Administracinė byla Nr. A2.6.-239-547/2016

                 Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00051-2016-8

              Procesinio sprendimo kategorijos:

              2.1.1; 2.1.2; 2.7.4; 2.14.3

                                                                                           (S)

VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 16 d.

Varėna

              Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. K. atstovei, advokatei Angelei Ikasalienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas L. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), Varėnos mieste, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvei, Lietuvos Respublikos pilietei, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusiai, nedirbančiai, gyv. (duomenys neskelbtini), ir

n u s t a t ė :

L. K. 2016-01-30 14:00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį VOLKSWAGEN GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį. Eismo įvykio metu apgadino svetimą turtą, žmonės nenukentėjo.

Šiais veiksmais L. K. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK)  127 straipsnio 2 dalyje.

L. K. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad ji, 2016-01-30 14.00 val. (duomenys neskelbtini), pasišalino iš eismo vietos apie tai neinformavusi policijos pareigūnų  bei ji vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tokiais veiksmais pažeisdama ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 126 straipsnio 4 dalį bei pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 221, 222 punktų reikalavimus. Toks surašytas protokolas nepasitvirtino.

Teismo posėdžio metu L. K. iš dalies pripažino pažeidimą. Nurodė, kad tą dieną važiavo su vyru apsipirkti į parduotuves: „Norfa“ ir „Maxima“, tuomet ir susitiko J. A.. Jos vyras su juo pasišnekėjo. J. A. sakęs, kad gyvena blogai - nieko neturi valgyti. Jos vyras jam (J. A.) nupirko du didelius maišus maisto. Tada jie visi atvyko pas juos į namus, vyrai norėjo pasišnekėti bei „padarė“ po taurelę. Vėliau vyras paprašė, kad J. A. ji parvežtų namo. Nuvežus J. A. į namus bei sukant į jo kiemą, jos vairuojamą automobilį užmetė, papuolė į žvyro duobę, todėl atsitrenkė į garažo vartus. Kai išlipo iš automobilio ji pamatė jauną berniuką, kuris skambino į policiją pranešti apie šį įvykį. J. A. sakė jam, kad neskambintų, nes yra giminaičiai ir susitars. Tada J. A. nuėjo į namus, o ji bandė išvažiuoti, tačiau dėl patirto streso jai buvo sunku išvažiuoti, todėl paprašė to berniuko (kaimyno) ir jis išvairavo automobilį iš to žvyro bei kiemo.

               L. K. patvirtino, kad ji žinojo, kad tuose namuose gyveno J. A. mama, tėvukas ir pats J. A.. J. ten gyveno kaip sūnus. Kai reikėjo Joną vežti į namus, jai nebuvo abejonių kur važiuoti, t. y. adresu (duomenys neskelbtini). Ji nežinojo, kas to namo savininkai, tačiau J. A. tėvukas senas, ligotas, todėl ji visada manė, kad jie abu tų namų šeimininkai, todėl nekilo jokių abejonių, kad jie viską susitvarkys, nes J. pasakė „važiuok, viskas tvarkoje“. L. K. paaiškino, kad ji suprato, jog jeigu reikės kokios pagalbos, tai J. pasakys jos vyrui. Ji pati pripažino, kad įvažiavo į garažo vartus, šios aplinkybės neginčijo.

Ji taip pat nurodė, kad praėjus keletui valandų po įvykio pas ją atėjo draugė ir jos išgėrė alkoholio. Nuo to eismo įvykio buvo praėję gal 3,5 – 4 val. Ji labai nustebo, kai atvyko policija. Policijos pareigūnai paprašė atidaryti garažą, paklausus dėl ko – jie paaiškino, kad ji pasišalinusi iš eismo įvykio vietos, todėl jai nurodė vykti į policiją komisariatą ir ten surašė protokolą. Ji policijos pareigūnams paaiškino, kad jai buvo leista išvažiuoti iš eismo įvykio vietos. L. K. nurodė, kad ji gailisi dėl padaryto.

               Liudytojas J. A. paaiškino, kad jis pažįsta L. K. - jos vyras jo pusbrolis. Šiuo metu jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nuomojasi kambarį. Šiuo adresu jis gyvena daugiau negu metus, o anksčiau gyveno pas tėvą. Jis patvirtino, kad jis su K. susitiko mieste ir važinėjo apsipirkti. K. nupirko degtinės, jie nuvažiavo pas jį, išgėrė, užvalgė - kaip pusbroliai. Jis norėjęs eiti pėsčias į namus, bet L. vyras paprašęs, kad L. jį pavežtų. Alkoholį jis vartojo su V. K., o L. su jais negėrė, ji buvo blaivi. L. žinojo adresą, kuriuo jis anksčiau gyveno ir nuvežė jį pas tėvus. Liudytojas paaiškino, kad L. labai pasimetė, kai įvyko tas įvykis. Jai nelaimė atsitiko, jis irgi pasimetė. J. A. patvirtino, kad jis sėdėjo automobilyje, kai ji įvažiavo į garažo vartus. Kai atsitrenkė automobilis, buvo apgadinti vartai ir L. K. automobilis. Vartai buvo truputį paversti, žmonės nenukentėjo. Kiek jam žinoma, policiją iškvietė bei jo broliui paskambino J. K.. Liudytojas nurodė, kad jis dabar pats gerai nepamena, bet po įvykio jis galėjęs pasakyti, kad jie giminės ir viską susitvarkys, kad nekviestų policijos.

           Liudytojas J. K. paaiškino, kad L. K. jis nepažįsta. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis buvo kieme ir matė, kad mašina įvažiavo į kaimyno garažo vartus, jam matėsi A. kiemas. Jis matė kaip raudonas trečias “golfas“ suko į kiemą  ir per žvyro krūvą tiesiai į garažo vartus atsitrenkė. Didelio greičio nebuvo, bet užteko. Automobilį vairavusi moteris atrodė išbalusi, labai išsigandusi, todėl jam iš pradžių net pasirodė, kad ji girta. Jis atėjo į A. kiemą, atidarė automobilio duris bei sakęs vairuotojai (L. K.)  išlipti, užgesino variklį. J. A. jam pasakė, kad ji jo pusseserė bei pasakė, kad viskas gerai, kad susitars, todėl daugiau nenorėjo kištis. Eidamas lik automobilio, jis jau skambino į bendrąjį pagalbos centrą, Nr. 112. Automobilio duomenų, kai skambino neperdavė, tik pasakė, kad mato automobilį, nurodė spalvą ir būklę, daugiau nieko nespėjo užfiksuoti, nes J. A. jam tuo metu pasakė: „neskambink, nes pusseserė“. Tada jis viską paaiškino operatoriui, kuriam pasakė, kad buvo įvykis, bet pareigūnų nereikia, nes jie susitarė. Liudytojas paaiškino, kad namo savininkas – A., t. y. jų tėvas. Jis ten nuolatos gyvena. A. A. lanko tėvą, bet nuolat negyvena, atvažiuoja ir išvažiuoja. Liudytojas patvirtino, kad jis padėjo tą mašiną išvaryti iš kiemo, nes vairuotoja buvo streso būsenoje. Pabendravęs su vairuotoja suprato, kad ji labai išsigandusi, bet nebuvo išgėrusi. Visas įvykis  gal užtruko apie 15 minučių.

Liudytojas M. P., policijos pareigūnas, paaiškino, kad gavo pranešimą, jog į garažo vartus atsitrenkė automobilis ir pasišalino iš įvykio vietos. Pranešėjo pavardės nepamena, atvykus į vietą jiems kaimynas nurodė, kad tai buvo „WW Golf“ automobilis. Jie išsiaiškino įvykio laiką ir grįžę į policijos komisariatą pagal miesto stebėjimo kameras pastebėjo, kad iš tos gatvės išvyksta raudonas „WW Golf“ automobilis ir atvyksta į policijos komisariato pusę. Nustatė, kad  mašinos savininkė L. K., todėl nuvyko pas ją, apžiūrėjo automobilį, jis buvo apgadintas. L. K. prisipažino, kad vairavo ir padarė įvykį. Ji teigė, kad su žmogumi susitarė dėl žalos atlyginimo dėl apgadintų durų, tačiau žmogus, kvietęs policiją sakė, kad niekas su juo nieko nekalbėjo. Paaiškėjo, kad tai buvo du broliai: su vienu L. K. susitarė, o su kitu ne. Jai buvo nustatytas girtumas ir surašytas protokolas. K. girtumą patikrino kai ją surado, nuo įvykio buvo praėję apie pora valandų ar daugiau.

               Bylos duomenimis nustatyta, kad L. K. 2016-01-30 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis  M. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kaltinant L. K., padarius tris administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ,130 straipsnio 1 dalyje. 

Administracinio teisės pažeidimo aplinkybės buvo įrodinėjamos M. P. tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, 2016-01-30 A. A. bei L. K. paaiškinimais.

Teismas laiko, kad byloje nėra surinkta neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog L. K., 2016-01-30 apie 14:00 val. vairavo automobilį būdama neblaivi bei pasišalino iš eismo įvykio vietos.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. KET 222 punkte nurodoma, kad jei dėl įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nėra, eismo įvykio dalyvis privalo nedelsiant apie įvykį pranešti nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad dar būnant eismo įvykio vietoje L. K. pripažino padariusi pažeidimą ir tai buvo akivaizdu visiems buvusiems vietoje : liudytojams J. A. ir liudytojui J. K.. Būnant vietoje J. A. nurodė, kad dėl žalos susitars patys, nes jie yra giminės. Liudytojas J. K., ateidamas į įvykio vietą, jau buvo paskambinęs bendruoju pagalbos numeriu ir padaręs pranešimą apie įvykį, tačiau vėliau, įsitikinęs, kad vairuotoja yra blaivi ir J. A. nekelia pretenzijų, nurodė, kad policijos nereikia ir apie tai informavo operatorių.

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui padaryti išvadą, kad dėl įvykusio įvykio pačiai L. K. nebuvo reikalo pakartotinai skambinti policijai ir pranešti apie eismo įvykį, tuo labiau, kad su ja buvęs J. A. elgėsi kaip vienas iš sodybos šeimininkų. Pažymėtina, kad į namo, es. (duomenys neskelbtini), kiemą ji atvežė J. A. jo prašymu. Įvykio dieną jos vyras V. K., kuris yra A. (J. ir A.) pusbrolis, nupirko J. maisto produktų, todėl L. K., padėdama J. A. parsigabenti maisto produktų krepšius, pavežėjo jį į namus automobiliu. L. K. buvo žinoma, kad J. A. tėvas, 92 metų amžiaus, gyvena (duomenys neskelbtini), kur, jos įsitikinimu, gyveno ir J. A.. Įvykio vietoje J. A. ramino ją, kad „nieko blogo neatsitiko“, ragino kaimyną J. K. neskambinti policijai, sakydamas, kad „nieko neatsitiko, kad jie yra giminės ir susitars“. Šias aplinkybes patvirtino teisme liudytojais apklausti J. A. ir J. K.. Iš tokių J. A. veiksmų L. K. suprato, kad turto savininkas jai pretenzijų neturi. Šias aplinkybes patvirtinęs liudytojas J. K., nurodė, kad jis taip pat patikėjo, kad J. A. yra tas nukentėjęs asmuo ir jie, kaip giminės susitars dėl žalos. Šias aplinkybes liudytojas nurodė ir bendrosios pagalbos tarnybos operatoriui, kuris nurodė, kad tokiu atveju policijos nesiųs.

Todėl teismas laiko, kad neįrodyta, jog L. K. turėjo tyčią pasitraukti iš eismo įvykio vietos.                

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog po įvykio praėjus keletui valandų pas L. K. svečiavosi draugė, abi išgėrė likerio. Vėliau, A. A. sužinojus apie įvykį tėvo kieme, jis skambino policijai ir dar kartą pranešė apie įvykį, tad po kurio laiko pas L. K. atvyko policija, pakvietė vykti į komisariatą, patikrino girtumą, surašė protokolą.

              Nurodytos aplinkybės, esmingai įtakojančios L. K. veiksmų teisinę kvalifikaciją, policijos dokumentuose nėra aptartos ir įvertintos.

Išnagrinėjus bylą neginčijamai buvo nustatyta, jog įvykio metu L. K. buvo blaivi. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti J. A. nurodė, kad L. K. nebuvo vartojusi alkoholio, liudytojas J. K. – nurodęs, kad jam iš pradžių pasirodė, kad gal vairuotoja vartojusi alkoholio, bet eismo įvykio metu priėjęs prie jos suprato, kad ji dėl patirto streso ir išgąsčio taip atrodžiusi. Liudytojai taipogi patvirtino, kad įvykio vietoje buvo susitarta dėl padarytos žalos atlyginimo.

Vertintina ir tai, kad iškarto po įvykio, apie šį faktą buvo pranešta bendrajam pagalbos centrui. Jeigu policijos pareigūnai būtų vykę į įvykio vietą, jie turėjo galimybę iškarto nustatyti visas aplinkybes. Konkrečiu atveju yra vienas visiškai neturintis jokio suinteresuotumo bylos baigtimi liudytojas J. K., kuris patvirtino, kad vairuotoja nebuvo girta, ji buvo labai išsigandusi, alkoholio kvapo nuo jos nesijautė.

Jeigu teismas apkaltintų L. K. vairavus transporto priemonę, esant neblaiviai, tai tokią išvadą būtų įmanoma padaryti tik vadovaujantis prielaidomis ir manymu. Tačiau teismas gali vadovautis tik neabejotinai ir neginčijamai aiškiai faktais ir iš jų padarytomis išvadomis, jokiu būdu ne prielaidomis. Todėl visos likusios abejonės, kurių neįmanoma pašalinti procese turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

             Įvertinus L. K. veiksmus nurodytais aspektais, yra pagrindas padaryti išvadą, jog ji neturėjo jokios tyčios išvengti atsakomybės už eismo įvykį, pareigos atlyginti nuostolį. Jos akivaizdoje apie įvykį buvo pranešta policijai, jos įsitikinimu, nukentėjęs asmuo – J. A. (kuris savo veiksmais ir sudarė tokį įspūdį) buvo įvykio vietoje, jai nereiškė jokių pretenzijų, atvirkščiai, atvykus kaimynams, paaiškino, kad nieko blogo neatsitiko. Visos L. K. žinomos aplinkybės sudarė pagrindą jos sąžiningam įsitikinimui, kad J. A. yra vienas iš nurodytos namų valdos šeimininkų (savininkų), nes jo tėvas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas priežiūros dėl amžiaus ir buvo globojamas savo sūnų.

Teismas daro išvadą, kad protokolas dalyje dėl L. K. inkriminuotų pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje (t. y. dėl to, kad L. K. pasišalino iš eismo įvykio, kurį sukėlė, vietos apie tai neinformavusi policijos, kad vairuotoja vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo) yra nepagrįstas, šių pažeidimų L. K. nepadarė.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės  pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.  Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė, c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jeigu nėra bent vieno elemento, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo  asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti  pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2012-07-30 Nr. N575 -310/2012, 2012-08-31 Nr. N444 -1254/12).

               Todėl teismas laiko, kad nepagrįstai L. K. surašytas protokolas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje bei 126 straipsnio  4 dalyje, nes po eismo įvykio, dėl kurio žmonės nenukentėjo, o dėl turtinio nuostolio savininkas (L. K. sąžiningai klystant J. A.) neturėjo jokių pretenzijų ir žinojo, kad būtent ji savo automobiliu įlenkė garažo vartus, apie įvykį policija buvo informuota, taipogi praėjus apie tris valandas po įvykio L. K. neturėjo pareigos nevartoti alkoholio.

              Visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog išnagrinėjus bylą nėra surinkti neginčijami ir objektyvūs įrodymai, jog L. K. padarė administracinės teisės pažeidimus numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir administracinė byla dalyje dėl kaltinimų pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 130 straipsnio 1 dalį nutrauktina, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

L. K. kaltė yra įrodyta bei jos veiksmai teisingai kvalifikuoti tik dėl pažeidimo numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje – kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą).  

Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – turi galiojančią nuobaudą.

L. K. tik vieną kartą, t. y. 2016-01-23 bausta administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo – sustojo ir paliko automobilį stovėti  kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, už minėtą pažeidimą baudą L. K. sumokėjusi, tačiau minėta nuobauda galiojanti.  Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, L. K. skirtina bauda, artima sankcijoje numatytos baudos minimumo ir maksimumo vidurkiui.

            Vadovaudamasi ATPK  127 straipsnio 2 dalimi, 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 punktu,

n u t a r i a :

L. K. pripažinti padariusią pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei skirti jai 40 Eur (keturiasdešimt euro) baudą.

Dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną nutraukti, nesant šių pažeidimų sudėties.

            Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas- 1001. Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 16054935610).

   Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

   Nesumokėjus visos baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui.

   Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

  Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                              Silvana Girdenienė