Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-603-881-2013].doc
Bylos nr.: 2A-603-881/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Skaitmeninis priežiūros centras 300510312 atsakovas
Advokato pad. Justina Valaitytė ieškovo atstovas
Kategorijos:
BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl individualių darbo santykių
Bylos, susijusios su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis
DARBO TEISINIAI SANTYKIAI
Individualūs darbo santykiai
Darbo sutartis:
Darbo sutarties nutraukimo (pasibaigimo) įforminimas ir atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai:
Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
Ieškinys:
Ieškinio trūkumų ištaisymas
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinio skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas

Civilinė byla Nr. 2A-603-881/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-09466-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.10.8.; 11.10.; 15.3.2.   

 (S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. birželio 3 d.

 Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. D. ir atsakovo UAB ,,Skaitmeninis priežiūros centras“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-668-600/2012 pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovui UAB ,,Skaitmeninis priežiūros centras“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir su darbo teisniais santykiais susijusių išmokų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

                                                          I. Ginčo esmė

 

Ieškovas G. D. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2011 m. gegužės 13 d. UAB „Skaitmeninis priežiūros centras“ generalinio direktoriaus G. W. įsakymą „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, laikyti, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nutraukta 2011 m. rugpjūčio 26 d. nesant darbuotojo kaltės, priteisti ieškovui iš atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 4 243,21 Lt, ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, kuris sudaro 7 139,05 Lt, bei už visą uždelstą atsiskaityti laiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, teismo sprendimo dalį dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio išmokėjimo pripažinti kaip vykdytiną skubiai, o taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. liepos 7 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį su atsakovu dėl techniko darbo, pagal kurią ieškovas turėjo taisyti iš Lenkijos atvežamus sugedusius telefono aparatus. Nuo ieškovo darbo pradžios buvo susiklosčiusi tokia tvarka, kad visi įmonėje dirbantys technikai pasikeisdami kartą į savaitę išplaudavo grindis savo darbo patalpose. Kiekvienam tekdavo plauti rečiau nei vieną kartą per mėnesį. Tačiau 2011 metų pradžioje įmonės administracija pareikalavo technikų plauti grindis kasdien. Vykdyti šį Vilniaus padalinio vadovės J. G. nurodymą ieškovas atsisakė, nes juo ieškovui buvo pavedama atlikti darbo sutartyje nesulygtą darbą. 2011 m. gegužės 13 d. vyko auditas, kurio metu užsakovų atstovui ieškovas pasakė, kad netaiso Lietuvos rinkai skirtų telefonų. Po šio įvykio ieškovui skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už administracijos vadovo pavestų pareigų nevykdymą. Nuo 2011 m. rugpjūčio 26 d. ieškovas įsidarbino kitoje darbovietėje.

Atsakovas UAB ,,Skaitmeninis priežiūros centras“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nei darbo sutartyje, nei kituose atsakovo vidaus dokumentuose nėra nurodyta pareiga ieškovui taisyti tik iš Lenkijos atvežamus telefono aparatus. Ieškovas nuolat ir sistemingai atsisakinėdavo taisyti telefonus, kurie buvo atvežami ne iš Lenkijos. Taigi ieškovas negalėjo gerai atlikinėti savo darbo, nes nuolat atsisakydavo vykdyti savo tiesiogines pareigas. Atsakovas neneigė, kad technikų buvo prašoma susitvarkyti savo darbo vietą ir išplauti grindis aplink savo vietą. Ypatingai tai buvo akcentuojama prieš 2011 m. gegužės 13 d. turėjusį įvykti auditą. Reikalavimas susitvarkyti darbo vietą ir išplauti grindis buvo pagrįstas technologine darbo specifika. Audito metu ieškovas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė vykdyti vadovybės nurodymą sutaisyti telefoną. Be to, audito metu ieškovas klaidingai atsakinėjo į auditorių klausimus. Ieškovas piktybiškai vengė pasirašinėti ant visų atsakovo pateikiamų dokumentų. Ieškovas taip pat nepateikė jokio savo veiksmų paaiškinimo, ką jis ir pats patvirtina.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

            Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino – atsakovo UAB ,,Skaitmeninis priežiūros centras“ generalinio direktoriaus 2011 m. gegužės 13 d. įsakymą dėl drausminės nuobaudos G. D. skyrimo DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindu ir atleidimo iš darbo pripažino neteisėtu ir panaikino, pripažindamas ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu; ieškovo G. D. negrąžino į darbą UAB „Skaitmeninis priežiūros centras“; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 4 243,21 Lt (suma nurodyta, neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką, 20 914,40 Lt (suma nurodyta, neatskaičius mokesčių) dydžio vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos – 2011 m. gegužės 13 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 2012 m. kovo 12 d., ir po 100,5 Lt (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) nuo 2012 m. kovo 12 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, ir 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Sprendimo dalį dėl 2 121,605 Lt (suma nurodyta, neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo teismas nusprendė leisti vykdyti skubiai.

Teismas nustatė, kad darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2011 m. gegužės 13 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą 2011 m. gegužės 13 d. įsakymo pagrindu ir DK 235 straipsnio 11 punkto pagrindu, nurodant, kad ieškovas vieną kartą šiukščiai pažeidė darbo pareigas – nevykdė pavestų pareigų. Tokios nuobaudos pagrindas – 2011 m. gegužės 13 d. prašyme pateikti pasiaiškinimą nurodytos aplinkybės – audito metu atsisakė vykdyti serviso direktorės nurodymą suremontuoti telefoną, nevykdė tiesioginių savo funkcijų, neteisingai atsakinėjo į auditorių klausimus, susijusius su mobiliųjų telefonų remontu.

Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad audito išvakarėse tarp ieškovo ir administracijos vadovės – serviso direktorės J. G., kilo konfliktas dėl patalpų valymo, tokios aplinkybės nustatytos tiek ieškovo, tiek pačios J. G. parodymais, tiek kitų liudytojų parodymais (LR CPK 177, 187, 192 str. str.). Teismas taip pat konstatavo, kad nors darbo sutartyje nebuvo nurodyta, kad ieškovas pas atsakovą taisys tik iš Lenkijos atsiųstus telefonus, daugiau kaip metus buvo nusistovėjęs vidinis pasiskirstymas tarp atsakovo technikų, kas kokius telefonus taiso, tai darydavo patys technikai, o ne serviso direktorė, dėl ko minėtos liudytojos parodymus teismas vertino kritiškai, kadangi nebuvo pateikta jokių tokį paskirstymą patvirtinančių įrodymų (vidaus darbo taisyklės to nenumatė, be to, su jomis ieškovas nebuvo supažindintas, kt. lokalinių aktų dėl darbų paskirstymo, kuriuose būtų nurodyta, kaip, kokiais kiekiais, ir t. t. paskirstomas darbo krūvis tarp technikų, kaip jis kontroliuojamas, įvertinus tai, kad serviso direktorė pradėjo dirbti tik prieš nepilną pusmetį, LR CPK 185 str.). Todėl, įvertinęs šias aplinkybes, taip pat tai, kad serviso direktorė žinojo, kokius telefonus taiso ieškovas, audito dieną pati padavė ieškovui remontuoti lietuvišką telefoną, kurio teismo posėdžio metu negalėjo įvardinti ar kitaip išskirti, nurodė, kad ieškovas neteisingai atsakinėjo į klausimus, tačiau negalėjo įvardinti, į kokius klausimus ieškovas neteisingai atsakė, o paaiškinimas, kad auditorius pažymėjo minusą, vertintinas kritiškai, nes ieškovui nei po audito, nei teismui nebuvo pateiktas konkretus klausimų, į kuriuos pateiktus atsakymus auditorius įvertinti kaip neteisingus, sąrašas, o atsakovo pateiktas Samsung Electronic Baltics, Ltd 2011-08-26 raštas vertintinas kritiškai dėl savo neinformatyvumo (LR CPK 177, 180 str. str.). Tačiau, išklausęs ieškovo ir liudytojų parodymų, teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai atsisakė taisyti jam paduotą lietuvišką telefoną (faktą dėl atsisakymo taisyti konkretų telefoną ieškovas pripažino, LR CPK 187 str.), kadangi darbo sutartimi jis buvo priimtas dirbti techniku, jokie apribojami dėl darbo funkcijų ar srities darbo sutartimi nebuvo aptarti, o vidinį pasiskirstymą lėmė vidinis pačių technikų susitarimas, kuris neprieštaravo įmonės vidaus tvarkai, todėl administracija tam neprieštaravo. Ieškovo atsisakymas audito metu vykdyti administracijos vadovės nurodymus sudarė pagrindą pradėti drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą, kadangi ieškovas atsisakė vykdyti tiesiogines darbo sutartimi sulygtas funkcijas (darbo sutarties 1.2, 10.1 p. p., LR DK 236 str.). Atleidimo pagrindą sudarančios aplinkybės dėl ieškovo neteisingų atsakymų į auditoriaus klausimus vertintinos kritiškai, kadangi pats darbdavio atstovas pripažino aplinkybę, kad negali patikslinti, į kokius klausimus ieškovas atsakė neteisingai, tai nenurodoma ir auditorių po atleidimo teismui atsiųstame 2011-08-26 rašte ir atmetamos kaip neįrodytos (LR CPK 178 str.). Todėl teismas, vertindamas tiek ieškovo, tiek serviso direktorės elgesį, padarė išvadą, kad audito (2011-05-13) išvakarėse tarp ieškovo ir administracijos kilęs konfliktas turėjo įtakos jų santykius ir audito dieną, dėl ko serviso direktorė, žinodama, kad lietuviškų telefonų ieškovas netaiso, juos taisantis meistras tą dieną taip pat dalyvavo audite, tačiau ieškovui parinko būtent lietuvišką telefoną, o pastarasis, turėdamas vykdyti savo tiesiogines funkcijas – taisyti telefonus, nepagrįstai atsisakė tai daryti dalyvaujant auditoriui. Susiklosčiusi situacija darbdavio nebuvo įvertinta tinkamai ir nebuvo pilnai išlaikyta tokio darbo drausmės pažeidimo procedūra, dėl ko įvertinus visą situaciją, darbdavys skyrė pažeidimo sunkumą neatitinkančią nuobaudą (įvertinant tai, kad ieškovas anksčiau drausminių nuobaudų neturėjo, nusiskundimų administracija juo neturėjo, duomenų apie atsisakymą taisyti telefonus nebuvo), nebuvo atliktas jo darbinės veiklos tikrinimas, sudarantis pagrindą skirti iš karto griežtesnę nuobaudą nei įspėjimas, atsižvelgiant, kad ieškovo elgesys ir reakcija vertintini kartu su serviso direktorės elgesiu, kuris taip pat neatitiko darbdavio interesų. Taigi teismas pripažino, kad darbdavys šioje byloje neįrodė, kad darbuotojo padarytas pažeidimas galėjo būti kvalifikuotas šiukščiu pagal DK 235 str. 2 d. 11 punktą, t. y. kad darbdavys patyrė didelės žalos ar tai turėjo kokios nors kitos esminės įtakos darbdavio interesams (LR CPK 178 str.).

Teismas taip pat pažymėjo, kad reikalavimas pasiaiškinti ieškovui pateiktas 2011-05-13 apie pietus, audito metu, reikalaujant pateikti pasiaiškinimą iki 2011-05-13 17.00 val., todėl pripažintina, kad šiuo atveju buvo pažeista darbuotojo teisė pateikti raštišką paaiškinimą per protingą terminą.

Teismas sprendė, kad ieškovo atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu, jam priteistina DK 140 str. 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.). Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukiama teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Ieškovas G. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą dalyje, kurioje numatyta priteisti vidutinį dienos darbo užmokestį nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įsigaliojimo dienos, ir priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundžiama teismo sprendimo dalis prieštarauja jo interesams, nes ne visada teismo sprendimo įsigaliojimo ir visiško įvykdymo data sutampa –  piktybinio teismo sprendimo vykdymo vengimo atveju pastarasis terminas gali būti ženkliai ilgesnis.

Atsakovas UAB „Skaitmeninis priežiūros centras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo atleidimas būtų pripažintas teisėtu, ir panaikinti visas priteistas sumas; jei teismas nuspręstų, kad ieškovo atleidimas buvo neteisėtas, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką, sumažinant ją ir priteisiant už tokį laikotarpį, kai ieškovas buvo bedarbis, t. y. nuo 2011 m. gegužės 13 d. iki 2011 m. rugpjūčio 26 d., taip pat panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas iš darbo atleistas neteisėtai. Liudytojai E. B. ir V. B. parodė, kad ieškovas kartais taisydavo lietuviškus telefonus, žinojo, kaip tai daroma, ir mokėjo tai daryti. Jie taip pat paliudijo, kad audito ir ieškovo atleidimo iš darbo dieną tarp ieškovo ir atsakovo administracijos nebuvo jokios įtampos, todėl teiginiai, kad serviso direktorė parinko lietuvišką telefoną ir liepė tvarkyti jį ieškovui tam, kad jį atleistų, neatitinka tikrovės. Teismas, darydamas tokį vertinimą, neįsigilino į audito esmę, nes visi atsakovo trūkumai (darbuotojo nekvalifikacija, elgesys ne pagal procedūras, funkcijų nevykdymas) galėjo pakenkti atsakovo įmonei. Be to, taisyti telefonus auditoriai liepė ne tik ieškovui, bet ir kitiems tuo metu dirbusiems darbuotojams. Minėti liudytojai tiksliai nurodė, į kokį klausimą ieškovas neatsakė audito metu. Faktą, kad ieškovas klaidingai atsakinėjo į klausimus, patvirtina ir Samsung Electronic Baltic LTD raštas. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio, kad ieškovas buvo pavaldus serviso direktorei ir privalėjo vykdyti jos nurodymus. Priteisdamas kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas pradėjo dirbti kitoje darbovietėje nuo 2011 m. rugpjūčio 26 d. Nuo šios datos ieškovas gauna pajamų, todėl vidutinis darbo užmokestis už šį laikotarpį neturėtų būti priteisiamas. Be to, tokio dydžio išmokos priteisimas priverstų atsakovą bankrutuoti, dėl ko darbo netektų dar daugiau žmonių. Ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų, be to, nebuvo pateiktas šių išlaidų paskaičiavimas ir pagrindimas.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas G. D. ginčija šio skundo pagrįstumą ir prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skirdamas drausminę nuobaudą apeliantas ne tik nesilaikė drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, bet ir nepagrįstai skyrė pernelyg griežtą nuobaudą. Apeliantas yra didelės Lenkijos kompanijos padalinys, ne vienerius metus vykdantis veiklą Lietuvoje. Kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką tikslas – ne vien kompensuoti darbuotojo patirtus nuostolius, bet ir atstatyti teisingumą, skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą, prevenciškai veikti darbdavį, kad šis neatleidinėtų darbuotojų nesant tam teisėto pagrindo. Ieškovui priteistas bylinėjimosi išlaidas sudarė susipažinimo su byla, procesinių dokumentų rengimo, konsultacijų bylos klausimais teikimo bei atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos.

 

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

            Apeliaciniai skundai atmetami.            

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį patenkino (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl darbuotojo atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą teisėtumo ir dydžio.

Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo atleistas iš darbo remiantis DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal šį punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka, arba kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis priimta civilinėje byloje G. S. v. UAB Rokiškio autobusų parkas, bylos Nr. 3K-3-624/2004; 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-109/2005; 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. C. v. Individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. UAB „Rovasta“, bylos Nr. 3K-3-144/2009). Sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas, nepatenkantis į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išvardytus atvejus, yra priskirtinas prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, būtina aiškinti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. UAB „Tokvila“, bylos Nr. 3K-3-305/2010).

Byloje nustatyta, kad ieškovas atleistas iš darbo už savo elgesį darbdavio audito metu, konkrečiai – už atsisakymą vykdyti serviso direktorės nurodymą suremontuoti telefoną, taip pat neteisingą atsakinėjimą į auditorių klausimus. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepagrįstai atsisakė vykdyti serviso direktorės nurodymus, tačiau sprendė, kad toks darbo drausmės pažeidimas nepagrįstai buvo įvertintas griežčiausia nuobauda. Tokią išvadą teismas padarė išsamiai išanalizavęs tokio pažeidimo padarymo aplinkybes, t. y. pačios serviso direktorės veiksmų įtaką šiam pažeidimui, taip pat ieškovo ankstesnį elgesį darbovietėje, t. y. kad jis nebuvo linkęs pažeidinėti darbo drausmę. Sutikdama su šia teismo argumentacija, teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad nors atsakovas tvirtina, jog teismas neįvertino audito reikšmės sėkmingai įmonės veiklai, įrodymų, patvirtinančių, kad dėl ieškovo darbo drausmės pažeidimo atsakovui atsirado nuostolių ar kitų neigiamų padarinių, jis nepateikė, o kartu ir neįrodė, kad ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad kita nurodyta ieškovo atleidimo iš darbo priežastis – klaidingas atsakinėjimas į auditorių klausimus, galėtų būti pagrindas konstatuoti šiurkštų darbo drausmės pažeidimą tik tuo atveju, jei tai būtų padaryta tyčia (ko nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodinėjo), o ne dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, kvalifikacijos stokos. Kita vertus, priešingai nei teigia atsakovas, liudytojai E. B. ir V. B. nepaliudijo, kad ieškovas būtų neatsakęs ar neteisingai atsakęs į kokius nors auditoriaus klausimus (1 t., b. l. 109-110), tuo tarpu atsakovo nurodytas Samsung Electronic Baltic LTD raštas (1 t., b. l. 31) yra pernelyg neinformatyvus, kad galėtų patvirtinti kokias nors teisiškai reikšmingas aplinkybes, juo labiau šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Taigi atsakovui neįrodžius DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkte įtvirtinto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo sudėties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu.

Apeliaciniu skundu atsakovas taip pat ginčija ieškovui priteistos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydį; tvirtina, kad ji turėtų būti priteista tik už tą laikotarpį, kai ieškovas buvo bedarbis, be to, nurodo, kad tokio dydžio kompensacijos priteisimas priverstų atsakovą bankrutuoti. Teisėjų kolegija šiuos atsakovo argumentus atmeta, nes, pagal kasacinio teismo praktiką, vien aplinkybė, kad darbuotojas po atleidimo iš darbo įsidarbino kitoje bendrovėje, negali būti laikoma atskaitos tašku sprendžiant dėl priteistinos pagal DK 297 straipsnį išmokos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. L. v. UAB „Neo Group“, bylos Nr. 3K-3-371/2012), tuo tarpu atsakovo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai nepatvirtina, kad teismo priteistos kompensacijos dydis jam būtų nepakeliama finansinė našta – iš atsakovo 2011 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2011 metais atsakovas dirbo pelningai ir uždirbo 123 483 Lt pelno.

DK 297 straipsnio 4 dalyje (2002 m. birželio 4 d. Nr. IX-926 įstatymo redakcija) nustatyta, kad vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką priteisiamas nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Taigi, priteisdamas ieškovui nurodytą kompensaciją iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, pirmosios instancijos teismas materialiosios teisės normų nepažeidė. Pagal Darbo kodeksą, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos yra priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką (DK 141 str. 3 d.), tačiau šis kartu su DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatyta kompensacija negali būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. UAB „Einhell Balticum“, bylos Nr. 3K-3-265/2012). Dėl šių motyvų teisėjų kolegija taip pat atmeta ieškovo apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtina byloje esantis 2011 m. gruodžio 14 d. pinigų priėmimo kvitas (1 t., b. l. 130); konkrečių argumentų, kodėl šios išlaidos neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų dydžių atsakovas nenurodė, o teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad jos būtų aiškiai per didelės.

            Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

            Ieškovas pateikė prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad iš viso jų patyrė 1 500 Lt (2012 m. birželio 8 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. 12-38, 2012 m. birželio 8 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 654864). Teismas, įvertinęs klausimo sudėtingumą, taip pat galimas darbo ir laiko sąnaudas paruošiant ieškovo atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, priteisia ieškovui 100 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

 n u t a r i a:

 

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Skaitmeninis priežiūros centras“ (į. k. 300510312) 100 Lt išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.              

 

 

 

  Teisėjai                                                                                                           Jadvyga Mardosevič

 

                                                                                                                   Vilija Mikuckienė

 

               Virginijus Kairevičius