Civilinė byla Nr. e2A-410-210/2020

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03271-2019-7

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.2.1.; 2.6.10.8.;3.3.1.20.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės,

            teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. J. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Romtoka“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-82-650/2020 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei UAB „Romtoka“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, – ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. J. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Romtoka“ 10488,05 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5000,00 Eur neturtinės žalos. Nurodė, kad 2018 m. liepos 9 d. su atsakove pasirašė neterminuotą darbo sutartį Nr. 410, pagal kurią ieškovas nuo 2018 m. liepos 10 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Sutartyje buvo nustatytas 525,00 Eur per mėnesį atlyginimas. Ieškovas įsidarbino turėdamas tikslą dirbti užsienyje, kadangi UAB „Romtoka“ atstovai pažadėjo darbą Švedijoje, bei sutarė, kad papildomai mokės dienpinigius, dėl to ieškovas gaus beveik 2000 Eur per mėnesį. UAB „Romtoka“ dėl apmokėjimo ir darbo užsienyje savo įsipareigojimus vykdė, išsiuntė ieškovą dirbti į Švediją, mokėjo atlyginimą ir dienpinigius. 2018-08-01 komandiruotės metu Švedijoje ieškovas kartu su D. S., M. U. vykdė gyvenamojo namo fasado apdailos darbus, dažė privatų užsakovo namą. Ieškovas nukrito nuo pastolių ir susižalojo. 2018-08-29 buvo atliktas tyrimas ir surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kuriuo nustatytos nelaimingo atsitikimo priežastys – pažeistas (duomenys neskelbtini) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 11 punktas Nr. 4.1, numatantis, kad vykdo darbus tik nuo tokių paaukštinimo priemonių, kuriomis užtikrintas pakankamas pastovumas, stiprumas; nustatytas netinkamas darbų organizavimas. Ieškovo teigimu, nelaimingas atsitikimas įvyko dėl netinkamo pastolių eksploatavimo, kadangi darbų vykdytojas A. Š. pastolių nepritvirtino prie namo sienos. Nelaimingo atsitikimo darbe metu ieškovas patyrė sužalojimus – (duomenys neskelbtini). Dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovas gydėsi iki 2019-03-19, buvo nedarbingas, ir šiuo metu nėra visiškai išsigydęs. Atlikus medicininis tyrimas R. J. nustatytas 80 proc. bazinis darbingumo lygis.

2. Ieškovas nurodo, kad jam už darbą vieną mėnesį išmokėta 400,00 Eur darbo užmokesčio ir 1430,00 Eur dienpinigių, iš viso 1830,00 Eur. Išskaičiavus mokesčius išmokėta 1791,00 Eur. Dėl patirtų traumų darbe R. J. negalėjo dirbti 8 mėnesius ir gauti darbo užmokesčio ir dienpinigių, t. y. negavo 14328,00 Eur pajamų. Už gydymą Švedijoje ieškovas 2018-09-21 sumokėjo 73,50 Eur. Per laikotarpį, kada jis gydėsi, iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus gavo 2851,45 Eur. Taip pat R. J. 2018-09-13 iš ERGO draudimo kompanijos dėl nelaimingo atsitikimo gavo 540,00 Eur draudimo išmoką bei 2018-10-09 gavo 522,00 Eur draudimo išmoką. Iš viso draudimo kompanija R. J. išmokėjo 1062,00 Eur draudimo išmoką dėl nelaimingo atsitikimo. Ieškovo teigimu, tiesioginiai nuostoliai sudaro 73,50 Eur mokestis už gydymą Švedijoje; negautos pajamos sudaro 10414,55 Eur (14328,00 Eur negautas atlyginimas ir dienpinigiai – 2851,45 Eur „Sodros“ išmokos – 1062,00 Eur draudimo išmokos = 10414,55 Eur). Iš viso ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 10488,05 Eur turtinei žalai atlyginti. Ieškovui mokėti dienpinigiai priskaičiuotini prie negautų pajamų. Ieškovas po šio įvykio jautė didžiulį skausmą, negalėjo tinkamai judėti. Nemokėdamas švedų kalbos bei nuolat jausdamas didelį skausmą patyrė didelius nepatogumus, morališkai buvo sužlugdytas. Grįžęs į Lietuvą ieškovas iš karto pradėjo gydymą, nuolat lankėsi pas gydytojus, visada turėjo ir turi judėjimo problemų, vaikščioti naudojo ramentus. (duomenys neskelbtini) – ypatingai skausminga trauma, gydymas truko 8 mėnesius, o patirta trauma turi išliekamųjų reiškinių, nes ieškovo darbingumas sudaro 80 procentų. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo priteisti padarytą neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur.

3. Atsakovė UAB „Romtoka“ nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir šis terminas negali būti atnaujintas. Nuo nelaimingo atsitikimo darbe praėjo daugiau nei trys mėnesiai, jokių naujų aplinkybių neatsirado. Nurodė, kad ieškovas dirbo pas atsakovę pagal 2018-07-09 darbo sutartį Nr. 410 su dviejų mėnesių išbandymo laikotarpiu. Prieš pradedant dirbti ieškovas buvo supažindintas su visais darbo saugą reglamentuojančiais teisės aktais pasirašytinai. 2018-08-01 nelaimingo atsitikimo darbe metu ieškovas susižalojo. Ieškovas savavališkai pasiėmė nešiojamas kopėčias, jas užsikėlė ant pastolių, ir atrėmė į sieną. Tuo metu pastoliai griuvo. Konstatuota paties ieškovo kaltė dėl šio nelaimingo atsitikimo darbe.

4. Ieškovo darbo sutartyje yra numatytas 525,00 Eur dydžio darbo užmokestis per mėnesį, todėl būtent tiek ieškovas ir būtų uždirbęs, jeigu būtų dirbęs Lietuvoje. Darbo sutartyje nebuvo numatyta, kad ieškovas dirbs tik užsienyje, ieškovas galėjo bet kada būti atšauktas dirbti į Lietuvą. Ieškovas, įvertinus „Sodros“ ir draudimo bendrovės išmokėtas išmokas, gavo daugiau, nei būtų gavęs dirbdamas tuos 8 mėnesius. Ieškovas neatima iš darbo užmokesčio sumos mokėtinų mokesčių ir prašo priteisti sumą su visais mokesčiais. Atsakovas nesutinka, kad į negautą darbo užmokestį turėtų būti skaičiuojami ir dienpinigiai. Ieškovo reikalaujamas 5000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra aiškiai per didelis, neatitinkantis teismų praktikos.

5. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE, Lietuvoje vykdanti veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, su ieškinio reikalavimais nesutiko nurodydamas, kad 2018-06-25 trečiasis asmuo ir UAB „Romtoka“ sudarė darbdavio civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-663-102872 ir sutartyje buvo numatytas jos galiojimo laikotarpis truko nuo 2018-07-01 iki 2019-07-01. Pagal minėtą draudimo sutartį buvo apdrausta darbdavio civilinė atsakomybė už žalą, kuri dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir (ar) pakeliui į darbą ar iš darbo padaryta draudėjo darbuotojui. 2018-06-25 atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį Nr. 710-770-2223866, pagal kurią buvo apdrausti atsakovo darbuotojai šiomis draudimo sumomis: 29000 Eur mirties atveju, 14500,00 Eur neįgalumo atveju, 5800 Eur kaulų lūžių ir 5800 Eur laikino neįgalumo atveju. Ši draudimo sutartis galiojo nuo 2018-07-01 iki 2019-07-01. Trečiojo asmens nuomone, nelaimingo atsitikimo darbe aktas ir kiti byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad pastoliai objekte buvo techniškai tvarkingi, pastatyti ant tvirto ir lygaus pagrindo. Jeigu ieškovas nebūtų nešiojamų kopėčių pastatęs ant pastolių, nebūtų jų atrėmęs ir užsilipęs ant jų, pastoliai nebūtų paveikti taip, kad griūtų ir dėl to ieškovas patirtų žalą. Netinkamas darbų organizavimas nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovui atsiradusia žala, nes jis tik sudarė sąlygas nelaimingam atsitikimui įvykti. 2018-08-01 nelaimingas atsitikimas pagal draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu ir dėl jo, vadovaujantis draudimo sutarties sąlygomis, ieškovui sumokėta 522 Eur dydžio draudimo išmoka už apdraustą sveikatos sužalojimą: (duomenys neskelbtini). Ši draudimo išmoka yra įskaitoma į ieškovo patirtų nuostolių sumą. Ieškovui socialine draudimo išmoka jo negautos pajamos buvo kompensuotos 100 proc. Ieškovas nepagrįstai į negautų pajamų dydį įskaičiuoja ir dienpinigius. Atsakovės sumokėta draudimo išmoka pagal draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo sutartį visa apimtimi kompensuoja ieškovo neturtinius praradimus.

                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. vasario 14 d. sprendimu priteisė iš atsakovės UAB „Romtoka“ ieškovui R. J. 954,82 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1954,82 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019-05-20) iki visiško sprendimo įvykdymo. Iš atsakovės UAB „Romtoka“ valstybei teismas priteisė 44,00 Eur žyminio mokesčio ir 3,32 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.

7. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties, teismas nevertino iš esmės ieškovo pavėluoto kreipimosi į darbo ginčų komisiją priežasčių ir darbo ginčų komisijos atsisakymo terminą atnaujinti teisėtumo, sprendė ginčą dėl teisės iš esmės konstatuodamas, kad, nors ieškovas ir praleido procedūrinį 3 mėnesių terminą kreiptis į atitinkamą darbo ginčų komisiją, ieškinio senaties terminas teisminio ginčo nagrinėjimui nėra praleistas.

8. Pasisakydamas dėl nelaimingo atsitikimo darbe kilimo priežasčių, teismas vertino aplinkybę, kad abi šalys iš esmės neginčija 2018-08-29 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 duomenų ir pateiktų išvadų, kuriomis konstatuojamos nelaimingo atsitikimo priežastys. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju konstatuotina abiejų šalių kaltė dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe. Teismas pripažino, kad ne visi atsakovo pastoliai buvo įrengti laikantis saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 11 nuostatų, kad pats darbdavys netinkamai organizavo statybos rangos darbus.  Kita vertus, teismas taip pat nustatė ir ieškovo didelį neatsargumą, atliekant namo fasado apdailos darbus. Ieškovas, norėdamas pasiekti dažomą langą, atsinešė nešiojamas kopėčias, jas užsikėlė ant pastolių ir atrėmė į namo sieną, nors ir matė, kad būtent toje namo dalyje, kur yra įrengta medinė terasa, pastoliai nėra pritvirtinti ir nėra pakankamai stabilūs. Teismas vertino, kad ieškovo elgesys, pasireiškęs (duomenys neskelbtini) saugos ir sveikatos instrukcijos pažeidimu, yra padarytas didelio neatsargumo aplinkybėmis ir jis tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su jam atsiradusia žala. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog viena iš nelaimingo atsitikimo sąlygų ir priežasčių buvo atsakovės neteisėtas neveikimas – atsakovė, kaip didesnio pavojaus šaltinio (statybos įrenginių) valdytoja, nesiėmė visų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, netinkamai organizavo darbus ant metalinių pastolių. Tačiau spręsdamas dėl  priteistinos žalos dydžio, teismas atsižvelgė ir į tai, jog žala atsirado ir dėl paties darbuotojo, t. y. ieškovo R. J., didelio neatsargumo, būtent, matydamas pastolių nestabilumą, statė ten kopėčias ir tęsė darbus, taip pažeisdamas saugos ir sveikatos instrukcijas.

9. Vertindamas priteistinos turtinės žalos dydį, teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl dienpinigių įtraukimo į turtinės žalos atlyginimą, nes nebuvo šalių valios dėl nuolatinio darbo užsienyje, be to, ieškovo argumentus, kad jis pagrįstai tikėjosi gauti darbo sutartyje numatyto atlyginimo ir dienpinigių sumos dydžio darbo užmokestį, teismas pripažino deklaratyviais. Teismas vertino, kad rugpjūčio mėnesį dar tęsėsi išbandymo laikotarpis ieškovui, 2018-07-31 įsakymu jam buvo pratęsta komandiruotė užsienyje, todėl sprendė, kad rugpjūčio mėnesio pajamos, susidedančios iš darbo užmokesčio ir dienpinigių, buvo pagrįstai numatytos gauti ir jų pagrįstai tikėtasi gauti rugpjūčio mėnesį esant normaliai veiklai. Teismas sprendime nurodė, jog turtinę žalą sudaro 73,50 Eur mokestis už gydymosi išlaidas Švedijoje ir netiesioginiai nuostoliai – negautas darbo užmokestis už rugpjūtį bei dienpinigiai už rugpjūčio mėnesį (bendrai 1791,00 Eur) ir darbo užmokestis už 6 darbo dienas rugsėjį (133,99 Eur ). Iš sumos už rugpjūčio mėnesį teismas atėmė atsakovės išmokėtą 88,86 Eur sumą ir, atsižvelgdamas į nustatytą abipusę šalių kaltę, padalijo šią sumą per pusę, priteisdamas ieškovui 954,82 Eur turtinės žalos atlyginimą.

10. Ieškovas neginčija, kad iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gavo išmokas, išmokėtas jo ligos laikotarpiu, ginčo dėl jų dydžio taip pat nėra. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad ieškovas gavo visas ligos išmokas (iš viso 2851,45 Eur) ir 1062,00 draudimo išmoką iš trečiojo asmens, todėl pripažino, kad  ieškovui atlyginta tik 954,82 Eur patirtų nuostolių, o likusią ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė.

11. Vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas pažymėjo, kad ieškovo patirti sužalojimai priskirtini nesunkiam sveikatos sutrikdymui, nėra nuolatinio negrįžtamojo pobūdžio. Ieškovas šiuo metu yra visiškai darbingas, nėra liekamųjų nelaimingo atsitikimo pasekmių. Ieškovas yra jauno amžiaus; pasibaigus nedarbingumui 2019-05-07 jau sudarė studento praktinio mokymosi sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl laivo mechaniko įgūdžių formavimo. Net ir nedarbingumo laikotarpiu jam pavyko tęsti studijas (duomenys neskelbtini) mokykloje, nereikėjo jų stabdyti, todėl teismui nebuvo pagrindo pripažinti ieškovo patirtų stiprių fizinių ir dvasinių išgyvenimų, liekamųjų reiškinių ieškovo sveikatai ir galimybei dirbti ateityje bei konstatuoti 5000,00 Eur dydžio neturtinę žalą. Vis dėlto teismas atsižvelgė, kad dėl patirtos traumos ieškovas patyrė fizinį skausmą, nepatogumus ir suvaržymus savo kasdieniame gyvenime, laikinas nedarbingumas truko aštuonis mėnesius, apribojant ieškovo mobilumą, tai sąlygojo diskomfortą derinant gydymąsi ir studijas, todėl šiuos patirtus nepatogumus teismas priskyrė prie neturtinės žalos. Teismas, atsižvelgdamas į patirtus ieškovo fizinius nepatogumus, emocinius išgyvenimus dėl darbe įvykusio nelaimingo atsitikimo, į abipusę šalių kaltę dėl nelaimingo atsitikimo, ieškovo patirtą neturtinę žalą vertino 1000,00 Eur, kurią priteisė iš atsakovės.  

                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovas R. J. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 14 d. sprendimą tenkinant ieškovo ieškinį visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

     12.1. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, priimtas sprendimas prieštarauja teismų praktikai, todėl keistinas. Apeliantas įsitikinęs, kad šiuo atveju 100 procentų kaltės dėl nelaimingo atsitikimo tenka darbdavei, todėl teismas nepagrįstai pripažino abipusę šalių kaltę. Gydymo įstaigai Švedijoje darbdavės atstovai nurodė, kad įvyko buitinė trauma, o ne nelaimingas atsitikimas darbe. Teismas pripažino, kad ieškovas patyrė traumą dėl didelio neatsargumo, apeliantas sutinka, kad traumą patyrė ir dėl jo paties neapdairių veiksmų, tačiau tvirtina, kad jo kaltės dydis, palyginus su darbą organizavusio subjekto kalte, nėra tapatus. Atsižvelgiant į ieškovo veiksmus, apeliantas pripažįsta tik 5–10 procentų savo kaltės.

    12.2. Ieškovą darbo sąlygos tenkino, darbdavė taip pat jokių pretenzijų ieškovui dėl darbo neturėjo, todėl žalos atlyginimui dėl traumos bandomasis laikotarpis neturi reikšmės. Teismas turtinės žalos atlyginimo dydį apskaičiavo tik už vieną mėnesį, nors R. J. gydėsi 8 mėnesius ir toks teismo vertinimas, apelianto nuomone, yra neteisingas. Tokiu sprendimu teismas palaikė darbdavės, kaip stipresnės šalies, interesus. Ieškovą darbo sąlygos tenkino, todėl jis ketino prieš rugsėjo 1 dieną Lietuvos aukštojoje (duomenys neskelbtini) mokyklai parašyti prašymą akademinėms atostogoms gauti, tačiau to nespėjo padaryti dėl patirtos darbe traumos. Apeliantas įsitikinęs, kad jo prašymas atlyginti turtinę 10488,05 Eur žalą yra pagrįstas ir teisėtas.

    12.3. Iš nurodytų kasacinio teismo nutarčių apeliantas mato, kad sąžiningu, teisingu ir protingu neturtinės žalos atlyginimu, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pripažįstama 7240,50 Eur – 14481 Eur suma. Teismas ieškovo dėl sveikatos sutrikdymo patirtą neturtinę žalą įvertino žymiai mažesne suma už minimalią, nei numato teismų praktiką. Teismas priteisė 1000 Eur dydžio sumą, kuri net 7 kartus mažesnė už minimalią sumą, todėl, apeliantas mano, kad teismas netinkamai įvertino ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį, jį nepagrįstai sumažino, sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo keistina, pripažįstant 5000 Eur neturtinės žalos dydį.

13. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Romtoka“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 14 d. sprendimą, teismo patenkintus ieškovo reikalavimus atmesti, tai yra ieškovo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmesti visiškai bei perskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

     13.1. Nors atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, teismas nepagrįstai atsisakė jį taikyti motyvuodamas tuo, kad bendra ieškinio senaties terminas pagal DK 15 straipsnį yra 3 metai. Nuo nelaimingo atsitikimo darbe praėjo daugiau nei trys mėnesiai, jokios naujos aplinkybės neatsirado, todėl ieškovas žinojo, jog turi pareikšti ieškinį per tris mėnesius, tai pripažino ir darbo ginčų komisija. Ieškovas neprašė pripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbiomis ir reikalavimo atnaujinti ieškinio senaties terminą net neteikė.

    13.2. Atsakovė nesutinka su teismo konstatuota abiejų šalių kalte dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, o konkrečiai – su atsakovės kalte. Teismas neteisingai aiškino ir vertino akte nurodytą aplinkybę, jog nelaimingo atsitikimo priežastys yra saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir k.t.) reikalavimų pažeidimas yra atsakovės kaltės įrodymas. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas nebuvo tinkamai supažindintas su visomis atsakovės parengtomis darbų saugos instrukcijomis. Dirbančiojo pasilypėjus ant kopėčių ir lipynių saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 16 4.5.4 punkte numatyta, kad pristatomas kopėčias leidžiama naudoti užlipti tarp statomo statinio aukštų bei darbams, kuriuos atliekant neprireiktų papildomai remtis į statinio konstrukcijas. Todėl, apeliantė yra įsitikinusi, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, nepagrįstai atmetė atsakovės kviestų liudytojų parodymus. Apeliantas įžvelgia teismo išvadų dviprasmiškumą dėl Švedijos gydymo įstaigoje nuslėptos informacijos apie įvykio aplinkybes.

    13.3. Apeliantė nesutinka su teismo priteista 954,82 Eur turtinės žalos suma, nes dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra kaltas tik pats ieškovas. Iš sprendimo apeliantei nėra aišku, kaip teismas suskaičiavo, jog negautas darbo užmokestis už rugpjūtį bei dienpinigiai už rugpjūčio mėnesį yra 1791,00 Eur, o už šešias rugsėjo mėnesio darbo dienas – 133,99 Eur. Atsakovės nuomone, ieškovas turi teisę tik į darbo užmokesčio skirtumą tarp darbo užmokesčio ir VSDFV išmokos dydžio, o ne į visą darbo užmokesčio sumą už rugpjūčio mėnesį. Atsakovė nesutinka su darbo užmokesčio priteisimu už šešias darbo dienas 2018 m. rugsėjo mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas 2018-08-01 buvo atšauktas iš komandiruotės, jokių padidėjusių darbuotojo išlaidų, atsirandančių dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti, nebeliko, todėl jokie dienpinigiai ieškovui nuo 2018-08-02 nebepriklausė. Apeliantės teigimu, dienpinigiai ieškovui už 2018 m. rugpjūčio mėnesį negalėjo būti net priteisti.

    13.4. Trečiojo asmens sumokėta suma, kuri turėtų ar galėtų būti įskaityta neturtinei žalai atlyginti, tiesiogiai priklauso nuo teismo sprendimo dėl turtines žalos bei jos dydžio.

    13.5. Teismas sprendime konstatavo, jog buvo patenkinta tik 12 procentų ieškovo ieškinio, tačiau šiuo atveju nepriteisė iš ieškovo atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Aplinkybė, kad ieškovas yra buvęs darbuotojas, o atsakovė yra darbdavys, negali sąlygoti, jog jokios atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, atmetus daugiau nei 88 procentų ieškovo ieškinio, iš ieškovo nepriteisiamos.

14. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Romtoka“ apeliacinį skundą ieškovas R. J. prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

    14.1. Atsakovė neskiria ieškinio senaties bei procedūrinio terminų.

    14.2. Visomis darbo priemonėmis, tarp jų ir kopėčiomis, ieškovą visiškai aprūpino darbdavė, darbdavė liepė būtent tokiu pavojingu būdu dažyti langus, o ieškovas prieštarauti darbdavei neturėjo jokios galimybės. Darbdavė po nelaimingo atsitikimo darbe elgėsi nesąžiningai, informuodama Švedijos gydymo įstaigą, kad įvyko buitinė trauma. Kaltės paskirstymas šalims po 50 procentų nėra teisingas ir proporcingas nustatytai kaltei.

     14.3. Atsakovė, vengdama civilinės atsakomybės, neteisingai aiškina turtinės žalos dydį. Kadangi ieškovas gydėsi 8 mėnesius, todėl ir negautos pajamos turėtų būti apskaičiuotos už 8 mėnesius.

     14.4. Teismas priteisė 1000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri net 7 kartus mažesnė už minimalią sumą.

15. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė UAB „Romtoka“ prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

    15.1. Ieškovo netinkamų veiksmų seka sąlygojo, jog atsitiko nelaimingas atsitikimas darbe ir ieškovas patyrė sužalojimus. Ieškovas nebūtų susižalojęs, jeigu nebūtų buvę neteisėto ieškovo veiksmo, t .y. ieškovas nebūtų pasistatęs kopėčių ant pastolių ir nebūtų neteisėtai atrėmęs vieną jų galą į pastolius, o kitą – į remontuojamojo namo sieną.

    15.2. Dviejų mėnesių išbadymo laikotarpis buvo numatytas ne ieškovo pageidavimu ir interesais, o darbdavės. Visą nedarbingumo laikotarpį ieškovas gavo išmokas iš „Sodros“, todėl ieškovas už tą patį laikotarpį pageidauja gauti ir darbo užmokestį, t. y. gauti mokėjimus du kartus. Numatytas išbandymo laikotarpis turėjo baigtis 2018-09-10, nelaimingas atsitikimas darbe įvyko nepasibaigus ieškovo išbandymo laikotarpiui. Atmestinas ieškovo reikalavimas dėl dienpinigių įtraukimo į turtinės žalos atlyginimą, nes nebuvo šalių valios dėl nuolatinio darbo užsienyje. Darbo sutartyje nebuvo numatyta, kad ieškovas dirbs tik užsienyje. Jokie dienpinigiai ieškovui už 2018 m. rugpjūčio mėnesį negalėjo būti priteisti.

    15.3. Apelianto apeliaciniame skunde nurodytose kasacinio teismo nutartyse priteisti neturtinės žalos dydžiai neturi konkrečiu atveju jokios precedento reikšmės. Sprendžiant klausimą dėl žalos ir jos dydžio, turi būti atsižvelgta ir į asmenų kaltę.

16. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, – ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

    16.1. Ieškovas buvo susipažinęs su atsakovės darbų saugos teisės aktais. Ieškovo darbų saugą reguliuojančių teisės aktų pažeidimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovui atsiradusiais neigiamais padariniais, t. y. jeigu ieškovas nebūtų nešiojamų kopėčių pastatęs ant pastolių, jų atrėmęs ir užsilipęs ant jų, pastoliai nebūtų paveikti taip, kad griūtų ir dėl to ieškovas patirtų žalą. Ieškovas ir atsakovė nebuvo susitarę dėl nuolatinio darbo užsienyje, todėl ieškovo reikalavimas atlyginti 10488,05 Eur turtinę žalą nėra pagrįstas. Ieškovui sumokėta 522 Eur dydžio draudimo išmoka už apdraustą sveikatos sužalojimą: (duomenys neskelbtini). Ši draudimo išmoka yra įskaitoma į ieškovo patirtos neturtinės žalos sumą. Ieškovo sveikatos sutrikimai buvo laikini ir neliko jokių neigiamų pasekmių sveikatai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatęs abipusę darbuotojo ir darbdavio kaltę, iš dalies tenkino ieškovo reikalavimus priteisti jam turtinę ir neturtinę žalą, patirtą nelaimingo atsitikimo darbe metu.

19. Byloje nustatyta, jog 2018-07-09 ieškovas ir atsakovas pasirašė neterminuotą darbo sutartį Nr. 410, pagal kurią ieškovas nuo 2018 m. liepos 10 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini)su 2 mėnesių išbandymo terminu, norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui (1 t., b. l. 14–16). 2018-08-29 nelaimingo atsitikimo darbe aktas fiksavo aplinkybes, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. komandiruotės metu Švedijoje ieškovas R. J., vykdydamas gyvenamojo namo fasado apdailos darbus ir norėdamas pasiekti langą, atsinešė nešiojamas kopėčias, jas užkėlė ant pastolių ir atrėmė į namo sieną. Užlipęs ant kopėčių mėgino atlikti jam pavestą darbą, tuo metu pastoliai griuvo, o su jais kartu nukrito ir ieškovas. Atvykęs darbuotojas nuvežė ieškovą į gydymo įstaigą, ten jam buvo suteikta medicininė pagalba, šis įvykis nebuvo fiksuotas kaip nelaimingas atsitikimas darbe. 2018-08-29 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 (toliau – Aktas) nustatytos nelaimingo atsitikimo priežastys: saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas; pažeistas (duomenys neskelbtini) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 11 punktas Nr. 4.1, numatantis, kad vykdo darbus tik nuo tokių paaukštinimo priemonių, kuriomis užtikrintas pakankamas pastovumas, stiprumas; nustatytas netinkamas darbų organizavimas (1 t. b. l. 17–19).

20. Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadą Nr. G 1 126/2018(04) R. J. nustatyti kūno sužalojimai: (duomenys neskelbtini). R. J. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl (duomenys neskelbtini) jo sveikata sutrikdyta ilgau nei 10 dienų (1 t., b. l. 25–26). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritorinio skyriaus 2019-03-22 sprendimais Nr. STS-658 ir STS-659 bei darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe pažyma DLN-2 Nr,764 nustatyta, kad ieškovui R. J. nustatytas 80 procentų darbingumo lygis nuo 2019-03-19 iki 2019-09-18 (1 t., b. l. 34–36).

21. 2018-07-31 UAB „Romtoka“ įsakymu ieškovui buvo pratęsta komandiruotė darbo funkcijoms atlikti Švedijos karalystėje iki 2018-08-31, tačiau įvykus nelaimingam atsitikimui darbe 2018-08-01 įsakymu komandiruotė iškart buvo nutraukta (1 t., b. l. 107). Atsakovė ieškovui už liepos mėnesį priskaičiavo ir išmokėjo 1791,00 Eur darbo užmokestį, o rugpjūčio mėnesį priskaičiuota 88,86 Eur darbo užmokesčio ir kitų išmokų, išmokėta 86,71 Eur (1 t., b. l. 28). Gydymosi laikotarpiu ieškovas iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus gavo 2851,45 Eur, 2018-09-13 iš ERGO draudimo kompanijos dėl nelaimingo atsitikimo gavo 540,00 Eur draudimo išmoką ir 2018-10-09 gavo 522,00 Eur draudimo išmoką (iš viso 1062,00 Eur).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl turtinės žalos dydžio, todėl papildomai pasisako dėl likusios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo bei esminių apeliacinių skundų argumentų.

     Dėl ieškinio senaties termino

23. Atsakovė savo apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad nuo nelaimingo atsitikimo darbe praėjus daugiau nei trims mėnesiams, teismas nepagrįstai atsisakė taikyti senatį motyvuodamas tuo, kad bendras ieškinio senaties terminas pagal DK 15 straipsnį yra 3 metai. Ieškovas neprašė pripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis ir reikalavimo atnaujinti ieškinio senaties terminą net neteikė. Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija kategoriškai nesutinka.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje sprendžiant ieškinio senaties klausimą visų pirma taikytinos LR darbo kodekso normos kaip specialiosios teisės normos, kadangi kilęs ginčas susijęs su darbo teisiniais santykiais. 2016 m. rugsėjo 14 d. LR darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio 7 dalies norma numato, kad ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo, pareikštas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, sprendžiamas pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Kadangi ieškovas teismui pateikė ieškinį 2019 m. gegužės 25 d., t. y. po naujojo LR darbo kodekso įsigaliojimo, ieškinio senaties termino klausimui spręsti taikytinos nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio LR darbo kodekso normos. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio LR darbo kodekso 15 straipsnio 2 dalies norma numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų, atitinkamai to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatis netaikoma neturtinei žalai, susijusiai su sveikatos sužalojimu, atlyginti. Kartu pažymėtina, jog LR darbo kodekso 15 straipsnio 4 dalies norma numato, kad ieškinio senačiai skaičiuoti ir taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos taikomos, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nenustato specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. Atitinkamai ieškinio senaties termino praleidimo klausimas spręstinas remiantis LR civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalies norma, numatančia, kad pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas, jei ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčas kilęs darbo teisinių santykių srityje, kuri, remiantis LR darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies norma, reglamentuojama vadovaujantis ir teisėtų lūkesčių apsaugos, ir visokeriopos darbo teisių gynybos principu. Remiantis šiuo principu, pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo pavėluoto kreipimosi į darbo ginčų komisiją priežasčių ir darbo ginčų komisijos atsisakymo terminą atnaujinti teisėtumo, bet sprendė ginčą dėl teisės iš esmės. Atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad trijų mėnesių terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją yra procedūrinis terminas, šios bylos atveju taikytinas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas. Nepraleidus šio termino, ieškovas neprivalėjo nurodyti, o bylą nagrinėjęs teismas vertinti ieškinio senaties termino reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo praleidimo priežasčių.

26. Kita svarbi aplinkybė yra tai, kad pareikštu ieškiniu ieškovas siekia apginti tokią vertybę kaip asmens sveikata, kuri buvo sutrikdyta nelaimingo atsitikimo darbe metu. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuomet pareikštu ieškiniu siekiama ginti tokias vertybes kaip asmens sveikata, ieškinio senaties termino taikymas užtikrinant santykių stabilumą ir apsaugant pažeidimą darbo saugos srityje padariusį atsakovą nuo pareigos atlyginti padarytą žalą, būtų neproporcingas vertybei, kuri liktų be teisminės gynybos – asmens sveikatai ir būtinybei kompensuoti jos praradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. UAB „Algesa“, bylos Nr. 3K-3-35/2012). Taigi, šioje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė ieškinio senaties taikymo klausimą.

       Dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių nustatymo ir abipusės kaltės nustatymo

27. Darbdavys apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad teismas neteisingai aiškino ir vertino Akte nurodytą aplinkybę, jog nelaimingo atsitikimo priežastys yra saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas, yra atsakovės kaltės įrodymas. Priešingai, dirbančiojo pasilypėjus ant kopėčių ir lipynių saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 16 4.5.4 punkte numatyta, kad pristatomas kopėčias leidžiama naudoti užlipti tarp statomo statinio aukštų bei darbams, kuriuos atliekant neprireiktų papildomai remtis į statinio konstrukcijas. Atsakovė nesutinka ir su teismo išvada, kad ieškovas nebuvo tinkamai supažindintas su visomis atsakovės parengtomis darbų saugos instrukcijomis.

28. DK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys (DK 260 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2015 m. kovo 26 d. įstatymo Nr. XII-1581 redakcija) (toliau – DSSĮ) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos DSSĮ 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje teisės normoje nustatytos pareigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra nurodęs, kad bendrasis darbdavio atsakomybės principas yra absoliutus ir imperatyvus darbdavio deliktinės prievolės nukentėjusiam darbuotojui atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2010). Taigi, vertinant atsakovės veiksmus būtina atsižvelgti į visą darbdavio pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas turinį.

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi būti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovė netinkamai vykdė įmonėje numatytų darbų saugos priemonių vykdymo kontrolę, teisėjų kolegija įvertina, kiek ši aplinkybė buvo 2018 m. rugpjūčio 1 d. komandiruotės metu Švedijoje įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastis.

30. 2018-08-29 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 konstatuotos nelaimingo atsitikimo priežastys: saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas; pažeistas (duomenys neskelbtini) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 11 punktas Nr. 4.1, numatantis, kad vykdo darbus tik nuo tokių paaukštinimo priemonių, kuriomis užtikrintas pakankamas pastovumas, stiprumas; nustatytas netinkamas darbų organizavimas.

31. Byloje nustatyta, kad ieškovas su dar dviem komandiruotais atsakovės įmonės darbuotojais D. S. ir M. U. vykdė gyvenamojo namo fasado apdailos darbus, dažė privatų užsakovo namą Švedijoje. Darbai buvo vykdomi nuo metalinių pastolių, pastatytų 2018-07-20; naudojamų pastolių aukštis 2 metrai, ilgis 3 metrai, su apsaugine plėvele, tačiau jie nebuvo tvirtinami prie namo sienos. Kaip pagrįstai vertino bylą nagrinėjęs teismas, pačios darbdavės patvirtintoje (duomenys neskelbtini) (7111) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 11 2.14 punkte yra numatyta, kad užtikrinant pastolių stabilumą, statramsčius visame jų aukštyje būtina tvirtinti prie pastatų ar statinių konstrukcijų, o instrukcijos 2.25 punkte reglamentuota UAB „Romtoka“ darbų vadovo pareiga patikrinti pastolių, paklotų, kitų paaukštinime priemonių būklę (1 t., b. l.  89). Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas ieškovo darbų vadovu paskirtas A. Š. patvirtino aplinkybę, kad metaliniai pastoliai prie dažomo namo sienos nebuvo tvirtinami, nes užsakovas nenorėjo, kad jais nebūtų pakenkta namo fasadui, ir buvo pasirinktas kitas pastolių statymo būdas. Taigi, statybos objekte nebuvo užtikrintas vienos sienos pastolių stabilumas, be to, buvo laikomos ir bet kada darbuotojams prieinamos metalinės kopėčios, kurias ieškovas ir panaudojo dažydamas langus. Tai teisėjų kolegijai leidžia pritarti bylą nagrinėjusio teismo padarytai išvadai, kad ne visi atsakovo pastoliai buvo įrengti laikantis saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 11 nuostatų, pats darbdavys netinkamai organizavo statybos rangos darbus, o paskirto darbų vadovo A. Š. nebuvo objekte ir  jis nepatikrino visų pastolių stabilumo ir nekontroliavo jam pavestų darbuotojų atliekamų darbų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsakovei nepaneigus saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimų, apeliantė bandydama išvengti atsakomybės nepagrįstai remiasi dirbančiojo pasilypėjus ant kopėčių ir lipynių saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 16 4.5.4 punktu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog viena iš nelaimingo atsitikimo sąlygų ir priežasčių buvo atsakovės neteisėtas neveikimas – atsakovė, kaip didesnio pavojaus šaltinio ((duomenys neskelbtini) įrenginių) valdytoja, nesiėmė visų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, netinkamai organizavo darbus, ant metalinius pastolius. 

32. Teisėjų kolegija, nustačiusi atsakovės veiksmų neteisėtumą, pasireiškusį neužtikrinant ir netinkamai kontroliuojant, kaip darbuotojas laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, bei priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir nelaimingo atsitikimo, pažymi, kad atsakovės kaltės prezumpcija šioje byloje nepaneigta. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, trukdžiusių jai vykdyti efektyvią darbų saugos reikalavimų laikymosi įmonėje kontrolę. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo egzistuojant visas atsakovės kaip darbdavio atsakomybės sąlygas, todėl atsižvelgiant į bendrąjį darbdavio atsakomybės principo absoliutumą, atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovo patirtą žalą.

33.  Ieškovas įsitikinęs, kad šiuo atveju 100 procentų kaltės dėl nelaimingo atsitikimo tenka darbdavei, taip pat įvertinęs savo neapdairius veiksmus, pripažįsta 5–10 procentų savo kaltės.

34. DK 247 straipsnyje nustatyta, kad jeigu žalai atsirasti sudarė sąlygas nukentėjusiojo kaltė (sužalojimo ir mirties atvejais – sužalotojo (mirusiojo) asmens didelis neatsargumas), žalos atlyginimas yra mažinamas atsižvelgiant į kaltės laipsnį arba reikalavimas atlyginti žalą atmetamas. DSSĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais ir vienas iš šią pareigą sudarančių elementų yra pareiga nedelsiant pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui apie situaciją darbo vietose, darbo patalpose ar kitose įmonės vietose, kuri, jų įsitikinimu, gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai. Darbuotojai taip pat turi pranešti apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurių patys pašalinti negali arba neprivalo (DSSĮ 33 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

35.  Byloje nustatyta, kad ieškovas, norėdamas pasiekti dažomą langą, atsinešė nešiojamas kopėčias, jas užsikėlė ant pastolių ir atrėmė į namo sieną, nors ir matė, kad būtent toje namo dalyje, kur yra įrengta medinė terasa, pastoliai nėra pritvirtinti ir nėra pakankamai stabilūs. Šiuo atveju ieškovas privalėjo įvertinti galimą grėsmę, kad kopėčios, atremtos į vertikalų paviršių ir pastatytos ant nedidelio ploto, nepritvirtintos prie vertikalios plokštumos platformos, pakeltos nuo žemės ant aliumininių kojelių, gali griūti.

36. Teismas vertina ir tai, kad darbdavės parengtos Saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 11 3.2 punkte numatyta ir darbuotojo pareiga prieš darbo pradžią patikrinti darbui reikalingų paaukštinimo priemonių (pastolių, paklotų, kopėčių, lipynių, kėlimo mechanizmų) tvarkingumą. 3.9 punkte numatyta darbuotojo pareiga informuoti UAB „Romtoka“ darbų vadovą, jei patikrinimo metu pastebėta paaukštinimo priemonių trūkumų. Ieškovas patvirtino matęs, kad pastoliai nėra pritvirtinti, tačiau jis pats taip pat nesiėmė veiksmų ir nesustabdė savo darbo, nepranešė darbdavei dėl galimo nesaugumo. Dirbančiojo pasilypėjus ant kopėčių ir lipynių saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 16 3.8 p. numatyta pareiga informuoti vadovus apie bet kokį gedimą, netvarką, galimą pavojų ir nepradėti darbo, kol nebus pašalinti visi trūkumai. Šios instrukcijos 4.5.4 punkte numatyta, kad pristatomas kopėčias leidžiama naudoti užlipti tarp statomo statinio aukštų bei darbams, kuriuos atliekant neprireiktų papildomai remtis į statinio konstrukcijas. 4.6 punktas numato kad kopėčios turėtų būti pastatytos taip, kad stovėtų stabiliai jomis naudojantis. 4.7 punkte numatytas reikalavimas kopėčias statyti ant stabilaus paviršiaus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovui kilo pareiga pranešti darbdavei apie, jo nuomone, nesaugias darbo sąlygas, nes, kaip pripažino jis pats, pastebėjęs nestabilius pastolius, nusprendė tęsti darbus, pastatė kopėčias ant nestabilių pastolių, taip savo veiksmais sukėlė riziką įvykti nelaimingam atsitikimui.

37. Teisėjų kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, kad paties ieškovo elgesys pasireiškė (duomenys neskelbtini) saugos ir sveikatos instrukcijos pažeidimu, jis yra padarytas didelio neatsargumo aplinkybėmis ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su jam atsiradusia žala. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo prašomas priteisti turtinės žalos dydis mažintinas per pusę dėl to, jog paties ieškovo kaltė taip pat buvo įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (DK 247 straipsnis).

       Dėl turtinės žalos dydžio

38. Pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė tik 954,82 Eur patirtų nuostolių. Su tokia teismo išvada nesutinka abu apeliantai. Ieškovas tvirtina, kad teismas nepagrįstai turtinės žalos atlyginimo dydį apskaičiavo tik už vieną mėnesį, nors jis gydėsi 8 mėnesius, todėl apeliantas įsitikinęs, kad jo prašymas atlyginti turtinę 10488,05 Eur žalą yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovė, nesutikdama su teismo priteista 954,82 Eur turtinės žalos suma, teigia, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra kaltas tik pats ieškovas. Atsakovės nuomone, ieškovas turi teisę tik į darbo užmokesčio skirtumą tarp darbo užmokesčio ir VSDFV išmokos dydžio, o ne į visą darbo užmokesčio sumą už rugpjūčio mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas 2018-08-01 buvo atšauktas iš komandiruotės, darbdavės teigimu, dienpinigiai ieškovui už 2018 m. rugpjūčio mėnesį negalėjo būti priteisti.

39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vienu atveju, nebuvus šalių valios dėl nuolatinio darbo užsienyje, atmetė ieškovo reikalavimą dėl dienpinigių įtraukimo į turtinės žalos atlyginimą. Kitu atveju vertino, kad rugpjūčio mėnesį tęsiantis išbandymo laikotarpiui ieškovui, 2018-07-31 įsakymu buvo pratęsta komandiruotė užsienyje, todėl sprendė, kad rugpjūčio mėnesio pajamos, susidedančios iš darbo užmokesčio ir dienpinigių, buvo pagrįstai numatytos gauti ir jų pagrįstai tikėtasi gauti rugpjūčio mėnesį esant normaliai veiklai. Taigi, pirmuoju atveju ieškovui neįrodžius dėl nuolatinio darbo užsienyje atsakovės įmonėje, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai vertino, kad ieškovas turėjo pagrįstus lūkesčius dirbti bent jau išbandymo laikotarpiu, t. y. iki 2019-09-10, todėl pagrįstai tikėtinas ieškovo pajamas pripažino ir už šešias darbo dienas rugsėjo mėnesį iki išbandymo laikotarpio pabaigos. Negautas pajamas už šias dienas teismas skaičiavo pagal darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį po mokesčių, t. y. sprendė, kad ieškovas negavo 133,99 Eur darbo užmokesčio už šešias darbo dienas rugsėjo mėnesį. Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes darbo užmokestis, kaip negautos pajamos, už šešias darbo dienas rugsėjo mėnesį taip pat turi būti skaičiuojamas iš ieškovui išmokėto 1791,00 Eur darbo užmokesčio už liepos mėnesį 537,30 Eur (1791,00/20x6). 

40. Antruoju atveju teisėjų kolegija pažymi, darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (DK 107 straipsnio 1, 3 dalys). Šalių darbinių santykių laikotarpiu galiojusio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 383 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2 punkte numatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Tuo pačiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto Maksimalių dienpinigių dydžio sąrašo 129 punkte nustatyta, kad maksimalus dienpinigių Švedijos Karalystėje dydis yra 65 Eur. Pati atsakovė 2019-03-26 išduotoje pažymoje apie ieškovui priskaičiuotas ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nurodo, kad už darbą liepos mėnesį ieškovui paskaičiuota 400 Eur darbo užmokesčio ir 1430,00 Eur dienpinigių, tai yra iš viso išmokėta 1791,00 Eur darbo užmokesčio (1 t., 28 b. l.). Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad dienpinigiai ieškovui už 2018 m. rugpjūčio mėnesį ir už šešias darbo dienas rugsėjo mėnesį turi būti įtraukti į turtinės žalos atlyginimą.

41. Pagal DK 155 straipsnio nuostatas, darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, ar dėl susirgimo profesine liga – privalo atlyginti žalą tiek, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmokos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su darbdavės apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovas turi teisę tik į darbo užmokesčio skirtumą tarp darbo užmokesčio ir VSDFV išmokos dydžio. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovo negautas pajamas iš ieškovui mokėtino 1791,00 Eur darbo užmokesčio neatėmė „Sodros“ išmokos už rugpjūčio mėnesį. Įvertinus tai, kad darbdavys ieškovui už rugpjūčio mėnesį priskaičiavo 88,86 Eur darbo užmokesčio ir kitų išmokų bei išmokėjo 86,71 Eur, pripažintina, kad ieškovas už rugpjūčio mėnesį negavo pagrįstai tikėtinų 1704,29 Eur (1791,00 Eur – 86,71 Eur). VSDFV Šiaulių skyriaus pažyma apie ieškovui išmokėtas išmokas patvirtina, kad R. J. 2018 m. rugpjūčio mėnesį ir rugsėjo mėnesį už šešias dienas gavo 487,75 Eur „Sodros“ išmokų (1 t., b. l. 30–31), taigi, šia 487,75 Eur „Sodros“ išmokų suma mažintinas negautų pajamų dydis iki 1216,54 Eur (1704,29 Eur – 487,75 Eur). Teisėjų kolegija įvertinusi aptartą šalių abipusės atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo klausimą, ir pripažinusi, kad šių pajamų negauta dėl abiejų šalių veiksmų, mano, kad ieškovui turėtų būti priteista pusė šios sumos, t. y. 876,92 Eur ((537,30+1216,54)/2). Kaip turtinė žala vertintinas ir 73,50 Eur mokestis už gydymą Švedijoje, tačiau vėlgi, atsižvelgiant į abiejų šalių atsakomybę dėl nelaimingo atsitikimo, ieškovui turėtų būti atlyginama pusė šios sumos, t. y. 36,75 Eur. Iš viso ieškovui priteistina 913,67 Eur (876,92 Eur +36,75 Eur) turtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija keičia šią skundžiamą teismo sprendimo dalį ir priteistą 954,82 Eur turtinės žalos sumą mažina iki 913,67 Eur.

42. Bylos duomenys patvirtina, kad gydymosi laikotarpiu ieškovas iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus gavo 2851,45 Eur, 2018-09-13 iš ERGO draudimo kompanijos dėl nelaimingo atsitikimo gavo 540,00 Eur draudimo išmoką ir 2018-10-09 gavo 522,00 Eur draudimo išmoką (iš viso 1062,00 Eur), todėl konstatavus šių išmokų gavimą, teismas pagrįstai atmetė likusią ieškovo ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo.

       Dėl neturtinės žalos

43. Apeliantas įsitikinęs, kad teismo priteistas 1000 Eur nelaimingo atsitikimo darbe patirtos neturtinės žalos dydis yra nesąžiningai per mažas. Ieškovas ginčydamas jam už patirtą sveikatos sužalojimą darbe priteistos neturtinės žalos dydį, teigia, kad teismas netinkamai vertino CK 6.250 str. nustatytus neturtinės žalos kriterijus, neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus apie tų kriterijų taikymą. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantas nenurodo nė vieno teismo precedento, pagal kurį už tokią pačią (arba labai panašią) žalą sveikatai, patirtą panašiomis aplinkybėmis, teismai būtų pripažinę teisingu ir sąžiningu jo nurodytą 5000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

44. Kasacinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose (sužalojus sveikatą dėl nelaimingo atsitikimo darbe) priteisiama nuo 2896,20 Eur (10000 Lt) iki 25 000 Eur neturtinė žala: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1049/2003 (šioje byloje darbuotojui buvo nutraukti kairės rankos pirmasis pirštas ir nykštys, darbuotojas neteko 60 proc. darbingumo, priteista 15000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2004 (darbuotojas patyrė daugybinius kaulų lūžius, neteko 50 proc. darbingumo, priteista 15000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006 (darbuotojas patyrė pavojingą gyvybei kūno sužalojimą, jam nustatytas smegenų pakenkimas ir kaukolės pamato lūžis, priteista 25000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006 (darbuotojas dėl kritimo iš aukščio neteko 100 procentų darbingumo, buvo nustatyta pirma invalidumo grupė su visiška negalia, priteista 50000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006 (darbuotojas neteko 40 proc. darbingumo, taip pat patyrė estetinius išvaizdos sužalojimus dėl sprogimo, priteista 30000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007 (dėl traumos darbuotojas neteko 85 proc. darbingumo, jam nustatyta pirma invalidumo grupė, apsunkintos judėjimo galimybės, sutriko lytinė funkcija, priteista 50000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008 (darbuotojas neteko plaštakos, nustatytas 50 proc. netektas darbingumas, priteista 50000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012) (darbuotojas patyrė sunkią traumą, nustatytas smegenų sumušimas ir kaukolės lūžiai, neteko 50 proc. darbingumo, priteista 50000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2015 (darbuotojas tapo neįgalus, nedarbingas, paralyžiuotas ir priklausomas nuo aplinkinių, jam būtina nuolatinė slauga, priteista 21721,50 Eur (75000 Lt) neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018 (darbuotojui buvo traumuota dešinė plaštaka, kuri vėliau dėl traumos amputuota, dėl to jis neteko 45 procentų darbingumo, priteista 25000 EUR neturtinės žalos). Panašiai neturtinės žalos dydžio klausimas sprendžiamas ir kitų teismų praktikoje, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-661-565/2014 darbuotojui priteista 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (darbuotojas patyrė traumą – kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžį (dėl užkritusio rąsto), teismas nurodė, kad atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis buvo nepilnametis, daugiau kaip 6 mėnesius buvo nedarbingas ir negalėjo vaikščioti, susirgo depresija).

45. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo 2018 m. rugpjūčio 1 d. patirta trauma (duomenys neskelbtini)sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės čiurnos raiščių dalinio plyšimo, (duomenys neskelbtini) jo sveikata sutrikdyta ilgau nei 10 dienų (1, t. 25–26 b. l.). Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad byloje nėra realių duomenų apie tai, kad ši trauma turės reikšmingą įtaką ieškovo tolesnio gyvenimo kokybei. Ieškovas šiuo metu yra visiškai darbingas, nėra liekamųjų nelaimingo atsitikimo pasekmių.

46. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovo patirtas sveikatos sužalojimas darbe pagal šio nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir pasekmes nėra tapatus teismų praktikoje aptartiems atvejams, kai žalos atlyginimas buvo priteistas didesnėmis sumomis. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovui priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už patirtą fizinį skausmą ir su tuo susijusius dvasinius išgyvenimus yra aiškiai neteisingas ir nesąžiningas.

      Dėl atsakovei nepriteistų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

47. Atsakovė nesutinka su teismo nepaskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis, tai, kad ieškovas yra buvęs darbuotojas, o atsakovė yra darbdavė, negali sąlygoti, jog jokios atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, atmetus daugiau nei 88 procentų ieškovo ieškinio, iš ieškovo negali būti priteisiamos.

48. Apeliantės subjektyvaus pobūdžio argumentai, jog nagrinėjamu atveju egzistavo sąlygos jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, nėra pakankami panaikinti arba pakeisti skundžiamai nutarties daliai dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai vertino, kad ieškovas yra silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis, be to, šiame ginče konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl abiejų šalių – tiek darbuotojo, tiek darbdavio kaltės. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad ieškovui priteista maždaug 12 procentų reikalautos ieškinyje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o atsakovo pateiktos patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato atstovavimu, yra beveik tris kartus didesnės nei ieškovo. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad šiuo atveju kitos galimybės apginti savo pažeistas teises, kaip tik kreiptis į teismą, ieškovas neturėjo, todėl priteisus iš darbuotojo darbdavės patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš esmės nebus tinkamai įgyvendinama darbuotojo interesų gynyba, bei iš dalies būtų paneigiama ir pati sprendimo esmė. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas šalims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas teisėtai ir pagrįstai nepaskirstė ir teismo sprendimu vienai iš kitos nepriteisė. Tokios pat pozicijos teisėjų kolegija laikosi ir dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

49. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

50. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą iš esmės tinkamai taikė materialines teisės normas, tačiau priteisdamas turtinės žalos atlyginimą neįvertino ieškovo gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų, todėl teismo sprendimo dalis dėl turtinės žalos priteisimo keistina, likusi skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 14 d. sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 14 d. sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo pakeisti ir ją išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovės UAB „Romtoka“, juridinio asmens kodas 302836285, ieškovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 913,67  Eur (devynis šimtus trylika eurų ir 67 centus) turtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo šiuo ir nepakeisto apylinkės teismo sprendimo dalimi priteistos 1913,67 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų trylikos eurų 67 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019-05-20) iki visiško sprendimo įvykdymo.

Likusią Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 Teisėjai Vytautas Kursevičius

                                                                                                      Egidijus Mockevičius

                                                                                                      Birutė  Simonaitienė