Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-87-606/2023
Teisminio proceso Nr. 4-43-3-0053-2022-8
Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 19 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. vasario 9 d. nutarties,
n u s t a t ė :
1. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. vasario 9 d. nutartimi paliktas nepakeistas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės apskrities VPK) 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimas, kuriuo K. K. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, ir jam paskirta 500 Eur bauda bei specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 3 mėnesiams už tai, kad 2022 m. spalio 17 d. 14.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Ranger“ ir važiuodamas 128 km/h greičiu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimą, nes viršijo leistiną 50 km/h važiavimo greitį 78 km/h.
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas K. K. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. vasario 9 d. nutartį ir pakeisti Tauragės apskrities VPK 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimo dalį, kuria jam skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 3 mėnesiams, bei neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo arba šios paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą sumažinti iki vieno mėnesio.
2.1. Apeliaciniame skunde apeliantas, remdamasis apygardos teismų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aptaria ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybes, kad būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų asmens padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą. Apelianto teigimu, kelio ruože, kuriame jis padarė administracinį nusižengimą, tą dieną eismo sąlygos nebuvo pavojingos, eismas nebuvo intensyvus, todėl jis savo elgesiu realaus pavojaus kitų asmenų teisėms nesukėlė. Byloje nėra jokių duomenų, kad iki jį sustabdant už greičio viršijimą, jis būtų sukėlęs avarines situacijas, padaręs kokių tai kitų šiurkščių vairavimo klaidų, kurios būtų sukėlusios grėsmę kitoms transporto priemonėms ar kitiems eismo dalyviams. Mano, jog šios aplinkybės turi teisinės reikšmės, tačiau jų nutartį priėmęs teismas visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Aukštesnės instancijos teismų praktikoje nagrinėjant analogiškos kategorijos bylas, prieita prie išvados, kad aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą, kurį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018), taip pat kad kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-276-954/2019).
2.2. Apelianto tvirtinimu, nutartį priėmęs teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad jis pripažino padaręs ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, nurodytą administracinį nusižengimą jis padarė būdamas labai susijaudinęs dėl jam artimo asmens (sūnaus) sveikatos būklės ir skubėdamas į gydymo įstaigą, kurioje jis gydomas, šiuo metu jis rūpinasi ne tik po sudėtingos operacijos gydomu sūnumi, bet ir negalią turinčia dukra, gyvenančia (duomenys neskelbtini), kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra. Jo galimybė rūpintis jo artimiausiais žmonėmis būtų labai apribota, jeigu jam būtų skirtas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas arba būtų skirtas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas ilgesniam kaip vieno mėnesio terminui, kadangi tiek gydymo įstaiga, kurioje gydomas sūnus, tiek ir dukters gyvenamoji vieta yra ženkliai nutolusios nuo jo gyvenamosios vietos. Jis pats yra charakterizuojamas teigiamai. Todėl neabejoja, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba tokią teisę apribojus minimaliam įstatyme nustatytam terminui.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas K. L. prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir K. K. apeliacinio skundo netenkinti.
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas K. K. prašo neskirti už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vieno mėnesio, motyvuodamas tuo, kad jis savo elgesiu realaus pavojaus kitų asmenų teisėms nesukėlė, pripažino padaręs ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, nurodytą administracinį nusižengimą padarė būdamas labai susijaudinęs dėl sūnaus sveikatos būklės ir skubėdamas į gydymo įstaigą, kurioje jis gydomas, be to, jis rūpinasi ne tik po sudėtingos operacijos gydomu sūnumi, bet ir negalią turinčia dukra, gyvenančia (duomenys neskelbtini), kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra, charakterizuojamas teigiamai, todėl neabejoja, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba tokią teisę apribojus minimaliam įstatyme nustatytam terminui.
7. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
8. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
9. Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018). Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).
12. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde jokių reikšmingų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta nagrinėjant skundą apylinkės teisme, ir dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir neskirti už ANK 416 straipsnio 6 dalyje padarytą administracinį nusižengimą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nenustatyta.
13. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones, K. K. bus apsunkintas rūpinimasis sūnumi po jam atliktos operacijos, taip pat negalią turinčia dukra, kuri gyvena kitame mieste, tačiau šių aplinkybių nepakanka ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui. Kartu pažymėtina, kad šiuo atveju K. K. nurodyta aplinkybė, jog jis administracinį nusižengimą padarė būdamas labai susijaudinęs dėl sūnaus sveikatos būklės ir tiesiog skubėdamas į gydymo įstaigą, visiškai nepateisina Kelių eismo taisyklių reikalavimo nesilaikymo.
14. Pažymėtina, kad viena iš aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, yra išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas (kasacinio teismo nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.), bei nagrinėjamu atveju ir nustatyto leistino važiavimo greičio viršytas dydis. Nagrinėjamu atveju nustatyta K. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Asociacijos kaimo bendruomenės „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė K. K. charakterizuoja kaip asmenį, aktyviai įsitraukusį į kaimo bendruomenės veiklą, jautrų, geros širdies žmogų, tęsiantį pažadus (b. l. 7). Tačiau jo daromi nusižengimai, susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, K. K., būtent kaip vairuotoją, charakterizuoja kaip linkusį nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir nelinkusį paisyti visuomenės interesų. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus nustatyta, kad 2021 – 2022 metais K. K. net šešis kartus baustas už greičio viršijimą. Šioje byloje nubaustas už tai, kad šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, važiavo net 128 km/h greičiu, kai leistinas greitis tik 50 km/h, ir viršijo leistiną važiavimo greitį net 78 km/h, bei, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje atkreipė dėmesį ir apylinkės teismas, K. K. padarė vieną iš pavojingiausių nusižengimų, susijusių su transportu ir eismo saugumu, dėl kurio įvyksta daug eismo įvykių. Ir šiuo atveju priešingai, nei K. K. teigia apeliaciniame skunde, jis savo elgesiu, kai, pažymėtina, kaimo ribose, važiavo net 128 km/h greičiu, kėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir net gyvybei. Tai, kad tik dėl atsitiktinumo, K. K. neteisėtas elgesys kelyje nesukėlė pasekmių, visiškai nešvelnina jo atsakomybės dėl padaryto nusižengimo. Pažymėtina, kad K. K. per metus padarė ANK 416 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą pakartotinai, todėl ši aplinkybė yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), o kartu parodo ir tai, kad jis iš ankstesnių baustumų administracine tvarka dėl savo elgesio jokių išvadų nedaro, ir jo padarytas nusižengimas, už kurio padarymą jis nubaustas šioje byloje, nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o apie neigiamus padarinius, kurie yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.
15. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas konstatuoja, kad Tauragės apskrities VPK 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – teisėtai ir pagrįstai, jos nepaskyrus, nuobauda būtų aiškiai per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.
16. Kartu pažymėtina, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo ir mažinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki minimalaus, t. y. iki vieno mėnesio.
17. Pažymėtina, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 3 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju, kaip jau aptarta, nustatyta ne tik K. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bet nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), jis padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – važiuodamas, pažymėtina, kaimo ribose, leistiną 50 km/h važiavimo greitį viršijo net 78 km/h, anksčiau daug kartų baustas už analogiškų nusižengimų padarymą. Ir šiuo atveju, nors K. K. kaip žmogus charakterizuojamas ir teigiamai, tačiau jo ankstesni baustumai administracine tvarka jį charakterizuoja kaip vairuotoją, nelinkusį kritiškai vertinti savo elgesio ir laikytis Kelių eismo taisyklių. Todėl, atsižvelgus į nustatytas K. K. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nusižengimo pobūdį, kitų aptartų jį teigiamai ir neigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumą, K. K. pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatų, nustatytas administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas trims mėnesiams, kuris yra trumpesnis negu ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatytas specialiosios teisės atėmimo vidurkis už K. K. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, jį trumpinti dar labiau nėra jokio pagrindo.
19. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. vasario 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. vasario 9 d. nutartį nepakeistą ir K. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Edita Lapinskienė