. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra labiau varžančio pobūdžio nei pagal šios bylos aplinkybes yra reikalinga. Laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu taikymas visiškai nereikštų atsakovės vykdomos elektroninės prekybos ieškinyje nurodytais gaminiais uždraudimo, todėl ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimas nesukeltų atsakovei reikšmingų neigiamų padarinių.
6. Atsakovė atsiliepimo į ieškovų atskirąjį skundą nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Šioje byloje ieškinys pareikštas dėl ieškovų, kaip prekių ženklų savininkų, dizaino savininkų ir autorių teisių pažeidimo bei nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sutampa su pareikšto ieškinio reikalavimais – įpareigoti atsakovę iš jos interneto tinklapio išimti ieškovams priklausančius prekių ženklus ir prekių atvaizdus.
8. Bendras laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas įtvirtintas CPK 144 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, – užtikrinti galutinio teismo sprendimo įvykdymą. Priešingai nei teigia ieškovai, specialūs įstatymai, reglamentuojantys, intelektinės nuosavybės objektų savininkų apsaugą, nepaneigia šio tikslo, bet jį išplečia. PŽĮ 503 straipsnio 2 dalis nustato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme bei Dizaino įstatyme (ATGTĮ 81 str. 1 d.; DĮ 473 str. 2 d.). Taigi teismas tokio pobūdžio bylose turi įvertinti ir grėsmę ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ir tai, ar ieškovai pagrindė būtinybę skubiai imtis jų teises galbūt pažeidžiančių veiksmų uždraudimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas neapsunkins teismo sprendimo įvykdymo, o ieškovai neįrodė būtinybės skubiai imtis jų teises galbūt pažeidžiančių veiksmų uždraudimo, be to, įvertino, kad atsakovei kils didesni neigiami padariniai pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nei ieškovei – jų nepritaikius.
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nutartį tinkamai motyvavo, o ieškovai atskirajame skunde nenurodė motyvų, kurie apeliacinės instancijos teismui sudarytų pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį.
10. Pažymėtina, kad šiuo atveju prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sutampa su pareikšto ieškinio reikalavimais. Tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės tam tikrais atvejais (kai pareiškiami prevencinio pobūdžio reikalavimai) gali būti taikomos, tačiau jų taikymas turi būti pakankamai pagrįstas. Tai, kad galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis spręsti klausimus, kurie bus išsprendžiami teismo sprendimu iš esmės išnagrinėjus ginčą byloje, turėtų būti išimtinė, laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-25 nutartis Nr. 2-1880/2013).
11. Ieškovai pagrįstai teigia, kad intelektinės nuosavybės bylose dėl jų specifikos sudėtinga įrodyti tokiais pažeidimais daromą žalą, tačiau tai taip pat nereiškia, kad vien ieškinio pateikimas intelektinės nuosavybės pažeidimo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas įpareigoti nutraukti veiksmus, savaime lemia tokių laikinųjų apsaugos priemonių (sutampančių su ieškinio reikalavimu) pritaikymą. Pažymėtina, kad ieškovė nesiekia uždrausti atsakovei prekiauti prekėmis, pažymėtomis ginčo prekių ženklais ir prekių atvaizdais, tačiau siekia uždrausti atsakovei naudoti prekių ženklus ir prekių atvaizdus savo internetiniame tinklapyje. Ieškovai nepagrindė, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju, dėl tokių atsakovės galbūt neteisėtų veiksmų jie patirtų didelę žalą, kas sudarytų pagrindą neišnagrinėjus bylos iš esmės pritaikyti ieškinio reikalavimą atitinkančias laikinąsias apsaugos priemones. Klausimas, ar ieškovų, kaip intelektinės nuosavybės teisių objektų savininkų teisės iš tiesų yra pažeistos bus nuspręsta bylą išnagrinėjus iš esmės, priimant galutinį sprendimą. Tuo tarpu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovės teisių suvaržymas yra akivaizdus – nors ir neuždrausta, bet būtų apsunkinta tokių prekių prekyba. Civiliniame procese šalių procesinės teisės yra lygios (CPK 17 str.) ir vien ieškinio pateikimas, ieškovams nepagrindus, kad jų netaikius bus patirta didelė žala, nesudaro pagrindo jų taikyti, nes priešingu atveju, būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo ir ekonomiškumo principai. Tai, jog dėl nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nebus apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas, ieškovai neginčija.
12. Remiantis išdėstytu, atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamos nutarties pagrindo nėra, todėl ji paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                            Vigintas Višinskis