Civilinė byla Nr. 2A-603-881/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-09466-2011-5
Procesinio
sprendimo kategorija:
11.9.10.8.;
11.10.; 15.3.2.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės
(kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Virginijaus
Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal ieškovo G. D. ir atsakovo UAB
,,Skaitmeninis priežiūros centras“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto
1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.
2-668-600/2012 pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovui UAB
,,Skaitmeninis priežiūros centras“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir su darbo
teisniais santykiais susijusių išmokų priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n
u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. D. kreipėsi
į teismą, prašydamas panaikinti 2011 m. gegužės 13 d. UAB „Skaitmeninis
priežiūros centras“ generalinio direktoriaus G. W. įsakymą
„Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, laikyti, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir
atsakovo nutraukta 2011 m. rugpjūčio 26 d. nesant darbuotojo kaltės, priteisti
ieškovui iš atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio
kompensaciją – 4 243,21 Lt, ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės
pravaikštos laiką, kuris sudaro 7 139,05 Lt, bei už visą uždelstą atsiskaityti
laiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, teismo sprendimo dalį dėl vieno
vidutinio darbo užmokesčio išmokėjimo pripažinti kaip vykdytiną skubiai, o taip
pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. liepos 7
d. sudarė neterminuotą darbo sutartį su atsakovu dėl techniko darbo, pagal
kurią ieškovas turėjo taisyti iš Lenkijos atvežamus sugedusius telefono
aparatus. Nuo ieškovo darbo pradžios buvo susiklosčiusi tokia tvarka, kad visi
įmonėje dirbantys technikai pasikeisdami kartą į savaitę išplaudavo grindis
savo darbo patalpose. Kiekvienam tekdavo plauti rečiau nei vieną kartą per
mėnesį. Tačiau 2011 metų pradžioje įmonės administracija pareikalavo technikų
plauti grindis kasdien. Vykdyti šį Vilniaus padalinio vadovės J.
G. nurodymą ieškovas atsisakė, nes juo ieškovui buvo pavedama atlikti darbo
sutartyje nesulygtą darbą. 2011 m. gegužės 13 d. vyko auditas, kurio metu
užsakovų atstovui ieškovas pasakė, kad netaiso Lietuvos rinkai skirtų telefonų.
Po šio įvykio ieškovui skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už
administracijos vadovo pavestų pareigų nevykdymą. Nuo 2011 m. rugpjūčio 26 d.
ieškovas įsidarbino kitoje darbovietėje.
Atsakovas UAB ,,Skaitmeninis priežiūros
centras“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nei darbo sutartyje, nei kituose
atsakovo vidaus dokumentuose nėra nurodyta pareiga ieškovui taisyti tik iš
Lenkijos atvežamus telefono aparatus. Ieškovas nuolat ir sistemingai
atsisakinėdavo taisyti telefonus, kurie buvo atvežami ne iš Lenkijos. Taigi
ieškovas negalėjo gerai atlikinėti savo darbo, nes nuolat atsisakydavo vykdyti
savo tiesiogines pareigas. Atsakovas neneigė, kad technikų buvo prašoma
susitvarkyti savo darbo vietą ir išplauti grindis aplink savo vietą. Ypatingai
tai buvo akcentuojama prieš 2011 m. gegužės 13 d. turėjusį įvykti auditą.
Reikalavimas susitvarkyti darbo vietą ir išplauti grindis buvo pagrįstas
technologine darbo specifika. Audito metu ieškovas neteisėtai ir nepagrįstai
atsisakė vykdyti vadovybės nurodymą sutaisyti telefoną. Be to, audito metu
ieškovas klaidingai atsakinėjo į auditorių klausimus. Ieškovas piktybiškai
vengė pasirašinėti ant visų atsakovo pateikiamų dokumentų. Ieškovas taip pat
nepateikė jokio savo veiksmų paaiškinimo, ką jis ir pats patvirtina.
II. Pirmosios
instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 12
d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino – atsakovo UAB ,,Skaitmeninis
priežiūros centras“ generalinio direktoriaus 2011 m. gegužės 13 d. įsakymą dėl
drausminės nuobaudos G. D. skyrimo DK 235 straipsnio 2
dalies 11 punkto pagrindu ir atleidimo iš darbo pripažino neteisėtu ir
panaikino, pripažindamas ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu; ieškovo G. D. negrąžino į darbą UAB „Skaitmeninis priežiūros centras“;
priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 4 243,21 Lt (suma nurodyta, neatskaičius
mokesčių) išeitinę išmoką, 20 914,40 Lt (suma nurodyta, neatskaičius mokesčių)
dydžio vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos – 2011 m. gegužės
13 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 2012 m. kovo 12 d., ir po 100,5 Lt
(suma nurodyta neatskaičius mokesčių) nuo 2012 m. kovo 12 d. iki teismo
sprendimo įsigaliojimo dienos, ir 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Sprendimo dalį
dėl 2 121,605 Lt (suma nurodyta, neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo
užmokesčio išieškojimo teismas nusprendė leisti vykdyti skubiai.
Teismas nustatė, kad darbo sutartis su
ieškovu buvo nutraukta 2011 m. gegužės 13 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2
punktą 2011 m. gegužės 13 d. įsakymo pagrindu ir DK 235 straipsnio 11 punkto
pagrindu, nurodant, kad ieškovas vieną kartą šiukščiai pažeidė darbo pareigas –
nevykdė pavestų pareigų. Tokios nuobaudos pagrindas – 2011 m. gegužės 13 d.
prašyme pateikti pasiaiškinimą nurodytos aplinkybės – audito metu atsisakė
vykdyti serviso direktorės nurodymą suremontuoti telefoną, nevykdė tiesioginių
savo funkcijų, neteisingai atsakinėjo į auditorių klausimus, susijusius su
mobiliųjų telefonų remontu.
Įvertinęs visas byloje nustatytas
aplinkybes teismas konstatavo, kad audito išvakarėse tarp ieškovo ir
administracijos vadovės – serviso direktorės J. G., kilo
konfliktas dėl patalpų valymo, tokios aplinkybės nustatytos tiek ieškovo, tiek
pačios J. G. parodymais, tiek kitų liudytojų parodymais
(LR CPK 177, 187, 192 str. str.). Teismas taip pat konstatavo, kad nors darbo
sutartyje nebuvo nurodyta, kad ieškovas pas atsakovą taisys tik iš Lenkijos
atsiųstus telefonus, daugiau kaip metus buvo nusistovėjęs vidinis
pasiskirstymas tarp atsakovo technikų, kas kokius telefonus taiso, tai darydavo
patys technikai, o ne serviso direktorė, dėl ko minėtos liudytojos parodymus
teismas vertino kritiškai, kadangi nebuvo pateikta jokių tokį paskirstymą
patvirtinančių įrodymų (vidaus darbo taisyklės to nenumatė, be to, su jomis ieškovas
nebuvo supažindintas, kt. lokalinių aktų dėl darbų paskirstymo, kuriuose būtų
nurodyta, kaip, kokiais kiekiais, ir t. t. paskirstomas darbo krūvis tarp
technikų, kaip jis kontroliuojamas, įvertinus tai, kad serviso direktorė
pradėjo dirbti tik prieš nepilną pusmetį, LR CPK 185 str.). Todėl, įvertinęs
šias aplinkybes, taip pat tai, kad serviso direktorė žinojo, kokius telefonus
taiso ieškovas, audito dieną pati padavė ieškovui remontuoti lietuvišką
telefoną, kurio teismo posėdžio metu negalėjo įvardinti ar kitaip išskirti,
nurodė, kad ieškovas neteisingai atsakinėjo į klausimus, tačiau negalėjo
įvardinti, į kokius klausimus ieškovas neteisingai atsakė, o paaiškinimas, kad
auditorius pažymėjo minusą, vertintinas kritiškai, nes ieškovui nei po audito, nei
teismui nebuvo pateiktas konkretus klausimų, į kuriuos pateiktus atsakymus
auditorius įvertinti kaip neteisingus, sąrašas, o atsakovo pateiktas Samsung
Electronic Baltics, Ltd 2011-08-26 raštas vertintinas kritiškai dėl savo
neinformatyvumo (LR CPK 177, 180 str. str.). Tačiau, išklausęs ieškovo ir liudytojų
parodymų, teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai atsisakė taisyti jam
paduotą lietuvišką telefoną (faktą dėl atsisakymo taisyti konkretų telefoną
ieškovas pripažino, LR CPK 187 str.), kadangi darbo sutartimi jis buvo priimtas
dirbti techniku, jokie apribojami dėl darbo funkcijų ar srities darbo sutartimi
nebuvo aptarti, o vidinį pasiskirstymą lėmė vidinis pačių technikų susitarimas,
kuris neprieštaravo įmonės vidaus tvarkai, todėl administracija tam
neprieštaravo. Ieškovo atsisakymas audito metu vykdyti administracijos vadovės
nurodymus sudarė pagrindą pradėti drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą,
kadangi ieškovas atsisakė vykdyti tiesiogines darbo sutartimi sulygtas
funkcijas (darbo sutarties 1.2, 10.1 p. p., LR DK 236 str.). Atleidimo pagrindą
sudarančios aplinkybės dėl ieškovo neteisingų atsakymų į auditoriaus klausimus
vertintinos kritiškai, kadangi pats darbdavio atstovas pripažino aplinkybę, kad
negali patikslinti, į kokius klausimus ieškovas atsakė neteisingai, tai
nenurodoma ir auditorių po atleidimo teismui atsiųstame 2011-08-26 rašte ir
atmetamos kaip neįrodytos (LR CPK 178 str.). Todėl teismas, vertindamas tiek
ieškovo, tiek serviso direktorės elgesį, padarė išvadą, kad audito (2011-05-13)
išvakarėse tarp ieškovo ir administracijos kilęs konfliktas turėjo įtakos jų
santykius ir audito dieną, dėl ko serviso direktorė, žinodama, kad lietuviškų
telefonų ieškovas netaiso, juos taisantis meistras tą dieną taip pat dalyvavo
audite, tačiau ieškovui parinko būtent lietuvišką telefoną, o pastarasis,
turėdamas vykdyti savo tiesiogines funkcijas – taisyti telefonus, nepagrįstai
atsisakė tai daryti dalyvaujant auditoriui. Susiklosčiusi situacija darbdavio
nebuvo įvertinta tinkamai ir nebuvo pilnai išlaikyta tokio darbo drausmės
pažeidimo procedūra, dėl ko įvertinus visą situaciją, darbdavys skyrė pažeidimo
sunkumą neatitinkančią nuobaudą (įvertinant tai, kad ieškovas anksčiau
drausminių nuobaudų neturėjo, nusiskundimų administracija juo neturėjo, duomenų
apie atsisakymą taisyti telefonus nebuvo), nebuvo atliktas jo darbinės veiklos
tikrinimas, sudarantis pagrindą skirti iš karto griežtesnę nuobaudą nei
įspėjimas, atsižvelgiant, kad ieškovo elgesys ir reakcija vertintini kartu su
serviso direktorės elgesiu, kuris taip pat neatitiko darbdavio interesų. Taigi
teismas pripažino, kad darbdavys šioje byloje neįrodė, kad darbuotojo padarytas
pažeidimas galėjo būti kvalifikuotas šiukščiu pagal DK 235 str. 2 d. 11 punktą,
t. y. kad darbdavys patyrė didelės žalos ar tai turėjo kokios nors kitos
esminės įtakos darbdavio interesams (LR CPK 178 str.).
Teismas taip pat pažymėjo, kad
reikalavimas pasiaiškinti ieškovui pateiktas 2011-05-13 apie pietus, audito
metu, reikalaujant pateikti pasiaiškinimą iki 2011-05-13 17.00 val., todėl
pripažintina, kad šiuo atveju buvo pažeista darbuotojo teisė pateikti raštišką
paaiškinimą per protingą terminą.
Teismas sprendė, kad ieškovo atleidimą
iš darbo pripažinus neteisėtu, jam priteistina DK 140 str. 1 dalyje nustatyto
dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės
pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo
dienos (DK 297 str. 4 d.). Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra
nutraukiama teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.
III. Apeliacinio
skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas G. D. apeliaciniu
skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d.
sprendimą dalyje, kurioje numatyta priteisti vidutinį dienos darbo užmokestį
nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įsigaliojimo dienos, ir priteisti ieškovui
vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką iki teismo
sprendimo įvykdymo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad
skundžiama teismo sprendimo dalis prieštarauja jo interesams, nes ne visada
teismo sprendimo įsigaliojimo ir visiško įvykdymo data sutampa – piktybinio
teismo sprendimo vykdymo vengimo atveju pastarasis terminas gali būti ženkliai
ilgesnis.
Atsakovas UAB „Skaitmeninis priežiūros
centras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo
2012 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo
atleidimas būtų pripažintas teisėtu, ir panaikinti visas priteistas sumas; jei
teismas nuspręstų, kad ieškovo atleidimas buvo neteisėtas, prašo panaikinti
pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos už priverstinės
pravaikštos laiką, sumažinant ją ir priteisiant už tokį laikotarpį, kai
ieškovas buvo bedarbis, t. y. nuo 2011 m. gegužės 13 d. iki 2011 m. rugpjūčio
26 d., taip pat panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.
Nurodo, kad teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir todėl padarė
nepagrįstą išvadą, kad ieškovas iš darbo atleistas neteisėtai. Liudytojai E. B. ir V. B. parodė, kad ieškovas
kartais taisydavo lietuviškus telefonus, žinojo, kaip tai daroma, ir mokėjo tai
daryti. Jie taip pat paliudijo, kad audito ir ieškovo atleidimo iš darbo dieną
tarp ieškovo ir atsakovo administracijos nebuvo jokios įtampos, todėl teiginiai,
kad serviso direktorė parinko lietuvišką telefoną ir liepė tvarkyti jį ieškovui
tam, kad jį atleistų, neatitinka tikrovės. Teismas, darydamas tokį vertinimą,
neįsigilino į audito esmę, nes visi atsakovo trūkumai (darbuotojo
nekvalifikacija, elgesys ne pagal procedūras, funkcijų nevykdymas) galėjo
pakenkti atsakovo įmonei. Be to, taisyti telefonus auditoriai liepė ne tik
ieškovui, bet ir kitiems tuo metu dirbusiems darbuotojams. Minėti liudytojai
tiksliai nurodė, į kokį klausimą ieškovas neatsakė audito metu. Faktą, kad
ieškovas klaidingai atsakinėjo į klausimus, patvirtina ir Samsung Electronic
Baltic LTD raštas. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio, kad ieškovas buvo
pavaldus serviso direktorei ir privalėjo vykdyti jos nurodymus. Priteisdamas
kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, teismas neatsižvelgė į tai, kad
ieškovas pradėjo dirbti kitoje darbovietėje nuo 2011 m. rugpjūčio 26 d. Nuo
šios datos ieškovas gauna pajamų, todėl vidutinis darbo užmokestis už šį
laikotarpį neturėtų būti priteisiamas. Be to, tokio dydžio išmokos priteisimas
priverstų atsakovą bankrutuoti, dėl ko darbo netektų dar daugiau žmonių.
Ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka teisingumo ministro
įsakymu patvirtintų rekomendacijų, be to, nebuvo pateiktas šių išlaidų
paskaičiavimas ir pagrindimas.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą
ieškovas G. D. ginčija šio skundo pagrįstumą ir prašo jį
atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skirdamas drausminę
nuobaudą apeliantas ne tik nesilaikė drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, bet
ir nepagrįstai skyrė pernelyg griežtą nuobaudą. Apeliantas yra didelės Lenkijos
kompanijos padalinys, ne vienerius metus vykdantis veiklą Lietuvoje.
Kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką tikslas – ne vien kompensuoti
darbuotojo patirtus nuostolius, bet ir atstatyti teisingumą, skatinti greitesnį
bylos išnagrinėjimą, prevenciškai veikti darbdavį, kad šis neatleidinėtų
darbuotojų nesant tam teisėto pagrindo. Ieškovui priteistas bylinėjimosi
išlaidas sudarė susipažinimo su byla, procesinių dokumentų rengimo,
konsultacijų bylos klausimais teikimo bei atstovavimo teismo posėdžiuose
išlaidos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos
aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmetami.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka
ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių
sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas
nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai
to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios
sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro
išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs
byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti,
tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį
patenkino (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje
ginčas kilo dėl darbuotojo atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų
pažeidimą teisėtumo ir dydžio.
Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo
atleistas iš darbo remiantis DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindu. Teismų
praktikoje pripažįstama, kad pagal šį punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu
gali būti laikomas: kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose,
profesinės etikos kodeksuose ir
taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai
pažeidžiama darbo tvarka, arba kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235
straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų
vertinimo, pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas
reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai
pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis priimta civilinėje byloje G. S. v. UAB Rokiškio autobusų
parkas, bylos Nr. 3K-3-624/2004; 2005
m. vasario 14 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje V. T. v. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-109/2005; 2005 m. lapkričio 2 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje L.
K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2005 m. gruodžio 14 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje I.
P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. C. v. Individuali L. Š. įmonė
„Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007;
2009 m. balandžio 20 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje V. Z. v. UAB „Rovasta“, bylos Nr.
3K-3-144/2009). Sprendžiant klausimą, ar darbo
drausmės pažeidimas, nepatenkantis į DK
235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose
išvardytus atvejus, yra priskirtinas prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų,
būtina aiškinti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius
požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius
nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas,
kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio
25 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje R. K. v. Zarasų rajono
savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006;
2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje T. B. v. UAB „Tokvila“, bylos Nr.
3K-3-305/2010).
Byloje nustatyta, kad ieškovas atleistas
iš darbo už savo elgesį darbdavio audito metu, konkrečiai – už atsisakymą
vykdyti serviso direktorės nurodymą suremontuoti telefoną, taip pat neteisingą
atsakinėjimą į auditorių klausimus. Pirmosios instancijos teismas padarė
išvadą, kad ieškovas nepagrįstai atsisakė vykdyti serviso direktorės nurodymus,
tačiau sprendė, kad toks darbo drausmės pažeidimas nepagrįstai buvo įvertintas
griežčiausia nuobauda. Tokią išvadą teismas padarė išsamiai išanalizavęs tokio
pažeidimo padarymo aplinkybes, t. y. pačios serviso direktorės veiksmų įtaką
šiam pažeidimui, taip pat ieškovo ankstesnį elgesį darbovietėje, t. y. kad jis
nebuvo linkęs pažeidinėti darbo drausmę. Sutikdama su šia teismo argumentacija,
teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad nors atsakovas tvirtina, jog
teismas neįvertino audito reikšmės sėkmingai įmonės veiklai, įrodymų,
patvirtinančių, kad dėl ieškovo darbo drausmės pažeidimo atsakovui atsirado
nuostolių ar kitų neigiamų padarinių, jis nepateikė, o kartu ir neįrodė, kad
ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Teisėjų
kolegija taip pat konstatuoja, kad kita nurodyta ieškovo atleidimo iš darbo
priežastis – klaidingas atsakinėjimas į auditorių klausimus, galėtų būti
pagrindas konstatuoti šiurkštų darbo drausmės pažeidimą tik tuo atveju, jei tai
būtų padaryta tyčia (ko nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodinėjo), o ne dėl
kitų priežasčių, pavyzdžiui, kvalifikacijos stokos. Kita vertus, priešingai nei
teigia atsakovas, liudytojai
E. B. ir V. B. nepaliudijo, kad
ieškovas būtų neatsakęs ar neteisingai atsakęs į kokius nors auditoriaus
klausimus (1 t., b. l. 109-110), tuo tarpu atsakovo nurodytas Samsung
Electronic Baltic LTD raštas (1 t., b. l. 31) yra pernelyg neinformatyvus, kad
galėtų patvirtinti kokias nors teisiškai reikšmingas aplinkybes, juo labiau
šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Taigi atsakovui neįrodžius DK 235
straipsnio 2 dalies 11 punkte įtvirtinto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo
sudėties,
pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo atleidimą iš darbo pripažino
neteisėtu.
Apeliaciniu skundu atsakovas taip pat
ginčija ieškovui priteistos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką
dydį; tvirtina, kad ji turėtų būti priteista tik už tą laikotarpį, kai ieškovas
buvo bedarbis, be to, nurodo, kad tokio dydžio kompensacijos priteisimas priverstų
atsakovą bankrutuoti. Teisėjų kolegija šiuos atsakovo argumentus atmeta, nes,
pagal kasacinio teismo praktiką, vien aplinkybė, kad darbuotojas
po atleidimo iš darbo įsidarbino kitoje bendrovėje, negali būti laikoma
atskaitos tašku sprendžiant dėl priteistinos pagal DK 297 straipsnį išmokos
dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. L. v. UAB
„Neo Group“, bylos Nr. 3K-3-371/2012), tuo tarpu atsakovo pateikti
finansinės atskaitomybės dokumentai nepatvirtina, kad teismo priteistos kompensacijos
dydis jam būtų nepakeliama finansinė našta – iš atsakovo 2011 m. gruodžio 31 d.
pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2011 metais atsakovas dirbo pelningai
ir uždirbo 123 483 Lt pelno.
DK 297 straipsnio 4 dalyje (2002 m. birželio 4 d. Nr. IX-926 įstatymo redakcija)
nustatyta, kad vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką
priteisiamas nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
Taigi, priteisdamas ieškovui nurodytą kompensaciją iki teismo sprendimo
įsigaliojimo dienos, pirmosios instancijos teismas materialiosios teisės normų
nepažeidė. Pagal Darbo kodeksą, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos
yra priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką (DK
141 str. 3 d.), tačiau šis kartu su DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatyta
kompensacija negali būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje V. N. v. UAB „Einhell Balticum“, bylos Nr. 3K-3-265/2012).
Dėl šių motyvų teisėjų kolegija taip pat atmeta ieškovo apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad
pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų
atlyginimo klausimą. Ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtina
byloje esantis 2011 m. gruodžio 14 d. pinigų priėmimo kvitas (1 t., b. l. 130);
konkrečių argumentų, kodėl šios išlaidos neatitinka Lietuvos
Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85
patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už
advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų
dydžių
atsakovas nenurodė, o teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad jos būtų aiškiai
per didelės.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios
instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar
keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra
pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė
absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo
pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Ieškovas pateikė prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas apeliacinės
instancijos teisme. Nurodė, kad iš viso jų patyrė 1 500 Lt (2012 m. birželio 8
d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. 12-38, 2012 m. birželio 8 d. pinigų priėmimo
kvitas Nr. 654864). Teismas,
įvertinęs klausimo sudėtingumą, taip pat galimas darbo ir laiko sąnaudas
paruošiant ieškovo atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, priteisia ieškovui
100 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012
m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui G.
D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB
„Skaitmeninis priežiūros centras“ (į. k. 300510312) 100 Lt išlaidų už
atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič
Vilija Mikuckienė
Virginijus Kairevičius