VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Gitana Butrimaitė 

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti                   2021 m. gegužės 19 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr.21R-382(AG-309/05-2021) ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Kontrolierius, Tarnyba) 2021 m. balandžio 13 d. raštą Nr. S-121 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Kontrolierių išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. kovo 15 d. prašymą.

Skunde nurodo, kad 2021 m. vasario 24 d. įvyko oficialus Kontrolierės L. T., pareiškėjo atstovo ir Lietuvos sporto universiteto atstovo susitikimas. Pareiškėjas už susitikimą apmokėjo, tačiau jam nebuvo pateikti susitikimo protokolas ir stenogramos nuorašai. 2021 m. kovo 15 d. pareiškėjas kreipėsi į Kontrolierių dėl šių duomenų pateikimo. Kontrolierė L. T. 2021 m. balandžio 13 d. Raštu nesuteikė šių duomenų ir pasiūlė kreiptis į tarpininkus, kurie dalyvavo susitikime. Pareiškėjas nesutikdamas su Raštu, kreipėsi į Komisiją, kuri 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 21R-382(AG-309/05-2021) atmetė pareiškėjo skundą.

Teigia, kad skundžiamu Raštu Kontrolierė pripažino, kad susitikime savo iniciatyva siekė suteikti konsultaciją, tačiau jos turinio iki šiol neatskleidžia ir jis pareiškėjui nėra žinomas, taip pat patvirtino, kad buvo daromas 2021 m vasario 24 d. oficialaus susitikimo įrašas, o garso įrašo pagrindu Tarnyboje rengiami protokolai ir su juo supažindinamos suinteresuotosios šalys, tačiau minėtų duomenų nepateikė ir juos slėpė, nenurodė kliūčių, dėl ko neturi galimybės įforminti protokolo/konsultacijos raštu.

Paaiškina, kad Kontrolierė L. T. 2021 m. vasario 18 d. raštu Nr. S-65 nurodė, kad susitikimo metu, neva, siūlė aptarti kilusius neaiškumus ir tolesnius veiksmus, sprendžiant disertacijos (rankraščio) koregavimo galimybę, Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendime Nr. SP-4 sutapčių vertinimas yra paremtas (pagrįstas) tik aiškinamuoju akademinio sąžiningumo terminų žodynu, dėl aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno, kai jau minėta, vyksta administracinės procedūros, kuriose dalyvauja ir pati Kontrolierė, jokių Amerikos psichologijos organizacijos reikalavimų oficialaus vertimo į lietuvių kalbą nėra. Be to, Kontrolierė L. T. 2021 m. vasario 23 d. raštu Nr. S-72 informavo, kad Kontrolierius neturi įgaliojimų atstovauti minėtos organizacijos ir aiškinti jos dokumentų.

Mano, kad L. T. skundžiamu Raštu tik imitavo pareiškėjo 2021 m. kovo 15 d. prašymo nagrinėjimą ir iš esmės jo nenagrinėjo, o ir prašytos informacijos nesuteikė, nors 2021 m vasario 24 d. oficialų susitikimą organizavo ir vedė dėl pareiškėjo, jo metu aptarinėjo pareiškėjo veiksmus bei rinko apie jį informaciją. Todėl pareiškėjui nėra žinoma, kodėl jei net ir L. T. neišsaugojo susitikimo garso įrašo, nenurodo jokių argumentų priežasčių, kodėl negali savo konsultacijų turinio atskleisti pareiškėjui. Tarnyba pripažįsta ir neginčija, kad organizavo ir vedė susitikimą, darė susitikimo įrašą. Minėtas klausimas Komisijoje nebuvo nagrinėtas. Susitikimas jokių neigiamų teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė, nes prašymas yra susijęs ne su pasekmėmis, o su susitikimo (konsultacijos) turinio įforminimu, tačiau tuo pačiu pareiškėjas turi teisėtą interesą susitikimo turinį (konsultacijas) žinoti raštu.

Tvirtina, kad pareiškėjui nebuvo pateiktas joks dokumentas, kuris patvirtintų, kas ir kada sudarė kokią nors Komisijos kolegiją jo skundui nagrinėti. Be to, jei yra sudaryta Komisija, tuomet kaip ji gali veikti kolegijose. Pareiškėjui nežinomas ir nesuprantamas kolegijų sudarymo principas ir narių atranka į kolegijas, atrankos kriterijai, narių į kolegijas kiekio parinkimas. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme nenumatyta Komisijos veikimas kolegijų forma (tai numatyta Lietuvos Respublikos teismų įstatyme teismams). Pareiškėjui yra žinomas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimas Nr.278, kuriuo nuo 2020 m. kovo 30 d. sudaryta Komisija iš septynių narių (joks kitimas nėra numatytas ir/ar aptartas). Pareiškėjui neaišku, dėl kokių priežasčių Komisijos nariai Ž. P., E. B., V. D. ir M. S. nedalyvavo posėdyje nagrinėjant bylą, kurioje buvo priimtas teismui skundžiamas Komisijos 2021 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr.21R-382(AG-309/05-2021).

Papildomais teismui 2021 m. rugpjūčio 4 d. pateiktais paaiškinimais ir prašymu, pareiškėjas patikslina, kad skundo dalyką sudaro Kontrolierės L. T. veiksmai, kuriuos ji įformino Kontrolieriaus tarnybos 2021-04-13 raštu Nr.S-121, iš esmės atsakydama į prašymą pateikti susikimo turinį sudarančią informaciją, kurią Kontrolierė laiko konsultacija – dokumentą, patvirtinantį susitikimo (o pačios Kontrolierės L. T. vadinamos konsultacijos) turinį. Dėl to pareiškėjui nesuprantama Kontrolierius tarnybos 2021-07-19 rašto Nr.S-233 dalis, kur nurodoma, kad konsultacija vyko naudojantis programa MS Teams. Pareiškėjas tikslina, kad prašė Kontrolierės protokolo/stenogramos tam, kad būtų galima tiksliai ir aiškiai suvokti jos konsultacijos turinį. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad Kontrolierė neatskleidžia, kas konkrečiai sunaikino susitikimo įrašą, kas nutiko susitikimo įrašui, nepateikia jokio su tuo susijusio dokumento su atsakingų asmenų parašais. Todėl pareiškėjas prašo tokius įrodymus išreikalauti, o tai atlikusius asmenis apklausti teisme. Be to, pareiškėjas nurodo, jog visiškai be motyvų Lietuvos sporto universitetas buvo pašalintas iš susitikime galėjusių dalyvauti suinteresuotų asmenų. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje atliekamas tyrimas pagal jo skundą (Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021-04-26 raštas Nr.2R-2113(2.13.Mr), todėl būtų tikslinga atidėti bylos nagrinėjimą iki to tyrimo pabaigos (el.b.l. 1-8, 40-42).

Atsakovė Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2021 m. vasario 24 d. nuotolinio susirinkimo tikslas pareiškėjui buvo išaiškintas ir nebuvo siejamas su Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 „Dėl akademinės etikos pažeidimų disertacijoje“ turinio aptarimu, dėl kurio priimtas minėtas sprendimas. Teigia, kad Tarnyba susitikimo metu siekė suteikti konsultaciją Lietuvos sporto universitetui ir pareiškėjui dėl akademinės etikos pažeidimų disertacijoje pašalinimo galimybės, o pareiškėjo atstovas el. laiške susitikimo tikslą siejo su taikos sutarties sudarymo galimybe, t. y. Tarnyba ir pareiškėjo atstovas skirtingai traktavo susitikimo tikslą, Tarnyboje buvo nuspręsta daryti susitikimo garso įrašą. Pareiškėjas 2021 m. vasario 24 d. susitikime dalyvauti atsisakė, tačiau 2021 m. vasario 19 d. raštu informavo dėl susitikimo susisiekti su pareiškėjo atstovo Dominyku Varnu, kuris ir dalyvavo susitikime.

Atsakovė akcentuoja, kad pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pateikti 2021 m. vasario 24 d. susitikimo stenogramą ir garso įrašą, tačiau Tarnyba ginčijamu Raštu informavo pareiškėją, kad susitikimu buvo siekta aptarti kilusius neaiškumus ir tolimesnius veiksmus sprendžiant klausimus dėl disertacijos koregavimo. Tarnyba siekė suteikti konsultaciją, bet nesiekė gauti informacijos, atliekant tyrimą dėl galimų akademinės etikos ir procedūrų. Pažymi, kad Tarnybos susitikimai, posėdžiai su skundų pareiškėjais ir / ar jų įgaliotais atstovais ir su šiais skundais susijusiais asmenimis, kontrolieriaus iniciatyva atliekamų tyrimų duomenų subjektais įrašomi diktofonu. Garso įrašo pagrindu parengiamas protokolas ir su juo supažindinamos suinteresuotosios šalys, tačiau susitikimo stenograma ir protokolas nebuvo rengiami. Tarnyba ypač vadovaujasi asmens duomenų kiekio mažinimo, tikslo apribojimo ir saugojimo trukmės apribojimo principais, įtvirtintais 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir Reglamentas) todėl, nors ir susitikimas buvo įrašinėjamas, garso įrašas, vadovaujantis prieš tai minėtais principais, nebuvo išsaugotas.

Pažymi, kad nei stenograma, nei protokolas nebuvo rengiami, nes susitikimo tikslas buvo siejamas su 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 „Dėl akademinės etikos pažeidimų disertacijoje“ turinio aptarimu ar tyrimo, dėl kurio buvo priimtas minėtas sprendimas, aplinkybių nagrinėjimu. Susitikimo metu pareiškėjo atstovas ir Lietuvos sporto universiteto atstovas išklausė Tarnybos konsultaciją ir nusprendė palaukti teismo sprendimo dėl 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4, todėl tarnyba, užtikrindama asmens duomenų apsaugą ir vadovaudamasi asmens duomenų kiekio mažinimo, tikslo apribojimo ir saugojimo trukmės principais, įtvirtintais Reglamente, neišsaugojo garso įrašo. Atsakovės teigimu, konsultacijos teikimu ji siekė prisidėti prie akademinės etikos pažeidimo pareiškėjo disertacijoje pašalinimo bei mokslinės veiklos ir mokslo sklaidos kokybės skatinimo (el.b.l.13-17, 28-32).

Teismas

konstatuoja :

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 2021 m. balandžio 13 d. rašto Nr. S-121 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 21R-382(AG-309/05-2021) teisėtumo ir pagrįstumo. 

2021 m. vasario 10 d. Tarnyba raštu Nr. S-57 informavo pareiškėją, kad siekdama prisidėti prie mokslo kokybės, kviečia bendradarbiauti, sprendžiant problemas susijusias su akademinės etikos ir procedūrų pažeidimais. Nurodė, kad Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. SP-4 „Dėl akademinės etikos pažeidimų disertacijoje“ buvo nustatyta, kad disertacijos teksto dalyje pirminiai ir / ar antriniai šaltiniai nurodyti netinkamai. Tarnyba, siekdama ne neigiamų pasekmių, o mokslo kokybės, pasiūlė pareiškėjui ir Lietuvos sporto universitetui susitikti ir aptarti kilusius neaiškumus ir tolimesnius veiksmus dėl disertacijos.

2021 m. vasario 15 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą (prašymas Tarnyboje užregistruotas 2021 m. vasario 17 d.), prašydamas patikslinti Kontrolieriaus 2021 m. vasario 10 d. rašte Nr. S-57 minimo susitikimo turinį ir teisinį pobūdį bei juridinį pagrindą, kad būtų galimybė apsispręsti dėl bendradarbiavimo bei informuoti, ar Kontrolieriaus 2021 m. vasario 10 d. rašte Nr. S-57 minimi veiksmai atitinka gero viešo administravimo principą.

2021 m. vasario 18 d. Tarnyba raštu Nr. S-65 prašė pareiškėjo iki 2021 m. vasario 19 d. informuoti, ar jis dalyvaus 2021 m. vasario 24 d. susitikime.

2021 m. vasario 22 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą (prašymas Tarnyboje užregistruotas 2021 m. vasario 23 d.), prašydamas suteikti informaciją, ar Kontrolierius ar jo Tarnyba turi įgaliojimus atstovauti Amerikos psichologijos organizaciją ir oficialiai Lietuvoje aiškinti šios organizacijos dokumentus. Jeigu turi, taip pat prašė pateikti tai patvirtinančius dokumentus bei duomenis apie Amerikos psichologijos organizacijos dokumentų vertimus į lietuvių kalbą.

2021 m. vasario 23 d. Tarnyba raštu Nr. S-72 nurodė, kad tokie įgaliojimai Kontrolieriui ir Tarnybai nesuteikti, tačiau tokie įgaliojimai pagal teisės aktus neturėtų būti siejami su Kontrolieriaus teise konstatuoti akademinės etikos pažeidimus. Kiekviena mokslo institucija priima sprendimą, kokių taisyklių turi būti laikomasi rengiant rašto darbus mokslo ir studijų institucijoje.

2021 m. kovo 15 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pateikti Kontrolieriaus 2021 m. vasario 24 d. įvykusio susitikimo rašytinės stenogramos ir protokolo nuorašus.

2021 m. balandžio 13 d. Tarnyba skundžiamu Raštu nurodė, kad nors ir 2021 m. vasario 24 d. susitikimas buvo įrašomas, garso įrašas, vadovaujantis asmens duomenų kiekio mažinimo, tikslo apribojimo ir saugojimo trukmės apribojimo principais nebuvo išsaugotas. Pabrėžė, kad pats pareiškėjas buvo kviečiamas dalyvauti, tačiau susitikime dalyvavo pareiškėjo atstovas D. V., kuris, tikėtina, informavo pareiškėją apie susitikimo eigą ir rezultatus.

2021 m. balandžio 15 d. pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu Raštu, kreipėsi į Komisiją.

2021 m. gegužės 19 d. Komisija sprendimu Nr. 21R-382(AG-309/05-2021) pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2021 m. balandžio 13 d. ginčijamo Rašto atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas nesutikdamas su Tarnybos 2021 m. balandžio 13 d. Raštu, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 21R-382(AG-309/05-2021) pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas A. A., skųsdamas Tarnybos raštą ir Komisijos sprendimą, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-18 patvirtintų Duomenų subjekto teisių įgyvendinimo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyboje taisyklės (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) ir kiti susiję teisės aktai.

Taisyklių 12 punkte nustatyta, kad Tarnybos valstybės tarnautojai ir darbuotojai privalo laikytis Taisyklių ir prisidėti įgyvendinant Tarnyboje įdiegtas organizacines ir technines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenis nuo atsitiktinio ar neteisėto naikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo.

Taisyklių 15 punkte nustatyta, kad asmens duomenų tvarkymo funkcijas vykdantys Tarnybos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, siekdami užkirsti kelią atsitiktiniam ar neteisėtam asmens duomenų sunaikinimui, pakeitimui, atskleidimui, taip pat bet kokiam kitam neteisėtam tvarkymui, turi saugoti dokumentus bei duomenų rinkmenas tinkamai ir saugiai bei vengti nereikalingų kopijų darymo. Tarnybos dokumentų kopijos, kuriose nurodomi asmens duomenys, turi būti sunaikintos taip, kad šių dokumentų nebūtų galima atkurti ir atpažinti jų turinio. Šiam tikslui Tarnybos valstybės tarnautojai darbuotojai, praktikantai ir tyrėjai privalo naudotis dokumentų naikikliais. Kiti dokumentų ir / ar jų kopijų, kuriuose nurodomi asmens duomenys, naikinimo būdai gali būti pasirenkami tik nesant objektyvių galimybių naudotis Tarnyboje esančiais dokumentų naikikliais.

Taisyklių 17 punkte įtvirtinta, jog Tarnybos susitikimai, posėdžiai su skundų pareiškėjais ir / ar jų įgaliotais atstovais ir su šiais skundais susijusiais asmenimis, kontrolieriaus iniciatyva atliekamų tyrimų duomenų subjektais įrašomi diktofonu. Garso įrašo pagrindu parengiamas protokolas ir su juo supažindinamos suinteresuotosios šalys.

Teismas kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, jog atsakovė neatskleidė 2021 m. vasario 24 d. konsultacijos turinio. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad Tarnyba tiek 2021 m. vasario 10 d. raštu Nr. S-57, tiek 2021 m. vasario 18 d. raštu Nr. S-65 paprašė pareiškėją iki susirinkimo informuoti elektroniniu paštu, ar jis dalyvaus 2021 m. vasario 24 d. susitikime, tačiau jis nedalyvavo, dalyvavo D. V. (pareiškėjo atstovas).

Teismo vertinimu, atsakovė pakankamai aiškiai nurodė, kokiu pagrindu bus organizuojamas susitikimas. Atsakovė 2021 m. vasario 10 d. raštu Nr. S-57 išsamiai nurodė, kad Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. SP-4 „Dėl akademinės etikos pažeidimų disertacijoje“ buvo nustatyta, jog disertacijos teksto dalyje pirminiai ir / ar antriniai šaltiniai nurodyti (percituojant) netinkamai (pažodinis plagiatas, savi plagiatas, plagiatas vartojant sinonimus (netinkamas perfrazavimas), vertimo plagiatas ir kt. Tuo pačiu Tarnyba pabrėžė, jog siekia ne neigiamų pasekmių akademinės bendruomenės nario mokslinėje veikloje, o tik aptarti esamą situaciją. Be to, atsakovės ginčijamame Rašte taip pat papildomai nurodyta, koks buvo susitikimo tikslas. Teismas minėtą tekstinę išraišką laiko pakankamai aiškia ir suprantama, todėl pareiškėjo deklaratyvūs argumentai dėl jam nesuprantamos konsultacijos turinio laikytini subjektyvia jo nuomone, nesudarančia pagrindo naikinti Tarnybos rašto.

Pareiškėjo teigimu, atsakovė nurodė, kad 2021 m. vasario 24 d. konsultacijos metu bus daromas garso įrašas, kurio pagrindu rengiami protokolai, tačiau minėtų duomenų jis negavo, o atsakovė nenurodė priežasčių, dėl ko neturėjo galimybės įforminti susitikimo protokolo/konsultacijos raštu.

Kaip jau buvo minėta prieš tai, pagal Taisyklių 17 punktą, Tarnybos susitikimai, posėdžiai su skundų pareiškėjais ir / ar jų įgaliotais atstovais ir su šiais skundais susijusiais asmenimis, kontrolieriaus iniciatyva atliekamų tyrimų duomenų subjektais įrašomi diktofonu. Garso įrašo pagrindu parengiamas protokolas ir su juo supažindinamos suinteresuotosios šalys.

Nagrinėjamu atveju, teismas pritaria Komisijos 2021 m. gegužės 19 d. sprendime Nr. 21R-382(AG-309/05-2021) padarytai išvadai, kad šiuo atveju Tarnyba neprivalėjo 2021 m. vasario 24 d. susitikimo metu daryti garso įrašo bei rašyti protokolo, kadangi minėtas susitikimas buvo konsultacinio pobūdžio, po susitikimo nebuvo priimtas joks administracinis sprendimas, kuris sukeltų suinteresuotiesiems asmenims teisines pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl akademinės etikos pažeidimų disertacijoje, Tarnyboje 2020 m. kovo 13 d. jau yra priimtas sprendimas Nr. SP-4, dėl kurio, pagal pareiškėjo skundą, vyksta teisminis nagrinėjimas (Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjama byla Nr. eI3-509-426/2021).

Paminėtina ir tai, kad atsakovė, neprivalėjusi daryti 2021-02-24 vykusio (nuotolinio) susitikimo garso įrašo, jį darė, tačiau po susitikimo sunaikino, užtikrindama asmens duomenų apsaugą bei vadovaudamasi asmens duomenų kiekio mažinimo, tikslo apribojimo ir saugojimo trukmės apribojimo principais, įtvirtintais 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB. Nors susitikimas buvo įrašinėjamas Tarnybos diktofonu, garso įrašo, vadovaujantis anksčiau nurodytais principais, neišsaugojo.

Teismas atmeta pareiškėjo papildomai 2021-08-04 raštu pateiktus argumentus ir prašymus dėl reikalingumo kviesti specialistą, aiškintis, kas konkrečiai sunaikino garso įrašą, kadangi tokie duomenys teismo išvadoms jokios sprendžiamosios reikšmės neturėtų. Tarnyba aiškiai argumentavo diktofonu daryto garso įrašo neišsaugojimo priežastis. Teismui įvertinus konsultacinio susitikimo (vykusio nuotoliniu būdu) tikslą ir tą aplinkybę, kad susitikime dalyvavo pareiškėjo teisėtas įgaliotas atstovas, profesionalus teisininkas – advokatas (atstovaujantis pareiškėją minėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-509-426/2021), nėra pagrindo išvadai, kad galėjo būti pažeistos kokios nors pareiškėjo teisės.

Pažymėtina, kad Taisyklių 15 punkte nustatyta, kad atsakovės darbuotojai turi saugoti dokumentus bei duomenų rinkmenas tinkamai ir saugiai bei vengti nereikalingų kopijų darymo. Taigi, darytina išvada, jog minėto sutikimo įrašo saugojimas / laikymas yra atsakovės diskrecijos teisė, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovė veikė priešingai negu numatyta teisės aktuose.

Dėl pareiškėjo skundo nagrinėjimo Lietuvos administracinių ginčų komisijoje

Pareiškėjas savo skundą taip pat grindžia aplinkybe, jog jam nebuvo pateiktas dokumentas, kas sudarys Lietuvos administracinių ginčų komisijos kolegiją, kokie nariai. Taip pat pareiškėjui nesuprantamas Komisijos kolegijų sudarymo principas ir narių atranka į kolegijas, kriterijai ir kiekio parinkimas. Pareiškėjui nėra žinoma, kodėl 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 21R-382(AG-309/05-2021) priėmė trys komisijos nariai.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija ir jos teritoriniai padaliniai sudaromi 4 metams. Komisija sudaroma iš 7 narių, kiekvienas jos teritorinis padalinys – iš 5 narių. Komisijos ir jos teritorinių padalinių narius skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Komisijos ir jos teritorinių padalinių nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Komisijos ir jos teritorinių padalinių nariu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą Komisijos ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų ir komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo bei komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras, Vyriausybei teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Komisijos ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų komisijos pirmininko pavaduotojo ir komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras, teisingumo ministrui gali siūlyti Komisijos pirmininkas.

Teismas pažymi, kad nors ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvieną Komisijos teritorinį padalinį sudaro penki Komisijos nariai, tačiau minėtoje teisės normoje nėra nurodyta, jog sprendimą privalo priimti ir pasirašyti penki Komisijos nariai. Be to, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas (ikiteismine tvarka) galutinį sprendimą visada priima trys Komisijos nariai. Tokia skundų nagrinėjimo praktika atitinka Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog administracinių ginčų komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip trys komisijos nariai.

Pažymėtina, kad vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su ginčijamą Raštą priėmusios atsakovės išdėstytu Taisyklių ir Reglamento nuostatų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindo tokio Rašto laikyti neatitinkančiu teisės aktų reikalavimų ar nesuprantamu ir jį bei Administracinių ginčų komisijos sprendimą panaikinti.

Atitinkamai, netenkinus pirmojo pareiškėjo reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo išvestinio reikalavimo įpareigoti Tarnybą išnagrinėti jo 2021-03-15 prašymą.

Teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į nurodytų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei teisės aktų nuostatas, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A-261-3555/2011)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 22 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr.21R-382 (AG-309/05-2021) palikti nepakeistą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.