Civilinė byla Nr. e2A-1368-863/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00199-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.11.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ramunės Mikonienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Evinara“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Evinara“ dėl sumokėtos kainos grąžinimo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jam teisę atsisakyti 2021 m. lapkričio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Serija EVI Nr. 1130 ir priteisti iš atsakovės 1 749 Eur už netinkamos kokybės baldų komplektą, taip pat priteisti 8 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo sutuoktinė internete rado baldų komplekto reklaminį skelbimą ir 2021 m. lapkričio 26 d. nuvyko į atsakovės baldų saloną jo apžiūrėti. Kitą dieną, 2021 m. lapkričio 27 d. atsakovė atsiuntė komercinius pasiūlymus MB414 ir HV543, iš jų išsirinko baldų komplektą pagal pasiūlymą HV543. Atsakovė elektroniniu paštu atsiuntė sutartį, nurodydama pirkėju ne ieškovą, o sutuoktinę, laiške taip pat nurodoma, jog „užsakymas perduotas gamintojui, iki naujų metų bus pagamintas“. Ieškovas sutarties nepasirašė, tačiau laikoma, jog sutartis buvo sudaryta atsakovei pateikus pasiūlymą, o ieškovui jį priėmus. Nurodė, jog šalys sutarė dėl esminių sutarties sąlygų: dėl dalyko – baldų komplekto ir kainos – 1 829 Eur, o tai leidžia teigti, jog šalys sukūrė pirkimo-pardavimo teisinius santykius.
1.2. Atsakovė pasirinktą baldų komplektą pristatė 2022 m. vasario 2 d. Atsakovės 2022 m. vasario 3 d. PVM sąskaitos – faktūros Serija ir Nr. SKF 85 pagrindu ieškovas grynais pinigais sumokėjo 1 829 Eur už jam pristatytą baldų komplektą.
1.3. Pažymėjo, jog 2021 m. lapkričio 29 d. elektroniniame laiške atsakovei nurodė, kad baldų kojytes „dažytų tamsiai rudai“, o išpakavęs baldų komplektą pamatė, jog vienos baldų komplekto dvivietės sofos kojelės yra skirtingų spalvų ir nėra padarytų tvirtinimo angų. 2022 m. vasario 7 d. atsakovei elektroniniu paštu nusiuntė pretenziją. Susisiekusi atsakovės vadybininkė pasiūlė grąžinti nekokybišką prekę arba ištaisyti trūkumus, arba pritaikyti 10 procentų nuolaidą. Ieškovas pasirinko 10 procentų nuolaidą, o atsakovė ieškovui pervedė 80 Eur.
1.4. Po kelių savaičių baldų komplekto naudojimo ėmė ryškėti nauji trūkumai: atsisėdus ant sėdimos baldų dalies jautėsi medžio karkasas, porankiuose jautėsi subliuškęs paminkštinimas ir kietas medinis pagrindas, gobelenas raukšlėjosi nuo per didelio laisvumo. 2022 m. gegužės 10 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija, pridėjo baldų nuotraukas. Atsakovė pateikė atsakymą, nurodydama, jog ieškovas yra gavęs kompensaciją, taigi sutikęs su baldų defektais, o „gobeleno laisvumas atsiranda nuo natūralaus audinio tempimo naudojimo metu ir yra normalu“. Nesutikęs su atsakovės pozicija, ieškovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisų apsaugos tarnybą, kuri informavo ieškovą, jog ginčai tarp dviejų ūkio subjektų dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo sprendžiami derybų būdu, o neišsprendus taikiai tokie ginčai nagrinėjami teisme.
1.5. Ieškovas 2022 m. birželio pabaigoje ir liepos pradžioje nusiuntė atsakovei kelias pretenzijas su nuotraukomis, kurios įrodo gaminio broką. Atsakovė 2022 m. liepos 3 d. elektroniniame laiške nurodė, jog šiuo metu turi piko laiką, todėl negali greitai atsakyti, taip pat nurodė, jog į kasdienius klausimus atsako per 1-3 darbo dienas, o į klausimus, kurie reikalauja detalesnės analizės, atsakys per 10 darbo dienų. Ieškovas, nesulaukęs atsakovės atsakymo, kreipėsi į UAB „Asistavita“ dėl baldų komplekto būklės nustatymo. Turto vertintojas M. S. atliko baldų komplekto apžiūrą, surašė baldų apžiūros aktą Nr. KKK2209211, o 2022 m. spalio 3 d. pateikė turto apžiūros protokolą ir išvadą. Vertintojas nustatė, kad: „Baldų sėdėjimui ir (arba) gulėjimui skirtose vietose ir baldų porankiuose galimai dėl per mažo kiekio arba netinkamai sudėtos baldų minkštinimui skirtos medžiagos akivaizdžiai juntamos baldų medinės konstrukcijos dalys; vienos iš baldų patalynės dėžės dugnas yra sulūžęs; vizualiai matomas netinkamai atliktas baldų gobeleno tvirtinimas kabėmis; vizualiai matomos ne baldų estetikai skirtos gobeleno raukšlės ir ištempimai“, bei pateikė tokias pastabas: „aprašyti aktualūs defektai nustatyti vizualiai, išorinės baldų apžiūros būdu; detalesnis baldų kokybės nustatymas įmanomas tik išardžius baldus; baldų ardymas, jei tokio prireiktų, turėtų būti atliekamas specializuotoje baldų remonto arba gamybos įmonėje atitinkamos kvalifikacijos specialistų“ ir padarė išvadą: „Atlikus vizualinę kilnojamojo turto (baldai) apžiūrą ir fotofiksaciją (pridedama prieduose), išanalizavus su prašymu susijusius dokumentus (pridedama prieduose), daroma išvada, jog baldai turi akivaizdžių trūkumų, kurie neleidžia tinkamai naudoti jų pagal paskirtį“. Be to, turto vertintojas kreipėsi į baldų gamintoją UAB „Trivilita“, kurio atstovas, technologas, apžiūrėjęs baldų komplektą nustatė, kad dėl galimai nepakankamo porolono (ar kitos tam skirtos medžiagos) kiekio ir/ar kokybės jaučiamas baldų medinis karkasas (sėdimose zonose ir porankiuose); matomas nekokybiškas gobeleno tvirtinimas, dėl ko gali susidaryti gobeleno raukšlės; nustatytas patalynės dėžės įlūžimas; tikslesniam baldų komplekto kokybės vertinimui reikalingas baldų išardymas. Ieškovas nurodė, jog nesutiko išardyti baldų komplekto, nes dėl tokios intervencijos nebūtų galima atriboti ieškovo ardymo veiksmų pasekmių nuo gamintojo broko, todėl atsakovė negalėtų tinkamai nustatyti broko apimties ir galimai pateikti pretenzijos gamintojui.
1.6. Ieškovas pažymėjo, kad, kaip verslo subjektas, baldų komplektą įsigijo savo darbo kambario apstatymui. Teigė, jog atvykę klientai pastebi baldų komplekto broką, jaučiasi tarsi atsisėdę ant medinio suolo; baldų komplekto nukrypimai nuo kokybės reikalavimų sukelia neigiamų padarinių ne tik ieškovui, bet ir kitiems asmenims.
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
2.1. Pažymėjo, jog ieškovas baldų komplektą pirko kaip juridinis asmuo, todėl daro išvadą, jog baldai buvo naudojami intensyviau, dažniau. Taip pat nurodė, jog ieškovui buvo išmokėta 80 Eur kompensacija, kas patvirtina, jog ieškovas sutiko su baldų defektais, o „gobeleno laisvumas atsiranda nuo natūralaus audinio tempimo naudojimo metu ir yra normalu“. Pažymėjo, jog 2022 m. gegužės 16 d. atsakyme nurodė, jog ieškovas turi naudotis baldų kokybės ir priežiūros vadovu, kuris talpinamas viešai atsakovės interneto puslapyje, pagal pateiktą nuorodą, kurios 7 lape nurodoma: „LENKIMAI IR RAUKŠLĖS Pagalvių, sėdimų/gulimų dalių kietumo pasikeitimai, audinio, natūralios ar dirbtinės odos raukšlėjimasis ir lenkimai ant naudojamo paviršiaus - tai reiškinys atsirandantis minkštų baldų naudojimo metu. Tokie baldo savybių ir išvaizdos pasikeitimai yra natūralūs ir nėra laikomi prekės kokybės trūkumais (23 pav.)“. Mano, kad bet koks išsėdėjimas laikomas natūraliu prekės nusidėvėjimu ir negali būti laikomas trūkumu.
2.2. Ieškovas neįrodė, kad prekės trūkumai atsirado dėl priežasčių, buvusių pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu ir kad trūkumus sąlygojo netinkama gaminio kokybė. Sandorio sudarymo metu prekė gamyklinių trūkumų neturėjo, todėl negalima teigti, jog įvardijami trūkumai kilo dėl aplinkybių, už kurias atsako atsakovė, o vien tai, jog po pusės metų nuo gaminio įsigijimo ir naudojimo pradžios ieškovas pastebėjo trūkumus, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog už trūkumus atsako atsakovė. Atsakovės vertinimu, daikto trūkumus sąlygojo netinkamas daikto naudojimas, netinkama priežiūra, tai patvirtina ir sugadinimų pobūdis, kuris specialistams leido padaryti išvadą, jog susidarė mechaniniai pažeidimai, už kuriuos pardavėjas neatsako.
3. 2023 m. vasario 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio nuostatomis nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2023 m. vasario 27 d. 16.30 val.
4. 2023 m. vasario 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė bylos nagrinėjimą atidėti ir įpareigojo šalis pateikti papildomus paaiškinimus. Teismas atkreipė šalių dėmesį, jog byloje nėra ginčo, kad ieškovui buvo sumokėta 80 Eur kompensacija už 2022 m. vasario 7 d. pretenzijoje nurodytus trūkumus (kojelės yra įdėtos skirtingų spalvų ir be skylių pritvirtinimui, gobelenas irgi yra su tam tikrais defektais), tačiau 2022 m. gegužės 10 d. pretenzijoje ieškovas nurodė kitus išryškėjusius defektus: pūsles laisvo gobeleno, medinio karkaso jutimą, o iš atsakovės procesinių dokumentų nėra aiški atsakovės pozicija dėl ieškovo nurodomo trūkumo, t. y. akivaizdžiai juntamų medinės konstrukcijos dalių. Kadangi minėtas trūkumas paaiškėjo po 80 Eur nuolaidos suteikimo, įvertinus prekių įsigijimo kainą (1 829 Eur), teismas įpareigojo atsakovę pateikti paaiškinimą dėl nuolaidos dydžio adekvatumo nustatytiems trūkumams. Įvertinęs tai, kad ieškovas įsigytais baldais naudojasi jau metus, teismas įpareigojo šalis pateikti pozicijas dėl galimų kitų ieškovo teisių gynimo būdų (atsakovė galimai neneigia baldų defekto, susijusio su medinio karkaso jautimu), t. y. ar įmanoma ištaisyti šį defektą. Be to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Asistavita“ išvadoje nurodyti ir kiti baldų defektai, dėl kurių ieškovas nei pretenzijose, nei ieškinyje neužsimena: sulūžęs baldų patalynės dėžės dugnas, netinkamai atliktas baldų gobeleno tvirtinimas kabėmis. Įvertinęs tai, kad patalynės dėžės dugnas galėjo lūžti baldą naudojant, o baldai ieškovui buvo pristatyti 2022 m. vasario 5 d., t. y. buvo naudojami beveik 8 mėnesius iki išvados pateikimo ir jau daugiau nei metus iki nutarties priėmimo, teismas ieškovą įpareigojo pateikti poziciją dėl galimai jo paties sugadinto baldo grąžinimo aspekto ir visos prekių grąžinimo kainos.
5. Ieškovas, teikdamas papildomus paaiškinimus, nurodė, jog 2022 m. vasario 7 d. pretenzija atsakovei buvo nusiųsta iškart po to, kai ieškovas išpakavo baldus ir nustatė, jog vienos iš dviviečių sofų kojelės yra skirtingų spalvų ir nepadarytos skylės jų pritvirtinimui, įlūžusi patalynės dėžė greičiausiai nuo transportavimo, matėsi netinkamai atliktas gobeleno tvirtinimas kabėmis, nelygumai, kurie, kaip paaiškino atsakovės darbuotoja telefonu, „yra normalu“. Patalynės dėžės įlūžimas, kaip akivaizdžiai matėsi apžiūrint baldą, yra mechaninio pobūdžio ir padarytas ne iš vidaus, o iš išorės, todėl toks įlūžimas galėjo atsirasti tik atsakovei pakuojant baldą ar transportuojant, o ne jį naudojant. Atsakovė 80 Eur ieškovui gražino už baldo kojelių broką (skirtingos spalvos ir nebuvo padarytos skylės pritvirtinimui), įlūžusią patalynės dėžę, netinkamai pritvirtintą kabėmis gobeleną (toliau – ne esminiai prekės trūkumai), ir tai buvo protinga kompensacija už nurodytus trūkumus, su kuria ieškovas būtų sutikęs, jei nebūtų išryškėję esminiai baldų trūkumai, kurie neleidžia prekės naudoti tinkamai pagal jos paskirtį. Pažymėjo, jog teikdamas atsakovei 2022 m. vasario 7 d. pretenziją dėl neesminių prekės trūkumų, objektyviai negalėjo nurodyti esminių trūkumų, dėl kurių prekė negali būti naudojama pagal paskirtį, nes dar nebuvo pradėjęs tais baldais naudotis, o atsakovė neginčija, kad, kompensuojant ieškovui 80 Eur, pretenzijos dėl juntamos medinės konstrukcijos karkaso ieškovas dar nebuvo pateikęs. Pretenzija dėl esminių trūkumų atsakovei buvo pateikta 2022 m. gegužės 10 d., atsakovė nevyko baldų apžiūrėti, nenustatė, ar prekę galima pataisyti, nes tokią išvadą galėtų pateikti tik baldus išardžiusi, o baldų ardymas turėtų būti atliekamas specializuotoje baldų remonto arba gamybos įmonėje atitinkamos kvalifikacijos specialistų, todėl ieškovas kitų savo teisių gynimo būdų šioje situacijoje nemato.
6. Atsakovė papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog ieškovui nuolaida buvo pritaikyta visiems trūkumams, t. y. ir kojelėms, ir gobeleno defektams. Klientui buvo pasiūlyta garantinio aptarnavimo galimybė arba nuolaida, tačiau ieškovas pasirinko nuolaidos pritaikymą. Dėl juntamos medinės konstrukcijos pretenzija buvo pateikta vėliau, t. y. po kompensacijos suteikimo 80 Eur sumai. Ši suma buvo tokia, nes tai dienai atsakovei tiek kainuotų transportas paimti baldą nuvežti gamintojui ir baldą grąžinti pirkėjui, tačiau ieškovas sutiko su kompensacijos dydžiu ir nusprendė daiktą pasilikti, o atsakovei pareigos jį suremontuoti neliko sumokėjus 80 Eur sumą (kaip ir nurodyta atsiliepime). Trūkumas dėl juntamų konstrukcijos dalių neatsirastų, jeigu sofa būtų naudojama pagal paskirtį, vadovaujantis atsakovės pateikiamu priežiūros vadovu (kuris buvo minimas atsiliepime į ieškinį), t. y., kad sėdima būtų tolygiai visos dalyse. Atsakovės manymu, sofa buvo naudojama gerokai per intensyviai, kadangi buvo naudojama kaip ofiso baldas, o ne paprastas namų baldams šeimai / asmeniui. Šiai dienai baldas vis dar naudojamas. Atsakovė nelaiko medinio karkaso jutimo kaip defekto, tai labiau prilyginama natūraliam nusidėvėjimui. Tokio defekto ištaisymui būtų galimas putų poliuretano pakeitimas, tačiau, atsakovės, manymu tai finansiškai neapsimokėtų ieškovui, nes būtų ekonomiškiau nupirkt naujus / kitus baldus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 29 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai, pripažino ieškovui teisę atsisakyti 2021 m. lapkričio 30 d. pirkimo - pardavimo sutarties Serija EVI Nr.1130 bei priteisė iš atsakovės ieškovui 1 749 Eur, 8 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 749 Eur) nuo bylos iškėlimo (2023 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kartu teismas nurodė, jog klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bus išspręstas papildomu sprendimu. 2023 m. balandžio 17 d. teismas priėmė byloje papildomą sprendimą, kuriuo iš atsakovės priteisė ieškovui 540 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai.
8. Teismas pažymėjo, jog vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas.
9. Teismas nurodė, jog nors atsakovė teigia, kad prekės brokas buvo aptartas 2022 m. vasario 21 d. ir už jo kokybę ir neatitikimus jau buvo sumažinta kaina 80 Eur, tačiau teismas negali sutikti su tokia pozicija, nes ieškovas defektą (medinio karkaso jautimą) pirmą kartą nurodė tik 2022 m. gegužės 10 d. Tad atsakovė niekaip negalėjo būti sumokėjusi 80 Eur ieškovui ir už šį defektą.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė nelaiko medinio karkaso jutimo kaip defekto, tai prilygina natūraliam nusidėvėjimui, tačiau įvertinęs tai, kad baldai ieškovui buvo pristatyti 2022 m. vasario 5 d., o minėtą trūkumą ieškovas atsakovei nurodė 2022 m. gegužės 10 d., teismas vertino, jog negali spręsti, kad minkštas baldas galėjo per tokį trumpą laiką natūraliai nusidėvėti. Tuo labiau, kad ieškovas pateikė į bylą UAB „Asistavita“ 2022 m. spalio 3 d. išvadą, kurioje minėtas trūkumas nurodytas kaip esminis. Pažymėjo, kad atsakovė kitų įrodymų, patvirtinančių, kad šis trūkumas yra neesminis, nepateikė. Priešingai, nurodė, kad tokiam defektui taisyti reiktų keisti putų poliuretaną, tačiau tai finansiškai neapsimokėtų ieškovui, kad būtų ekonomiškiau nupirkt naujus/kitus baldus. Tai, teismo vertinimu, iš esmės patvirtina, kad baldas nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį tam, kam jis buvo įsigytas, o trūkumas yra esminis.
11. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, jog baldas buvo naudojamas ne pagal paskirtį, per intensyviai, buvo naudojamas kaip ofiso baldas, o ne paprastas namų baldams šeimai, asmeniui. Pažymėjo, kad į bylą nepateikti duomenys, kad atsakovės parduotas baldas buvo skirtas tik šeimos ūkiui; sutartyje nenurodytos jokios pastabos dėl baldo naudojimo intensyvumo, tad atmetė tokius atsakovės argumentus kaip nepagrįstus. Taip pat sprendė, jog atsakovės teiginys, kad turėjo būti sėdima tolygiai visose baldo dalyse, yra neadekvatus. Nurodė, jog baldas turi būti gaminamas taip, kad jį galima būtų naudoti pagal paskirtį tam tikrą laiką. Šiuo atveju pretenzija dėl šio trūkumo pateikta po trijų mėnesių, o į bylą pateiktos nuotraukos nepatvirtina baldo „per didelio“ naudojimo intensyvumo.
12. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas padarė išvadą, kad ieškovas įrodė, jog atsakovės parduoti baldai turi esminių trūkumų, kurių atsakovė nešalino, nekompensavo ir tuo labiau nepripažįsta, jų leistinais įrodymais nepaneigia, todėl ieškinį tenkino, pripažindamas ieškovui teisę atsisakyti pirkimo-pardavimo sutarties ir priteisdamas ieškovui iš atsakovės 1 749 Eur ir 8 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2023 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
13. 2023 m. balandžio 17 d. teismas byloje priėmė papildomą sprendimą, kuriuo paskirstė byloje pairtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, jog ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 40 Eur žyminį mokestį, 500 Eur pagal 2022 m. gruodžio 5 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 872 už surašytą ir teismui pateiktą ieškinį bei atstovavimą teisme, 242 Eur už rašytinę turto vertintojo konsultaciją. Teismas pažymėjo, jog nors prašyme ieškovas 242 Eur išlaidas už turto vertintojo konsultaciją priskiria bylinėjimosi išlaidoms, tačiau su tokia pozicija negali sutikti. Teismas vertino, kad prašymas priteisti 242 Eur išlaidas už turto vertintojo konsultaciją yra priskirtinas materialaus pobūdžio reikalavimui, dėl ko konkretus reikalavimas turėjo būti suformuluotas ieškinyje (kaip nuostoliai), kita šalis turėjo pateikti dėl to atsiliepimą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad 242 Eur nėra priskirtina bylinėjimosi išlaidoms, todėl jų ieškovui nepriteisė. Kitoje dalyje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino pilnai; taip pat priteisė iš atsakovės valstybės naudai byloje patirtas procesinių dokumentų siutimo išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą ir 2023 m. balandžio 17 d. papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; netenkinus prašymo dėl naujo sprendimo priėmimo, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Ieškovas prekę baldų komplektą „Panama 2+2+1“ (toliau – Prekė) pirko kaip juridinis asmuo, todėl Prekė buvo naudojama intensyviau ir dažniau nei šį daiktą įsigijus fiziniam asmeniui. Prekė buvo ir yra eksploatuojama, todėl daroma išvada, kad Prekė tenkina ieškovo poreikius. Atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad Prekė gali dėvėtis ir bet koks išsėdėjimas laikomas natūraliu Prekės nusidėvėjimu bei negali būti vertinamas kaip trūkumas. Baldų kokybės ir priežiūros vadovas viešai patalpintas atsakovės interneto svetainėje.
14.2. Jeigu per garantinį terminą pasireiškia daikto trūkumai, pirkėjas turi teisę ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią pastebėjo įsigyto daikto trūkumus, kreiptis į pardavėją ir reikalauti: nemokamai pašalinti daikto trūkumus, t. y. pataisyti daiktą; nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; sumažinti įsigyto daikto kainą; vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Visi nurodyti reikalavimai yra alternatyvūs, todėl pirkėjas turi teisę pasirinkti bet kurį iš jų. Ieškovas pasirinko, kad nori sumažinti Prekės kainą, kas ir buvo įvykdyta – po Prekės pristatymo 2022 m. vasario 21 d. atsakovė pervedė į ieškovo sąskaitą 80 Eur sumą, todėl ieškovas laikomas sutikęs su bet kokiais Prekės defektais ir toliau Preke naudojasi.
14.3. Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi daikto pirkimo metu, arba jie buvo tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pavyzdžiui, vartotojas įsigyja daiktą, kuris yra akivaizdžiai nusidėvėjęs ir tinkamam jo naudojimui yra būtini remonto darbai (CK 6.327 straipsnio 2 dalis; 6.333 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas taip pat gali paneigti savo atsakomybės prezumpciją įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado dėl paties pirkėjo kaltės, jeigu pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, taip pat dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Pavyzdžiui, jeigu vartotojas pažeidė prekės instrukcijoje nurodytas daikto naudojimo ir saugojimo taisykles ir dėl to daiktas sugedo, pardavėjas už tokius atsiradusius daikto trūkumus nebus laikomas atsakingu. Tačiau šią aplinkybę privalo įrodyti pats pardavėjas (CK 6.333 straipsnio 3 dalis).
14.4. Pirmos instancijos teismas sprendime paminėjo ir akcentavo, kad baldų patalynės dėžės dugnas sulūžęs, tačiau visiškai neakcentavo fakto, kad Prekė mechaniškai buvo pažeista paties ieškovo, t. y. netinkamai naudojama ir defektuota. Tai viena iš svarbių aplinkybių atsakovei nepriimti daikto dėl to, kad jis yra sulaužytas dėl paties pirkėjo tiesioginės kaltės. Šis faktas byloje visiškai nebuvo akcentuotas ir nagrinėtas teismo. Teismas netinkamai vertino įrodymus pagal CPK 178 straipsnio reikalavimus, rėmėsi tik ieškovo argumentais dėl kitų neva kokybės defektų, todėl yra daroma išvada, kad teismas nevertino įrodymų visumos ir visiškai nepasisakė apie faktus, kurie turi įtakos galutiniam sprendimo priėmimui.
14.5. Teismas pats savo iniciatyva nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, ko pasėkoje byloje nebuvo apklaustas UAB „Asistavita“ ekspertas ir ieškovo sutuoktinė dėl buvusių aplinkybių, kurios galėjo turėti tiesioginės įtakos galutiniam teismo sprendimui.
14.6. Ieškovas neįrodė, kad Prekės trūkumai atsirado dėl priežasčių, buvusių pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu, ir kad trūkumus sąlygojo netinkama gaminio kokybė. Prekė gamyklinių trūkumų neturėjo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo įvardijami trūkumai kilo dėl aplinkybių, už kurias atsako atsakovė, o vien tai, kad po pusės metų nuo gaminio įsigijimo ir naudojimo pradžios ieškovas pastebėjo gaminio trūkumus, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad už šiuos trūkumus atsako atsakovė. Atsakovės vertinimu, ieškovo įvardijamus trūkumus sąlygojo netinkamas daikto naudojimas ir netinkama priežiūra, tai patvirtina ir galimai, ir tariamai nustatytas sugadinimų pobūdis, kuris leido specialistams padaryti atitinkamas išvadas, jog susidarė mechaniniai pažeidimai, už kuriuos pardavėja neatsako. Pirkėjas įsipareigoja laikytis prekės naudojimo taisyklių ir instrukcijų, o šiuo atveju ieškovas buvo tinkamai supažindintas su prekės naudojimo reikalavimais, todėl atsakovė negali būti atsakinga už neigiamas pasekmes.
14.7. Teismas ginčijamas sprendimo dalis priėmė remdamasis tik savo vidiniu įsitikinimu, nesiremdamas atsakovės paaiškinimais ir reikalavimais, kitais įrodymais, todėl priėmė šališką sprendimą, kuris yra naudingas visumoje ieškovui.
15. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ginčijamas sprendimas yra paviršutiniškas, priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, netinkamai įvertinus pateiktus įrodymus ir t.t. Ginčijame sprendime pateiktas išsamus esminių bylos įrodymų bei šalių argumentų dėl ginčo esmės vertinimas. Teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino ir ginčijamame sprendime pasisakė dėl visų rašytinių bylos įrodymų, kuriais šalys įrodinėjo savo pozicijas proceso metu, įvertino byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, vadovaudamasis įstatymais. Būtų neteisėta ir nepagrįsta panaikinti sprendimą apeliacinio skundo motyvais, kad, anot apeliantės, teismas netinkamai vertino pateiktų dokumentų ir įrodymų visumą. Apeliantė savo pozicijos byloje nepagrindė nė vienu objektyviu ir leistinu įrodymu, rėmėsi išvedžiojimais ir subjektyviomis prielaidomis jai palankia linkme. Vienai iš bylos šalių nepalankaus teismo sprendimo priėmimas nėra pagrindas pripažinti, kad priimant sprendimą buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2011).
15.2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, 23 punkte atsiliepimo į ieškinį nurodė (rašyba netaisyta): „Remiantis išdėstytu, Atsakovas nesutinka su Ieškovo ieškiniu ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovas nesutinka su pateiktais ekspertizės aktais, todėl planuoja užsakyti papildomą ekspertizę, bylos eigoje“. Analizuojant proceso eigą (pagal CPK 441 straipsnį), pažymėtina, jog 2023 m. vasario 7 d. rezoliucija teismas nustatė 5 dienų terminą ginčą spręsti taikiai ir apie rezultatus informuoti teismą. Ieškovo atstovė 2023 m. vasario 9 d. išsiuntė apeliantės atstovui teisme advokato padėjėjui D. R. procesiniuose dokumentuose nurodytu elektroninio pašto adresu paklausimą dėl taikos sutarties sudarymo galimybės, kuriuo siūlė sudaryti taikos sutartį, o atsakymą pateikti iki 2023 m. vasario 13 d. 2023 m. vasario 9 d. apeliantė teismui pateikė atsakymą dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, nurodydama, jog nesutinka su pasiūlytu taikos sutarties variantu ir mano, jog „visos galimos taikos sutarties sudarymo galimybės išnaudotos“. 2023 m. vasario 10 d. teismas priėmė nutartį nagrinėti bylą teismo posėdyje 2023 m. vasario 27 d. 16 val. 30 min. rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnio 2 dalyje). Byloje dalyvaujantiems asmenims išaiškintina, jog, pageidaudami žodinio bylos nagrinėjimo, jie privalo apie tai informuoti teismą (CPK 441 straipsnio 2 dalis). Teismas išaiškino byloje dalyvaujantiems asmenims, kad jie turi teisę teikti teismui papildomus įrodymus ar prašymus, susijusius su nagrinėjama byla, ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki paskirtos teismo posėdžio dienos. Šalys prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nepateikė, apeliantė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka neprašė. Darytina išvada, kad apeliantės atstovas apeliaciniame procese nėra susipažinęs su ir/arba elektroninės bylos medžiaga, ir/arba CPK 441 straipsnio nuostatomis, nes nėra kaip kitaip kontrargumentuoti apeliacinio skundo teiginiui, kad teismas pats savo iniciatyva nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, ko pasėkoje liko neapklausti apeliaciniame skunde nurodyti asmenys. 2023 m. vasario 27 d. nutartimi teismas atidėjo bylos nagrinėjimą ir įpareigojo šalis per 10 dienų pateikti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus įrodymus, paaiškinimus. Teismas skyrė bylą nagrinėti rašytiniame teismo posėdyje 2023 m. kovo 16 d. 16.45 val. 2023 m. kovo 9 d. pateiktame prašyme apeliantė iš esmės sutiko su UAB „Asistavita“, turto vertintojo M. S., 2022 m. spalio 3 d. išvadoje (toliau – išvada) nurodytu esminiu baldo trūkumu – juntamu baldo konstrukcijų dalių defektu ir paaiškino tokių defektų šalinimo būdą: „ Atsakovo manymu, tokio defekto ištaisymui būtų galimas putų poliutereno pakeitimas, tačiau Atsakovo manymu tai finansiškai neapsimokėtų ieškovui, nes būtų ekonomiškiau nupirkti naujus/kitus baldus “. Nežiūrint to, kad baldo defektai pradėjo ryškėti po kelių mėnesių nuo prekės įsigijimo, garantinis laikotarpis 24 mėnesiai, apeliantė vertino, kad ieškovas turėtų nusipirkit naujus baldus, nes jam poliutereno pakeitimas neapsimokėtų finansiškai. Sutiktina, kad ieškovas turėtų nusipirkti naujus baldus, nesutiktina, kad finansiškai nukentėti dėl įsigytos prekės su esminiais trūkumais šiame konkrečiame sandoryje turėtų nukentėti ne pardavėjas (apeliantė), o pirkėjas (ieškovas).
15.3. Žodinio bylos nagrinėjimo apeliantė neprašė, „papildomos ekspertizės“, kaip rašė atsiliepime į ieškinį, į bylą nepateikė, todėl nesuprantamas, teisiškai nemotyvuotas ir atmestinas apeliacinio skundo reikalavimas „bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo“. Apeliantė leistinų ir/ar susijusių su byla faktinių duomenų savo pozicijai dėl ieškinio atmetimo pagrįsti apskritai nepateikė, o remtis išvedžiojimais ir nesusijusia su nagrinėjamos bylos dalyku teise ir kasacine praktika reiškia ne ką kitą, kaip apeliacinio skundo nepagrįstumą.
15.4. Apeliaciniame skunde apeliantė neteisingai vertina netgi faktines aplinkybes, kurių įrodinėti nereikia, kas taip pat įrodo, kad apeliantė galimai yra paviršutiniškai susipažinusi su bylos medžiaga. Apeliantė teisingai nurodo, kad ieškovas kreipėsi į ją su pretenzijomis dėl baldo defektų 2022 m. vasario 5 d. ir 2022 m. gegužės 10 d., bet neteisingai teigia, jog 2022 m. gegužės 16 d. apeliantei pateikus ieškovui baldų kokybės ir priežiūros vadovo instrukcijas, „po šio susirašinėjimo ieškovas į Atsakovą nesikreipė“(apeliacinio skundo 3 punktas). Ieškovas kreipėsi į apeliantę 2022 m. birželio mėnesio pabaigoje ir su 2022 m. liepos 3 d. pretenzija. 2022 m. liepos 3 d. pretenzijoje ieškovas apeliantei nurodė, kad yra juntamas medinis karkasas sėdimoje dalyje, karkasinės medienos detalės juntamos porankiuose, dviviečiuose foteliuose sėdimose dalyse juntamas porolono sluoksnių skirtumas, gobeleno laisvumas tikrai ne nuo baldo naudojimo ir pakvietė atvykti baldų apžiūrėti. 2022 m. liepos 3 d. ieškovas gavo apeliantės patvirtinimą apie pretenzijos gavimą - atsakymą, atsiųstą iš apeliantės elektroninio pašto info@baldusale.lt. Apeliantė nurodė, kad atsakymą pateiks ne vėliau kaip per 10 d. , bet po šio susirašinėjimo su ieškovu nebekomunikavo.
15.5. Prieštaringas bei neobjektyvus ir nenuoseklus bylos įrodymų kontekste apeliacinio skundo argumentas: „Atsakovas daro išvadą, kad Prekės brokas buvo aptartas 2022 m. vasario 21 d. ir už jo kokybę ir neatitikimus jau buvo sumažinta kaina 80 Eur, su kuria ieškovas sutiko“ (apeliacinio skundo 9 punktas). Ieškovas pirmąją pretenziją dėl baldų defektų apeliantei pateikė 2022 m. vasario 7 d. Pretenzija apeliantei buvo nusiųsta iškart po to, kai ieškovas išpakavo baldus ir nustatė, jog vienos iš dviviečių sofų kojelės yra skirtingų spalvų ir nepadarytos skylės jų pritvirtinimui, įlūžusi patalynės dėžė greičiausiai nuo transportavimo, matėsi netinkamai atliktas gobeleno tvirtinimas kabėmis, nelygumai, kurie, kaip paaiškino apeliantės darbuotoja telefonu, „yra normalu“. Patalynės dėžės įlūžimas, kaip akivaizdžiai matyti apžiūrint baldą, yra mechaninio pobūdžio ir padarytas ne iš vidaus, o iš išorės, todėl toks įlūžimas galėjo atsirasti apeliantei pakuojant baldą ar transportuojant, o ne jį naudojant. Apeliantė 80 Eur ieškovui grąžino už baldo kojelių broką (skirtingos spalvos ir nebuvo padarytos skylės pritvirtinimui), įlūžusią patalynės dėžę, netinkamai pritvirtintą kabėmis gobeleną (toliau - neesminiai prekės trūkumai), ir tai buvo protinga kompensacija už nurodytus trūkumus, su kuria ieškovas sutiko, jei nebūtų išryškėję esminiai baldų trūkumai, kurie neleidžia baldų naudoti tinkamai pagal jų paskirtį. Šalys neesminius baldo trūkumus, dėl kurių baldas gali būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį, aptarė telefonu, kai apeliantės darbuotoja ieškovui paskambino gavusi 2022 m. vasario 7 d. pretenziją. Apeliantė suteikė 80 Eur kompensaciją, todėl ieškovas reikalavimą šia suma sumažino. Ieškovas nebūtų pasikreipęs į teismą su ieškiniu pažeistoms teisėms ginti, jei per šalių sudarytoje sutartyje nurodytą 24 mėnesių garantinį laikotarpį nebūtų išryškėję esminiai prekės trūkumai, jei apeliantė būtų reagavusi į pretenzijas. Netinkamos kokybės baldo pardavimas – esminis sutarties pažeidimas.
15.6. Apeliantė jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė savo pozicijos, kad medinio karkaso jutimas prilyginamas natūraliam nusidėvėjimui, kad ieškovas baldus naudojo ne pagal paskirtį, per intensyviai, kaip ofiso baldus. Apeliantė nepateikė į bylą duomenų apie baldų naudojimo intensyvumą, todėl, kaip teisingai pažymėjo teismas ginčijamame sprendime, apeliantė neįrodė, kad baldai buvo skirti tik šeimos ūkiui, sutartyje nenurodytos jokios pastabos dėl baldų naudojimo intensyvumo, o teiginys, kad „turėjo būti sėdima tolygiai visose baldo dalyse“ yra neadekvatus.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovo ieškinys dėl atsisakymo nuo su atsakove sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties ir sumokėtos kainos grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės ir apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
19. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisės atsisakyti su atsakove sudarytos baldų pirkimo - pardavimo sutarties dėl paaiškėjusių prekių trūkumų. Atsakovė mano, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo, nes ieškovas pasirinko savo teises ginti, reikalaudamas kainos sumažinimo, jam buvo sumokėta 80 Eur kompensacija, todėl vertina, jog ieškovas sutiko su visais nupirktų baldų trūkumais; be to, atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad įsigytų prekių trūkumai atsirado dėl priežasčių, buvusių pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu, ir kad trūkumus sąlygojo netinkama gaminio kokybė, atsakovės vertinimu, ieškovo įvardijamus trūkumus sąlygojo netinkamas daikto naudojimas ir netinkama priežiūra. Apeliaciniame skunde atsakovė akcentuoja, jog neteisingo teismo sprendimo priėmimą sąlygojo netinkamas, šališkas įrodymų vertinimas, taip pat nurodo, jog dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka buvo apribotos jos teisės į įrodymų rinkimą savo pozicijai pagrįsti. Toliau apeliacinis teismas pasisakys dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų.
20. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).
21. Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4 ir 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).
22. Parduodamų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).
23. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 30 d. šalys sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1130, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą pristatyti ieškovui baldų komplektą „Panama 2+2+1“, o ieškovas – sumokėti atsakovei 1 829 Eur kainą. Sutartyje numatyta, kad pardavėjas suteikia prekėms 24 mėnesių garantiją, pardavėjas neatsako už prekių sudedamųjų dalių, kurių pats negamina, gedimus ar už dėl pirkėjo kaltės kilusius gedimus. Ieškovas ieškinyje nurodė, o atsakovė ginčo dėl to nekėlė, jog sutartimi sulygti baldai ieškovui buvo pristatyti 2022 m. vasario 2 d. 2022 m. vasario 7 d. ieškovas elektroniniu laišku informavo atsakovę, jog baldų kojelės yra įdėtos skirtingų spalvų ir be skylių pritvirtinimui, gobelenas irgi yra su tam tikrais defektais. 2021 m. vasario 21 d. atsakovė mokėjimo nurodymu pervedė ieškovui 80 Eur sumą, kuria, kaip savo procesiniuose dokumentuose patvirtino abi sutarties šalys, buvo sumažinta įsigytų prekių kaina. 2022 m. gegužės 10 d. ieškovas informavo atsakovę apie naujai paaiškėjusius baldų trūkumus: pūsles laisvo gobeleno, medinio karkaso jautimą, prie laiško pridėjo baldų nuotraukas. Atsakydama į ieškovo pretenziją atsakovė nurodė, jog ieškovui buvo suteikta kompensacija už baldų defektus, su kuriais jis sutiko, o iš nuotraukų nemato kitų trūkumų, gobeleno laisvumas yra normalu, laisvumas ant minkšto baldo yra leistinas, nes atsiranda nuo natūralaus audinio tempimosi naudojimo metu. 2022 m. liepos 3 d. elektroniniame laiške atsakovei ieškovas pakartotinai nurodė, kad naudojant baldus yra juntamas medinis karkasas sėdimoje dalyje, karkasinės medienos detalės juntamos porankiuose, dviviečiuose foteliuose sėdimose dalyse juntamas porolono sluoksnių skirtumas, gobeleno laisvumas tikrai ne nuo baldo naudojimo ir pakvietė atvykti baldų apžiūrėti. Bylos duomenimis, atsakovė į šią ieškovo pretenziją atsakymo nepateikė, baldų apžiūrėti pas ieškovą nevyko.
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų: (1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas) arba bendraisiais teisinių gynimo būdais.
25. Nagrinėjamu atveju, tarp šalių nėra ginčo dėl 2022 m. vasario 7 d. ieškovo elektroniniame laiške nurodytų įsigytų baldų trūkumų fakto, abi šalys iš esmės sutiko, jog šie trūkumai nebuvo esminiai, ir, kad ieškovo teisės dėl minėtų trūkumų paaiškėjimo buvo tinkamai apgintos atsakovei 80 Eur sumažinus sutartinę kainą (grąžinus dalį sumokėtos baldų kainos). Ginčas kilo dėl ieškovo 2022 m. gegužės 10 d. ir pakartotinai 2022 m. liepos 3 d. pareikštų pretenzijų dėl naujai paaiškėjusių baldų trūkumų, o konkrečiai, dėl gobeleno laisvumo ir medinio baldų karkaso jutimo sėdimose dalyse bei porankiuose, kuriems paaiškėjus ieškovas pareiškė reikalavimą dėl visų pinigų grąžinimo ir atsisakymo nuo sutarties.
26. Iš bylos medžiagos matyti, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė savo procesiniuose dokumentuose pateikė prieštaringą poziciją dėl minėtų, ieškovo po kainos sumažinimo 80 Eur paaiškėjusių, trūkumų: viena vertus, atsakovė nurodė, jog baldų trūkumas dėl juntamų konstrukcijų neatsirastų, jei sofa būtų naudojama pagal paskirtį, vadovaujantis baldų priežiūros vadovu, t. y. kad sėdima būtų tolygiai visose dalyse; be to sofa buvo naudojama gerokai per intensyviai, kaip ofiso baldas, ne paprastas namų baldas šeimos poreikiams; kita vertus, atsakovė nurodė, jog nelaiko medinio karkaso jutimo defektu, o jį vertina kaip natūralų nusidėvėjimą ir tuo pačiu pažymėjo, kad tokiam defektui taisyti reiktų keisti putų poliuretaną, tačiau tai finansiškai neapsimokėtų ieškovui, būtų ekonomiškiau nupirkt naujus/kitus baldus (atsakovės 2022 m. kovo 9 d. papildomi paaiškinimai).
27. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nesutiko su atsakovės argumentais apie baldų natūralų nusidėvėjimą, pažymėdamas, kad baldai buvo pristatyti 2022 m. vasario 5 d., o apie ginčo trūkumus ieškovas pranešė 2022 m. gegužės 10 d., todėl, teismo vertinimu, negalima spręsti, kad minkštas baldas galėjo per tokį trumpą laiką natūraliai nusidėvėti. Be to, teismas rėmėsi ieškovo pateikta UAB „Asistavita“ 2022 m. spalio 3 d. išvada ir medinio karkaso jutimą vertino kaip esminį daikto trūkumą, nurodydamas, jog ir pati atsakovė tam pritarė, nurodydama, jog tokio trūkumo taisymas yra finansiškai netikslingas, ekonomiškiau būtų įsigyti naujus baldus.
28. Apeliaciniame skunde atsakovė argumentų dėl baldų medinio karkaso jutimo trūkumo atsiradimo kaip natūralaus baldo naudojimo pasekmės nenurodo, tačiau laikosi pozicijos, jog ieškovas neįrodė, kad įsigytų baldų trūkumai atsirado dėl priežasčių, buvusių pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu, ir kad trūkumus sąlygojo netinkama gaminio kokybė. Atsakovės vertinimu, ieškovo įvardijamus trūkumus sąlygojo netinkamas daikto naudojimas ir netinkama priežiūra. Taigi, nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pasisakyti dėl šalių įrodinėjimo naštos paskirstymo esant ginčui dėl įsigytų prekių trūkumų.
29. Įvertinus byloje kilusį ginčą yra aktualios CK 6.333 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos, numatančios skirtingą pirkėjo ir pardavėjo įrodinėjimo naštą nusipirktų daiktų trūkumų atveju. Santykį tarp minėto straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatų ir jų taikymo išaiškinimą pateikė Lietuvos Aukščiausias Teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019. Kasacinis teismas šioje byloje nurodė, jog CK 6.317 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji pardavėjo pareiga: pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę; to paties straipsnio 2 dalyje ši pardavėjo pareiga detalizuota įtvirtinant įstatymo garantiją: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, ar ne. Taigi CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose (...). Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pardavėjo pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktus įvykdymas vertinamas kitaip, be kita ko, įrodinėjimo našta pasikeičia pirkėjo naudai, tais atvejais, kai įstatyme ar sutartyje expressis verbis (tiesiogiai) nustatyta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų (CK 6.333 straipsnio 2 dalis); tokiu atveju, kai pardavėjas tiesiogiai garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl pirkėjo netinkamo daikto naudojimo ar saugojimo arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Įstatyme ar sutartyje gali būti nustatytas daiktų kokybės garantijos terminas – laikotarpis, per kurį galioja pardavėjo suteikiama daiktų kokybės garantija (CK 6.335 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 23 ir 24 punktai).
30. Atsižvelgiant į nurodytas teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo praktikos nuostatas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog aptariamu atveju turi būti įvertintos šios šalių ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės: ar parduotiems baldams buvo nustatytas kokybės garantijos terminas, ar turi būti taikoma įstatyme nustatyta garantija, ar įrodytas pardavėjo pareigos parduoti tinkamos kokybės prekę pažeidimas.
31. Nagrinėjamu atveju buvo perkama nauja prekė, kuriai pardavėjas suteikė 24 mėnesių garantiją, tai yra užtikrino, jog šiuo laikotarpiu prekė bus tinkama naudoti pagal paskirtį. Įvertinus pardavėjo sutartyje expressis verbis numatytą įsipareigojimą garantuoti naujos prekės kokybę 24 mėnesių garantiniu laikotarpiu, šalims dėl trūkumų atsiradimo fakto įrodinėjimo taikytina CK 6.333 straipsnio 3 dalyje numatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, numatanti, jog pirkėjas privalo įrodyti įsigyto daikto trūkumą, t. y. kad daikto negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus, o aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, turi įrodinėti pardavėjas. Priešingu atveju perkant naują daiktą ir jį neišpakavus ir nuodugniai nepatikrinus įsigijimo vietoje, kas būtų ypatingai sudėtinga pvz. perkant naują stambią buitinę techniką, arba prekes pristatant pirkėjui į namus (kaip įvyko šiuo atveju) - pirkėjui nepagrįstai būtų perkelta pareiga įrodinėti naujai įsigyto daikto, kuriam taikomas garantinis laikotarpis, trūkumų atsiradimo galimas priežastis, tam samdytis specialias žinias turinčius asmenis ir pan.
32. Ieškovas įsigytų baldų kokybės trūkumams pagrįsti pateikė UAB „Asistavita“ turto vertintojo parengtą 2022 m. rugsėjo 21 d. Kilnojamojo turto (baldų) būklės nustatymo apžiūros aktą Nr. KKK2209211 bei 2022 m. spalio 3 d. Turto apžiūros protokolą ir išvadą. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog tyrimą vizualiniu – išorės apžiūros būdu atlikęs specialistas, be kitų trūkumų (baldų patalynės dėžės dugnas sulūžęs), nustatė ir ieškovo 2022 m. gegužės 10 d. ir 2022 m. liepos 3 d. pretenzijose nurodytus trūkumus: baldų sėdėjimui ir (arba) gulėjimui skirtose vietose ir baldų porankiuose, galimai dėl per mažo kiekio arba netinkamai sudėto baldų minkštumui skirtos medžiagos, akivaizdžiai juntamos baldų medinės konstrukcijos dalys; vizualiai matomas netinkamai atliktas baldų gobeleno tvirtinimas kabėmis; vizualiai matomas ne baldų estetikai skirtos gobeleno raukšlės ir ištempimai. Specialistas nurodė, jog detalesnis baldų kokybės nustatymas įmanomas tik išardžius baldus specializuotoje baldų remonto arba gamybos įmonėje atitinkamos kvalifikacijos specialistų ir pateikė išvadą, jog baldai turi akivaizdžių trūkumų, kurie neleidžia tinkamai jų naudoti pagal paskirtį.
33. Susipažinus su bylos medžiaga nenustatyta, kad šalys prašytų teismo nuodugnesnio baldų ištyrimo, reikštų prašymus dėl minėtą tyrimą atlikusio specialisto – turto vertintojo apklausimo ar teismo ekspertizės byloje skyrimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės apeliacinio skundo argumentus apie tai, jog dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nebuvo apklaustas UAB „Asistavita“ ekspertas ir ieškovo sutuoktinė dėl buvusių aplinkybių, kurios galėjo turėti tiesioginės įtakos galutiniam teismo sprendimui.
34. CPK II skyriuje įtvirtinti civilinio proceso principai, be kita ko, rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo principas (CK 17 straipsnis), teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principas (CPK 21 straipsnis). Šių principų taikymas įrodinėjimo procese reiškia, kad šalims turi būti sudarytos vienodos galimybės įrodinėti savo reikalavimų ar atsikirtimų faktinį pagrindą, o bylą nagrinėjantis teismas negali įrodinėjimo proceso taisyklių vienai iš ginčo šalių taikyti palankiau negu kitai.
35. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų, reikšmingų bylos aplinkybių nustatymui, išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
36. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 10 d. nutartimi skirdamas bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, šalis informavo apie teisę prašyti žodinio bylos nagrinėjimo bei nustatė terminą papildomiems įrodymams pateikti, 2023 m. kovo 27 d. nutartyje atkreipė šalių dėmesį apie bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, dėl kurių šalys byloje nepasisakė ir nustatė terminą papildomiems paaiškinimams pateikti, jų tarpe dėl ieškovo pasirinkto jo teisių gynybos būdo. Atsakovė atsiliepime į ieškinį pareiškusi, jog byloje prašys skirti teismo ekspertizę (atsiliepimo 23 punktas), šia teise nepasinaudojo, jokių prašymų dėl įrodymų savo pozicijai pagrįsti rinkimo nereiškė, todėl prisiėmė tokio savo elgesio riziką. Ieškovui pateikus specialisto išvadą, patvirtinančią įsigytų baldų trūkumus, ir byloje nesant jokių atsakovės įrodymų dėl ginčo baldų trūkumų atsiradimo priežasčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais ir sprendė, jog parduoti baldai turi esminių trūkumų, kurių atsakovė nepripažino ir nešalino, jų nekompensavo, taip pat jų leistinais įrodymais nepaneigė.
37. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su visa byloje surinkta medžiaga sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai suteikė vienodas galimybes šalims pateikti jų reikalavimus ir atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus ir argumentuotai įvertino ginčo šalių atsikirtimus dėl kitos šalies pateikiamų įrodymų patikimumo ir įrodomosios reikšmės.
38. Tuo tarpu vertinant pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu padarytas išvadas, šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas, neišanalizavo ir nepasisakė dėl visų byloje esančių įrodymų ar tam tikrus įrodymus vertino kaip svaresnius. Priešingai, iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas itin išsamiai ir detaliai, kompleksiškai, motyvuotai, vadovaudamasis CPK 12, 178, 185 straipsniuose įtvirtintomis bei teismų praktikoje suformuotomis įrodinėjimo, įrodymų vertinimo civiliniame procese taisyklėmis bei principais, aptarė bei sistemiškai su kitais įvertino visus byloje esančius įrodymus, taip pat pasisakė dėl atsakovės atsakomybės dėl nustatytų trūkumų paneigiančių įrodymų nebuvimo, bei padarė argumentuotą ir pagrįstą išvadą, jog atsakovė nepaneigė savo atsakomybės, nes neįrodė, kad baldų trūkumai atsirado dėl ieškovo netinkamo baldų naudojimo. Šiuo atveju vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, atlikęs byloje esančių įrodymų vertinimą, priėjo prie išvadų, priešingų atsakovės pozicijai byloje, nesudaro pagrindo pripažinti įrodymų vertinimo pažeidimus, kurių pagrindu būtų galima abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis.
39. Vertinant apeliantės argumentus apie pirmosios instancijos teismo sprendimo ydingumą dėl neįvertinimo byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su baldų patalynės dėžės dugno trūkumais, visų pirma pažymėtina, jog pagal galiojančią teismų praktiką teismas neprivalo pasisakyti dėl visų byloje nustatytų aplinkybių ir šalių argumentų, jei tai neturi reikšmės sprendimo priėmimui. Nagrinėjamu atveju, reikalavimas dėl sutarties atsisakymo buvo grindžiamas ne patalynės dėžės defektais, o kitais baldų trūkumais – medinio karkaso jutimu baldų sėdimoje vietoje ir parankėse. Būtent šiuos baldų trūkumus teismas vertino kaip esminius ir neleidžiančius nupirktais baldais naudotis pagal jų paskirtį. Būtent šių trūkumų pašalinimas, kaip nurodė pati atsakovė, yra finansiškai netikslingas ir ekonomiškai nepateisinamas, todėl sudaro pagrindą taikyti išimtinę pirkėjo teisių gynimo būdą – atsisakymą nuo sutarties ir visos sumokėtos kainos grąžinimą. Tai, jog be šių esminių daiktų trūkumų baldus tyręs specialistas nustatė ir baldų patalynės dėžės trūkumą, nagrinėjamu atveju niekaip neįtakojo byloje priimto sprendimo teisingumo, nes: i) ieškinys patenkintas dėl kitų, esminių baldų trūkumų, už kuriuos atsakomybė tenka atsakovei; ii) atsakovė pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, jog patalynės dėžės trūkumas atsirado dėl ieškovo netinkamo naudojimo, nors pareiga įrodyti šias aplinkybes, kaip minėta, tenka būtent atsakovei.
40. Apeliacinės instancijos teismas įvertino pagrindinius apeliacinio skundo argumentus ir dėl jų pasisakė. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiau nepasisakytina, nes jie neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti. Atsakovė apeliaciniame skunde neginčija ir nedėsto su tuo susijusių argumentų dėl išvestinių reikalavimų (metinių procesinių palūkanų priteisimo), todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl to plačiau šioje nutartyje nepasisako.
41. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl įsigytų baldų grąžinimo atsakovei, tačiau ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas – atsisakyti sutarties ir grąžinti sumokėtą prekės kainą – kvalifikuotinas kaip reikalavimas nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal bendrąją restitucijos taisyklę šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl atsisakymo nuo sutarties, iš esmės patenkino ieškovo teisę vienašališkai nutraukti šalis siejančią pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau nepasisakė dėl sutarties dalyko grąžinimo pardavėjui. Dėl nurodytos priežasties šis trūkumas šalintinas apeliacinės instancijos teisme, papildant ginčijamo teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, jog šalių sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis nutraukiama, o nuosavybė į ginčo baldus grąžinama atsakovei.
42. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau papildomas 41 punkte nurodytomis nuostatomis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės apeliacinis skundas yra atmestas, ieškovas turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nurodo, jog apeliacinės instancijos teisme iš viso patyrė 700 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia sąskaita už teisines paslaugas bei bankinio mokėjimo pavedimo kopija.
44. Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.
45. CPK
98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85(Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau– Rekomendacijos).
46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų 700 Eur suma neviršija Rekomendacijose 8.11 punkte nustatyto dydžio, todėl, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, atlygintina ieškovui pilnai.
47. Atsakovei nėra atlyginamos jos patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos, nes apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
atsakovės UAB „Evinara“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą ir 2023 m. balandžio 17 d. papildomą sprendimą iš esmės palikti nepakeistus, papildant ir išdėstant Vilniaus miesto 2023 m. kovo 29 d. sprendimo rezoliucinę dalį tokių būdu:
„Pripažinti ieškovui R. J. teisę atsisakyti 2021 m. lapkričio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Serija EVI Nr.1130 ir šią sutartį nutraukti teismo sprendimu.
Priteisti ieškovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Evinara“, juridinio asmens kodas 304590843, 1 749 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus), 8 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 749 Eur) nuo bylos iškėlimo (2023 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Baldų komplektą „Panama 2+2+1“ grąžinti atsakovės UAB „Evinara“, juridinio asmens kodas 304590843, nuosavybėn.“
Priteisti ieškovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Evinara“, juridinio asmens kodas 304590843, 700 Eur (septynis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Donata Kravčenkienė
Kristina Lysionok
Ramunė Mikonienė